31.7.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 199/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 861/2007

2007 m. liepos 11 d.

nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Bendrijos tikslas – išlaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Tam, kad palaipsniui sukurtų tokią erdvę, Bendrija turi priimti, inter alia, tarpvalstybinį poveikį turinčias priemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje, kurių reikia tinkamam vidaus rinkos veikimui.

(2)	Pagal Sutarties 65 straipsnio c punktą šios priemonės turi apimti priemones, skirtas šalinti kliūtis, trukdančias civiliniam procesui gerai veikti, ir, jei reikia, skatinti civilinio proceso normų suderinamumą valstybėse narėse.

(3)

Todėl Bendrija be kitų priemonių jau yra priėmusi 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (3), 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (4), 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/470/EB, sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (5), 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (6), ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (7).

(4)	1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje susirinkusi Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą ir Komisiją nustatyti bendras procesines taisykles, skirtas supaprastinti ir pagreitinti tarpvalstybinį bylinėjimąsi vartotojų pareikštų ieškinių ir komercinių ieškinių dėl nedidelių sumų srityje.

(5)

2000 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė Komisijos ir Tarybos bendrą programą dėl sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonių (8). Programoje nurodoma supaprastinti ir pagreitinti tarpvalstybinį bylinėjimąsi dėl nedidelių sumų. Šis darbas buvo tęsiamas 2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Tarybai priėmus Hagos programą (9), kurioje raginama imtis aktyvių veiksmų ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo srityje.

(6)

2002 m. gruodžio 20 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros ir priemonių, skirtų ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimui supaprastinti ir pagreitinti. Žaliąja knyga buvo pradėtos konsultacijos dėl priemonių, skirtų supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą.

(7)

Daugelis valstybių narių ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimui nustatė supaprastintą civilinio proceso tvarką, kadangi bylinėjimosi išlaidos, su juo susijęs laiko gaišimas ir painiava nebūtinai proporcingai sumažėja mažėjant ieškinio sumai. Kliūtys, trukdančios teismo sprendimą priimti greitai ir nedidelėmis išlaidomis, padidėja tarpvalstybinio pobūdžio bylų atveju. Todėl būtina nustatyti Europos procedūrą, skirtą ieškiniams dėl nedidelių sumų nagrinėti („Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra“). Šia Europos procedūra turėtų būti siekiama sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Dėl konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje, susijusio su procedūrinių priemonių, kuriomis skirtingose valstybėse narėse gali naudotis kreditoriai, veikimo disbalansu, atsiranda poreikis priimti Bendrijos teisės aktus, užtikrinančius vienodas sąlygas kreditoriams ir skolininkams visoje Europos Sąjungoje. Nustatant ieškinio pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą nagrinėjimo išlaidas, reikėtų atsižvelgti į paprastumo, spartos ir proporcingumo principus. Tikslinga viešai paskelbti išsamią informaciją apie priskirtinas bylinėjimosi išlaidas, o šių išlaidų nustatymo priemonės turėtų būti skaidrios.

(8)

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra turėtų supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose ir sumažinti išlaidas, be valstybių narių įstatymais nustatytų galimybių, kurios nesikeičia, pasiūlant papildomą pasirenkamą priemonę. Taikant šį reglamentą taip pat turėtų tapti paprasčiau pripažinti ir vykdyti kitoje valstybėje narėje pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtus teismo sprendimus.

(9)

Šiuo reglamentu siekiama skatinti pagrindines teises ir ypač atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintus principus. Teismas turėtų gerbti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir laikytis rungimosi principo, visų pirma spręsdamas dėl žodinio nagrinėjimo būtinumo, įrodinėjimo priemonių ir įrodymų rinkimo.

(10)	Siekiant palengvinti ieškinio sumos apskaičiavimą, visos palūkanos, išlaidos ir sąnaudos neturėtų būti skaičiuojamos. Tai neturėtų turėti įtakos teismo teisei priteisti šias sumas savo sprendimu, nei turėti įtakos nacionalinėms palūkanų apskaičiavimo taisyklėms.

(11)	Siekiant palengvinti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros pradėjimą, ieškovas turėtų pateikti prašymą teisme, užpildydamas standartinę ieškinio formą. Ieškinio forma turėtų būti pateikta tik jurisdikciją turinčiam teismui.

