31.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 87/1

(1)

Direktyva 2014/65/ES nustatoma Sąjungos finansų rinkų reguliavimo tvarkos sistema, kuria reglamentuojamos veiklos sąlygos, susijusios su investicinių įmonių teikiamomis investicinėmis paslaugomis, ir prireikus su papildomomis paslaugomis bei investicine veikla; organizaciniai reikalavimai tokias paslaugas teikiančioms ir tokią veiklą vykdančioms investicinėms įmonėms, reguliuojamoms rinkoms ir duomenų teikimo paslaugų teikėjams; su finansinių priemonių sandoriais susijusių pranešimų teikimo reikalavimai; biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai ir pozicijų valdymo kontrolė; su finansinių priemonių sandoriais susijusio skaidrumo reikalavimai;

(2)

Direktyva 2014/65/ES Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti kelis deleguotuosius aktus. Svarbu, kad visos išsamios papildomos taisyklės, susijusios su veiklos leidimų išdavimu, vykdoma veikla, rinkos skaidrumu ir vientisumu (tai yra labai susiję paslaugų teikimo ir veiklos, kuriems taikoma Direktyva 2014/65/ES, pradėjimo ir vykdymo aspektai), būtų pradėtos taikyti vienu metu su Direktyva 2014/65/ES, kad naujuosius reikalavimus būtų galima veiksmingai įgyvendinti. Siekiant užtikrinti nuostatų nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis susipažinti vienoje vietoje asmenims, kuriems taikomi šie reikalavimai, įskaitant investuotojus, pageidautina visus su pirmiau minėtomis taisyklėmis susijusius deleguotuosius aktus įtraukti į šį reglamentą;

(3)

būtina papildomai patikslinti kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis aplinkybėmis už su didmeniniais energetikos produktais susijusias sutartis privaloma atsiskaityti fiziškai, siekiant susiaurinti taikymo sritį, nustatytą Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punkte. Siekiant užtikrinti, kad šios išimties taikymo sritis būtų siaurinama siekiant išvengti spragų, būtina, kad tokiomis sutartimis būtų reikalaujama, kad ir pirkėjas, ir pardavėjas turėtų atitinkamas priemones, kad baigus galioti sutarčiai galėtų pateikti arba gauti pagrindinę biržos prekę. Siekiant išvengti spragų taikant balansavimo susitarimus su elektros energijos ir dujų srities perdavimo sistemos operatoriais, tokie balansavimo susitarimai turėtų būti laikomi atitinkama priemone, tik jeigu juos sudariusios šalys yra įsipareigojusios fiziškai tiekti elektros energiją ar dujas. Be to, sutartimis turėtų būti nustatyti aiškūs fizinio pateikimo įsipareigojimai, kurių negalima įskaityti, kol pripažįstama, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 (2) ar nacionalinėje teisėje apibrėžti srautų įskaitymo būdai neturėtų būti laikomi įsipareigojimų įskaitymu. Sutartims, už kurias privaloma fiziškai atsiskaityti, turėtų būti leidžiama taikyti įvairius pateikimo metodus, tačiau visi metodai turėtų būti susiję su nuosavybės teisės į atitinkamą pagrindinę biržos prekę arba į atitinkamą jų kiekį tam tikro pavidalo perleidimu;

(4)

siekiant patikslinti, kada už sutartį, susijusią su didmeniniu energetikos produktu, privaloma fiziškai atsiskaityti, būtina papildomai patikslinti atvejus, kai yra susidariusios tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, force majeure, arba kai yra bona fide nesugebėjimo atsiskaityti nuostatos, dėl kurių neturėtų pasikeisti tų sutarčių, kaip sutarčių, už kurias privaloma fiziškai atsiskaityti, klasifikavimas. Taip pat svarbu patikslinti, kaip taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punktą reikėtų suprasti naftos ir anglių energetikos išvestines finansines priemones. Atsižvelgiant į tai, su skalūnų nafta susijusios sutartys neturėtų būti laikomos anglių energetikos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

(5)

išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti laikoma finansine priemone pagal Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 7 punktą, jeigu ji yra susijusi su biržos preke ir atitinka kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar sutartis turėtų būti laikoma pasižyminčia kitų išvestinių finansinių priemonių ypatybėmis ir neskirta komerciniams tikslams. Tai turėtų apimti sutartis, kurios yra standartizuotos ir kuriomis prekiaujama prekybos vietose, arba joms prilygstančias sutartis, jeigu visos tokių sutarčių sąlygos prilygsta sutarčių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, sąlygoms. Tokiu atveju taip pat turėtų būti suprantama, kad į tų sutarčių sąlygas yra įtrauktos tokios nuostatos kaip biržos prekės kokybė ar pateikimo vieta;

(6)

siekiant patikslinti sutarčių, susijusių su Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 10 punkte nurodytais pagrindiniais kintamaisiais veiksniais, apibrėžtis, turėtų būti nurodyti kriterijai, susiję su tų sutarčių sąlygomis ir pagrindiniais kintamaisiais veiksniais. Tai, kad į pagrindinių prekių sąrašą įtraukiama aktuarinė statistika, neturėtų būti suprantama kaip tų sutarčių taikymo srities išplėtimas įtraukiant draudimą ir perdraudimą;

(7)

Direktyva 2014/65/ES nustatoma bendra Sąjungos finansų rinkų reguliavimo tvarkos sistema, o I priedo C skirsnyje pateikiamas finansinių priemonių, kurioms ji taikoma, sąrašas. Taigi Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte nurodytos su valiuta susijusios finansinės priemonės, kurioms taikoma šį direktyva;

(8)

siekiant užtikrinti vienodą Direktyvos 2014/65/ES taikymą, būtina patikslinti Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte nurodytų kitų su valiutomis susijusių išvestinių finansinių priemonių sutarčių apibrėžtis ir patikslinti, kad su valiutomis susijusios neatidėliotinos sutartys nėra kitos išvestinės finansinės priemonės taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punktą;

(9)

daugumos pagrindinių valiutų atveju neatidėliotinoms sutartims priimtinas atsiskaitymo laikotarpis paprastai yra 2 dienos arba mažiau, tačiau kai tai nėra rinkos praktika, būtina įtraukti nuostatą, kad atsiskaityti galima pagal įprastą rinkos praktiką. Tokiais atvejais atliekant fizinį atsiskaitymą nereikia naudoti popierinių pinigų, atsiskaityti galima ir elektroniniu būdu;

(10)

užsienio valiutos keitimo sutartys taip pat gali būti naudojamos mokėjimui atlikti ir tos sutartys neturėtų būti laikomos finansinėmis priemonėmis, jeigu jomis neprekiaujama prekybos vietoje. Todėl tas užsienio valiutos keitimo sutartis, kurios naudojamos mokėjimui už finansines priemones atlikti, yra tikslinga laikyti neatidėliotinomis sutartimis, jeigu atsiskaitymo už tas sutartis laikotarpis yra ilgesnis nei 2 prekybos dienos, bet trumpesnis nei 5 prekybos dienos. Taip pat tikslinga mokėjimo priemonėmis laikyti tas užsienio valiutos keitimo sutartis, kurios sudaromos siekiant užtikrinti tikrumą dėl mokėjimų už prekes, paslaugas ir investicijas į nekilnojamąjį turtą, lygio. Taip į finansinių priemonių apibrėžtį nebus įtrauktos užsienio valiutos keitimo sutartys, kurias sudaro ne finansų įmonės, gaunančios mokėjimus užsienio valiuta už identifikuojamų prekių ir paslaugų eksportą, ir ne finansų įmonės, atliekančios mokėjimus užsienio valiuta už tam tikrų prekių ir paslaugų importą;

(11)

mokėjimų užskaita yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti atsiskaitymo skirtingomis valiutomis sistemų veiksmingą ir efektyvų veikimą, todėl užsienio valiutos keitimo sutartis priskyrus prie neatidėliotinų sutarčių neturėtų būti reikalaujama, kad už kiekvieną užsienio valiutos keitimo neatidėliotiną sutartį būtų atsiskaitoma atskirai;

(12)

išankstiniai sandoriai, kurių pagrindinė suma neperduodama, yra sutartys dėl iš anksto sutarto valiutos kurso ir faktinio neatidėliotino kurso suėjus terminui skirtumo, todėl jie neturėtų būti laikomi neatidėliotinomis sutartimis, nesvarbu, koks yra atsiskaitymo už juos laikotarpis;

(13)

vienos valiutos keitimo kita valiuta sutartis turėtų būti suprantama kaip susijusi su tiesioginiu ir besąlygišku šių valiutų keitimu. Jeigu pagal sutartį keičiamos kelios valiutos, kiekvienos valiutos keitimas turėtų būti vertinamas atskirai. Tačiau valiutos pasirinkimo sandoriai arba valiutų apsikeitimo sandoriai neturėtų būti laikomi valiutos pardavimo arba keitimo sutartimi, todėl jie negalėtų būti nei neatidėliotina sutartis, nei mokėjimo priemonė, nesvarbu, kokia yra apsikeitimo arba pasirinkimo sandorio trukmė, ir nesvarbu, ar jais prekiaujama prekybos vietoje, ar ne;

(14)

plačiajai visuomenei teikiamos konsultacijos dėl finansinių priemonių neturėtų būti laikomos asmenine rekomendacija taikant Direktyvoje 2014/65/ES pateiktą konsultacijų dėl investicijų apibrėžtį. Atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau tarpininkų teikia asmenines rekomendacijas per platinimo kanalus, turėtų būti patikslinta, kad rekomendacija, pateikta per platinimo kanalus, pavyzdžiui, internetą, net jeigu ji teikiama vien per tuos kanalus, galėtų būti laikoma asmenine rekomendacija. Todėl tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, elektroninis paštas yra naudojamas asmeninei rekomendacijai konkrečiam asmeniui pateikti, o ne informacijai teikti plačiajai visuomenei, gali būti laikomi konsultacijomis dėl investicijų;

(15)

bendro pobūdžio konsultacijos dėl tam tikros rūšies finansinės priemonės nelaikomos konsultacijomis dėl investicijų taikant Direktyvą 2014/65/ES. Tačiau jeigu investicinė įmonė teikia bendro pobūdžio konsultacijas klientui dėl tam tikros rūšies finansinės priemonės ir tą priemonę pristato arba, atsižvelgdama į kliento aplinkybes, nurodo kaip tinkamą klientui ir jeigu ta konsultacija faktiškai nėra tinkama klientui arba nėra teikiama atsižvelgiant į kliento aplinkybes, įmonė greičiausiai veikia pažeisdama Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 arba 3 dalį. Visų pirma įmonė, suteikusi klientui tokią konsultaciją, greičiausiai pažeistų 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai kuo labiau atsižvelgiant į savo klientų interesus. Tokia konsultacija greičiausiai panašiai arba kitaip pažeistų 24 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad informacija, kurią įmonė skiria klientui, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti;

(16)

investicinės įmonės vykdoma veikla, kuria rengiamasi teikti investicinę paslaugą arba vykdyti investicinę veiklą, turėtų būti laikoma neatsiejama tokios paslaugos ar veiklos dalimi. Tai, pavyzdžiui, apimtų investicinės įmonės klientams ar potencialiems klientams teikiamas bendro pobūdžio konsultacijas prieš pradedant teikti arba teikiant konsultacijas dėl investicijų arba bet kokią kitą investicinę paslaugą arba veiklą;

(17)

bendro pobūdžio rekomendacijos dėl finansinės priemonės arba tam tikros rūšies finansinės priemonės sandorio teikimas yra Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 5 punkte nurodytos papildomos paslaugos teikimas, todėl, teikiant tą rekomendaciją taikoma Direktyva 2014/65/ES ir jos apsaugos priemonės;

(18)

siekiant užtikrinti objektyvų ir veiksmingą sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų apibrėžties taikymą Sąjungoje pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktą, turėtų būti papildomai patikslintos taikytinos iš anksto nustatytos ribos, kad būtų galima nustatyti, kas sudaro dažną, sistemingą ir reikšmingą nebiržinę prekybą. Iš anksto nustatytos ribos turėtų būti tinkamo lygio siekiant užtikrinti, kad apibrėžtis būtų taikoma nebiržinei prekybai, kurios apimtis yra tokia, kad turi reikšmingą poveikį kainodarai, ir kartu būtų netaikoma nebiržinei prekybai, kurios apimtis yra tokia maža, kad būtų neproporcinga reikalauti laikytis sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams keliamų reikalavimų;

(19)

pagal Direktyvą 2014/65/ES sistemingai sandorius savo viduje sudarančiam tarpininkui neturėtų būti leidžiama sujungti trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesų funkciniu požiūriu tokiu pačiu būdu, kaip ir prekybos vietoje. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas neturėtų naudoti sandorių derinimo viduje sistemos, kuri vykdo klientų pavedimus daugiašališkumo pagrindu, nes tai yra veikla, kuriai reikia gauti leidimą kaip daugiašalei prekybos sistemai (DPS). Sandorių derinimo viduje sistema šiame kontekste yra sistema, kurioje derinami klientų pavedimai, todėl investicinė įmonė reguliariai ir neatsitiktinai kaip tarpininkė vykdo suderintus sandorius;

(20)

aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais ir siekiant užtikrinti vienodą taikymą, tikslinga pateikti papildomų nuostatų dėl apibrėžčių, susijusių su algoritmine prekyba, didelio dažnio algoritminės prekybos metodais ir tiesiogine elektronine prieiga. Vykdant automatizuotą prekybą naudojamos įvairios techninės priemonės. Labai svarbu patikslinti, prie kokių kategorijų turėtų būti priskiriamos tos priemonės, atsižvelgiant į algoritminės prekybos ir tiesioginės elektroninės prieigos apibrėžtis. Prekybos procesai, pagrįsti tiesiogine elektronine prieiga, nėra tarpusavyje nesuderinami su procesais, susijusiais su algoritmine prekyba arba jos porūšiu – didelio dažnio algoritminės prekybos metodu. Todėl prekybai, kurią vykdo asmuo, turintis tiesioginę elektroninę prieigą, taip pat gali būti taikoma algoritminės prekybos, įskaitant didelio dažnio algoritminės prekybos metodą, apibrėžtis;

(21)

algoritminė prekyba pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 39 punktą turėtų apimti tokias priemones, kai bet kuriuo pavedimų inicijavimo, generavimo, nukreipimo arba vykdymo etapu sistema priima sprendimus, o ne vien nustato prekybos vietą ar vietas, kuriose turi būti pateikti pavedimai. Todėl turėtų būti patikslinta, kad algoritmine prekyba, kuri apima prekybą, į kurią žmogus nesikiša arba kišasi ribotai, turėtų būti vadinamas ne tik automatinis pavedimų generavimas, bet ir pavedimų vykdymo procesų optimizavimas automatinėmis priemonėmis;

(22)

algoritminė prekyba turėtų apimti išmaniojo pavedimų nukreipimo technologiją (angl. smart order routers, SOR), kurią taikant naudojami algoritmai pavedimų vykdymo procesams optimizuoti ir nustatoma ne prekybos vieta ar vietos, kuriose turėtų būti pateikti pavedimai, bet kiti pavedimo parametrai. Algoritminė prekyba neturėtų apimti automatizuoto pavedimų nukreipimo technologijos (angl. automated order routers, AOR), kurioje naudojami algoritmai, tačiau ją taikant tik nustatoma prekybos vieta ar vietos, kuriose turėtų būti pateikti pavedimai, nekeičiant kitų pavedimo parametrų;

(23)

algoritminės prekybos porūšis – didelio dažnio algoritminės prekybos metodas, apibrėžtas Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte, turėtų būti papildomai patikslintas nustatant didelio per dieną gaunamų pranešimų srauto, kurį sudaro pavedimai, kotiruotės arba jų pakeitimai ar anuliavimo atvejai, apibrėžimo kriterijus. Nustačius absoliučiąsias kiekybines ribas, remiantis gaunamų pranešimų srautu, užtikrinamas teisinis tikrumas, nes įmonės ir kompetentingos institucijos gali įvertinti atskirų įmonių prekybos veiklą. Šių ribų dydis ir aprėptis turėtų būti pakankamai dideli, kad jos būtų taikomos prekybai, kurią sudaro didelio dažnio prekybos metodas, įskaitant ir atskiroms priemonėms, ir daugybinėms priemonėms taikomas ribas;

(24)

kadangi didelio dažnio algoritminės prekybos metodas dažniausiai taikomas likvidžioms priemonėms, apskaičiuojant didelį per dieną gaunamų pranešimų srautą turėtų būti atsižvelgiama tik į priemones, kurių rinka yra likvidi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad didelio dažnio algoritminės prekybos metodas yra algoritminės prekybos porūšis, pranešimai, pateikti vykdant prekybą, atitinkančią Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 4 dalies kriterijus, turėtų būti įtraukiami į per dieną gaunamų pranešimų srauto apskaičiavimą. Siekiant atsižvelgti ne į kitos rūšies prekybos veiklą, bet tik į didelio dažnio algoritminės prekybos metodus, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/65/ES 61 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas tokios prekybos ypatybes, visų pirma į tai, kad tokią prekybą prekiautojai paprastai vykdo naudodami nuosavą kapitalą ir kad ją vykdant naudojamos modernios technologijos įprastesnėms prekybos strategijoms, kaip antai rinkos formavimo arba arbitražo, įgyvendinti, į didelio per dieną gaunamų pranešimų srauto apskaičiavimą turėtų būti įtraukiami tik pranešimai, pateikti vykdant prekybą savo sąskaita, o ne pranešimai, pateikti siekiant gauti ir perduoti pavedimus arba vykdyti pavedimus klientų vardu. Vis dėlto pranešimai, pateikti naudojant kitus metodus, ne tik tuos, kurie remiasi prekyba savo sąskaita, turėtų būti įtraukiami į didelio per dieną gaunamų pranešimų srauto apskaičiavimą, jeigu juos vertinant apskritai ir atsižvelgiant į visas aplinkybes, metodo įgyvendinimo struktūra yra tokia, kad būtų išvengta vykdymo savo sąskaita, pavyzdžiui, jeigu pavedimai perduodami tarp tai pačiai grupei priklausančių subjektų. Siekiant atsižvelgti į faktinio kliento tapatybę nustatant, kas sudaro didelį per dieną gaunamų pranešimų srautą, pranešimai, kuriuos inicijavo tiesioginės elektroninės prieigos teikėjų klientai, neturėtų būti įtraukiami į didelio per dieną gaunamų pranešimų srauto, susijusio su tokiais teikėjais, apskaičiavimą;

(25)

turėtų būti papildomai patikslinta tiesioginės elektroninės prieigos apibrėžtis. Tiesioginės elektroninės prieigos apibrėžtis neturėtų apimti jokios kitos veiklos, kuri nėra susijusi su tiesioginės prieigos prie rinkos arba suteiktosios prieigos suteikimu. Todėl turėtų būti atskirti susitarimai, pagal kuriuos klientų pavedimus kaip tarpininkai elektroniniu būdu teikia prekybos vietos nariai ar dalyviai, pavyzdžiui, teikdami brokerių paslaugas internetu, ir susitarimai, pagal kuriuos klientai turi tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos;

(26)

kai pavedimai teikiami per tarpininką, pavedimų teikėjai pakankamai nekontroliuoja susitarimo dėl prieigos prie rinkos parametrų, todėl jiems neturėtų būti taikoma tiesioginės elektroninės prieigos apibrėžtis. Todėl susitarimai, pagal kuriuos klientams leidžiama perduoti elektroninius pavedimus investicinei įmonei, pavyzdžiui, naudojantis brokerių paslaugomis internetu, neturėtų būti laikomi tiesiogine elektronine prieiga, jeigu klientai negali nustatyti pavedimo įvedimo sekundės dalies ir pavedimų trukmės per tą laikotarpį;

