1.   Valstybės narės paskiria ministerijos lygmens valdžios instituciją, kuri:

2.   Kompetentinga institucija, patikrinusi mokėjimo agentūrą pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus akreditavimo kriterijus (toliau – akreditavimo kriterijai) priima oficialų sprendimą dėl mokėjimo agentūros akreditavimo arba, po persvarstymo, dėl akreditacijos panaikinimo. Kompetentinga institucija nedelsdama Komisijai praneša apie išduotą akreditaciją ir akreditacijos panaikinimą.

3.   Kompetentinga institucija paskiria audito įstaigą, kuri atlieka patikrinimą prieš išduodant visas akreditacijas (pasirengimo akreditavimui tikrinimas). Audito įstaiga yra audito institucija, kita valstybinė arba privati organizacija arba institucijos organizacinis padalinys, turintis reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius ir gebėjimus atlikti auditą. Audito įstaiga yra nepriklausoma nuo mokėjimo agentūros, kurią rengiamasi akredituoti.

Audito įstaigos atliekamas patikrinimas (pasirengimo akreditavimui tikrinimas) visų pirma apima:

Audito įstaiga parengia ataskaitą, kurioje išsamiai apibūdinamas atliktas audito darbas, to darbo rezultatai ir pateikiamas vertinimas, ar mokėjimo agentūra atitinka akreditavimo kriterijus. Ataskaita pateikiama kompetentingai institucijai, kuri, įsitikinusi, kad mokėjimo agentūra atitinka akreditavimo kriterijus, išduoda akreditavimo aktą.

4.   Jeigu kompetentinga institucija mano, kad mokėjimo agentūra neatitinka akreditavimo kriterijų, ji praneša mokėjimo agentūrai apie konkrečius reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti agentūra, kad ją būtų galima akredituoti.

Kol įgyvendinami konkretiems reikalavimams įvykdyti reikalingi pakeitimai, akreditacija gali būti suteikta laikinai tam tikram laikotarpiui, kuris nustatomas atsižvelgiant į problemų mastą; šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija, atitinkamai valstybei narei paprašius, gali pratęsti šį laikotarpį.

5.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta informacija pateikiama nedelsiant po to, kai mokėjimo agentūra akredituojama pirmą kartą, ir bet kokiu atveju prieš tai, kai tos agentūros išlaidos įrašomos į fondų sąskaitas. Perduodant tą informaciją reikia pridėti deklaracijas ir dokumentus, kuriuose būtų nurodyta:

6.   Komisija Žemės ūkio fondų komitetą informuoja apie kiekvienoje valstybėje narėje akredituotas mokėjimo agentūras.

1.   Kompetentinga institucija nuolat kontroliuoja mokėjimų agentūras, už kurias ji yra atsakinga, visų pirma remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnyje nurodytos sertifikavimo įstaigos parengtais sertifikatais ir ataskaitomis, ir imasi veiksmų, kai nustatomi bet kokie trūkumai.

Kas trejus metus kompetentinga institucija Komisijai pateikia raštišką ataskaitą apie mokėjimo agentūrų priežiūrą ir jų veiklos stebėseną. Ataskaitoje įvertinama, ar mokėjimo agentūros tebeatitinka akreditavimo kriterijus, ir pateikiama veiksmų, kurių imtasi siekiant ištaisyti trūkumus, santrauka. Kompetentinga institucija turi patvirtinti, ar mokėjimo agentūra, už kurią ji yra atsakinga, tebeatitinka akreditavimo kriterijus.

2.   Valstybės narės sukuria sistemą, kuria užtikrinama, kad kompetentingai institucijai nedelsiant būtų pateikta informacija, iš kurios matyti, kad mokėjimo agentūra neatitinka akreditavimo kriterijų.

3.   Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad akredituota mokėjimo agentūra nebeatitinka vieno ar daugiau akreditavimo kriterijų ir kad tai gali neigiamai paveikti agentūros gebėjimą atlikti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, kompetentinga institucija mokėjimo agentūrai nedelsdama nustato bandomąjį laikotarpį. Ji parengia planą, kuriame numatyti veiksmai trūkumams ištaisyti ir jų terminai per tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant į problemos mastą, tačiau negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių nuo pirmos bandomojo laikotarpio dienos. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija, atitinkamai valstybei narei paprašius, gali pratęsti šį laikotarpį.

4.   Kompetentinga institucija Komisijai praneša apie savo sprendimą mokėjimo agentūrai skirti bandomąjį laikotarpį, apie planą, parengtą remiantis šio straipsnio 3 dalimi, ir tokio plano įgyvendinimo pažangą.

5.   Jeigu akreditacija panaikinama, kompetentinga institucija nedelsdama akredituoja kitą mokėjimo agentūrą, kuri atitinka Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, siekdama užtikrinti, kad paramos gavėjams ir toliau būtų skiriamos išmokos.

6.   Nustačiusi, kad kompetentinga institucija nesilaiko įpareigojimo parengti trūkumų ištaisymo planą pagal 3 dalį arba kad mokėjimo agentūra išlieka akredituota, nors per nustatytą laikotarpį nevisiškai įgyvendino tokį planą, Komisija turi prašyti kompetentingos institucijos atšaukti tos mokėjimo agentūros akreditaciją, jei per laikotarpį, kurį Komisija nustato atsižvelgusi į problemos mastą, nepadaromi būtini pakeitimai. Tokiu atveju Komisija gali nuspręsti nustatyti trūkumus, atlikdama atitikties patvirtinimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį.

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta valdymo deklaracija turi būti parengta laiku, kad sertifikavimo įstaiga pateiktų nuomonę, kaip nurodyta to reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

Valdymo deklaracija turi būti parengta naudojant šio reglamento I priede nustatytą formą, joje gali būti išlygų, kuriomis nustatoma galimo finansinio poveikio apimtis. Jei pareiškiama išlygų, į deklaraciją turi būti įtrauktas trūkumų ištaisymo planas ir tikslus jo įgyvendinimo tvarkaraštis.

2.   Valdymo deklaracija grindžiama veiksminga valdymo ir kontrolės sistemų priežiūra, kuri turi būti vykdoma visus metus.

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta koordinavimo įstaiga yra vienintelis Komisijos atstovas, į kurį atitinkama valstybė narė kreipiasi visais klausimais, susijusiais su fondais, įskaitant:

2.   Mokėjimo agentūra gali vykdyti koordinavimo įstaigos veiklą, jeigu abi funkcijos atskiriamos.

3.   Atlikdama savo funkcijas, koordinavimo įstaiga, atsižvelgdama į nacionalinę tvarką, gali kreiptis į kitas administracines įstaigas arba departamentus, ypač į tuos, kurie kompetentingi apskaitos ar techniniais klausimais.

4.   Visų koordinavimo įstaigos kompiuterinių duomenų konfidencialumas, vientisumas ir prieinamumas užtikrinami prie kiekvienos koordinavimo įstaigos administracinės struktūros, personalo ir technologinės aplinkos priderintomis priemonėmis. Finansinės ir technologinės priemonės turi būti proporcingos faktinei rizikai.

5.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta informacija pateikiama nedelsiant po to, kai koordinavimo įstaiga akredituojama pirmą kartą, ir bet kokiu atveju prieš tai, kai išlaidos, už kurias ji atsakinga, įrašomos į fondų sąskaitas. Prie tokios informacijos turi būti pridėtas įstaigos akreditavimo dokumentas ir informacija apie jos veiklos administracines, apskaitos ir vidaus kontrolės sąlygas.

1.   Kompetentinga valdžios institucija paskiria Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnyje numatytą sertifikavimo įstaigą.

2.   Sertifikavimo įstaiga savo darbą organizuoja veiksmingai ir efektyviai, o patikras atlieka per tinkamą laikotarpį, atsižvelgiant į atitinkamų finansinių metų sandorių pobūdį ir kalendorių.