(12)	Tam tikrais atvejais prie ieškinio formos turėtų būti pridedami susiję pagrindžiantys dokumentai. Tačiau tai neužkerta galimybės ieškovui tam tikrais atvejais pateikti papildomų įrodymų procedūros metu. Tas pats principas turėtų būti taikomas atsakovo atsakymui.

(13)	Sąvokos „aiškiai nepagrįstas“ atmetant ieškinį ir „nepriimtinas“ atmetant prašymą turėtų būti nustatomos pagal nacionalinę teisę.

(14)	Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra turėtų būti rašytinė, išskyrus atvejus, kai, teismo nuomone, yra būtinas žodinis nagrinėjimas, arba kai to prašo kuri nors bylos šalis. Teismas gali atmesti tokį prašymą. Tokį atmetimą negalima atskirai užginčyti.

(15)	Bylos šalims neprivalo atstovauti advokatas ar kitas teisės specialistas.

(16)

„Priešieškinio“ sąvoka turėtų būti aiškinama pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 6 straipsnio 3 dalį kaip ieškinys, atsirandantis dėl tos pačios sutarties ar faktų, kuriais buvo grindžiamas pirminis ieškinys. Priešieškiniams mutatis mutandis turėtų būti taikomi 2 ir 4 straipsniai bei 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys.

(17)	Tais atvejais, kai atsakovas proceso metu pasinaudoja tarpusavio reikalavimų įskaitymo teise, šis ieškinys neturėtų būti laikomas priešieškiniu taikant šį reglamentą. Todėl atsakovas, naudodamasis tokia teise, neturėtų būti įpareigotas naudoti I priede išdėstytą standartinę A formą.

(18)

Valstybė narė, į kurią kreipiamasi taikant 6 straipsnį, yra valstybė narė, kurioje turi būti įteiktas ar į kurią turi būti išsiųstas dokumentas. Siekiant sumažinti išlaidas ir laiko vilkinimą, dokumentai šalims visų pirma turėtų būti įteikti paštu, gaunant patvirtinimą apie jų gavimą, įskaitant gavimo datą.

(19)

Šalis gali atsisakyti priimti dokumentą dokumento įteikimo metu arba grąžinti jį per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas valstybės narės, kurioje įteikiamas dokumentas, valstybine kalba arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos – tos vietos, kurioje turi būti įteiktas ar į kurią turi būti išsiųstas dokumentas, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, arba nėra pridėtas vertimas į tokią kalbą arba kalbą, kurią adresatas supranta.

(20)	Valstybės narės turėtų skatinti naudoti šiuolaikines ryšių technologijas žodinio nagrinėjimo metu ir renkant įrodymus pagal valstybės narės, kurioje yra teismas, nacionalinę teisę. Teismas turėtų naudoti paprasčiausias ir pigiausias įrodymų rinkimo priemones.

(21)	Šalims teiktina praktinė pagalba turėtų apimti techninio pobūdžio informaciją apie formų prieinamumą ir pildymą.

(22)	Teismo personalas taip pat gali pagal nacionalinę teisę suteikti informaciją procedūriniais klausimais.

(23)	Kadangi šio reglamento tikslas yra supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose, teismas turėtų veikti kuo greičiau net ir tais atvejais, kai konkrečiam procedūros etapui šiame reglamente nenustatyta jokių terminų.

(24)	Apskaičiuojant šiame reglamente numatytus terminus, turėtų būti taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (10).

(25)	Siekiant pagreitinti nedidelių sumų išieškojimą, teismo sprendimas turėtų būti vykdytinas nepaisant galimų apeliacinių skundų ir netaikant sąlygos pateikti užstatą, išskyrus šiame reglamente nustatytais atvejais.

(26)	Šiame reglamente visos nuorodos į apeliacinį skundą turėtų apimti pagal nacionalinę teisę prieinamas apskundimo apeliacine tvarka priemones.

(27)	Teisme privalo dalyvauti asmuo, turintis teisę dirbti teisėju pagal nacionalinę teisę.

(28)	Kai teismas privalo nustatyti terminą, atitinkama šalis turėtų būti informuota apie to termino nesilaikymo pasekmes.

