EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02013R0068-20220724

Consolidated text: 2013 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 68/2013 dėl pašarinių žaliavų katalogo (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/68/2022-07-24

02013R0068 — LT — 24.07.2022 — 004.002


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 68/2013

2013 m. sausio 16 d.

dėl pašarinių žaliavų katalogo

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 029 2013.1.30, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

 M1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1017 2017 m. birželio 15 d.

  L 159

48

21.6.2017

 M2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/145 2019 m. sausio 30 d.

  L 27

11

31.1.2019

 M3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2020/764 2020 m. birželio 10 d.

  L 183

1

11.6.2020

 M4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2022/1104 2022 m. liepos 1 d.

  L 177

4

4.7.2022


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 016, 18.1.2023, p.  121 (2022/1104)




▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 68/2013

2013 m. sausio 16 d.

dėl pašarinių žaliavų katalogo

(Tekstas svarbus EEE)



1 straipsnis

Sudaromas Reglamento (EB) Nr. 767/2009 24 straipsnyje nurodytas pašarinių žaliavų katalogas, kuris pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 575/2011 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

3 straipsnis

Pašarinės žaliavos, kurios buvo paženklintos pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2011 iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., gali būti tiekiamos rinkai ir naudojamos, kol baigsis jų atsargos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼C1




PRIEDAS

PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ KATALOGAS

A DALIS

Bendrosios nuostatos

1) Pašarų ūkio subjektai šiuo katalogu naudojasi savanoriškai. Tačiau C dalyje įrašytų pašarinių žaliavų pavadinimai gali būti naudojami tik pašarinėms žaliavoms, atitinkančioms tam tikro įrašo reikalavimus.

2) Visi įrašai C dalies pašarinių žaliavų sąraše atitinka pašarinių žaliavų naudojimo apribojimus pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad pašarinės žaliavos, kurios yra genetiškai modifikuoti organizmai, yra iš jų pagamintos arba gautos per fermentacijos procesą, kuriame naudojami genetiškai modifikuoti organizmai, atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ( 1 ). Pašarinės žaliavos, kurios sudarytos iš šalutinių gyvūninių produktų arba kurių sudėtyje yra tokių produktų, atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 ( 2 ) ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 ( 3 ) reikalavimus, o jų naudojimas gali būti ribojamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001 ( 4 ). Pašarų ūkio subjektai, naudojantys į katalogą įrašytas pašarines žaliavas, užtikrina, kad jos atitiktų Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį.

3) Nebevartotini maisto produktai – tai maisto produktai, išskyrus viešojo maitinimo atliekas, kurie buvo pagaminti žmonėms vartoti visapusiškai laikantis Sąjungos maisto teisės aktų, bet dėl praktinių arba logistinių sumetimų, gamybos sunkumų arba pakuotės ar kitokių defektų nebėra skirti vartoti žmonėms ir, vartojami kaip pašaras, nekelia pavojaus sveikatai. Nebevartotiniems maisto produktams ir viešojo maitinimo atliekoms Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 1 punkte nurodyti didžiausi leidžiamieji kiekiai netaikomi. Jie taikomi tik nebevartotinus maisto produktus ir viešojo maitinimo atliekas perdirbant į pašarus.

4) Vadovaujantis gerąja patirtimi, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005 ( 5 ) 4 straipsnyje, pašarinėse žaliavose neturi būti dėl gamybos proceso atsiradusių cheminių priemaišų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų, išskyrus atvejus, kai kataloge nustatytas konkretus didžiausias leidžiamas kiekis. Medžiagų, kurias draudžiama naudoti pašaruose, neturi būti, todėl tokių medžiagų didžiausi leidžiami kiekiai nenustatomi. Skaidrumo sumetimais pašarų ūkio subjektai, vykdydami komercinius sandorius, susijusius su pašarinėmis žaliavomis, kuriose yra toleruotinų liekanų, papildomai pateikia atitinkamą informaciją.

5) Vadovaujantis gerąja patirtimi, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 183/2005 4 straipsnyje, laikantis ALARA ( 6 ) principo ir nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 183/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB ( 7 ), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 ( 8 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 ( 9 ) taikymui tikslinga pašarinių žaliavų kataloge nustatyti didžiausius leidžiamuosius cheminių priemaišų, atsiradusių dėl pašarų gamybos proceso ar dėl pagalbinių perdirbimo medžiagų ir sudarančių 0,1 % arba daugiau masės, kiekius. Jei manoma esant būtina dėl gerosios prekybos praktikos, kataloge taip pat gali būti nustatytas didžiausias leidžiamasis cheminių priemaišų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų, kurių yra mažiau kaip 0,1 %, kiekis. Jeigu šio priedo B arba C dalyse nenurodyta kitaip, bet koks didžiausias leidžiamasis kiekis išreiškiamas kaip masės dalis ( 10 ).

Konkretus didžiausias leidžiamasis cheminių priemaišų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų kiekis nurodomas proceso aprašyme B dalyje, pašarinių žaliavų aprašyme C dalyje arba kategorijos pabaigoje C dalyje. Jeigu C dalyje nenustatyta jokio konkretaus didžiausio leidžiamojo kiekio, bet kuriai C dalyje nurodytai pašarinei žaliavai taikomas didžiausias leidžiamasis kiekis, nustatytas B dalyje atitinkamam procesui, jeigu tos žaliavos aprašyme nurodytas šis procesas ir jeigu susijęs procesas atitinka B dalyje pateiktą aprašymą.

6) Į C dalies 12 skyrių neįtrauktas pašarines žaliavas, kurios pagamintos fermentacijos būdu ir (arba) kurių sudėtyje natūraliai esama mikroorganizmų, galima teikti rinkai su gyvais mikroorganizmais, jeigu numatoma pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje jų yra, paskirtis

(a) 

nėra mikroorganizmų dauginimas ir

(b) 

nėra susijusi su mikroorganizmo (-ų) funkcija pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 I priedą.

Negalima teigti, kad mikroorganizmų buvimas arba dėl jų atsiradusi funkcija yra susijusi su pašarinėmis žaliavomis ir kombinuotaisiais pašarais, kuriuose jų yra.

7) Pašarinių žaliavų botaninis grynumas yra ne mažesnis nei 95 %. Tačiau botaninės priemaišos, kaip antai kitų aliejinių augalų sėklų arba aliejinių augalų vaisių liekanos po ankstesnio gamybos proceso, neturi viršyti 0,5 % kiekvienai aliejinių augalų sėklų arba vaisių rūšiai. Nukrypstant nuo šių bendrųjų taisyklių, C dalyje pateiktame pašarinių žaliavų sąraše nustatomas konkretus kiekis.

8) Į pašarinės žaliavos pavadinimą įrašomas ( 11 ), jeigu taikoma, vieno arba kelių apdorojimo būdų, išvardytų B dalies apdorojimo būdų žodyno paskutinėje skiltyje, bendrinis pavadinimas arba apibrėžiamasis žodis, kaip tai nustatyta C dalyje, siekiant nurodyti, kad pašalinė žaliava buvo apdorota taikant atitinkamą būdą ar būdus, jeigu toks būdas nenurodytas atitinkamos pašarinės žaliavos aprašyme C dalyje. Pašarinė žaliava, kurios pavadinimas yra sudarytas iš C dalyje nurodyto pavadinimo ir vieno arba kelių B dalyje išvardytų apdorojimo būdų bendrinio pavadinimo arba apibrėžiamojo žodžio, laikoma įtraukta į katalogą, o jos etiketėje atitinkamai pateikiama privaloma nurodyti informacija apie šią pašarinę žaliavą, nurodyta B ir C dalių paskutinėse skiltyse. Jeigu B dalies paskutinėje skiltyje nurodytas konkretus apdorojant naudotas metodas, jis nurodomas pašarinės žaliavos pavadinime. Jeigu C dalyje yra pašarinės žaliavos pavadinimas ir su gamybos procesu susijęs apibrėžiamasis žodis, pateikiama išskirtinai tik privaloma nurodyti informacija, nurodyta paskutinėse C dalies skiltyse. Pašarinės žaliavos pavadinimas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 24 straipsnio 1a dalyje, yra pavadinimas, įrašytas C dalyje atitinkamai kartu su bendriniu vieno ar kelių B dalyje išvardytų apdorojimo būdų pavadinimu arba apibrėžiamuoju žodžiu.

9) Jei pašarinės žaliavos gamybos procesas skiriasi nuo atitinkamo apdorojimo būdo aprašymo, pateikto B dalies apdorojimo būdų žodyne, gamybos procesas nurodomas atitinkamos pašarinės žaliavos aprašyme.

10) Galima vartoti kai kurių pašarinių žaliavų sinonimus. Tokie sinonimai pateikiami laužtiniuose skliaustuose C dalies pašarinių žaliavų sąraše atitinkamai pašarinei žaliavai skirto įrašo skiltyje „Pavadinimas“.

11) Siekiant parodyti rinkos padėtį ir pašarų ūkio subjektų praktikoje vartojamą kalbą pašarinių žaliavų komercinei vertei pabrėžti, C dalies pašarinių žaliavų sąraše, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus, vartojamas atitinkamai žodis „produktas“ arba „gretutinis produktas“, o ne „šalutinis produktas“.

12) Botaninis augalo pavadinimas nurodomas tik C dalies pašarinių žaliavų sąrašo tam augalui skirto pirmo įrašo aprašyme.

13) Jei tam tikrame į katalogą įtrauktame produkte yra didelė konkrečios sudedamosios medžiagos koncentracija arba dėl gamybos proceso pakito produkto maistinės savybės, laikomasi principo, kad atitinkamos pašarinės žaliavos analitines sudedamąsias medžiagas privaloma nurodyti ženklinant.

14) Reglamento (EB) Nr. 767/2009 15 straipsnio g punkte kartu su to reglamento I priedo 6 punktu nustatyti drėgniui taikomi ženklinimo reikalavimai. Minėto reglamento 16 straipsnio 1 dalies b punkte kartu su jo V priedu nustatyti ženklinimo reikalavimai, taikomi kitoms analitinėms sudedamosioms medžiagoms. Be to, Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 5 punkte nustatyta, kad, jei druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis iš viso viršija 2,2 % arba tam tikrose pašarinėse žaliavose jis viršija minėto reglamento V priedo atitinkamame skirsnyje nustatytą kiekį, tą kiekį būtina nurodyti. Tačiau kai kurie C dalies pašarinių žaliavų sąrašo įrašai nukrypsta nuo minėtų taisyklių:

a) 

privalomasis deklaravimas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 767/2009 V priedo atitinkamame skirsnyje, pakeičiamas privaloma nurodyti informacija apie analitines sudedamąsias medžiagas C dalies pašarinių medžiagų sąraše;

b) 

jei C dalies pašarinių žaliavų sąraše privalomai nurodyti informacijai skirtoje skiltyje nenurodyta jokių analitinių sudedamųjų medžiagų, kurias reikėtų nurodyti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 V priedo atitinkamu skirsniu, nė vienos iš tokių sudedamųjų medžiagų nurodyti ženklinant nereikia. Tačiau jeigu C dalies pašarinių žaliavų sąraše nėra nustatyta druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekio, toks kiekis nurodomas, jei jis viršija 2,2 %;

c) 

jeigu C dalies pašarinių žaliavų sąrašo skiltyje „Privaloma nurodyti informacija“ nustatytas vienas ar keli konkretūs drėgnio kiekiai, taikomi šie, o ne Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 6 punkte nustatyti kiekiai. Tačiau jeigu drėgnis neviršija 14 %, jo kiekio nurodyti neprivaloma. Jei minėtoje skiltyje konkretus drėgnio kiekis nenurodytas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 6 punktas.

15) Pašarų ūkio subjektas, kuris tvirtina, kad pašarinė žaliava pasižymi daugiau savybių nei nurodytosios C dalies pašarinių žaliavų sąrašo skiltyje „Aprašymas“, arba nurodo į B dalį įtrauktą apdorojimo būdą, kuris gali būti laikomas teiginiu (pvz., apsaugojimas nuo suirimo didžiajame skrandyje), turi laikytis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 13 straipsnio. Be to, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 9 ir 10 straipsniais pašarinės žaliavos gali būti skirtos specialioms mitybos reikmėms.

16) Jeigu C dalyje nurodyta pašarinė žaliava, dėl kurios išnašoje reikalaujama, kad pavadinimas būtų papildytas rūšies pavadinimu, yra sudaryta iš kelių rūšių, ji gali būti laikoma pašarine žaliava tik tada, kai augalų ar gyvūnų ar jų dalių, naudojamų kaip pašarinės žaliavos, savybės ir kilmė yra tokios pačios.

B DALIS

Apdorojimo būdų žodynas



 

Apdorojimo būdas

Apibrėžtis

Bendrinis pavadinimas arba apibrėžiamasis žodis

1

Frakcionavimas oru

Dalelių atskyrimas oro srove.

Frakcionuota oru

2

Aspiracija

Dulkių, smulkių dalelių ar kitokių dalių su prikibusiomis smulkiomis grūdų dalelėmis šalinimo nuo palaidų grūdų oro srove procesas.

Aspiruota

3

Blanširavimas

Organinės medžiagos terminio apdorojimo verdančiu vandeniu arba garais, siekiant denatūruoti natūralius fermentus, suminkštinti audinį ir pašalinti kvapus, procesas; virimo procesui nutraukti medžiaga panardinama į šaltą vandenį.

Blanširuota

4

Balinimas

Natūralios spalvos panaikinimas cheminėmis arba fizinėmis priemonėmis arba naudojant balinančiąsias žemes.

Balinta

5

Atšaldymas

Temperatūros mažinimas iki žemesnės nei aplinkos, bet aukštesnės nei užšalimo taško temperatūros, kad produktą galima būtų ilgiau laikyti.

Atšaldyta

6

Kapojimas

Dalelių dydžio mažinimas vienu ar keliais peiliais.

Sukapota

7

Valymas

Objektų (priemaišų, pvz., akmenų) arba vegetacinių augalo dalių, pvz., neprikibusių šiaudų, luobelių ar piktžolių dalelių, šalinimas.

Valyta / atskirta

8

Koncentravimas (1)

Vandens ir (arba) kitų sudedamųjų dalių šalinimas. (2)

Koncentruota

9

Kondensavimas

Garų ar dujų būsenos medžiagos vertimas skystąja medžiaga.

Sutirštinta / kondensuota

10

Virimas

Šilumos naudojimas fizinėms ir cheminėms pašarinių žaliavų savybėms pakeisti.

Virta

11

Traiškymas

Dalelių dydžio mažinimas traiškytuvu.

Sutraiškyta

12

Kristalizavimas

Gryninimas, kurio metu iš skysto tirpalo susidaro kieti kristalai. Skysčio priemaišos paprastai nepatenka į kristalo gardelinę struktūrą.

Kristalizuota

13

Lukštenimas (3)

Grūdų, sėklų, vaisių, riešutų ir pan. išorinio sluoksnio dalinis ar visiškas šalinimas.

Išlukštenta, aplukštenta

14

Gliaudymas / lukštenimas

Pupų, grūdų ir sėklų išorinės luobelės šalinimas (paprastai fizinėmis priemonėmis).

Išgliaudyta arba išlukštenta (4)

15

Depektinizavimas

Pektinų ekstrahavimas iš pašarinių žaliavų.

Depektinizuota

16

Desikavimas

Drėgmės ekstrahavimas.

Desikuota arba dehidratuota

17

Glitėsių šalinimas

Glitėsių sluoksnio šalinimas nuo paviršiaus.

Pašalinti glitėsiai

18

Cukraus šalinimas

Visiškas ar dalinis monosacharidų ir disacharidų šalinimas cheminėmis ar fizinėmis priemonėmis iš melasos ar kitų medžiagų, kuriose yra cukraus.

Pašalintas cukrus, iš dalies pašalintas cukrus

19

Detoksikacija

Nuodingų teršalų naikinimas arba jų koncentracijos mažinimas.