3.   Sertifikavimo įstaiga kasmet parengia nuomonę, kurią turi pateikti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnio 1 dalį.

Nuomonė grindžiama auditu, kuris turi būti atliktas pagal šio reglamento 6 ir 7 straipsnius.

4.   Sertifikavimo įstaiga parengia nustatytų faktų ataskaitą. Ataskaita turi būti susijusi su pavestomis funkcijomis. Ataskaitoje nurodoma, ar aptariamu laikotarpiu:

Ataskaitoje pateikiama informacija apie auditą atliekančių darbuotojų skaičių ir kvalifikaciją, atliktą darbą, patikrintų operacijų skaičių, nustatytą reikšmingumo ir pasitikėjimo laipsnį, visus rastus trūkumus ir pateiktas padėties gerinimo rekomendacijas, apie sertifikavimo įstaigos ir kitų audito įstaigų, priklausančių ar nepriklausančių mokėjimo agentūroms, darbą, kurio pagrindu sertifikavimo įstaiga gavo patikimą informaciją visais ar kai kuriais ataskaitoje aptariamais klausimais.

1.   Sertifikavimo auditas atliekamas pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.

2.   Sertifikavimo įstaiga parengia audito strategiją, kurioje nustatyta sertifikavimo audito apimtis, laikas ir kryptis, audito metodai ir atrankos metodika. Audito planas rengiamas kiekvienais finansiniais metais ir grindžiamas įvertinta audito rizika. Komisijos paprašyta sertifikavimo įstaiga jai pateikia audito strategiją ir audito planą.

3.   Pagrįstas audito patikinimas atlikus audito testą gaunamas vertinant kontrolės sistemą, įskaitant atitikties testus ir išsamų išlaidų tikrinimą, sudarytą iš išsamaus testo ir analizės procedūrų.

4.   Komisija parengia gaires, kuriose visų pirma nurodoma:

1.   Sertifikavimo audito metodai apibrėžiami 6 straipsnio 2 dalyje nurodytoje audito strategijoje.

2.   Kad būtų pasiekti audito tikslai ir pateikta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuomonė, audito veiksmai turi apimti sistemų auditą, išsamų tikrinimą ir patikrinimą, ar finansinės ir valdymo deklaracijos yra suderintos.

3.   Išsamus išlaidų patikrinimas apima pagrindinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, tikrinamą galutinių paramos gavėjų lygmeniu. Šiuo tikslu sertifikavimo įstaiga gali dalyvauti mokėjimo agentūros atliekamose antrinio lygio patikrose vietoje. Sertifikavimo įstaiga negali dalyvauti mokėjimo agentūros atliekamose pirminėse patikrose vietoje, išskyrus tuos atvejus, kai būtų fiziškai neįmanoma dar kartą patikrinti pirminės mokėjimo agentūros atliktos patikros. Atlikdamos išsamų tikrinimą sertifikavimo įstaigos gali naudoti integruotą atrankos metodą.

4.   Komisija rengia 6 straipsnio 4 dalyje nurodytas gaires, kad nustatytų išsamesnius reikalavimus ir gaires, susijusias su audito procedūrų rengimu, atrankos integravimu ir operacijų pakartotinio patikrinimo vietoje planavimu ir vykdymu.

1.   Kiekviena mokėjimo agentūra tvarko apskaitą, į kurią įtraukia tik Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 bei 43 straipsniuose nurodytas išlaidas ir įplaukas bei naudojamas lėšas, kurios jai skirtos atitinkamoms išlaidoms kompensuoti. Tose sąskaitose turi būti įmanoma atskirti ir atskirai pateikti EŽŪGF ir EŽŪFKP finansinius duomenis.

2.   euro neįsivedusių valstybių narių mokėjimo agentūros sąskaitas tvarko valiuta, kuria patirtos išlaidos ir gautos įplaukos. Tačiau, siekiant konsoliduoti visas jų patirtas išlaidas ir gautas įplaukas, jos atitinkamas sumas nurodo nacionaline valiuta ir eurais.

3.   Kaimo plėtros programoms vykdyti paskirta mokėjimo agentūra tvarko EŽŪFKP sąskaitas, kuriomis remiantis galima nustatyti visas programos operacijas ir priemones. Į šias sąskaitas visų pirma įtraukiama:

1.   Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalis pirmos pastraipos c punkto i ir ii papunkčiais, valstybės narės elektroniniu būdu Komisijai siunčia informaciją ir dokumentus pagal šio reglamento 11 ir 12 straipsnius:

2.   1 dalies b punkte nurodytą išlaidų deklaraciją sudaro:

3.   Visi pagal šį straipsnį reikalaujami finansiniai duomenys pateikiami eurais.

1.   Nepažeidžiant specialiųjų nuostatų dėl viešojo saugojimo išlaidų ir įplaukų deklaravimo, nurodytų 12 straipsnyje, mokėjimo agentūrų deklaruotos tam tikro mėnesio išlaidos ir asignuotosios įplaukos turi atitikti tą mėnesį faktiškai atliktus mokėjimus ir gautas įplaukas.

Šios išlaidos ir įplaukos įrašomos į N finansinių metų EŽŪGF biudžeto sąskaitas.

Tačiau:

2.   Išlaidos ir asignuotosios įplaukos įskaitomos tą dieną, kai jos nuskaitomos nuo mokėjimo agentūros sąskaitos arba įrašomos į ją. Tačiau išmokos įskaitomos tą dieną, kurią atitinkama agentūra parengė mokėjimo nurodymą ir išsiuntė jį finansų įstaigai arba paramos gavėjui. Kiekviena mokėjimo agentūra visus finansinius metus naudoja tą patį metodą.

3.   Pagal 1 dalį deklaruotose išlaidose ir asignuotosiose įplaukose gali būti nurodytos ankstesniais tų pačių finansinių metų mėnesiais deklaruotų duomenų pataisos.

Jei atlikus asignuotųjų įplaukų pataisas mokėjimo agentūrai biudžeto eilutėje tenka deklaruoti neigiamas asignuotąsias įplaukas, išlyginamosios pataisos perkeliamos į kitą mėnesį. Esant reikalui, jos yra išlyginamos, atliekant atitinkamų metų sąskaitų patvirtinimą.

4.   Neatlikti mokėjimo nurodymai ir nuo sąskaitos nuskaitomi ir paskui pakartotinai įskaitomi mokėjimai sąskaitose pateikiami kaip atskaitymai iš išlaidų už mėnesį, kurį mokėjimo agentūrai pranešta apie neapmokėjimą arba anuliavimą.

5.   Jeigu susidaro įsiskolinimai dėl EŽŪGF finansuotinų lėšų neišmokėjimo, laikoma, kad jie visiškai padengti 1 dalies taikymo tikslais:

6.   Suvestiniai duomenys apie finansinių metų išlaidas ir asignuotąsias įplaukas, kurie Komisijai turi būti pateikti ne vėliau kaip spalio 27 d., gali būti taisomi tik metinėse ataskaitose, Komisijai teikiamose laikantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iii papunkčio.

1.   Rengiant viešojo saugojimo išlaidų deklaracijas, reikia įtraukti iki mėnesio pabaigos į mokėjimo agentūros sąskaitas įrašytas operacijas, atliktas nuo finansinių metų, apibrėžtų Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte, pradžios iki minėto mėnesio pabaigos.

2.   Į šią išlaidų deklaraciją įtraukiamos pagal šio reglamento 17 ir 18 straipsnius ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 (11) 4 straipsnį nustatytos vertės ir sumos, į mokėjimo agentūros apskaitą įrašytos po nurodytų operacijų einantį mėnesį.