(29)

Pralaimėjusi šalis turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti nustatytos pagal nacionalinės teisės aktus. Atsižvelgiant į paprastumo ir išlaidų efektyvumo tikslus, teismas turėtų įpareigoti pralaimėjusią šalį padengti tik bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, pavyzdžiui, kitos šalies advokato ar kito teisės specialisto atstovavimo arba dokumentų įteikimo ar vertimo išlaidas, kurios yra proporcingos ieškinio sumai arba kurių buvo neišvengiamai turėta.

(30)

Siekiant palengvinti teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą, sprendimas, priimtas vienoje valstybėje narėje taikant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, turėtų būti pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo pripažinimo vykdytinu ir nesuteikiant galimybės ginčyti jo pripažinimą.

(31)	Kai atsakovas neturėjo galimybės užginčyti ieškinį, turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai teismo sprendimo peržiūrai.

(32)	Atsižvelgiant į paprastumo ir ekonominio efektyvumo tikslus, nereikalaujama, kad vykdymo siekianti šalis vykdymo vietos valstybėje narėje turėtų įgaliotą atstovą arba pašto adresą, išskyrus atstovus, turinčius įgaliojimus veikti vykdymo procedūroje pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę.

(33)	Šio reglamento III skyrius taip pat turėtų būti taikomas nustatant teismo pareigūnų apskaičiuotas išlaidas, susijusias su sprendimu, priimtu pagal šiame reglamente nurodytą procedūrą.

(34)	Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11).

(35)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti priemones, būtinas atnaujinti ar iš dalies techniškai pakeisti prieduose išdėstytas formas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas ir (arba) papildyti šį reglamentą įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turėtų būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(36)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti procedūrą, skirtą supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose ir sumažinti išlaidas, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir todėl tų tikslų dėl reglamento masto ir poveikio būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(37)	Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį, Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(38)	Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ir joje netaikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, skirtą supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose ir sumažinti išlaidas. Bylos šalims Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra alternatyvi valstybių narių įstatymuose numatytoms procedūroms.

Šiuo reglamentu taip pat pašalinamos tarpinės procedūros, kurių reikia, kad pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą vienoje valstybėje narėje priimti sprendimai būtų pripažįstami ir vykdomi kitoje valstybėje narėje.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį, kai ieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, neviršija 2 000 EUR tuo metu, kai kompetentingas teismas gauna ieškinio formą. Visų pirma reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta jure imperii).

2.   Šis reglamentas netaikomas byloms dėl:

a)	fizinių asmenų statuso arba teisnumo ar veiksnumo;

b)	turtinių teisių, atsirandančių iš santuokinių ryšių, išlaikymo prievolių, testamentų ir paveldėjimo;

c)	bankroto, procedūrų, susijusių su nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimu, teisminiams susitarimams, kompromisiniams susitarimams ir analogiškoms procedūroms;

d)	socialinės apsaugos;

e)	arbitražo;

f)	darbo teisės;

g)	nekilnojamojo turto nuomos, išskyrus bylas dėl piniginių reikalavimų;

h)	privataus gyvenimo ir asmeninių teisių pažeidimo, įskaitant šmeižtą.

3.   Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ – valstybės narės, išskyrus Daniją.

3 straipsnis

Tarpvalstybinio pobūdžio bylos

1.   Šiame reglamente tarpvalstybinio pobūdžio byla – byla, kai bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje kreipiamasi į teismą.

2.   Nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta nustatoma pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 ir 60 straipsnius.

3.   Bylos tarpvalstybinio pobūdžio nustatymo laikas yra data, kai kompetentingas teismas gavo ieškinio formą.

II SKYRIUS

EUROPOS IEŠKINIŲ DĖL NEDIDELIŲ SUMŲ AGRINĖJIMO PROCEDŪRA

4 straipsnis

Procedūros pradžia

1.   Ieškovas pradeda Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą užpildydamas standartinę A ieškinio formą, išdėstytą I priede, ir pateikdamas ją kompetentingam teismui tiesiogiai, paštu arba kitomis tai valstybei narei, kurioje pradedama procedūra, priimtinomis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, faksu arba elektroniniu paštu. Į ieškinio formą įtraukiamas ieškinį pagrindžiančių įrodymų aprašymas ir reikiamais atvejais pridedami kiti susiję pagrindžiantys dokumentai.

2.   Valstybės narės informuoja Komisiją, kokios ryšio priemonės joms priimtinos. Komisija šią informaciją paskelbia viešai.