(27)

susitarimai, pagal kuriuos prekybos vietos nario arba dalyvio klientai, įskaitant organizuotos prekybos sistemų (OPS) tiesioginių klientų klientus, pateikia pavedimus naudodamiesi pavedimų vykdymo procesų optimizavimo priemonėmis, kuriomis, naudojantis ne kliento, bet teikėjo infrastruktūroje įdiegtomis SOR technologijomis, nustatoma ne vieta ar vietos, kuriose turėtų būti pateiktas pavedimas, bet kiti pavedimo parametrai, neturėtų būti įtraukti į tiesioginės elektroninės prieigos apibrėžtį, nes teikėjo klientas nekontroliuoja pavedimo pateikimo laiko ir trukmės. Todėl tiesioginės elektroninės prieigos požymių nustatymas, kai naudojama išmaniojo pavedimų nukreipimo technologija, turėtų priklausyti nuo to, kad išmaniojo pavedimų nukreipimo technologija yra įdiegta ne teikėjo, bet klientų sistemose;

(28)

tvarkos, reglamentuojančios investicinių įmonių, teikiančių investicines paslaugas ir, kai tinkama, papildomas paslaugas ir vykdančių profesionalią investicinę veiklą, reguliuojamų rinkų ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų organizacinius reikalavimus, įgyvendinimo taisyklės turėtų atitikti Direktyvos 2014/65/ES tikslą. Jos turėtų būti parengtos taip, kad būtų užtikrintas reguliuojamas rinkas, DPS arba OPS valdančių investicinių įmonių ir subjektų aukštas sąžiningumo, kompetencijos ir patikimumo lygis ir jos turi būti taikomos vienodai;

(29)

būtina patikslinti konkrečius tokias paslaugas teikiančių arba tokią veiklą vykdančių investicinių įmonių organizacinius reikalavimus ir procedūras. Visų pirma reikėtų numatyti griežtas procedūras dėl šių dalykų: atitikties užtikrinimo, rizikos valdymo, skundų nagrinėjimo, asmeninių sandorių, užsakomųjų paslaugų, taip pat interesų konfliktų nustatymo, valdymo ir atskleidimo;

(30)

investicinių įmonių veiklos leidimų išdavimo organizaciniai reikalavimai ir sąlygos turėtų būti nustatyti taisyklėse, kuriomis užtikrinamas vienodas atitinkamų Direktyvos 2014/65/ES nuostatų taikymas. Tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės turėtų vienodas galimybes vienodomis sąlygomis veikti visose Sąjungos rinkose, ir pašalinti su veiklos leidimų išdavimo tvarka susijusias kliūtis, trukdančias tarpvalstybinei investicinių paslaugų srities veiklai;

(31)

tvarkos, reglamentuojančios investicinių ir papildomų paslaugų teikimo bei investicinės veiklos sąlygas, įgyvendinimo taisyklės turėtų atspindėti pagrindinį šios tvarkos tikslą. Jos turėtų būti parengtos taip, kad būtų užtikrintas aukštas investuotojų apsaugos lygis ir vienodas taikymas, nustatant aiškius standartus ir reikalavimus, reglamentuojančius investicinės įmonės ir jos kliento santykius. Kita vertus, kalbant apie investuotojų apsaugą, ypač kiek tai susiję su informacijos investuotojams teikimu arba siekiu gauti informacijos iš investuotojų, turėtų būti atsižvelgta į tai, ar susijęs klientas arba potencialus klientas yra mažmeninis klientas, ar profesionalus klientas;

(32)

siekiant užtikrinti vienodą įvairių atitinkamų Direktyvos 2014/65/ES nuostatų taikymą, būtina investicinėms įmonėms nustatyti suderintus organizacinius reikalavimus ir veiklos sąlygas;

(33)

investicinės įmonės labai skiriasi dydžiu, struktūra ir veiklos pobūdžiu. Reguliavimo tvarka turėtų būti pritaikyta atsižvelgiant į šią įvairovę, kartu nustatant tam tikrus esminius reguliavimo reikalavimus, tinkamus visoms įmonėms. Reguliuojami subjektai turėtų vykdyti aukšto lygio įsipareigojimus ir sukurti bei priimti priemones, kurios geriausiai tinka konkrečiam jų veiklos pobūdžiui ir aplinkybėms;

(34)

tikslinga nustatyti bendrus kriterijus, pagal kuriuos galima įvertinti, ar investicinę paslaugą asmuo teikia pavieniais atvejais vykdydamas profesinę veiklą, siekiant užtikrinti suderintą ir griežtą Direktyva 2014/65/ES numatytos išimties taikymą. Išimtis turėtų būti taikoma, tik jeigu investicinė paslauga iš esmės susijusi su pagrindine profesinės veiklos sritimi ir yra nuo jos priklausoma;

(35)

pagal Direktyvą 2014/65/ES nustatyti organizaciniai reikalavimai neturėtų daryti poveikio nacionaliniais teisės aktais nustatytoms sistemoms, kurias taiko kompetentingos institucijos arba įmonės asmenims, dirbantiems investicinėse įmonėse, registruoti arba stebėti;

(36)

taikant investicinėms įmonėms reikalavimą parengti, įgyvendinti ir taikyti tinkamą rizikos valdymo politiką, rizika, susijusi su įmonės veikla, procesais ir sistemomis, turėtų apimti riziką, susijusią su esminių arba svarbių funkcijų perdavimu išorės paslaugų teikėjui. Tokia rizika turėtų apimti riziką, susijusią su įmonės ir paslaugų teikėjo santykiais, ir galimą riziką, atsirandančią, kai kelių investicinių įmonių arba kitų reguliuojamų subjektų užsakomąsias funkcijas sutelktai vykdo ribotas skaičius paslaugų teikėjų;

(37)

tai, kad rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo funkcijas atlieka tas pats asmuo, nebūtinai kelia grėsmę savarankiškam kiekvienos funkcijos vykdymui. Sąlygos, kad asmenys, susiję su atitikties užtikrinimo funkcija, neturėtų dalyvauti atliekant funkcijas, kurių vykdymą jie stebi, ir kad tokių asmenų atlyginimo nustatymo metodas neturėtų būti toks, kad galėtų kelti grėsmę jų objektyvumui, gali būti neproporcingos mažoms investicinėms įmonėms. Tačiau didesnėms įmonėms jos būtų neproporcingos tik išimtiniais atvejais;

(38)

siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir pagerinti investicinių įmonių pareigų laikymąsi, klientai arba potencialūs klientai turėtų turėti galimybę išreikšti savo nepasitenkinimą investicinių įmonių teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Klientų arba potencialių klientų skundus veiksmingai ir nepriklausomai turėtų nagrinėti skundų nagrinėjimo funkciją atliekantys asmenys. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, tą funkciją galėtų atlikti atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys;

(39)

reikalaujama, kad investicinės įmonės rinktų ir saugotų informaciją, susijusią su klientais ir klientams suteiktomis paslaugomis. Jeigu tie reikalavimai susiję su asmens duomenų rinkimu ir tvarkymu, turėtų būti užtikrinta asmens duomenų apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB (4), kuriomis reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, vykdomas taikant šį reglamentą. Taikant šį reglamentą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (5);

(40)

turėtų būti pateikta atlyginimo apibrėžtis, siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų interesų konfliktų ir verslo etikos reikalavimų taikymą atlyginimų srityje, ir į ją turėtų būti įtraukta visų formų finansinė arba nefinansinė nauda ar mokėjimai, kuriuos įmonės, teikdamos investicines arba papildomas paslaugas klientams, tiesiogiai ar netiesiogiai teikia atitinkamiems asmenims, kaip antai pinigai, akcijos, pasirinkimo pirkti sandoriai, paskolų panaikinimas atitinkamiems asmenims atsistatydinant, pensijų įmokos, trečiųjų šalių mokamas atlyginimas, pavyzdžiui, taikant valdytojo pelno modelius, darbo užmokesčio padidinimas arba paaukštinimas, sveikatos draudimas, nuolaidos arba specialios išmokos, didelės išlaidų sąskaitos ar seminarai egzotiškose šalyse;

(41)

siekdamos užtikrinti, kad nebūtų pažeisti klientų interesai, investicinės įmonės turėtų parengti ir įgyvendinti atlyginimų politiką visų asmenų, kurie galėtų daryti poveikį teikiamoms paslaugoms arba įmonės elgesiui, atžvilgiu, įskaitant sandorius vykdančių skyrių darbuotojus, pardavimų skyrių darbuotojus ar kitus darbuotojus, netiesiogiai dalyvaujančius teikiant investicines ar papildomas paslaugas. Pardavimų skyrius prižiūrintys asmenys, pavyzdžiui, tiesioginiai vadovai, kurie gali turėti paskatų daryti spaudimą pardavimų skyrių darbuotojams, arba finansų analitikai, kurių parengtus darbus gali naudoti pardavimų skyrių darbuotojai, kad paskatintų klientus priimti sprendimus dėl investicijų, arba asmenys, dalyvaujantis nagrinėjant skundus arba kuriant ir plėtojant produktus, taip pat turėtų būti priskiriami prie atitinkamų asmenų, kuriems taikomos atlyginimų taisyklės. Prie atitinkamų asmenų turėtų būti priskiriami ir priklausomi agentai. Nustatydamos priklausomų agentų atlyginimą, įmonės turėtų atsižvelgti į priklausomo agento ypatingą statusą ir atitinkamus nacionalinius ypatumus. Tačiau tokiais atvejais įmonės atlyginimų politikoje ir praktikoje vis tiek turėtų būti nustatyti tinkami kriterijai, kuriuos naudojant įvertinami atitinkamų asmenų veiklos rezultatai, įskaitant kokybinius kriterijus, kuriais atitinkami asmenys skatinami veikti kuo labiau atsižvelgiant į kliento interesus;

(42)

kai keli iš eilės asmeniniai sandoriai vykdomi asmens vardu pagal iš anksto to asmens duotus nurodymus, su asmeniniais sandoriais susijusios pareigos neturėtų būti taikomos atskirai kiekvienam tokiam tolesniam sandoriui, jeigu tie nurodymai ir toliau galioja ir lieka nepakitę. Tos pareigos taip pat neturėtų būti taikomos nutraukiant arba panaikinant tokius nurodymus su sąlyga, kad nutraukiant arba panaikinant nurodymus kartu nebūtų perleidžiamos anksčiau pagal tuos nurodymus įsigytos finansinės priemonės. Tačiau tos pareigos turėtų būti taikomos asmeninio sandorio atžvilgiu arba pradedant vykdyti kelis asmeninius sandorius iš eilės, vykdomus to paties asmens vardu, jeigu tie nurodymai yra pasikeitę arba jeigu išleisti nauji nurodymai;

(43)

kompetentingos institucijos neturėtų nustatyti, kad leidimo teikti investicines paslaugas arba užsiimti tokia veikla išdavimas priklausytų nuo bendro draudimo išorės paslaugų teikėjui perduoti vykdyti vieną ar kelias esmines ar svarbias funkcijas. Investicinėms įmonėms turėtų būti leidžiama išorės paslaugų teikėjui perduoti tokias funkcijas, jeigu įmonės nustatyti užsakomųjų paslaugų susitarimai atitinka tam tikras sąlygas;

(44)

investicinių paslaugų arba veiklos vykdymo arba esminių ir svarbių funkcijų perdavimas išorės paslaugų teikėjui laikomas investicinės įmonės veiklos leidimo sąlygų esminiu pakeitimu, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 21 straipsnio 2 dalyje. Jeigu tokių užsakomųjų paslaugų susitarimai turi būti sudaryti po to, kai investicinė įmonė gavo veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinės dalies I skyrių, apie tuos susitarimus turėtų būti pranešta kompetentingai institucijai, kai to reikalaujama pagal tos direktyvos 21 straipsnio 2 dalį;

(45)

aplinkybės, kurios turėtų būti laikomos sukeliančiomis interesų konfliktą, turėtų apimti atvejus, kai kyla konfliktas tarp įmonės arba tam tikrų su įmone ar įmonės grupe susijusių asmenų interesų ir įmonės įsipareigojimo klientui; arba tarp dviejų ar daugiau tos įmonės klientų, kurio kiekvieno atžvilgiu įmonė yra įsipareigojusi, skirtingų interesų. Nepakanka, kad įmonė gali gauti pelno, jeigu kartu nėra galimos neigiamos įtakos klientui, arba kad vienas klientas, kuriam įmonė yra įsipareigojusi, gali gauti pelno arba išvengti nuostolių, kai tuo pat metu kitas toks klientas nepatiria susijusių galimų nuostolių;

(46)

interesų konfliktai turėtų būti reglamentuojami tik tada, kai investicinę paslaugą arba papildomą paslaugą teikia investicinė įmonė. Šiuo atžvilgiu kliento, kuriam teikiama paslauga, statusas – ar tai būtų mažmeninis klientas, profesionalus klientas arba tinkama sandorio šalis – neturėtų būti svarbus;

(47)

laikydamasi savo pareigos pagal Direktyvą 2014/65/ES parengti interesų konfliktų politiką, kurioje būtų nurodytos aplinkybės, sudarančios interesų konfliktą arba galinčios jį sukelti, investicinė įmonė turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į investicinių tyrimų ir konsultavimo dėl investicijų, prekybos savo sąskaita, portfelio valdymo ir įmonių finansų veiklą, įskaitant vertybinių popierių pasirašymą arba pardavimą ir konsultacijas įmonių susijungimų ir įsigijimų klausimais. Tokį ypatingą dėmesį visų pirma reikia atkreipti tada, kai įmonė arba asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai kontrolės ryšiais susiję su įmone, vykdo tokią dviejų arba daugiau rūšių veiklą;

(48)

investicinės įmonės pagal išsamią interesų konfliktų politiką turėtų stengtis nustatyti interesų konfliktus, susijusius su įvairiomis jų verslo linijomis ir grupės veikla, ir jų vengti arba juos valdyti. Nors pagal Direktyvos 2014/65/ES 23 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad būtų atskleisti tam tikri interesų konfliktai, tai turėtų būti kraštutinė priemonė, kuri būtų naudojama, tik kai interesų konfliktų prevencijos ar valdymo organizacinės ar administracinės priemonės, investicinės įmonės nustatytos pagal Direktyvos 2014/65/ES 23 straipsnio 1 dalį, yra nepakankamos, siekiant patikimai užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias grėsmei, jog bus padaryta žala kliento interesams. Neturėtų būti leidžiama pernelyg dažnai atskleisti konfliktus tinkamai neįvertinus, kaip jų galėtų būti tinkamai išvengta arba jie galėtų būti tinkamai valdomi. Jeigu investicinė įmonė atskleidžia interesų konfliktus, ji neturėtų būti atleidžiama nuo Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos taikyti ir veiksmingai valdyti organizacines ir administracines priemones;

(49)

įmonės visada turėtų laikytis paskatų taisyklių pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnį, įskaitant atvejus, kai teikia platinimo paslaugas. Visų pirma, mokesčiai, kuriuos investicinės įmonės gauna už išleistų finansinių priemonių platinimą savo klientams investuotojams, turėtų atitikti šias nuostatas, o neproporcingai didelių ar mažų mokesčių taikymas (angl. laddering and spinning) turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu;

(50)

investiciniai tyrimai turėtų būti laikomi informacijos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 596/2014 (6) (dėl piktnaudžiavimo rinka) apibrėžtos kaip rekomendacija, pakategore;

(51)

priemonės ir susitarimai, kuriuos patvirtino investicinė įmonė, siekdama valdyti interesų konfliktus, galinčius kilti dėl medžiagos, pateikiamos kaip investicinis tyrimas, rengimo ir platinimo, turėtų būti tinkami, kad jais būtų galima apsaugoti finansų analitikų ir jų rengiamo investicinio tyrimo objektyvumą ir savarankiškumą. Tomis priemonėmis ir susitarimais turėtų būti užtikrinamas pakankamas finansų analitikų nepriklausomumas nuo asmenų, kurių pareigos arba verslo interesai gali būti pagrįstai laikomi prieštaraujančiais investicinio tyrimo informaciją gaunančių asmenų interesams, interesų;

(52)

prie asmenų, kurių pareigos arba verslo interesai gali būti pagrįstai laikomi prieštaraujančiais investicinio tyrimo informaciją gaunančių asmenų interesams, turėtų būti priskiriami įmonių finansų darbuotojai ir asmenys, vykdantys pardavimus ir prekybą klientų arba įmonės vardu;

(53)

išimtinės aplinkybės, kuriomis finansų analitikai ir kiti su investicine įmone susiję asmenys, dalyvaujantys rengiant investicinį tyrimą, gavę išankstinį raštišką sutikimą gali vykdyti asmeninius finansinių priemonių, su kuriomis susijęs tyrimas, sandorius, turėtų apimti tokias aplinkybes, kai dėl asmeninių priežasčių, susijusių su finansiniais sunkumais, finansų analitikas arba kitas asmuo turi likviduoti poziciją;

(54)

mokesčiai, komisiniai atlyginimai arba nepiniginė nauda, kuriuos investicinio tyrimo paslaugas teikianti įmonė gavo iš trečiosios šalies, turėtų būti priimtini, tik jeigu jie suteikti laikantis Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 9 dalyje ir Komisijos deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 (7) 13 straipsnyje nurodytų reikalavimų;

(55)

investicinio tyrimo informacijos platinimo klientams arba visuomenei koncepcija neturėtų apimti platinimo vien tik investicinės įmonės grupės asmenims. Investicinio tyrimo rekomendacijas, kurios nebuvo panaikintos ir nenustojo galioti, reikėtų laikyti galiojančiomis rekomendacijomis. Trečiosios šalies parengto investicinio tyrimo esminiam pakeitimui turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir tyrimo rengimui;

(56)

finansų analitikai neturėtų dalyvauti veikloje, kuri nėra investicinio tyrimo rengimas, jeigu dalyvavimas tokioje veikloje yra nesuderinamas su to asmens objektyvumo išlaikymu. Tai apima dalyvavimą investicinės bankininkystės veikloje, pvz., įmonių finansų ir finansinių priemonių pasirašymo veikloje, dalyvavimą siekiant naujų veiklos sričių ar pristatant naujas finansinių priemonių emisijas; arba kitokį dalyvavimą emitento veikloje, susijusioje su pardavimu;

(57)

atsižvelgiant į finansinių priemonių pasirašymo ir platinimo paslaugų ypatumus ir galimybę, kad dėl tokių paslaugų gali kilti interesų konfliktų, šiame reglamente turėtų būti nustatyti išsamesni ir labiau pritaikyti reikalavimai. Visų pirma tokiais reikalavimais turėtų būti užtikrinama, kad finansinių priemonių pasirašymo ir platinimo procesas būtų valdomas paisant skirtingų veikėjų interesų. Investicinės įmonės turėtų užtikrinti, kad jų pačių interesai arba jų kitų klientų interesai netinkamai nepaveiktų jų klientui emitentui teikiamų paslaugų kokybės. Tokia tvarka turėtų būti paaiškinta tam klientui kartu su kita atitinkama informacija apie siūlymo procesą prieš įmonei įsipareigojant vykdyti siūlymą;

(58)

investicinės įmonės, vykdančios finansinių priemonių pasirašymo ar platinimo veiklą, turėtų turėti tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad kainodaros procesas, įskaitant pasiūlymų gavimą, nepakenktų emitento interesams;

(59)

vykdydama platinimo procesą investicinė įmonė priima sprendimą dėl emisijos paskirstymo ir tas procesas yra grindžiamas konkrečiais faktais ir taikomos tvarkos aplinkybėmis, todėl kyla problemų dėl interesų konflikto. Įmonė turėtų taikyti veiksmingus organizacinius reikalavimus, kad užtikrintų, kad dėl paskirstymo per platinimo procesą įmonės interesams nebūtų skiriama daugiau dėmesio nei jos kliento emitento arba kad vieno kliento investuotojo interesams nebūtų skiriama daugiau dėmesio nei kito kliento investuotojo interesams. Visų pirma įmonės paskirstymo politikoje turėtų aiškiai išdėstyti paskirstymo rekomendacijų rengimo procesą;

(60)

šiuo reglamentu nustatyti reikalavimai, įskaitant susijusiuosius su asmeniniais sandoriais, su prekyba žinant apie investicinį tyrimą ir su investicinio tyrimo rengimu ar platinimu, turėtų būti taikomi nedarant poveikio Direktyvos 2014/65/ES ir Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir jų atitinkamų įgyvendinimo priemonių reikalavimams;

(61)

