This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32017D1508
Commission Decision (EU) 2017/1508 of 28 August 2017 on the reference document on best environmental management practice, sector environmental performance indicators and benchmarks of excellence for the food and beverage manufacturing sector under Regulation (EC) No 1221/2009 of the European Parliament and of the Council on the voluntary participation by organisations in a Community eco-management and audit scheme (EMAS) (Text with EEA relevance. )
2017 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/1508 dėl maisto ir gėrimų gamybos sektoriui skirto geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos, sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių ir pažangos kriterijų informacinio dokumento, parengto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (Tekstas svarbus EEE. )
2017 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/1508 dėl maisto ir gėrimų gamybos sektoriui skirto geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos, sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių ir pažangos kriterijų informacinio dokumento, parengto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (Tekstas svarbus EEE. )
C/2017/5762
OL L 223, 2017 8 30, p. 1–35
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
30.8.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 223/1 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2017/1508
2017 m. rugpjūčio 28 d.
dėl maisto ir gėrimų gamybos sektoriui skirto geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos, sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių ir pažangos kriterijų informacinio dokumento, parengto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (1), ypač į jo 46 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Komisijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 parengti konkretiems sektoriams skirti informaciniai dokumentai reikalingi siekiant padėti organizacijoms konkrečiame sektoriuje daugiau dėmesio skirti svarbiausiems aplinkosaugos vadybos aspektams ir sudaryti palankesnes sąlygas vertinti organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą, teikti jo ataskaitas ir jį gerinti. Juose nurodyta geriausia aplinkosaugos vadybos praktika, aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai, o tam tikrais atvejais – pažangos kriterijai ir klasifikavimo sistemos, pagal kuriuos galima nustatyti tų sektorių aplinkosauginio veiksmingumo lygius; |
(2) |
šio sprendimo priede pristatyta geriausia aplinkosaugos vadybos praktika siekiama spręsti maisto ir gėrimų gamybos sektoriuje nustatytas pagrindines aplinkosaugos problemas. Ja taip pat turėtų būti skatinamas žiediškesnės ekonomikos kūrimas – nustatomi konkretūs veiksmai, kuriais būtų gerinamas atliekų tvarkymas, skatinamas šalutinių produktų naudojimas ir vykdoma maisto atliekų prevencija; |
(3) |
šiam sektoriui skirtame informaciniame dokumente nustatytų pažangos kriterijų EMAS registruotos organizacijos atitikti neprivalo, nes pagal EMAS joms suteikiama galimybė pačioms įvertinti kriterijų taikymo galimybes sąnaudų ir naudos atžvilgiu; |
(4) |
pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 reikalaujama, kad EMAS registruota organizacija, rengdama savo aplinkosaugos vadybos sistemą ir vertindama savo aplinkosauginį veiksmingumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 IV priedą parengtoje aplinkosaugos ataskaitoje, atsižvelgtų į konkrečiam sektoriui skirtus informacinius dokumentus; |
(5) |
šio sprendimo priede aptariamas maisto ir gėrimų gamybos sektorius Komisijos komunikate „Darbo planas, kuriame nustatytas orientacinis sektorių, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo parengtini konkretiems sektoriams ir daugeliui sektorių skirti informaciniai dokumentai, sąrašas“ (2) yra įvardytas kaip prioritetinis sektorius rengiant konkretiems sektoriams ir įvairiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus; |
(6) |
šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 49 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Priede pateikiamas maisto ir gėrimų gamybos sektoriui skirtas geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos, sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių ir pažangos kriterijų informacinis dokumentas.
2 straipsnis
EMAS registruotos maisto ir gėrimų gamybos sektoriaus organizacijos atsižvelgia į 1 straipsnyje nurodytą šiam sektoriui skirtą informacinį dokumentą, todėl jos turi:
— |
naudotis atitinkamais šio sektoriui skirto informacinio dokumento elementais, pagal aplinkosaugos analizes kurdamos ir diegdamos savo aplinkosaugos vadybos sistemas, |
— |
pateikdamos duomenis apie savo veiksmingumą, susijusį su organizacijos aplinkosaugos ataskaitoje nurodytais konkrečiais aplinkosaugos aspektais, naudotis atitinkamais šiam sektoriui skirtais aplinkosauginio veiksmingumo rodikliais, aprašytais sektoriui skirtame informaciniame dokumente, |
— |
aplinkosaugos ataskaitoje nurodyti, kaip vertinant organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą ir su tuo veiksmingumu susijusius veiksnius atsižvelgta į susijusią geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką ir pažangos kriterijus. |
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje 2017 m. rugpjūčio 28 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 342, 2009 12 22, p. 1.
(2) OL C 358, 2011 12 8, p. 2.
PRIEDAS
TURINYS
1. |
ĮŽANGA | 4 |
2. |
TAIKYMO SRITIS | 6 |
3. |
MAISTO IR GĖRIMŲ SEKTORIUI SKIRTA GERIAUSIA APLINKOSAUGOS VADYBOS PRAKTIKA, SEKTORIAUS APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI IR PAŽANGOS KRITERIJAI | 9 |
3.1. |
Visam maisto ir gėrimų sektoriui skirta geriausia aplinkosaugos vadybos praktika | 9 |
3.1.1. |
Produktų ir (arba) operacijų aplinkosauginio tvarumo vertinimas | 9 |
3.1.2. |
Tvarus tiekimo grandinės valdymas | 9 |
3.1.3. |
Pakuočių gerinimas arba atranka siekiant kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai | 10 |
3.1.4. |
Aplinkai nekenksmingos valymo operacijos | 11 |
3.1.5. |
Transporto ir paskirstymo operacijų gerinimas | 12 |
3.1.6. |
Užšaldymo ir šaldymo gerinimas | 13 |
3.1.7. |
Energijos valdymo ir energijos vartojimo efektyvumo principų taikymas visose operacijose | 14 |
3.1.8. |
Atsinaujinančiosios energijos integravimas į gamybos procesus | 15 |
3.1.9. |
Maisto atliekų vengimas gamybos operacijose | 15 |
3.1.10. |
Atsižvelgimas į Maisto, gėrimų ir pieno pramonei skirtą geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (MGP GPGBID) | 16 |
3.2. |
Su kavos apdorojimu ir perdirbimu susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika | 17 |
3.2.1. |
Energijos sąnaudų mažinimas pasirenkant būdą, kurį taikant skrudinti porcijomis skirta žalia kava iš anksto pašildoma | 17 |
3.3. |
Su alyvuogių aliejaus gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika | 17 |
3.3.1. |
Vykstant alyvuogių aliejaus atskyrimo procesui sunaudojamo vandens kiekio mažinimas | 17 |
3.3.2. |
Gautos alyvuogės mažiau plaunamos | 18 |
3.4. |
Su gaiviųjų gėrimų gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika | 18 |
3.4.1. |
Pūstuvų naudojimas butelių ir (arba) pakuočių džiovinimo etapu | 18 |
3.5. |
Su alaus gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika | 19 |
3.5.1. |
Alaus misai virti suvartojamos energijos kiekio mažinimas | 19 |
3.5.2. |
Perėjimas nuo porcinio prie nepertraukiamojo fermentavimo sistemų | 19 |
3.5.3. |
CO2 surinkimas gaminant alų | 20 |
3.6. |
Su mėsos ir paukštienos produktų gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika | 20 |
3.6.1. |
Didžiaslėgis mėsos sterilizavimas | 20 |
3.7. |
Su vaisių sulčių gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika | 21 |
3.7.1. |
Pridėtinę vertę turintis vaisių liekanų naudojimas | 21 |
3.8. |
Su sūrio gamybos operacijomis susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika | 21 |
3.8.1. |
Išrūgų naudojimas | 22 |
3.9. |
Su duonos, sausainių ir pyragaičių gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika | 22 |
3.9.1. |
Neparduotos duonos atliekų mažinimo schemos | 22 |
3.9.2. |
Kepti suvartojamos energijos kiekio mažinimas | 23 |
3.10. |
Su vyno gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika | 23 |
3.10.1. |
Vandens bei energijos sąnaudų ir susidarančių organinių atliekų kiekio mažinimas vyno gamykloje | 23 |
4. |
REKOMENDUOJAMI SEKTORIUI SKIRTI PAGRINDINIAI APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI | 24 |
1. ĮŽANGA
Šis konkrečiam sektoriui skirtas informacinis dokumentas (KSID) grindžiamas Naujų technologijų tyrimų instituto (NTTI) – vieno iš septynių Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) institutų – parengta išsamia mokslo ir politikos ataskaita (1) (geriausios patirties ataskaita).
Susijęs teisinis pagrindas
Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS), kurią organizacijos gali taikyti savanoriškai, sukurta 1993 m. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1836/93 (2). Vėliau EMAS buvo du kartus iš esmės peržiūrėta:
— |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 761/2001 (3), |
— |
Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009. |
Svarbus naujas paskutinės redakcijos, įsigaliojusios 2010 m. sausio 11 d., elementas – 46 straipsnis dėl KSID rengimo. KSID turi būti nurodoma geriausia aplinkosaugos vadybos praktika (GAVP), konkrečių sektorių aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai, o tam tikrais atvejais – pažangos kriterijai ir klasifikavimo sistemos, pagal kuriuos nustatomi veiksmingumo lygiai.
Kaip suprasti šį dokumentą ir juo naudotis?
EMAS – tai sistema, kurią savanoriškai gali taikyti organizacijos, įsipareigojusios nuolat gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Atsižvelgiant į tai, šiame KSID pateikiamos konkrečiai maisto ir gėrimų gamybos sektoriui skirtos gairės ir nurodomos įvairios aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo galimybės ir geriausia praktika.
Dokumentą, pasinaudodama suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija, parengė Europos Komisija. JTC vadovaujama techninė darbo grupė, kurią sudaro ekspertai ir sektoriaus suinteresuotieji subjektai, aptarė geriausios aplinkosaugos vadybos praktiką, šio konkretaus sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius ir pažangos kriterijus (visi minėti aspektai aprašomi šiame dokumente) ir galutinai dėl jų sutarė. Minėti pažangos kriterijai visų pirma laikyti pavyzdiniais siekiant tokio aplinkosauginio veiksmingumo lygio, kurį pasiekė veiksmingiausios šio sektoriaus organizacijos.
KSID tikslas – padėti visoms savo aplinkosauginį veiksmingumą ketinančioms gerinti organizacijoms ir jas paremti suteikiant idėjų ir įkvėpimo, taip pat pateikiant praktinių ir techninių gairių.
Šis KSID skirtas, pirma, organizacijoms, kurios jau yra įregistruotos EMAS, antra, organizacijoms, ketinančioms registruotis EMAS ateityje, ir, trečia, visoms organizacijoms, norinčioms daugiau sužinoti apie geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką, kad galėtų gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Taigi šio dokumento tikslas – padėti visoms maisto ir gėrimų gamybos sektoriaus organizacijoms sutelkti dėmesį į svarbius tiesioginius ir netiesioginius aplinkosaugos aspektus, rasti informacijos apie geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką, atitinkamus konkrečiam sektoriui skirtus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, pagal kuriuos jos galėtų įvertinti savo aplinkosauginį veiksmingumą, ir apie pažangos kriterijus.
