30.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/22

(1)

kad tinkamai veiktų vidaus rinka, būtina sukurti integruotą elektroninių mokėjimų eurais rinką, kurioje tarp nacionalinių ir tarptautinių mokėjimų nebūtų skirtumų. Todėl įgyvendinant Bendros mokėjimų eurais erdvės (toliau - SEPA) projektą siekiama sukurti bendras Sąjungos masto mokėjimo paslaugas, kurios pakeistų esamas nacionalines mokėjimo paslaugas. Pradėjus taikyti atvirus ir bendrus mokėjimo standartus, taisykles ir praktiką ir integruotai vykdant mokėjimus, SEPA turėtų suteikti Sąjungos piliečiams ir įmonėms galimybę naudotis saugiomis, patogiomis vartotojui ir patikimomis mokėjimo eurais paslaugomis už konkurencingą kainą. Tai turėtų būti taikoma nacionaliniams ir tarptautiniams SEPA mokėjimams taikant tas pačias pagrindines sąlygas, laikantis tų pačių teisių ir pareigų ir nepaisant to, kur Sąjungoje jie vykdomi. SEPA turėtų būti baigta kurti taip, kad palengvintų naujų rinkos dalyvių prieigą ir naujų produktų kūrimą, sukurtų palankias sąlygas didinti mokėjimo paslaugų konkurenciją ir netrukdomai kurti bei sparčiai visoje Sąjungoje diegti su mokėjimais susijusias inovacijas. Taigi didesnė masto ekonomija, didesnis veiklos efektyvumas ir didesnė konkurencija turėtų sukurti geriausią pagrindą mažinti kainas elektroninių mokėjimų eurais paslaugų srityje. Poveikis turėtų būti reikšmingas, ypač valstybėse narėse, kuriose mokėjimai yra gana brangūs, palyginus su kitomis valstybėmis narėmis. Todėl pereinant prie SEPA apskritai neturėtų didėti kainos mokėjimo paslaugų vartotojams (toliau – MPV), o juo labiau kitiems vartotojams. Vietoj to, tais atvejais, kai MPV yra vartotojas, turėtų būti skatinama laikytis didesnių mokesčių netaikymo principo. Komisija toliau stebės kainų pokyčius mokėjimų sektoriuje ir yra raginama pateikti metinę šių pokyčių analizę;

(2)

sėkmingo SEPA įgyvendinimo ekonominė bei politinė svarba yra labai didelė. SEPA visiškai atitinka strategiją „Europa 2020“, kuria siekiama pažangesnės ekonomikos, kurioje gerovė užtikrinama diegiant inovacijas ir veiksmingiau naudojant turimus išteklius. Europos Parlamentas 2009 m. kovo 12 d. (4) ir 2010 m. kovo 10 d. (5) rezoliucijose dėl SEPA įgyvendinimo ir Taryba 2009 m. gruodžio 2 d. priimtose išvadose pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti spartų perėjimą prie SEPA;

(3)

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (6) numatytas modernus teisinis pagrindas sukurti mokėjimų vidaus rinką, kurios esminis elementas yra SEPA;

(4)

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje (7) taip pat numatyta keletas priemonių sėkmingam SEPA įgyvendinimui palengvinti, kaip antai vienodo atlyginimo principo taikymas tarptautiniam tiesioginiam debetui ir tiesioginio debeto pasiekiamumas;

(5)

paaiškėjo, kad siekiant darniai pereiti prie Sąjungos masto kredito pervedimų ir tiesioginio debeto schemų Europos bankų sektoriaus paslaugų teikėjų ir vartotojų savireguliacijos pastangų dalyvaujant SEPA iniciatyvoje nepakanka. Ypač nebuvo pakankamai ir skaidriai atsižvelgta į vartotojų ir kitų naudotojų interesus. Turėtų būti išgirsta visų susijusių suinteresuotųjų subjektų nuomonė. Be to, šiam savireguliacijos procesui netaikomi tinkami valdymo mechanizmai – tuo galima iš dalies paaiškinti lėtą paslaugų vartotojų perėjimą prie SEPA. Nors neseniai sukurta SEPA taryba yra svarbus SEPA projekto valdymo pagerinimas, tačiau iš esmės ir oficialiai valdymą vis dar atlieka Europos mokėjimų taryba (toliau – EMT). Taigi Komisija iki 2012 m. pabaigos turėtų peržiūrėti viso SEPA projekto valdymo tvarką ir, jei reikės, pateikti pasiūlymą. Atliekant tą peržiūrą reikėtų ištirti, inter alia, EMT sudėtį, EMT ir visaapimančios valdymo struktūros, pvz., SEPA tarybos, sąveiką ir tos visaapimančios struktūros vaidmenį;