šiame reglamente išdėstomi reikalavimai dėl klientams arba potencialiems klientams skirtos informacijos, įskaitant rinkodaros pranešimus, siekiant užtikrinti, kad tokia informacija būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 dalį;

(62)

šiame reglamente nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos patvirtintų rinkodaros pranešimų turinį ir formą. Tačiau šiuo reglamentu taip pat neužkertamas kelias kompetentingoms institucijoms tai daryti, jeigu bet kuris toks išankstinis patvirtinimas yra paremtas tik Direktyvoje 2014/65/ES nustatytos pareigos, kad klientams arba potencialiems klientams skirta informacija, įskaitant rinkodaros pranešimus, turėtų būti teisinga, aiški ir neklaidinanti, laikymusi;

(63)

turėtų būti nustatyti informacijos reikalavimai, kuriais atsižvelgiama į kliento statusą, t. y. ar klientas yra mažmeninis klientas, profesionalus klientas arba tinkama sandorio šalis. Direktyvos 2014/65/ES tikslas – užtikrinti tinkamą investicinėms įmonėms taikomos pareigos užtikrinti investuotojų apsaugą ir pareigos atskleisti informaciją pusiausvyrą. Todėl profesionalių klientų atžvilgiu turėtų būti nustatyti ne tokie griežti konkretūs informacijos reikalavimai, palyginti su mažmeniniais klientais;

(64)

investicinės įmonės klientams ar potencialiems klientams turėtų teikti reikiamą informaciją apie finansinių priemonių pobūdį ir riziką, susijusią su investicijomis į jas, kad jų klientai būtų tinkamai informuoti. Teiktinos informacijos išsamumo lygis gali kisti atsižvelgiant į tai, ar klientas yra mažmeninis, ar profesionalus klientas, taip pat į siūlomų finansinių priemonių pobūdį ir rizikos profilį, tačiau į ją visuomet turėtų būti įtraukti visi esminiai elementai. Valstybės narės gali nurodyti tikslias rizikos aprašo, kurio reikalaujama pagal šį reglamentą, sąlygas arba turinį, atsižvelgdamos į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1286/2014 (8) nustatytus informacijos reikalavimus;

(65)

sąlygos, kurias privalo atitikti informacija, kurią investicinės įmonės suteikia klientams ir potencialiems klientams, kad ji būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, turėtų būti tinkamai ir proporcingai taikomos mažmeniniams arba profesionaliems klientams skirtiems pranešimams, atsižvelgiant į, pvz., pranešimo perdavimo priemones ir informaciją, kurią pranešimu ketinama suteikti klientams arba potencialiems klientams. Tokių sąlygų visų pirma nereikėtų taikyti rinkodaros pranešimams, kuriuose pateikiamas tik vienas ar daugiau tokios informacijos elementų: įmonės pavadinimas, logotipas arba kitas su įmone susijęs atvaizdas, kontaktinis punktas, nuoroda į įmonės teikiamų investicinių paslaugų rūšis;

(66)

siekdamos padidinti investuotojų gaunamos informacijos nuoseklumą, investicinės įmonės turėtų užtikrinti, kad kiekvienam klientui suteikta informacija būtų nuosekliai pateikta ta pačia kalba tam klientui pateiktoje visų pavidalų informacinėje ir rinkodaros medžiagoje. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad įmonėms nustatomas reikalavimas išversti klientams teikiamus prospektus, parengtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB (9) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (10);

(67)

siekdamos teisingai ir subalansuotai pristatyti naudą ir riziką, investicinės įmonės, nurodydamos galimą paslaugos ar finansinės priemonės naudą, visuomet turėtų suprantamai ir aiškiai nurodyti bet kokią atitinkamą riziką, įskaitant trūkumus ir silpnybes;

(68)

informacija turėtų būti laikoma klaidinančia, jeigu ji gali suklaidinti asmenį arba asmenis, kuriems ji yra skirta arba kurie greičiausiai ją gaus, nesvarbu, ar informaciją teikiantis asmuo laiko ją klaidinančia arba ketina ja ką nors suklaidinti;

(69)

kai investicinė įmonė turi suteikti informaciją klientui prieš suteikdama paslaugą, kiekvieno sandorio tos pačios rūšies finansinės priemonės atžvilgiu nereikėtų laikyti naujos arba skirtingos paslaugos teikimu;

(70)

išsami informacija apie tai, ar konsultacijos dėl investicijų teikiamos nepriklausomai, apie plačią ar apribotą įvairių rūšių finansinių priemonių analizę ir apie taikomą atrankos procesą turėtų padėti klientams įvertinti teikiamų konsultacijų aprėptį. Klientams turėtų būti suteikta pakankamai išsami informacija apie įmonės analizuotų finansinių priemonių skaičių. Svarstytinų finansinių priemonių, išskyrus finansines priemones, kurias teikia investicinė įmonė arba su įmone glaudžiai susiję subjektai, skaičius ir įvairovė turėtų būti proporcingi teiktinų konsultacijų aprėpčiai, kliento prioritetams ir poreikiams. Vis dėlto, nepaisant siūlomų paslaugų aprėpties, visi vertinimai turėtų būti grindžiami tinkamu rinkoje parduodamų finansinių priemonių skaičiumi, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į rinkos siūlomas alternatyvas;

(71)

investicinių įmonių nepriklausomai teikiamos konsultacijos galėtų aprėpti įvairius dalykus: nuo plataus pobūdžio ir bendrų iki specializuotų ir konkrečių klausimų. Siekiant užtikrinti, kad konsultacijų aprėptis būtų tokia, kad būtų galima teisingai ir tinkamai palyginti skirtingas finansines priemones, investicijų konsultantai, kurie specializuojasi tam tikrų kategorijų finansinių priemonių srityje ir daugiausia dėmesio skiria kriterijams, kurie nėra grindžiami vien finansinės priemonės technine struktūra, pavyzdžiui, vadinamosioms ekologiškoms arba etiškoms investicijoms, turėtų laikytis tam tikrų sąlygų, jeigu jie prisistato kaip nepriklausomi konsultantai;

(72)

tokia padėtis, kai tas pats konsultantas gali teikti ir nepriklausomas konsultacijas, ir konsultacijas, kurios nėra nepriklausomos, galėtų painioti klientą. Kad klientai galėtų suprasti teikiamų konsultacijų dėl investicijų pobūdį ir pagrindą, reikėtų taip pat nustatyti tam tikrus organizacinius reikalavimus;

(73)

fakto, kad investicinė įmonė klientui pateikia prospekto, parengto ir paskelbto pagal Direktyvą 2003/71/EB, kopiją, nereikėtų laikyti informacijos klientui teikimu laikantis veiklos sąlygų pagal Direktyvą 2014/65/ES, kurios susijusios su tokios informacijos kokybe ir turiniu, jeigu įmonė pagal tą direktyvą neatsako už prospekte pateiktą informaciją;

(74)

Direktyva 2014/65/ES sugriežtinamos investicinių įmonių pareigos atskleisti informaciją apie visas išlaidas ir mokesčius ir išplečiamas šių pareigų taikymas įtraukiant santykius su profesionaliais klientais ir tinkamomis sandorio šalimis. Siekiant užtikrinti, kad toks padidintas išlaidų ir mokesčių skaidrumas būtų naudingas visų kategorijų klientams, investicinėms įmonėms tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti leidžiama, teikiant investicines paslaugas profesionaliems klientams arba tinkamoms sandorio šalims, susitarti su šiais klientais dėl šiame reglamente išdėstytų išsamių reikalavimų sumažinimo. Tačiau dėl to jokiu atveju neturėtų susidaryti padėtis, kai nebesilaikoma investicinėms įmonėms Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalimi nustatytų pareigų. Todėl investicinės įmonės turėtų informuoti profesionalius klientus apie visas išlaidas ir mokesčius, kaip nustatyta šiame reglamente, kai teikiamos konsultacijos dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugos arba kai, neatsižvelgiant į teikiamą investicinę paslaugą, į susijusias finansines priemones yra įterpta išvestinė finansinė priemonė. Be to, investicinės įmonės turėtų informuoti tinkamas sandorio šalis apie visas išlaidas ir mokesčius, kaip nustatyta šiame reglamente, kai, neatsižvelgiant į teikiamą investicinę paslaugą, į susijusią finansinę priemonę yra įterpta išvestinė finansinė priemonė ir ją ketinama platinti klientams. Tačiau kitais atvejais, kai profesionaliems klientams arba tinkamoms sandorio šalims teikiamos investicinės paslaugos, investicinės įmonės gali susitarti, pavyzdžiui, susijusio kliento prašymu nepateikti informacijos, iliustruojančios kumuliacinį sąnaudų efektą grąžai arba nenurodyti susijusios valiutos ir taikomų konvertavimo kursų ir išlaidų, kai kuri nors bendrų išlaidų ir mokesčių dalis yra išreikšta užsienio valiuta;

(75)

atsižvelgiant į bendrą pareigą veikti kuo labiau atsižvelgiant į klientų interesus ir į klientų ex ante informavimo apie visas patirtinas išlaidas ir mokesčius svarbą, nurodant finansines priemones, kurios yra rekomenduojamos arba kuriomis yra prekiaujama, turėtų būti visų pirma nurodomos investicinės įmonės, teikiančios konsultacijas dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugas, ir įmonės, kurios teikdamos investicines ir papildomas paslaugas klientams teikia bendro pobūdžio rekomendacijas dėl finansinių priemonių arba reklamuoja tam tikras finansines priemones. Taip, pavyzdžiui, būtų tuo atveju, kai investicinės įmonės su produkto teikėju arba emitentu sudaro platinimo susitarimus;

(76)

atsižvelgdamos į bendrą pareigą veikti kuo labiau atsižvelgiant į klientų interesus ir atsižvelgdamos į pareigas, kylančias iš konkrečių Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių tam tikras finansines priemones (visų pirma kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir mažmeninių investicinių produktų paketus ir draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, MIPP ir DIP), investicinės įmonės turėtų atskleisti ir susumuoti visas išlaidas ir mokesčius, įskaitant finansinės priemonės sąnaudas visais atvejais, kai pagal Sąjungos teisės aktus investicinės įmonės yra įpareigotos suteikti klientui informaciją apie finansinės priemonės sąnaudas;

(77)

jeigu investicinės įmonės neprekiavo finansine priemone arba jos nerekomendavo arba pagal Sąjungos teisės aktus neturi suteikti klientams informacijos apie finansinės priemonės sąnaudas, jos gali nesugebėti atsižvelgti į visas su ta finansine priemone susijusias sąnaudas. Net tokiais retais atvejais investicinės įmonės turėtų ex ante informuoti klientus apie visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su investicine paslauga, ir atitinkamos finansinės priemonės įsigijimo kainą. Be to, investicinės įmonės turėtų laikytis bet kokios kitos pareigos suteikti tinkamą informaciją apie atitinkamos finansinės priemonės riziką pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalies b punktą arba ex post pateikti klientams atitinkamas suteiktų paslaugų ataskaitas pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalį, įskaitant sąnaudų elementus;

(78)

siekdamos užtikrinti, kad klientai žinotų apie visas patirtinas išlaidas ir mokesčius, galėtų įvertinti tokią informaciją ir palyginti skirtingas finansines priemones ir investicines paslaugas, įmonės iš anksto, prieš pradėdamos teikti paslaugas, klientams turėtų suteikti aiškią ir suprantamą informaciją apie visas išlaidas ir mokesčius. Ex ante informacija apie išlaidas, susijusias su finansine priemone arba papildoma paslauga, gali būti teikiama remiantis tariama investicijos suma. Tačiau atskleistos išlaidos ir mokesčiai turėtų atitikti išlaidas, kurias klientas faktiškai patirtų remiantis ta tariama investicijos suma. Pavyzdžiui, jeigu investicinė įmonė siūlo įvairias nuolatines paslaugas, kai su kiekviena paslauga siejami skirtingi mokesčiai, įmonė turėtų atskleisti išlaidas, susijusias su paslauga, kurią užsakė klientas. Ex post atskleidžiama informacija, susijusi su išlaidomis ir mokesčiais, turėtų atitikti kliento faktinę investicijos sumą tuo metu, kai informacija yra atskleidžiama;

(79)

siekiant užtikrinti, kad investuotojai gautų informaciją apie visas išlaidas ir mokesčius pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalį, susijusi rinkos rizika turėtų būti suprantama kaip rizika, susijusi tik su investuoto kapitalo vertės pokyčiais, kuriuos tiesiogiai lemia pagrindinio turto vertės pokyčiai. Todėl sandorių išlaidos ir nuolatiniai mokesčiai už finansines priemones taip pat turėtų būti įtraukti į reikalaujamą išlaidų ir mokesčių susumavimą ir turėtų būti apskaičiuojami naudojant pagrįstas prielaidas, kartu pateikiant paaiškinimą, kad tokie įverčiai grindžiami prielaidomis ir gali neatitikti išlaidų ir mokesčių, kurie bus faktiškai patirti. Atsižvelgiant į tą patį visiško informacijos atskleidimo tikslą, nuo pareigos suteikti informaciją apie išlaidas ir mokesčius neturėtų būti atskirta su išlaidų užskaita susijusi praktika. Išlaidų ir mokesčių atskleidimas grindžiamas principu, kad turėtų būti atskleistas kiekvienas įmonės pozicijos kainos ir atitinkamos kliento kainos skirtumas, įskaitant padidinimus ir sumažinimus;

(80)

nors investicinės įmonės turėtų susumuoti visas išlaidas ir mokesčius pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalį ir klientams pateikti bendras išlaidas, išreikštas pinigine suma ir procentine dalimi, investicinėms įmonėms taip pat turėtų būti leidžiama klientams arba perspektyviems klientams pateikti atskirus duomenis, kuriuos sudaro susumuotos pradinės išlaidos ir mokesčiai, susumuotos nuolatinės išlaidos ir mokesčiai ir susumuotos pabaigos išlaidos;

(81)

investicinės įmonės, platinančios finansines priemones, kurių atžvilgiu nepakanka informacijos apie išlaidas ir mokesčius, turėtų papildomai informuoti klientus ir apie tas išlaidas, taip pat apie kitas su investicinių paslaugų dėl tų finansinių priemonių teikimu susijusias išlaidas ir susijusius mokesčius, siekiant apsaugoti klientų teises gauti visą informaciją apie išlaidas ir mokesčius. Taip būtų tuo atveju, kai investicinės įmonės platina kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, kurių sandorio sąnaudų nepateikė, pavyzdžiui, KIPVPS valdymo įmonės padaliniai. Tokiais atvejais investicinės įmonės turėtų palaikyti ryšius su KIPVPS valdymo įmonėmis, kad gautų atitinkamą informaciją;

(82)

siekiant klientams padidinti informacijos apie su jų investicijomis susijusias išlaidas ir apie jų investicijų rezultatus per tam tikrą laiką, palyginti su atitinkamomis išlaidomis ir mokesčiais, skaidrumą, reguliariai taip pat turėtų būti atskleidžiama ex post informacija, jeigu investicinės įmonės palaiko arba visus metus palaikė nuolatinius santykius su tais klientais. Ex post informacija apie visas atitinkamas išlaidas ir mokesčius turėtų būti atskleidžiama atsižvelgiant į atskiro kliento poreikius. Reguliariai ex post informacija turėtų būti atskleidžiama remiantis esamomis ataskaitų teikimo pareigomis, pavyzdžiui, pareigomis, nustatytomis įmonėms, teikiančioms pavedimų vykdymo paslaugas, kurios nėra portfelio valdymo paslaugos, portfelio valdymo paslaugas arba kliento finansinių priemonių ar lėšų laikymo paslaugas;

(83)

informacija apie išlaidas ir susijusius mokesčius, kurią investicinė įmonė turi suteikti klientams, apima informaciją apie mokėjimo susitarimus arba susitarimo dėl investicinių paslaugų teikimo ir bet kurio kito susitarimo, susijusio su siūloma finansine priemone, vykdymą. Šiuo tikslu mokėjimo susitarimai paprastai bus svarbūs tada, kai finansinės priemonės sutartis nutraukiama atsiskaičius pinigais. Veiklos susitarimai paprastai bus svarbūs tada, kai, nutraukiant sutartį, pagal finansinės priemonės sąlygas reikia pateikti akcijas, obligacijas, varantą, tauriųjų metalų lydinį arba kitą priemonę ar biržos prekę;

(84)

būtina nustatyti skirtingus Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamumo vertinimo ir tos direktyvos 25 straipsnio 3 dalyje nurodyto priimtinumo vertinimo taikymo reikalavimus. Šių vertinimų taikymo sritis yra skirtinga investicinių paslaugų, su kuriomis jie yra susiję, požiūriu, taip pat skiriasi jų funkcijos ir ypatybės;

(85)

į tinkamumo ataskaitą investicinės įmonės turėtų įtraukti ir atkreipti kliento dėmesį į informaciją, ar dėl rekomenduojamų paslaugų arba priemonių mažmeninis klientas turėtų siekti, kad reguliariai būtų peržiūrimi sudaryti susitarimai. Tai apima situacijas, kai klientui greičiausiai reikėtų ieškoti galimybės pasikonsultuoti, kaip atkurti padėtį, kad investicijų portfelis vėl atitiktų iš pradžių rekomenduotą paskirstymą, jeigu yra tikimybė, kad portfelis galėtų nukrypti nuo tikslinio turto paskirstymo;

(86)

siekiant atsižvelgti į rinkos pokyčius ir užtikrinti vienodo lygio investuotojų apsaugą, turėtų būti patikslinta, kad investicinės įmonės turėtų likti atsakingos už tinkamumo vertinimo atlikimą, kai visos konsultacijos dėl investicijų ar portfelio valdymo paslaugos ar jų dalis teikiama taikant automatizuotą arba pusiau automatizuotą sistemą;

(87)

laikantis tinkamumo vertinimo reikalavimo pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalį, taip pat reikėtų patikslinti, kad investicinės įmonės turėtų atlikti tinkamumo vertinimą ne tik dėl pateiktų rekomendacijų pirkti finansinę priemonę, bet ir dėl visų sprendimų prekiauti investicija (įskaitant sprendimus pirkti ar nepirkti), ją laikyti ar parduoti;

(88)

taikant Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalį, sandoris gali būti netinkamas klientui arba potencialiam klientui dėl susijusių finansinių priemonių rizikos, sandorio rūšies, pavedimo ypatybių arba prekybos dažnumo. Sandorių, kurių kiekvienas atskirai vertinant yra tinkamas, serija gali būti netinkama, jeigu rekomendacija arba sprendimai prekiauti yra priimami taip dažnai, kad tai neatitinka kliento interesų. Portfelio valdymo atveju sandoris taip pat galėtų būti netinkamas, jeigu dėl jo susidarytų netinkamas portfelis;

(89)

portfelio valdytojo klientui pateiktą rekomendaciją, prašymą arba suteiktą konsultaciją, siekiant, kad klientas suteiktų arba pakeistų portfelio valdytojo įgaliojimą, kuriame apibrėžtos portfelio valdytojo diskrecijos ribos, reikėtų laikyti rekomendacija, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalyje;

(90)

siekdamos užtikrinti teisinį tikrumą ir suteikti galimybę klientams geriau suprasti teikiamų paslaugų pobūdį, investicinės įmonės, klientams teikiančios investicines arba papildomas paslaugas, turėtų sudaryti rašytinį pagrindinį susitarimą su klientu, kuriame būtų išdėstytos pagrindinės kliento ir įmonės teisės bei pareigos;

(91)

šiuo reglamentu neturėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos patvirtintų investicinės įmonės ir jos klientų pagrindinio susitarimo turinį. Tačiau joms taip pat neturėtų būti kliudoma to daryti, jeigu bet kuris toks patvirtinimas yra pagrįstas tik tuo, kaip įmonė vykdo pareigas pagal Direktyvą 2014/65/ES veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kuo labiau atsižvelgiant į savo klientų interesus, bei saugoti įrašus, kuriuose nustatytos investicinių įmonių ir jų klientų teisės ir pareigos bei kitos sąlygos, kuriomis įmonė teiks paslaugas savo klientams;