3.   Jei ieškinys nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, teismas apie tai informuoja ieškovą. Išskyrus atvejus, kai ieškovas ieškinį atsiima, teismas pradeda jį nagrinėti pagal atitinkamą proceso teisę, taikomą valstybėje narėje, kurioje vykdoma procedūra.

4.   Jei teismas mano, kad ieškovo pateikta informacija yra nepakankama ar nepakankamai aiški arba jei ieškinio forma nėra tinkamai užpildyta, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas arba kai prašymas yra nepriimtinas, jis suteikia ieškovui galimybę per nurodytą terminą užpildyti ar pataisyti ieškinio formą, arba pateikti papildomą informaciją ar dokumentus arba atsiimti ieškinį. Teismas naudoja II priede išdėstytą standartinę B formą.

Jei paaiškėja, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas arba prašymas yra nepriimtinas, arba jei ieškovas neužpildo ar nepataiso ieškinio formos per nurodytą laiką, prašymas atmetamas.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad visi teismai, kuriuose gali būti pradedama Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, turėtų ieškinio formas.

5 straipsnis

Procedūros vykdymas

1.   Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra rašytinė procedūra. Teismas surengia žodinį nagrinėjimą, jei mano, kad tai yra reikalinga arba jei to prašo kuri nors šalis. Teismas tokį prašymą gali atmesti, jei mano, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, žodinis nagrinėjimas teisingam bylos nagrinėjimui akivaizdžiai nėra būtinas. Ieškinio atmetimo motyvai pateikiami raštu. Atmetimo negalima atskirai užginčyti.

2.   Gavęs tinkamai užpildytą ieškinio formą, teismas užpildo III priede išdėstytos standartinės C atsiliepimo formos I dalį.

Ieškinio formos ir tam tikrais atvejais pagrindžiančių dokumentų kopijos, kartu su užpildyta atsiliepimo forma, įteikiami atsakovui laikantis 13 straipsnio. Šie dokumentai išsiunčiami per 14 dienų nuo tinkamai užpildytos ieškinio formos gavimo dienos.

3.   Atsakovas pateikia atsakymą per 30 dienų nuo ieškinio formos ir atsiliepimo formos įteikimo, užpildydamas standartinės C atsiliepimo formos II dalį, atitinkamais atvejais kartu pateikdamas susijusius pagrindžiančius dokumentus ir grąžindamas ją teismui, arba bet kuriuo kitu tinkamu būdu nenaudodamas atsiliepimo formos.

4.   Gavus atsakovo atsakymą, per 14 dienų teismas išsiunčia kopiją ir susijusius pagrindžiančius dokumentus ieškovui.

5.   Jei savo atsakyme atsakovas teigia, kad nepiniginio ieškinio suma viršija 2 straipsnio 1 dalyje numatytą ribą, teismas per 30 dienų nuo atsakymo išsiuntimo ieškovui nusprendžia, ar ieškinys patenka į šio reglamento taikymo sritį. Šio sprendimo negalima atskirai užginčyti.

6.   Priešieškinis, pateiktinas naudojant standartinę A formą, ir susiję pagrindžiantys dokumentai įteikiami ieškovui laikantis 13 straipsnio. Šie dokumentai išsiunčiami per 14 dienų nuo gavimo dienos.

Ieškovas atsako į priešieškinį per 30 dienų nuo įteikimo.

7.   Jei priešieškinis viršija 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra ieškiniui ir priešieškiniui netaikoma, ir jie nagrinėjami pagal atitinkamą proceso teisę, taikomą toje valstybėje narėje, kurioje vykdoma procedūra.

2 ir 4 straipsniai ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalys taikomi mutatis mutandis priešieškiniams.

6 straipsnis

Kalbos

1.   Ieškinio forma, atsakymas, priešieškinis, atsakymai į priešieškinį bei susijusių pagrindžiančių dokumentų aprašymas pateikiami teismo proceso kalba ar kalbomis.

2.   Jei kuris nors teismo gautas dokumentas yra kita nei proceso kalba, teismas gali pareikalauti to dokumento vertimo tik tuo atveju, jei paaiškėja, kad vertimas būtinas teismo sprendimui priimti.