Detoksikuota

20

Distiliavimas

Skysčių frakcionavimas virinant ir surenkant kondensuotus garus į atskirą talpyklą.

Distiliuota

21

Džiovinimas

Vandens šalinimas natūraliu arba dirbtiniu būdu.

Atitinkamai: natūraliai išdžiovinta arba išdžiovinta dirbtiniu būdu

22

Silosavimas

Procesas, kurio metu pašarinių žaliavų irimas kontroliuojamas rūgštinant anaerobinėmis sąlygomis, o rūgštinimas yra natūralios fermentacijos rezultatas ir (arba) gaunamas pridėjus siloso priedų.

Silosuota

23

Garinimas

Vandens kiekio mažinimas.

Išgarinta

24

Ekspandavimas

Terminis procesas, kurio metu staiga išgarinus produkto viduje esantį vandenį produktas išsipučia.

Ekspanduota arba pūsta

25

Išspaudimas

Aliejaus arba riebalų pašalinimas spaudžiant.

Išspaudos / rupiniai ir aliejus / riebalai

26

Ekstrahavimas

Tirpių sudedamųjų dalių pašalinimas iš žaliavos iš dalies arba visiškai atskiriant vandeniu ar kitu tirpikliu į skystąsias ir kietąsias būsenas, o gautos medžiagos yra ekstraktas (5) ir vienas ar keli ekstrahavimo gretutiniai produktai (6).

Ekstraktas / aliejus / cukrus arba atitinkamai ekstrahavimo / miltų / melasos / minkštimo gretutinis produktas

27

Ekstrudavimas

Terminis procesas, kurio metu staiga išgarinus produkto viduje esantį vandenį produktas suyra ir tuo pačiu metu produktui suteikiama konkreti forma išspaudžiant jį pro tam tikrą angą.

Ekstruduota

28

Fermentacija

Mikroorganizmų, kaip antai bakterijų, grybų ar mielių, dauginimas arba naudojimas žaliavų cheminei sudėčiai arba cheminėms savybėms pakeisti.

Fermentuota

29

Filtravimas

Skysčio leidimas per akytąją terpę arba membraninį filtrą siekiant pašalinti kietąsias daleles. Tada gaunama filtruota pašarinė žaliava ir filtravimo liekanos (2).

Filtruota

30

Dribsnių gaminimas

Sudrėkintos ir termiškai apdorotos žaliavos valcavimas, siekiant gauti plonus medžiagos gabalėlius.

Dribsniai

31

Grūdų malimas

Sausų grūdų dalelių mažinimas, kad jos lengviau išsiskaidytų į sudedamąsias frakcijas (pirmiausia į miltus, sėlenas ir pamiltes).

Atitinkamai: miltai, sėlenos, pamiltės (7) arba pašaras

32

Šaldomasis frakcionavimas

Šaldant aliejų atskiriamos sočiosios ir nesočiosios aliejaus dalelės. Šaldant sočiosios aliejaus dalelės sustingsta, o nesočiosios lieka skystos ir gali būti, pvz., dekantuojamos. Šaldomojo frakcionavimo produktas – sustingęs aliejus.

Gauta šaldomojo frakcionavimo būdu

33

Fragmentavimas

Pašarinių žaliavų dalijimas į fragmentus.

Fragmentuota

34

Kepimas

Pašarinių žaliavų kepimas aliejuje arba riebaluose.

Kepta

35

Standinimas

Gelio (standžios, drebučių pavidalo medžiagos, kuri gali būti nuo minkštos ir silpnos iki kietos ir tvirtos) formavimo procesas, paprastai naudojant standiklius.

Standinta

36

Smulkinimas / granuliavimas

Pašarinių žaliavų apdorojimas tam tikro dydžio ir konsistencijos dalelėms gauti.

Smulkinta / granuliuota

37

Malimas

Kietų pašarinių žaliavų dalelių dydžio mažinimas sausuoju arba drėgnuoju būdu.

Šlifuota arba malta

38

Šildymas / kaitinimas

Terminis apdorojimas tam tikromis sąlygomis, pvz., slėgiu arba drėgme.

Šildyta / kaitinta

39

Hidrinimas

Katalizinis procesas, kuriuo siekiama prisotinti dvigubas aliejaus, riebalų arba riebalų rūgščių jungtis, atliekamas esant aukštai temperatūrai ir slegiant vandeniliui, siekiant gauti iš dalies arba visiškai prisotintus trigliceridus arba riebalų rūgštis, arba gauti poliolius redukuojant angliavandenių karbonilo grupes į hidroksilines grupes.

Hidrinta, iš dalies hidrinta

40

Hidrolizavimas

Molekulių dydžio mažinimas naudojant tam tikrus apdorojimo vandeniu ir karščiu arba slėgiu, fermentais arba rūgštimis ar šarmais būdus. Hidrolizuotoms pašarinėms žaliavoms, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, taikoma jame nustatyta apibrėžtis.

Hidrolizuota

41

Suskystinimas

Medžiagos kietosios ar dujų būsenos virsmas skystąja.

Suskystinta

42

Maceravimas

Procesas, kai pašarinei žaliavai siūlomos žaliavos arba pačios pašarinės žaliavos įdedamos į skystį, siekiant ištirpinti jos junginius mechaniniais metodais. Dėl to sumažėja pašarinės žaliavos dydis. (2)

Maceruota

43

Salyklo daiginimas

Procesas, per kurį grūdams leidžiama sudygti, kad būtų aktyvuoti natūralūs fermentai, galintys suskaidyti krakmolą į fermentuojamus angliavandenius, o baltymus – į aminorūgštis ir peptidus.

Daiginta

44

Lydymas

Kietosios medžiagos virsmas skystąja keliant temperatūrą.

Lydyta

45

Mikronizavimas

Kietosios medžiagos dalelių vidutinio skersmens mažinimas iki mikrometrinės skalės.

Mikronizuota

46

Apvirimas

Mirkymas vandenyje ir apdorojimas termiškai, kad krakmolas visiškai pavirstų drebučiais, paskui išdžiovinant.

Plikyti

47

Pasterizavimas

Kaitinimas iki kritinės temperatūros nustatytą laiką, kad būtų sunaikinti žalingi mikroorganizmai, paskui iš karto atšaldant.

Pasterizuota

48

Lupimas

Vaisių ir daržovių žievelės šalinimas.

Nulupta

49

Granuliavimas

Produkto spaudimas į tam tikros formos gabalėlius.

Granulės, granuliuota

50

Ryžių šlifavimas

Visų sėlenų ir gemalų arba jų dalies šalinimas iš lukštentų ryžių.

Šlifuota

51

Drebutinimas

Krakmolo savybių keitimas siekiant labai pagerinti jo brinkimo šaltame vandenyje savybes.

Drebutinta (8)

52

Spaudimas (9)

Dalinis arba visiškas skystos ir kietos būsenų atskyrimas mechaninėmis jėgomis.

Išspausta

53

Rafinavimas

Visiškas arba dalinis priemaišų arba nepageidaujamų sudedamųjų dalių šalinimas chemiškai arba fiziškai.

Rafinuota, iš dalies rafinuota

54

Kepinimas

Sausų pašarinių žaliavų kaitinimas virškinamumui pagerinti, spalvoms paryškinti ir (arba) natūraliems maistinę vertę mažinantiems veiksniams susilpninti.

Kepinta

55

Valcavimas

Dalelių dydžio mažinimas suspaudžiant žaliavas, pvz., grūdus, tarp besisukančių velenų.

Valcuota

56

Apsaugojimas nuo suirimo didžiajame skrandyje

Procesas, kurio metu maisto medžiagos apdorojamos fiziškai, t. y. karščiu, slėgiu, garais (taip pat juos derinant), ir (arba) veikiant, pvz., aldehidais, lignosulfonatais, natrio hidroksidu arba organinėmis rūgštimis (propiono ar tanino rūgštimi), taip, kad jos būtų apsaugotos nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Pašarinės žaliavos nuo suirimo didžiajame skrandyje neturi būti saugomos veikiant formaldehidu.

Apsaugota nuo suirimo didžiajame skrandyje veikiant [įrašyti atitinkamą medžiagą]

57

Sijojimas / atrinkimas

Skirtingo dydžio dalelių atskyrimas kratant arba leidžiant pašarines žaliavas per sietą (-us).

Sijota, atrinkta

58

Nugriebimas

Ant skysčio paviršiaus susidariusių plūdrių (pvz., pieno riebalų) šalinimas mechaniniu būdu.

Nugriebta

59

Pjaustymas

Pašarinių žaliavų pjaustymas plonais griežinėliais.

Supjaustyta

60

Įmirkymas / mirkymas

Pašarinių žaliavų (paprastai sėklų) drėkinimas ir minkštinimas, kad sutrumpėtų virimo laikas, būtų lengviau pašalinti luobelę, ir kad jos lengviau sugertų vandenį dygimui paspartinti arba sumažėtų natūralių maistinę vertę mažinančių medžiagų koncentracija.

Įmirkyta

61

Purškiamasis džiovinimas

Skysčio drėgnio mažinimas: skysta pašarinė žaliava išpurškiama jos paviršiaus ir svorio santykiui padidinti ir per ją pučiamas šiltas oras.

Išdžiovinta [purškiant], milteliai

62

Garinimas

Kaitinimas ir virimas naudojant suspaustus garus virškinamumui pagerinti.

Garinta

63

Skrudinimas

Kaitinimas (paprastai aliejinių augalų sėklų) sausu karščiu, pvz., natūraliems maistinę vertę mažinantiems veiksniams susilpninti arba pašalinti.

Skrudinta

64

Ultrafiltravimas

Skysčių filtravimas per membraną, pralaidžią tik mažoms molekulėms.

Ultrafiltruota

65

Gemalų šalinimas

Visiškas arba dalinis sutraiškytų javų grūdų gemalo pašalinimas.

Pašalinti gemalai

66

Mikronizavimas infraraudonaisiais spinduliais

Terminis procesas, kurio metu javai, šaknys, sėklos ar gumbai arba jų gaminiai virinami ir kepinami naudojant infraraudonųjų spindulių šilumą; paskui paprastai gaminami dribsniai.

Mikronizuota infraraudonaisiais spinduliais

67

Aliejaus / riebalų ir hidrinto aliejaus / riebalų skaidymas

Cheminis riebalų / aliejų hidrolizavimo procesas. Riebalams / aliejui reaguojant su vandeniu esant aukštai temperatūrai ir slėgiui hidrofobinės sąveikos etapu galima gauti neapdorotas riebalų rūgštis, o hidrofilinės sąveikos etapu – glicerolio vandenis (neapdorotą glicerolį).

Skaidyta

68

Ultragarsinis ardymas

Tirpiųjų sudedamųjų dalių mechaniškas atskyrimas apdorojant didelės galios ultragarsu ir šiluma vandenyje.

Suardyta

69

Mechaninis maisto pakuotės šalinimas

Mechaninis pakavimo medžiagos pašalinimas.

Mechaniškai išpakuota

70

Apdorojimas natrio šarmu

[apdorojimas kaustine soda]

Daug ląstelienos turinčios pašarinės žaliavos apdorojimas natrio hidroksidu (10) siekiant pagerinti jos virškinamumą.

Apdorota kaustine soda

(1)   

Jei reikia, vokiečių kalbos žodį „Konzentrieren“ galima pakeisti žodžiu „Eindicken“, tokiu atveju vartotinas bendrinis pavadinimas „eingedickt“.

(2)   

Pagrindinė gaunamų pašarinių žaliavų paskirtis yra teikti baltymus, angliavandenius, riebalus, energiją, mineralines medžiagas arba maistines skaidulas.

(3)   

Jei reikia, vietoj „lukštenimo“ galima vartoti „gliaudymą“, tokiu atveju vartotinas bendrinis pavadinimas „išgliaudyta“.

(4)   

Kalbant apie ryžius, procesas aprašomas kaip „lukštenimas“, o bendrinis pavadinimas – „išlukštenta“.

(5)   

Ekstraktas yra skystoji medžiaga, kurioje yra tirpiųjų medžiagų (pvz., riebalų ir (arba) aliejaus, cukraus ar kitų tirpių komponentų). Pagrindinė šių ekstraktų kaip pašarinių žaliavų paskirtis yra tiekti baltymus, angliavandenius, riebalus, energiją, mineralines medžiagas arba maistines skaidulas. Tai, kad ekstrahavimas yra nurodytas kaip pašarinių žaliavų apdorojimo būdas, nereiškia, kad ekstraktai negali būti priskiriami prie pašarų priedų.

(6)   

Gretutinis ekstrahavimo produktas yra po ekstrahavimo proceso likusi dalis, išskyrus ekstraktą, pvz., miltai arba minkštimas. Pagrindinė šių gretutinių ekstrahavimo produktų kaip pašarinių žaliavų paskirtis yra tiekti baltymus, angliavandenius, riebalus, energiją, mineralines medžiagas arba maistines skaidulas.

(7)   

Prancūzų kalba galima vartoti pavadinimą „issues“.

(8)   

Vokiečių kalba galima vartoti bendrinį pavadinimą „aufgeschlossen“ ir pavadinimą „Quellwasser“ (jei tai krakmolas). Danų kalba galima vartoti bendrinį pavadinimą „Kvældning“ ir pavadinimą „Kvældet“ (jei tai krakmolas).

(9)   

Jei reikia, prancūzų kalbos žodį „Pressage“ galima pakeisti žodžiais „Extraction mécanique“.

(10)   

Laikomasi tinkamo ir saugaus naudojimo instrukcijų.

C DALIS

Pašarinių žaliavų sąrašas

1.    Javų grūdai ir jų produktai



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

1.1.1

Miežiai

Hordeum vulgare L. rūšies miežių grūdai

 

1.1.2

Pūsti miežiai

Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų miežių, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojant slėgiu.

Krakmolas

1.1.3

Kepinti miežiai

Iš dalies kepintas neryškios spalvos miežių kepinimo produktas.

Krakmolas, jei > 10 %

Žali baltymai, jei > 15 %

1.1.4

Miežių dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentus miežius. Produkte gali būti nedidelis miežių lukštų kiekis.

Krakmolas

1.1.5

Miežių ląsteliena

Miežių krakmolo gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – ląsteliena, taip pat endospermo dalelės.

Žalia ląsteliena

Žali baltymai, jei > 10 %

1.1.6

Miežių lukštai

Produktas, gaunamas sumalus, persijojus ir išlukštenus miežių grūdus.

Žalia ląsteliena

Žali baltymai, jei > 10 %

1.1.7

Miežinės pamiltės

Produktas, gaunamas sijotus išlukštentus miežius perdirbant į perlines kruopas, kruopmilčius arba miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės dalimis ir tam tikras grūdų atsijų kiekis.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.1.8

Miežių baltymai

Miežių produktas, gaunamas atskiriant krakmolą ir sėlenas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – baltymai.

Žali baltymai

1.1.9

Miežių baltymų pašaras

Miežių produktas, gaunamas atskiriant krakmolą. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – baltymai ir endospermo dalelės.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 60 %

Jei drėgnis < 45 %:

— žali baltymai

— krakmolas

1.1.10

Miežių sunka

Miežių produktas, gaunamas drėgnuoju būdu ekstrahuojant baltymus ir krakmolą.

Žali baltymai

1.1.11

Miežių sėlenos

Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų išlukštentų miežių grūdų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės.

Žalia ląsteliena

1.1.12

Skystas miežių krakmolas

Gaminant iš miežių krakmolą gaunama antrinė krakmolo frakcija.

Jei drėgnis < 50 %:

— krakmolas

1.1.13

Salyklinių miežių atsijos

Mechaninio sijojimo (frakcionavimo pagal dydį) produktas, kurio sudedamosios dalys – smulkūs miežių branduoliai ir miežių branduolių frakcijos, atskirtos prieš salyklo daiginimą.