(92)

duomenys, kuriuos investicinė įmonė turi kaupti, turėtų būti pritaikyti atsižvelgiant į veiklos rūšį ir į teikiamų investicinių paslaugų bei vykdomos investicinės veiklos įvairovę, su sąlyga, kad vykdomos Direktyvoje 2014/65/ES, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 600/2014 (11), Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/57/ES (12) ir šiame reglamente nustatytos duomenų kaupimo pareigos ir kompetentingos institucijos gali vykdyti priežiūros užduotis ir imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, kad būtų užtikrinta klientų apsauga ir rinkos vientisumas;

(93)

atsižvelgiant į ataskaitų ir reguliarių pranešimų teikimo visiems klientams svarbą, taip pat į tai, kad Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalies taikymas išplečiamas įtraukiant santykius su tinkamomis sandorio šalimis, šiame reglamente nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi visų kategorijų klientams. Atsižvelgiant į bendravimo su tinkamomis sandorio šalimis pobūdį, investicinėms įmonėms turėtų būti leidžiama sudaryti susitarimus, kuriuose nustatomas konkretus ataskaitų turinys ir teikimo laikas, kurie yra skirtingi nuo mažmeniniams ir profesionaliems klientams teikiamų ataskaitų turinio ir teikimo laiko;

(94)

kai investicinė įmonė, teikianti portfelio valdymo paslaugas, turi suteikti klientams arba potencialiems klientams informaciją apie tai, kokių rūšių finansinės priemonės gali būti įtrauktos į kliento portfelį ir apie tai, kokių rūšių sandorius galima vykdyti su tokiomis priemonėmis, tokioje informacijoje turėtų būti atskirai nurodyta, ar investicinė įmonė bus įgaliota investuoti į finansines priemones, kuriomis neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, į išvestines finansines priemones arba į nelikvidžias ar sparčiai kintančios kainos finansines priemones; arba vykdyti skolintų vertybinių popierių pardavimą, pirkimą už skolintas lėšas, vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius arba sandorius, susijusius su garantinės sumos mokėjimais, užstato deponavimu ar užsienio valiutos keitimo rizika;

(95)

klientai turėtų būti informuoti apie jų portfelio rezultatus ir pradinių investicijų nuvertėjimą. Teikiant portfelio valdymo paslaugas informacija turėtų būti suteikiama, kai bendra bendro portfelio vertė sumažėja 10 % ir paskui kaskart kai ji sumažėja 10 %, tai neturėtų būti taikoma individualiai turimoms dalims;

(96)

vykdant pareigą teikti ataskaitas apie portfelio valdymą, neapibrėžtųjų įsipareigojimų sandoris turėtų apimti visus faktinius arba galimus įsipareigojimus klientui, kurie viršija priemonės įsigijimo kainą;

(97)

taikant ataskaitų teikimo klientams nuostatas, nuoroda į pavedimo rūšį turėtų būti suprantama kaip nuoroda į jo, kaip riboto pavedimo, statusą, pavedimo rinkos kaina statusą arba kitos konkrečios rūšies pavedimo statusą;

(98)

taikant ataskaitų teikimo klientams nuostatas, nuoroda į pavedimo pobūdį turėtų būti suprantama kaip nuoroda į pavedimus pasirašyti vertybinius popierius, sudaryti pasirinkimo sandorį arba į kitą panašų kliento pavedimą;

(99)

nustatydama savo pavedimų vykdymo politiką pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 4 dalį, investicinė įmonė turėtų nustatyti tos direktyvos 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksnių sąlyginę svarbą arba bent jau nustatyti procesą, kuriuo remdamasi ji nustato šių veiksnių sąlyginę svarbą, kad savo klientams galėtų pateikti kuo geresnį rezultatą. Kad ši politika būtų veiksminga, investicinė įmonė turėtų atsirinkti vykdymo vietas, kad vykdydama klientų pavedimus galėtų nuolat pasiekti kuo geresnį rezultatą. Kad galėtų laikytis teisinės pareigos užtikrinti optimalų įvykdymą, investicinės įmonės, taikydamos optimalaus įvykdymo kriterijus profesionaliems klientams, paprastai nenaudoja tų pačių vykdymo vietų vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams ir kitiems sandoriams. Taip yra todėl, kad vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai naudojami kaip finansavimo šaltinis, kuris priklauso nuo skolininko įsipareigojimo grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius tam tikrą datą ateityje, o vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių sąlygos paprastai nustatomos abipusiu sandorio šalių susitarimu prieš juos įvykdant. Todėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių vykdymo vietų pasirinkimas yra mažesnis nei kitų sandorių atveju, nes jis priklauso nuo iš anksto sandorio šalių nustatytų sąlygų ir nuo to, ar yra konkreti tokių vykdymo vietų, skirtų susijusioms finansinėms priemonėms, paklausa. Todėl investicinių įmonių parengtoje pavedimų vykdymo politikoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ypatybes ir joje atskirai turėtų būti nurodytos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių vykdymo vietos. Savo pavedimų vykdymo politiką investicinė įmonė turėtų taikyti kiekvienam savo kliento pavedimui, kurį vykdo siekdama kuo geresnio rezultato klientui pagal tą politiką;

(100)

siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės, kurios perduoda arba pateikia klientų pavedimus vykdyti kitiems subjektams, veiktų kuo labiau atsižvelgdamos į savo klientų interesus pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 dalį ir pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalį ir suteiktų tinkamą informaciją klientams apie įmonę ir jos paslaugas, investicinės įmonės turėtų suteikti klientams tinkamą informaciją apie penkis svarbiausius pagal kiekvieną finansinės priemonės klasę subjektus, kuriems jos perduoda arba pateikia klientų pavedimus, ir suteikti klientams informaciją apie pavedimų vykdymo kokybę pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 6 dalį ir atitinkamas įgyvendinimo priemones. Investicinės įmonės, kurios perduoda arba pateikia pavedimus vykdyti kitiems subjektams, vykdymui gali pasirinkti vieną subjektą, tik jeigu gali įrodyti, kad tai joms leidžia nuolat pasiekti kuo geresnį rezultatą savo klientams, ir jeigu gali pagrįstai tikėtis, kad pasirinktas subjektas suteiks joms galimybę pasiekti tokių rezultatų klientams, kurie būtų bent jau tokie pat geri kaip rezultatai, kurių jos galėtų pagrįstai tikėtis vykdymui naudodamos kitus subjektus. Šie pagrįsti lūkesčiai turėtų būti pagrįsti atitinkamais duomenimis, paskelbtais pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnį, arba tų investicinių įmonių atlikta vidaus analize;

(101)

siekdama užtikrinti, kad būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas klientui, kai mažmeninio kliento pavedimas vykdomas nesant konkrečių kliento nurodymų, investicinė įmonė turėtų atsižvelgti į visus veiksnius, kuriais remdamasi ji galėtų pasiekti kuo geresnį rezultatą atsižvelgiant į bendrą sumą, kurią sudaro finansinės priemonės kaina ir su vykdymu susijusios sąnaudos. Spartai, įvykdymo ir atsiskaitymo tikimybei, pavedimo dydžiui ir pobūdžiui, rinkos poveikiui ir bet kokioms kitoms numanomoms sandorio sąnaudoms gali būti teikiama pirmenybė tiesioginės kainos ir tiesioginių sąnaudų atžvilgiu, tik jeigu jie padeda pasiekti kuo geresnį rezultatą, atsižvelgiant į bendrą sumą, mažmeniniam klientui;

(102)

kai investicinė įmonė vykdo pavedimą pagal konkrečius kliento nurodymus, turėtų būti laikoma, kad ji įvykdė savo optimalaus įvykdymo pareigas tik tos pavedimo dalies arba aspekto atžvilgiu, su kuriais susiję kliento nurodymai. Neturėtų būti laikoma, kad tai, jog klientas davė konkrečius nurodymus, apimančius vieną pavedimo dalį arba aspektą, atleidžia investicinę įmonę nuo jos optimalaus įvykdymo pareigų bet kurių kitų kliento pavedimo dalių arba aspektų, kurių neapima tokie nurodymai, atžvilgiu. Investicinė įmonė neturėtų skatinti kliento, akivaizdžiai jam nurodydama arba netiesiogiai pasiūlydama nurodymo turinį, teikti jai nurodymus kokiu nors konkrečiu būdu įvykdyti pavedimą, jeigu įmonė pagrįstai turi žinoti, kad dėl tokio nurodymo ji greičiausiai negalės pasiekti kuo geresnio rezultato tam klientui. Tačiau tai neturėtų trukdyti įmonei siūlyti klientui pasirinkti iš dviejų ar daugiau nurodytų prekybos vietų, jeigu tos vietos atitinka įmonės pavedimų vykdymo politiką;

(103)

jeigu investicinė įmonė vykdo prekybą su klientais savo sąskaita, tai turėtų būti laikoma kliento pavedimų vykdymu ir todėl turėtų būti taikomi Direktyvos 2014/65/ES ir šio reglamento reikalavimai ir visų pirma vykdomos pareigos, susijusios su optimaliu įvykdymu. Tačiau, jeigu investicinė įmonė klientui pateikia kotiruojamą kainą ir ta kotiruojama kaina atitinka įmonės pareigas pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė įvykdė pavedimą ta kotiruojama kaina tuo metu, kai ta kaina buvo pateikta, įmonė turėtų laikytis tų pačių pareigų, kaip ir vykdydama pavedimą ta kotiruojama kaina po to, kai klientas ją patvirtina, su sąlyga, kad, atsižvelgiant į besikeičiančias rinkos sąlygas ir laiką, praėjusį nuo kainos pasiūlymo pateikimo ir jo patvirtinimo, kaina nėra akivaizdžiai pasenusi;

(104)

pareiga pasiekti kuo geresnį rezultatą vykdant kliento pavedimus taikoma visų rūšių finansinėms priemonėms. Tačiau, atsižvelgiant į rinkų struktūrų arba finansinių priemonių struktūros skirtumus, gali būti sunku nustatyti ir taikyti vienodą optimalaus įvykdymo standartą ir procedūrą, kurie galiotų ir būtų veiksmingi visų klasių priemonėms. Todėl optimalaus įvykdymo pareigos turėtų būti taikomos taip, kad būtų atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, sietinas su pavedimų, susijusių su tam tikrų rūšių finansinėmis priemonėmis, vykdymu. Pavyzdžiui, sandorių, apimančių pagal kliento poreikius pritaikytas nebiržines finansines priemones, apimančias specifinius sutartinius santykius, pritaikytus kliento ir investicinės įmonės sąlygoms, optimalaus įvykdymo tikslais negalima palyginti su sandoriais, susijusiais su akcijomis, kuriomis prekiaujama centralizuotose vykdymo vietose. Kadangi optimalaus įvykdymo pareigos taikomos visoms finansinėms priemonėms, nesvarbu, ar jomis prekiaujama prekybos vietose, ar ne biržoje, investicinės įmonės turėtų rinkti atitinkamus rinkos duomenis, kad patikrintų, ar ne biržoje klientui siūloma kaina yra sąžininga ir ar įvykdoma optimalaus įvykdymo pareiga;

(105)

šio reglamento nuostatos, susijusios su pavedimų vykdymo politika, neturėtų daryti poveikio bendrajai investicinės įmonės pareigai pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 7 dalį reguliariai atlikti savo pavedimų vykdymo sistemos ir politikos veiksmingumo priežiūrą ir reguliariai vertinti į savo pavedimų vykdymo politiką įtrauktas vykdymo vietas;

(106)

šiuo reglamentu neturėtų būti reikalaujama, kad, siekiant optimalaus įvykdymo, būtų dubliuojamos investicinės įmonės, kuri teikia pavedimo gavimo ir perdavimo arba portfelio valdymo paslaugas, ir bet kurios investicinės įmonės, kuriai ta investicinė įmonė perduoda vykdyti savo pavedimus, funkcijos;

(107)

vykdydamos optimalaus įvykdymo pareigą pagal Direktyvą 2014/65/ES investicinės įmonės turi imtis visų pagrįstų veiksmų, kad pasiektų kuo geresnį rezultatą savo klientams. Vykdymo kokybė, apimanti tokius aspektus, kaip sparta, įvykdymo tikimybė, pavyzdžiui, įvykdymo norma, ir kainos pagerinimo galimybė bei dažnumas, yra svarbus optimalaus įvykdymo veiksnys. Galimybė gauti įvairių įvykdymo vietų teikiamus su vykdymo kokybe susijusius duomenis, juos palyginti ir konsoliduoti yra esminis dalykas, kad investicinės įmonės ir investuotojai galėtų nustatyti tas vykdymo vietas, kurios kokybiškiausiai įvykdo savo klientų pavedimus. kad pasiektų geriausią galimą rezultatą klientui, investicinės įmonės turėtų palyginti ir analizuoti atitinkamus duomenis, įskaitant pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 3 dalį ir atitinkamas įgyvendinimo priemones viešai skelbiamus duomenis;

(108)

pavedimus vykdančios investicinės įmonės turėtų turėti galimybę į savo politiką įtraukti vieną vykdymo vietą, jeigu jos gali įrodyti, kad tai joms leidžia nuolat užtikrinti optimalų įvykdymą savo klientams. Investicinės įmonės turėtų pasirinkti vieną vykdymo vietą, tik jeigu jos gali pagrįstai tikėtis, kad dėl pasirinktos vykdymo vietos jos galės pasiekti tokių rezultatų klientams, kurie būtų bent jau tokie pat geri kaip rezultatai, kurių jos galėtų pagrįstai tikėtis naudodamos alternatyvias vykdymo vietas. Šie pagrįsti lūkesčiai turi būti pagrįsti atitinkamais duomenis, paskelbtais pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnį, arba kitomis įmonių atliktomis vidaus analizėmis;

(109)

sandorių perskirstymas turėtų būti laikomas nuostolingu klientui, jeigu dėl to perskirstymo investicinei įmonei arba bet kuriam konkrečiam klientui nesąžiningai teikiama pirmenybė;

(110)

nedarant poveikio Reglamentui (ES) Nr. 596/2014 ir taikant šio reglamento nuostatas, susijusias su klientų pavedimų tvarkymu, klientų pavedimai neturėtų būti laikomi kitais atžvilgiais palyginamais, jeigu jie buvo gauti skirtingomis priemonėmis ir jiems nebūtų naudinga juos vykdyti paeiliui. Jeigu investicinė įmonė pasinaudoja informacija, susijusia su dar neįvykdytu kliento pavedimu, kad savo sąskaita įvykdytų finansinių priemonių, su kuriomis susijęs kliento pavedimas, arba susijusių finansinių priemonių sandorius, toks informacijos naudojimas turėtų būti laikomas netinkamu tos informacijos naudojimu. Tačiau vien tai, kad rinkos formuotojai ar subjektai, įgalioti veikti kaip sandorio šalys, apsiriboja teisėta finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo veikla arba kad trečiųjų šalių vardu vykdyti pavedimus įgalioti asmenys apsiriboja tuo, kad rūpestingai įvykdo pavedimus, neturėtų būti savaime laikoma netinkamu informacijos naudojimu;

(111)

vertindamos, ar rinka atitinka Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą reikalavimą, kad bent 50 % emitentų, kurių finansinėmis priemonėmis leista prekiauti toje rinkoje, būtų mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kompetentingos institucijos turėtų taikyti lankstų metodą rinkoms, apie kurių ankstesnę veiklą nėra duomenų, naujai įsteigtoms MVĮ, kurių finansinėmis priemonėmis leista prekiauti mažiau nei trejus metus, ir emitentams, išimtinai leidžiantiems ne nuosavo kapitalo finansines priemones;

(112)

atsižvelgiant į esamų Sąjungos DPS, kuriose daugiausia dėmesio skiriama MVĮ, veiklos modelių įvairovę ir siekiant užtikrinti naujos kategorijos MVĮ augimo rinkos sėkmę, tikslinga MVĮ augimo rinkoms suteikti tam tikro lankstumo vertinant emitentų tinkamumą leisti prekiauti jų prekybos vietoje. Bet kuriuo atveju MVĮ augimo rinkoje neturėtų būti nustatytos taisyklės, kurios užkrauna didesnę naštą emitentams nei tos, kurios emitentams taikomos reguliuojamose rinkose;

(113)

kiek tai susiję su leidimo prekiauti dokumento, kurį emitentas turi pateikti pirmą kartą jam leidžiant prekiauti jo vertybiniais popieriais MVĮ augimo rinkoje, turiniu, tais atvejais, kai netaikomas reikalavimas paskelbti prospektą pagal Direktyvą 2003/71/EB, tikslinga kompetentingoms institucijoms palikti galimybę savo nuožiūra vertinti, ar MVĮ augimo rinkos operatoriaus nustatytomis taisyklėmis užtikrinamas tinkamas investuotojų informavimas. Nors emitentas turėtų būti visiškai atsakingas už leidimo prekiauti dokumente pateiktą informaciją, MVĮ augimo rinkos operatorius turėtų nustatyti, kaip leidimo prekiauti dokumentas turėtų būti tinkamai patikrinamas. Tam nebūtinai turėtų būti reikalingas oficialus kompetentingos institucijos ar operatoriaus patvirtinimas;

(114)

emitentų metinių ir pusmetinių finansinių ataskaitų skelbimas yra tinkamas minimalus skaidrumo standartas, atitinkantis taikomą geriausią praktiką esamose rinkose, kuriose daugiausia dėmesio skiriama MVĮ. Kiek tai susiję su finansinių ataskaitų turiniu, MVĮ augimo rinkos operatorius turėtų galėti savo nuožiūra nurodyti, kad emitentai, kurių finansinėmis priemonėmis prekiaujama jo prekybos vietoje, taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus arba vietos įstatymais ir kitais teisės aktais leidžiamus finansinės atskaitomybės standartus, arba abejus standartus. Finansinių ataskaitų paskelbimo terminai turėtų būti mažiau apsunkinantys nei tie, kurie nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB (13), nes, atrodo, kad ne tokie griežti terminai geriau atitinka MVĮ poreikius ir aplinkybes;

(115)

kadangi informacijos apie emitentus reguliuojamose rinkose skleidimo taisyklės pagal Direktyvą 2004/109/EB užkrautų pernelyg didelę naštą emitentams MVĮ augimo rinkose, tikslinga, kad MVĮ augimo rinkos operatoriaus svetainė taptų informaciniu punktu investuotojams, ieškantiems informacijos apie emitentus, kurių finansinėmis priemonėmis prekiaujama toje vietoje. Informacija MVĮ augimo rinkos operatoriaus svetainėje taip pat gali būti skelbiama pateikiant tiesioginį saitą į emitento svetainę, tuo atveju, jei informacija yra paskelbta joje, jeigu per saitą tiesiogiai patenkama į atitinkamą emitento svetainės dalį, kurioje investuotojai gali lengvai rasti reguliavimo informaciją;

(116)

būtina papildomai patikslinti, kada prekybos finansine priemone sustabdymas ar jos pašalinimas iš prekybos galėtų padaryti didelę žalą investuotojo interesui arba tvarkingam rinkos veikimui. Šioje srityje reikia užtikrinti konvergenciją, kad rinkos dalyviai valstybėje narėje, kurioje prekyba finansinėmis priemonėmis sustabdyta arba finansinės priemonės yra pašalintos iš prekybos, neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginti su rinkos dalyviais kitoje valstybėje narėje, kurioje prekyba tebevyksta;

(117)

siekiant užtikrinti reikiamą konvergencijos lygį, tikslinga pateikti aplinkybių, kuriomis padaroma didelė žala investuotojų interesams ir tvarkingam rinkos veikimui, sąrašą, kuriuo galėtų remtis nacionalinė kompetentinga institucija, reguliuojamą rinką valdantis rinkos operatorius arba investicinė įmonė ar rinkos operatorius, valdantys DPS arba OPS, priimdami sprendimus neprašyti sustabdyti prekybos finansine priemone arba nepašalinti jos iš prekybos arba neatsižvelgti į pranešimą apie tai. Toks sąrašas turėtų būti nebaigtinis, nes juo remdamosi nacionalinės kompetentingos institucijos priims sprendimus ir jis joms suteiks reikiamo lankstumo vertinant atskirus atvejus;

(118)

