Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 32009R1020

    2009 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1020/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų, siekiant suderinti jo I, III, IV ir V priedus su technikos pažanga (Tekstas svarbus EEE)

    OL L 282, 2009 10 29, p. 7–14 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    ⏵Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 15/07/2022; netiesiogiai panaikino 32019R1009

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/1020/oj

    29.10.2009   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 282/7

    KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1020/2009

    2009 m. spalio 28 d.

    iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų, siekiant suderinti jo I, III, IV ir V priedus su technikos pažanga

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (1), ypač į jo 31 straipsnio 1 ir 3 dalis,

    kadangi:

    (1)

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 3 straipsnyje nustatyta, kad trąšos, priklausančios I priede išvardytų trąšų tipui ir atitinkančios tame reglamente nustatytas sąlygas, gali būti vadinamos „EB trąšomis“.

    (2)

    Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas priklauso pagrindinių maistinių medžiagų trąšų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede, tipui. Pagal to reglamento 16 straipsnį, į visų tipų trąšų pirmines maistines medžiagas galima pridėti antrinių maistinių medžiagų. Tačiau dėl nustatyto per didelio mažiausio fosforo pentoksido kiekio, kurio turi būti esamo tipo iš dalies ištirpintame gamtiniame fosfate, neleidžiama pridėti antrinių maistinių medžiagų. Todėl turėtų būti nustatytas naujas trąšų tipas, kad iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir magnio kaip antrinės maistinės medžiagos mišinius būtų galima tiekti rinkai kaip „EB trąšas“.

    (3)

    Į maltą gamtinį fosfatą pridedama magnio sulfato arba magnio oksido siekiant sumažinti fosfatų ir magnio trūkumą tam tikruose žemės ūkio paskirties dirvožemiuose. Dėl dalinio ištirpinimo auginamos kultūros gali sparčiai įsisavinti fosfatą ir magnį trumpuoju laikotarpiu, o iš neištirpintų sudedamųjų dalių fosforas ir magnis įsisavinami lėčiau, bet ilgiau. Kad ūkininkams būtų naudingiau, vienose to paties tipo trąšose turėtų būti abiejų maistinių medžiagų – fosfato ir magnio.

    (4)

    Magnio sulfatas priklauso antrinių maistinių medžiagų trąšų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede, tipui. Pagal to reglamento 20 straipsnį, į visų antrinių maistinių medžiagų tipų trąšas galima pridėti mikroelementų. Tačiau dėl nustatyto per didelio mažiausio sieros trioksido ir magnio oksido kiekio, kurio turi būti esamo tipo magnio sulfato trąšose, neleidžiama pridėti mikroelementų. Dėl didėjančio susidomėjimo subalansuota augalų mityba naudojama daugiau mikroelementų. Ūkininkams būtų lengviau naudoti tokius mikroelementus, jeigu būtų magnio sulfato ir mikroelementų mišinių. Todėl turėtų būti persvarstytas magnio sulfato trąšų tipas, kad magnio sulfato ir mikroelementų mišinius būtų galima tiekti rinkai kaip „EB trąšas“.

    (5)

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 III priede pateiktos techninės nuostatos dėl amonio nitrato trąšų, kuriose yra didelis azoto kiekis, kontrolės. Reikėtų aiškiau nustatyti, kad analizės metodai gali būti taikomi tiriant įvairaus pavidalo amonio nitrato trąšas (priliuotąsias ar granuliuotąsias). Be to, aprašant analizės metodus vietoje dabartinių SI vienetų naudojami pasenę slėgio vienetai.

    (6)

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 29 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad EB trąšų, priklausančių to reglamento I priede išvardytų trąšų tipams, kontrolė atliekama taikant to reglamento III ir IV prieduose išsamiai aprašytus analizės metodus. Kadangi šie metodai tarptautiniu mastu nepripažįstami, Europos standartizacijos komitetas (CEN) buvo įgaliotas parengti lygiaverčius EN standartus, kuriais būtų pakeisti galiojantys metodai.

    (7)

    Iš dalies dėl to, kad CEN buvo suteiktas įgaliojimas M/335 dėl trąšų ir kalkinimo medžiagų analizės metodų atnaujinimo, parengta 20 EN standartų, kurie turėtų būti nurodyti Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priede. Kai kurie iš šių standartų pakeis esamus analizės metodus, o kiti yra nauji.