Žalia ląsteliena

Žali pelenai, jei > 2,2 %

1.1.14

Salykliniai miežiai ir smulkios salyklo dalelės

Produktas, kurio sudedamosios dalys – miežių branduolių ir salyklo frakcijos, atskirtos daiginant salyklą.

Žalia ląsteliena

1.1.15

Salyklinių miežių lukštai

Salyklinių miežių valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – lukštų frakcijos ir smulkios dalelės.

Žalia ląsteliena

1.1.16

Drėgni kietieji miežių žlaugtai

Etanolio gamybos iš miežių produktas. Jo sudedamoji dalis – kietoji pašaro frakcija iš distiliuojamos medžiagos.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %:

— žali baltymai

1.1.17

Drėgni tirpūs miežių žlaugtai

Etanolio gamybos iš miežių produktas. Jo sudedamoji dalis – tirpi pašaro frakcija iš distiliuojamos medžiagos.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 70 %

Jei drėgnis < 45 %:

— žali baltymai

1.1.18

Salyklas (2)

Sudaigintų javų produktas, išdžiovintas, sumaltas ir (arba) ekstrahuotas.

 

1.1.19

Salyklo šaknelės (2)

Salyklinių javų daiginimo ir salyklo valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – šaknelės, smulkios javų dalelės, lukštai ir smulkūs skaldyti salyklinių javų grūdai.

 

1.2.1

Kukurūzai (3)

Paprastųjų kukurūzų (Zea mays L. ssp. mays) grūdai.

 

1.2.2

Kukurūzų dribsniai (3)

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentus kukurūzus. Produkte gali būti nedidelis kukurūzų lukštų kiekis.

Krakmolas

1.2.3

Kukurūzų pamiltės (3)

Kukurūzų miltų arba kruopmilčių gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų dalys, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kukurūzų sėlenų. Jame gali būti tam tikras kukurūzų gemalų kiekis.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

Žali riebalai, jei > 5 %

1.2.4

Kukurūzų sėlenos (3)

Kukurūzų miltų arba kruopmilčių gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir tam tikras kukurūzų gemalų su endospermo dalelėmis kiekis.

Žalia ląsteliena

1.2.5

Kukurūzų burbuolių šerdys (3)

Kukurūzo burbuolės branduolys. Jame gali būti likęs nedidelis kiekis kukurūzų ir taurėlapių, nepašalintų nuimant derlių.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.2.6

Kukurūzų atsijos (3)

Po sijojimo gavus produktą atskirtos kukurūzų branduolių frakcijos.

 

1.2.7

Kukurūzų ląsteliena (3)

Kukurūzų krakmolo gamybos produktas. Pagrindinė produkto sudedamoji dalis – ląsteliena.

Drėgnis, jei < 50 % arba > 70 %

Jei drėgnis < 50 %:

— žalia ląsteliena

1.2.8

Kukurūzų baltymai [Kukurūzų glitimas] (3)

Kukurūzų krakmolo gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – baltymai (prolaminai), gaunami atskiriant krakmolą.

Drėgnis, jei < 70 % arba > 90 %

Jei drėgnis < 70 %:

— žali baltymai

1.2.9

Kukurūzų baltymų pašaras [Kukurūzų glitimo pašaras(3)

Produktas, gaunamas gaminant kukurūzų krakmolą. Jo sudedamosios dalys – sėlenos ir kukurūzų sunka. Produkte taip pat gali būti skaldytų kukurūzų ir gretutinių produktų, susidariusių iš kukurūzų ekstrahuojant gemalų aliejų. Gali būti pridėta kitų produktų, gautų iš krakmolo ir rafinuojant arba fermentuojant krakmolo produktus.

Juose gali būti iki 2 % natrio ir 2 % chlorido.

Drėgnis, jei < 40 % arba > 65 %

Jei drėgnis < 40 %:

— žali baltymai

— žalia ląsteliena

— krakmolas

1.2.10

Kukurūzų gemalai (3)

Kukurūzų kruopmilčių, miltų arba krakmolo gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – kukurūzų gemalai, išorinės luobelės ir endospermo dalelės.

Drėgnis, jei < 40 % arba > 60 %

Jei drėgnis < 40 %:

— žali baltymai

— žali riebalai

1.2.11

Kukurūzų gemalų išspaudos (3)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant apdorotus kukurūzų gemalus, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir sėklos luobelių dalelės.

Žali baltymai

Žali riebalai

1.2.12

Kukurūzų gemalų miltai (3)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant apdorotus kukurūzų gemalus.

Žali baltymai

1.2.13

Žalias kukurūzų gemalų aliejus (3)

Aliejus ir riebalai, gaunami spaudžiant ir (arba) ekstrahuojant kukurūzų gemalus.

Drėgnis, jei > 1 %

1.2.14

Pūsti kukurūzai (3)

Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų kukurūzų, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojant slėgiu.

Krakmolas

1.2.15

Kukurūzų ekstraktas (3)

Koncentruotas skystis, liekantis įmirkius kukurūzus.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 65 %

Jei drėgnis < 45 %:

— žali baltymai

1.2.16

Saldžiųjų kukurūzų silosas (3)

Saldžiųjų kukurūzų perdirbimo pramonės gretutinis produktas, kurio sudedamosios dalys – sukapoti ir nusausinti arba išspausti burbuolių branduoliai, lukštai ir šerdžių dalys. Gaunamas kapojant saldžiųjų kukurūzų burbuoles, lukštus ir lapus bei branduolius.

Žalia ląsteliena

1.2.17

Sutraiškyti kukurūzai, iš kurių pašalinti gemalai (3)

Produktas, gaunamas šalinant sutraiškytų kukurūzų gemalus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalys; jame dar gali būti tam tikras kukurūzų gemalų su išorinių luobelių dalelėmis kiekis.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.2.18

Kukurūzų kruopos (3)

Kietos, stambios maltų kukurūzų dalys, kuriose yra nedaug arba iš viso nėra sėlenų ar gemalų.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.2.19

Kukurūzų gemalų miltų pašaras (3)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant apdorotus kukurūzų gemalus. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki:

— 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio

— 1,3 % žalių lecitinų

— 2 % soupstokų.

Žali baltymai

1.2.20

Kukurūzų burbuolių mišinys

Kukurūzų grūdai ir burbuolės.

 

1.2.21

Kukurūzų burbuolių mišinys su lukštais

Kukurūzų grūdai, burbuolės ir lukštai.

 

1.3.1

Soros

Sorų (Panicum miliaceum L.) grūdai.

 

1.4.1

Avižos

Sėjamųjų avižų (Avena sativa L.) ir kitų rūšių avižų grūdai.

 

1.4.2

Išlukštentos avižos

Išlukštenti avižų grūdai.

 

1.4.3

Avižiniai dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentas avižas. Produkte gali būti nedidelis avižų lukštų kiekis.

Krakmolas

1.4.4

Avižinės pamiltės

Produktas, gaunamas sijotas išlukštentas avižas perdirbant į avižines kruopas ir miltus. Pagrindinės sudedamosios jo dalys – nedidelis kiekis lukštų ir endospermo dalelių.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.4.5

Avižinės sėlenos

Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų išlukštentų avižų grūdų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės.

Žalia ląsteliena

1.4.6

Avižų lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant avižų grūdus.

Žalia ląsteliena

1.4.7

Pūstos avižos

Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų avižų, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojant slėgiu.

Krakmolas

1.4.8

Avižinės kruopos

Išvalytos avižos be lukštų.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.4.9

Avižiniai miltai

Produktas, gaunamas malant avižų grūdus.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.4.10

Pašariniai avižų miltai

Avižų produktas, gautas išlukštenus avižas, kuriame yra didelis krakmolo kiekis.

Žalia ląsteliena

1.4.11

Avižinis pašaras

Produktas, gaunamas sijotas išlukštentas avižas perdirbant į avižines kruopas ir miltus. Pagrindinės sudedamosios jo dalys – nedidelis kiekis lukštų ir endospermo dalelių.

Žalia ląsteliena

1.5.1

Bolivinių balandų sėklų rupiniai

Bolivinės balandos (Chenopodium quinoa Willd.) išvalytos sėklos, iš kurių viršutinio sluoksnio pašalintas saponinas.

 

1.6.1

Skaldyti ryžiai

Ryžių (Oryza sativa L.) branduolių dalys, trumpesnės nei trys ketvirčiai viso branduolio. Ryžiai gali būti apvirti.

Krakmolas

1.6.2

Šlifuoti ryžiai

Lukštenti ryžiai, iš kurių šlifuojant buvo beveik visai pašalinti sėlenos ir gemalai. Ryžiai gali būti apvirti.

Krakmolas

1.6.3

Drebutiniai ryžiai

Produktas, gaunamas iš šlifuotų arba skaldytų ryžių drebutinant.

Krakmolas

1.6.4

Ekstruduoti ryžiai

Produktas, gaunamas ekstruduojant ryžių miltus.

Krakmolas

1.6.5

Ryžių dribsniai

Produktas, gaunamas gaminant drebutinių arba skaldytų ryžių branduolių dribsnius.

Krakmolas

1.6.6

Lukštenti ryžiai

Žaliaviniai ryžiai (Oryza Sativa L.), nuo kurių pašalinti tiktai lukštai. Lukštenant ir apdorojant gali būti prarandamas tam tikras sėlenų kiekis.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.6.7

Malti pašariniai ryžiai

Produktas, gaunamas malant pašarinius ryžius, kurio sudedamosios dalys – žali pusiau stikliški arba nenunokę grūdai, išsijoti šlifuojant lukštentus ryžius, arba paprasti lukštenti grūdai, geltoni arba dėmėti.

Krakmolas

1.6.8

Ryžių miltai

Produktas, gaunamas malant šlifuotus ryžius. Ryžiai gali būti apvirti.

Krakmolas

1.6.9

Lukštentų ryžių miltai

Produktas, gaunamas malant lukštentus ryžius. Ryžiai gali būti apvirti.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.6.10

Ryžių sėlenos

Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – išoriniai branduolio sluoksniai (apyvaisis, luobelė, branduolys, aleuronas) ir gemalo dalys. Ryžiai gali būti apvirti arba ekstruduoti.

Žalia ląsteliena

1.6.11

Ryžių sėlenos su kalcio karbonatu

Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – išoriniai branduolio sluoksniai (apyvaisis, luobelė, branduolys, aleuronas) ir gemalo dalys. Jame gali būti iki 23 % kalcio karbonato, kuris naudojamas kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga. Ryžiai gali būti apvirti.

Žalia ląsteliena

Kalcio karbonatas

1.6.12

Ryžių sėlenos, iš kurių pašalinti riebalai

Ryžių sėlenos, gaunamos ekstrahuojant aliejų.

Žalia ląsteliena

1.6.13

Ryžių sėlenų aliejus

Iš stabilizuotų ryžių sėlenų ekstrahuojamas aliejus.

 

1.6.14

Ryžių pamiltės

Ryžių miltų ir krakmolo gamybos produktas, gaunamas šlifuojant sausuoju arba drėgnuoju būdu ir sijojant. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – krakmolas, baltymai, riebalai ir ląsteliena. Ryžiai gali būti apvirti. Juose gali būti iki 0,25 % natrio ir iki 0,25 % sulfato.

Krakmolas, jei > 20 %

Žali baltymai, jei > 10 %

Žali riebalai, jei > 5 %

Žalia ląsteliena

1.6.15

Ryžių pamiltės su kalcio karbonatu

Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – aleurono sluoksnio ir endospermo dalelės. Jame gali būti iki 23 % kalcio karbonato, kuris naudojamas kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga. Ryžiai gali būti apvirti.

Krakmolas

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

Kalcio karbonatas

1.6.16

Ryžiai

Oryza sativa L. grūdai.

 

1.6.17

Ryžių gemalai

Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – gemalai.

Žali riebalai

Žali baltymai

1.6.18

Ryžių gemalų išspaudos (5)

Produktas, gaunamas traiškant ryžių gemalus siekiant išspausti aliejų.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

1.6.20

Ryžių baltymai

Ryžių krakmolo gamybos produktas, gaunamas šlifuojant drėgnuoju būdu, sijojant, atskiriant, koncentruojant ir džiovinant.

Žali baltymai

1.6.21

Skystas poliruotų ryžių pašaras

Koncentruotas skystas produktas, gaunamas šlifuojant drėgnuoju būdu ir sijojant ryžius.

Krakmolas

1.6.22

Pūsti ryžiai

Produktas, gaunamas ekspanduojant ryžių branduolius arba skaldytus ryžių branduolius.

Krakmolas

1.6.23

Fermentuoti ryžiai

Produktas, gaunamas fermentuojant ryžius.

Krakmolas

1.6.24

Deformuoti ryžiai, šlifuoti / kreidiški šlifuoti ryžiai

Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – sveiki arba skaldyti deformuoti branduoliai ir (arba) kreidiški branduoliai, ir (arba) pažeisti branduoliai, ir (arba) natūraliai dažyti branduoliai (žali, raudoni, geltoni), ir (arba) paprasti lukštenti grūdai.

Krakmolas

1.6.25

Nesubrendę šlifuoti ryžiai

Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – nesubrendę ir (arba) kreidiški branduoliai.

Krakmolas

1.7.1

Rugiai

Sėjamųjų rugių (Secale cereale L.) grūdai.

 

1.7.2

Ruginės pamiltės

Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų rugių. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės dalimis ir įvairios grūdų dalys.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.7.3

Ruginis pašaras

Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų rugių. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo nei iš rugių sėlenų, dalelės.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.7.4

Ruginės sėlenos

Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų rugių. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.8.1

Dvispalviai sorgai [Milo]

Dvispalvių sorgų (Sorghum bicolor (L). Moench) grūdai / sėklos.

 

1.8.2

Baltieji sorgai

Tam tikrų sorgų veislių grūdai su balta luobele.

 

1.8.3

Sorgų pašaras

Džiovintas produktas, gaunamas atskiriant sorgų krakmolą. Pagrindinė produkto sudedamoji dalis – sėlenos. Produkte taip pat gali būti sausų maceravimui naudoto vandens likučių ir gali būti pridėta gemalų.

Žali baltymai

1.9.1

Speltos

Triticum spelta L., Triticum dicoccum Schrank arba Triticum monococcum rūšių speltų grūdai.

 

1.9.2

Speltų sėlenos

Speltų miltų gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir nedidelis speltų gemalų su endospermo dalelėmis kiekis.

Žalia ląsteliena

1.9.3

Speltų lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant speltų grūdus.

Žalia ląsteliena

1.9.4

Speltų pamiltės

Produktas, gaunamas perdirbant sijotas, išlukštentas speltas į speltų miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės dalimis ir tam tikras grūdų atsijų kiekis.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.10.1

Kvietrugiai

Triticum × Secale cereale L. hibrido grūdai.

 

1.11.1

Kviečiai

Triticum aestivum L., Triticum durum Desf. ir kitų veislių kviečių grūdai.

 

1.11.2

Kviečių šaknelės

Salyklinių kviečių daiginimo ir salyklo valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – šaknelės, javų smulkios dalelės, lukštai ir smulkūs skaldyti salyklinių kviečių grūdai.

 

1.11.3

Drebutiniai kviečiai

Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų kviečių, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojant slėgiu.

Krakmolas

1.11.4

Kvietinės pamiltės

Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų kviečių grūdų arba išlukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės dalimis ir tam tikras grūdų atsijų kiekis.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.11.5

Kvietiniai dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentus kviečius. Produkte gali būti nedidelis kviečių lukštų kiekis.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.11.6

Kvietinis pašaras

Miltų arba salyklo gamybos produktas, gaunamas iš sijotų kviečių grūdų arba išlukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kviečių sėlenų, dalelės.

Žalia ląsteliena

1.11.7

Kviečių sėlenos (4)

Miltų arba salyklo gamybos produktas, gaunamas iš sijotų kviečių grūdų arba išlukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės.