Tačiau:

1.   Remdamasi duomenimis, pateiktais laikantis šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punkto, Komisija sprendžia dėl mėnesinių išmokų pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 18 straipsnio 3 dalį, nedarydama poveikio pataisoms, kurios gali būti padarytos vėlesniais sprendimais pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 ir 52 straipsnius, ir atsižvelgdama į sumažinimus ir sustabdymus, dėl kurių priimti sprendimai pagal minėto reglamento 41 straipsnį.

2.   Jeigu visos valstybių narių už ateinančius finansinius metus deklaruotos išlaidos viršija tris ketvirčius visų einamųjų finansinių metų asignavimų, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 170 straipsnio 3 dalyje numatyti iš anksto paskirti įsipareigojamieji asignavimai ir atitinkamos mėnesinės išmokos skiriami proporcingai išlaidų deklaracijoms, neviršijant 75 % einamųjų finansinių metų asignavimų. Sprendimuose, susijusiuose su tolesnėmis kompensuotinomis sumomis, Komisija atsižvelgia į valstybėms narėms neišmokėtą likutį.

1.   Priėmusi sprendimą dėl mėnesinių išmokų Komisija valstybėms narėms į jų atidarytas sąskaitas perveda lėšas, reikalingas EŽŪGF finansuojamoms išlaidoms padengti, prieš tai išskaičiavusi asignuotąsias įplaukas atitinkančią sumą.

Jeigu atėmus asignuotąsias įplaukas Komisijos valstybei narei mokėtina suma yra neigiama, išskaičiavimo perviršis perkeliamas į kitus mėnesius.

2.   Kiekviena valstybė narė Komisijai praneša 1 dalyje nurodytos sąskaitos pavadinimą ir numerį, naudodamosi Komisijos joms pateikta forma.

1.   Mokėjimo agentūros Komisijai perduoda:

2.   Atitinkamos 24 straipsnyje nurodytos informacinės sistemos naudojamos teikti pranešimams, keistis informacija ir rengti dokumentams, susijusiems su viešosios intervencijos išlaidomis.

1.   Atsargų sąskaitose, numatytose Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte, atskirai pateikiama ši informacija:

2.   Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytose finansinėse sąskaitose pateikiama:

1.   16 straipsnyje nurodyti elementai į sąskaitas įtraukiami pateikiant mokėjimo agentūrų faktiškai nustatytus kiekius, vertes, sumas ir vidurkius arba vertes ir sumas, apskaičiuotas remiantis Komisijos nustatytomis standartinėmis sumomis.

2.   1 dalyje nurodyti įrašai ir apskaičiavimai turi būti atliekami laikantis šių taisyklių:

3.   Žemės ūkio fondų komitetas informuojamas apie Komisijos atliekamas pataisas, susijusias su 16 straipsnyje minėtais einamųjų ataskaitinių metų duomenimis. Valstybėms narėms galima apie jas pranešti priimant sprendimą dėl mėnesinės išmokos arba, jei jo nėra, priimant sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo. Mokėjimo agentūros į savo sąskaitas jas įtraukia atsižvelgdamos į minėtame sprendime numatytas sąlygas.

1.   Įvairūs išlaidų ir pajamų punktai įtraukiami į sąskaitas tą dieną, kai atliktos viešosios intervencijos fizinės operacijos, taikant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą valiutos keitimo kursą.

Tačiau toliau nurodytais atvejais taikomos tokios datos:

2.   Įvairūs su fiziniu produktų judėjimu ir su atsargų administravimu susiję punktai į sąskaitas įtraukiami fizinės operacijos, atliekamos pagal intervencinę priemonę, dieną.

Tačiau toliau nurodytais atvejais taikomos tokios datos:

1.   Vykdant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 2 straipsnyje nurodytas intervencines priemones, finansavimo suma nustatoma remiantis sąskaitomis, kurias rengia bei tvarko mokėjimo agentūros remdamosi Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 3 dalies a punktu ir į kurių debetą bei kreditą atitinkamai įtraukiami įvairūs šio reglamento 16 straipsnyje nurodytų išlaidų ir įplaukų punktai, prireikus atsižvelgiant į žemės ūkio sektorių teisės aktais nustatytas išlaidų sumas.

2.   Mokėjimo agentūros arba koordinavimo įstaigos iki 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos ir iki 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos kiekvieną kiekvienų metų mėnesį, naudodamos valstybėms narėms Komisijos per elektronines sistemas perduotą formą, elektroniniu būdu Komisijai pateikia lenteles (P-STO lentelės) su viešojo saugojimo išlaidų finansavimui būtina informacija ir sąskaitomis, patvirtinančiomis su viešuoju saugojimu susijusias išlaidas bei įplaukas.

1.   Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 2 straipsnyje nurodytų intervencinių priemonių finansavimas iš EŽŪGF lygus išlaidoms, apskaičiuotoms remiantis mokėjimo agentūros pateikta informacija, atskaičius visas įplaukas iš intervencinių priemonių, patvirtintas naudojant Komisijos įdiegtą informacinę sistemą ir įrašytas mokėjimo agentūros išlaidų deklaracijoje, parengtoje pagal šio reglamento 12 straipsnio nuostatas.

2.   Lėšos, susigrąžintos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnį, ir iš pardavėjų, pirkėjų ir saugotojų gautos arba išieškotos sumos, atitinkančios to reglamento 43 straipsnyje nustatytus kriterijus, deklaruojamos EŽŪGF biudžete laikantis šio reglamento 10 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų.

1.   Mokėjimo agentūros deklaruoja kiekvienos kaimo plėtros programos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 6 straipsnyje, išlaidas.

Išlaidų deklaracijoje mokėjimo agentūros nurodo kiekvienos kaimo plėtros priemonės:

2.   Komisijai patvirtinus kaimo plėtros programą, valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto i papunktį Komisijai savo išlaidų deklaracijas pateikia laikydamosi šių terminų:

Tačiau už visas išlaidas, kurias mokėjimo agentūros apmokėjo paramos gavėjams pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsnio 2 dalį prieš patvirtinant kaimo plėtros programas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 6 straipsnyje, atsakingos valstybės narės, o tos išlaidos deklaruojamos Komisijai pirmoje patvirtinus programą teikiamoje išlaidų deklaracijoje. Pakeitus Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 11 straipsnyje nurodytą kaimo plėtros programą, mutatis mutandis taikoma ta pati taisyklė.

3.   Kaimo plėtros programų išlaidų deklaracijas mokėjimo agentūros teikia struktūrinių duomenų forma, kurie įvedami į informacinę sistemą SFC2014, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 184/2014 I skyriuje.

4.   Tai atvejais, kai Komisija reikalauja papildomų patikrinimų dėl ataskaitinio laikotarpio išlaidų deklaracijose pateiktos neišsamios arba neaiškios informacijos arba nustatytų neatitikimų, skirtingų išaiškinimų arba nenuoseklumo, atsiradusių visų pirma dėl to, kad nebuvo pateikta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 ir Komisijos aktus, priimtus pagal tą reglamentą, reikalaujamos informacijos, arba dėl svarių įrodymų, kad į išlaidų deklaraciją įtrauktos išlaidos yra susijusios su pažeidimais arba kad esama kaimo plėtros valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų, atitinkama valstybė narė Komisijai paprašius per prašyme nurodytą laikotarpį, nustatytą atsižvelgiant į problemos mąstą, pateikia papildomos informacijos.

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 36 straipsnio 5 dalyje nustatytas visos mokėjimo paraiškoje nurodytos tarpinių išmokų sumos arba jų dalies išmokėjimo terminas gali būti sustabdytas nuo prašymo pateikti daugiau informacijos išsiuntimo datos iki paprašytos informacijos gavimo dienos, bet ne ilgesniam kaip Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 83 straipsnio 1 dalyje nurodytam ilgiausiam laikotarpiui.