(6)

visais integruotos mokėjimo paslaugų rinkos privalumais bus galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei prie Sąjungos masto kredito pervedimų ir tiesioginio debeto bus pereita greitai ir visapusiškai, kad būtų galima išvengti didelių išlaidų, patiriamų tuo pačiu metu naudojant ir „senuosius“, ir SEPA produktus. Todėl reikėtų nustatyti taisykles, taikomas Sąjungoje vykdant visas kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijas eurais. Vis dėlto šiuo etapu jos neturėtų būti taikomos operacijoms mokėjimo kortele, nes bendri Sąjungos mokėjimų kortele standartai yra dar tik rengiami. Tos taisyklės taip pat neturėtų būti taikomos pinigų perlaidoms, toje pačioje įstaigoje vykdomiems mokėjimams, didelės vertės mokėjimo operacijoms, savo sąskaita atliekamiems mokėjimams tarp mokėjimo paslaugų teikėjų (toliau – MPT) ir mokėjimams mobiliaisiais telefonais ar bet kokiomis kitomis telekomunikacijų ar skaitmeninėmis ar IT priemonėmis, nes šios mokėjimo paslaugos nėra panašios į kredito pervedimus ar tiesioginį debetą. Vis dėlto, jas reikėtų taikyti mokėjimo operacijai, kai mokėjimo kortelė prekybos vietoje ar kita priemonė, pvz., mobilusis telefonas, naudojama kaip priemonė inicijuoti mokėjimo operaciją arba prekybos vietoje, arba per atstumą ir ši operacija baigiasi kredito pervedimu ar tiesioginiu debetu į esamais nacionaliniu pagrindiniu banko sąskaitos numeriu (BBAN) arba tarptautiniu banko sąskaitos numeriu (IBAN) identifikuojamą mokėjimo sąskaitą ir iš jos. Be to, kadangi naudojantis didelės vertės mokėjimo sistemomis atliekami mokėjimai turi specifinių ypatybių, būtent jiems teikiama pirmenybė, jie atliekami skubiai ir jie susiję, visų pirma, su didelėmis sumomis, netikslinga taikyti šią direktyvą tokiems mokėjimams. Ta išimtis neturėtų būti taikoma tiesioginio debeto mokėjimams, nebent mokėtojas yra aiškiai paprašęs mokėjimą nukreipti per didelės vertės mokėjimo sistemą;

(7)

šiuo metu egzistuoja kelios mokėjimo paslaugos (daugiausia skirtos naudoti mokant internetu), kurioms taip pat naudojamas IBAN ir bendrovės identifikavimo kodas (BIC) ir kurios grindžiamos kredito pervedimais ar tiesioginiu debetu, tačiau turi papildomų savybių. Numatoma, kad tos paslaugos bus naudojamos ne tik nacionaliniu mastu ir galėtų patenkinti naujoviškų, saugių ir pigių mokėjimo paslaugų vartotojų paklausą. Kad tokios paslaugos nebūtų išstumtos iš rinkos, kredito pervedimui ir tiesioginiam debetui taikomi šiame reglamente numatyti galutiniai terminai turėtų būti taikomi tik kredito pervedimui arba tiesioginiam debetui, kuriuo grindžiamos tos operacijos;

(8)

atliekant daugumą mokėjimo operacijų Sąjungoje įmanoma nustatyti konkrečią mokėjimo sąskaitą naudojantis tik IBAN ir papildomai nenurodant BIC. Atspindėdami šią tikrovę kai kuriose valstybėse narėse bankai jau yra sukūrę katalogus, duomenų bazes ar kitas technines priemones konkretų IBAN atitinkančiam BIC identifikuoti. BIC reikalaujama tik labai retais atvejais. Panašu, jog reikalavimas visiems mokėtojams ir mokėjimų gavėjams visoje Sąjungoje visuomet be IBAN nurodyti ir BIC yra nepagrįstas ir pernelyg apsunkinantis atsižvelgiant į mažą atvejų skaičių šiuo metu, kai tai yra būtina. Paprasčiau būtų MPT ir kitoms šalims spręsti atvejų, kai mokėjimo sąskaita negali būti nedviprasmiškai identifikuota tik pagal IBAN, problemą ir juos panaikinti. Todėl reikėtų sukurti būtinas technines priemones, kad visi vartotojai galėtų nedviprasmiškai nustatyti mokėjimo sąskaitą tik pagal IBAN;