Žalia ląsteliena

1.11.8

Salyklinių fermentuotų kviečių dalelės

Produktas, gaunamas gaminant kviečių ir kvietinių sėlenų salyklą ir kartu juos fermentuojant. Produktas išdžiovinamas ir sumalamas.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.11.10

Kviečių ląsteliena

Perdirbant kviečius ekstrahuota ląsteliena. Pagrindinė produkto sudedamoji dalis – ląsteliena.

Drėgnis, jei < 60 % arba > 80 %

Jei drėgnis < 60 %:

— žalia ląsteliena

1.11.11

Kviečių gemalai

Miltų gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – malant atskirti valcuoti arba nevalcuoti kviečių gemalai, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir išorinės luobelės dalelės.

Žali baltymai

Žali riebalai

1.11.12

Fermentuoti kviečių gemalai

Kviečių gemalų fermentacijos produktas.

Žali baltymai

Žali riebalai

1.11.13

Kviečių gemalų išspaudos (5)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant Triticum aestivum L., Triticum durum Desf ir kitų rūšių kviečių ir išlukštentų Triticum spelta L., Triticum dicoccum Schrank, Triticum monococcum L. speltų gemalus, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir sėklos luobelių dalelės.

Žali baltymai

1.11.15

Kviečių baltymai

Kviečių baltymai, ekstrahuoti gaminant krakmolą arba etanolį; jie gali būti iš dalies hidrolizuoti.

Žali baltymai

1.11.16

Kviečių glitimo pašaras

Kviečių krakmolo ir glitimo gamybos produktas. Jo sudedamosios dalys – sėlenos, iš kurių pašalinta dalis gemalų. Produkte gali būti kviečių sunkos, skaldytų kviečių ir kitų produktų, gautų iš krakmolo ir rafinuojant arba fermentuojant krakmolo produktus.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 60 %

Jei drėgnis < 45 %:

— žali baltymai

— krakmolas

1.11.18

Baltymų gausus kviečių glitimas

Kviečių baltymai, kurių klampusis elastingumas hidratavus yra didelis ir kuriuose yra ne mažiau kaip 80 % baltymų (N × 6,25), o sausoje medžiagoje – ne daugiau kaip 2 % pelenų.

Žali baltymai

1.11.19

Skystas kviečių krakmolas

Produktas, gaunamas iš kviečių gaminant krakmolą ir (arba) gliukozę ir glitimą.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 85 %

Jei drėgnis < 65 %:

— krakmolas

1.11.20

Baltymingas kviečių krakmolas, iš kurio iš dalies pašalintas cukrus

Kviečių krakmolo gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – iš dalies cukrintas krakmolas, tirpieji baltymai ir kitos tirpios endospermo dalelės.

Žali baltymai

Krakmolas

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

1.11.21

Kviečių sunka

Kviečių produktas, gaunamas drėgnuoju būdu ekstrahuojant baltymus ir krakmolą. Produktas gali būti hidrolizuotas.

Drėgnis, jei < 55 % arba > 85 %

Jei drėgnis < 55 %:

— žali baltymai

1.11.22

Kviečių mielių koncentratas

Drėgnas gretutinis produktas, susidarantis fermentuojant kviečių krakmolą alkoholio gamybai.

Drėgnis, jei < 60 % arba > 80 %

Jei drėgnis < 60 %:

— žali baltymai

1.11.23

Salyklinių kviečių atsijos

Mechaninio sijojimo (dalelių frakcionavimo) produktas, kurio sudedamosios dalys – smulkūs kviečių branduoliai ir kviečių branduolių frakcijos, atskirtos prieš salyklo daiginimo procesą.

Žalia ląsteliena

1.11.24

Salykliniai kviečiai ir smulkios salyklo dalelės

Produktas, kurio sudedamosios dalys – kviečių branduolių frakcijos ir salyklas, atskirti salyklo daiginimo proceso metu.

Žalia ląsteliena

1.11.25

Salyklinių kviečių lukštai

Salyklinių kviečių valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – lukštų frakcijos ir smulkios dalelės.

Žalia ląsteliena

1.11.26

Kviečių aleuronas

Produktas gaunamas, atskiriant kviečių sėlenų aleurono sluoksnį.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

1.12.2

Grūdų miltai (2)

Miltai, gaunami malant grūdus.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.12.3

Grūdų baltymų koncentratas (2)

Koncentruotas ir išdžiovintas produktas, gaunamas iš grūdų po to, kai fermentuojant mieles iš jų buvo pašalintas krakmolas.

Žali baltymai

1.12.4

Javų grūdų atsijos (2)

Mechaninio sijojimo (dalelių frakcionavimo) produktas, kurio sudedamosios dalys – smulkūs grūdai ir grūdų branduolių, kurie gali būti sudaiginti, frakcijos, atskirtos prieš tolesnį grūdų apdorojimą. Produkto sudėtyje yra daugiau žalios ląstelienos (pvz., lukštų) nei nefrakcionuotuose javuose.

Žalia ląsteliena

1.12.5

Grūdų gemalai (2)

Grūdų malimo ir krakmolo gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – malant atskirti valcuoti arba nevalcuoti grūdų gemalai, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir išorinės luobelės dalelės.

Žali baltymai

Žali riebalai

1.12.6

Grūdų žlaugtų sirupas (2)

Grūdų produktas, gaunamas išgarinus grūdų spiritui gaminti naudotų grūdų fermentacijos ir distiliavimo žlaugtų koncentratą.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 70 %

Jei drėgnis < 45 %:

— žali baltymai

1.12.7

Drėgni grūdų žlaugtai (2)

Drėgnas produktas, gaunamas kaip kietoji frakcija centrifuguojant ir (arba) filtruojant grūdų spiritui gaminti naudotų grūdų fermentacijos ir distiliavimo žlaugtus.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %:

— žali baltymai

1.12.8

Žlaugtų sunkos koncentratas (2)

Drėgnas alkoholio gamybos produktas, gaunamas fermentuojant ir distiliuojant kviečių mentalą ir cukraus sirupą, prieš tai atskyrus sėlenas ir glitimą. Produkte taip pat gali būti fermentacijai naudotų mikroorganizmų negyvų ląstelių ir (arba) jų dalių.

Jame gali būti iki 4 % kalio esant 12 % drėgniui.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %:

žali baltymai, jei > 10 %

1.12.9

Grūdų žlaugtai ir sunka (2)

Alkoholio gamybos produktas, gaunamas fermentuojant ir distiliuojant javų grūdų mentalą ir (arba) kitus produktus, kuriuose yra krakmolo ir cukraus. Juose taip pat gali būti fermentacijai naudotų mikroorganizmų negyvų ląstelių ir (arba) jų dalių. Jame gali būti iki 2 % sulfato arba iki 2 % kalio esant 12 % drėgniui.

Drėgnis, jei < 60 % arba > 80 %

Jei drėgnis < 60 %:

— žali baltymai

1.12.10

Džiovinti grūdų žlaugtai (2)

Alkoholio distiliacijos produktas, gaunamas džiovinant kietus susifermentavusių grūdų gretutinius produktus. Jame gali būti iki 2 % kalio esant 12 % drėgniui.

Žali baltymai

1.12.11

Džiovinti tamsieji grūdų žlaugtai (2) [Džiovinti grūdų žlaugtai ir sunka (2)]

Alkoholio distiliavimo produktas, gaunamas džiovinant kietus susifermentavusių grūdų gretutinius produktus, į kuriuos pridėta žlaugtų sirupo arba garintų žlaugtų. Jame gali būti iki 2 % kalio esant 12 % drėgniui.

Žali baltymai

1.12.12

Salyklojai (2)

Alaus gamybos produktas, kurio sudedamosios dalys – salyklinių ir nesalyklinių grūdų ir kitų krakmolingų medžiagų gretutiniai produktai, kuriuose gali būti apynių medžiagų. Produktas paprastai parduodamas drėgnas, bet gali būti parduodamas ir išdžiovintas. Jame gali būti iki 0,3 % dimetilpolisiloksano, iki 1,5 % fermentų ir iki 1,8 % bentonito.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %:

— žali baltymai

1.12.13

Salyklo nuosėdos (2)

Javų viskio gamybos kietas produktas. Jo sudedamosios dalys – salyklinių javų ekstrahavimo karštu vandeniu gretutiniai produktai. Produktas paprastai parduodamas drėgnas, atskyrus ekstraktą leidžiant skysčiui nusistovėti.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %

— žali baltymai

1.12.14

Grūdų mentalas

Kietas produktas, gaunamas gaminant alų, salyklo ekstraktą ir viskio spiritą. Jo sudedamosios dalys – sumalto salyklo ekstrahavimo karštu vandeniu gretutiniai produktai, kuriuose gali būti kitų cukringų arba krakmolingų medžiagų. Produktas paprastai parduodamas drėgnas, išspaudus ekstraktą.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %:

— žali baltymai

1.12.15

Žlaugtai

Liekanos distiliatoriuje po pirmo salyklinio viskio distiliavimo.

Žali baltymai, jei > 10 %

1.12.16

Žlaugtų sirupas

Po pirmo salyklinio viskio distiliavimo išgarinus žlaugtus distiliatoriuje likęs produktas.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 70 %

Jei drėgnis < 45 %:

— žali baltymai

(1)   

Pavadinimas gali būti pakeistas pavadinimu kita kalba […], jei tinkama

(2)   

Prie pavadinimo galima papildomai nurodyti javų rūšį.

(3)   

anglų kalba žodžiai „maize“ ir „corn“ gali būti vartojami kaip sinonimai.

(4)   

Jei šis produktas smulkiau maltas, prie pavadinimo galima pridėti žodį „smulkios“ arba pavadinimą galima pakeisti kitu atitinkamu pavadinimu.

2.    Aliejinių augalų sėklos, aliejinių augalų vaisiai ir jų produktai



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

2.1.1

Atalių išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant Orbignya veislės atalių palmių riešutus.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.2.1

Vasarinių judrų sėklos

Vasarinių judrų (Camelina sativa L. Crantz) sėklos.

 

2.2.2

Vasarinių judrų išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant vasarinių judrų sėklas.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.2.3

Vasarinių judrų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant vasarinių judrų sėklų išspaudas.

Žali baltymai

2.3.1

Kakavos pupelių lukštai

Džiovintų ir kepintų tikrojo kakavmedžio (Theobroma cacao L.) pupelių apvalkalai.

Žalia ląsteliena

2.3.2

Kakavos pupelių luobelės

Tikrojo kakavmedžio (Theobroma cacao L.) pupelių perdirbimo produktas.

Žalia ląsteliena

Žali baltymai

2.3.3

Aplukštentų kakavos pupelių miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant džiovintas ir kepintas tikrojo kakavmedžio (Theobroma cacao L.) pupeles, nuo kurių pašalinta dalis lukšto.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.4.1

Kokosų išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant riešutinių kokosų (Cocos nucifera L.) džiovintus branduolius (endospermą) ir išorinį apvalkalą.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.4.2

Hidrolizuotos kokosų išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant ir fermentine hidrolize apdorojant riešutinių kokosų (Cocos nucifera L.) džiovintus branduolius (endospermą) ir išorinį apvalkalą.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.4.3

Kokosų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant riešutinių kokosų (Cocos nucifera L.) džiovintus branduolius (endospermą) ir išorinį apvalkalą.

Žali baltymai

2.5.1

Vilnamedžių sėklos

Vilnamedžių (Gossypium ssp.) sėklos, nuo kurių atskirti jas dengiantys plaušai.

 

2.5.2

Aplukštentų vilnamedžių sėklų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant vilnamedžių sėklas, nuo kurių pašalinti plaušai ir dalis lukštų (didžiausias žalios ląstelienos kiekis sausojoje medžiagoje – 22,5 %).

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.5.3

Vilnamedžių sėklų išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant vilnamedžių sėklas, nuo kurių pašalinti plaušai.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Žali riebalai

2.6.1

Aplukštentų žemės riešutų (2) išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant aplukštentas valgomųjų arachių (Arachis hypogaea L.) ir kitų Arachis genties žemės riešutų sėklas (didžiausias žalios ląstelienos kiekis sausojoje medžiagoje – 16 %).

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.6.2

Aplukštentų žemės riešutų (2) miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant aplukštentų žemės riešutų išspaudas (didžiausias žalios ląstelienos kiekis sausojoje medžiagoje – 16 %).

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.6.3

Išlukštentų žemės riešutų (2) išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant išlukštentus žemės riešutus.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.6.4

Išlukštentų žemės riešutų (2) miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentų žemės riešutų išspaudas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.6.5

Žemės riešutai (2)

Arachis hypogea ir kitų Arachis genties rūšių žemės riešutų sėklos.

 

2.7.1

Kapokmedžių išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant kapokmedžių (Ceiba pentadra L. Gaertn.) sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.8.1

Sėmenys

Sėjamųjų linų (Linum usitatissimum L.) sveikos, plokščiai suspaustos arba sumaltos sėklos (botaninis grynis ne mažesnis kaip 93 %).

 

2.8.2

Sėmenų išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sėmenis.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.8.3

Sėmenų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sėmenų išspaudas.

Žali baltymai

2.8.4

Sėmenų išspaudų (1) pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sėmenis. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki:

— 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio

— 1,3 % žalių lecitinų

— 2 % soupstokų.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.8.5

Sėmenų miltų pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sėmenų išspaudas. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki:

— 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio

— 1,3 % žalių lecitinų

— 2 % soupstokų.

Žali baltymai

2.9.1

Garstyčių sėlenos

Garstyčių (Brassica juncea L.) gamybos produktas. Jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų dalelės.

Žalia ląsteliena

2.9.2

Garstyčių sėklų miltai

Produktas, gaunamas ekstrahuojant lakųjį garstyčių aliejų iš garstyčių sėklų.

Žali baltymai

2.10.1

Aliejinių juodvų sėklos

Aliejinių juodvų (Guizotia abyssinica (L.F.) Cass) augalų sėklos.

 

2.10.2

Aliejinių juodvų išspaudos (5)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant aliejinių juodvų sėklas (druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis – ne daugiau kaip 3,4 %).

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.11.1

Alyvuogių išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išspaustus europinio alyvmedžio Olea europea L. vaisius, kuo geriau atskirtus nuo branduolio dalių.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Žali riebalai

2.11.2

Alyvuogių miltų, iš kurių pašalinti riebalai, pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant alyvuogių išspaudas, kuo geriau atskirtas nuo branduolio dalių. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki:

— 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio

— 1,3 % žalių lecitinų

— 2 % soupstokų.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.11.3

Alyvuogių miltai, iš kurių pašalinti riebalai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant alyvuogių išspaudas, kuo geriau atskirtas nuo kauliuko dalių.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.12.1

Alyvpalmių sėklų išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant kuo geriau išlukštentas gvinėjinių alyvpalmių Elaeis guineensis Jacq. ir Corozo oleifera (HBK) L. H. Bailey (Elaeis melanococca auct.) sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Žali riebalai

2.12.2

Alyvpalmių sėklų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant kuo geriau išlukštentas alyvpalmių sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.13.1

Aguročių ir moliūgų sėklos

Aguročių (Cucurbita pepo L.) ir Cucurbita genties augalų sėklos.

 

2.13.2

Aguročių ir moliūgų sėklų išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant aguročių (Cucurbita pepo L.) ir Cucurbita genties augalų sėklas.

Žali baltymai

Žali riebalai

2.14.1

Rapsų sėklos (3)

Rapsų Brassica napus L. ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk. indiškojo bastučio Brassica napus L. veisl. glauca (Roxb.) O.E. Schulz ir Brassica rapa ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk. sėklos. Botaninis grynis ne mažesnis kaip 94 %.