Jei atitinkama valstybė narė per papildomos informacijos pateikimo prašyme nustatytą laikotarpį į tą prašymą neatsiliepia, jei jos atsakymas laikomas netinkamu arba jei iš jo matyti, kad nebuvo laikomasi taikytinų taisyklių arba kad Sąjungos lėšos buvo naudojamos netinkamai, Komisija gali pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnį sustabdyti išmokų išmokėjimą arba jas sumažinti.

5.   Deklaruojant išlaidas už ataskaitinį laikotarpį, galima pateikti patikslintus tų pačių finansinių metų kitais laikotarpiais deklaruotus duomenis.

Duomenys apie 2 dalies a, b ir c punktuose minėtose deklaracijose nenurodytas finansinių metų išlaidas ir asignuotąsias įplaukas gali būti taisomi tik metinėse ataskaitose, kurios turi būti pateiktos Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iii papunktį.

1.   Už kiekvieną priemonę ir kiekvieną ataskaitinį laikotarpį finansavimo reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų dalis, kurią turi sumokėti Sąjunga, apskaičiuojama pirmąją to laikotarpio dieną pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 8 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytą galiojantį finansavimo planą. Apskaičiuojant atsižvelgiama į Sąjungos įnašo pataisas, deklaruotas to laikotarpio išlaidų deklaracijoje.

2.   Neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 34 straipsnio 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos, kai bendra Sąjungos įnašo kaimo plėtros programai suma viršija visą kaimo plėtros priemonei numatytą sumą, mokėtina suma sumažinama iki tai priemonei numatytos sumos. Dėl šios priežasties neskirtas Sąjungos įnašas gali būti sumokėtas vėliau, jei valstybė narė pateikia pataisytą finansavimo planą, o Komisija jį patvirtina.

3.   Į kiekvienos valstybės narės atidarytą (-as) sąskaitą (-as) Sąjungos įnašą Komisija perveda, atsižvelgdama į turimas lėšas.

Sąskaitos (-ų) pavadinimą (-us) arba numerį (-ius) valstybės narės Komisijai praneša laikydamosi Komisijos pateiktos formos.

1.   Komisija nustato informacines sistemas, kurias naudodama su valstybėms narėms elektroniniu būdu keičiasi dokumentais ir informacija teikiant pranešimus ir konsultuojantis dėl informacijos, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnyje ir jo taikymo taisyklėse. Komisija apie bendrąsias tų sistemų įgyvendinimo sąlygas per Žemės ūkio fondų komitetą informuoja valstybes nares.

2.   1 dalyje nurodytos informacinės sistemos turi suteikti galimybę tvarkyti:

3.   10, 19, 20, 23 straipsniuose ir 30 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytų dokumentų formą ir turinį Komisija nustato ir per informacines sistemas pateikia valstybėms narėms.

Tas formas taiso ir atnaujina Komisija, apie tai pranešusi Žemės ūkio fondų komitetui.

4.   1 dalyje nurodytos informacinės sistemos gali apimti priemones, reikalingas duomenims saugoti ir kad Komisija galėtų tvarkyti fondų sąskaitas, taip pat priemones nustatyto dydžio išlaidoms arba pagal vienodą metodiką skaičiuotinoms išlaidoms apskaičiuoti, ypač kai tai susiję su finansinėmis išlaidomis ir nuvertėjimu.

5.   Už duomenų apie finansines operacijas perdavimą, įrašymą į 1 dalyje nurodytas informacines sistemas arba atnaujinimą jose atsakingos mokėjimo agentūros; tai atlikti gali pačios mokėjimo agentūros arba įstaigos, kurioms patikėtos tokios funkcijos, o prireikus – pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 4 dalį akredituotos koordinavimo įstaigos.

6.   Kai Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 arba pagal tą reglamentą Komisijos priimtuose aktuose numatytam dokumentui arba procedūrai yra reikalingas įgalioto asmens parašas arba asmens sutikimas vienu arba keletu tos procedūros etapų, įdiegtos informacinės tokių dokumentų perdavimo sistemos turi sudaryti sąlygas nedviprasmiškai identifikuoti kiekvieną asmenį ir suteikti pakankamas garantijas, kad, laikantis Sąjungos teisės aktų, dokumentų turinys negalės būti pakeistas, įskaitant atskiruose procedūros etapuose. Išlaidų deklaracijų ir valdymo deklaracijų, pridedamų prie metinių ataskaitų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto i ir iii papunkčiuose, atveju mokėjimo agentūros arba, prireikus, pagal to reglamento 7 straipsnio 2 ir 4 dalis akredituotos koordinavimo įstaigos saugo elektroniniu būdu pateiktų dokumentų originalus.

7.   Dokumentai elektroninėse ir skaitmeninėse laikmenose saugomi visą 32 straipsnyje nurodytą laikotarpį.

8.   Informacinės sistemos gedimo arba ilgalaikio ryšio nebuvimo atveju valstybė narė, gavusi išankstinį Komisijos sutikimą ir pastarosios nustatytomis sąlygomis, gali dokumentus pateikti kita forma.

1.   Taikydama Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 21 straipsnį kiekviena valstybė narė Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 1 d. praneša:

2.   Valstybės narės, prašančios, kad Komisija įsigytų palydovines nuotraukas, bendradarbiaudamos su ja ir iki sausio 15 d. po šio straipsnio 1 dalyje minimos informacijos pateikimo parengia atitinkamų zonų sąrašą ir minėtų nuotraukų įsigijimo grafiką.

3.   Komisija nemokamai pateikia valstybių narių įgaliotiesiems atstovams savo įsigytas palydovines nuotraukas. Šie atstovai turi laikytis autorių teisių nuostatų, numatytų sutartyse su tiekėjais, ir grąžinti nuotraukas, kai darbas bus atliktas.

4.   Jei bendras valstybių narių gautų prašymų kiekis viršija Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 21 straipsnio vykdymui skirtą biudžetą, Komisija priima sprendimą dėl teiktinų palydovinių nuotraukų apribojimo, kad turimos lėšos būtų naudojamos kuo veiksmingiau.

1.   Jei žemės ūkio sektorių teisės aktais numatyta kitaip, palūkanos už nepagrįstai išmokėtas sumas, kurios turi būti susigrąžintos dėl pažeidimų arba aplaidumo, apskaičiuojamos už laikotarpį nuo paramos gavėjui vykdomajame rašte sumoms išieškoti nurodyto mokėjimo termino iki grąžinimo arba išieškojimo dienos. Mokėjimo terminas negali būti ilgesnis nei 60 dienų nuo vykdomojo rašto datos.

2.   Taikytina palūkanų norma bet kuriuo atveju negali būti mažesnė negu nacionalinėje teisėje nustatyta nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimui arba grąžintinų sumų surinkimui taikoma palūkanų norma.

1.   Sąskaitoms patvirtinti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį kiekviena valstybė narė Komisijai siunčia:

2.   1 dalyje nurodyti dokumentai ir apskaitos informacija nusiunčiami Komisijai ne vėliau kaip kitų metų po atitinkamų finansinių metų vasario 15 d. Šios dalies a, b ir d punktuose nurodytų dokumentų vienas egzempliorius siunčiamas kartu su elektronine kopija, naudojant Komisijos nustatytą formą ir laikantis Komisijos pagal 24 straipsnį nustatytų reikalavimų.

3.   Komisijai paprašius arba valstybės narės iniciatyva, išsamesnė informacija, susijusi su sąskaitų patvirtinimu, gali būti nusiųsta Komisijai per laikotarpį, kuri Komisija nustato atsižvelgdama į darbą, kurį reikia atlikti siekiant suteikti tokią informaciją. Jeigu tokios informacijos nepateikta, Komisija sąskaitas gali patvirtinti remdamasi turima informacija.