Kaip į KSID turėtų atsižvelgti EMAS įregistruotos organizacijos
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 EMAS įregistruotos organizacijos į KSID atsižvelgia dviem lygmenimis:
|
pagal aplinkosaugos analizes rengdamos ir įgyvendindamos savo aplinkosaugos vadybos sistemą (4 straipsnio 1 dalies b punktas); Organizacijos atitinkamus KSID elementus turėtų naudoti pagal susijusius atliekant aplinkosaugos analizę ir formuojant politiką nustatytus aplinkosaugos aspektus nustatydamos ir persvarstydamos savo aplinkosaugos uždavinius, taip pat priimdamos sprendimus dėl veiksmų, kurių turi imtis savo aplinkosauginiam veiksmingumui pagerinti. |
|
rengdamos aplinkosaugos ataskaitas (4 straipsnio 1 dalies d punktas ir 4 straipsnio 4 dalis).
|
Apie KSID elementus (rodiklius, GAVP ar pažangos kriterijus), kurie laikomi nesusijusiais su organizacijos aplinkosaugos analizėje nustatytais reikšmingais aplinkosaugos aspektais, neturėtų būti pranešama ir jie neturėtų būti aprašomi aplinkosaugos ataskaitoje.
EMAS taikymas yra nuolatinis procesas. Savo aplinkosauginį veiksmingumą ketinanti gerinti (ir jį persvarstanti) organizacija konkrečiam sektoriui skirtame informaciniame dokumente kaskart turi ieškoti konkrečių temų, siekdama rasti idėjų, ką palaipsniui daryti toliau.
EMAS aplinkosaugos vertintojai tikrina, ar ir kaip organizacija atsižvelgė į KSID rengdama savo aplinkosaugos ataskaitą (Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 18 straipsnio 5 dalies d punktas).
Auditus atliekantiems akredituotiems aplinkosaugos vertintojams reikės gauti iš organizacijos duomenų, kaip, remiantis aplinkosaugos analize, pasirinkti susiję KSID elementai ir kaip į juos atsižvelgta. Jie tikrina ne atitiktį aprašytiems pažangos kriterijams, o duomenis, kaip vadovautasi KSID siekiant nustatyti rodiklius ir tinkamas savanoriškas priemones, kurias organizacija gali įgyvendinti siekdama gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą.
Kadangi EMAS ir KSID taikomi savanoriškai, organizacijos, siekdamos pateikti tokius duomenis, neturėtų patirti neproporcingos naštos. Visų pirma vertintojai neturi reikalauti, kad būtų atskirai pagrįsta kiekviena KSID nurodyta geriausia praktika, konkrečiam sektoriui skirti aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai, kurie, organizacijos nuomone, nėra susiję su jos aplinkosaugos analize. Tačiau jie gali organizacijai pasiūlyti susijusių papildomų elementų, į kuriuos ji ateityje galėtų atsižvelgti ir taip parodyti tolesnį įsipareigojimą nuolat gerinti veiksmingumą.
Konkrečiam sektoriui skirto informacinio dokumento struktūra
Šį dokumentą sudaro keturi skyriai. 1 skyriuje pristatomas EMAS teisinis pagrindas ir aprašoma, kaip naudotis šiuo dokumentu. 2 skyriuje apibrėžiama šio KSID taikymo sritis. 3 skyriuje trumpai apibūdinama įvairi GAVP (5) ir pateikiama informacijos apie jos taikymą apskritai ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) lygmeniu. Be to, pateikiami ir tie aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai, kurie galėjo būti nustatyti konkrečiai GAVP. Kai kurie rodikliai ir kriterijai yra susiję su daugiau kaip viena GAVP, todėl jie prireikus kartojami. 4 skyriuje pateikta išsami lentelė, kurioje pateikiami atrinkti labiausiai susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai, paaiškinimai ir pažangos kriterijai.
2. TAIKYMO SRITIS
Šiame KSID nagrinėjamas maisto ir gėrimų gamybos sektoriaus veiklos aplinkosauginis veiksmingumas. Taikant šį dokumentą laikoma, kad maisto ir gėrimų gamybos sektorių sudaro įmonės, kurių veikla klasifikuojama priskiriant šiuos NACE kodus (pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (6) nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
— |
NACE kodas 10 – maisto produktų gamyba, |
— |
NACE kodas 11 – gėrimų gamyba. |
Visam maisto ir gėrimų gamybos sektoriui pateikta geriausia praktika (3.1 skirsnis) yra skirta visoms įmonėms, kurių veikla klasifikuojama priskiriant NACE kodus10 ir 11.
Tolesnėse dviejose lentelėse pateikiami maisto ir gėrimų gamintojams reikšmingiausi tiesioginiai ir netiesioginiai aplinkosaugos aspektai (7), susiję pagrindiniai aplinkai kenkiantys veiksniai ir šiame dokumente siūlomi sprendimo būdai. Sprendimo būdai pateikiami remiantis 3.1 skirsnyje aprašytomis GAVP arba kitais prieinamais susijusiais dokumentais, pavyzdžiui, Maisto, gėrimų ir pieno pramonei skirtu geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniu dokumentu (MGP GPGBID) (8).
2.1 lentelė
Maisto ir gėrimų gamintojams reikšmingiausi tiesioginiai aplinkosaugos aspektai ir šiame KSID siūlomi sprendimo būdai
Reikšmingiausi tiesioginiai aplinkosaugos aspektai |
Susiję pagrindiniai aplinkai kenkiantys veiksniai |
GAVP |
||||
Pramoniniai procesai ir susijusios operacijos |
Teršalų išleidimas į vandenį |
|
||||
Į orą išmetami teršalai (NOx, SOx, lakieji organiniai junginiai ir kietosios dalelės) |
|
|||||
Kietųjų atliekų susidarymas |
|
|||||
Vandens vartojimas |
|
|||||
Energijos vartojimas, išmetamas ŠESD kiekis (CO2) |
|
|||||
Šaldymas |
Energijos vartojimas, išmetamas ŠESD kiekis (aušalai) |
|
||||
Valymo operacijos |
Vandens vartojimas, cheminių produktų naudojimas, nuotekų susidarymas |
|
||||
Transportas ir logistika |
Energijos vartojimas, išmetamas ŠESD kiekis, į orą išmetami teršalai (CO2, CO, SO2, NOx, kietosios dalelės ir kt.) |
|
||||
Pakavimas |
Išmetamas ŠESD kiekis, energijos vartojimas, išteklių išeikvojimas (medžiagų naudojimas) |
|
2.2 lentelė
Visiems maisto ir gėrimų gamintojams reikšmingiausi netiesioginiai aplinkosaugos aspektai ir šiame KSID nurodyti sprendimo būdai
Reikšmingiausi netiesioginiai aplinkosaugos aspektai |
Susiję pagrindiniai aplinkai kenkiantys veiksniai |
GAVP |
||||
Tiekimo grandinės valdymas |
Išmetamas ŠESD kiekis, energijos vartojimas, vandens vartojimas, į orą išmetami teršalai |
|
||||
Žemės ūkis |
Išmetamas ŠESD (CO2, CH4) kiekis, biologinės įvairovės nykimas, į orą išmetami teršalai, eutrofikacija, vandens vartojimas |
|
||||
Pakavimas |
Išmetamas ŠESD kiekis, energijos vartojimas, išteklių išeikvojimas (medžiagų naudojimas) |
|
||||
Transportas ir logistika |
Energijos vartojimas, išmetamas ŠESD kiekis, į orą išmetami teršalai (CO2, CO, SO2, NOx, kietosios dalelės ir kt.) |
|
||||
Mažmeninė prekyba |
Energijos vartojimas, maisto atliekų susidarymas |
|
||||
Vartotojų ruošiamas maistas |
Energijos vartojimas, maisto atliekų susidarymas |
|
2.1 ir 2.2 lentelėse pateikti aplinkosaugos aspektai yra atrinkti kaip reikšmingiausi daugumai maisto ir gėrimų gamintojų. Tačiau konkrečių įmonių valdytinus aplinkosaugos aspektus, taip pat tai, ar kiekvienas aspektas konkrečiai įmonei yra tiesioginis ar netiesioginis, reikėtų vertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kai kurie aplinkosaugos aspektai, pvz., pavojingosios atliekos, biologinė įvairovė arba medžiagų naudojimas, gali būti reikšmingi ne tik pirmiau nurodytose srityse.
Aplinkosauginį veiksmingumą, susijusį su visais lentelėse pateiktais aplinkosaugos aspektais ir susijusiais aplinkai kenkiančiais veiksniais, gali padėti pagerinti ne tik 2.1 ir 2.2 lentelėse nurodyta GAVP, bet ir visa apimanti GAVP, kaip atlikti produktų ir (arba) operacijų aplinkosauginio tvarumo vertinimą.
Be to, šiame KSID ne tik aprašyta pirmiau nurodyta visam maisto ir gėrimų gamybos sektoriui (visoms įmonėms, kurių veikla klasifikuojama priskiriant NACE kodus 10 ir 11) skirta geriausia praktika, bet pateikta ir konkrečių geriausios praktikos pavyzdžių, skirtų keliems subsektoriams, būtent:
— |
kavos apdorojimo ir perdirbimo (NACE kodas 10.83) – 3.2 skirsnis, |
— |
alyvuogių aliejaus gamybos (NACE kodas 10.41) – 3.3 skirsnis, |
— |
gaiviųjų gėrimų gamybos (NACE kodas 11.07) – 3.4 skirsnis, |
— |
alaus gamybos (NACE kodas 11.05) – 3.5 skirsnis, |
— |
mėsos ir paukštienos produktų gamybos (NACE kodas 10.13) – 3.6 skirsnis, |
— |
gaiviųjų gėrimų gamybos (NACE kodas 10.32) – 3.7 skirsnis, |
— |
sūrių gamybos operacijų (NACE kodas 10.51) – 3.8 skirsnis, |
— |
duonos, sausainių ir pyragaičių gamybos (NACE kodai 10.71 ir 10.72) – 3.9 skirsnis, |
— |
vyno gamybos (NACE kodas 11.02) – 3.10 skirsnis. |
3. MAISTO IR GĖRIMŲ SEKTORIUI SKIRTA GERIAUSIA APLINKOSAUGOS VADYBOS PRAKTIKA, SEKTORIAUS APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI IR PAŽANGOS KRITERIJAI
3.1. Visam maisto ir gėrimų sektoriui skirta geriausia aplinkosaugos vadybos praktika
Šis skirsnis skirtas visiems maisto ir gėrimų gamintojams (NACE kodai 10 ir 11).