 

2.14.2

Rapsų sėklų (3) išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant rapsų sėklas.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.14.3

Rapsų sėklų (3) rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant rapsų sėklų išspaudas.

Žali baltymai

2.14.4

Ekstruduotos (3) rapsų sėklos

Produktas, gaunamas iš sveikų rapsų sėklų, apdorojamų drėgnoje ir šiltoje aplinkoje, ir slėgiu gerinant krakmolo savybę tirštėti.

Žali baltymai

Žali riebalai

2.14.5

Rapsų sėklų (3) baltymų koncentratas

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas atskiriant rapsų sėklų išspaudų arba rapsų sėklų baltymų dalis.

Žali baltymai

2.14.6

Rapsų sėklų (3) išspaudų (1) pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant rapsų sėklas. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki:

— 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio

— 1,3 % žalių lecitinų

— 2 % soupstokų.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.14.7

Rapsų (3) rupinių pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant rapsų sėklų išspaudas. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki:

— 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio

— 1,3 % žalių lecitinų

— 2 % soupstokų.

Žali baltymai

2.15.1

Dygminų sėklos

Dygminų (Carthamus tinctorius L.) sėklos.

 

2.15.2

Aplukštentų dygminų sėklų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant aplukštentų dygminų sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.15.3

Dygminų lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant dygminų sėklas.

Žalia ląsteliena

2.16.1

Sezamų sėklos

Sezamų (Sesamum indicum L.) sėklos.

 

2.17.1

Aplukštentos sezamų sėklos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas pašalinant dalį lukštų.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.17.2

Sezamų lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant sezamų sėklas.

Žalia ląsteliena

2.17.3

Sezamų sėklų išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sezamų sėklas (druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis: ne daugiau kaip 5 %).

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Žali riebalai

2.18.1

Skrudintos sojos

Atitinkamai termiškai apdorotos gauruotųjų sojų (Glycine max L. Merr.) pupelės. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.).

 

2.18.2

Sojų išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sojų sėklas.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.18.3

Sojų rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.).

Žali baltymai

žalia ląsteliena

jei > 8 % sausojoje medžiagoje

2.18.4

Išlukštentų sojų rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant išlukštentas sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,5 mg N/g/min.).

Žali baltymai

2.18.5

Sojų lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant sojas.

Žalia ląsteliena

2.18.6

Ekstruduotos sojos

Produktas, gaunamas iš sojų, apdorojamų drėgnoje ir šiltoje aplinkoje, ir slėgiu gerinant krakmolo savybę tirštėti.

Žali baltymai

Žali riebalai

2.18.7

Sojų baltymų koncentratas

Produktas, gaunamas iš išlukštentų sojų, iš kurių pašalinti riebalai, po antro ekstrahavimo arba apdorojus fermentais neazotinių medžiagų kiekiui sumažinti. Jame gali būti inaktyvintų fermentų.

Žali baltymai

2.18.8

Sojų išspaudos [Sojų pasta]

Produktas, gaunamas ekstrahuojant sojas maisto produktams gaminti.

Žali baltymai

2.18.9

Sojų melasa

Produktas, gaunamas perdirbant sojas.

Žali baltymai

Žali riebalai

2.18.10

Gretutinis sojų perdirbimo produktas

Produktas, gaunamas perdirbant sojas maisto produktams iš sojų gaminti.

Žali baltymai

2.18.11

Sojos

Gauruotųjų sojų (Glycine max L. Merr.) pupelės.

Ureazės aktyvumas, jei > 0,4 mg N/g/min.

2.18.12

Sojų dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentas sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.).

Žali baltymai

2.18.13

Sojų rupinių pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.). Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki:

— 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio

— 1,3 % žalių lecitinų

— 1,5 % soupstokų.

Žali baltymai

žalia ląsteliena

jei > 8 % sausojoje medžiagoje

2.18.14

Išlukštentų sojų rupinių pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant išlukštentas sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,5 mg N/g/min.). Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki:

— 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio

— 1,3 % žalių lecitinų

— 1,5 % soupstokų.

Žali baltymai

2.18.15

Fermentuotų sojų baltymai (koncentratas)

Produktas, gaunamas iš išlukštentų sojų, iš kurių pašalinti riebalai; fermentuotas mikrobiniu būdu neazotinių ekstraktinių medžiagų kiekiui sumažinti. Juose taip pat gali būti fermentacijai naudotų mikroorganizmų negyvų ląstelių arba jų dalių.

Žali baltymai

2.18.16

Skrudinti ar garinti sojų miltai

Sojos pupelės, skrudintos arba garintos ir sumaltos (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.).

 

2.19.1

Saulėgrąžų sėklos

Helianthus annuus L. saulėgrąžų sėklos

 

2.19.2

Saulėgrąžų sėklų išspaudos (1)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant saulėgrąžų sėklas.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.19.3

Saulėgrąžų sėklų rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklų išspaudas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.19.4

Išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklas, nuo kurių pašalinti lukštai ar jų dalis. Didžiausias žalios ląstelienos kiekis sausojoje medžiagoje – 27,5 %.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.19.5

Saulėgrąžų sėklų lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant saulėgrąžų sėklas.

Žalia ląsteliena

2.19.6

Saulėgrąžų sėklų rupinių pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklų išspaudas. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki:

— 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio

— 1,3 % žalių lecitinų

— 2 % soupstokų.

Žali baltymai

2.19.7

Išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupinių pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklas, nuo kurių pašalinti lukštai ar jų dalis. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki:

— 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio

— 1,3 % žalių lecitinų

— 2 % soupstokų.

Didžiausias žalios ląstelienos kiekis sausojoje medžiagoje – 27,5 %.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.19.8

Daug baltymų ir mažai celiuliozės turinčios saulėgrąžų rupinių frakcijos

Saulėgrąžų rupinių perdirbimo produktas, gaunamas malant ir frakcionuojant (sijojant arba frakcionuojant oru) išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupinius.

Mažiausias žalių baltymų kiekis – 45 %, kai drėgnis 8 %.

Didžiausias žalios ląstelienos kiekis – 8 %, kai drėgnis 8 %.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.19.9

Daug celiuliozės turinčios saulėgrąžų rupinių frakcijos

Saulėgrąžų rupinių perdirbimo produktas, gaunamas malant ir frakcionuojant (sijojant arba frakcionuojant oru) išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupinius.

Mažiausias žalios ląstelienos kiekis – 38 %, kai drėgnis 8 %.

Mažiausias žalių baltymų kiekis – 17 %, kai drėgnis 8 %.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.19.10

Daug baltymų ir mažai celiuliozės turinti saulėgrąžų rupinių pašaro frakcija

Saulėgrąžų rupinių perdirbimo produktas, gaunamas malant ir frakcionuojant (sijojant arba frakcionuojant oru) išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupinius. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio.

Mažiausias žalių baltymų kiekis – 45 %, kai drėgnis 9,5 %.

Didžiausias žalios ląstelienos kiekis – 8 %, kai drėgnis 10 %.

Žali baltymai, žalia ląsteliena

2.19.11

Daug celiuliozės turinti saulėgrąžų rupinių frakcija

Saulėgrąžų rupinių perdirbimo produktas, gaunamas malant ir frakcionuojant (sijojant arba frakcionuojant oru) išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupinius. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio.

Mažiausias žalios ląstelienos kiekis – 38 %, kai drėgnis 10 %.

Mažiausias žalių baltymų kiekis – 17 %, kai drėgnis 8 %.

Žali baltymai, žalia ląsteliena

2.20.1

Aliejus ir augaliniai riebalai (4)

Iš aliejinių augalų sėklų arba vaisių spaudžiant arba ekstrahuojant gaunamas aliejus ir riebalai (išskyrus ricinos aliejų iš ricinmedžio).

Drėgnis, jei > 1 %

2.21.1

Žali lecitinai

Produktas, gaunamas vandeniu valant nuo gleivių iš aliejinių augalų sėklų ir vaisių gautą žalią aliejų. Valant nuo gleivių žalią aliejų gali būti pridedama citrinų rūgšties, fosforo rūgšties, natrio hidroksido arba fermentų.

 

2.22.1

Kanapių sėklos

Cannabis sativa L. veislių augalų sėklos, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra mažesnis nei 0,2 %, apskaičiuojamas taikant Reglamente (ES) Nr. 639/2014 (5) nustatytą metodą.

 

2.22.2

Kanapių išspaudos (1)

Produktas, gaunamas spaudžiant Cannabis sativa L. veislių kanapių sėklas, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra mažesnis nei 0,2 %, apskaičiuojamas taikant Reglamente (ES) Nr. 639/2014 nustatytą metodą.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.22.3

Kanapių sėklų aliejus

Aliejus, gaunamas spaudžiant Cannabis sativa L. veislių kanapių sėklas, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra mažesnis nei 0,2 %, apskaičiuojamas taikant Reglamente (ES) Nr. 639/2014 nustatytą metodą.

Drėgnis, jei > 1 %

2.23.1

Aguonų sėklos

Daržinių aguonų (Papaver somniferum L.) sėklos.

 

2.23.2

Aguonų rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant aguonų sėklų išspaudas.

Žali baltymai

2.24.1

Ispaninių šalavijų sėklos

Salvia hispanica L. sėklos.

 

(1)   

Angl. terminą „expeller“ galima pakeisti terminu „cake“.

(2)   

Jei tai Arachis hypogea, žodis „žemės riešutai“ gali būti pakeisti žodžiais „valgomasis arachis“.

(3)   

Jei reikia, galima pridėti nuorodą „turi mažai gliukozinolato“, kaip apibrėžta Sąjungos teisės aktuose.

(4)   

Jei reikia, pavadinimą „aliejus ir augaliniai riebalai“ galima pakeisti terminu „aliejus“ arba „augaliniai riebalai“. Kartu nurodoma augalo rūšis ir, jei reikia, augalo dalis. Nurodoma, ar aliejus ir (arba) riebalai yra žali, ar rafinuoti.

(5)   

2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (OL L 181, 2014 6 20, p. 1).

3.    Ankštinių augalų sėklos ir jų produktai



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

3.1.1

Skrudintos pupelės

Phaseolus spp. arba Vigna spp. pupelių sėklos, atitinkamai termiškai apdorotos.

 

3.1.2

Pupelių baltymų koncentratas

Produktas, gaunamas iš gaminant krakmolą atskiriamų pupelių sulčių.

Žali baltymai

3.2.1

Saldžiųjų ceratonijų ankštys

Džiovinti saldžiosios ceratonijos medžio (Ceratonia siliqua L.) vaisiai, kuriuose yra saldžiųjų ceratonijų sėklų.

Žalia ląsteliena

3.2.3

Smulkintos saldžiosios ceratonijos

Produktas, gaunamas traiškant džiovintus saldžiosios ceratonijos medžio vaisius (ankštis), iš kurių pašalintos saldžiųjų ceratonijų sėklos.

Žalia ląsteliena

3.2.4

Saldžiųjų ceratonijų milteliai; [saldžiųjų ceratonijų miltai]

Produktas, gaunamas mikronizuojant džiovintus saldžiosios ceratonijos medžio vaisius (ankštis), iš kurių pašalintos saldžiųjų ceratonijų sėklos.

Žalia ląsteliena

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

3.2.5

Saldžiųjų ceratonijų gemalai

Saldžiosios ceratonijos medžio sėklų gemalai.

Žali baltymai

3.2.6

Saldžiųjų ceratonijų gemalų išspaudos (5)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant saldžiųjų ceratonijų gemalus.

Žali baltymai

3.2.7

Saldžiųjų ceratonijų sėklos

Iš saldžiųjų ceratonijų ankščių gaunamos sėklos (branduoliai), kurių sudedamosios dalys – endospermas, lukštai ir gemalai.

Žalia ląsteliena

3.2.8

Saldžiųjų ceratonijų sėklų lukštai

Saldžiųjų ceratonijų sėklų lukštai, gaunami lukštenant saldžiosios ceratonijos medžio sėklas.

Žalia ląsteliena

3.3.1

Avinžirniai

Sėjamųjų avinžirnių (Cicer arietinum L.) sėklos.

 

3.4.1

Lęšiniai vikiai

Lęšinių vikių (Ervum ervilia L.) sėklos.

 

3.5.1

Ožragių sėklos

Ožragių (Trigonella foenum-graecum) sėklos.

 

3.6.1

Pupenių rupiniai

Produktas, gaunamas ekstrahuojant pupenių (Cyamopsis tetragonoloba (L.) Taub.) pupelių gleives.

Žali baltymai

3.6.2

Pupenių gemalų rupiniai

Produktas, gaunamas ekstrahuojant pupenių pupelių gemalų gleives.

Žali baltymai

3.7.1

Pupos

Ankštinių augalų pupų Vicia faba L. ssp. faba veisl. equina Pers. ir veisl. minuta (Alef.) Mansf. sėklos.

 

3.7.2

Pupų dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentas pupas.

Krakmolas

Žali baltymai

3.7.3

Pupų luobos; [Paprastųjų pupų lukštai]

Produktas, gaunamas lukštenant pupų sėklas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – išoriniai apvalkai.

Žalia ląsteliena

Žali baltymai

3.7.4

Išlukštentos pupos

Produktas, gaunamas lukštenant pupų sėklas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – pupų branduoliai.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

3.7.5

Pupų baltymai

Produktas, gaunamas malant ir oru frakcionuojant pupas.

Žali baltymai

3.8.1

Lęšiai

Valgomųjų lęšių Lens culinaris a.o. Medik. sėklos.

 

3.8.2

Lęšių lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant lęšių sėklas.

Žalia ląsteliena

3.9.1

Lubinai

Lubinų (Lupinus spp.) sėklos, kuriose ne daugiau kaip 5 % karčių sėklų.

Žali baltymai

3.9.2

Išlukštenti lubinai

Išlukštentos lubinų sėklos.

Žali baltymai

3.9.3

Lubinų sėklų luobos; [lubinų lukštai]

Produktas, gaunamas lukštenant lubinų sėklas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – išoriniai apvalkai.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

3.9.4

Lubinų išspaudos

Produktas, gaunamas ekstrahavus lubinų sudedamąsias dalis.

Žalia ląsteliena

3.9.5

Lubinų pamiltės

Produktas, gaunamas gaminant lubinų miltus. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – sėklaskilčių dalelės ir šiek tiek luobelių

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

3.9.6

Lubinų baltymai

Produktas, gaunamas gaminant krakmolą atskiriant lubinų sunką arba sumalus ir frakcionavus oru.

Žali baltymai

3.9.7

Lubinų baltymų rupiniai

Produktas, gaunamas perdirbant lubinus daug baltymų turintiems rupiniams gaminti.

Žali baltymai

3.10.1

Spindulinės pupuolės

Spindulinės pupuolės (Vigna radiata L.) pupos.

 

3.11.1

Žirniai

Žirnių (Pisum spp.) sėklos.

 

3.11.2

Žirnių sėlenos

Žirninių rupinių gamybos produktas. Pagrindinė sudedamoji dalis – žirnių sijojimo ir lukštenimo liekanos.

Žalia ląsteliena

3.11.3

Žirnių dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentas žirnių sėklas.

Krakmolas

3.11.4

Žirnių miltai

Produktas, gaunamas malant žirnius.

Žali baltymai

3.11.5

Žirnių lukštai

Produktas, gaunamas gaminant žirnių rupinius. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – lukštenimo ir valymo liekanos ir šiek tiek endospermo.

Žalia ląsteliena

3.11.6

Išlukštenti žirniai

Išlukštentos žirnių sėklos.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

3.11.7

Žirnių pamiltės

Produktas, gaunamas gaminant žirnių miltus. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – sėklaskilčių dalelės ir šiek tiek luobelių.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

3.11.8

Žirnių atsijos

Mechaninio sijojimo produktas, kurio sudedamosios dalys – žirnių branduolių frakcijos, atskirtos prieš toliau apdorojant.