Direktyvos 2014/65/ES 31 straipsnio 2 dalimi ir 54 straipsnio 2 dalimi atitinkamai reikalaujama, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, valdantys DPS arba OPS, taip pat reguliuojamų rinkų rinkos operatoriai nedelsiant praneštų savo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms apie tam tikras aplinkybes. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų vykdyti reguliavimo užduotis ir laiku būtų informuotos apie atitinkamus incidentus, galinčius neigiamai paveikti rinkų veikimą ir vientisumą. Iš prekybos vietų operatorių gauta informacija turėtų suteikti galimybę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms nustatyti ir vertinti rinkoms ir jų dalyviams kylančią riziką, veiksmingai į ją reaguoti ir prireikus imtis veiksmų;

(119)

tikslinga sudaryti nebaigtinį svarbių aplinkybių, kuriomis galima daryti prielaidą, kad padaryti sunkūs prekybos vietos taisyklių pažeidimai, egzistuoja tvarką pažeidžiančios prekybos sąlygos arba su finansine priemone susiję sistemos trikdžiai, apie kuriuos prekybos vietų operatoriai privalo nedelsiant pranešti savo kompetentingoms institucijoms, kaip nustatyta Direktyvos 2014/65/ES 31 straipsnio 2 dalyje ir 54 straipsnio 2 dalyje, sąrašą. Šiuo tikslu nuoroda į „prekybos vietos taisykles“ turėtų būti suprantama plačiąja prasme ir turėtų apimti visas taisykles, nutarimus, nurodymus, taip pat prekybos vietos ir jos dalyvių sutartinių susitarimų bendrąsias sąlygas, kuriose nustatytos prekybos ir leidimo prekiauti prekybos vietoje sąlygos;

(120)

dėl elgesio, galinčio reikšti piktnaudžiavimą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 596/2014, taip pat tikslinga nustatyti prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka ženklų nebaigtinį sąrašą, į kurį turėtų atsižvelgti prekybos vietos operatoriai, tikrindami sandorius ar prekybos pavedimus, kad nustatytų, ar privalo pranešti atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kaip nustatyta Direktyvos 2014/65/ES 31 straipsnio 2 dalyje ir 54 straipsnio 2 dalyje. Šiuo tikslu nuoroda į „prekybos pavedimą“ turėtų apimti visų rūšių pavedimus, įskaitant pradinius pavedimus, pavedimų pakeitimus, atnaujinimus ir anuliavimo atvejus, nesvarbu, ar jie buvo įvykdyti, ar ne, ir neatsižvelgiant į naudotas prieigos prie prekybos vietos priemones;

(121)

prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka ženklų sąrašas neturėtų būti baigtinis ir pagal jį neturėtų būti nustatomi piktnaudžiavimo rinka ar bandymo piktnaudžiauti rinka atvejai, nes kiekvienas iš ženklų savaime nebūtinai yra piktnaudžiavimas rinka ar bandymas piktnaudžiauti rinka. Vieną ar daugiau ženklų atitinkantys sandoriai arba prekybos pavedimai gali būti vykdomi teisėtais sumetimais arba laikantis prekybos vietos taisyklių;

(122)

siekiant užtikrinti skaidrumą rinkos suinteresuotiesiems subjektams kartu užkertant kelią piktnaudžiavimui rinka ir išlaikant pozicijų turėtojų tapatybės konfidencialumą, reikalavimas kas savaitę viešai skelbti ataskaitas, kuriose nurodomos bendros pozicijos, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 58 straipsnio 1 dalies a punkte, turėtų būti taikomas tik sutartims, kuriomis prekiauja tam tikras skaičius asmenų, viršijantis šiame reglamente nurodytus konkrečius dydžius;

(123)

siekiant užtikrinti, kad rinkos duomenys pagrįstomis komercinėmis sąlygomis būtų vienodai teikiami Sąjungoje, šiuo reglamentu nustatomos sąlygos, kurias turi atitikti patvirtinti skelbimo subjektai (PSS) ir konsoliduotos informacinės juostos tiekėjai (KIJT). Šios sąlygos yra pagrįstos tikslu užtikrinti, kad pareiga teikti rinkos duomenis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis būtų pakankamai aiški ir ją būtų galima veiksmingai ir vienodai taikyti, kartu atsižvelgiant į skirtingus duomenų teikėjų veiklos modelius ir sąnaudų struktūras;

(124)

siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyti pagrįsto dydžio mokesčiai už rinkos duomenis, vykdant pareigą teikti rinkos duomenis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis reikalaujama, kad kainos būtų pagrįstai susietos su duomenų parengimo ir platinimo sąnaudomis. Todėl, nedarant poveikio konkurencijos taisyklių taikymui, duomenų teikėjai turėtų nustatyti savo mokesčius remdamiesi savo išlaidomis, nors jiems leidžiama gauti komercinę maržą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip veiklos pelno marža, sąnaudų grąža, pagrindinės veiklos turto grąža ir kapitalo grąža. Kai duomenų teikėjai turi bendrų sąnaudų, susijusių su duomenų ir kitų paslaugų teikimu, duomenų teikimo sąnaudos gali apimti atitinkamą sąnaudų, susijusių su bet kokia kita teikiama paslauga, dalį. Tikslias sąnaudas nustatyti yra labai sunku, todėl turėtų būti nurodytos sąnaudų priskyrimo ir paskirstymo metodikos, šių sąnaudų nustatymą paliekant rinkos duomenų teikėjų nuožiūrai;

(125)

rinkos duomenys turėtų būti teikiami nediskriminuojant, o tam reikia, kad visiems tos pačios kategorijos klientams pagal paskelbtus objektyvius kriterijus būtų siūloma ta pati kaina ir kitos sąlygos;

(126)

kad duomenų naudotojai galėtų gauti rinkos duomenis ir neprivalėtų pirkti kitų paslaugų, rinkos duomenys turėtų būti siūlomi atskirai nuo kitų paslaugų. Kad duomenų naudotojai už tuos pačius rinkos duomenis neturėtų mokėti daugiau nei kartą, kai jie perka duomenis iš skirtingų rinkos duomenų platintojų, rinkos duomenys turėtų būti siūlomi kiekvienam naudotojui atskirai, nebent tai būtų neproporcinga, palyginti su tokio duomenų siūlymo būdo sąnaudomis, atsižvelgus į PSS ir KIJT teikiamų rinkos duomenų apimtį ir mastą;

(127)

siekiant sudaryti sąlygas duomenų naudotojams ir kompetentingoms institucijoms veiksmingai įvertinti, ar rinkos duomenys teikiami pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, būtina viešai atskleisti visas esmines jų teikimo sąlygas. Todėl duomenų teikėjai turėtų atskleisti informaciją apie savo mokesčius ir rinkos duomenų turinį, taip pat apie sąnaudų apskaitos metodikas, kurias naudoja savo sąnaudoms nustatyti, tačiau neprivalėtų atskleisti savo faktinių sąnaudų;

(128)

tikslinga nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, ar reguliuojamos rinkos, DPS arba OPS veikla yra ypač reikšminga priimančiojoje valstybėje narėje, kad būtų galima išvengti situacijos, kai prekybos vietai nustatoma pareiga atsiskaityti daugiau kaip vienai kompetentingai institucijai arba būti prižiūrimai daugiau kaip vienos kompetentingos institucijos, kai tai nebūtų būtina pagal Direktyvą 2014/65/ES. Kiek tai susiję su DPS ir OPS, tikslinga nustatyti, kad ypač reikšmingomis turėtų būti laikomos tik didelę rinkos dalį turinčios DPS ir OPS, kad dėl bet kokios ekonomiškai nereikšmingos DPS ar OPS perkėlimo ar įsigijimo automatiškai nereikėtų sudaryti bendradarbiavimo susitarimų, nustatytų Direktyvos 2014/65/ES 79 straipsnio 2 dalyje;

(129)

šiuo reglamentu laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) pripažintų pagrindinių teisių ir principų. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus, visų pirma į teisę į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į vartotojų apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Tvarkant bet kokius asmens duomenis pagal šį reglamentą turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir jie turi būti tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001;

(130)

dėl techninių rekomendacijų konsultuotasi su EVPRI, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (14);

(131)

siekiant suteikti galimybę kompetentingoms institucijoms ir investicinėms įmonėms prisitaikyti prie šiame reglamente nustatytų naujų reikalavimų, kad jie galėtų būti taikomi veiksmingai ir efektyviai, šio reglamento taikymo data turėtų būti suderinta su Direktyvos 2014/65/ES taikymo pradžios data,

1.

atitinkamas asmuo – bet kuris iš šių asmenų, kai kalbama apie investicinę įmonę:

2.

finansų analitikas – atitinkamas asmuo, kuris parengia investicinio tyrimo medžiagą;

3.

užsakomųjų paslaugų teikimas – investicinės įmonės ir paslaugų teikėjo bet kurios formos susitarimas, pagal kurį tas paslaugų teikėjas vietoje tos investicinės įmonės atlieka procesą, teikia paslaugą arba vykdo veiklą;

3a.

„asmuo, su kuriuo atitinkamą asmenį sieja giminystės ryšiai“, yra bet kuris iš šių asmenų:

4.

vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris – vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365 (16) 3 straipsnio 11 dalyje;

5.

atlyginimas – visų formų mokėjimai ar finansinė arba nefinansinė nauda, įmonių tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti atitinkamiems asmenims teikiant investicines arba papildomas paslaugas klientams;

6.

biržos prekės – bet kokios pakeičiamos prekės, kurias galima pateikti, įskaitant metalus, jų rūdas bei lydinius, žemės ūkio produktus ir energetikos, pavyzdžiui, elektros energijos, išteklius.

a)

tą informaciją pateikti tokioje laikmenoje yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip yra ar bus vykdoma veikla tarp įmonės ir kliento, ir

b)

asmeniui, kuriam teiktina ši informacija, pasiūlius pasirinkti, kaip gauti informaciją – popieriuje ar toje kitoje patvariojoje laikmenoje, jis konkrečiai pasirenka informacijos teikimą toje kitoje laikmenoje.

a)

tą informaciją pateikti tokioje laikmenoje yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip yra ar bus vykdoma veikla tarp įmonės ir kliento;

b)

klientas privalo duoti atskirą sutikimą, kad ta informacija būtų teikiama tokia forma;

c)

klientui elektroniniu būdu turi būti nurodytas svetainės adresas ir vieta, kurioje galima rasti tą informaciją;

d)

turi būti pateikiama naujausia informacija;

e)

informacija toje svetainėje turi būti prieinama nuolat ir tiek laiko, kiek klientui gali pagrįstai reikėti, norint ją patikrinti.

a)

tarp profesinės veiklos vykdymo ir investicinės paslaugos teikimo tam pačiam klientui egzistuoja toks glaudus faktinis ryšys, kad investicinę paslaugą galima laikyti papildančia pagrindinę profesinę veiklą;

b)

teikiant investicines paslaugas pagrindinės profesinės veiklos klientams, nesiekiama suteikti sistemingo pajamų šaltinio profesinę veiklą vykdančiam asmeniui ir

c)

profesinę veiklą vykdantis asmuo nereklamuoja ar kitaip nepopuliarina savo gebėjimo teikti investicines paslaugas, išskyrus atvejus, kai klientams atskleidžiama, kad šios paslaugos papildo pagrindinę profesinę veiklą.

a)

į jį įtrauktos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad sutarties šalys turėtų atitinkamas priemones, kad galėtų pateikti arba priimti pagrindinę biržos prekę; balansavimo susitarimas su elektros energijos ir dujų srities perdavimo sistemos operatoriumi laikomas atitinkama priemone, jeigu susitarimo šalys turi užtikrinti fizinį elektros energijos ar dujų tiekimą;

b)

juo nustatomos besąlygiškos, neribotos ir vykdytinos sutarties šalių pareigos pateikti ir priimti pagrindinę biržos prekę;

c)

juo nė vienai šaliai neleidžiama fizinio atsiskaitymo pakeisti atsiskaitymu pinigais;

d)

kitų sutarčių įsipareigojimų atitinkamos šalys negali tarpusavyje įskaityti kaip sutarties įsipareigojimų, nedarant poveikio sutarties šalių teisėms, kad užskaitytų mokėjimų pinigais įsipareigojimus.

a)

pačių atitinkamų biržos prekių fizinį pateikimą;

b)

dokumento, suteikiančio nuosavybės teises į atitinkamas biržos prekes arba atitinkamą susijusių biržos prekių kiekį, pateikimą;

c)

kitus metodus, kuriais perleidžiamos nuosavybės teisės, susijusios su atitinkamu prekių kiekiu, jų fiziškai nepateikiant, įskaitant pranešimą, tvarkaraščio sudarymą arba kiekio paraišką energijos tiekimo tinklo operatoriui, kuriais gavėjui suteikiama teisė į atitinkamą prekių kiekį.

a)

ji atitinka vieną iš šių kriterijų:

b)

ji yra standartizuota, kad kaina, lotas, pateikimo data ir kitos sąlygos nustatomos iš esmės remiantis reguliariai skelbiamomis kainomis, standartiniais lotais arba standartinėmis pateikimo datomis.

a)

2 prekybos dienas;

b)

laikotarpį, kuris paprastai rinkoje taikomas tai biržos prekei, turtui arba teisei kaip įprastas pateikimo laikotarpis.

a)

už ją atsiskaitoma arba vienos ar kelių šalių pasirinkimu galima atsiskaityti pinigais kitu nei įsipareigojimų neįvykdymo arba kitokiu ankstyvo sutarties nutraukimo atveju;

b)

ja prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, DPS, OPS arba trečiosios valstybės prekybos vietoje, kuri atlieka panašias funkcijas, kaip ir reguliuojama rinka, DPS arba OPS;

c)

šios sutarties atžvilgiu tenkinamos 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

a)

ji sudaryta su energijos perdavimo sistemos, energijos subalansavimo mechanizmo arba vamzdynų tinklo operatoriumi ar administratoriumi arba yra sudaryta tokių operatorių ar administratorių;

b)

ji yra būtina energijos tiekimo ir vartojimo balansui išlaikyti konkrečiu momentu, įskaitant atvejį, kai elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus, apibrėžto Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 4 dalyje, pagal sutartį perkamą elektros energiją galios rezervui sukaupti, atitinkamo perdavimo sistemos operatoriaus sutikimu vienas patvirtintas balansavimo paslaugų teikėjas perduoda kitam patvirtintam balansavimo paslaugų teikėjui.

a)

telekomunikacijų dažnių diapazonu;

b)

biržos prekės saugyklos talpa;

c)

su biržos prekėmis susijusiais perdavimo arba transportavimo pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, ar perduodama arba transportuojama kabeliu, vamzdynu ar kitomis priemonėmis, išskyrus perdavimo teises, susijusias su elektros energijos tarpzoniniu pralaidumu, kai pirminėje rinkoje sutartis dėl jo sudaryta su perdavimo sistemos operatoriumi arba asmenimis, jo vardu veikiančiais kaip paslaugų teikėjai, siekiant paskirstyti pralaidumą, arba yra sudaryta perdavimo sistemos operatoriaus ar šių asmenų;

d)

kvota, kreditu, leidimu, teise arba panašiu turtu, tiesiogiai susijusiu su atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimu, paskirstymu ar vartojimu, išskyrus atvejus, kai sutarčiai jau taikomas Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnis;

e)

geologiniu, aplinkos ar kitokiu fiziniu kintamu dydžiu, išskyrus atvejus, kai sutartis susijusi su bet kokiais vienetais, kurie pripažįstami atitinkančiais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB reikalavimus (19);

f)

bet kuriuo kitu pakeičiamu turtu arba teise (išskyrus teisę gauti paslaugą), kurią galima perleisti;

g)

indeksu arba priemone, susijusia su sandorių dėl bet kokio turto, teisės, paslaugos arba įsipareigojimo kaina arba verte ar apimtimi;

h)

aktuarine statistika grindžiamu indeksu ar priemone.

a)

pirkti, parduoti, pasirašyti konkrečią finansinę priemonę, ja apsikeisti, ją išpirkti ar garantuoti jos išplatinimą;

b)

pasinaudoti arba nepasinaudoti konkrečios finansinės priemonės suteikiama bet kokia teise pirkti, parduoti, pasirašyti finansinę priemonę, ja apsikeisti arba ją išpirkti.

a)

neatidėliotina sutartis, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje,

b)

mokėjimo priemonė, kai:

a)

2 prekybos dienos bet kuriai iš 3 dalyje nurodytų pagrindinių valiutų porai;

b)

bet kuriai valiutų porai, kurioje bent viena valiuta nėra pagrindinė valiuta – ilgesnysis iš šių laikotarpių: 2 prekybos dienos arba tai valiutų porai rinkoje paprastai taikomas įprastas pateikimo laikotarpis;

c)

kai sutartis dėl tų valiutų keitimo naudojama pagrindiniam tikslui parduoti arba pirkti perleidžiamąjį vertybinį popierių arba kolektyvinio investavimo subjektų investicinį vienetą – trumpesnysis iš šių laikotarpių: rinkoje paprastai taikomas įprastas atsiskaitymo už tą perleidžiamąjį vertybinį popierių arba kolektyvinio investavimo subjektų investicinį vienetą laikotarpis arba 5 prekybos dienos.

a)

keičiant tas valiutas, likvidumo tikslais jos yra konvertuojamos per tą trečiąją valiutą;

b)

įprastas tų valiutų keitimo pateikimo laikotarpis nustatomas pagal tos trečiosios valiutos šalies ar teritorijos jurisdikciją.

a)

jų vertę galima nustatyti bet kuriuo metu;

b)

jos nėra išvestinės finansinės priemonės;

c)

jų terminas emisijos metu yra 397 dienos arba mažiau.

a)

dažnai ir sistemingai prekiauja finansine priemone, kurios rinka yra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius:

b)

dažnai ir sistemingai prekiauja finansine priemone, kurios rinka nėra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius nebiržinės prekybos sandoriai, sudaromi savo sąskaita vykdant klientų pavedimus, yra vykdomi vidutiniškai kas dieną;

c)

didele apimtimi prekiauja finansine priemone, kai nebiržinės prekybos savo sąskaita vykdant klientų pavedimus dydis per pastaruosius 6 mėnesius sudaro arba viršija bet kurią iš šių procentinių dalių:

a)

dažnai ir sistemingai prekiauja obligacija, kurios rinka yra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius:

b)

dažnai ir sistemingai prekiauja obligacija, kurios rinka nėra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius nebiržinės prekybos sandoriai, sudaromi savo sąskaita vykdant klientų pavedimus, vykdomi vidutiniškai kartą per savaitę;

c)

didele apimtimi prekiauja obligacija, kai nebiržinės prekybos savo sąskaita vykdant klientų pavedimus dydis per pastaruosius 6 mėnesius sudaro arba viršija kurią nors iš šių procentinių dalių:

a)

dažnai ir sistemingai prekiauja struktūrizuotu finansiniu produktu, kurio rinka yra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius:

b)

dažnai ir sistemingai prekiauja struktūrizuotu finansiniu produktu, kurio rinka nėra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius nebiržinės prekybos sandoriai, sudaromi savo sąskaita vykdant klientų pavedimus, vykdomi vidutiniškai kartą per savaitę;

c)

didele apimtimi prekiauja struktūrizuotu finansiniu produktu, kai nebiržinės prekybos savo sąskaita vykdant klientų pavedimus dydis per pastaruosius 6 mėnesius sudaro arba viršija kurią nors iš šių procentinių dalių:

a)

dažnai ir sistemingai prekiauja išvestine finansine priemone, kurios rinka yra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius:

b)

dažnai ir sistemingai prekiauja išvestine finansine priemone, kurios rinka nėra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius nebiržinės prekybos atitinkamos klasės išvestine finansine priemone sandoriai, sudaromi savo sąskaita vykdant klientų pavedimus, vykdomi vidutiniškai kartą per savaitę;

c)

didele apimtimi prekiauja išvestine finansine priemone, kai nebiržinės prekybos savo sąskaita vykdant klientų pavedimus dydis per pastaruosius 6 mėnesius sudaro arba viršija kurią nors iš šių procentinių dalių:

a)

dažnai ir sistemingai prekiauja apyvartiniu taršos leidimu, kurio rinka yra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius:

b)

dažnai ir sistemingai prekiauja apyvartiniu taršos leidimu, kurio rinka nėra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius nebiržinės prekybos atitinkamos rūšies apyvartiniais taršos leidimais sandoriai, sudaromi savo sąskaita vykdant klientų pavedimus, vykdomi vidutiniškai kartą per savaitę;

c)

didele apimtimi prekiauja apyvartiniu taršos leidimu, kai nebiržinės prekybos savo sąskaita vykdant klientų pavedimus dydis per pastaruosius 6 mėnesius sudaro arba viršija kurią nors iš šių procentinių dalių:

a)

bent 2 pranešimai per sekundę dėl bet kurios atskiros finansinės priemonės, kuria prekiaujama prekybos vietoje;

b)

bent 4 pranešimai per sekundę dėl visų finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje.