(9)

norint atlikti kredito pervedimą, gavėjo mokėjimo sąskaita turi būti prieinama. Todėl siekiant paskatinti sėkmingai diegti šias Sąjungos masto kredito pervedimų ir tiesioginio debeto paslaugas, sąskaitų prieinamumo reikalavimą reikėtų nustatyti visoje Sąjungoje. Kad padidėtų skaidrumas, taip pat reikėtų konsoliduoti tą pareigą ir Reglamente (EB) Nr. 924/2009 jau nustatytą sąskaitų prieinamumo atliekant tiesioginio debeto operacijas pareigą viename teisės akte. Visų gavėjų mokėjimo sąskaitos, pasiekiamos nacionalinėms kredito pervedimų operacijoms, taip pat turėtų būti pasiekiamos per Sąjungos kreditų pervedimo schemą. Visų gavėjų mokėjimo sąskaitos, pasiekiamos nacionalinėms tiesioginio debeto operacijoms, taip pat turėtų būti pasiekiamos per Sąjungos tiesioginio debeto schemą. Tai turėtų būti taikoma nepriklausomai nuo MPT sprendimo prisijungti arba neprisijungti prie konkrečios kreditų pervedimų ar tiesioginio debeto schemos;

(10)

techninė sąveika – būtina konkurencijos sąlyga. Siekiant sukurti integruotą elektroninių mokėjimų eurais sistemų rinką, būtina užtikrinti, kad verslo taisyklės ar techninės kliūtys, pvz., privalomas dalyvavimas daugiau kaip vienoje tarptautinių mokėjimų vykdymo sistemoje, netrukdytų vykdyti kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų. Kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijos turėtų būti atliekamos pagal schemą, kurios pagrindinių taisyklių laikosi dauguma MPT daugumoje valstybių narių ir jie sudaro daugumą MPT Sąjungoje, ir tos taisyklės turėtų būti vienodos tiek tarptautinėms, tiek vien nacionalinėms kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijoms. Kai egzistuoja daugiau nei viena tokiems mokėjimams apdoroti skirta mokėjimo sistema, šios sistemos turėtų būti sąveikios taikant Sąjungos ir tarptautinius standartus, kad visi MPV ir visi MPT visoje Sąjungoje galėtų naudotis nenutrūkstamo mažmeninių mokėjimų eurais proceso privalumais;

(11)

atsižvelgiant į specifines verslo rinkos charakteristikas ir tai, kad bet kokia tarp dviejų verslo subjektų atliekamo kredito pervedimų arba tiesioginio debeto schema turi atitikti visas kitas reglamento nuostatas, įskaitant tokias pačias taisykles, taikomas tiek tarptautiniams, tiek nacionaliniams mokėjimams, reikalavimas, kad dalyviai atstovautų daugumą MPT daugumoje valstybių narių, turėtų būti taikomas tik tiek, kad MPT, teikiantys verslo verslui vykdomas kredito pervedimų arba tiesioginio debeto operacijų paslaugas, turėtų atstovauti daugumai MPT daugumoje valstybių narių, kuriose teikiamos tokios paslaugos, ir turėtų sudaryti tokias paslaugas Sąjungoje teikiančių MPT daugumą;

(12)

labai svarbu nustatyti techninius reikalavimus vienareikšmiškai nustatant savybes, kurias turi turėti Sąjungos masto mokėjimo schemos, parengtos pagal tinkamą veiklos valdymo tvarką, kad būtų užtikrinta mokėjimo sistemų sąveika. Tokie techniniai reikalavimai turėtų neriboti lankstumo ir inovacijų galimybių ir būti atviri bei neutralūs galimų naujų pakeitimų ir patobulinimų mokėjimų rinkoje atžvilgiu. Techniniai reikalavimai turėtų būti parengti atsižvelgiant į specialias kredito pervedimų ir tiesioginio debeto charakteristikas, visų pirma susijusias su mokėjimo pranešimo duomenų elementais;

(13)

svarbu imtis priemonių siekiant sustiprinti MPV pasitikėjimą naudojantis tokiomis paslaugomis, ypač tiesioginio debeto paslauga. Tokios priemonės turėtų sudaryti sąlygas mokėtojams nurodyti savo MPT nustatyti tam tikrą tiesioginio debeto lėšų surinkimo operacijos sumos limitą arba periodiškumą ir sudaryti konkrečius galimų arba negalimų gavėjų sąrašus. Kuriant Sąjungos masto tiesioginio debeto schemas, tikslinga, kad vartotojai galėtų naudotis tokiais patikrinimais. Vis dėlto, siekiant praktiškai atlikti tokius gavėjų patikrinimus, svarbu, kad MPT galėtų patikrinti remdamiesi IBAN, o pereinamuoju laikotarpiu, tačiau tik kai būtina, taip pat ir BIC ar kitu konkrečių gavėjų unikaliu gavėjo kodu. Kitos atitinkamos vartotojų teisės jau nustatytos Direktyva 2007/64/EB ir turėtų būti visiškai užtikrintos;