Žalia ląsteliena

3.11.9

Žirnių baltymai

Produktas, gaunamas gaminant krakmolą atskiriant žirnių sunką arba sumalus ir frakcionavus oru; gali būti iš dalies hidrolizuotas.

Žali baltymai

3.11.10

Žirnių išspaudos [vidinė žirnių ląsteliena]

Produktas, gaunamas drėgnuoju būdu iš žirnių ekstrahuojant krakmolą ir baltymus. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – vidinė ląsteliena ir krakmolas.

Drėgnis, jei < 70 % arba > 85 %

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

3.11.11

Žirnių sunka

Produktas, gaunamas drėgnuoju būdu iš žirnių ekstrahuojant krakmolą ir baltymus. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – tirpūs baltymai ir oligosacharidai.

Drėgnis, jei < 60 % arba > 85 %

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Žali baltymai

3.11.12

Žirnių ląsteliena

Produktas, gaunamas ekstrahuojant sumaltus ir sijotus išlukštentus žirnius.

Žalia ląsteliena

3.11.13

Žirnių kremas

Produktas, gaunamas drėgnuoju būdu iš žirnių ekstrahuojant krakmolą ir baltymus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – tirpūs baltymai, vidinė ląsteliena, krakmolas ir oligosacharidai. Produkte gali būti iki 1 % organinių rūgščių.

Drėgnis, jei < 50 % arba > 85 %

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Krakmolas

3.12.1

Sėjamieji vikiai

Vicia sativa L. var. sativa ir kitų veislių vikių sėklos.

 

3.13.1

Sėjamieji pelėžirniai

Sėjamųjų pelėžirnių (Lathyrus sativus L.) sėklos, atitinkamai termiškai apdorotos.

Terminio apdorojimo metodas

3.14.1

Vienažiedžiai vikiai

Vienažiedžių vikių (Vicia monanthos Desf.) sėklos.

 

4.    Gumbiavaisiai, šakniavaisiai ir jų produktai



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

4.1.1

Cukriniai runkeliai

Cukrinių runkelių (Beta vulgaris L. ssp. vulgaris veisl. altissima Doell.) šakniavaisiai.

 

4.1.2

Cukrinių runkelių dalys

Šviežias cukraus gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – valyti cukrinių runkelių gabalai su runkelių lapais arba be jų.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausojoje medžiagoje.

Drėgnis, jei < 50 %

4.1.3

(Runkelių) cukrus [sacharozė]

Iš cukrinių runkelių vandeniu ekstrahuotas cukrus.

 

4.1.4

(Cukrinių) runkelių melasa

Sirupo pavidalo produktas, gaunamas gaminant arba rafinuojant cukrinių runkelių cukrų. Jame gali būti iki 0,5 % priešpučių, 0,5 % nuovirų slopiklių, 2 % sulfato ir 0,25 % sulfito.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 28 %

4.1.5

(Cukrinių) runkelių melasa, iš kurios iš dalies pašalintas cukrus ir (arba) betainas

Produktas, gaunamas iš cukrinių runkelių melasos dar kartą vandeniu pašalinant sacharozę ir (arba) betainą. Jame gali būti iki 2 % sulfato ir 0,25 % sulfito.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 28 %

4.1.6

Izomaltuliozės melasa

Nekristalizuotos dalelės, likusios gaminant izomaltuliozę iš cukrinių runkelių sacharozės fermentinės konversijos būdu.

Drėgnis, jei > 40 %

4.1.7

Drėgni (cukrinių) runkelių griežiniai

Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu ekstrahuotas cukrus. Mažiausias drėgnis – 82 %. Cukraus kiekis produkte nedidelis ir dėl (pieno rūgšties) fermentacijos mažėja iki nulio.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausojoje medžiagoje.

Drėgnis, jei < 82 % arba > 92 %

4.1.8

Spausti (cukrinių) runkelių griežiniai

Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu pašalintas cukrus ir kurie buvo mechaniškai suspausti. Didžiausias drėgnis – 82 %. Cukraus kiekis produkte nedidelis ir dėl (pieno rūgšties) fermentacijos mažėja iki nulio. Jame gali būti iki 1 % sulfato.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausojoje medžiagoje.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 82 %

4.1.9

Spausti (cukrinių) runkelių griežiniai su melasa

Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu ekstrahuotas cukrus, kurie buvo mechaniškai suspausti ir į kuriuos pridėta melasos. Didžiausias drėgnis – 82 %. Cukraus kiekis dėl (pieno rūgšties) fermentacijos mažėja. Jame gali būti iki 1 % sulfato.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausojoje medžiagoje.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 82 %

4.1.10

Džiovinti (cukrinių) runkelių griežiniai

Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu ekstrahuotas cukrus, ir kuris buvo mechaniškai suspaustas ir išdžiovintas. Jame gali būti iki 2 % sulfato.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze, jei > 10,5 %

4.1.11

Džiovinti (cukrinių) runkelių griežiniai su melasa

Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu ekstrahuotas cukrus, kuris buvo mechaniškai suspaustas ir išdžiovintas ir į kurį pridėta melasos. Jame gali būti iki 0,5 % priešpučių ir 2 % sulfato.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

4.1.12

Cukraus sirupas

Produktas, gaunamas perdirbant cukrų ir (arba) melasą. Jame gali būti iki 0,5 % sulfato ir 0,25 % sulfito.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 35 %

4.1.13

Virti (cukrinių) runkelių gabalėliai

Valgomojo sirupo gamybos iš cukrinių runkelių produktas.

Jei išdžiovintas:

druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

Jei spaustas:

druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausojoje medžiagoje

Drėgnis, jei < 50 %

4.1.15

Daug betaino turinti skysta ir (arba) džiovinta (cukrinių) runkelių melasa (1)

Produktas, gaunamas iš cukrinių runkelių melasos vandeniu ekstrahavus sacharozę ir dar kartą išfiltravus. Gautame produkte yra melasos sudedamųjų dalių, o natūralaus betaino kiekis jame yra ne didesnis kaip 20 %.

Jame gali būti iki 0,5 % priešpučių, 0,5 % nuovirų slopiklių, 2 % sulfato ir 0,25 % sulfito.

Betaino kiekis

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 14 %

4.1.16

Izomaltuliozė

Izomaltuliozė – kristalinė monohidrato medžiaga. Produktas, gaunamas iš cukrinių runkelių sacharozės fermentinės konversijos būdu.

 

4.2.1

Runkelių sultys

Sultys, gaunamos spaudžiant paprastuosius runkelius (Beta vulgaris convar. crassa veisl. conditiva); paskui jos koncentruojamos ir pasterizuojamos, kad išliktų būdingas daržovių skonis ir aromatas.

Drėgnis, jei < 50 % arba > 60 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

4.3.1

Morkos

Geltonųjų ir raudonųjų morkų (Daucus carota L.) šakniavaisiai.

 

4.3.2

Garintos morkų lupenos

Drėgnas morkų perdirbimo pramonės produktas, kurio sudedamosios dalys – nuo morkų šakniavaisių garais pašalintos lupenos, į kurias gali būti papildomai pridėta drebučių pavidalo morkų krakmolo. Didžiausias drėgnis – 97 %.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

Drėgnis, jei > 97 %

4.3.3

Morkų nuograndos

Perdirbant morkas ir morkų likučius mechaniškai atskirtas drėgnas produktas. Produktas gali būti termiškai apdorotas. Didžiausias drėgnis – 97 %.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

Drėgnis, jei > 97 %

4.3.4

Morkų dribsniai

Produktas, gaunamas gaminant geltonųjų arba raudonųjų morkų šakniavaisių dribsnius, po to juos išdžiovinant.

 

4.3.5

Džiovintos morkos

Džiovinti geltonųjų arba raudonųjų morkų šakniavaisiai, nesvarbu, kokiu pavidalu.

Žalia ląsteliena

4.3.6

Džiovintas morkų pašaras

Produktas, kurio sudedamosios dalys – džiovinta vidinė masė ir išorinės luobelės.

Žalia ląsteliena

4.3.7

Morkų sultys

Sultys, gaunamos spaudžiant morkų šakniavaisius, paskui jos koncentruojamos ir pasterizuojamos.

Drėgnis, jei < 40 % arba > 60 %

4.4.1

Cikorijų šaknys

Cikorijų (Cichorium intybus L.) šaknys.

 

4.4.2

Cikorijų dalys

Šviežias cikorijų perdirbimo produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – valyti cikorijų gabalėliai ir lapų dalys.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

Drėgnis, jei < 50 %

4.4.3

Cikorijų sėklos

Cikorijų (Cichorium intybus L.) sėklos.

 

4.4.4

Spaustas cikorijų minkštimas

Inulino gamybos iš cikorijų (Cichorium intybus L.) šaknų produktas, kurio sudedamosios dalys – ekstrahuoti ir mechaniškai suspausti cikorijų griežiniai. Iš produkto pašalinta dalis (tirpių) cikorijų angliavandenių ir vandens. Jame gali būti iki 1 % sulfato ir 0,2 % sulfito.

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 82 %

4.4.5

Džiovintas cikorijų minkštimas

Inulino gamybos iš cikorijų (Cichorium intybus L.) šaknų produktas, kurio sudedamosios dalys – ekstrahuoti ir mechaniškai suspausti, o paskui išdžiovinti cikorijų griežiniai. Iš produkto pašalinta dalis (tirpių) cikorijų angliavandenių. Jame gali būti iki 2 % sulfato ir 0,5 % sulfito.

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

4.4.6

Cikorijų šaknų milteliai

Produktas, gaunamas kapojant, džiovinant ir malant cikorijų šaknis. Jame gali būti iki 1 % lipnumą reguliuojančių medžiagų.

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

4.4.7

Cikorijų melasa

Cikorijų perdirbimo produktas, gaunamas gaminant inuliną ir oligofruktozę. Cikorijų melasos sudedamosios medžiagos – organinė augalų medžiaga ir mineralai. Jame gali būti iki 0,5 % priešpučių.

Žali baltymai

Žali pelenai

Drėgnis, jei < 20 % arba > 30 %

4.4.8

Cikorijų melasos žlaugtai

Cikorijų perdirbimo gretutinis produktas, gaunamas atskiriant inuliną ir oligofruktozę ir atliekant eliuavimą vykstant jonų mainams. Cikorijų melasos žlaugtų sudedamosios medžiagos – organinė augalų medžiaga ir mineralai. Jame gali būti iki 1 % priešpučių.

Žali baltymai

Žali pelenai

Drėgnis, jei < 30 % arba > 40 %

4.4.9

Inulinas (2)

Inulinas – fruktanas, ekstrahuotas iš, pvz., Cichorium intybus L., Inula helenium arba Helianthus tuberosus augalų šaknų; žaliaviniame inuline gali būti iki 1 % sulfato ir 0,5 % sulfito.

 

4.4.10

Oligofruktozės sirupas

Produktas, gaunamas iš dalies hidrolizavus cikorijų (Cichorium intybus L.) inuliną. Žaliaviniame oligofruktozės sirupe gali būti iki 1 % sulfato ir 0,5 % sulfito.

Drėgnis, jei < 20 % arba > 30 %

4.4.11

Džiovinta oligofruktozė

Produktas, gaunamas iš dalies hidrolizavus cikorijų (Cichorium intybus L.) inuliną ir išdžiovinus.

 

4.5.1

Džiovinti česnakai

Balti arba gelsvi milteliai iš grynų, sumaltų valgomųjų česnakų (Allium sativum L.).

 

4.6.1

Maniokai [valgomieji maniokai] [maniokai]

Valgomųjų maniokų (Manihot esculenta Crantz) šakniagumbiai, nepaisant pavidalo.

Drėgnis, jei < 60 % arba > 70 %

4.6.2

Džiovinti maniokai [džiovinti valgomieji maniokai]

Džiovinti maniokų šakniagumbiai, nepaisant pavidalo.

Krakmolas

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

4.7.1

Svogūnų išspaudos

Drėgnas produktas, gaunamas perdirbant Allium genties svogūnus, kurio sudedamosios dalys – išorinės luobelės ir nedalomi svogūnai. Jei produktas gaunamas gaminant svogūnų aliejų, tuomet jo pagrindinė sudedamoji dalis – virtos svogūnų liekanos.

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

4.7.2

Kepti svogūnai

Nulupti ir smulkiai supjaustyti kepti svogūnai.

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

Žali riebalai

4.7.3

Džiovinta svogūnų sunka

Sausas produktas, gaunamas perdirbant šviežius svogūnus. Jis gaunamas ekstrahuojant alkoholiu ir (arba) vandeniu, vandens arba alkoholio frakcijas atskiriant ir išdžiovinant purškiamojo džiovinimo būdu. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – angliavandeniai.

Žalia ląsteliena

4.8.1

Bulvės

Solanum tuberosum L. stiebagumbiai.

Drėgnis, jei < 72 % arba > 88 %

4.8.2

Luptos bulvės

Bulvės, kurių žievė pašalinta garais.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

4.8.3

Garintos bulvių lupenos

Drėgnas bulvių perdirbimo pramonės produktas, kurio sudedamosios dalys – nuo bulvių stiebagumbių garais pašalintos lupenos, į kurias gali būti papildomai pridėta drebučių pavidalo bulvių krakmolo.

Drėgnis, jei > 93 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

4.8.4

Žali bulvių griežinėliai

Produktas, gaunamas iš bulvių ruošiant žmonėms vartoti skirtus gaminius; bulvės gali būti luptos.

Drėgnis, jei > 88 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

4.8.5

Bulvių nuograndos

Perdirbant bulves ir bulvių likučius mechaniškai atskirtas produktas. Produktas gali būti termiškai apdorotas.

Drėgnis, jei > 93 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

4.8.6

Trintos bulvės

Blanširuotos arba virtos ir sutrintos bulvės.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

4.8.7

Bulvių dribsniai

Produktas, gautas džiovinant plautas, luptas arba neluptas garais apdorotas bulves.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje.

4.8.8

Bulvių tarkiai

Bulvių krakmolo gamybos produktas, sudarytas iš ekstrahuotų trintų bulvių.

Drėgnis, jei < 77 % arba > 88 %

4.8.9

Džiovinti bulvių tarkiai

Džiovintas bulvių krakmolo gamybos produktas, sudarytas iš ekstrahuotų trintų bulvių.

 

4.8.10

Bulvių baltymai

Džiovintas krakmolo gamybos produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – baltyminės medžiagos, gautos atskyrus krakmolą.

Žali baltymai

4.8.11

Hidrolizuoti bulvių baltymai

Baltymai, gaunami bulvių baltymus apdorojant reguliuojama fermentine hidrolize.

Žali baltymai

4.8.12

Fermentuoti bulvių baltymai

Produktas, gaunamas fermentuojant ir purškiamojo džiovinimo būdu džiovinant bulvių baltymus.

Žali baltymai

4.8.13

Fermentuoti skysti bulvių baltymai

Skystas produktas, gaunamas fermentuojant bulvių baltymus.

Žali baltymai

4.8.14

Koncentruotos bulvių sultys

Koncentruotas bulvių krakmolo gamybos produktas, kurio sudedamosios dalys – medžiagos, likusios iš sveikų bulvių tarkių iš dalies pašalinus ląstelieną, baltymus bei krakmolą ir išgarinus dalį vandens.

Drėgnis, jei < 50 % arba > 60 %

Jei drėgnis < 50 %:

— žali baltymai

— žali pelenai

4.8.15

Bulvių granulės

Nuplautos, nuluptos, susmulkintos (t. y. supjaustytos, perdirbtos į dribsnius ir pan.) ir išdžiovintos bulvės.

 

4.9.1

Batatai

Batatinių sukučių (Ipomoea batatas L.) šakniagumbiai, nepaisant pavidalo.

Drėgnis, jei < 57 % arba > 78 %

4.10.1

Bulvinės saulėgrąžos [topinambai]

Bulvinių saulėgrąžų (Helianthus tuberosus L.) šakniagumbiai, nepaisant pavidalo.