4.   Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti pateikti informaciją vėliau, jeigu toks prašymas jai pateikiamas prieš pasibaigiant informacijos pateikimo terminui.

1.   30 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos apskaitos informacijos forma ir turinys bei jos pateikimo Komisijai būdas turi būti nustatomi laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 991/2013 (17).

2.   Komisija apskaitos informaciją naudoja tik šiais tikslais:

Šia informacija vykdydami savo užduotis gali pasinaudoti Europos Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).

3.   Visi surinktoje apskaitos informacijoje nurodyti asmens duomenys tvarkomi tik 2 dalyje nurodytais tikslais. Visų pirma, jeigu Komisija naudoja apskaitos informaciją 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytu tikslu, Komisija užtikrina tokių duomenų anonimiškumą ir tvarko juos tik apibendrinta forma.

4.   Suinteresuotieji asmenys užklausas apie savo asmens duomenų tvarkymą Komisijai siunčia naudodami VI priede pateiktą formą.

5.   Komisija užtikrina, kad apskaitos informacija būtų tvarkoma konfidencialiai ir saugiai.

1.   Su finansuojamomis išlaidomis ir asignuotosiomis įplaukomis, kurias gaus EŽŪGF, susijusius patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip trejus metus po tų metų, kuriais Komisija patvirtino atitinkamų finansinių metų sąskaitas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį.

2.   Su finansuojamomis išlaidomis ir asignuotosiomis įplaukomis, kurias gaus EŽŪGF, susijusius patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip trejus metus po tų metų, kuriais buvo atliktas paskutinis mokėjimo agentūros mokėjimas.

3.   Pažeidimų arba aplaidumo atveju 1 ir 2 dalyje nurodytus patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip trejus metus po tų metų, kuriais iš paramos gavėjų buvo susigrąžintos ir fondams pervestos visos sumos arba kuriais buvo nustatytos finansinės nesusigrąžinimo pasekmės pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį.

4.   Jeigu atliekama Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje numatyta atitikties patvirtinimo procedūra, 1 ir 2 dalyje nurodytus patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip vienus metus po tų metų, kuriais buvo užbaigta procedūra, arba, jeigu byla dėl atitikties sprendimo nagrinėjama Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, ne trumpiau kaip vienus metus po tų metų, kuriais byla buvo užbaigta.

5.   1–4 dalyse nurodytus patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo popierine, elektronine ir (arba) abiem formomis.

Vien elektronine forma dokumentai gali būti saugomi tik tuo atveju, jeigu pagal valstybės narės nacionalinę teisę nacionalinio teismo procese leidžiama naudoti elektroninius dokumentus kaip pagrindinių operacijų įrodymą.

Jeigu dokumentai saugomi tik elektronine forma, jų saugojimo sistema turi atitikti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 I priedo 3 skirsnio B dalies reikalavimus.

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnyje nurodytame sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo nustatomos kiekvienos valstybės narės patirtų išlaidų sumos per atitinkamus finansinius metus, kurios pripažįstamos mokėtinomis iš fondų remiantis šio reglamento 29 straipsnyje nurodytomis ataskaitomis ir atsižvelgiant į visus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnyje nurodytus sumažinimus ir sustabdymus.

Sprendime taip pat nustatoma, kokios sumos turi būti finansuotos iš Sąjungos ir atitinkamos valstybės narės biudžeto pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį.

Į EŽŪFKP skirtame sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo nustatytą sumą įtraukiamos lėšos, kurias atitinkama valstybė narė gali dar kartą panaudoti po perskyrimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 56 straipsnio antrą pastraipą.

2.   EŽŪGF atveju su sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo susijusios iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos nustatomos, išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų mėnesines išmokas iš pagal 1 dalį tiems patiems finansiniams metams pripažintų išlaidų. Komisija išskaičiuoja šią sumą arba prideda ją prie mėnesinės išmokos, susijusios su antrojo mėnesio po sprendimo dėl sąskaitų patvirtinimo priėmimo išlaidomis.

EŽŪFKP atveju su sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo susijusios iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos nustatomos, išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų tarpines išmokas iš pagal 1 dalį tiems patiems finansiniams metams pripažintų išlaidų.

Komisija išskaičiuoja šią sumą iš pirmojo mokėjimo arba prideda ją prie minėto mokėjimo, už kurį valstybė narė pateikė išlaidų deklaraciją po to, kai buvo priimtas sprendimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį.

3.   Pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip balandžio 30 d. Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie Komisijai pateiktos informacijos patikrinimų rezultatus kartu su siūlomais pakeitimais.

4.   Jeigu dėl tam tikrų atitinkamai valstybei narei priskirtinų priežasčių Komisija negali patvirtinti valstybės narės sąskaitų iki kitų metų gegužės 31 d., Komisija atitinkamą valstybę narę informuoja apie papildomus tyrimus, kuriuos ji siūlo atlikti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 47 straipsnį.

5.   1–4 dalys mutatis mutandis taikomos asignuotosioms įplaukoms, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 43 straipsnyje.

1.   Siekdama nustatyti sumas, kurios nebus finansuojamos Sąjungos lėšomis tuo atveju, kai nustatoma, kad išlaidos patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių, Komisija remiasi savo išvadomis ir atsižvelgia į valstybių narių pateiktą informaciją, jei ši informacija pateikta laikantis terminų, nustatytų atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį ir pagal šį straipsnį.

2.   Jeigu po atlikto tyrimo Komisija mano, kad išlaidos patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių, ji praneša tokias išvadas atitinkamai valstybei narei, nurodo taisomąsias priemones, reikalingas užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi šių taisyklių, ir nurodo preliminarų finansinių pataisų lygį, kuris, jos manymu, tame procedūros etape atitinka jos išvadas. Tame pranešime taip pat nustatoma dvišalio posėdžio, kuris turi būti surengtas per keturis mėnesius po to, kai baigiasi valstybės narės atsakymui nustatytas laikotarpis, data. Pranešime daroma nuoroda į šį straipsnį.

Valstybė narė turi atsakyti per du mėnesius nuo pranešimo gavimo. Atsakydama valstybė narė visų pirma turi galimybę:

Pateisinamais atvejais Komisija, gavusi pagrįstą prašymą iš valstybės narės, gali leisti pratęsti dviejų mėnesių laikotarpį ne daugiau kaip dviem mėnesiais. Prašymą Komisijai reikia nusiųsti, kol tas laikotarpis dar nepasibaigęs.

Jei valstybė narė mano, kad dvišalio posėdžio rengti nereikia, atsakydama į pirmiau nurodytą pranešimą ji apie tai atitinkamai praneša Komisijai.

3.   Dvišaliame posėdyje abi šalys stengiasi pasiekti susitarimą dėl priemonių, kurių reikia imtis, taip pat dėl pažeidimo masto įvertinimo ir dėl Sąjungos biudžetui padarytos finansinės žalos.

Komisija per 30 darbo dienų nuo dvišalio posėdžio parengia jo protokolą ir nusiunčia jį valstybei narei. Valstybė narė gali atsiųsti Komisijai savo pastabas per 15 darbo dienų nuo posėdžio protokolo gavimo dienos.

Per šešis mėnesius nuo dvišalio posėdžio protokolo nusiuntimo dienos Komisija oficialiai praneša savo išvadas valstybei narei, remdamasi informacija, gauta per atitikties patvirtinimo procedūrą. Tame pranešime įvertinamos išlaidos, kurios nebus Sąjungos finansuojamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 12 straipsnį. Pranešime daroma nuoroda į šio reglamento 40 straipsnio 1 dalį.