a)

parengia, įgyvendina ir taiko sprendimų priėmimo procedūras bei organizacinę struktūrą, kurios būtų įformintos dokumentais ir kuriose būtų aiškiai nurodyta pavaldumo struktūra ir paskirstytos funkcijos bei pareigos;

b)

užtikrina, kad jų atitinkami asmenys žinotų, kokių procedūrų jie turi laikytis, kad tinkamai vykdytų savo pareigas;

c)

parengia, įgyvendina ir taiko tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad visais investicinės įmonės lygmenimis būtų laikomasi sprendimų ir procedūrų;

d)

samdo darbuotojus, turinčius jiems paskirtoms pareigoms atlikti būtinų gebėjimų, žinių ir kompetenciją;

e)

parengia, įgyvendina ir taiko veiksmingą vidaus atskaitomybės ir informacijos perdavimo procesą visais atitinkamais investicinės įmonės lygmenimis;

f)

tinkamai ir tvarkingai saugo įrašus apie savo veiklą ir vidaus organizacinę struktūrą;

g)

užtikrina, kad, jei atitinkami asmenys atlieka kelias funkcijas, tai netrukdytų (ir tikėtina, kad netrukdys) tiems asmenims patikimai, sąžiningai ir profesionaliai atlikti bet kokią konkrečią funkciją.

a)

nuolat stebi ir reguliariai vertina priemonių, politikos ir procedūrų, taikomų pagal 1 dalies pirmą pastraipą, bei veiksmų, kurių imtasi siekiant pašalinti bet kokius trūkumus, atsiradusius įmonei vykdant savo pareigas, tinkamumą ir veiksmingumą;

b)

teikia konsultacijas ir padeda atitinkamiems asmenims, atsakingiems už investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, užtikrinti įmonės pareigų pagal Direktyvą 2014/65/ES vykdymą;

c)

bent kas metus valdymo organui teikia informaciją apie investicinių paslaugų ir veiklos bendrų kontrolės sąlygų įgyvendinimą ir veiksmingumą, apie nustatytą riziką, taip pat informaciją apie skundų nagrinėjimą ir teisių gynimo priemones, kurių buvo ar bus imtasi;

d)

vykdydami bendras stebėjimo pareigas, stebi skundų nagrinėjimo proceso operacijas ir skundus laiko atitinkamos informacijos šaltiniu.

a)

atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys turi būtinus įgaliojimus, išteklių, kompetenciją ir galimybę susipažinti su visa atitinkama informacija;

b)

valdymo organas skiria ir keičia atitikties užtikrinimo pareigūną, atsakingą už atitikties užtikrinimo funkciją ir už visos su atitikties užtikrinimu susijusios informacijos teikimą, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2014/65/ES ir pagal šio reglamento 25 straipsnio 2 dalį;

c)

atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys ad hoc tiesiogiai praneša valdymo organui, jeigu nustato reikšmingą riziką, kad įmonė neįvykdys pareigų pagal Direktyvą 2014/65/ES;

d)

atitinkami asmenys, atliekantys atitikties užtikrinimo funkciją, nedalyvauja teikiant paslaugas arba vykdant veiklą, kurias jie stebi;

e)

atitikties užtikrinimo funkciją atliekančių atitinkamų asmenų atlyginimo nustatymo metodas nekelia (ir tikėtina, kad nekels) grėsmės jų objektyvumui.

a)

parengia, įgyvendina ir taiko tinkamą rizikos valdymo politiką ir procedūras, kuriomis nustatoma rizika, susijusi su įmonės veikla, procesais ir sistemomis, ir prireikus nustatomas įmonei priimtinas rizikos lygis;

b)

priima veiksmingus susitarimus, procesus ir mechanizmus, kad būtų galima valdyti riziką, susijusią su įmonės veikla, procesais ir sistemomis, atsižvelgiant į tą priimtinos rizikos lygį;

c)

stebi šiuos dalykus:

a)

įgyvendina 1 dalyje nurodytą politiką ir procedūras;

b)

teikia ataskaitas ir konsultacijas vyresniajai vadovybei pagal 25 straipsnio 2 dalį.

a)

parengia, įgyvendina ir taiko audito planą investicinės įmonės sistemų, vidaus kontrolės mechanizmų ir susitarimų tinkamumui ir veiksmingumui patikrinti ir įvertinti;

b)

teikia rekomendacijas, atsižvelgiant į darbo, atlikto pagal a punktą, rezultatus, ir tikrina, kaip laikomasi tų rekomendacijų;

c)

teikia su vidaus audito klausimais susijusią informaciją pagal 25 straipsnio 2 dalį.

a)

atitinkamo asmens veikla nesusijusi su veikla, kurią jis vykdo pagal savo profesinius įgaliojimus;

b)

sandoris vykdomas bet kurio iš šių asmenų naudai:

a)

tam asmeniui draudžiama sudaryti sandorį pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014;

b)

jis susijęs su netinkamu tos konfidencialios informacijos naudojimu arba atskleidimu;

c)

jis prieštarauja arba gali prieštarauti investicinės įmonės pareigai pagal Direktyvą 2014/65/ES.

a)

sudarys finansinių priemonių sandorį, kuriam, jeigu tai būtų asmeninis atitinkamo asmens sandoris, būtų taikoma 2 arba 3 dalis arba 37 straipsnio 2 dalies a arba b punktas, arba 67 straipsnio 3 dalis;

b)

teiks konsultacijas arba padės kitam asmeniui sudaryti tokį sandorį.

a)

kiekvienam atitinkamam asmeniui, kuriam taikoma 1, 2, 3 ir 4 dalys, būtų žinomi asmeniniams sandoriams taikomi apribojimai ir priemonės, kurias investicinė įmonė nustatė asmeniniams sandoriams ir atskleidžiamai informacijai pagal 1, 2, 3 ir 4 dalis;

b)

įmonė būtų greitai informuojama apie bet kurį asmeninį atitinkamo asmens sudarytą sandorį, jai pranešant apie tą sandorį arba kitaip sudarant galimybę įmonei nustatyti tokius sandorius;

c)

būtų užregistruojamas asmeninis sandoris, apie kurį pranešta įmonei arba kurį ji pati nustatė, taip pat bet kuris su tokiu sandoriu susijęs leidimas arba draudimas.

a)

asmeniniams sandoriams, įvykdytiems remiantis portfelio valdymo paslauga, kai sprendimai priimami savo nuožiūra, kai portfelio valdytojas ir atitinkamas asmuo arba kitas asmuo, kurio naudai vykdomas sandoris, iš anksto nebuvo taręsi dėl šio sandorio;

b)

asmeniniams sandoriams, susijusiems su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) arba alternatyvaus investavimo fondais (AIF), kurie prižiūrimi pagal valstybės narės teisę, pagal kurią jų turtui numatomas atitinkamas rizikos paskirstymo lygis, kai susijęs atitinkamas asmuo ir bet kuris kitas asmuo, kurio naudai vykdomi sandoriai, nedalyvauja valdant tą subjektą.

a)

įmonei teikiamos konsultacijų paslaugos ir kitos paslaugos, kurios nesudaro įmonės investicinės veiklos dalies, įskaitant teisinių konsultacijų teikimą įmonei, įmonės darbuotojų mokymą, sąskaitų pateikimo paslaugas ir įmonės patalpų ir darbuotojų apsaugą;

b)

standartizuotų paslaugų pirkimas, įskaitant rinkos informavimo paslaugas ir kainų teikimo paslaugą.

a)

išorės paslaugų teikėjui perdavus kai kurias funkcijas, vyresnioji vadovybė savo atsakomybės neperduoda;

b)

nepasikeičia investicinės įmonės santykiai su klientais ir įsipareigojimai klientų atžvilgiu pagal Direktyvos 2014/65/ES sąlygas;

c)

nepakenkiama sąlygoms, kurių privalo laikytis investicinė įmonė, kad gautų ir išlaikytų veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES 5 straipsnį;

d)

nepašalinamos ir nepakeičiamos jokios kitos sąlygos, kuriomis remiantis įmonei buvo suteiktas veiklos leidimas.

a)

paslaugų teikėjas turi gebėjimų, pajėgumų, pakankamai išteklių, tinkamą organizacinę struktūrą, palaikančią užsakomųjų funkcijų vykdymą, ir įstatymais numatytą veiklos leidimą, kad galėtų patikimai ir profesionaliai vykdyti užsakomąsias funkcijas;

b)

paslaugų teikėjas užsakomąsias paslaugas teikia veiksmingai ir laikydamasis taikomų įstatymų bei reguliavimo reikalavimų, ir šiuo tikslu įmonė yra nustačiusi paslaugų teikėjo veiklos standarto vertinimo, taip pat nuolatinės paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų peržiūros metodus ir tvarką;

c)

paslaugų teikėjas tinkamai prižiūri, kaip vykdomos užsakomosios funkcijos ir tinkamai valdo su jų perdavimu susijusią riziką;

d)

imamasi tinkamų veiksmų, kai atrodo, kad paslaugų teikėjas veiksmingai nevykdo funkcijų ar nesilaiko taikomų įstatymų bei reguliavimo reikalavimų;

e)

investicinė įmonė veiksmingai prižiūri užsakomąsias funkcijas ar paslaugas ir valdo su tuo susijusią riziką; tuo tikslu įmonė išlaiko kompetenciją ir išteklius, reikalingus veiksmingai prižiūrėti užsakomąsias funkcijas ir valdyti tą riziką;

f)

paslaugų teikėjas yra atskleidęs investicinei įmonei informaciją apie bet kokius pokyčius, kurie gali turėti reikšmingos įtakos jo gebėjimui veiksmingai vykdyti užsakomąsias funkcijas laikantis taikomų įstatymų ir reguliavimo reikalavimų;

g)

kai reikia, investicinė įmonė gali nedelsdama nutraukti susitarimą dėl užsakomųjų paslaugų, kai to reikia klientų interesams, nepakenkdama paslaugų teikimo klientams tęstinumui ir kokybei;

h)

paslaugų teikėjas bendradarbiauja su investicinės įmonės kompetentingomis institucijomis užsakomųjų funkcijų klausimais;

i)

investicinė įmonė, jos auditoriai ir susijusios kompetentingos institucijos turi galimybę veiksmingai naudotis duomenimis, susijusiais su užsakomosiomis funkcijomis, ir patekti į atitinkamas paslaugų teikėjo veiklos patalpas, kai to reikia veiksmingai priežiūrai pagal šį straipsnį vykdyti; o kompetentingos institucijos turi galimybę pasinaudoti šiomis prieigos teisėmis;

j)

paslaugų teikėjas saugo bet kokią konfidencialią informaciją, susijusią su investicine įmone ir jos klientais;

k)

investicinė įmonė ir paslaugų teikėjas yra parengę, įdiegę ir palaiko nenumatytų atvejų planą veiklos sutrikimo padariniams šalinti ir atsarginėms priemonėms reguliariai tikrinti, jeigu tai būtina užsakomosios funkcijos, paslaugos ar veiklos atveju;

l)

investicinė įmonė yra užtikrinusi, kad užsakomųjų funkcijų ar paslaugų tęstinumas ir kokybė būtų išlaikomi ir perdavimo nutraukimo atveju arba užsakomųjų funkcijų vykdymą ar paslaugų teikimą perduodant kitai trečiajai šaliai arba pačiai jas vykdant.

a)

paslaugų teikėjas turi veiklos leidimą arba yra registruotas savo buveinės šalyje ir jo priežiūrą veiksmingai vykdo tos trečiosios valstybės kompetentinga institucija;

b)

investicinės įmonės kompetentinga institucija ir paslaugų teikėjo priežiūros institucija yra sudariusios atitinkamą bendradarbiavimo susitarimą.

a)

paprašiusios gauti informaciją, reikalingą priežiūros užduotims vykdyti pagal Direktyvą 2014/65/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014;

b)

susipažinti su trečiojoje valstybėje laikomais dokumentais, svarbiais jų priežiūros pareigoms vykdyti;

c)

kuo skubiau gauti informaciją iš priežiūros institucijos trečiojoje valstybėje akivaizdžių Direktyvos 2014/65/ES bei jos įgyvendinimo priemonių ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 reikalavimų pažeidimų tyrimo tikslais;

d)

bendradarbiauti vykdymo užtikrinimo srityje pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę, taikomą trečiosios valstybės priežiūros institucijai ir Sąjungos kompetentingoms institucijoms, kai pažeidžiami Direktyvos 2014/65/ES, jos įgyvendinimo priemonių ir atitinkamo nacionalinės teisės akto reikalavimai.

a)

tikėtina, kad įmonė arba tas asmuo turės finansinės naudos arba išvengs finansinio nuostolio kliento sąskaita;

b)

įmonė arba tas asmuo yra suinteresuoti klientui teikiamos paslaugos arba kliento vardu vykdomo sandorio rezultatu kitaip, negu klientas yra suinteresuotas tuo rezultatu;

c)

įmonė arba tas asmuo yra finansiškai arba kitaip skatinami teikti pirmenybę kito kliento arba klientų grupės interesams, o ne kliento interesams;

d)

įmonė arba tas asmuo vykdo tokią pačią veiklą kaip klientas;

e)

įmonė arba tas asmuo iš asmens, kuris nėra klientas, už klientui teikiamas paslaugas, be standartinio komisinio arba mokesčio už tą paslaugą, gauna arba gaus paskatą pinigais, nepinigine nauda arba paslaugomis.

a)

joje privalo būti nurodytos, atsižvelgiant į konkrečias investicines paslaugas ir veiklą bei papildomas paslaugas, kurias teikia pati investicinė įmonė arba kurios teikiamos tos įmonės vardu, aplinkybės, kurios sudaro arba gali sukelti interesų konfliktą, dėl kurio gali kilti grėsmė, jog bus padaryta žala vieno arba kelių klientų interesams;

b)

joje privalo būti nurodytos procedūros, kurių reikia laikytis, ir priemonės, kurias reikia priimti, kad būtų galima tokių konfliktų išvengti arba juos valdyti.

a)

veiksmingas procedūras, kad būtų galima užkirsti kelią atitinkamų asmenų, dalyvaujančių su interesų konfliktų rizika susijusioje veikloje, keitimuisi informacija arba jį kontroliuoti, kai keičiantis tokia informacija gali būti pakenkta vieno arba kelių klientų interesams;

b)

atskirą priežiūrą atitinkamų asmenų, kurių pagrindinės funkcijos apima veiklos vykdymą klientų vardu arba paslaugų teikimą klientams, kurių interesai gali prieštarauti vieni kitiems, arba kurie kitaip atstovauja skirtingiems interesams, įskaitant įmonės interesus, kurie gali prieštarauti vieni kitiems;

c)

bet kokio tiesioginio ryšio tarp atitinkamų asmenų, kurie daugiausia vykdo vienos rūšies veiklą, atlyginimo ir skirtingų atitinkamų asmenų, kurie daugiausia vykdo kitokią veiklą, atlyginimo arba jų uždirbtų pajamų panaikinimą, kai dėl šių veiklos rūšių gali kilti interesų konfliktas;

d)

priemones, kuriomis siekiama bet kuriam asmeniui neleisti daryti netinkamos įtakos atitinkamo asmens investicinių arba papildomų paslaugų teikimo arba veiklos vykdymo būdui arba apriboti tokią įtaką;

e)

priemones, kuriomis siekiama bet kuriam atitinkamam asmeniui neleisti tuo pačiu metu dalyvauti teikiant atskiras investicines arba papildomas paslaugas arba vykdant veiklą arba kontroliuoti tokį dalyvavimą, kai dėl tokio dalyvavimo gali pablogėti tinkamas interesų konfliktų valdymas.

a)

tyrimas arba informacija apibūdinami arba aprašomi kaip investicinis tyrimas ar panašiu terminu arba kitaip pateikiama kaip rekomendacijoje išdėstytų dalykų objektyvus arba nepriklausomas išaiškinimas;

b)

jeigu minėtą rekomendaciją klientui pateikė investicinė įmonė, tai nebus laikoma konsultacijų dėl investicijų teikimu taikant Direktyvą 2014/65/ES.

a)

turėdami duomenų apie galimą to investicinio tyrimo tvarkaraštį arba turinį, kurie nėra viešai prieinami arba kurių neturi klientai ir kurių negalima lengvai numanyti iš turimos informacijos, finansų analitikai ir kiti atitinkami asmenys neprekiauja kito asmens, įskaitant investicinę įmonę, vardu ir nesudaro asmeninių sandorių finansinėmis priemonėmis, su kuriomis susijęs tas investicinis tyrimas, arba bet kuriomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis, kol investicinio tyrimo gavėjai neturi tinkamos galimybės juo pasinaudoti, išskyrus atvejus, kai rinkos formuotojai veikia sąžiningai ir vykdo įprastinę rinkos formavimo veiklą arba kai vykdomas neužsakytas kliento pavedimas;

b)

esant aplinkybėms, kurių neapima a punktas, finansų analitikai ir bet kurie kiti atitinkami asmenys, dalyvaujantys rengiant investicinį tyrimą, nesudaro asmeninių sandorių finansinėmis priemonėmis, kurias apima investicinis tyrimas, arba bet kuriomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis, kurie prieštarautų galiojančioms rekomendacijoms, išskyrus išskirtines aplinkybes ir gavus išankstinį įmonės nario, atsakingo už teisinę arba atitikties užtikrinimo funkciją, patvirtinimą;

c)

finansų analitikai, dalyvaujantys rengiant investicinį tyrimą, yra fiziškai atskirti nuo kitų atitinkamų asmenų, kurių pareigos ar verslo interesai gali prieštarauti asmenų, kuriems investicinis tyrimas yra platinamas, interesams, arba, kai tai laikoma netinkama įmonės dydžiui ar struktūrai, taip pat jos verslo pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, sukuriamos ir įgyvendinamos atitinkamos alternatyvios informacijos plitimo kliūtys;

d)

pačios investicinės įmonės, finansų analitikai ir kiti atitinkami asmenys, dalyvaujantys rengiant investicinį tyrimą, nepriima paskatų iš subjektų, turinčių esminių interesų, susijusių su investicinio tyrimo objektu;

e)

pačios investicinės įmonės, finansų analitikai ir kiti atitinkami asmenys, dalyvaujantys rengiant investicinį tyrimą, nepažada emitentams palankios tyrimo aprėpties;

f)

emitentams, atitinkamiems asmenims, išskyrus finansų analitikus, ir bet kuriems kitiems asmenims neleidžiama peržiūrėti investicinio tyrimo projekto iki investicinio tyrimo informacijos išplatinimo, norint patikrinti į tą tyrimą įtrauktų faktinių pareiškimų tikslumą arba bet kuriuo kitu nei įmonės teisinių įsipareigojimų laikymosi patikrinimo tikslu, jeigu projekte pateikiama rekomendacija arba tikslinė kaina.

a)

asmuo, kuris rengia investicinį tyrimą, nėra grupės, kuriai priklauso investicinė įmonė, narys;

b)

investicinė įmonė iš esmės nekeičia investicinio tyrimo rekomendacijų;

c)

investicinė įmonė nepateikia investicinio tyrimo kaip savo rengto tyrimo;

d)

investicinė įmonė patikrina, ar tyrimo rengėjui taikomi reikalavimai yra lygiaverčiai šio reglamento reikalavimams, kurie keliami to tyrimo rengimui, arba ar rengėjas yra parengęs politiką, kurioje nustatyti tokie reikalavimai.