3.1.1. Produktų ir (arba) operacijų aplinkosauginio tvarumo vertinimas
GAVP yra, naudojant gyvavimo ciklo analizės (GCA) priemones (11), įvertinti produktų ir operacijų poveikį aplinkai, kad būtų galima nustatyti prioritetines veiksmų sritis arba opiausias problemas ir strategiją, kaip sumažinti poveikį aplinkai.
Atlikdami aplinkosauginio tvarumo vertinimą maisto ir gėrimų gamintojai gali susidurti su įvairiais sunkumais, kaip antai produkto sudėtingumas ir informacijos prieinamumas. Gyvavimo ciklo analizė gali pareikalauti daug išlaidų ir laiko, be to, tam tikras poveikis aplinkai gali nepriklausyti nuo gamintojo, todėl imtis su juo susijusių veiksmų gali būti sunku, net jei tokį poveikį galima įvertinti kiekybiškai.
Ši GAVP taikoma maisto ir gėrimų gamybos sektoriaus MVĮ su sąlyga, kad įmonės gali naudoti supaprastintas priemones, jei jų pajėgumai arba ištekliai neleidžia atlikti išsamios gyvavimo ciklo analizės.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||
|
|
3.1.2. Tvarus tiekimo grandinės valdymas
GAVP yra valdyti tiekimo (visų pirma sudedamųjų dalių arba žaliavų) grandinę, pasirenkant vieną ar daugiau iš šių trijų metodų:
— |
žaliuosius pirkimus, t. y. pasirenkant tiekėjus, atitinkančius nustatytus aplinkosauginio veiksmingumo kriterijus (13), |
— |
pritaikant receptus taip, kad netvarios sudedamosios dalys būtų pašalintos, |
— |
padedant esamiems tiekėjams gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. |
Be to, tiems maisto ir gėrimų gamintojams (pvz., gėrimų gamintojams), kurie didelį kiekį vandens sunaudoja kaip sudedamąją dalį, GAVP yra visų pirma įvertinti, kokią riziką gamybos vieta kelia vietos vandens ištekliams. Vėliau galima parengti vandens išteklių tvarumo programą ir joje nurodyti konkrečius veiksmus, kurių galima imtis siekiant padėti išsaugoti vietos vandens išteklius.
Tvarus tiekimo grandinės valdymas gali turėti kai kurių apribojimų: i) taikant žaliųjų pirkimų metodą daroma prielaida, kad yra galimybė pasirinkti aplinkai nekenksmingą sprendimą, ii) receptus galima pritaikyti, jeigu pašalintas netvarias sudedamąsias dalis įmanoma pakeisti lygiavertėmis tvaresnėmis alternatyviomis sudedamosiomis dalimis, ir iii) ne visada įmanoma daryti įtaką esamų tiekėjų veiksmingumui, pvz., dėl to, kad MVĮ perka produktus nedideliais kiekiais. Tačiau trys pateiktieji metodai daugeliu atvejų plačiai taikomi.
Ši GAVP su pirmiau nurodytais apribojimais yra visapusiškai taikoma maisto ir gėrimų gamybos sektoriaus MVĮ.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||
|
— |
3.1.3. Pakuočių gerinimas arba atranka siekiant kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai
GAVP yra kuo labiau sumažinti pakuočių (pirminių, antrinių ir tretinių) poveikį aplinkai per visą produkto gyvavimo ciklą, pavyzdžiui, šiais būdais:
— |
taikant ekologinio projektavimo priemones, kuriomis projektavimo etapu modeliuojamas pakuotės aplinkosauginis veiksmingumas, |
— |
naudojant lengvąsias pakuotes, t. y. pakuotes, kurių svoris mažesnis, tačiau apsauginės savybės tokios pačios, |
— |
įmonei tiekėjų pristatomas sudedamąsias medžiagas pakuojant į didelės talpos pakuotes, |
— |
naudojant daugkartines pakuotes, pvz., pakartotinai pripildomas pakuotes, kurias galima grąžinti maisto ir gėrimų gamintojui, |
— |
naudojant grąžinamąsias antrines ir tretines pakuotes, |
— |
naudojant pakuotes, kurių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų, |
— |
naudojant pakuotes, kurių sudėtyje yra bioplastiko, su sąlyga, kad galima pagrįsti tokio pasirinkimo naudą aplinkai. |
Be to, pagal GAVP maisto ir gėrimų gamintojai turėtų padėti vartotojams mažinti jų maisto atliekų kiekį šiais būdais:
— |
naudodami modifikuotos atmosferos pakuotes, kad būtų pailginamas produktų tinkamumo vartoti laikas, |
— |
nustatydami optimalų pakuotės porcijos dydį, kad būtų labiau atsižvelgiama į skirtingą gyvenimo būdą ir įvairius namų ūkius, kad būtų galima mažinti maisto likučių kiekį, |
— |
pateikdami ant pakuočių rekomendacinę informaciją, kaip optimaliai laikyti maisto produktą, kad jis nesugestų. |
Ši GAVP gali būti taikoma visiems maisto ir gėrimų gamintojams, įskaitant MVĮ.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||||||
|
|
3.1.4. Aplinkai nekenksmingos valymo operacijos
GAVP yra sumažinti valymo operacijoms naudojamo vandens, energijos ir cheminių produktų kiekį šiais būdais:
— |
diegiant ir optimizuojant valymo vietoje (angl. CIP) sistemas, kurios apimtų optimalų paruošiamąjį valymą (pvz., vamzdynų valymą smulkinto ledo mase), tikslų projektavimą ir konfigūraciją, ploviklių temperatūros ir koncentracijos matavimą ir kontrolę, tinkamą mechaninio valymo taikymą, pakartotinį galutinio plovimo vandens panaudojimą pradiniam plovimui ir ploviklių perdirbimą, taip pat taikant valymo kontrolę realiuoju laiku, |
— |
optimizuojant rankinio valymo operacijas – didinant informuotumą, vykdant energijos, vandens ir cheminių produktų naudojimo stebėseną, naudojant sausąjį valymą ir valant įrangą kuo greičiau po jos panaudojimo, |
— |
kuo labiau sumažinant kenksmingų cheminių produktų naudojimą (arba jų nenaudojant) – valymo medžiagas surenkant ir naudojant pakartotinai, taip pat naudojant mažiau kenksmingus ir biologinius cheminius produktus, |
— |
geriau planuojant gamybą, kad būtų išvengta gamybos proceso pakeitimų, dėl kurių reikėtų valyti įrangą, |
— |
tobulinant gamyklos projektą – gerinant indų, vamzdynų ir kt. projektavimą, kad būtų pašalintos zonos, kurių negali pasiekti plovikliai arba kuriose kaupiasi skystis. |
Ši GAVP gali būti taikoma visiems maisto ir gėrimų gamintojams, įskaitant MVĮ. Vis dėlto, jeigu siekiant įdiegti sudėtingesnes valymo sistemas reikia didelių ekonominių investicijų, gali kilti kai kurių kliūčių.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||||||||
|
— |
3.1.5. Transporto ir paskirstymo operacijų gerinimas
GAVP yra mažinti transporto ir logistikos operacijų daromą poveikį aplinkai (labiau atsižvelgti ne į strateginį / bendrąjį lygmenį, o į operacijų vykdymo aspektus) šiais būdais:
— |
transporto paslaugų teikėjams taikyti žaliųjų pirkimų ir aplinkosaugos reikalavimus, |
— |
nustatyti reikalavimą stebėti visų transporto ir logistikos operacijų efektyvumą ir teikti ataskaitas, |
— |
įtraukti transporto efektyvumo principą į sprendimus dėl tiekimo ir pakuočių projektavimo veiklą, |
— |
pereiti prie efektyvesnių transporto rūšių (pvz., geležinkelių, jūrų), |
— |
optimizuoti sandėliavimą (t. y. šiluminę izoliaciją, vietą, valdymą), |
— |
optimizuoti (kelių transporto) maršrutus: optimizuoti maršrutų tinklą, planuoti maršrutus, taikyti telematikos priemones ir mokyti vairuotojus, |
— |
mažinti kelių transporto priemonių poveikį aplinkai priimant atitinkamus sprendimus dėl pirkimo ir atliekant atitinkamus rekonstrukcinius pakeitimus (pvz., elektra varomų transporto priemonių (skirtų produktams pristatyti vietoje) įsigijimas arba didesnių sunkvežimių variklių perdarymas, kad jie būtų varomi gamtinėmis dujomis ir biodujomis). |
Ši GAVP gali būti taikoma visiems maisto ir gėrimų gamintojams, įskaitant MVĮ. Tačiau, jeigu įmonė nevaldo su transporto ir logistikos sritimi susijusios konkrečios veiklos arba neturi jai įtakos, kai kurios pirmiau nurodytos konkrečios priemonės gali būti netinkamos.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||||||||||||||||||
|
|
3.1.6. Užšaldymo ir šaldymo gerinimas
GAVP yra gerinti esamą šaldymo arba užšaldymo įrangą ir procedūras šiais būdais:
— |
tinkamai parinkti atšaldytiems ar užšaldytiems produktams būtiną temperatūrą, |
— |
prieš dedant į vėsinimo įrangą karštus arba šiltus produktus – iš anksto juos atvėsinti, |
— |
kuo labiau sumažinti šaldymo sandėliuose laikomų produktų ar sudedamųjų dalių kiekį, |
— |
vengti temperatūros nuotėkio (pvz., per durų sandariklius) naudojant greitai užsidarančias duris ir oro užuolaidas, taip pat informuojant ir mokant darbuotojus, |
— |
sistemingai rinkti duomenis apie vėsinimo apkrovą, energijos sąnaudas ir nuotėkio rodiklius ir įgyvendinti vėsinimo įrangos reguliaraus tikrinimo ir priežiūros planą. |
Kai užšaldymo ir šaldymo įranga modernizuojama arba projektuojami ir statomi nauji gamybos objektai, GAVP yra:
— |
pereiti nuo hidrofluorangliavandenilių (HFC) prie aušalų, kurių visuotinio atšilimo potencialas mažesnis (pvz., natūralių aušalų), |
— |
su įrangos tiekėju susitarti dėl daugiametės garantijos nuo nuotėkio, |
— |
regeneruoti ir pakartotinai panaudoti atliekinę šilumą, susidarančią dėl šaldymo įrenginio arba dėl kitų procesų (pvz., gamybos procesų), |
— |
įrangą, kontrolės sistemas ir gamyklos išdėstymą (t. y. skirtingų temperatūrų zonų vietą ir išdėstymo tvarką) pasirinkti taip, kad būtų sudarytos sąlygos iki minimumo sumažinti energijos vartojimą ir išvengti temperatūros nuostolių bei aušalų nuotėkio. |
Ši GAVP gali būti taikoma visiems maisto ir gėrimų gamintojams, įskaitant MVĮ. Įgyvendinant kiekvieną iš pirmiau minėtų priemonių gali atsirasti tam tikrų apribojimų dėl konkrečiam procesui ar produktui taikomų reikalavimų.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||||||
|
|
3.1.7. Energijos valdymo ir energijos vartojimo efektyvumo principų taikymas visose operacijose
GAVP yra valdyti energijos vartojimą visose įmonės operacijose šiais būdais:
— |
įdiegti išsamią energijos naudojimo vadybos sistemą (pvz., ISO 50001 (15)), kuri būtų aplinkosaugos vadybos sistemos (pvz., EMAS) dalis, |
— |
įrengti skaitiklius (arba pažangiuosius skaitiklius) atskirų procesų parametrams matuoti, kad būtų užtikrinta tiksli energijos vartojimo stebėsena, |
— |
reguliariai atlikti energijos vartojimo auditą ir stebėseną, kad būtų nustatyti pagrindiniai energijos vartojimo veiksniai (procesų lygmeniu), |
— |
įgyvendinti atitinkamus efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, skirtus visiems gamybos objekto procesams, visų pirma atsižvelgiant į galimą šilumos, šalčio ir garo poreikio sinergiją, |
— |
išanalizuoti ir, jei įmanoma, pasinaudoti gamybos ir naudojamos elektros energijos, šilumos, šalčio ir garo sinergija su gretimais gamybos objektais (t. y. pramonės simbioze). |
Ši GAVP gali būti taikoma visiems maisto ir gėrimų gamintojams, įskaitant MVĮ.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||||||||||||||
|
|
3.1.8. Atsinaujinančiosios energijos integravimas į gamybos procesus
GAVP yra gaminant maistą ir gėrimus naudotis atsinaujinančiąja energija. Konkrečiai, GAVP yra naudoti ne tik atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, bet šilumos poreikį gamybos procesams tenkinti (įgyvendinus 3.1.7 skirsnyje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atliekinės šilumos panaudojimo priemones) naudojant atsinaujinančiąją šiluminę energiją (t. y. iš saulės energijos šildymo sistemų, biomasės ar biodujų) vietoj neatsinaujinančiosios šiluminės energijos. Atsinaujinančiųjų šiluminės energijos išteklių pasirinkimas priklauso nuo vietos sąlygų, pvz., ar yra vietoje gaminamos biomasės ir tinkamų žaliavų biodujoms gaminti ir (arba) ar didelė metinė saulės spinduliuotė.