Drėgnis, jei < 75 % arba > 80 %

4.11.1

Valgomųjų ridikų sultys

Sultys, gaunamos spaudžiant valgomųjų ridikų (Raphanus sativus) šakniavaisius, po to džiovinamos ir pasterizuojamos.

Drėgnis, jei < 30 % arba > 50 %

(1)   

Sąvokos daugiausia skiriasi dėl drėgnio kiekio; vartotina atitinkama sąvoka.

(2)   

Prie pavadinimo papildomai nurodoma augalų rūšis.

5.    Kitų augalų sėklos bei vaisiai ir jų produktai



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

5.1.1

Gilės

Paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.), bekočio ąžuolo (Quercus petraea (Matt.) Liebl.), kamštinio ąžuolo (Quercus suber L.) ar kitų rūšių ąžuolų vaisiai.

 

5.1.2

Išlukštentos gilės

Produktas, gaunamas lukštenant giles.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.2.1

Migdolai

Sveiki arba skaldyti paprastųjų migdolų (Prunus dulcis) vaisiai, su lukštais ar be jų.

 

5.2.2

Migdolų lukštai

Migdolų lukštai, gaunami iš išlukštentų migdolų sėklų, fiziškai atskiriant nuo branduolių ir sumalant.

Žalia ląsteliena

5.2.3

Migdolų branduolių išspaudos (5)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant migdolų branduolius.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.3.1

Anyžinių ožiažolių sėklos

Anyžinių ožiažolių (Pimpinella anisum) sėklos.

 

5.4.1

Džiovintos obuolių išspaudos; [džiovintas obuolių minkštimas]

Produktas, gaunamas gaminant obuolių (Malus domestica) sultis arba sidrą. Produkto pagrindinės sudedamosios dalys – džiovintas vidinis minkštimas ir išorinės žievės.

Žalia ląsteliena

5.4.2

Spaustos obuolių išspaudos; [spaustas obuolių minkštimas]

Drėgnas obuolių sulčių arba sidro gamybos produktas. Produkto pagrindinės sudedamosios dalys – spaustas vidinis minkštimas ir išorinės žievės.

Žalia ląsteliena

5.4.3

Obuolių melasa

Produktas, gaunamas iš obuolių minkštimo gavus pektiną.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Neapdoroti aliejai ir riebalai, jei > 10 %

5.5.1

Cukrinių runkelių sėklos

Cukrinių runkelių sėklos.

 

5.6.1

Grikiai

Sėjamųjų grikių Fagopyrum esculentum sėklos.

 

5.6.2

Sėjamųjų grikių lukštai ir sėlenos

Produktas, gaunamas malant sėjamųjų grikių grūdus.

Žalia ląsteliena

5.6.3

Sėjamųjų grikių pamiltės

Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų sėjamųjų grikių. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės skiautelėmis ir įvairios grūdų dalys. Produkte turi būti ne daugiau kaip 10 % žalios ląstelienos.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

5.7.1

Raudongūžių kopūstų sėklos

Kopūstų (Brassica oleracea var. capitata f. Rubra) sėklos.

 

5.8.1

Kanarinių strypainių sėklos

Kanarinių strypainių (Phalaris canariensis) sėklos.

 

5.9.1

Paprastųjų kmynų sėklos

Paprastųjų kmynų (Carum carvi L.) sėklos.

 

5.12.1

Neskaldyti arba skaldyti kaštainiai

Kaštainių miltų gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – endospermo dalelės su mažomis apvalko skiautelėmis ir nedaug kaštainių (Castanea spp.) likučių.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.13.1

Citrusinių vaisių minkštimas (1)

Citrusinių vaisių sulčių gamybos produktas, gaunamas spaudžiant citrusinius vaisius (Citrus (L.) spp.). Jame gali būti iki 1 % metanolio, etanolio ir propan-2-olio (junginyje), skaičiuojant bevandenei medžiagai.

Žalia ląsteliena

5.13.2

Džiovintos citrusinių vaisių išspaudos (1)

Produktas, gaunamas spaudžiant citrusinius vaisius arba gaminant citrusinių vaisių sultis, paskui džiovinamas. Jame gali būti iki 1 % metanolio, etanolio ir propan-2-olio (junginyje), skaičiuojant bevandenei medžiagai.

Žalia ląsteliena

5.14.1

Raudonųjų dobilų sėklos

Raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.) sėklos.

 

5.14.2

Baltųjų dobilų sėklos

Baltųjų dobilų (Trifolium repens L.) sėklos.

 

5.15.1

Kavamedžio sėklų luobelės

Produktas, gaunamas išlukštenus Coffea augalo sėklas.

Žalia ląsteliena

5.16.1

Rugiagėlių sėklos

Rugiagėlių (Centaurea cyanus L.) sėklos.

 

5.17.1

Paprastųjų agurkų sėklos

Paprastųjų agurkų (Cucumis sativus L.) sėklos.

 

5.18.1

Kiparisų sėklos

Kiparisų (Cupressus L.) sėklos.

 

5.19.1

Datulės

Phoenix dactylifera L. vaisiai.

 

5.19.2

Datulių sėklos

Datulinio finiko (Phoenix dactylifera L.) sėklos.

Žalia ląsteliena

5.20.1

Paprastųjų pankolių sėklos

Paprastųjų pankolių (Foeniculum vulgare Mill.) sėklos.

 

5.21.1

Figos

Ficus carica L. vaisiai.

 

5.22.1

Vaisių branduoliai (2)

Produktas, kurį sudaro valgomosios riešutų arba vaisių sėklos arba kauliukai.

 

5.22.2

Vaisių minkštimas (2)

Produktas, gaunamas gaminant vaisių sultis ir tyrę.

Žalia ląsteliena

5.22.3

Džiovintos vaisių išspaudos (2)

Produktas, gaunamas gaminant vaisių sultis ir tyrę; išdžiovintas.

Žalia ląsteliena

5.23.1

Sėjamoji pipirnė

Sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum L.) sėklos.

Žalia ląsteliena

5.24.1

Žolinių augalų sėklos

Poaceae, Cyperaceae ir Juncaceae šeimų žolinių augalų sėklos.

 

5.25.1

Vynuogių kauliukai

Iš vynuogių (Vitis L.) išspaudų pašalinti kauliukai, iš kurių nebuvo pašalintas aliejus.

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

5.25.2

Vynuogių kauliukų rupiniai

Produktas, gaunamas iš vynuogių kauliukų ekstrahuojant aliejų.

Žalia ląsteliena

5.25.3

Vynuogių išspaudos [vynuogių minkštimas]

Staigiai išdžiovintas vynuogių minkštimas, iš kurio ekstrahuotas alkoholis ir iš kurio kuo daugiau pašalinta stiebelių ir kauliukų.

Žalia ląsteliena

5.25.4

Vynuogių kauliukų sunka

Produktas, gaunamas iš vynuogių kauliukų, pagaminus vynuogių sultis. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – angliavandeniai.

Žalia ląsteliena

5.26.1

Lazdyno riešutai

Sveiki arba skaldyti lazdyno (Corylus (L.) spp.) vaisiai, su kevalais ar be jų.

 

5.26.2

Lazdyno riešutų išspaudos (5)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant lazdyno riešutų branduolius.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.27.1

Pektinas

Pektinas gaunamas vandeniu ekstrahuojant atitinkamas natūralių padermių augalų žaliavas, paprastai citrusinius vaisius arba obuolius. Galima naudoti tik šiuos organinius nusodiklius: metanolį, etanolį ir propan-2-olį. Jame gali būti iki 1 % metanolio, etanolio ir propan-2-olio (junginyje), skaičiuojant bevandenei medžiagai. Pagrindinė pektino sudedamoji dalis – poligalakturono rūgšties daliniai metilo esteriai ir jų amonio, natrio, kalio ir kalcio druskos.

 

5.28.1

Perilių sėklos

Krūminių perilių (Perilla frutescens L.) sėklos ir jų malimo produktai.

 

5.29.1

Pušų riešutai

Pušų (Pinus (L.) spp.) sėklos.

 

5.30.1

Pistacijos

Tikrųjų pistacijų (Pistacia vera L.) vaisiai.

 

5.31.1

Balkšvųjų gysločių sėklos

Balkšvųjų gysločių (Plantago (L.) spp.) sėklos.

 

5.32.1

Ridikų sėklos

Valgomųjų ridikų (Raphanus sativus L.) sėklos.

 

5.33.1

Špinatų sėklos

Daržinių špinatų (Spinacia oleracea L.) sėklos.

 

5.34.1

Margainių sėklos

Tikrųjų margainių (Carduus marianus L.) sėklos.

 

5.35.1

Pomidorų išspaudos [pomidorų minkštimas]

Pomidorų sulčių gamybos produktas, gaunamas spaudžiant pomidorus (Solanum lycopersicum L). Pagrindinės jo sudedamosios dalys – pomidorų odelė ir sėklos.

Žalia ląsteliena

5.36.1

Kraujažolių sėklos

Paprastųjų kraujažolių (Achillea millefolium L.) sėklos.

 

5.37.1

Abrikosų branduolių išspaudos (5)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant paprastųjų abrikosų (Prunus armeniaca L.) branduolius. Jame gali būti cianido rūgšties.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.38.1

Juodgrūdžių išspaudos (5)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant juodgrūdžių (Bunium persicum L.) sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.39.1

Agurklių sėklų išspaudos (5)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant vaistinių agurklių (Borago officinalis L.) sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.40.1

Nakvišų išspaudos (5)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant nakvišų (Oenothera L.) sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.41.1

Granatų išspaudos (5)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant granatų (Punica granatum L.) vaisių sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.42.1

Graikinių riešutų branduolių išspaudos (5)

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant graikinių riešutų (Juglans regia L.) branduolius.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

(1)   

Žodis „citrusinis“ pakeičiamas citrusinių vaisių rūšies pavadinimu.

(2)   

Žodis „vaisiai“ pakeičiami atitinkamos augalų rūšies vaisių pavadinimu.

6.    Žaliasis pašaras, rupusis pašaras ir jų produktai



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

6.1.1

Runkelių lapai

Runkelių (Beta spp.) lapai.

 

6.2.1

Javai (11)

Javų rūšių augalai arba jų dalys.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.3.1

Javų šiaudai (11)

Javų šiaudai.

 

6.3.2

Apdoroti javų šiaudai (11)

Produktas, gaunamas atitinkamai apdorojus javų šiaudus.

Natris, jei apdorojama NaOH

6.4.1

Dobilų miltai

Produktas, gaunamas džiovinant ir malant dobilus (Trifolium spp.). Jame gali būti iki 20 % kartu išdžiovintų ir sumaltų liucernų (Medicago sativa L. ir Medicago var. Martyn) ar kitų žolinių pašarinių augalų priemaišų.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.5.1

Žaliojo pašaro miltai (1) [žolės miltai (1) ]; [pašarinių žolių miltai] (1)

Produktas, gaunamas džiovinant ir malant ir kartais suspaudžiant pašarines žoles. (2)

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.6.1

Šienas

Visų žolių arba ankštinių augalų arba žolelių rūšys, džiovintas lauke arba dirbtiniu būdu.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.6.2

Žolė; žolelės; ankštiniai augalai, džiovintas

Produktas, gaunamas iš bet kokios veislės dirbtiniu būdu dehidratuotos žolės, žolelių arba ankštinių augalų (bet kokio pavidalo).

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.6.3

Žolė; žolelės; ankštiniai augalai; [žaliasis pašaras]

Šviežios žolės, ankštinių augalų arba žolelių biomasė.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.6.4

Žaliasis silosas

Silosuota biomasė, gauta iš bet kokių žolių, ankštinių augalų arba žolelių iš ariamosios žemės ir ganyklos.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.6.5

Šienainis

Silosuoti arba džiovinti žolės, ankštinių augalų arba žolelių pasėliai, kuriuose yra ne mažiau kaip 50 % sausos medžiagos, suvynioti į ritinius arba saugomi siloso talpose.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.7.1

Kanapių miltai

Miltai, gaunami malant Cannabis sativa veislių kanapių, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra mažesnis nei 0,2 %, apskaičiuojamas taikant Reglamente (ES) Nr. 639/2014 nustatytą metodą, stiebus.

Žali baltymai

6.7.2

Kanapių ląsteliena

Produktas, gaunamas mechaniškai perdirbant Cannabis sativa veislių kanapių, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra mažesnis nei 0,2 %, apskaičiuojamas taikant Reglamente (ES) Nr. 639/2014 nustatytą metodą, stiebus.

Žalia ląsteliena

6.8.1

Pupų šiaudai

Paprastųjų pupų (Vicia faba L. ssp. faba veisl. equina Pers. ir veisl. minuta (Alef.) Mansf.) šiaudai.

 

6.9.1

Linų šiaudai

Sėjamųjų linų (Linum usitatissimum L.) šiaudai.

 

6.10.1

Liucernos [mėlynžiedės liucernos]

Medicago sativa L. ir Medicago veisl. Martyn augalai arba jų dalys.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.10.2

Lauke išdžiovintos liucernos; [lauke išdžiovintos mėlynžiedės liucernos]

Lauke išdžiovintos liucernos.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.10.3

Aukštoje temperatūroje išdžiovintos liucernos [aukštoje temperatūroje išdžiovintos mėlynžiedės liucernos]; [bevandenės liucernos]

Dirbtiniu būdu dehidratuotos bet kokio pavidalo liucernos.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.10.4

Ekstruduotos liucernos [ekstruduotos mėlynžiedės liucernos]

Ekstruduotos mėlynžiedžių liucernų granulės.

 

6.10.5

Liucernų miltai (3) [mėlynžiedžių liucernų miltai] (16)

Produktas, gaunamas džiovinant ir malant liucernas. Produkte gali būti iki 20 % kartu su liucernomis išdžiovintų ir sumaltų dobilų ar kitų žolinių pašarinių augalų priemaišų.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje

6.10.6

Liucernų traiškiniai [mėlynžiedžių liucernų traiškiniai]

Džiovintas produktas, gaunamas spaudžiant liucernų sultis.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

6.10.7

Liucernų baltymų koncentratas [mėlynžiedžių liucernų baltymų koncentratas]

Produktas, gaunamas dirbtiniu būdu džiovinant liucernų sulčių frakcijas, atskirtas centrifuguojant ir termiškai apdorotas siekiant nusodinti baltymus.

Žali baltymai

Karotenas

6.10.8

Liucernų sunka

Produktas, gaunamas ekstrahavus baltymus iš liucernų sulčių.

Žali baltymai

6.11.1

Kukurūzų silosas

Silosuoti paprastųjų kukurūzų (Zea mays L. ssp. mays) augalai arba jų dalys.

 

6.12.1

Žirnių šiaudai

Žirnių (Pisum spp.) šiaudai.

 

6.13.1

Rapsų (7) iaudai

Rapsų Brassica napus L. ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk., indiškojo bastučio Brassica napus L. veisl. glauca (Roxb.) O.E. Schulz ir Brassica rapa ssp. oleifera (Metzg.) šiaudai.

 

(1)   

Prie pavadinimo galima nurodyti žolinių pašarinių augalų rūšį.

(2)   

Išskyrus Cannabis sativa L..

(3)   

Terminą „miltai“ galima pakeisti terminu „granulės“. Prie pavadinimo galima nurodyti džiovinimo būdą.