(14)

techniniai standartai – tokių tinklų, kaip antai Sąjungos mokėjimo rinka, integravimo pagrindas. Nuo konkrečios datos reikėtų nustatyti privalomą reikalavimą visoms atitinkamoms operacijoms naudoti tarptautinių ar Europos standartizacijos institucijų parengtus standartus. Mokėjimų sektoriuje tokie privalomi standartai yra IBAN, BIC ir finansinių paslaugų pranešimų standartas „ISO 20022 XML“. Todėl siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti visišką sąveiką būtina, kad tuos standartus naudotų visi MPT. Visų pirma pasitelkus visapusiškas informavimo priemones ir priemones, skirtas palankesnėms sąlygoms sudaryti, valstybėse narėse reikėtų skatinti, kai reikia, privaloma tvarka naudoti IBAN ir BIC, kad perėjimas prie Sąjungos masto kredito pervedimų ir tiesioginio debeto būtų sklandus ir lengvas, ypač vartotojams. MPT turėtų galėti sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus dėl lotyniškų raidžių rinkinio išplėtimo siekiant užtikrinti SEPA standartinių pranešimų regioninių variantų rengimą;

(15)

labai svarbu, kad visos suinteresuotosios šalys ir ypač Sąjungos piliečiai būtų tinkamai ir laiku informuojami, kad jie būtų visiškai pasirengę dėl SEPA vykstančioms permainoms. Jei reikėtų, siekiant didinti visuomenės informuotumą ir parengti piliečius perėjimui prie SEPA, svarbiausi suinteresuotieji subjektai, pvz., MPT, viešosios valdžios institucijos ir nacionaliniai centriniai bankai, taip pat kiti aktyvūs nuolatinių mokėjimų paslaugų naudotojai, tuo klausimu galėtų rengti specialias ir plačias informavimo kampanijas, atitinkančias poreikius ir pritaikytas jų auditorijai. Ypač būtina supažindinti piliečius su perėjimu nuo BBAN prie IBAN. Nacionaliniai SEPA koordinavimo komitetai turi geriausias galimybes koordinuoti tokias informavimo kampanijas;

(16)

siekiant sudaryti sąlygas vykdyti vartotojams aiškų ir paprastą suderintą pereinamąjį procesą, reikėtų nustatyti vieną perėjimo terminą, iki kurio visos kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijos turėtų atitikti tuos techninius reikalavimus, tačiau rinka turėtų likti atvira tolesnei plėtrai ir inovacijoms;

(17)

pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės turėtų leisti MPT sudaryti vartotojams sąlygas toliau naudotis BBAN nacionalinėms mokėjimo operacijoms su sąlyga, kad būtų užtikrinta sąveika techniškai ir saugiai konvertuojant BBAN į susijusio MPT atitinkamą unikalų mokėjimo sąskaitos identifikatorių. MPT neturėtų imti jokių tiesioginių ar netiesioginių mokesčių ar kito su ta paslauga susijusio atlyginimo;

(18)

nors kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų paslaugų išsivystymo lygis valstybėse narėse skiriasi, nustačius bendrą terminą atitinkamo įgyvendinimo laikotarpio, per kurį gali būti įvykdyti visi būtini procesai, pabaigoje būtų sudaryta galimybė koordinuotai, nuosekliai ir kartu pereiti prie SEPA ir būtų išvengta „dviejų greičių“ SEPA, dėl kurios atsirastų didesnė painiava tarp vartotojų;

(19)

MPT ir MPV turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisiderinti prie techninių reikalavimų. Vis dėlto suteikus prisiderinimo laikotarpį neturėtų būti bereikalingai vėluojama teikti naudą vartotojams arba sudaroma sunkumų aktyviems veiklos vykdytojams, kurie jau pradėjo perėjimą prie SEPA. Kai tai susiję su nacionalinėmis ir tarpvalstybinėmis mokėjimo operacijomis, MPT turėtų teikti mažmeniniams klientams būtinas technines paslaugas užtikrindami, kad jie sklandžiai ir saugiai prisiderintų prie šiame reglamente nustatytų techninių reikalavimų;