Šios GAVP principai gali būti taikomi visiems maisto ir gėrimų gamintojams, įskaitant MVĮ. Tačiau atsinaujinančiosios šilumos sistemos priklauso nuo to, ar yra tinkamų vietos atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat nuo gamybos procesams taikomų šiluminės energijos ir temperatūros reikalavimų. Norint esamą gamybos objektą modifikuoti, kad būtų galima naudotis atsinaujinančiąja šiluma, taip pat reikalinga išsami techninių galimybių analizė atsižvelgiant į esamą išdėstymą ir apribojimus, susijusius su esamais gamybos procesais.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||
|
|
3.1.9. Maisto atliekų vengimas gamybos operacijose
GAVP yra sumažinti maisto atliekų susidarymą gamybos objekte nustatant visas vengtinas atliekas tokiais metodais kaip:
— |
visuotinė gamybos priežiūra: visų lygmenų ir funkcijų darbuotojų dalyvavimas siekiant kuo labiau padidinti bendrą gamybos įrangos efektyvumą, |
— |
nuolatinis tobulėjimas (kaizen): dėmesio skyrimas tam, kad maisto atliekos būtų nuolat kuo labiau mažinamos nustatant ir taikant lengvai įgyvendinamus taupymo būdus (t. y. nedidelėmis pastangomis pasiekiamus rezultatus, lengvas galimybes), |
— |
vertės kūrimo procesų vaizdavimas: pridėtinę vertę kuriančių ir jos nekuriančių procesų matomumo didinimas, kad būtų galima atskleisti atliekų šaltinius. |
Taikant šiuos metodus, maisto atliekų kiekį galima sumažinti šiomis priemonėmis:
— |
vykdant informuotumo didinimo / personalo įtraukimo kampanijas, |
— |
atliekant produktų asortimento peržiūrą ir atitinkamai mažinant atsargų nuostolius, |
— |
naudojant gamybai paruoštas pakuotes, kad būtų sumažinti žaliavų nuostoliai, |
— |
užtikrinant, kad pirkimai būtų vykdomi ir žaliavos tiekiamos pačiu laiku, |
— |
užtikrinant didesnį susidarančio iššvaistyto kiekio matomumą atliekant atliekų auditą, |
— |
optimizuojant gamybos išeigą, |
— |
pereinant nuo tradicinio metodo, kai tiekėjas bruka produktą vartotojui, prie vartotojo priviliojimo sistemos, siekiant užtikrinti, kad gamyba atitiktų paklausą, |
— |
skatinant, kad namų ūkiai būtų tvarkomi švariau ir būtų laikomasi švaros standartų. |
Be to, GAVP yra viešai pranešti apie susidarančių maisto atliekų kiekius, vykdomą ir ateityje planuojamą atliekų prevencijos veiklą, taip pat nustatyti su šia sritimi susijusius tikslus ir planuoti atitinkamus veiksmus jiems pasiekti.
Ši GAVP gali būti taikoma visiems maisto ir gėrimų gamintojams, įskaitant MVĮ.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||
|
— |
3.1.10. Atsižvelgimas į Maisto, gėrimų ir pieno pramonei skirtą geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (MGP GPGBID)
GAVP visiems maisto ir gėrimų gamintojams (NACE 10 ir 11 kodai) yra taikyti atitinkamus geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) arba kitus būdus, kuriais galima pasiekti lygiavertį ar aukštesnį aplinkosauginio veiksmingumo lygį, taip pat atsižvelgti į atitinkamus naujus būdus, pateikiamus Maisto, gėrimų ir pieno pramonei skirtame geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (18).
GAVP yra siekti plačiausio užmojo su GPGB susijusių taršos mažinimo (arba aplinkosauginio veiksmingumo) lygių.
Ši GAVP gali būti taikoma visiems maisto ir gėrimų gamintojams, įskaitant MVĮ, jeigu geriausiai prieinami gamybos būdai ir nauji būdai yra svarbūs įmonės veiklai ir procesams. Nors MGP GPGBID aprašyti GPGB ir atitinkami su GPGB susiję taršos mažinimo (arba aplinkosauginio veiksmingumo) lygiai yra nustatyti dideliems pramonės įrenginiams, iš esmės jie aktualūs ir dažnai gali būti pritaikomi ir mažesnėms pramoninės gamybos vietoms. Vis dėlto, bet kurio konkretaus būdo taikymo galimybės ir aktualumas konkrečiai įmonei turėtų būti vertinamos kiekvienu atskiru atveju. Pavyzdžiui, dauguma būdų negalėtų būti taikomi įmonėms, kurių gamyba itin nedidelio masto ir vykdoma nepramoniniuose gamybos objektuose.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||
|
|
3.2. Su kavos apdorojimu ir perdirbimu susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika
Šis skirsnis skirtas kavą apdorojančioms ir perdirbančioms įmonėms (NACE kodas 10.83).
3.2.1. Energijos sąnaudų mažinimas pasirenkant būdą, kurį taikant skrudinti porcijomis skirta žalia kava iš anksto pašildoma
GAVP yra prieš skrudinimo operaciją kavos pupeles iš anksto pašildyti recirkuliuojant per ankstesnės porcijos skrudinimą išmestas dujas. Šis energijos taupymo būdas gali būti derinamas su kitais energijos taupymo būdais, pavyzdžiui, kai skrudinimo metu susidariusios dujos iš dalies pakartotinai naudojamos toje pačioje skrudinimo sistemoje tiesiogiai (skrudintuvai su recirkuliacija) ar per šilumokaitį arba kai tokios dujos naudojamos vandeniui kaitinti ar patalpoms šildyti.
Ši GAVP gali būti taikoma, kai planuojama įrengti naują porcinį kavos skrudintuvą, tačiau tam gali prireikti daug vietos ir (arba) sustiprinti pastato struktūrą. Be to, galima modifikuoti esamą skrudintuvą įdiegiant išankstinio pašildymo įrenginį. Kita vertus, dėl sąnaudų, erdvės reikalavimų, statybos darbų ir t. t. tai yra sudėtingiau nei sumontuoti išankstinio kavos pašildymo įrenginį naujame kavos skrudintuve. Šios GAVP taikymo galimybės MVĮ gali būti ribotos, nes reikia didelių ekonominių investicijų.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||
|
|
3.3. Su alyvuogių aliejaus gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika
Šis skirsnis skirtas alyvuogių aliejų gaminančioms įmonėms (NACE kodas 10.41).
3.3.1. Vykstant alyvuogių aliejaus atskyrimo procesui sunaudojamo vandens kiekio mažinimas
Alyvuogių aliejų atskiriant (nusodinant ar valant) nuo likusių smulkių dalelių ir vandens, GAVP yra naudoti vertikaliąją centrifugą, nes taip sunaudojama mažiau vandens. Vandens turėtų būti sunaudojama tik tiek, kiek jo būtinai reikia pageidaujamai galutinei alyvuogių aliejaus sudėčiai pasiekti.
Ši GAVP gali būti taikoma visiems alyvuogių aliejaus gamintojams, įskaitant MVĮ. Atskyrimo etape reikalingas vandens kiekis itin priklauso nuo to, kokios kokybės aliejus gaunamas iš nusodintuvo.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||
|
|
3.3.2. Gautos alyvuogės mažiau plaunamos
GAVP yra sumažinti poreikį plauti alyvuoges prieš jas perdirbant į alyvuogių aliejų. Pavyzdžiui, tai galima pasiekti alyvuogių derlių nuimant nuo medžių. Šiuo tikslu alyvuogių aliejaus gamintojai gali pradėti atitinkamai bendradarbiauti su alyvuoges tiekiančiais ūkininkais.
Priėmus atitinkamas priemones, kurių imantis vanduo, kurio vis dar reikia alyvuogėms plauti, yra perdirbamas, sutaupyti galima dar daugiau.
Ši GAVP gali būti taikoma įvairioms alyvuogių aliejaus gamykloms:
— |
mažoms alyvuogių aliejaus gamykloms (perdirbančioms ant savo alyvmedžių užaugintas alyvuoges): šios įmonės pačios kontroliuoja visą alyvuogių aliejaus gamybos procesą (nuo alyvuogių užauginimo iki pardavimo klientui), todėl jos tiesiogiai gali įgyvendinti priemones, kuriomis užtikrinama, kad į gamyklą pristatomos alyvuogės būtų švarios, |
— |
alyvuogių aliejaus pramonės gamintojams (perdirbantiems pagal atitinkamą sutartį su ūkininkais tiekiamas alyvuoges): už tiekiamas alyvuoges galima siūlyti skirtingas kainas, priklausomai nuo (be kitų parametrų) jų nešvarumo laipsnio, |
— |
kooperatyvams (perdirbantiems savo narių alyvuoges): šios organizacijos su savo nariais sudaro sutartis, į kurias, be kitų sutartų parametrų, gali būti įtraukiamos nuostatos, kad alyvuogių nešvarumo laipsnis būtų nedidelis arba kad derlius būtų nuimamas tam tikru būdu. |
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||
|
|
3.4. Su gaiviųjų gėrimų gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika
Šis skirsnis skirtas gaiviuosius gėrimus gaminančioms įmonėms (NACE kodas 11.07).