3.   Tais atvejais, kai šalis atsisako priimti dokumentą, nes jis nėra pateiktas nė viena iš šių kalbų:

a)	valstybės narės, kurioje įteikiamas dokumentas, valstybine kalba, arba jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos – tos vietos, kurioje turi būti įteiktas ar į kurią turi būti išsiųstas dokumentas, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų; arba

b)	kalba, kurią adresatas supranta,

teismas apie tai informuoja kitą šalį, kad ji pateiktų dokumento vertimą.

7 straipsnis

Procedūros užbaigimas

1.   Per 30 dienų po to, kai teismas gavo atsakovo arba ieškovo atsakymus, pateiktus per 5 straipsnio 3 ar 6 dalyje nustatytus terminus, teismas priima sprendimą, arba

a)	pareikalauja, kad šalys pateiktų daugiau informacijos apie bylą per nustatytą terminą, neviršijantį 30 dienų;

b)	surenka įrodymus pagal 9 straipsnį; arba

c)	sušaukia šalis į posėdį, surengiamą ne vėliau kaip per 30 dienų po šaukimo.

2.   Teismas priima sprendimą per 30 dienų po žodinio nagrinėjimo arba po to, kai gavo visą sprendimui priimti reikalingą informaciją. Teismo sprendimas šalims įteikiamas laikantis 13 straipsnio.

3.   Jei teismas iš atitinkamos šalies atsiliepimo negauna per 5 straipsnio 3 ar 6 dalyse nustatytą terminą, jis priima sprendimą dėl ieškinio ar priešieškinio.

8 straipsnis

Žodinis nagrinėjimas

Teismas gali surengti žodinį nagrinėjimą naudodamas vaizdo konferenciją arba kitas ryšių technologijas, jei turima techninių priemonių.

9 straipsnis

Įrodymų rinkimas

1.   Teismas nustato įrodymų rinkimo priemones ir įrodymų, reikalingų sprendimui priimti, apimtį, laikydamasis taisyklių, taikomų įrodymų leistinumui. Teismas gali rinkti įrodymus gaudamas rašytinius liudytojų, ekspertų ar šalių parodymus. Jis taip pat gali rinkti įrodymus per vaizdo konferenciją arba naudodamas kitas ryšių technologijas, jei turima techninių priemonių.

2.   Teismas gali rinkti ekspertų įrodymus ar žodinius parodymus tik tuo atveju, jei tai būtina sprendimui priimti. Priimdamas šį sprendimą, teismas atsižvelgia į išlaidas.

3.   Teismas naudoja paprasčiausias ir pigiausias įrodymų rinkimo priemones.

10 straipsnis

Šalių atstovavimas

Neprivaloma, kad šalims atstovautų advokatas ar kitas teisės specialistas.

11 straipsnis

Pagalba šalims

Valstybės narės užtikrina, kad šalys turėtų galimybę gauti praktinę pagalbą formoms užpildyti.

12 straipsnis

Teismo įgaliojimų apimtis

1.   Teismas nereikalauja iš šalių daryti teisinį ieškinio įvertinimą.

2.   Jei būtina, teismas informuoja šalis apie procedūrinius klausimus.

3.   Visais tinkamais atvejais teismas siekia, kad šalys susitartų.

13 straipsnis

Dokumentų įteikimas

1.   Dokumentai įteikiami paštu, gaunant patvirtinimą apie jų gavimą, įskaitant gavimo datą.

2.   Jei dokumentų neįmanoma įteikti pagal 1 dalį, įteikti dokumentus galima pasinaudojant kitais Reglamento (EB) Nr. 805/2004 13 ir 14 straipsniuose numatytais būdais.

14 straipsnis

Terminai

1.   Kai teismas nustato terminą, atitinkama šalis informuojama apie to termino nesilaikymo pasekmes.

2.   Esant išskirtinėms aplinkybėms, teismas gali pratęsti 4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 3 ir 6 dalyse bei 7 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus, jei tai būtina siekiant apsaugoti šalių teises.

3.   Jei, esant išskirtinėms aplinkybėms, teismui neįmanoma laikytis 5 straipsnio 2–6 dalyse ir 7 straipsnyje numatytų terminų, teismas kuo greičiau atlieka tose nuostatose numatytus veiksmus.

15 straipsnis

Sprendimo vykdytinumas

1.   Sprendimas yra vykdytinas, neatsižvelgiant į galimus apeliacinius skundus. Pateikti užstatą nereikalaujama.

2.   23 straipsnis taip pat taikomas tais atvejais, kai sprendimas turi būti vykdomas valstybėje narėje, kurioje jis buvo priimtas.