(20)

svarbu užtikrinti mokėjimų sektoriaus subjektams teisinį tikrumą dėl tiesioginio debeto paslaugų verslo modelių. Siekiant MPT sukurti neutralias konkurencijos sąlygas ir taip sukurti bendrąją tiesioginio debeto rinką, būtina reguliuoti daugiašalius tarpbankinius mokesčius (DTM) (angl. MIF) už tiesioginį debetą. Tokie mokesčiai už operacijas, kurios atmetamos, kurias atsisakoma vykdyti, kurios grąžinamos arba atšaukiamos, nes jų negalima tinkamai įvykdyti arba galima vykdyti išimties tvarka (vadinamosios R operacijos, kai „R“ raidė gali reikšti atmetimą, atsisakymą vykdyti, grąžinimą, atšaukimą, panaikinimą ar prašymą atšaukti), galėtų padėti veiksmingai paskirstyti išlaidas vidaus rinkoje. Todėl siekiant sukurti veiksmingą Europos tiesioginio debeto rinką būtų naudinga uždrausti DTM už kiekvieną operaciją. Nepaisant to, reikėtų leisti imti mokesčius už R operacijas, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Siekdami didesnio skaidrumo ir geresnės vartotojų apsaugos MPT turi vartotojams teikti aiškią ir suprantamą informaciją apie mokesčius už R operacijas. Bet kuriuo atveju R operacijų taisyklėmis nedaromas poveikis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 ir 102 straipsnių taikymui. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad apskritai tiesioginis debetas ir mokėjimai kortelėmis turi skirtingų savybių, būtent didesnė galimybė mokėjimų gavėjams skatinti mokėtojus naudotis tiesioginio debeto paslauga naudojantis iš anksto sudarytomis mokėjimų gavėjų ir mokėtojų sutartimis, tuo tarpu mokėjimų kortelėmis atveju tokių išankstinių sutarčių nėra ir mokėjimo operacija dažnai tėra pavienis ir nereguliarus atvejis. Todėl nuostatos dėl DTM už tiesioginį debetą nedaro poveikio DTM už mokėjimų kortelėmis operacijų analizės pagal Sąjungos konkurencijos taisykles išvadoms. Papildomoms pasirenkamosioms paslaugoms netaikomas draudimas pagal šį reglamentą, kai jos akivaizdžiai ir neabejotinai skiriasi nuo pagrindinių tiesioginio debeto paslaugų ir kai MPT ir MPV turi visišką laisvę siūlyti tokias paslaugas ar jomis naudotis. Vis dėlto joms taikomos Sąjungos ir nacionalinės konkurencijos taisyklės;

(21)

todėl galimybė taikyti DTM už kiekvieną operaciją nacionalinio ir tarptautinio tiesioginio debeto atveju turėtų būti suteikiama ribotam laikui, taip pat reikėtų nustatyti bendrąsias tarpbankinių mokesčių už R operacijas taikymo sąlygas;

(22)

Komisija turėtų stebėti R operacijų mokesčių lygį visoje Sąjungoje. Mokesčiai už R operacijas, taikomi vidaus rinkoje, laikui bėgant turėtų supanašėti, kad skirtingose valstybėse narėse jie nesiskirtų taip, jog kiltų grėsmė vienodoms sąlygoms;

(23)

kai kuriose valstybėse narėse yra tam tikrų senųjų mokėjimo paslaugų, kurios laikomos kredito pervedimais ar tiesioginiu debetu, bet dažnai dėl istorinių ar teisinių priežasčių turi labai specifinių savybių. Tokių paslaugų operacijų apimtis paprastai nedidelė. Todėl tokias paslaugas būtų galima priskirti specializuotų produktų kategorijai. Tokiems specializuotiems produktams skirtas pereinamasis laikotarpis – pakankamai ilgas, kad perėjimo poveikis MPV būtų kuo mažesnis, – turėtų padėti abiejų rinkos pusių atstovams visų pirma sutelkti dėmesį į didžiosios dalies kredito pervedimų ir tiesioginio debeto pakeitimą ir taip suteikti galimybę anksčiau pasinaudoti galimais Sąjungos integruotos mokėjimų rinkos privalumais. Kai kuriose valstybėse narėse egzistuoja specifinės tiesioginio debeto priemonės, labai panašios į operacijas mokėjimo kortele, nes mokėtojas, inicijuodamas mokėjimo operaciją, naudoja kortelę prekybos vietoje, tačiau pagrindinė mokėjimo operacija yra tiesioginis debetas. Tokiose mokėjimo operacijose kortelė naudojama tik informacijos nuskaitymui siekiant palengvinti elektroninį sutikimo, kurį turi pasirašyti mokėtojas prekybos vietoje, sukūrimą. Nors tokios mokėjimo paslaugos negali būti priskirtos specializuotų produktų kategorijai, reikalingas tokioms mokėjimo paslaugoms skirtas pereinamasis laikotarpis, nes mokėjimo operacijų apimtis yra didelė. Siekiant sudaryti sąlygas suinteresuotiesiems subjektams sukurti atitinkamą sistemą, kuri pakeis SEPA, tas pereinamasis laikotarpis turėtų būti pakankamai ilgas;