3.4.1. Pūstuvų naudojimas butelių ir (arba) pakuočių džiovinimo etapu
GAVP yra naudojimo vietoje (skardinių / butelių džiovinimo etapuose ir valymo jonizuotu oru sistemose) sumontuoti tinkamai suprojektuotus didelio greičio nedidelius pūstuvus, kurie galėtų pakeisti suslėgto oro džiovyklas.
Ši GAVP gali būti taikoma gaiviųjų gėrimų gamintojams, kurie prieš pripildydami skardines arba butelius juos valo oru arba džiovina. Ši GAVP gali būti taikoma MVĮ.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||
|
— |
3.5. Su alaus gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika
Šis skirsnis skirtas alų gaminančioms įmonėms (NACE kodas 11.05).
3.5.1. Alaus misai virti suvartojamos energijos kiekio mažinimas
Alaus gamintojai gali sumažinti misai virti suvartojamos energijos kiekį šias būdais:
— |
iš anksto pašildyti alaus misą šiluma, kuri naudojant energijos kaupimo sistemą buvo regeneruota kondensuojantis misos garams, |
— |
sumažinti garavimo spartą virimo metu (pvz., naudojant dviejų etapų virimo sistemas, dinaminį mažaslėgį virimą), jei dėl alaus skonio galima priimti tokį sprendimą. |
Ši GAVP gali būti plačiai taikoma visiems alaus gamintojams, įskaitant MVĮ.
Išankstinis alaus misos pašildymas gali būti taikomas naujose alaus daryklose, jei netrūksta erdvės reikiamai įrangai įrengti. Esamos gamyklos turėtų atlikti ekonominį tyrimą, kad būtų įvertinta galimybė pakeisti alaus misos virimo įrenginius.
Garavimo spartos mažinimas tinka ne visų rūšių alui, kadangi tai turi įtakos organoleptinėms alaus savybėms. Įgyvendinant šį metodą, reikia atsižvelgti į visą alaus gamybos procesą ir jį taikyti tiek, kiek jis tinkamas konkrečiam produktui.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||||||
|
|
3.5.2. Perėjimas nuo porcinio prie nepertraukiamojo fermentavimo sistemų
Siekiant taupyti energiją ir vandenį GAVP yra pereiti nuo porcinio prie nepertraukiamojo fermentavimo sistemų. Viena iš pasirinkimo galimybių yra naudoti keturių talpų nepertraukiamąją sistemą, kurią sudaro trys maišymo talpos ir ketvirta maišyti neskirta talpa, kurioje alus atskiriamas nuo mielių. Iš paskutinės talpos nuskaidrintas alus teka į šiltą brandinimo talpyklą, kurioje veikiant mielėms skonis tampa subtilesnis.
Yra kai kurių apribojimų taikant šią GAVP. Šį būdą tinkamiausia taikyti didelės apimties alaus gamybos operacijoms. Be to, perėjimas prie nepertraukiamos alaus gamybos gali turėti įtakos galutinio produkto organoleptinėms savybėms ir gali tikti ne visoms alaus rūšims.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||
|
— |
3.5.3. CO2 surinkimas gaminant alų
GAVP yra surinkti alaus gamybos metu susidariusį CO2 nuo fermentavimo talpų / talpyklų viršaus, brandinimo talpyklų ir skaidrintojo alaus talpų. Tada CO2 gali būti valomas, gryninamas ir suslegiamas, kad jį būtų galima laikyti. Vėliau jis gali būti naudojamas vietoje tam tikrose alaus darymo operacijose, pvz., alui gazuoti ir išpilstyti į butelius, taip pat jį galima parduoti arba tiekti kitoms naudojimo reikmėms atsižvelgiant į pramonės simbiozę.
Šią GAVP galima pritaikyti visokios apimties alaus gamybai. Kita vertus, itin mažoms ir mažoms alaus darykloms (20) ji gali būti nepatraukli dėl investicinių sąnaudų ir sistemos, kurią naudojant surenkamas susidaręs CO2, sudėtingumo.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||
|
|
3.6. Su mėsos ir paukštienos produktų gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika
Šis skirsnis skirtas mėsos ir paukštienos produktus gaminančioms įmonėms (NACE kodas 10.13).
3.6.1. Didžiaslėgis mėsos sterilizavimas
GAVP yra gaminant mėsos ir paukštienos produktus per pasterizavimo ir virimo procesus taikyti didžiaslėgį apdorojimą siekiant sumažinti energijos sąnaudas. Didelis slėgis gali būti naudojamas įvairiais būdais:
— |
vietoje terminio pasterizavimo, |
— |
virimo etapui sutrumpinti: naudojant didelį slėgį galima sutrumpinti virimo etapą, kadangi visas pasterizavimas yra atliekamas didžiaslėgio pasterizavimo etapu. |
Ši GAVP gali būti taikoma visiems mėsos ir paukštienos produktų gamintojams, įskaitant MVĮ. Tačiau investicinės sąnaudos įrangai įsigyti yra didelės ir tai gali neskatinti MVĮ. Tokiu atveju MVĮ gali naudotis didžiaslėgio apdorojimo įrangos nuomos paslauga, jei ji teikiama.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||
|
|
3.7. Su vaisių sulčių gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika
Šis skirsnis skirtas vaisių sultis gaminančioms įmonėms (NACE kodas 10.32).
3.7.1. Pridėtinę vertę turintis vaisių liekanų naudojimas
GAVP yra tvarkyti po gamybos proceso likusias vaisių liekanas tokia prioritetine tvarka:
— |
kai įmanoma, išgauti vertingus produktus, pvz., pektiną (iš citrusinių vaisių ir persikų), grynąsias chemines medžiagas (beta karotinoidus iš morkų liekanų) ir daugiafunkces maisto sudedamąsias dalis (iš morkų, apelsinų ir obuolių liekanų), kuriuos galima panaudoti grūdiniuose gaminiuose, |
— |
vaisių liekanas naudoti pašarams, jeigu šiuo šalutiniu produktu suinteresuoti vietos gyvulių augintojai ar pašarų gamintojai, |
— |
naudoti vaisių liekanas kaip anaerobinio skaidymo kosubstratą jau veikiančioje anaerobinio skaidymo įmonėje arba planuoti statyti naują anaerobinio skaidymo sistemą kartu su kitomis netoliese esančiomis organizacijomis (pvz., gyvulių augintojų), jei jų gamyba susijusi su organinėmis atliekomis, kurias būtų galima tvarkyti anaerobinio skaidymo įmonėje. |
Ši GAVP gali būti taikoma visiems vaisių sulčių gamintojams, įskaitant MVĮ, jei tik vietos sąlygos (pvz., yra gyvulių, kuriems reikia pašarų, yra anaerobinio skaidymo įmonių) užtikrina galimybę įgyvendinti pirmiau minėtas pasirinkimo galimybes.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||
|
|
3.8. Su sūrio gamybos operacijomis susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika
Šis skirsnis skirtas sūrį gaminančioms įmonėms (NACE kodas 10.51).
3.8.1. Išrūgų naudojimas
GAVP yra visas gaminant sūrį susidariusias išrūgas panaudoti naujiems tikslams pagal tokį prioritetų sąrašą:
— |
išrūgas koncentruoti, filtruoti ir (arba) garinti siekiant pagaminti išrūgų miltelius, išrūgų baltymų koncentratą, laktozę ir kitų šalutinių produktų, |
— |
gaminti žmonėms vartoti skirtus išrūgų produktus, pvz., išrūgų sūrius ar išrūgų gėrimus, |
— |
išrūgomis šerti gyvulius, naudoti jas kaip trąšas arba perdirbti jas anaerobinio skaidymo įmonėje. |
Ši GAVP gali būti taikoma visiems sūrio gamintojams, įskaitant MVĮ, jeigu dėl vietos sąlygų (pvz., susidaro pakankamai išrūgų, kad būtų galima taikyti išrūgų koncentravimo sistemą, rinkoje paklausūs iš išrūgų gaminami produktai, vietoje yra gyvulių, kuriems reikia pašarų) galima įgyvendinti pirmiau minėtas pasirinkimo galimybes.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||
|
|
3.9. Su duonos, sausainių ir pyragaičių gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika
Šis skirsnis skirtas duonos, sausainių ir pyragaičių gamybos įmonėms (NACE kodai 10.71 ir 10.72).
3.9.1. Neparduotos duonos atliekų mažinimo schemos
GAVP yra nustatyti tinkamas duonos atsiėmimo schemas, pagal kurias neparduota duona iš pardavimo vietų grąžinama į kepyklą, kurioje buvo pagaminta. Surinkta duona laikoma kepykloje ir gali būti perdirbama į duonos trupinius ir virtinius, taip pat gali būti surenkama licenciją turinčių įmonių (pvz., labdaros ar socialinių organizacijų, jei esama duona dar būna tinkama vartoti žmonėms) arba naudojama kitiems tikslams (pvz., pašarams). Licenciją turinčios įmonės duoną surinkti gali ir tiesiogiai pardavimo vietose.
Ši GAVP gali būti taikoma visiems duonos gamintojams, įskaitant MVĮ. Kepyklos, kurios duoną pristato į netolimas pardavimo vietas, pirmiau minėtas priemones gali įgyvendinti tiesiogiai – joms nebūtina nustatyti duonos atsiėmimo schemos. Siekiant laikytis higienos reikalavimų privaloma užtikrinti tinkamą grąžintos duonos tvarkymą, transportavimą ir laikymą priklausomai nuo to, kaip planuojama ją panaudoti.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||
|
|
3.9.2. Kepti suvartojamos energijos kiekio mažinimas
GAVP yra kuo labiau sumažinti kepti suvartojamos energijos kiekį esamas krosnis naudojant taip, kad energija būtų panaudojama efektyviausiai, arba pasirenkant efektyviausią krosnį siekiant atsižvelgti į konkrečius kepimo poreikius remiantis: gamybos reikalavimais, energijos ištekliais, erdvės apribojimais, temperatūros reikalavimais, darbo režimu ir šilumos perdavimo režimu.
Ši GAVP gali būti taikoma visiems duonos, sausainių ir pyragaičių gamintojams, įskaitant MVĮ.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||
|
— |
3.10. Su vyno gamyba susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika
Šis skirsnis skirtas vyną gaminančioms įmonėms (NACE kodas 11.02).