4.   Tais atvejais, kai valstybė narė taiko 40 straipsnyje numatytą taikinimo procedūrą, Komisija valstybei narei savo išvadas praneša ne vėliau kaip per šešis mėnesius po:

5.   Kad 3 ir 4 dalys būtų taikomos atitinkamais laikotarpiais, Komisija turi turėti visą konkrečiu procedūros etapu svarbią informaciją. Jei Komisija mano, kad jai trūksta informacijos, ji gali bet kuriuo metu per 3 ir 4 dalyse nustatytus laikotarpius:

Tokiu atveju 3 ir 4 dalyse nurodyti laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo: arba nuo Komisijos prašymo suteikti papildomos informacijos gavimo dienos, arba nuo paskutinės papildomo audito dienos.

6.   Vertinant išlaidas, kurios nebus Sąjungos finansuojamos, į informaciją, kurią valstybė narė perduoda po 3 dalies antroje pastraipoje nurodyto Komisijos pranešimo, galima atsižvelgti tik:

7.   Pateikusi valstybėms narėms savo išvadas pagal šio reglamento 34 straipsnio 3 arba 4 dalį Komisija, jei reikia, priima vieną ar daugiau sprendimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos išlaidos, patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių. Komisija gali toliau vykdyti atitikties patvirtinimo procedūras, kol valstybė narė faktiškai įgyvendins taisomąsias priemones.

8.   EŽŪGF atveju Sąjungos finansavimas sumažinamas Komisijai tas sumas išskaičiavus iš mėnesinių išmokų, susijusių su antrąjį mėnesį po sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį patirtomis išlaidomis.

EŽŪFKP atveju Sąjungos finansavimas sumažinamas Komisijai tas sumas išskaičiavus iš išmokos, su kuria susijusią išlaidų deklaraciją valstybė narė pateikė po to, kai buvo priimtas sprendimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį.

Tačiau valstybės narės prašymu ir pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma kita data išskaičiavimams atlikti arba leidžiama juos kompensuoti dalinėmis išmokomis, jeigu tai pateisinama išskaičiavimų, įtrauktų į įgyvendinimo aktą, priimtą remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsniu, svarba.

9.   Tinkamai pagrįstais atvejais, apie kuriuos pranešama atitinkamoms valstybėms narėms, Komisija gali pratęsti 3 ir 4 dalyse nurodytus laikotarpius.

10.   1–9 dalys mutatis mutandis taikomos asignuotosioms įplaukoms, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 43 straipsnyje.

1.   Komisija gali nuspręsti nepradėti arba nebetęsti atitikties patvirtinimo tyrimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, kai ji mano, kad galimos finansinės pataisos dėl reikalavimų nesilaikymo, nustatyto per 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimą, neviršytų 50 000 EUR ir 2 % atitinkamų išlaidų arba sumų, kurias reikia susigrąžinti.

2.   Kai Komisija sumažina mėnesines išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnio 1 dalį, ji gali nuspręsti nepradėti arba nebetęsti atitikties patvirtinimo tyrimo pagal to reglamento 52 straipsnį, jei atitinkama valstybė narė nepareiškia savo prieštaravimo dėl šios dalies taikymo vykdant to reglamento 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą.

1.   Taikinimo instituciją sudaro ne mažiau kaip penki nariai, atrinkti iš žymių asmenų, kurie yra tikrai nepriklausomi ir turi aukštą kvalifikaciją spręsti bendros žemės ūkio politikos, įskaitant kaimo plėtrą, finansavimo klausimus arba turi finansinio audito patirties.

Jie turi būti skirtingų valstybių narių piliečiai.

2.   Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, skiria pirmininką, narius ir pakaitinius narius pradiniam trejų metų laikotarpiui.

Kadencija gali būti atnaujinta tik vieną kartą vieniems metams, apie tai pranešus Žemės ūkio fondų komitetui. Tačiau jei pirmininkas, kurį norima skirti, jau yra Taikinimo institucijos narys, jo pirminė pirmininko kadencija trunka trejus metus.

Taikinimo institucijos pirmininko, narių ir pakaitinių narių pavardės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

3.   Taikinimo institucijos nariams mokamas atlygis, atsižvelgiant į laiką, kurį jie turi skirti užduotims atlikti. Išlaidos kompensuojamos pagal Komisijos darbuotojams taikomas taisykles.

4.   Pasibaigus kadencijai, pirmininkas ir nariai toliau eina pareigas, kol jie pakeičiami arba jų kadencija pratęsiama.

5.   Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, gali nutraukti nario, kuris nebeatitinka jam keliamų reikalavimų atlikti pareigas Taikinimo institucijoje arba kuris dėl kokios nors priežasties neapibrėžtą laikotarpį negali eiti pareigų, kadenciją.

Tokiu atveju šį narį likusiam kadencijos laikotarpiui pakeičia pakaitinis narys ir apie tai pranešama Žemės ūkio fondų komitetui.

Jeigu pirmininko kadencija yra nutraukiama, Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, paskiria narį, kuris atliks pirmininko pareigas likusį kadencijos laikotarpį.

1.   Taikinimo institucijos nariai yra nepriklausomi vykdydami savo pareigas, jie nesiekia gauti jokių nurodymų iš Komisijos, kitų Vyriausybių ar institucijų ir jų nevykdo.

Nariai negali dalyvauti Taikinimo institucijos veikloje ir pasirašyti ataskaitos, jeigu atlikdami ankstesnes pareigas buvo asmeniškai susiję su svarstomu klausimu.

2.   Nepažeidžiant Sutarties 287 straipsnio nuostatų, nariai negali viešai atskleisti jokios informacijos, su kuria susipažino atlikdami pareigas Taikinimo institucijoje. Tokia informacija yra slapta, ji saugoma kaip profesinė paslaptis.

1.   Taikinimo institucijos posėdžiai vyksta Komisijos būstinėje. Pirmininkas parengia ir organizuoja darbą. Kai pirmininko nėra, nepažeidžiant 37 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos, pirmininko pareigas atlieka vyriausias narys.

Sekretoriato paslaugas Taikinimo institucijai teikia Komisija.

2.   Nepažeidžiant 38 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, ataskaitos tvirtinamos absoliučia dalyvaujančių narių balsų dauguma; svarstant klausimus kvorumą sudaro trys asmenys.

Ataskaitas pasirašo pirmininkas ir kiti svarstyme dalyvavę nariai. Kartu jas pasirašo sekretoriatas.

1.   Valstybė narė gali perduoti spręsti klausimą Taikinimo institucijai per 30 darbo dienų po to, kai gavo Komisijos pranešimą, nurodytą 34 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, Taikinimo institucijos sekretoriatui nusiųsdama oficialų taikinimo prašymą.

Procedūros sąlygas ir sekretoriato adresą nurodo valstybė narė per Žemės ūkio fondų komitetą.

2.   Taikinimo prašymas priimamas tik tuomet, jeigu, kaip praneša Komisija, numatyta suma, kurios Sąjunga nefinansuos:

Be to, jeigu atitinkama valstybė narė išankstinėse diskusijose teigė ir įrodė, kad kalbama apie esminį dalyką, susijusį su Sąjungos taisyklių taikymu, Taikinimo institucijos pirmininkas gali paskelbti taikinimo prašymą priimtinu. Tačiau toks prašymas nepriimtinas, jeigu jis susijęs tik su teisiniu aiškinimu.

3.   Taikinimo institucija kuo greičiau atlieka neoficialų tyrimą, remdamasi tik Komisijos turimais įrodymais tuo metu, kai pagal 34 straipsnio 3 dalį pranešama apie oficialias išvadas ir nešališkai išklausydama Komisiją bei atitinkamas nacionalines institucijas.

Tačiau jei valstybė narė mano, kad į savo taikinimo prašymą turi įtraukti informaciją, kuri dar nebuvo perduota Komisijai, Taikinimo institucija gali paprašyti Komisiją įvertinti tą naują informaciją tik jei įvykdytos 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos. Informacija Komisijai perduodama ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai nusiunčiama 36 straipsnio c punkte nurodyta ataskaita.