(24)

kad mokėjimų vidaus rinka veiktų tinkamai, būtina užtikrinti, kad tokie mokėtojai, kaip antai vartotojai, įmonės ar viešosios valdžios institucijos, galėtų atlikti kredito pervedimus į mokėjimo sąskaitas, priklausančias gavėjams, kurių MPT yra kitose valstybėse narėse ir yra pasiekiami pagal šį reglamentą;

(25)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie SEPA, pasibaigus šiame reglamente nustatytam perėjimo terminui turėtų ir toliau galioti gavėjo leidimai periodiškai nuskaityti lėšas tiesioginio debeto schemoje. Toks leidimas turėtų būti laikomas gavėjo sutikimu mokėtojo MPT vykdyti periodines tiesioginio debeto operacijas gavėjui, vadovaujantis šio reglamento nuostatomis, jei nėra nacionalinės teisės aktų, susijusių su tolesniu sutikimo galiojimu, arba vartotojų susitarimų dėl sutikimų vykdyti tiesioginio debeto operacijas keitimo siekiant sudaryti sąlygas jų tęstinumui. Vis dėlto turi būti apsaugotos vartotojų teisės, o tais atvejais, kai pagal esamą sutikimą vykdyti tiesioginio debeto operacijas suteikiamos besąlyginės teisės į susigrąžinimą, tokios teisės turėtų būti išlaikytos;

(26)

kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai, kad jos galėtų veiksmingai atlikti stebėsenos pareigas ir imtis visų būtinų priemonių, įskaitant skundų nagrinėjimą, siekdamos užtikrinti, kad MPT laikytųsi šio reglamento. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad galėtų būti pateikiami skundai prieš šio reglamento nesilaikančius MPV ir kad šio reglamento įgyvendinimas būtų užtikrinamas taikant administracines ar teismines priemones. Skatindamos laikytis šio reglamento skirtingų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti vienos su kitomis ir, jei reikia, su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB), valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais ir kitomis atitinkamomis pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, taikomą MPT, kompetentingomis valdžios institucijomis, pvz., Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1093/2010 (8) (EBI);

(27)

valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir kad jos būtų taikomos. Šios sankcijos neturėtų būti taikomos vartotojams;

(28)

tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, kai šis reglamentas taikomas neteisingai arba kai kyla su dėl šio reglamento atsirandančiomis teisėmis ir pareigomis susijusių MPV ir MPT ginčų, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad tos procedūros būtų taikomos tik vartotojams arba tik vartotojams ir mikroįmonėms;

(29)

Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, EBI, ECB šio reglamento taikymo ataskaitą. Prie šio pranešimo, jei reikalinga, turėtų būti pridėtas pasiūlymas dėl šio reglamento pakeitimo;

(30)

siekiant užtikrinti, jog kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai reikalavimai būtų nuolat atnaujinami, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti aktus dėl techninių reikalavimų. Deklaracijoje (Nr. 39) dėl SESV 290 straipsnio, pridėtoje prie Lisabonos sutartį patvirtinusios Tarpvyriausybinės konferencijos Baigiamojo akto, Konferencija atkreipė dėmesį į Komisijos ketinimą toliau konsultuotis su valstybių narių paskirtais ekspertais rengiant deleguotųjų aktų projektus finansinių paslaugų srityje pagal jos nusistovėjusią praktiką. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu, su ECB bei visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(31)

kadangi MPT, esantys valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, turės atlikti specialų parengiamąjį darbą už mokėjimų savo nacionaline valiuta rinkos ribų, jiems turėtų būti leidžiama tam tikram laikui atidėti šių techninių reikalavimų taikymą. Vis dėlto, valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, turėtų laikytis techninių reikalavimų, kad būtų sukurta tikra Europos mokėjimų erdvė, dėl kurios sustiprėtų vidaus rinka;

(32)

siekiant užtikrinti didelę visuomenės paramą SEPA labai svarbu užtikrinti aukštą mokėtojų, ypač tiesioginio debeto operacijų atveju, apsaugos lygį. Dabartinėje ir vienintelėje EMT sukurtoje Europos tiesioginio debeto vartotojams schemoje numatyta besąlyginė teisė neužduodant jokių klausimų susigrąžinti sankcionuotą mokėjimą per aštuonias savaites nuo lėšų nurašymo iš sąskaitos dienos, nors tokiai susigrąžinimo teisei taikomos kelios sąlygos pagal Direktyvos 2007/64/EB 62 ir 63 straipsnius. Atsižvelgiant į vyraujančią padėtį rinkoje ir esant būtinybei užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, reikėtų tas nuostatas įvertinti ataskaitoje, kurią pagal Direktyvos 2007/64/EB 87 straipsnį ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 1 d. Komisija turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir ECB kartu, jei reikia, pateikdama pasiūlymą dėl jos peržiūros;