16 straipsnis

Išlaidos

Pralaimėjusi šalis padengia bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas nepriteisia išlaidų laimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui.

17 straipsnis

Apeliaciniai skundai

1.   Valstybės narės praneša Komisijai, ar pagal jų proceso teisę sprendimą, priimtą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, galima apskųsti apeliacine tvarka ir per kokį laikotarpį toks apeliacinis skundas turėtų būti pateiktas. Komisija šią informaciją paskelbia viešai.

2.   16 straipsnis taikomas visiems apeliaciniams skundams.

18 straipsnis

Minimalūs reikalavimai sprendimo peržiūrai

1.   Atsakovas turi teisę teismo, kurio jurisdikcijoje yra valstybė narė, kurioje sprendimas buvo priimtas, prašyti, kad sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, būtų peržiūrėtas, kai:

a)

i) ieškinio forma arba šaukimas į posėdį buvo įteikti negaunant patvirtinimo, kad atsakovas jį gavo asmeniškai, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 805/2004 14 straipsnyje; ir ii) dokumentai ne dėl atsakovo kaltės buvo įteikti nepaliekant pakankamai laiko, kad atsakovas galėtų pasiruošti gynybai, arba

b)	atsakovas negalėjo užginčyti ieškinio dėl force majeure aplinkybių ar dėl nepaprastų aplinkybių, susidariusių ne dėl jo kaltės,

su sąlyga, kad bet kuriuo atveju jis veikia nedelsdamas.

2.   Jei teismas atmeta sprendimo peržiūrą dėl to, kad negali būti taikomas nė vienas 1 dalyje nurodytas peržiūros pagrindas, sprendimas lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta dėl vienos iš 1 dalyje nustatytų priežasčių, sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, tampa niekiniu.

19 straipsnis

Taikytina proceso teisė

Pagal šio reglamento nuostatas Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai taikoma valstybės narės, kurioje vykdoma procedūra, proceso teisė.

III SKYRIUS

PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE

20 straipsnis

Pripažinimas ir vykdymas

1.   Sprendimas, priimtas vienoje valstybėje narėje vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo pripažinimo vykdytinu ir nesuteikiant galimybės ginčyti jo pripažinimą.

2.   Bylos šalies prašymu teismas, naudodamas IV priede išdėstytą standartinę D formą, be papildomų išlaidų išduoda pažymą dėl sprendimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

21 straipsnis

Vykdymo procedūra

1.   Nepažeidžiant šio skyriaus nuostatų, vykdymo procedūras reglamentuoja vykdymo vietos valstybės narės teisė.

Sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teismo sprendimas, priimtas vykdymo vietos valstybėje narėje.

2.   Vykdymo siekianti šalis pateikia:

a)	autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią teismo sprendimo kopiją; ir

b)

20 straipsnio 2 dalyje nurodytos pažymos kopiją ir, jei būtina, jos vertimą į vykdymo vietos valstybės narės valstybinę kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, laikantis tos valstybės narės teisės aktų, į valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų, vartojamų teismo procese toje vietoje, kur prašoma vykdyti sprendimą, arba į kitą vykdymo vietos valstybės narės nurodytą jai priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti ne savo, o kitą oficialią Europos Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuri (-ios) jai priimtinos vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. D formos turinio vertimą atlieka asmuo, turintis teisę atlikti vertimus vienoje iš valstybių narių.

3.   Sprendimo, priimto pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, vykdymo siekianti bylos šalis neprivalo turėti:

a)	įgalioto atstovo; arba

b)	pašto adreso

vykdymo vietos valstybėje narėje, išskyrus atstovus, turinčius įgaliojimus veikti vykdymo procedūroje.

4.   Iš bylos šalies, kuri vienoje valstybėje narėje prašo vykdyti kitoje valstybėje narėje pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtą sprendimą, nereikalaujama jokios garantijos, įsipareigojimo ar užstato, kad ir kaip tai apibrėžiama, remiantis tuo, kad asmuo yra užsienio pilietis arba tuo, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra ne vykdymo vietos valstybėje narėje.