a)

įvairias įmonės turimas finansavimo galimybes ir su kiekviena galimybe susijusių sandorio mokesčių sumos įvertį;

b)

finansinių konsultacijų įmonėms dėl pasiūlymo kainos nustatymo laiką ir procesą;

c)

finansinių konsultacijų įmonėms dėl pasiūlymo pateikimo laiką ir procesą;

d)

tikslinius investuotojus, kuriems įmonė ketina pasiūlyti finansines priemones;

e)

atitinkamų asmenų, dalyvaujančių teikiant finansines konsultacijas įmonėms apie finansinių priemonių kainą ir paskirstymą, pareigas bei skyrius ir

f)

įmonės interesų konfliktų, galinčių kilti, kai įmonė pateikia atitinkamas finansines priemones savo klientams investuotojams arba pati jas įsigyja, prevencijos arba valdymo priemones.

a)

kad įkainojant pasiūlymą kitų klientų arba pačios įmonės interesai nebūtų remiami taip, kad prieštarautų kliento emitento interesams, ir

b)

kad būtų išvengta situacijos, kai asmenys, atsakingi už paslaugų teikimą įmonės klientams investuotojams, tiesiogiai dalyvauja priimant sprendimus dėl finansinių konsultacijų įmonėms dėl kainų nustatymo klausimais teikimo klientui emitentui, arba tokia situacija būtų valdoma.

a)

paskirstymas, kuriuo skatinama mokėti neproporcingai didelius mokesčius už investicinės įmonės teikiamas nesusijusias paslaugas (angl. laddering), kaip antai kliento investuotojo mokami neproporcingai dideli mokesčiai ar komisiniai atlyginimai, arba neproporcingai didelė veiklos apimtis, kai klientas investuotojas, kaip atlygį už gautą emisijos paskirstymą, moka normalaus lygio komisinį atlyginimą;

b)

paskirstymas esamo arba potencialaus kliento emitento vadovui ar įmonės pareigūnui kaip atlygis už finansinius sandorius, kurie buvo arba bus suteikti įmonei (angl. spinning);

c)

paskirstymas, kuris aiškiai arba netiesiogiai susietas su sąlyga, kad klientas investuotojas arba koks nors subjektas, kuriame dirba investuotojas, ateityje pateiks užsakymų arba įsigis kokią nors kitą paslaugą iš investicinės įmonės.

a)

informacija apima investicinės įmonės pavadinimą;

b)

informacija yra tiksli, o nurodant investicinės paslaugos arba finansinės priemonės galimą naudą visada teisingai ir aiškiai parodoma visa susijusi rizika,

c)

informacija apie susijusią riziką pateikiama tokio dydžio šriftu, kuris būtų bent jau toks pat kaip vyraujantis visos pateiktos informacijos šrifto dydis, taip pat naudojant tokį išdėstymą, kuris užtikrintų, kad tokia informacija būtų gerai matoma,

d)

informacija yra pakankama ir pateikiama taip, kad ją greičiausiai supras vidutinis grupės, kuriai ji yra skirta arba kuri tikriausiai ją gaus, narys,

e)

pateikiant informaciją nenuslepiami, nesumenkinami ar nenustelbiami svarbūs dalykai, pareiškimai ar įspėjimai,

f)

informacija nuosekliai pateikiama ta pačia kalba visų pavidalų tam klientui pateiktoje informacinėje ir rinkodaros medžiagoje, nebent klientas yra sutikęs gauti informacija daugiau nei viena kalba,

g)

informacija yra atnaujinta ir atitinka naudojamas ryšių priemones.

a)

palyginimas yra prasmingas ir pateikiamas teisingai bei proporcingai;

b)

nurodyti lyginamosios informacijos šaltiniai;

c)

įtraukiami pagrindiniai lyginamosios informacijos faktai ir prielaidos.

a)

ši nuoroda nėra svarbiausia pranešimo dalis;

b)

informacija turi apimti atitinkamus veiklos duomenis, kurie apima pastaruosius penkerius metus arba visą laikotarpį, kurį buvo siūloma finansinė priemonė, nustatomas finansinis indeksas arba teikiama investicinė paslauga, kai jis yra trumpesnis nei penkeri metai, arba įmonės pasirinktą ilgesnį laikotarpį, ir kiekvienu atveju ši informacija apie veiklą yra paremta užbaigtais 12 mėnesių laikotarpiais;

c)

aiškiai nurodomas ataskaitinis laikotarpis ir informacijos šaltinis;

d)

informacija apima aiškų įspėjimą, kad pateikti duomenys yra susiję su praėjusiu laikotarpiu ir kad ankstesni rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis;

e)

kai nurodoma informacija paremta duomenimis, išreikštais kita valiuta, o ne valstybės narės, kurios rezidentas yra mažmeninis klientas arba potencialus mažmeninis klientas, aiškiai nurodoma valiuta kartu su įspėjimu, kad dėl valiutos kurso svyravimų grąža gali padidėti arba sumažėti;

f)

kai nurodoma informacija paremta bendrais rezultatais, nurodomas komisinių atlyginimų, mokesčių ar kitokių rinkliavų poveikis.

a)

sumodeliuoti ankstesni rezultatai paremti faktiniais ankstesniais vienos ar kelių finansinių priemonių arba finansinių indeksų, kurie yra tokie patys arba iš esmės tokie patys kaip konkreti finansinė priemonė arba sudaro tos priemonės pagrindą, rezultatais;

b)

a punkte nurodyto faktinio ankstesnio rezultato atžvilgiu laikomasi 4 dalies a–c, e ir f punktuose nurodytų sąlygų;

c)

informacija apima akivaizdų įspėjimą, kad pateikti duomenys yra susiję su sumodeliuota praėjusio laikotarpio veikla ir kad praėjusio laikotarpio veikla nėra patikimas būsimų veiklos rezultatų rodiklis.

a)

informacija nėra paremta sumodeliuotais ankstesniais rezultatais, ir jie negali būti joje nurodyti;

b)

informacija yra paremta pagrįstomis prielaidomis, kurios būtų paremtos objektyviais duomenimis;

c)

kai informacija yra paremta bendrais rezultatais, nurodomas komisinių atlyginimų, mokesčių ar kitokių rinkliavų poveikis;

d)

informacija yra paremta veiklos scenarijais skirtingomis rinkos sąlygomis (tiek neigiamomis, tiek teigiamomis) ir atspindi konkrečių į analizę įtrauktų priemonių rūšių pobūdį ir riziką;

e)

informacija apima aiškų įspėjimą, kad tokios prognozės nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis.

a)

profesionaliu arba mažmeniniu klientu, kai tą klientą kitu atveju būtų galima priskirti prie tinkamų sandorio šalių pagal Direktyvos 2014/65/ES 30 straipsnio 2 dalį;

b)

mažmeniniu klientu, kai tas klientas laikomas profesionaliu klientu pagal Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnį.

a)

bet kurio tokio susitarimo sąlygas;

b)

pagal 47 straipsnį reikalaujamą informaciją, susijusią su tuo susitarimu arba su tomis investicinėmis arba papildomomis paslaugomis.

a)

pasiūlymas sudaryti susitarimą dėl finansinės priemonės arba investicinių ar papildomų paslaugų su bet kuriuo asmeniu, kuris atsiliepia į pranešimą;

b)

kvietimas bet kuriam asmeniui, kuris atsiliepia į pranešimą, pateikti pasiūlymą sudaryti susitarimą dėl finansinės priemonės arba investicinių ar papildomų paslaugų.

a)

investicinės įmonės pavadinimą ir adresą bei kontaktinius duomenis, kurie būtini, kad klientai galėtų veiksmingai susisiekti su įmone;

b)

nurodo kalbas, kuriomis klientas gali bendrauti su investicine įmone, taip pat įmonės dokumentams ir kitai informacijai gauti;

c)

investicinės įmonės ir kliento naudotinus informacijos perdavimo būdus, įskaitant, kai aktualu, būdus pavedimams siųsti ir gauti;

d)

fakto, kad investicinė įmonė turi veiklos leidimą, patvirtinimą ir šį leidimą išdavusios kompetentingos institucijos pavadinimą ir adresą;

e)

kai investicinė įmonė vykdo veiklą, pasitelkdama priklausomą agentą, – šio fakto patvirtinimą, nurodant valstybę narę, kurioje tas agentas įregistruotas;

f)

pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalį investicinės įmonės klientui teiktinų ataskaitų apie suteiktas paslaugas pobūdį, dažnumą ir pateikimo terminus;

g)

kai investicinėje įmonėje turi kliento finansinių priemonių arba kliento lėšų, – veiksmų, kurių imasi investicinė įmonė siekdama užtikrinti jų apsaugą, trumpą aprašymą, įskaitant susijusios bet kokio investuotojų kompensavimo arba indėlių garantijų sistemos, kurią taiko investicinė įmonė, vykdydama veiklą valstybėje narėje, pagrindinius duomenis;

h)

pagal 34 straipsnį įmonės taikomos interesų konfliktų politikos aprašymą, kuris gali būti pateikiamas sutrumpintas;

i)

klientui paprašius šios informacijos, patvariojoje laikmenoje arba svetainėje (kai ji nėra laikoma patvaria laikmena) pateikiama išsamesnė informacija apie interesų konfliktų politiką, jeigu tenkinamos 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

a)

informaciją apie kliento portfelį sudarančių finansinių priemonių vertinimo metodą ir dažnumą;

b)

išsamią informaciją apie visų kliento portfelį sudarančių finansinių priemonių arba lėšų ar jų dalies valdymo savo nuožiūra delegavimą;

c)

bet kurio standarto, su kuriuo bus lyginami kliento portfelio rezultatai, specifikacijas;

d)

finansinių priemonių, kurios gali būti įtrauktos į kliento portfelį, rūšis ir sandorių, kurie gali būti įvykdyti šiomis priemonėmis, rūšis, įskaitant bet kokius apribojimus;

e)

valdymo tikslus, su valdytojo galimybe veikti savo nuožiūra susijusios rizikos lygį ir bet kokius konkrečius tos galimybės veikti savo nuožiūra suvaržymus.

a)

rizika, susijusi su tos rūšies finansine priemone, įskaitant nuosavo ir skolinto kapitalo santykio bei jo poveikio, taip pat rizikos prarasti visą investiciją, įskaitant riziką, susijusią su emitento nemokumu arba su tuo susijusiais įvykiais, pavyzdžiui, gelbėjimu privačiomis lėšomis, paaiškinimą;

b)

tokių priemonių kainos nepastovumas ir bet kokie tokioms priemonėms esamoje rinkoje taikomi apribojimai;

c)

informacija apie investicijų pardavimo kliūtis ar apribojimus, pavyzdžiui, nelikvidžių finansinių priemonių arba fiksuotos investavimo trukmės finansinių priemonių atveju, įskaitant galimų sutarties nutraukimo būdų ir bet kokio sutarties nutraukimo pasekmių pavyzdžius, galimus suvaržymus ir apytikslį laikotarpį, reikalingą finansinei priemonei parduoti, iki susigrąžinant tokios rūšies finansinių priemonių sandorio pirmines sąnaudas;

d)

faktas, kad be priemonių įsigijimo kainos, dėl tokių priemonių sandorių investuotojui gali tekti prisiimti finansinius įsipareigojimus ir kitokias papildomas pareigas, įskaitant neapibrėžtuosius įsipareigojimus;

e)

bet kokie reikalavimai įmokėti garantinę sumą ar panašios prievolės, taikomos tos rūšies priemonėms.

a)

visas klientui suteiktos investicinės paslaugos (-ų) ir (arba) papildomų paslaugų išlaidas ir mokesčius, kuriuos taiko investicinės įmonės ar kitos šalys, kai klientas buvo nukreiptas į tas kitas šalis. ir

b)

visas išlaidas ir susijusius mokesčius, susijusius su finansinių priemonių pateikimu ir valdymu.

a)

kai investicinė įmonė rekomenduoja ar parduoda finansines priemones klientams arba

b)

kai bet kokias investicines paslaugas teikianti investicinė įmonė pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus privalo pateikti klientams su atitinkamomis finansinėmis priemonėmis susijusius kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) Pagrindinės investuotojo informacijos dokumentą (PIID) arba mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentą (PID).

a)

pavyzdys rodo visų išlaidų ir mokesčių poveikį investicijų grąžai;

b)

pavyzdys rodo bent kokius numatomus išlaidų šuolius ar svyravimus ir

c)

pavyzdys pateikiamas kartu su jo aprašymu.

a)

reguliaraus tinkamumo vertinimo dažnį ir mastą ir, kai tai aktualu, tokį vertinimą paskatinusias sąlygas,

b)

kokiu mastu pakartotinis vertinimas bus taikomas anksčiau surinktai informacijai ir

c)

kokiu būdu atnaujinta rekomendacija bus perduota klientui.

a)

svarstomų finansinių priemonių skaičius ir įvairovė yra proporcingi nepriklausomo konsultanto investicijų klausimais siūlomų investicinių paslaugų aprėpčiai;

b)

svarstomų finansinių priemonių skaičius ir įvairovė tinkamai atspindi rinkoje esančias finansines priemones;

c)

pačios investicinės įmonės ar glaudžiais ryšiais su ja susijusių subjektų išleistų finansinių priemonių kiekis yra proporcingas bendrai svarstomų finansinių priemonių sumai ir

d)

įvairių finansinių priemonių atrankos kriterijai apima visus atitinkamus aspektus, kaip antai riziką, išlaidas, sudėtingumą ir investicinės įmonės klientų ypatybes, ir užtikrina, kad priemonių, kurios gali būti rekomenduojamos, pasirinkimas nebūtų šališkas.

a)

įmonė save reklamuoja taip, kad pritrauktų tik klientus, kurie teikia pirmenybę tų kategorijų finansinėms priemonėms ar jų asortimentui;

b)

įmonė reikalauja, kad klientai nurodytų, kad juos domina investavimas į konkrečią finansinių priemonių kategoriją ar asortimentą; ir

c)

prieš teikdama paslaugą investicinė įmonė užtikrina, kad jos paslauga yra tinkama kiekvienam naujam klientui, remdamasi tuo, kad jos verslo modelis atitinka kliento poreikius ir tikslus, ir finansinių priemonių asortimentu, kuris tinka klientui. Jei taip nėra, įmonės tokios paslaugos klientui neteikia.

a)

gerokai prieš teikdama savo paslaugas investicinė įmonė savo klientams patvariojoje laikmenoje pateikė informaciją, ar pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalies a punktą ir atitinkamas įgyvendinimo priemones konsultacijos bus teikiamos nepriklausomai ar ne;

b)

investicinė įmonė prisistato kaip nepriklausoma paslaugų, dėl kurių ji teikia nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų, atžvilgiu;

c)

investicinės įmonės taiko pakankamus organizacinius reikalavimus ir kontrolės priemones, kad užtikrintų, kad abiejų rūšių konsultavimo paslaugos ir konsultantai būtų aiškiai vienas nuo kito atskirti ir kad klientams nekiltų abejonių, dėl to, kokios rūšies konsultacijas jie gauna ir kad jiems teikiamos joms tinkamos rūšies konsultacijos. Investicinė įmonė neleidžia fiziniam asmeniui teikti nei priklausomų paslaugų, nei paslaugų, kurios nėra nepriklausomos.

a)

atitinka konkretaus kliento investavimo tikslus, įskaitant klientui priimtiną riziką;

b)

yra toks, kad klientas yra finansiškai pajėgus prisiimti bet kokią susijusią investicinę riziką, atitinkančią jo investavimo tikslus;

c)

yra toks, kad klientas turi reikalingos patirties ir žinių, kad suvoktų su sandoriu arba jo portfelio valdymu susijusią riziką.

a)

užtikrinti, kad klientai būtų informuoti apie tikslios naujausios informacijos pateikimo svarbą;

b)

užtikrinti, kad visos priemonės, kaip antai rizikos vertinimo profiliavimo priemonės arba kliento žinių ir patirties vertinimo priemonės, naudojamos tinkamumo vertinimo procese, atitinka paskirtį ir yra tinkamai pritaikytos naudoti jų klientams, o bet kokie apribojimai yra nustatomi ir aktyviai mažinami tinkamumo vertinimo procese;

c)

užtikrinti, kad procese naudojami klausimai būtų suprantami klientams, tiksliai atspindėtų kliento tikslus ir poreikius ir kad būtų įvertintas reikalingos informacijos tinkamumas, ir

d)

imtis veiksmų, jei reikia, siekiant užtikrinti informacijos apie klientą nuoseklumą, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, ar klientų pateiktoje informacijoje nėra akivaizdžių netikslumų.

a)

paslaugų, sandorių ir finansinių priemonių, su kuriomis klientas yra susipažinęs, rūšys;

b)

kliento sandorių finansinėmis priemonėmis pobūdis, apimtis ir dažnumas ir laikotarpis, per kurį jie buvo įvykdyti;

c)

kliento arba potencialaus kliento išsilavinimo lygis ir esama arba susijusi ankstesnė profesija.

a)

tinkamumo vertinimo rezultatus;

b)

bet kokius klientui duotus įspėjimus, kai investicinės paslaugos ar produkto įsigijimas buvo vertinamas kaip potencialiai netinkamas klientui, ar klientas nepaisydamas įspėjimo prašė sandorį vykdyti ir, kai aktualu, ar įmonė priėmė kliento prašymą sandorį vykdyti;

c)

bet kokius klientui duotus įspėjimus, kai klientas nepateikė pakankamai informacijos, kad įmonė galėtų atlikti tinkamumo vertinimą, ar klientas nepaisydamas įspėjimo prašė sandorį vykdyti ir, kai taikoma, ar įmonė priėmė kliento prašymą sandorį vykdyti.

a)

ji nėra įtraukta į Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktį arba į tos direktyvos I priedo C skirsnio 4–11 punktus;

b)

dažnai yra galimybių tą priemonę perleisti, išpirkti ar kitaip realizuoti rinkos dalyviams viešai prieinamomis kainomis, kurios yra arba rinkos kainos, arba nuo emitento nepriklausomų vertinimo sistemų pateiktos ar patvirtintos kainos;

c)

ji nesuteikia klientui jokio faktinio ar galimos įsipareigojimo, kuris viršytų priemonės įsigijimo kainą;

d)

ji neapima išlygos, sąlygos ar paskatos, kurios galėtų iš esmės pakeisti investicijos pobūdį arba riziką arba išmokėjimo profilį, pvz., investicijos, kurios apima teisę konvertuoti priemonę į kitokią investiciją;

e)

ji neapima jokių aiškių ar numanomų sutarties nutraukimo mokesčių, dėl kurių investicija taptų nelikvidi, netgi jei techniškai dažnai yra galimybių ją perleisti, išpirkti ar kitaip ją realizuoti;

f)

pakankamai išsami informacija apie jos ypatybes yra viešai prieinama ir ją greičiausiai bus galima lengvai suprasti, kad vidutinis mažmeninis klientas galėtų pagrįstai nuspręsti, ar sudaryti su šia priemone susijusį sandorį.

a)

paslaugų aprašymas ir, kai tai aktualu, teiktinų konsultacijų dėl investicijų pobūdis ir mastas;

b)

portfelio valdymo paslaugų atveju – finansinių priemonių, kurias galima įsigyti ir parduoti, rūšys ir sandorių, kurie gali būti vykdomi kliento vardu, rūšys, taip pat draudžiamos priemonės arba sandoriai, ir

c)

Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 1 dalyje nurodytų teiktinų paslaugų pagrindinių savybių aprašymas, įskaitant, kai aktualu, įmonės vaidmens vykdant veiksmus, susijusius su kliento priemonėmis, ir sąlygų, kuriomis vertybinių popierių finansavimo sandoriai, apimantys kliento vertybinius popierius, duos investicinę grąžą klientui, aprašymas.

a)

nedelsdamos pateikia klientui patvariojoje laikmenoje esminę informaciją apie to pavedimo įvykdymą;

b)

kuo skubiau ir ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po pavedimo įvykdymo nusiunčia patvariojoje laikmenoje klientui pranešimą, kuriuo patvirtinamas pavedimo įvykdymas, arba, jeigu investicinė įmonė gauna šį patvirtinimą iš trečiosios šalies – ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po patvirtinimo iš trečiosios šalies gavimo.