3.10.1. Vandens bei energijos sąnaudų ir susidarančių organinių atliekų kiekio mažinimas vyno gamykloje
GAVP yra:
— |
mažinti suvartojamo vandens kiekį vyno gamykloje, gerinant valymo operacijas (3.1.4 skirsnis) ir sumontuojant itin efektyviai vandenį naudojančią įrangą, |
— |
vyno gamykloje susidarančioms organinėms liekanoms taikyti strateginį efektyvaus išteklių naudojimo principą, be kita ko, konkrečiam atvejui pritaikytas priemones, pvz., šalutinius produktus paversti žmonėms vartoti skirtais produktais (alkoholio distiliavimas iš vynuogių išspaudų), dėl kompostavimo atsisakyti sintetinių trąšų, regeneruoti energiją trigeneracijos jėgainėse (3.1.8 skirsnis), |
— |
mažinti suvartojamos energijos kiekį tokiais būdais:
|
Ši GAVP gali būti taikoma visiems vyno gamintojams, įskaitant MVĮ. Vis dėlto esamose vyno gamyklose yra tam tikrų apribojimų taikyti kai kurias pirmiau aprašytas priemones, nes jų taikymas priklauso nuo jau naudojamų konkrečių gamybos procesų.
Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai
Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai |
Pažangos kriterijai |
||||||||
|
— |
4. REKOMENDUOJAMI SEKTORIUI SKIRTI PAGRINDINIAI APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI
Tolesnėje lentelėje pateikiamas maisto ir gėrimų gamybos sektoriui skirtas pagrindinių aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių rinkinys. Tie rodikliai sudaro visų 3 skirsnyje nurodytų rodiklių pogrupį. Lentelė suskirstyta pagal tikslines grupes, remiantis šio dokumento sandara:
— |
pagrindiniai visiems maisto ir gėrimų gamintojams skirti rodikliai, |
— |
papildomi rodikliai, skirti keliems maisto ir gėrimų gamybos sektoriaus subsektoriams, būtent:
|
Rodiklis |
Bendras vienetas |
Pagrindinė tikslinė grupė |
Trumpas aprašas |
Rekomenduojamas žemiausias stebėsenos lygmuo |
Susijęs pagrindinis rodiklis pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 IV priedą (C dalies 2 punktą) |
Pažangos kriterijus |
Susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika |
VISI MAISTO IR GĖRIMŲ GAMINTOJAI (NACE KODAI 10 IR 11) |
|||||||
Visų vietų arba produktų, vertintų taikant pripažintą aplinkosauginio tvarumo vertinimo protokolą, procentinė dalis |
% |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Gamybos vietų (t. y. gamybos procesų) ir produktų, kurie vertinami taikant anglies dioksido išmetimo rodiklį ir (arba) gyvavimo ciklo analizę, skaičius, padalytas iš bendro gamybos vietų ir produktų skaičiaus |
Įmonės lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas Medžiagų panaudojimo efektyvumas Vanduo Atliekos Biologinė įvairovė Teršalų išmetimas |
Įmonės mastu atliekamas visas operacijas apimantis aplinkosauginio tvarumo vertinimas. Atliekamas visų kuriamų naujų produktų aplinkosauginio tvarumo vertinimas. |
GAVP 3.1.1 |
Sudedamųjų dalių arba produktų, atitinkančių konkrečius įmonės taikomus tvarumo kriterijus arba galiojančius tvarumo standartus, procentinė dalis |
% |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Įsigytų sudedamųjų dalių arba produktų, atitinkančių konkrečius įmonės taikomus tvarumo kriterijus arba galiojančius tvarumo standartus, skaičius arba vertė eurais, padalyta iš visų įsigytų produktų arba sudedamųjų dalių skaičiaus arba vertės |
Įmonės lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas Medžiagų panaudojimo efektyvumas Vanduo Atliekos Biologinė įvairovė Teršalų išmetimas |
— |
GAVP 3.1.2 |
Tvarumo gerinimo programose dalyvaujančių tiekėjų procentinė dalis |
% |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Tvarumo programose dalyvaujančių tiekėjų (siekiančių pagerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą) skaičius, palyginti su bendru tiekėjų skaičiumi. Šį rodiklį taip pat galima apskaičiuoti remiantis produktų, kuriuos tiekia tvarumo programose dalyvaujantys tiekėjai (siekiantys pagerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą), verte eurais, palyginti su bendra tiekiamų produktų verte. |
Įmonės lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas Medžiagų panaudojimo efektyvumas Vanduo Atliekos Biologinė įvairovė Teršalų išmetimas |
— |
GAVP 3.1.2 |
Su pakuote susijęs išmetamas CO2 kiekis vienam pagaminto produkto svorio/tūrio vienetui |
Pakuotės g CO2 ekv./g produkto Pakuotės g CO2 ekv./ml produkto |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Su pakuote susijęs CO2 ekv. pagaminto produkto svorio arba tūrio vienetui, apskaičiuojamas taikant pakuotėms projektuoti skirtą ekologinio projektavimo priemonę. |
Kiekvienas produktas |
Energijos vartojimo efektyvumas |
Projektuojant pakuotę yra naudojama ekologinio projektavimo priemonė siekiant nustatyti pasirinkimo galimybes, kurios turėtų mažesnį poveikį aplinkai. |
GAVP 3.1.3 |
Su valymu susijusios energijos sąnaudos vienam produkcijos vienetui |
kWh/kg kWh/l kWh produktų skaičiui |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Valymo operacijoms suvartotos energijos (šilumos ir elektros energijos) kiekis, padalytas iš produkcijos išeigos kiekio, išreikšto produktų svoriu, tūriu arba skaičiumi |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
— |
GAVP 3.1.4 |
Su valymu susijusios vandens sąnaudos vienam produkcijos vienetui |
m3/kg m3/l m3 produktų skaičiui |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Valymo operacijoms suvartoto vandens kiekis, padalytas iš produkcijos išeigos kiekio, išreikšto produktų svoriu, tūriu arba skaičiumi |
Gamybos vietos lygmuo |
Vanduo |
— |
GAVP 3.1.4 |
Suvartojamo valymo produkto kiekis vienam produkcijos vienetui |
kg/kg kg/l kg produktų skaičiui m3/kg m3/l m3 produktų skaičiui |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Valymo produktų (pvz., kaustinės sodos) masė arba tūris, padalytas iš produkcijos išeigos kiekio, išreikšto produktų svoriu, tūriu arba skaičiumi |
Gamybos vietos lygmuo |
Medžiagų panaudojimo efektyvumas Teršalų išmetimas |
— |
GAVP 3.1.4 |
Savitasis transporto priemonių išmetamų ŠESD kiekis, palyginti su produktų kiekiu |
kg CO2 ekv./m3 kg CO2 ekv./t kg CO2 ekv. padėklui kg CO2 ekv. dėžei |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Transportuojant bendras išmestas CO2 ekv. kiekis, padalytas iš pervežtų padėklų / dėžių (pagal tai, kas tinka) svorio, tūrio arba skaičiaus |
Įmonės lygmuo |
Medžiagų panaudojimo efektyvumas Teršalų išmetimas |
Apie visas (100 %) transporto ir logistikos operacijas (įskaitant trečiųjų šalių tiekėjus) pranešami šie rodikliai: įvairių rūšių transporto procentinė dalis; kg CO2 ekv. pristatytam vienam m3 arba padėklui ir t. t. |
GAVP 3.1.5 |
Savitasis transporto priemonių išmetamų ŠESD kiekis atsižvelgiant į produkto kiekį ir atstumą |
kg CO2 ekv./t/km |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Transportuojant išmestas bendras CO2 ekv. kiekis, padalytas iš pervežtų produktų svorio ir nuvežto atstumo |
Įmonės lygmuo |
Medžiagų panaudojimo efektyvumas Teršalų išmetimas |
Apie vietoje vykdomas transporto ir logistikos operacijas pranešami šie rodikliai: sunkvežimio apkrovos koeficientas (krovumo pagal svorį arba tūrį procentinė dalis); kg CO2 ekv. tonkilometriui (t km). |
GAVP 3.1.5 |
Procentinė įvairių rūšių transporto dalis |
% |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Procentinė įvairių rūšių transporto (pvz., kelių, geležinkelio, jūrų, oro) dalis, palyginti su visa transporto veikla. Procentinė transporto rūšies dalis gali būti skaičiuojama remiantis tonkilometriais arba pardavimo verte. |
Įmonės lygmuo |
Medžiagų panaudojimo efektyvumas Teršalų išmetimas |
Apie visas (100 %) transporto ir logistikos operacijas (įskaitant trečiųjų šalių tiekėjus) pranešami šie rodikliai: įvairių rūšių transporto procentinė dalis; kg CO2 ekv. pristatytam vienam m3 arba padėklui ir t. t. |
GAVP 3.1.5 |
Krovininio transporto apkrovos koeficientas |
Krovumo pagal svorį (kg) % Krovumo pagal tūrį (m3) % |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Bendra naudojama apkrova (pagal svorį arba tūrį), padalyta iš produktams vežti naudojamos transporto priemonės bendros turimos apkrovos (pagal svorį arba tūrį) |
Įmonės lygmuo |
Medžiagų panaudojimo efektyvumas Teršalų išmetimas |
Apie vietoje vykdomas transporto ir logistikos operacijas pranešami šie rodikliai: krovininio transporto apkrovos koeficientas (krovumo pagal svorį arba tūrį procentinė dalis); kg CO2 ekv. tonkilometriui (t km). |
GAVP 3.1.5 |
Transporto priemonės degalų sąnaudos transportuojant keliais |
l/100 km |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Produktams vežti naudojamų kelių transporto priemonių faktinės degalų sąnaudos keliuose |
Įmonės lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas Teršalų išmetimas |
Sunkiasvorių krovininių transporto priemonių vidutinės degalų sąnaudos yra mažesnės arba lygios 30 l/100 km. |
GAVP 3.1.5 |
Sandėlių savitosios bendros energijos sąnaudos |
kWh/m2/grynojo produkto kg |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Sandėlių bendros energijos sąnaudos (galutinės energijos) per tam tikrą laikotarpį (pvz., mėnesį, metus), padalytos iš atitinkamo sandėlyje laikomų produktų kiekio (pvz., grynojo produkto kg) |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
Reguliuojamos temperatūros sandėlių izoliacija yra optimizuota. |
GAVP 3.1.5 |
Šaldymo sistemų su natūraliais aušalais procentinė dalis |
% |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Šaldymo / vėsinimo sistemų, kuriose naudojami natūralūs aušalai, skaičius, padalytas iš bendro šaldymo / vėsinimo sistemų skaičiaus |
Gamybos vietos lygmuo |