(33)

pagal šį reglamentą atliekamą asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9). Perėjimas prie SEPA ir bendrųjų standartų ir mokėjimo taisyklių nustatymas turėtų būti grindžiami nacionalinės teisės dėl neskelbtinų asmens duomenų apsaugos valstybėse narėse laikymusi ir šiais veiksmais turėtų būti siekiama ginti Sąjungos piliečių interesus;

(34)

2010 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas Terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais (10) netaikomas su mokėjimais ir pervedimais SEPA erdvėje susijusiems finansiniams pranešimams;

(35)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techninius ir komercinius reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ar poveikio jo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pa siekti;

(36)

pagal Reglamento (EB) Nr. 924/2009 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi panaikinti nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas MPT pareigas teikti atsiskaitymais grindžiamus mokėjimų balanso statistinius duomenis, susijusius su jų klientų mokėjimo operacijomis, neviršijančiomis 50 000 EUR sumos. Po valiutų keitimo kontrolės nutraukimo įvykdytais atsiskaitymais grindžiami mokėjimų balanso statistiniai duomenys buvo pagrindinis informacijos šaltinis kartu su kitais, pvz., tiesioginiais tyrimais, kuriuos atliekant gaunami kokybiški statistiniai duomenys. Nuo paskutiniojo dvidešimto amžiaus dešimtmečio pradžios kai kurios valstybės narės nusprendė labiau pasikliauti informacija, kurią teikia įmonės ir namų ūkiai, nei duomenimis, kuriuos teikia bankai savo klientų vardu. Nors atsiskaitymais grindžiamų ataskaitų teikimas yra būdas, kurį naudojant visoje visuomenėje apskritai sumažinamos mokėjimų balanso kompiliacijos sąnaudos ir tuo pačiu metu užtikrinama gera statistinių duomenų kokybė, kalbant tik apie tarptautinius mokėjimus dėl tolesnio tokios ataskaitų teikimo tvarkos taikymo kai kuriose valstybėse narėse gali sumažėti veiksmingumas ir padidėti sąnaudos. Kadangi vienas iš SEPA tikslų – sumažinti tarptautinių mokėjimų sąnaudas, reikėtų visiškai panaikinti atsiskaitymais grindžiamų mokėjimų balanso ataskaitų teikimą;

(37)

siekiant padidinti teisinį tikrumą, Reglamento (EB) Nr. 924/2009 7 straipsnyje nustatytus tarpbankinių mokesčių terminus reikėtų suderinti su šiame reglamente pateiktomis nuostatomis;

(38)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

a)

mokėjimo operacijoms tarp MPT ir MPT viduje, įskaitant jų tarpininkus ar filialus, kurias jie atlieka savo sąskaita;

b)

mokėjimo operacijoms, kurios apdorojamos ir už kurias atsiskaitoma per didelės vertės mokėjimo sistemas, išskyrus tiesioginio debeto mokėjimo operacijas, kurių mokėtojas nėra aiškiai paprašęs nukreipti per didelės vertės mokėjimo sistemą;

c)

mokėjimo kortele arba panašia priemone atliekamoms mokėjimo operacijoms, įskaitant grynųjų pinigų išėmimą, nebent mokėjimo kortelė ar panaši priemonė naudojama tik informacijai, reikalingai siekiant tiesiogiai atlikti kredito pervedimus ar tiesioginio debeto į BBAN arba IBAN identifikuojamą mokėjimo sąskaitą ir iš jos operaciją, gauti;

d)

mokėjimo operacijoms, vykdomoms naudojant bet kokias telekomunikacijų priemones, skaitmeninį ar IT prietaisą, jeigu tokios mokėjimo operacijos nesibaigia kredito pervedimu ar tiesioginiu debetu į BBAN arba IBAN identifikuojamą mokėjimo sąskaitą ir iš jos;

e)

pinigų perlaidoms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 13 punkte;

f)

mokėjimo operacijoms, kai pervedami elektroniniai pinigai, kaip jie apibrėžti 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (11) 2 straipsnio 2 punkte, išskyrus atvejus, kai tokios operacijos baigiasi kredito pervedimu ar tiesioginiu debetu į BBAN arba IBAN identifikuojamą mokėjimo sąskaitą ir iš jos.