a)

ataskaitą teikiančios įmonės identifikavimas;

b)

kliento vardas ir pavardė arba pavadinimas;

c)

prekybos diena;

d)

prekybos laikas;

e)

pavedimo rūšis;

f)

vietos identifikavimas;

g)

priemonės identifikavimas;

h)

pirkimo (pardavimo) rodiklis;

i)

pavedimo pobūdis, išskyrus pirkimo (pardavimo);

j)

kiekis;

k)

vieneto kaina;

l)

viso atlygio suma;

m)

bendra nustatytų komisinių atlyginimų ir išlaidų suma ir, klientui paprašius, jos išskirstymas papunkčiui, įskaitant, kai tai aktualu, bet kokio nustatyto padidinimo arba sumažinimo sumą, kai sandorį vykdė investicinė įmonė, vykdanti sandorius savo sąskaita, ir investicinė įmonė yra įsipareigojusi klientui kuo geriau įvykdyti sandorį;

n)

keitimo kursas, jei sandoris apima valiutos konvertavimą;

o)

su atsiskaitymu už sandorį susiję kliento įsipareigojimai, įskaitant apmokėjimo arba pateikimo terminus bei atitinkamus sąskaitos duomenis, jeigu šie duomenys ir atsakomybė klientui nebuvo pranešti anksčiau;

p)

jeigu kliento sandorio šalimi buvo pati investicinė įmonė ar bet kuris investicinės įmonės grupei priklausantis asmuo arba kitas investicinės įmonės klientas, nurodomas pats šis faktas, jeigu pavedimas nebuvo įvykdytas per anoniminę prekybą palengvinančią prekybos sistemą.

a)

investicinės įmonės pavadinimas;

b)

vardas ir pavardė arba kitas kliento sąskaitos pavadinimas;

c)

duomenys apie portfelio turinį ir įvertinimą, įskaitant išsamią informaciją apie kiekvieną turimą finansinę priemonę, jos rinkos vertę arba tikrąją vertę, jei negalima nustatyti rinkos vertės, ir grynųjų pinigų likutį ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei portfelio rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu;

d)

visa per ataskaitinį laikotarpį sumokėtų mokesčių bei rinkliavų suma, papunkčiui išskirstant bent jau visus valdymo mokesčius ir visas su vykdymu susijusias išlaidas, kai tai aktualu, nurodant, kad išsamesnis išskaidymas bus pateiktas paprašius;

e)

ataskaitinio laikotarpio rezultatų palyginimas su investavimo rezultatų standartu (jei toks yra), dėl kurio susitarė investicinė įmonė ir klientas;

f)

per ataskaitinį laikotarpį gauta dividendų, palūkanų ir kitų mokėjimų bendra suma, susijusi su kliento portfeliu;

g)

informacija apie kitus įmonės veiksmus, kuriais suteikiamos teisės, susijusios su portfelį sudarančiomis finansinėmis priemonėmis;

h)

kiekvieno tą laikotarpį įvykdyto sandorio atžvilgiu, kai tai aktualu, pateikiama informacija, nurodyta 59 straipsnio 4 dalies c–l punktuose, jeigu klientas nepasirenka galimybės gauti informaciją apie įvykdytus sandorius tuomet, kai įvykdomas kiekvienas sandoris; tokiu atveju taikoma šio straipsnio 4 dalis.

a)

kai investicinė įmonė suteikia savo klientams prieigą prie patvariąja laikmena laikomos interneto sistemos, kurioje galima matyti naujausius kliento portfelio vertinimus ir kur klientas gali lengvai gauti pagal 63 straipsnio 2 dalį reikalaujamą informaciją, o įmonė turi įrodymą, kad klientas pasižiūri savo portfelio vertinimą bent jau kartą per atitinkamą ketvirtį;

b)

kai taikoma 4 dalis, reguliari ataskaita turi būti pateikiama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių;

c)

jeigu investicinės įmonės ir kliento susitarime dėl portfelio valdymo paslaugų teikimo leidžiama suformuoti portfelį skolintomis lėšomis, reguliari ataskaita turi būti pateikiama ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

a)

išsamūs duomenys apie visas finansines priemones arba lėšas, kurias investicinė įmonė laiko klientui, ataskaitoje numatyto laikotarpio pabaigoje;

b)

kokia apimtimi bet kurios kliento finansinės priemonės arba lėšos buvo vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių objektu;

c)

bet kokios naudos, susikaupusios klientui dėl jo dalyvavimo bet kuriame vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoryje, apimtis bei pagrindas, kuriuo remiantis ta nauda buvo sukaupta;

d)

aiškiai nurodytas turtas ir lėšos, kuriems taikomos Direktyvos 2014/65/ES ir jos įgyvendinimo priemonių taisyklės, ir kuriems jos netaikomos, pavyzdžiui, tiems, dėl kurių sudaryti susitarimai dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė;

e)

aiškiai nurodyta, kuriam turtui turi įtakos kai kurie jų nuosavybės statuso ypatumai, pavyzdžiui, dėl teisės į įkeistą turtą;

f)

į ataskaitą įtrauktų finansinių priemonių rinkos vertė arba, kai rinkos vertė nežinoma, apytikslė vertė, aiškiai nurodant, kad rinkos kainos nebuvimas greičiausiai rodo nepakankamą likvidumą. Apytikslę vertę nustato įmonė, dėdama visas galimas pastangas.

a)

kliento ypatybes, įskaitant kliento kategoriją, t. y. ar klientas yra mažmeninis, ar profesionalus klientas;

b)

kliento pavedimo ypatybes, įskaitant atvejus, kai pavedimas susijęs su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriu (VPĮFS);

c)

su tuo pavedimu susijusių finansinių priemonių ypatybes;

d)

įvykdymo vietų, į kurias tas pavedimas gali būti nukreiptas, ypatybes.

a)

sąlyginės svarbos, kurią pagal 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus investicinė įmonė teikia Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksniams, arba proceso, kuriuo remdamasi įmonė nustato šių veiksnių sąlyginę svarbą, apžvalgą;

b)

sąrašą vykdymo vietų, kuriomis įmonė daugiausia remiasi vykdydama savo įsipareigojimą imtis visų pagrįstų veiksmų, kad galėtų nuolat pasiekti kuo geresnį rezultatą vykdydama klientų pavedimus, ir nurodydama, kurios vykdymo vietos naudojamos kiekvienos klasės finansinėms priemonėms, mažmeninių klientų pavedimams, profesionalių klientų pavedimams ir VPĮFS;

c)

sąrašą veiksnių, pagal kuriuos pasirenkama vykdymo vieta, įskaitant tokius kokybinius veiksnius kaip tarpuskaitos sistemos, sistemos išjungikliai, suplanuoti veiksmai, ar bet kokios kitokios susijusios sąlygos, ir kiekvieno veiksnio sąlyginė svarba; informaciją apie veiksnius, pagal kuriuos pasirenkama vykdymo vieta, atitinka kontrolės priemones, kurias peržiūrėdama savo politikos ir susitarimų pakankamumą įmonė naudoja, kad parodytų klientams, jog nuolat užtikrinamas optimalus vykdymas;

d)

kaip tokie vykdymo veiksniai kaip kaina, išlaidos, sparta, įvykdymo tikimybė ar kokie nors kiti svarbūs veiksniai yra laikomi visų pakankamų veiksmų, reikalingų pasiekti kuo geresnį rezultatą klientui, dalimi;

e)

kai tai aktualu, informaciją apie tai, kad įmonė vykdo pavedimus ne prekybos vietoje, pasekmes, pavyzdžiui, sandorio šalių riziką, kylančią dėl vykdymo ne prekybos vietoje, ir, klientui paprašius, papildomą informaciją apie tokio vykdymo būdo pasekmes;

f)

aiškų ir akivaizdų įspėjimą, kad kai kurie konkretūs kliento nurodymai gali sukliudyti įmonei imtis jos vykdymo politikoje nustatytų ir taikomų veiksmų, kad vykdydama tuos pavedimus ji galėtų pasiekti kuo geresnį rezultatą tuose nurodymuose pateiktų duomenų atžvilgiu;

g)

apibendrintą informaciją apie vykdymo vietos atrankos procesą, taikomas vykdymo strategijas, vykdymo kokybės analizei naudojamas procedūras ir procesus ir kaip įmonės stebi ir įsitikina, kad buvo pasiekti kuo geresni rezultatai klientams.

a)

užtikrina, kad klientų vardu įvykdyti pavedimai būtų nedelsiant ir tiksliai užregistruoti ir paskirstyti;

b)

vykdo kitais atžvilgiais palyginamus klientų pavedimus nuosekliai ir greitai, išskyrus atvejus, kai jų neįmanoma įvykdyti dėl pavedimo ypatybių arba vyraujančių rinkos sąlygų, arba kai tai prieštarauja kliento interesams;

c)

sužinojusios apie sunkumus, skubiai praneša mažmeniniam klientui apie bet kokius esminius sunkumus, susijusius su tinkamu pavedimų vykdymu.

a)

mažai tikėtina, kad pavedimų ir sandorių sujungimas apskritai gali turėti neigiamos įtakos kuriam nors klientui, kurio pavedimą ketinama sujungti;

b)

kiekvienam klientui, kurio pavedimą ketinama sujungti, pranešta, kad sujungimas jam gali turėti neigiamos įtakos, susijusios su konkrečiu pavedimu;

c)

parengta ir veiksmingai įgyvendinama pavedimų išskirstymo politika, kurioje būtų numatytas teisingas jungtinių pavedimų ir sandorių išskirstymas, įskaitant tai, kaip pavedimų apimtis ir kaina lemia dalinio įvykdymo išskirstymą ir traktavimą.

a)

investicinė įmonė pateikia klientui aiškų raštišką įspėjimą apie tokio prašymo pasekmes jam, įskaitant tai, kokios apsaugos jis gali netekti;

b)

klientas raštu patvirtina įmonei prašymą būti laikomu tinkama sandorio šalimi apskritai arba vienos arba kelių investicinių paslaugų ar sandorių arba sandorio ar produkto rūšies atžvilgiu ir tai, kad jis žino apie pasekmes apsaugai, kurios jis gali netekti dėl šio prašymo.

a)

kompetentinga institucija turi galimybę nesunkiai gauti ir atkurti kiekvieną pagrindinį kiekvieno sandorio vykdymo etapą;

b)

galima lengvai nustatyti bet kokius pataisymus arba kitokius pakeitimus ir įrašų turinį iki tokių pataisymų arba pakeitimų;

c)

negalima kitaip manipuliuoti informacija ar ją keisti;

d)

informacija galima veiksmingai pasinaudoti IT ar kitais tikslais, kai dėl duomenų kiekio ir pobūdžio duomenų analizės negalima lengvai atlikti, ir

e)

įmonės numatytos priemonės atitinka duomenų kaupimo reikalavimus nepriklausomai nuo naudojamos technologijos.

a)

telefoninių pokalbių ir elektroninių pranešimų, įskaitant atitinkamus vidinius telefoninius pokalbius ir elektroninius pranešimus, kuriems taikomi įrašymo reikalavimai pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 7 dalį, nustatymą, ir

b)

nustatymą, kokių procedūrų reikia laikytis ir kokių priemonių imtis, siekiant užtikrinti, kad įmonė laikytųsi Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 7 dalies trečios ir aštuntos pastraipų, susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, kai įmonė negali įrašyti pokalbių ir (arba) pranešimų įmonės išleistais, patvirtintais ir leidžiamais įrenginiais. Tokių aplinkybių įrodymai išsaugomi ir prieinami kompetentingoms institucijoms.

a)

pokalbiai ir pranešimai yra įrašinėjami ir

b)

tokių pranešimų ir pokalbių su klientų įrašo kopija paprašius bus prieinama penkerių metų laikotarpiu, o kompetentingai institucijai paprašius – iki septynerių metų.

a)

susitikimų datą ir laiką,

b)

susitikimų vietą,

c)

dalyvių tapatybes,

d)

susitikimo iniciatorių ir

e)

susijusią informaciją apie kliento pavedimą, įskaitant kainą, apimtį, rūšį ir kada jis turi būti perduotas arba įvykdytas.

a)

akcijos kaina pirmos prekybos dienos pabaigoje, jei jos akcijomis leista prekiauti mažiau nei vienerius metus;

b)

paskutinė akcijos kaina pirmaisiais prekybos metais, jei jos akcijomis leista prekiauti daugiau nei vienus metus, bet mažiau nei dvejus metus;

c)

vidutinė paskutinė akcijos kaina kiekvienais iš pirmų dvejų prekybos metų, jei jos akcijomis leista prekiauti daugiau nei dvejus metus, bet mažiau nei trejus metus.

a)

yra nustačiusi ir taiko taisykles, kuriomis emitentams nustatomi objektyvūs ir skaidrūs kriterijai, taikomi pradiniam ir nuolatiniam leidimui prekiauti jos prekybos vietoje;

b)

turi veiklos modelį, kuris yra tinkamas jos funkcijoms vykdyti ir užtikrina, kad prekyba finansinėmis priemonėmis, kuriomis leista prekiauti jos prekybos vietoje, bus vykdoma teisingai ir tvarkingai;

c)

yra nustačiusi ir taiko taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad emitentas, siekiantis gauti leidimą prekiauti savo finansinėmis priemonėmis DPS, tais atvejais, kai netaikoma Direktyva 2003/71/EB, paskelbtų atitinkamą leidimo prekiauti dokumentą, už kurio parengimą atsako emitentas ir kuriame aiškiai pasakyta, ar jis yra patvirtintas, ar peržiūrėtas, ir kas tai padarė;

d)

yra nustačiusi ir taiko taisykles, kuriomis nustatomas minimalus c punkte nurodyto leidimo prekiauti dokumento turinys, kad investuotojams būtų pateikta pakankamai informacijos, kad jie galėtų ja remdamiesi įvertinti emitento finansinę būklę ir perspektyvas, ir su jo vertybiniais popieriais susijusias teises;

e)

reikalauja emitento, kad c punkte nurodytame leidimo prekiauti dokumente nurodytų, ar, jo nuomone, jo apyvartinis kapitalas yra pakankamas dabartiniams reikalavimams patenkinti, o jei ne, kaip jis siūlo suteikti reikalingą papildomą apyvartinį kapitalą;

f)

yra numačiusi, kad c punkte nurodytas leidimo prekiauti dokumentas būtų tinkamai peržiūrimas, patikrinant jo išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą;

g)

reikalauja, kad emitentai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama jos prekybos vietoje, per 6 mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos paskelbtų metines finansines ataskaitas ir per 4 mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pirmų 6 mėnesių pabaigos – pusmečio finansines ataskaitas;

h)

užtikrina pagal Direktyvą 2003/71/EB parengtų viešų prospektų, c punkte nurodytų leidimo prekiauti dokumentų, g punkte nurodytų finansinių ataskaitų ir Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos informacijos, viešai atskleistos emitentų, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama jos prekybos vietoje, platinimą, paskelbdama juos savo svetainėje arba pateikdama joje tiesioginį saitą į emitentų svetainės puslapį, kuriame skelbiami tokie dokumentai, ataskaitos ir informacija;

i)

užtikrina, kad h punkte nurodyta reguliavimo informacija ir tiesioginiai saitais jos svetainėje išliktų ne mažiau kaip penkerių metų laikotarpiu.

a)

kai tai sukelia sisteminę riziką, kenkiančią finansiniam stabilumui, pavyzdžiui, kai yra poreikis likviduoti dominuojančią rinkos poziciją arba kai nesilaikoma didelių atsiskaitymo įsipareigojimų;

b)

kai būtina tęsti prekybą rinkoje, kad būtų vykdomos būtinos po sandorio sudarymo kylančios rizikos valdymo funkcijos, kai reikia likviduoti finansines priemones dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo pagal pagrindinės šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomas procedūras ir pagrindinei sandorio šaliai gresia nepriimtina rizika dėl nesugebėjimo apskaičiuoti garantinės įmokos reikalavimus;

c)

kai kiltų grėsmė emitento finansiniam gyvybingumui, pavyzdžiui, kai jis dalyvauja įmonių sandoryje arba pritraukiant kapitalą.

a)

rinkos svarbą likvidumo požiūriu, kai veiksmų pasekmės gali būti reikšmingesnės, kai tos rinkos likvidumo požiūriu yra svarbesnės negu kitos rinkos;

b)

numatytų veiksmų pobūdį, kai veiksmai, turintys tvarų ar ilgalaikį poveikį investuotojų gebėjimui prekiauti finansine priemone prekybos vietose, kaip antai pašalinimas iš prekybos, greičiausiai turės didesnį poveikį investuotojams negu kiti veiksmai;

c)

prekybos pakankamai susijusiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sustabdymo arba jų pašalinimo iš prekybos, indeksų arba lyginamųjų indeksų, kurių pagrindą sudaro arba kurių sudėtinė dalis yra priemonė, kuri yra pašalinta iš prekybos arba kurios prekyba yra sustabdyta, grandininį poveikį;

d)

prekybos sustabdymo poveikį rinkos galutinių vartotojų, kurie nėra finansinio sandorio šalys, kaip antai subjektų, prekiaujančių finansinėmis priemonėmis, apsidraudimo nuo komercinės rizikos tikslais, interesams.

a)

nukrypimus nuo įprastos prekybos finansinėmis priemonėmis, kuriomis leista prekiauti arba prekiaujama jo prekybos vietoje, tvarkos ir

b)

turimą arba prieinamą informaciją – tiek vidinę informaciją, kuri yra prekybos vietos veiklos dalis, tiek viešai prieinamą informaciją.

a)

konkrečiame sandoryje konkrečioje prekybos vietoje egzistuoja 20 atvirų pozicijų turėtojų ir

b)

bendra ilgalaikių ir trumpalaikių bendro atvirų pozicijų skaičiaus absoliuti suma, išreikšta atitinkamos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės lotų skaičiumi, viršija tos pačios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės galimos pasiūlos lygį, padaugintą iš keturių, išreikštą lotų skaičiumi.

a)

rinkos duomenų aprėptį ir mastą, įskaitant įtrauktų finansinių priemonių skaičių ir prekybos apimtį;

b)

kliento naudojimąsi rinkos duomenimis, įskaitant tai, ar klientas duomenis naudoja savo prekybos veiklai, perpardavimui ar duomenų agregavimui.

a)

esamų kainų sąrašai, įskaitant

b)

išankstinis informacijos atskleidimas (mažiausiai prieš 90 dienų) apie būsimus kainų pokyčius;

c)

informacija apie rinkos duomenų turinį, įskaitant:

d)

pajamos, gautos už rinkos duomenų pateikimą, ir tų pajamų dalis, palyginti su bendromis PSS ir KIJT pajamomis;

e)

informacija apie tai, kaip buvo nustatyta kaina, įskaitant taikytas sąnaudų apskaitos metodikas ir konkrečius principus, pagal kuriuos priskiriamos tiesioginės ir kintamosios bendros sąnaudos ir paskirstomos fiksuotosios bendros sąnaudos rinkos duomenų parengimui bei platinimui ir kitoms paslaugoms, kurias teikia PSS ir KIJT.

a)

priimančioji valstybė narė anksčiau yra buvusi tos reguliuojamos rinkos buveinės valstybės nare;

b)

ta reguliuojama rinka susijungimo, perėmimo ar kitos formos perdavimo būdu įsigijo visą arba dalį reguliuojamos rinkos verslo, kurį anksčiau valdė rinkos operatorius, kurio registruotoji buveinė arba pagrindinė buveinė buvo priimančiojoje valstybėje narėje.

a)

prieš susiklostant vienai iš 1 dalyje nurodytų situacijų DPS arba OPS atžvilgiu prekybos vietos rinkos dalis sudarė bent jau 10 % prekybos pagal bendrą apyvartą pinigine išraiška, kalbant apie prekybą prekybos vietoje ir sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų prekybą priimančiojoje valstybėje narėje bent jau vienoje turto klasėje, kurios atžvilgiu taikomos Reglamento (ES) Nr. 600/2014 skaidrumo pareigos;

b)

DPS arba OPS yra registruota kaip MVĮ augimo rinka.