4.   Jeigu praėjus keturiems mėnesiams po kreipimosi Taikinimo institucijai nepavyko suderinti Komisijos ir atitinkamos valstybės narės pozicijų, taikinimo procedūra laikoma nepavykusia.

Šiuo atveju ataskaitoje, nurodytoje 36 straipsnio c punkte, nurodomos priežastys, dėl kurių pozicijos negalėjo būti suderintos. Joje nurodoma, ar per procedūrą pasiektas dalinis susitarimas ir ar Taikinimo institucija prašo Komisiją įvertinti naują informaciją pagal 3 dalies antrą pastraipą.

Ataskaita siunčiama:

1.   Vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalimi, valstybės narės gali nuspręsti sumažinti būtiniausią patikrų vietoje lygį, jei laikomasi visų šių sąlygų:

2.   Valstybės narės gali nuspręsti sumažinti būtiniausią patikrų vietoje lygį atsižvelgdamos į lygius ir, prireikus, papildomas konkrečių sektorių teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Priėmusios sprendimą sumažinti būtiniausią patikrų vietoje lygį, valstybės narės apie tai nedelsdamos praneša Komisijai. Nurodoma ši informacija:

3.   Jeigu nebesilaikoma kurios nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų arba kurios nors iš konkrečių sektorių teisės aktuose nustatytų papildomų sąlygų, valstybės narės nedelsdamos atšaukia savo sprendimą sumažinti būtiniausią patikrų vietoje lygį ir nuo kitų paraiškų teikimo metų taiko būtiniausią patikrų vietoje lygį, nustatytą žemės ūkio sektorių teisės aktais.

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 80 straipsnio 1 dalyje nurodytas sistemingas įmonių komercinių dokumentų tikrinimas atliekamas kiekvieno patikrinimų laikotarpio, nurodyto šio straipsnio 4 dalyje, ne mažiau kaip pusėje įmonių, kurių gautos arba išmokėtos lėšos arba jų suma pagal EŽŪGF finansavimo sistemą per EŽŪGF finansinius metus, pasibaigusius prieš prasidedant šiam patikrinimo laikotarpiui, viršijo 150 000 EUR.

2.   Kiekvienam patikrinimo laikotarpiui valstybės narės, nepažeisdamos savo pareigų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 80 straipsnio 1 dalyje, tikrintinas įmones atrenka vadovaudamosi visų priemonių rizikos analize, kai tai praktiškai įmanoma. Valstybės narės pateikia Komisijai savo siūlymus dėl rizikos analizės naudojimo ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki tikrinimo laikotarpio pradžios. Pasiūlymuose nurodoma visa reikiama informacija, susijusi su metodu, technika ir analizei naudotais duomenimis, kriterijai ir tikėtinas atliktinų patikrų įgyvendinimo metodas. Pasiūlymas rengiamas pagal šio reglamento V priede pateiktą formą. Kiekviena valstybė narė atsižvelgia į Komisijos pastabas dėl rizikos analizės pasiūlymų, pateikiamas per aštuonias savaites po pasiūlymų gavimo.

3.   Kalbant apie priemones, dėl kurių valstybė narė mano, kad rizikos analizės atlikti praktiškai neįmanoma, privaloma, kad būtų patikrintos įmonės, kurių gautos arba išmokėtos lėšos arba abiejų skaičių suma pagal EŽŪGF finansavimo sistemą viršijo 350 000 EUR ir kurios pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyrių nebuvo patikrintos per vieną iš dviejų anksčiau buvusių patikrinimo laikotarpių.

4.   Tikrinimo laikotarpis prasideda liepos 1 d. ir trunka iki kitų metų birželio 30 d. Tikrinimas apima ne trumpesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį, kuris baigėsi ankstesnio patikrinimo laikotarpiu; jis gali būti pratęstas laikotarpiams, kuriuos nustato valstybė narė, einantiems prieš arba po to 12 mėnesių laikotarpio.

1.   Per pirmuosius tris mėnesius, einančius po EŽŪGF finansinių metų, kuriais buvo pervestas mokėjimas, valstybės narės nusiunčia Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių sąrašą kiekvienai valstybei narei, kurioje tokia įmonė yra įsteigta. Sąraše pateikiama visa informacija, reikalinga, kad paskirties valstybės narės galėtų nustatyti įmones ir vykdyti jų tikrinimo įsipareigojimus. Paskirties valstybė narė yra atsakinga už tokių įmonių tikrinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 80 straipsnį. Kiekvieno sąrašo kopija nusiunčiama Komisijai.

Valstybė narė, gaunanti ar atliekanti mokėjimą, gali paprašyti valstybės narės, kurioje įsteigta įmonė, patikrinti kai kurias tame sąraše esančias įmones pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 80 straipsnį, nurodydama šio prašymo priežastis ir ypač su tuo susijusią riziką.

Prašymą gavusi valstybė narė tinkamai atsižvelgia į su įmone susijusią riziką, apie kurią praneša prašymą pateikusi valstybė narė.

Valstybė narė, kuriai pateiktas prašymas, informuoja prašymą pateikusią valstybę narę apie tolesnius veiksmus patenkinant prašymą. Kai atliekamas sąraše esančios įmonės patikrinimas, prašymą gavusi valstybė narė, kuri atliko patikrinimą, informuoja prašymą pateikusią valstybę narę apie to patikrinimo rezultatus ne vėliau kaip per tris mėnesius, pasibaigus patikrinimo laikotarpiui.

Per mėnesį nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos Komisijai išsiunčiama ketvirtinė tokių prašymų apžvalga. Komisija gali reikalauti, kad būtų pateikta atskirų prašymų kopija.

Pirmoje pastraipoje nurodytas įmonių sąrašas sudaromas pagal VI priede pateiktą pavyzdį.

2.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonių sąrašas sudaromas pagal šio reglamento VII priede pateiktą pavyzdį.

3.   1 dalies antroje pastraipoje ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienos valstybės narės pateiktas kitoje valstybėje narėje esančios įmonės tikrinimo prašymas parengiamas pagal šio reglamento VIII priede pateiktą pavyzdį.

4.   Informacija apie 1 dalies antroje pastraipoje ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 3 dalyje nurodytus tikrinimų rezultatus parengiama remiantis šio reglamento IX priede pateiktu pavyzdžiu.

5.   Tikrinimo prašymų apžvalga, nurodyta 1 dalies penktoje pastraipoje ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 3 dalyje, įskaitant tikrinimo rezultatus, parengiama remiantis šio reglamento X priede pateiktu pavyzdžiu.

6.   Pagal 1 dalį teiktina informacija perduodama elektronine forma, naudojant Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 991/2013 II priedo 2 skirsnyje pateiktą formą.

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 84 straipsnyje nurodyta metinė patikrinimų programa sudaroma remiantis šio reglamento XI priede pateiktu pavyzdžiu.

2.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 86 straipsnio 1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje nurodomi visi sunkumai, su kuriais buvo susidurta, ir priemonės, kurių buvo imtasi jiems įveikti, bei prireikus pateikiami pasiūlymai dėl patobulinimų.

Į ją įtraukiama išsami informacija apie visus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyrius taikymo aspektus, išvardytus šio reglamento XII priede; ji pateikiama aiškiai atskirtomis dalimis, naudojant tame priede nurodytus pavadinimus.

3.   Pagal šį straipsnį ir 45 straipsnį pateiktina informacija, gali būti pateikta popierine arba elektronine forma; informacijos siuntėjas ir gavėjas susitaria dėl jos formato.

4.   Teikdama Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 109 straipsnyje nurodytą metinę finansinę fondų administravimo ataskaitą Komisija kasmet įvertina padarytą pažangą.