    (8)

    Taikant patvirtintus metodus, paskelbtus kaip EN standartai, paprastai atliekamas tarplaboratorinis tyrimas, skirtas patikrinti, ar taikydamos analizės metodus skirtingos laboratorijos gauna vienodus rezultatus. Tačiau pirminis į įgaliojimą įtrauktinų metodų vertinimas parodė, kad kai kurie iš jų yra retai naudojami. Nuspręsta, kad tuomet užtenka parengti redaguotą versiją ir nereikia atlikti tarplaboratorinio tyrimo. Todėl reikėtų atskirti patvirtintus EN standartus nuo nepatvirtintų metodų, kad būtų lengviau išskirti tuos EN standartus, kuriuos rengiant atliktas tarplaboratorinis tyrimas, kad kontrolę atliekantys subjektai būtų tinkamai informuoti apie statistinį EN standartų patikimumą.

    (9)

    Siekiant supaprastinti teisės aktus ir palengvinti būsimą persvarstymą, tikslinga pakeisti visą Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priedo standartų tekstą CEN paskelbtinų EN standartų nuorodomis.

    (10)

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 30 straipsnyje reikalaujama, kad laboratorijos būtų kompetentingos atlikti oficialiai kontrolei skirtą trąšų mėginių analizę ir šiuo tikslu būtų patvirtintos valstybių narių. Tokios patvirtintosios laboratorijos turėtų atitikti V priedo B skyriuje nurodytus akreditavimo standartus. Kadangi praktiškai akreditavimas trunka ilgiau, nei buvo numatyta iš pradžių, turėtų būti iš dalies pakeistas V priedas, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą kontrolę, valstybėms narėms būtų leista patvirtinti dar neakredituotas, bet turinčias oficialiai kontrolei vykdyti reikalingos kompetencijos laboratorijas.

    (11)

    Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

    (12)

    Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 32 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 iš dalies keičiamas taip:

    1)

    I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

    2)

    III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

    3)

    IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą.

    4)

    V priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento IV priedą.

    2 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje, 2009 m. spalio 28 d.

    Komisijos vardu

    Günter VERHEUGEN

    Pirmininko pavaduotojas

    (1)  OL L 304, 2003 11 21, p. 1.

    I PRIEDAS

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedas iš dalies keičiamas taip:

    1)

    A.2 lentelėje įterpiamas 3a įrašas:

    Nr.

    Tipo pavadinimas

    Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

    Mažiausias maistinių medžiagų kiekis

    (masės procentinė dalis)

    Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys. Kiti reikalavimai

    Kiti tipo žymėjimo duomenys

    Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

    Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

    Kiti kriterijai

    1

    2

    3

    4

    5

    6

    „3a)

    Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas su magniu

    Produktas, gaunamas iš dalies tirpinant maltą gamtinį fosfatą sieros arba fosforo rūgštyje, į kurią pridedama magnio sulfato arba magnio oksido, pagrindiniai jo ingredientai – monokalcio fosfatas, trikalcio fosfatas, kalcio sulfatas ir magnio sulfatas

    16 % P2O5,

    6 % MgO

    Fosforas, išreikštas kaip P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 40 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje

    Dalelių dydis:

    —

    mažiausiai 90 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm,

    —

    mažiausiai 98 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm.

     

    Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse)

    Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas

    Suminis magnio oksidas

    Vandenyje tirpus magnio oksidas“

    2)

    D lentelėje 5 įrašas pakeičiamas taip:

    Nr.

    Tipo pavadinimas

    Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

    Mažiausias maistinių medžiagų kiekis

    (masės procentinė dalis)

    Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys.

    Kiti reikalavimai

    Kiti tipo žymėjimo duomenys

    Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

    Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

    Kiti kriterijai

    1

    2

    3

    4

    5

    6

    „5

    Magnio sulfatas

    Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – magnio sulfato heptahidratas

    15 % MgO,

    28 % SO3

    Kai pridėta mikroelementų ir jie deklaruojami pagal 6 straipsnio 4 ir 6 dalis:

    10 % MgO,

    17 % SO3

    Magnis ir siera, išreikšti kaip vandenyje tirpus magnio oksidas ir sieros trioksidas

    Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

    Vandenyje tirpus magnio oksidas

    Vandenyje tirpus sieros trioksidas“

    II PRIEDAS

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 III priedo 3 skyrius iš dalies keičiamas taip:

    1)

    2 metodo 6.2 punktas pakeičiamas taip:

    6.2.   Naudojant bandymo sietą (5.4) atskiriamos mažesnės kaip 0,5 mm daleles. Maždaug 50 gramų ėminio sveriama 0,01 g tikslumu ir dedama į cheminę stiklinę (5.2). Įpilama pakankamai gazolio (4 skirsnis) priliuotoms dalelėms ar granulėms visiškai apsemti, ir atsargiai maišoma visų priliuotų dalelių ir granulių paviršiui visiškai sudrėkinti. Cheminė stiklinė uždengiama laikrodžio stiklu ir laikoma vieną valandą esant 25 (± 2) °C.“

    2)

    3 metodo 4.3.5 punktas pakeičiamas taip:

    4.3.5.   Drekselio indas D, kaip gaudyklė perteklinei distiliuojamai rūgščiai sulaikyti.“

    3)

    3 metodo 5.2 punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

    „Analizuojamas ėminys supilamas į reakcijos kolbą B. Įpilama 100 ml H2SO4 (3.2). Priliuotos dalelės arba granulės ištirpsta per dešimt minučių, esant kambario temperatūrai. Surenkamas aparatas, kaip nurodyta schemoje: vienas absorbcijos vamzdžio (A) galas jungiamas su azoto šaltiniu (4.2) per atbulinio srauto įtaisą, išlaikantį 667–800 Pa slėgį, o kitas galas – su tiekimo vamzdžiu, kuris įstatomas į reakcijos kolbą. Įstatoma Vigreux frakcionavimo kolona (C′) ir vandeniu aušinamas kondensatorius (C). Dujinio azoto srautas reguliuojamas taip, kad per tirpalą tekėtų vidutinis srautas; tirpalas užvirinamas ir dvi minutes virinamas. Pasibaigus šiam laikui, burbuliukai nebeturėtų išsiskirti. Jei burbuliukai išsiskiria, kaitinama dar 30 min. Tirpalas paliekamas atvėsti ne trumpiau kaip 20 min, visą laiką leidžiant per jį azotą.“

    III PRIEDAS

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priedo B skyrius iš dalies keičiamas taip:

    1)

    1 metodas pakeičiamas taip:

    „1   metodas

    Ėminio ruošimas analizei

    EN 1482-2: Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Ėminių ėmimas ir ruošimas. 2 dalis. Ėminių ruošimas.“

    2)

    2 serijos metodai pakeičiami taip:

    a)

    2.1 metodas pakeičiamas taip:

    „2.1   metodas

    Amoniakinio azoto nustatymas

    EN 15475: Trąšos. Amoniakinio azoto nustatymas.

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    b)

    2.2.1 metodas pakeičiamas taip:

    „2.2.1   metodas

    Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Ulsch metodu

    EN 15558: Trąšos. Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Ulsch metodu.

    Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    c)

    2.2.2 metodas pakeičiamas taip:

    „2.2.2   metodas

    Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Arnd metodu

    EN 15559: Trąšos. Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Arnd metodu.

    Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    d)

    2.2.3 metodas pakeičiamas taip:

    „2.2.3   metodas

    Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Devarda metodu

    EN 15476: Trąšos. Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas pagal Devardą.

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    e)

    2.3.1 metodas pakeičiamas taip:

    „2.3.1   metodas

    Visuminio azoto nustatymas nitratų neturinčiame kalcio cianamide

    EN 15560: Trąšos. Visuminio azoto nustatymas nitratų neturinčiame kalcio cianamide.

    Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    f)

    2.3.2 metodas pakeičiamas taip:

    „2.3.2   metodas

    Visuminio azoto nustatymas nitratų turinčiame kalcio cianamide

    EN 15561: Trąšos. Visuminio azoto nustatymas nitratų turinčiame kalcio cianamide.

    Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    g)

    2.3.3 metodas pakeičiamas taip:

    „2.3.3   metodas

    Suminio azoto nustatymas karbamide

    EN 15478: Trąšos. Suminio azoto nustatymas karbamide.

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    h)

    2.4 metodas pakeičiamas taip:

    „2.4   metodas

    Cianamido azoto nustatymas

    EN 15562: Trąšos. Cianamido azoto nustatymas.

    Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    i)

    2.5 metodas pakeičiamas taip:

    „2.5   metodas

    Biureto nustatymas karbamide spektrofotometriniu būdu

    EN 15479: Trąšos. Biureto nustatymas karbamide spektrofotometriniu būdu.

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    j)

    2.6.1 metodas pakeičiamas taip:

    „2.6.1   metodas

    Įvairių formų azoto nustatymas tame pačiame trąšų, turinčių nitratinio, amoniakinio, karbamidinio ir cianamidinio azoto, ėminyje

    EN 15604: Trąšos. Įvairių formų azoto nustatymas tame pačiame trąšų, turinčių nitratinio, amoniakinio, karbamidinio ir cianamidinio azoto, ėminyje.

    Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    3)

    4.1 metodas pakeičiamas taip:

    „4.1   metodas

    Vandenyje tirpiojo kalio kiekio nustatymas

    EN 15477: Trąšos. Vandenyje tirpiojo kalio kiekio nustatymas.

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    4)

    Įterpiami tokie metodai:

    „11   serijos metodai

    Kompleksonai

    11.1   metodas

    Chelatuotų mikroelementų kiekio ir jų chelatuotos dalies trąšose nustatymas

    EN 13366: Trąšos. Chelatuotų mikroelementų kiekio ir jų chelatuotos dalies trąšose nustatymas katijonitais (katijonitine derva).

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

    11.2   metodas

    EDTA, HEDTA ir DTPA nustatymas

    EN 13368-1: Trąšos. Kompleksonų nustatymas trąšose jonų chromatografijos metodu. 1 dalis. EDTA, HEDTA ir DTPA.

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

    11.3   metodas

    o,o-EDDHA ir o,o-EDDHMA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas jonų poros chromatografija

    EN 13368-2: 2007. Trąšos. Kompleksonų nustatymas trąšose chromatografijos metodu. 2 dalis. o,o-EDDHA ir o,o-EDDHMA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas jonų poros chromatografija.

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

    11.4   metodas

    EDDHSA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas

    EN 15451: Trąšos. Kompleksonų nustatymas. EDDHSA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas jonų poros chromatografijos būdu.

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

    11.5   metodas

    o,p-EDDHA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas

    EN 15452: Trąšos. Kompleksonų nustatymas. o,p-EDDHA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas atvirkštinės fazės efektyviosios skysčių chromatografijos metodu.

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

    12   serijos metodai

    Nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai

    12.1   metodas

    Diciandiamino nustatymas

    EN 15360: Trąšos. Diciandiamino nustatymas. Metodas, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC).

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

    12.2   metodas

    NBPT nustatymas

    EN 15688: Trąšos. Ureazės inhibitoriaus N-(n-butil)tiofosforo triamido (NBPT) nustatymas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC).

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

    13   serijos metodai

    Sunkieji metalai

    13.1   metodas

    Kadmio kiekio nustatymas

    EN 14888: Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Kadmio kiekio nustatymas.

    Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

    IV PRIEDAS

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 V priedo B skyrius pakeičiamas taip:

    „B.   LABORATORIJŲ, KOMPETENTINGŲ TEIKTI BŪTINAS PASLAUGAS NUSTATANT EB TRĄŠŲ ATITIKTĮ ŠIO REGLAMENTO IR JO PRIEDŲ REIKALAVIMAMS, PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

    1.

    Standartas, taikytinas laboratorijų lygiu.

    —

    Laboratorijos, akredituotos pagal EN ISO/IEC 17025 „Bendrieji reikalavimai tyrimo ir kalibravimo laboratorijoms“ mažiausiai dėl vieno iš metodų, nustatytų III arba IV prieduose.

    —

    Iki 2014 m. lapkričio 18 d. dar neakredituotos laboratorijos su sąlyga, kad laboratorija:

    —

    įrodo, jog ji pradėjo ir vykdo būtinas akreditavimo procedūras pagal EN ISO/IEC 17025 dėl vieno ar daugiau metodų, nustatytų III arba IV prieduose, ir

    —

    kompetentingai institucijai pateikia įrodymų, kad laboratorija sėkmingai dalyvauja tarplaboratoriniame tyrime (t. y. gauti geri rezultatai).

    2.

    Standartas, taikytinas akreditavimo įstaigų lygiu:

    EN ISO/IEC 17011 „Bendrieji akreditavimo įstaigų, akredituojančių atitikties vertinimo įstaigas, reikalavimai“.“
    Top