Teršalų išmetimas |
Visose vietose naudojama 100 % šaldymo sistemų su natūraliais aušalais. |
GAVP 3.1.6 |
Energijos vartojimo efektyvumo santykinis dydis (EVES) |
kW (šaldymo galia)/kW (sunaudojamos elektros energijos kiekis) |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Šaldymo galios ir sunaudojamos elektros energijos kiekio santykis vėsinimo / šaldymo sistemoje. Santykį galima skaičiuoti vienai šaldymo sistemai arba visam gamybos / šaldymo / užšaldymo įrenginiui. |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
— |
GAVP 3.1.6 |
Bendros energijos sąnaudos vienam produkto vienetui |
kWh/t kWh/EUR kWh/m3 kWh produktų skaičiui |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Gamybos vietoje suvartotos energijos (šilumos, šalčio ir elektros energijos) kiekis, padalytas iš produkcijos išeigos kiekio, išreikšto produktų svoriu, verte, tūriu arba skaičiumi. |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
Įdiegta visapusiška energijos vadybos sistema (pvz., ISO 50001). Vykdomas reguliarus energijos vartojimo auditas ir stebėsena siekiant nustatyti pagrindinius energijos vartojimo veiksnius. Įgyvendinti tinkami efektyvaus energijos vartojimo sprendimai, skirti visiems gamybos objekto procesams. Visuose procesuose naudojamasi šilumos, šalčio ir garo poreikio sinergija visame gamybos objekte ir su gretimais gamybos objektais. |
GAVP 3.1.7 |
Bendros energijos sąnaudos gamybos objekto paviršiui |
kWh/gamybos objekto m2 |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Gamybos vietoje per konkretų laikotarpį (pvz., metus, mėnesį) suvartotos energijos (šilumos, šalčio ir elektros energijos) kiekis, padalytas iš gamybos objekto grindų ploto |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
Įdiegta visapusiška energijos vadybos sistema (pvz., ISO 50001). Vykdomas reguliarus energijos vartojimo auditas ir stebėsena siekiant nustatyti pagrindinius energijos vartojimo veiksnius. Įgyvendinti tinkami efektyvaus energijos vartojimo sprendimai, skirti visiems gamybos objekto procesams. Visuose procesuose naudojamasi šilumos, šalčio ir garo poreikio sinergija visame gamybos objekte ir su gretimais gamybos objektais. |
GAVP 3.1.7 |
Bendros energijos sąnaudos konkretiems procesams |
kWh |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Konkrečiam procesui (pvz., valymo, virimo, šaldymo) per konkretų laikotarpį (pvz., metus, mėnesį) suvartotos energijos (šilumos, šalčio ir elektros energijos) kiekis |
Proceso lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
Įdiegta išsami energijos vadybos sistema (pvz., ISO 50001), kuri gali būti aplinkosaugos vadybos sistemos (pvz., EMAS) dalis. Vykdomas reguliarus energijos vartojimo auditas ir stebėsena siekiant nustatyti pagrindinius energijos vartojimo veiksnius. Įgyvendinti tinkami efektyvaus energijos vartojimo sprendimai, skirti visiems gamybos objekto procesams. Visuose procesuose naudojamasi šilumos, šalčio ir garo poreikio sinergija visame gamybos objekte ir su gretimais gamybos objektais. |
GAVP 3.1.7 |
Gamybos objektų energijos sąnaudų, kurios kompensuojamos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, procentinė dalis |
% |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Vietoje / netoliese pagaminta atsinaujinančioji energija (šiluminė ir elektros energija atskirai) arba energija, įsigyta kaip sertifikuota atsinaujinančioji (pvz., elektros) energija, padalyta iš gamybos objektų energijos (šiluminės ir elektros energijos atskirai) sąnaudų. Sertifikatu turi būti užtikrinama, kad perkama atsinaujinančioji energija dar nėra įtraukta į kitos organizacijos apskaitą arba į nacionalinį vidutinį elektros energijos gamybos išteklių derinį. |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas Teršalų išmetimas |
Vietoje arba netoliese gaminama atsinaujinančioji šiluminė energija tinkamiems gamybos procesams. Procesų technologijos pritaikytos taip, kad geriau atitiktų šilumos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių pasiūlą. |
GAVP 3.1.8 |
Susidariusių maisto atliekų kiekio ir pagamintų gatavų produktų santykis |
Maisto atliekų tonų gatavo produkto tonai |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Maisto atliekų (skirtų pakartotinai perdirbti, naudoti ar šalinti, įskaitant maisto atliekas, kurios naudojamos kaip energijos šaltinis arba trąšos) kiekis, padalytas iš gatavo produkto tonų |
Gamybos vietos lygmuo |
Atliekos |
— |
GAVP 3.1.9 |
Susiję GPGB yra įgyvendinti |
Taip / Ne |
Visi maisto ir gėrimų gamintojai |
Šis rodiklis rodo, ar maisto ir gėrimų gamintojas įgyvendino susijusius geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB). Jų aktualumą turėtų įvertinti maisto ir gėrimų gamintojas, remdamasis savo veiklos aplinkosaugos analize ir nustatytais susijusiais aplinkosaugos aspektais ir aplinkai kenkiančiais veiksniais. Vertinant reikėtų atsižvelgti į konkrečias įmonės operacijų ir procesų sąlygas ir (arba) apimtį. |
Gamybos vietos lygmuo |
Teršalų išmetimas |
Pasiektas aplinkosauginio veiksmingumo lygis, atitinkantis MGP GPGBID nustatyto kiekvieno su GPGB susijusių taršos (arba aplinkosauginio veiksmingumo) lygių intervalo geriausiąją 10 % vertę. |
GAVP 3.1.10 |
KAVĄ APDOROJANČIOS IR PERDIRBANČIOS ĮMONĖS (NACE KODAS 10.83) |
|||||||
Šiluminės energijos sąnaudos per skrudinimo operacijas |
kWh skrudinamos žalios kavos tonai |
Kavą apdorojančios ir perdirbančios įmonės |
Kavai skrudinti suvartotos šiluminės energijos (pvz., gamtinių dujų, propano) kiekis, padalytas iš skrudinamos kavos tonų skaičiaus. Sąnaudos gali būti apskaičiuojamos kiekvienai skrudinamos kavos porcijai arba tam tikram laikotarpiui (pvz., dienai, savaitei, mėnesiui). |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas Teršalų išmetimas |
Įdiegta išankstinio žalios kavos pašildymo sistema. |
GAVP 3.2.1 |
ALYVUOGIŲ ALIEJŲ GAMINANČIOS ĮMONĖS (NACE KODAS 10.41) |
|||||||
Alyvuogių aliejaus atskyrimo procesui suvartojamo vandens kiekis |
Litrų vandens perdirbtų alyvuogių tonai Litrų vandens pagaminto alyvuogių aliejaus litrui |
Alyvuogių aliejų gaminančios įmonės |
Alyvuogių aliejaus atskyrimo etapu suvartoto vandens kiekis (l), padalytas iš perdirbtų alyvuogių svorio arba pagaminto alyvuogių aliejaus tūrio |
Gamybos vietos lygmuo |
Vanduo |
Alyvuogių aliejaus atskyrimo etapu vandens suvartojama mažiau nei 50 l (5 %) kiekvienam pagaminto alyvuogių aliejaus 1 000 l. |
GAVP 3.3.1 |
Gautoms alyvuogėms plauti suvartojamo vandens kiekis |
Litrų vandens perdirbtų alyvuogių tonai |
Alyvuogių aliejų gaminančios įmonės |
Gautoms alyvuogėms plauti suvartoto vandens kiekis (l), padalytas iš perdirbtų alyvuogių svorio (tonomis) |
Gamybos vietos lygmuo |
Vanduo |
Gavus alyvuoges vanduo joms plauti nenaudojamas (0 litrų), jeigu jos pristatomos švarios. |
GAVP 3.3.2 |
GAIVIUOSIUS GĖRIMUS GAMINANČIOS ĮMONĖS (NACE KODAS 11.07) |
|||||||
Energijos sąnaudos pūtimui / džiovinimui |
kWh/l |
Gaiviuosius gėrimus gaminančios įmonės |
Energijos sąnaudos (kWh) pūtimui / džiovinimui, padalytos iš pagaminto produkto kiekio (l) |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
— |
GAVP 3.4.1 |
ALŲ GAMINANČIOS ĮMONĖS (NACE KODAS 11.05) |
|||||||
Bendros alaus gamybos energijos sąnaudos |
MJ/hl |
Alų gaminančios įmonės |
Energijos (šiluminės ir elektros energijos) sąnaudos, padalytos iš pagaminto alaus kiekio (hl) per konkretų laikotarpį. Jos gali būti apskaičiuojamos elektros ir šiluminei energijai atskirai. |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
Sumontuota alaus misos išankstinio pašildymo sistema, kurioje naudojama šiluma, regeneruota kondensuojantis alaus misos garams. |
GAVP 3.5.1, 3.5.2 |
Garavimo sparta verdant alaus misą |
% |
Alų gaminančios įmonės |
Garavimo sparta (%) verdant misą apskaičiuojama taip: 100 – (tūris po virimo × 100/tūris prieš virimą) |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
Garavimo sparta verdant alaus misą yra mažesnė kaip 4 %. |
GAVP 3.5.1 |
Alaus gamybos procesui suvartojamo vandens kiekis |
hl vandens/hl alaus |
Alų gaminančios įmonės |
Per gamybos procesą suvartoto vandens kiekis (hl), padalytas iš per konkretų laikotarpį pagaminto alaus kiekio (hl) |
Gamybos vietos lygmuo |
Vanduo |
— |
GAVP 3.5.2 |
Vykdant fermentaciją surinkto CO2 procentinė dalis |
% |
Alų gaminančios įmonės |
Fermentavimo talpose / talpyklose, brandinimo talpyklose ir skaidrintojo alaus talpose surinkto CO2 kiekis |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas Teršalų išmetimas |
Įdiegta sistema, kurią naudojant surenkama bent 50 % CO2, susidariusio vykdant fermentaciją. |
GAVP 3.5.3 |
MĖSOS IR PAUKŠTIENOS PRODUKTUS GAMINANČIOS ĮMONĖS (NACE KODAS 10.13) |
|||||||
Mėsos perdirbimo bendros energijos sąnaudos |
kWh kilogramui produktų |
Mėsos ir paukštienos produktus gaminančios įmonės |
Mėsos ir paukštienos perdirbimo bendros energijos sąnaudos (kWh), padalytos iš perdirbtos mėsos kiekio (kg) |
Proceso lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
— |
GAVP 3.6.1 |
Didžiaslėgio apdorojimo energijos sąnaudos |
kWh perdirbtų produktų ciklui kWh kilogramui produktų |
Mėsos ir paukštienos produktus gaminančios įmonės |
Didžiaslėgio apdorojimo energijos sąnaudos per pasterizavimo ir virimo procesus |
Proceso lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
Tinkami mėsos produktai (virti, sūdyti ir virti, taip pat sūdyti ir vytinti ir kt.) apdorojami dideliu slėgiu (nuosava arba nuomojama įranga). |
GAVP 3.6.1 |
SULTIS GAMINANČIOS ĮMONĖS (NACE KODAS 10.32) |
|||||||
Vaisių liekanų naudojimo rodiklis |
% |