a)

jų nacionalinių ir tarptautinių kredito pervedimų operacijų ir nacionalinių ir tarptautinių tiesioginio debeto operacijų taisyklės yra vienodos Sąjungoje; ir

b)

mokėjimo schemos dalyviai daugumoje valstybių narių atstovauja daugumai MPT ir sudaro MPT daugumą Sąjungoje, atsižvelgiant tik į MPT, teikiančius atitinkamai kredito pervedimų ar tiesioginio debeto paslaugas.

a)

jie turi naudoti priedo 1 punkto a papunktyje nurodytą mokėjimo sąskaitos identifikatorių mokėjimo sąskaitai identifikuoti nepaisant to, kur yra atitinkamas MPT;

b)

perduodami mokėjimo operacijas kitam MPT arba per mažmeninių mokėjimų sistemą, jie turi naudoti priedo 1 punkto b papunktyje nurodytus pranešimo formatus;

c)

jie turi užtikrinti, kad MPV naudotų priedo 1 punkto a papunktyje nurodytą mokėjimo sąskaitos identifikatorių mokėjimo sąskaitoms identifikuoti nepaisant to, ar mokėtojo MPT ir gavėjo MPT arba vienintelis mokėjimo operacijos MPT yra toje pačioje valstybėje narėje ar skirtingose valstybėse narėse;

d)

jie turi užtikrinti, kad MPV, kuris nėra nei vartotojas, nei mikroįmonė, inicijuotų ar priimtų atskirus kredito pervedimus ar atskiras tiesioginio debeto operacijas, kurios siunčiamos ne atskirai, o sugrupuotos, naudodamas priedo 1 punkto b papunktyje nurodytus pranešimo formatus;

a)

mokėtojo MPT turi užtikrinti, kad mokėtojas pateiktų priedo 2 punkto a papunktyje nurodytus duomenis;

b)

mokėtojo MPT turi pateikti gavėjo MPT priedo 2 punkto b papunktyje nurodytus duomenis;

c)

gavėjo MPT turi pateikti gavėjui priedo 2 punkto d papunktyje nurodytus duomenis arba leisti jam su jais susipažinti.

a)

gavėjo MPT turi užtikrinti, kad:

b)

gavėjo MPT turi pateikti mokėtojo MPT priedo 3 punkto b papunktyje nurodytus duomenis;

c)

mokėtojo MPT turi pateikti mokėtojui priedo 3 punkto c papunktyje nurodytus duomenis arba leisti jam su jais susipažinti;

d)

mokėtojas turi teisę savo MPT nurodyti:

a)

susitarimu siekiama veiksmingai priskirti išlaidas atitinkamai MPT arba MPV, dėl kurio atliekama R operacija, kartu atsižvelgiant į operacijos išlaidų egzistavimą, ir užtikrinti, kad iš mokėtojo nebūtų automatiškai imamas mokestis, o MPT neapmokestina MPV atitinkamos rūšies R operacijos mokesčiais, kurie viršija MPT patiriamas išlaidas atliekant tokias operacijas;

b)

mokesčiai turi būti griežtai grindžiami išlaidomis;

c)

mokesčių lygis neturi viršyti faktinių R operacijos tvarkymo išlaidų, kurias patiria panašus veiksmingiausias MPT, kuris yra reprezentatyvi susitarimo šalis tiek operacijų apimties, tiek paslaugų pobūdžio atžvilgiu;

d)

taikant mokesčius pagal a, b ir c punktus užkertamas kelias MPT imti iš atitinkamų MPV papildomus mokesčius, susijusius su tais tarpbankiniais mokesčiais dengiamomis išlaidomis;

e)

susitarimui nėra jokios praktiškos ir ekonomiškai naudingos alternatyvos, kurią pasirinkus R operacijos būtų tvarkomos taip pat veiksmingai arba dar veiksmingiau už tokią pačią arba mažesnę kainą vartotojams.

1.

2 straipsnio 10 punktas pakeičiamas taip:

„10.   lėšos– banknotai ir monetos, pinigai sąskaitoje ir elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (15) 2 straipsnio 2 dalyje.

2.

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Mokėjimo paslaugų teikėjas už tarptautinius mokėjimus iš mokėjimo paslaugų vartotojo ima tokį patį atlyginimą, kokį tas mokėjimo paslaugų teikėjas imtų iš mokėjimo paslaugų vartotojų už tos pačios vertės atitinkamus nacionalinius mokėjimus ta pačia valiuta.“;

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nuo 2016 m. vasario 1 d. valstybės narės panaikina nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas mokėjimo paslaugų teikėjų pareigas teikti atsiskaitymais grindžiamus mokėjimų balanso statistinius duomenis, susijusius su jų klientų mokėjimo operacijomis.“;

5.

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6.

8 straipsnis išbraukiamas.