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 85 straipsnyje nurodyti specialieji departamentai be tame straipsnyje nurodytų užduočių yra atsakingi už:

2.   Valstybės narės specialiesiems departamentams suteikia visus įgaliojimus, reikalingus 1 dalyje nurodytoms užduotims atlikti.

Jie susideda iš pakankamo skaičiaus tas užduotis tinkamai parengtų vykdyti pareigūnų.

3.   Valstybė narė, kurioje minimalus tikrintinų įmonių skaičius yra mažesnis nei 10, neprivalo įsteigti specialiojo departamento.

1.   Šis straipsnis taikomas, kai į jį daroma nuoroda konkrečiame reglamente.

2.   Prašymas pripažinti force majeure atvejį nepriimamas, jei kompetentinga institucija jį gauna daugiau nei 30 kalendorinių dienų po:

3.   Veiklos vykdytojai pateikia kompetentingai institucijai pakankamus aplinkybių, kurias jie laiko force majeure atvejais, įrodymus per 181 kalendorinę dieną pasibaigus laikotarpiui, per kurį įpareigojimas turėjo būti visiškai įvykdytas. Jeigu per šį nustatytą laiką veiklos vykdytojai negali pateikti įrodymų, nors ėmėsi visų deramų priemonių, kad juos gautų ir perduotų, jiems gali būti suteikta daugiau laiko.

4.   Valstybės narės praneša Komisijai apie pripažintus force majeure atvejus, nurodydamos atitinkamą informaciją apie kiekvieną atvejį.

1.   Užstatas gali būti pateikiamas:

2.   Kompetentingos institucijos nuožiūra užstatas gali būti pateikiamas:

3.   Priimdamos 2 dalyje išvardytų formų užstatus, kompetentingos institucijos gali numatyti papildomų sąlygų.

1.   Pagal 51 straipsnio 2 dalies c punktą įkeisto užstato realizavimo vertė užstato pateikimo metu turi sudaryti ne mažiau kaip 115 % reikalaujamo užstato vertės.

2.   Kompetentinga institucija gali priimti 51 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos formos užstatą tik tuo atveju, kai jį pateikianti šalis raštu įsipareigoja arba pateikti papildomą užstatą, arba pakeisti pirminį užstatą, jeigu minėto užstato realizavimo vertė trijų mėnesių laikotarpiu sudarė mažiau nei 105 % reikalaujamo užstato vertės. Toks raštiškas įsipareigojimas nebūtinas, jeigu tai jau yra numatyta nacionalinės teisės aktuose. Kompetentinga institucija reguliariai tikrina tokio užstato vertę.

3.   51 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto užstato realizavimo vertę įvertina kompetentinga institucija, atsižvelgdama į visas realizavimo išlaidas.

4.   Užstato realizavimo vertė įvertinama remiantis turimais paskutinio kotiravimo duomenimis.

5.   Kompetentingos institucijos prašymu užstatą pateikianti šalis taip pat pateikia jo realizavimo vertę patvirtinantį įrodymą.

1.   Bet kuri užstato forma gali būti pakeista kita.

Tačiau kompetentingos institucijos sutikimas yra reikalingas šiais atvejais:

2.   Kompleksinis užstatas gali būti pakeistas kitu kompleksiniu užstatu, jeigu naujas kompleksinis užstatas apima bent jau tą pirminio kompleksinio užstato dalį, kuri pakeitimo metu skiriama vienam ar daugiau neįvykdytų įsipareigojimų įvykdyti.

3.   Kai tik kompleksinio užstato dalis priskiriama konkrečiam įsipareigojimui, nurodoma likusi kompleksinio užstato dalis.

1.   Kai kompetentinga institucija sužino apie aplinkybes, dėl kurių gali būti negrąžintas visas užstatas arba jo dalis, ji nedelsdama pareikalauja, kad šalis, kuri turi įvykdyti įsipareigojimą, sumokėtų negrąžintą sumą per 30 dienų nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos.

Jeigu nesumokama iki to laikotarpio pabaigos, kompetentinga institucija:

Kompetentinga institucija nedelsdama gali pervesti bet kurios 51 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos formos užstatą į atitinkamą sąskaitą, prieš tai nepareikalavusi, kad suinteresuotas asmuo atliktų mokėjimą.

2.   Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų,

3.   Jeigu užstatas nebuvo grąžintas ir suma jau įskaityta fondams, o išnagrinėjus apeliacinį skundą būtina grąžinti visą negrąžintą sumą arba jos dalį, įskaitant palūkanas, kurių dydis buvo apskaičiuotas pagal nacionalinę teisę, grąžintiną sumą turi padengti fondai, išskyrus tuos atvejus, kai užstato grąžinimas aiškintinas valstybių narių administracinių arba kitų institucijų aplaidumu, arba didele klaida.

1.   Valstybės narės saugo ir prireikus Komisijai pateikia informaciją apie kiekvienais metais negrąžintų užstatų bendrą skaičių ir sumą, nepriklausomai nuo 55 straipsnyje nustatytos procedūros taikymo etapo, kiekvienu atveju atskirai nurodydamos sumas, kredituotas nacionaliniams biudžetams, ir sumas, kredituotas Sąjungos biudžetui. Saugoma tokia informacija apie visus negrąžintus užstatus, kurių suma didesnė nei 1 000 EUR, ir pagal kiekvieną Sąjungos nuostatą, įpareigojančią pateikti tą užstatą. Į informaciją įtraukiamos sumos, kurias tiesiogiai sumokėjo suinteresuotoji šalis, ir sumos, kurios buvo susigrąžintos realizavus užstatą.

2.   Valstybės narės saugo ir prireikus Komisijai pateikia sąrašą, kuriame nurodyti:

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 111 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytą informaciją sudaro:

2.   Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, atveju 1 dalyje minimos sumos nurodomos eurais, kitų valstybių narių atveju – nacionaline valiuta.

3.   Valstybės narės gali skelbti išsamesnę informaciją nei numatyta 1 ir 2 dalyse, nepažeisdamos būtinos privatumo apsaugos.

1.   Informacija, kuri turi būti pateikiama vienoje interneto svetainėje, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 111 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra viešai prieinama naudojantis paieškos priemone, kuria naudotojui sudaromos sąlygos atlikti paramos gavėjų paiešką pagal pavadinimą, pagal savivaldybę, kaip nurodyta šio reglamento 58 straipsnyje, pagal gautas sumas arba priemones arba pagal keletą šių paieškos kriterijų, ir visą atitinkamą informaciją gauti iš karto. Ši informacija pateikiama valstybės narės oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) ir (arba) viena iš trijų Komisijos darbo kalbų.

2.   1 dalyje nurodyta informacija apie praėjusius finansinius metus skelbiama iki kiekvienų metų gegužės 31 d.

3.   Remiantis tuo straipsniu, informacija interneto svetainėje išlieka prieinama dvejus metus nuo pirmo jos paskelbimo dienos.

1.   Komisija sukuria ir prižiūri Sąjungos interneto svetainę, patalpintą pagrindiniu Komisijos interneto adresu, kurioje pateikiamos nuorodos į valstybių narių interneto svetaines. Komisija atnaujina interneto nuorodas pagal valstybių narių atsiųstą informaciją.

2.   Iš karto po interneto svetainės sukūrimo valstybė narė nurodo Komisijai savo interneto svetainės adresą ir informaciją apie visus vėlesnius jos pakeitimus, galinčius turėti įtakos prieigai prie šios interneto svetainės iš pagrindinės Sąjungos svetainės.

3.   Valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos vienos bendros interneto svetainės sukūrimą ir priežiūrą. Valstybė narė perduoda Komisijai informaciją apie tos institucijos pavadinimą ir adresą.