Sultis gaminančios įmonės |
Bendras vaisių liekanų, naudojamų vertingiems produktams (pvz., pektinui, eteriniams aliejams) išgauti, taip pat pašarams ar kosubstratui anaerobinio skaidymo įmonėse, kiekis (svoris), padalytas iš bendro vaisių liekanų kiekio |
Gamybos vietos lygmuo |
Atliekos |
100 % vaisių liekanų naudojamos vertingiems produktams (pvz., pektinui, eteriniams aliejams) išgauti, pašarams arba anaerobinio skaidymo kosubstratui. |
GAVP 3.7.1 |
SŪRĮ GAMINANČIOS ĮMONĖS (NACE KODAS 10.51) |
|||||||
Susidariusių išrūgų, naudojamų žmonėms vartoti skirtuose produktuose, bendro sausosios medžiagos svorio procentinė dalis |
% |
Sūrį gaminančios įmonės |
Iš gaminant sūrį susidariusių išrūgų gautas sausosios medžiagos, naudojamos žmonėms vartoti skirtuose produktuose, kiekis (svoris), padalytas iš bendro iš išrūgų gauto sausosios medžiagos kiekio |
Gamybos vietos lygmuo |
Atliekos Teršalų išmetimas |
Išrūgos yra surenkamos ir toliau apdorojamos, kad būtų galima pagaminti kitus žmonėms vartoti skirtus produktus atsižvelgiant į paklausą rinkoje. Perteklinis išrūgų kiekis naudojamas pašarams arba anaerobiniam skaidymui. |
GAVP 3.8.1 |
DUONĄ, SAUSAINIUS IR PYRAGAIČIUS GAMINANČIOS ĮMONĖS (NACE KODAI 10.71 IR 10.72) |
|||||||
Esamose grąžinimo schemose dalyvaujančios pardavimo vietos |
% |
Duoną gaminančios įmonės |
Duonos atsiėmimo schemoje dalyvaujančių prekybos vietų (parduodančių kepyklos pagamintą duoną) skaičius, padalytas iš bendro kepykloje pagamintą duoną parduodančių pardavimo vietų skaičiaus |
Įmonė |
Atliekos |
Visos (100 %) kepykloje pagamintą duoną parduodančios pardavimo vietos dalyvauja atitinkamoje neparduotos duonos atsiėmimo schemoje. |
GAVP 3.9.1 |
Kepimo proceso energijos sąnaudos |
kWh iškepto produkto tonai kWh sunaudotų miltų tonai kWh vienam kepimo ploto (krosnies paviršiaus) m2. |
Duoną, sausainius ir pyragaičius gaminančios įmonės |
Energijos (pvz., elektros) sąnaudos kepant, padalytos iš produkcijos išeigos kiekio, naudojamų sudedamųjų dalių kiekio arba kepimo ploto |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
— |
GAVP 3.9.2 |
VYNĄ GAMINANČIOS ĮMONĖS (NACE KODAS 11.02) |
|||||||
Bendros vandens sąnaudos vyno gamykloje |
l vandens/l pagaminto vyno |
Vyną gaminančios įmonės |
Litrais įvertintas per konkretų laikotarpį (pvz., metus, mėnesį, derliaus nuėmimo sezoną) bendras suvartoto vandens kiekis, padalytas iš pagaminto vyno kiekio (l). Suvartoto vandens kiekis taip pat gali būti vertinamas proceso lygmeniu. |
Gamybos vietos lygmuo |
Vanduo |
— |
GAVP 3.10.1 |
Organinių atliekų susidarymas vyno gamykloje |
kg/l pagaminto vyno |
Vyną gaminančios įmonės |
Kilogramais įvertintas vyno gamykloje per konkretų laikotarpį (pvz., metus, mėnesį, derliaus nuėmimo sezoną) susidariusių atliekų kiekis, padalytas iš pagaminto vyno kiekio (l) |
Gamybos vietos lygmuo |
Atliekos |
— |
GAVP 3.10.1 |
Energijos sąnaudos vyno gamykloje |
kWh (šilumos)/l pagaminto vyno kWh (elektros energijos)/l pagaminto vyno |
Vyną gaminančios įmonės |
Vyno gamykloje per konkretų laikotarpį (pvz., metus, mėnesį, derliaus nuėmimo sezoną) suvartotos energijos (šiluminės ir elektros energijos) kiekis (kWh), padalytas iš pagaminto vyno kiekio (l) |
Gamybos vietos lygmuo |
Energijos vartojimo efektyvumas |
— |
GAVP 3.10.1 |
(1) Mokslo ir politikos ataskaita viešai skelbiama JTC Naujų technologijų tyrimų instituto svetainėje adresu http://susproc.jrc.ec.europa.eu/activities/emas/documents/FoodBeverageBEMP.pdf. Šiame KSID pateikiamos išvados dėl geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos ir jos taikymo galimybių, taip pat nustatyti konkretūs aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai yra grindžiami mokslo ir politikos ataskaitoje išdėstytomis išvadomis. Ataskaitoje pateikta visa susijusi informacija ir techniniai duomenys.
(2) 1993 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1836/93 dėl pramonės sektoriaus įmonių savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (OL L 168, 1993 7 10, p. 1).
(3) 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (OL L 114, 2001 4 24, p. 1).
(4) Pagal EMAS reglamento IV priedo B punkto e papunktį aplinkosaugos ataskaitoje pateikiama „duomenų apie organizacijos veiksmingumą, palyginti su jos aplinkosaugos tikslais ir uždaviniais, susijusiais su jos reikšmingu poveikiu aplinkai, santrauka Ataskaitoje turi būti pranešama apie pagrindinius rodiklius ir apie kitus susijusius aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, kaip nustatyta C skirsnyje“. IV priedo C skirsnyje nustatyta, kad „[k]iekviena organizacija kasmet taip pat turi pateikti duomenis apie savo veiksmingumą, susijusį su jos aplinkosaugos ataskaitoje nurodytais konkrečiais aplinkosaugos aspektais, o jei pagal 46 straipsnį yra parengti sektoriui skirti informaciniai dokumentai, organizacija turi į juos atsižvelgti“.
(5) Išsamiai kiekviena geriausia praktika ir praktinės gairės, kaip jas įgyvendinti, aprašyta JTC paskelbtoje geriausios praktikos ataskaitoje, kurią galima rasti internete adresu http://susproc.jrc.ec.europa.eu/activities/emas/documents/FoodBeverageBEMP.pdf. Daugiau apie tam tikrą šiame KSID aprašytą geriausią praktiką sužinoti norinčios organizacijos raginamos su ja susipažinti.
(6) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).
(7) Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 tiesioginis aplinkosaugos aspektas – tai aplinkosaugos aspektas, susijęs su pačios organizacijos veikla, produktais ir paslaugomis, kuriuos ji gali tiesiogiai valdyti, o netiesioginis aplinkosaugos aspektas – tai aplinkosaugos aspektas, kuris yra organizacijos ir trečiųjų šalių sąveikos rezultatas ir kurį organizacija gali tam tikru mastu paveikti.
(8) Daugiau informacijos apie geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus arba išsamų sąvokų ir santrumpų paaiškinimą rasite Europos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės biuro interneto svetainėje adresu http://eippcb.jrc.ec.europa.eu/.
(9) JTT paskelbtas žemės ūkio – augalininkystės ir gyvulininkystės – sektoriui skirtas informacinis dokumentas ir su juo susijusi geriausios praktikos ataskaita pateikti internete adresu http://susproc.jrc.ec.europa.eu/activities/emas/agri.html.
(10) JTT paskelbtas mažmeninės prekybos sektoriui skirtas informacinis dokumentas ir su juo susijusi geriausios praktikos ataskaita pateikti internete adresu http://susproc.jrc.ec.europa.eu/activities/emas/retail.html.
(11) Siekdama nustatyti bendrą metodą gyvavimo ciklo aplinkosauginiam veiksmingumui įvertinti, Europos Komisija sukūrė produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako (OAP) metodus. Šių metodų taikymas aptartas 2013 m. Komisijos rekomendacijoje (http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32013H0179). Konkretiems produktams ir konkretiems sektoriams skirtas taisykles bando kurti (2013–2016 m.) daugiau kaip 280 savanorių įmonių ir organizacijų, pagal bandomuosius projektus suskirstytų į 26 grupes (žr. sąrašą adresu http://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/ef_pilots.htm).
(12) Procentinę produktų dalį galima apskaičiuoti (šiuo ir tolesnių panašių rodiklių atvejais) įvertinant visą skirtingų gaminamų produktų rūšių skaičių ir produktų rūšių, kurios vertinamos taikant pripažintą aplinkosauginio tvarumo vertinimo protokolą, skaičių arba, pavyzdžiui, proporcingai įvertinant kiekvienos gaminamų produktų rūšies pardavimo apimtį.
(13) Vykdant žaliuosius pirkimus taikomi aplinkosauginio veiksmingumo kriterijai gali būti grindžiami sertifikatais, standartais, ekologiniais ženklais, privačiomis iniciatyvomis/bendradarbiavimu arba pačios įmonės ar išorės ekspertų atliktų tvarumo vertinimų (žr. GAVP 3.1.1) rezultatais.
(14) Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) parengė ir į ISO 14000 aplinkosaugos standartų seriją įtraukė aplinkosauginiam ženklinimui skirtą serijėlę (ISO 14020), apimančią trijų tipų ženklinimo sistemas. Todėl I tipo ekologinis ženklas yra trečiosios šalies pagal daugelį kriterijų sukurtas ženklas. ES lygmens pavyzdys – „ES ekologinis ženklas“, nacionalinio ar daugiašalio lygmens pavyzdžiai – „Blaue Engel“, „Austrian Ecolabel“ ir „Nordic Swan“.
(15) Daugiau informacijos apie ISO 50001 standartą (energijos naudojimo vadyba) rasite http://www.iso.org/iso/home/standards/management-standards/iso50001.htm.
(16) Visapusiška energijos vadybos sistema gali būti ir platesnės aplinkosaugos vadybos sistemos, tokios kaip EMAS, dalis.
(17) Bendras įrangos efektyvumas apskaičiuojamas sudauginant tris elementus: i) parengtį (planuojamą įrangos veikimo laiką, išreikštą procentine dalimi), ii) veikimą (faktinį našumą, palyginti su tiksliniu našumu, išreikštą procentine dalimi) ir iii) produktų kokybės rodiklį (visų produktų, kurie nėra brokas ar kurie nėra su defektais, procentinę dalį).
(18) Daugiau informacijos apie geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus ir išsamų sąvokų ir santrumpų paaiškinimą rasite Europos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės biuro interneto svetainėje adresu http://eippcb.jrc.ec.europa.eu/.
(19) Geriausioji 10 % vertė gali atitikti kiekvieno su GPGB susijusių taršos (arba aplinkosauginio veiksmingumo) lygių intervalo didžiausią ar mažiausią 10 % vertę, priklausomai nuo to, kuriai vertei pasiekti reikia daugiausia aplinkosaugos pastangų.
(20) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21) „nepriklausoma maža alaus darykla“ apibrėžiama kaip alaus darykla, kurios metinės produkcijos apimtis neviršija 200 000 hl.