22 straipsnis

Atsisakymas vykdyti

1.   Asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, prašymu, vykdymo vietos valstybės narės kompetentingas teismas atsisako vykdyti teismo sprendimą, jei pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtas sprendimas yra nesuderinamas su bet kurioje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje anksčiau priimtu teismo sprendimu, jeigu:

a)	ankstesnis sprendimas buvo priimtas byloje tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių;

b)	ankstesnis sprendimas buvo priimtas vykdymo vietos valstybėje narėje arba atitinka sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdymo vietos valstybėje narėje; ir

c)	valstybėje narėje, kurioje buvo priimtas sprendimas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, vykusio teismo proceso metu dėl nesuderinamumo nebuvo ir negalėjo būti prieštaraujama.

2.   Jokiomis aplinkybėmis sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, negali būti iš esmės peržiūrimas vykdymo vietos valstybėje narėje.

23 straipsnis

Vykdymo sustabdymas ar apribojimas

Kai bylos šalis ginčija pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtą sprendimą ar toks ginčijimas tebėra galimas, arba kai šalis pateikė prašymą jį peržiūrėti, kaip apibrėžta 18 straipsnyje, vykdymo vietos valstybės narės kompetentingas teismas ar kompetentinga valdžios institucija, šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, prašymu gali:

a)	apriboti vykdymo procesą iki apsaugos priemonių;

b)	nustatyti vykdymo sąlygą – pateikti garantiją, kokią jis nustato; arba

c)	esant išskirtinėms aplinkybėms – sustabdyti vykdymo procesą.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

Informavimas

Valstybės narės bendradarbiauja siekdamos plačiajai visuomenei ir specialistams pateikti informaciją apie Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, įskaitant išlaidas, ypač per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, sukurtą Sprendimu 2001/470/EB.

25 straipsnis

Su jurisdikcija, ryšio priemonėmis ir apeliaciniais skundais susijusi informacija

1.   Iki 2008 m. sausio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša:

a)	kurie teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą;

b)	ryšio priemones, kurias leidžiama naudoti taikant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą ir kuriomis gali naudotis teismai pagal 4 straipsnio 1 dalį;

c)	ar pagal jų proceso teisę galima skųsti apeliacine tvarka pagal 17 straipsnį ir kuriam teismui galima pateikti apeliacinius skundus;

d)	kalbas, priimtinas pagal 21 straipsnio 2 dalies b punktą; ir

e)	kurios valdžios institucijos turi įgaliojimus veikti vykdymo srityje ir kurios institucijos turi įgaliojimus taikyti 23 straipsnį.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie vėlesnius tokios informacijos pasikeitimus.

2.   Pagal 1 dalį praneštą informaciją Komisija viešai skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitomis atitinkamomis priemonėmis.

26 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Priemonės, kuriomis siekiama iš dalies keisti, taip pat ir papildyti šio reglamento neesmines nuostatas ir kurios susijusios su priede nurodytų formų atnaujinimu ar techniniais pakeitimais, patvirtinamos taikant 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

27 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

28 straipsnis

Peržiūra

Iki 2014 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui išsamų pranešimą, kuriame peržiūrimas Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros veikimas, įskaitant 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos ieškinio sumos ribą. Tame pranešime pateikiamas procedūros veikimo įvertinimas ir išsamus poveikio įvertinimas kiekvienoje valstybėje narėje.

Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgta į Europos Sąjungoje taikomą geriausią praktiką ir geresnės teisėkūros principus, valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, susijusią su Europos ieškinių dėl nedidelių sumų tarpvalstybiniu nagrinėjimo procedūros veikimu. Šioje informacijoje aptariamos teismo išlaidos, procedūros sparta, veiksmingumas, naudojimosi ja paprastumas ir valstybių narių taikomos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo vidaus procedūros.

Prireikus prie Komisijos pranešimo pridedami pasiūlymai dėl pakeitimų.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus 25 straipsnį, kuris taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL C 88, 2006 4 11, p. 61.

(2)  2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 160, 2000 6 30, p. 37.

(4)  OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(5)  OL L 174, 2001 6 27, p. 25.

(6)  OL L 143, 2004 4 30, p. 15. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1869/2006 (OL L 300, 2005 11 17, p. 6).

(7)  OL L 399, 2006 12 30, p. 1.

(8)  OL C 12, 2001 1 15, p. 1.

(9)  OL C 53, 2005 3 3, p. 1.

(10)  OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

(11)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

---

---

---

---

---