7.    Kiti augalai, dumbliai ir jų produktai



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

7.1.1

Dumbliai (1)

Gyvi arba perdirbti dumbliai, įskaitant šviežius, atšaldytus arba užšaldytus dumblius. Juose gali būti iki 0,1 % priešpučių.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Jodas, jei > 100 ppm

7.1.2

Džiovinti dumbliai (1)

Produktas, gaunamas džiovinant dumblius. Jodo kiekiui sumažinti šis produktas gali būti išplautas, o dumbliai gali būti inaktyvinti. Juose gali būti iki 0,1 % priešpučių.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Jodas, jei > 100 ppm

7.1.3

Dumblių (1) miltai

Dumblių aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant dumblius. Dumbliai buvo inaktyvinti. Juose gali būti iki 0,1 % priešpučių.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Jodas, jei > 100 ppm

7.1.4

Dumblių (1) aliejus

Aliejus, gaunamas jį ekstrahuojant iš dumblių. Jame gali būti iki 0,1 % priešpučių.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

7.1.6

Jūrinių dumblių (1) miltai

Produktas, gaunamas džiovinant ir smulkinant makrodumblius, daugiausia raudonuosius, ruduosius arba žaliuosius dumblius. Jodo kiekiui sumažinti šis produktas gali būti išplautas. Jame gali būti iki 0,1 % priešpučių.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Jodas, jei > 100 ppm

7.1.7

Asparagopsis genties dumblių miltai

Produktas, gaunamas džiovinant ir smulkinant Asparagopsis genties makrodumblius. Jodo ir bromo kiekiui sumažinti produktas gali būti išplautas.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Jodas, jei > 100 ppm

7.2.1

Džiovinti grybai (1)

Džiovinti grybai ir (arba) grybiena, gauti iš valgomųjų grybų, kuriuose daug ląstelienos, aminorūgščių ir polisacahridų.

Žalia ląsteliena

Žali baltymai

7.3.1

Žievės (1)

Išvalytos ir išdžiovintos medžių arba krūmų žievės.

Žalia ląsteliena

7.4.1

Džiovintižiedai (15), (1)

Maistinių augalų visos išdžiovintų žiedų dalys ir jų frakcijos.

Žalia ląsteliena

7.5.1

Džiovinti brokoliniai kopūstai

Produktas, gaunamas džiovinant nuplautus, susmulkintus (t. y. supjaustytus, perdirbtus į dribsnius ir pan.) brokolinių kopūstų (Brassica oleracea L.) augalus, iš jų pašalinus vandenį.

 

7.6.1

Cukranendrių melasa

Sirupo pavidalo produktas, gaunamas gaminant arba rafinuojant cukranendrių (Saccharum L.) cukrų. Jame gali būti iki 0,5 % priešpučių, 0,5 % nuovirų slopiklių, 3,5 % sulfato ir iki 0,25 % sulfito.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 30 %

7.6.2

Cukranendrių melasa, iš kurios iš dalies pašalintas cukrus

Produktas, gaunamas iš cukranendrių melasos dar kartą vandeniu ekstrahuojant sacharozę.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 28 %

7.6.3

Cukranendrių cukrus [sacharozė]

Iš cukranendrių vandeniu ekstrahuotas cukrus.

 

7.6.4

Cukranendrių išspaudos

Produktas, gaunamas iš cukranendrių vandeniu ekstrahuojant cukrų. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – ląsteliena.

Žalia ląsteliena

7.7.1

Džiovinti lapai (15(1)

Džiovinti maistinių augalų lapai ir jų frakcijos.

Žalia ląsteliena

7.8.1

Lignoceliuliozė

Produktas, gaunamas mechaniškai perdirbant žalią natūraliai išdžiovintą medieną, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – lignoceliuliozė.

 

7.8.2

Miltelinė celiuliozė

Produktas, gaunamas skaidant ir atskiriant ligniną ir toliau valant celiuliozę nuo neapdorotos medienos augalinio pluošto (15); produktą galima apdoroti tik mechaniškai. Neutraliame tirpale išplautos ląstelienos (NDF) kiekis ne mažesnis kaip 87 %.

 

7.9.1

Saldymedžių šaknys

Saldymedžių (Glycyrrhiza L.) šaknys.

 

7.10.1

Mėtos

Produktas, gaunamas džiovinant virš žemės esančias Mentha apicata, Mentha piperita arba Mentha viridis (L.) augalų dalis, nepaisant pavidalo.

 

7.11.1

Džiovinti špinatai

Produktas, gaunamas džiovinant daržinius špinatus (Spinacia oleracea L.), nepaisant pavidalo.

 

7.12.1

Šeriuotosios jukos

Sutrintas į miltelius produktas, gaunamas iš Yucca schidigera Roezl. stiebų.

Žalia ląsteliena

7.12.2

Šeriuotosios jukos sultys

Produktas, gaunamas pjaustant ir spaudžiant šeriuotųjų jukų stiebus (Yucca schidigera Roezl.), o jo pagrindinė sudedamoji dalis – angliavandeniai.

 

7.13.1

Augalinės anglys [anglys]

Produktas, gaunamas karbonizuojant organines augalines medžiagas.

 

7.14.1

Mediena (1)

Chemiškai neapdorota mediena arba medienos plaušai.

Žalia ląsteliena

7.14.2

Medienos melasa (1)

Produktas, gaunamas kaitinant ir spaudžiant žalią neapdorotą medieną, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – ksilozė.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

7.15.1

Melsvalapės basovijos rupiniai

Produktas, gaunamas džiovinant ir malant melsvalapės basovijos (Solanum glaucophyllum) lapus.

Žalia ląsteliena

Vitaminas D3

(1)   

Prie pavadinimo papildomai nurodoma augalų arba dumblių rūšis. Jeigu gautoje pašarinėje žaliavoje yra daugiau nei 5 % kitų rūšių augalų arba dumblių, tos rūšys irgi nurodomos.

8.    Pieno gaminiai ir jų produktai

Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimus ir konkrečius pienui, priešpieniui ir tam tikriems iš pieno gautiems produktams taikomus Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo reikalavimus.



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

8.1.1

Sviestas ir sviesto gaminiai

Sviestas ir sviesto gamybos bei perdirbimo produktai (pvz., išrūgų sviestas), jeigu nenurodyti kitur.

Žali baltymai

Žali riebalai

Laktozė

Drėgnis, jei > 6 %

8.2.1

Pasukos / pasukų milteliai (1)

Produktas, gaunamas plakant sviestą iš grietinėlės arba panašiais būdais.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

— iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

— iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti.

Žali baltymai

Žali riebalai

Laktozė

Drėgnis, jei > 6 %

8.3.1

Kazeinas

Produktas, gautas džiovinant nugriebtą pieną arba pasukas ir rūgštimis arba šliužo fermentu nusodinant kazeiną.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 10 %

8.4.1

Kazeinatas

Produktas, gaunamas iš varškės arba kazeino džiovinant ir naudojant neutralizavimo medžiagas.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 10 %

8.5.1

Sūriai ir sūrių produktai

Sūris ir iš sūrio bei pieno gaminių pagaminti produktai.

Žali baltymai

Žali riebalai

8.6.1

Priešpienis / priešpienio milteliai (1)

Skystis, išsiskiriantis iš pieninių gyvulių pieno liaukų iki 5 dienų po jauniklių atsivedimo.

Žali baltymai

8.7.1

Šalutiniai pieno produktai

Produktai, gaunami gaminant pieno produktus, įskaitant centrifuguojant arba separuojant gautas nuosėdas, baltajį vandenį, pieno mineralus.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

— iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

— iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti.

Drėgnis

Žali baltymai

Žali riebalai

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

8.8.1

Rauginti pieno gaminiai

Rauginant pieną gauti gaminiai (pvz., jogurtas ir kt.).

Žali baltymai

Žali riebalai

8.9.1

Laktozė

Išdžiovintas ir išvalytas pieno cukrus, gaunamas separuojant pieną ar išrūgas.

Drėgnis, jei > 5 %

8.10.1

Pienas / pieno milteliai (18)

Per vieną ar kelis melžimus išskirtas normalus pieno liaukų sekretas.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 5 %

8.11.1

Nugriebtas pienas / nugriebto pieno milteliai (1)

Pienas, kurio riebumas sumažintas separuojant.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 5 %

8.12.1

Pieno riebalai

Produktas, gaunamas nugriebus pieną.

Žali riebalai

8.13.1

Pieno baltymų milteliai (1)

Produktas, gaunamas džiovinant baltyminius junginius, chemiškai ar fiziškai ekstrahuotus iš pieno.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

8.14.1

Sutirštintas ir išgarintas pienas ir jo gaminiai

Sutirštintas ir išgarintas pienas ir jo gaminiai, gaunami gaminant arba apdorojant šiuos produktus.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 5 %

8.15.1

Pieno permeatas / pieno permeato milteliai (1)

Produktas, gaunamas skysto pieno ultrafiltravimo, nanofiltravimo arba mikrofiltravimo būdu, iš kurio gali būti pašalinta dalis laktozės.

Produktas gali būti apdorotas atvirkštinio osmoso būdu.

Žali pelenai

Žali baltymai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %

8.16.1

Pieno retentatas / pieno retentato milteliai (1)

Produktas, gaunamas pieno ultrafiltravimo, nanofiltravimo arba mikrofiltravimo per membraną būdu.

Žali baltymai

Žali pelenai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %

8.17.1

Išrūgos / išrūgų milteliai (1)

Sūrio, varškės arba kazeino gamybos ar panašių procesų produktas.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

— iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

— iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti.

Žali baltymai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %

Žali pelenai

8.18.1

Išrūgos, iš kurių pašalinta laktozė / išrūgų, iš kurių pašalinta laktozė, milteliai (1)

Išrūgos, iš kurių pašalinta dalis laktozės.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

— iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

— iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti.

Žali baltymai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %

Žali pelenai

8.19.1

Išrūgų baltymai / išrūgų baltymų milteliai (1)

Produktas, gaunamas džiovinant baltyminius junginius, chemiškai ar fiziškai ekstrahuotus iš išrūgų.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

— iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

— iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

8.20.1

Išrūgos, iš kurių pašalinti mineralai ir laktozė / išrūgų, iš kurių pašalinti mineralai ir laktozė, milteliai (1)

Išrūgos, iš kurių pašalinta dalis laktozės ir mineralų.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

— iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

— iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti.

Žali baltymai

Laktozė

Žali pelenai

Drėgnis, jei > 8 %

8.21.1

Išrūgų permeatas / išrūgų permeato milteliai (1)

Produktas, gaunamas skystų išrūgų ultrafiltravimo, nanofiltravimo arba mikrofiltravimo būdu, iš kurio gali būti pašalinta dalis laktozės. Produktas gali būti apdorotas atvirkštinio osmoso būdu.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

— iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

— iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti.

Žali pelenai

Žali baltymai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %

8.22.1

Išrūgų retentatas / išrūgų retentato milteliai (1)

Produktas, gaunamas išrūgų ultrafiltravimo, nanofiltravimo arba mikrofiltravimo per membraną būdu.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

— iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

— iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

— iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti.

Žali baltymai

Žali pelenai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %

(1)   

Terminai nėra sinonimai, jie daugiausia skiriasi dėl drėgnio kiekio; vartotina atitinkama sąvoka. Terminas „milteliai“ reiškia, kad drėgnis yra mažesnis nei 12 %, ir gali būti pakeistas žodžiais „sausas“ arba „koncentruotas ir sausas“.

9.    Sausumos gyvūnų produktai ir iš jų gauti produktai

Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimus. Pašarinių žaliavų pavadinimas papildomas pateikiant specialiuosius reikalavimus paaiškinantį nurodymą pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X arba XIII priedą arba pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedą ir aiškiai nustatant naudojimo apribojimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001.



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

9.1.1

Šalutiniai gyvūniniai produktai (1)

Šiltakraujų sausumos gyvūnų kūnai arba jų dalys, švieži, užšaldyti, virti, apdoroti rūgštimi arba išdžiovinti.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 8 %

9.2.1

Gyvūnų riebalai (2)

Produktas, sudarytas iš sausumos gyvūnų, įskaitant visais gyvenimo etapais žmonėms ir gyvūnams nepatogeniškų rūšių bestuburius, riebalų. Jeigu produktas ekstrahuotas tirpikliais, jame gali būti iki 0,1 % heksano.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

9.3.1

Šalutiniai bitininkystės produktai (3)

Medus, bičių vaškas, bičių pienelis, pikis, žiedadulkės, perdirbti arba neperdirbti.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

9.4.1

Perdirbti gyvūniniai baltymai (2)

Produktas, gaunamas kaitinant, džiovinant ir malant sausumos gyvūnų, įskaitant bestuburius visais gyvenimo etapais, skerdenas ir skerdenų dalis, iš kurių gali būti ekstrahuota arba fiziškai pašalinta riebalų dalis. Jeigu produktas ekstrahuotas tirpikliais, jame gali būti iki 0,1 % heksano.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Drėgnis, jei > 8 %

9.5.1

Baltymai, gaunami gaminant želatiną (2)

Džiovinti gyvūniniai baltymai, gaunami gaminant želatiną, gautą iš žaliavų pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Drėgnis, jei > 8 %

9.6.1

Hidrolizuoti gyvūniniai baltymai (2)

Polipeptidai, peptidai bei aminorūgštys ir jų mišiniai, gaunami iš šalutinių gyvūninių produktų hidrolizės būdu; jie gali būti koncentruoti džiovinant.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.7.1

Kraujo miltai (2)

Produktas, gaunamas termiškai apdorojant paskerstų šiltakraujų gyvūnų kraują.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.8.1

Kraujo produktai (1)

Produktas, gaunamas iš paskerstų šiltakraujų gyvūnų kraujo arba kraujo frakcijų; tai yra išdžiovinta, užšaldyta arba skysta plazma, išdžiovintas kraujas, išdžiovinti, užšaldyti arba skysti raudonieji kūneliai arba šių komponentų frakcijos ir mišiniai.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.9.1

Viešojo maitinimo atliekos [viešojo maitinimo perdirbamosios atliekos]

Visos maisto atliekos, kuriose yra gyvūninių medžiagų, įskaitant restoranuose, viešojo maitinimo įmonėse, virtuvėse, centrinėse virtuvėse ir namų ūkių virtuvėse kepti ar virti naudotą aliejų.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Drėgnis, jei > 8 %

9.10.1

Kolagenas (2)

Baltymų turintis produktas, gaunamas iš gyvūnų kaulų, kailių, odų ir sausgyslių.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.11.1

Plunksnų miltai

Produktas, gaunamas džiovinant ir malant paskerstų gyvūnų plunksnas.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.12.1

Želatina (2)

Natūralūs, tirpūs baltymai, stingstantys arba nestingstantys, gauti iš kolageno, pagaminto iš gyvūnų kaulų, kailių, odų, ir sausgyslių, dalinės hidrolizės būdu.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.13.1

Spirgai (2)

Šviežias, užšaldytas arba išdžiovintas lajaus, lydytų kiaulės taukų ir kitų ekstrahuotų arba fiziškai atskirtų gyvūninių riebalų gamybos produktas.

Jeigu produktas ekstrahuotas tirpikliais, jame gali būti iki 0,1 % heksano.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Drėgnis, jei > 8 %

9.14.1

Gyvūniniai produktai (1)

Nebevartotini maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų; apdoroti arba neapdoroti, pvz., švieži, užšaldyti arba išdžiovinti.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 8 %

9.15.1

Kiaušiniai

Vištų (Gallus gallus L.) kiaušiniai, su lukštais arba be jų.

 

9.15.2

Kiaušinio baltymas

Produktas, gaunamas atskyrus kiaušinių lukštus ir trynį, pasterizuotas ir galbūt denatūruotas.

Žali baltymai

Denatūravimo metodas (jei taikomas)

9.15.3

Džiovinti kiaušinių produktai

Produktai, sudaryti iš pasterizuotų džiovintų kiaušinių be lukštų arba iš įvairių džiovinto kiaušinio baltymo ir trynio dalių mišinio.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 5 %

9.15.4

Cukrinti kiaušinių milteliai

Džiovinti kiaušiniai arba jų dalys, cukrinti.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 5 %

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

9.15.5.

Džiovinti kiaušinių lukštai

Produktas, gaunamas iš paukščių kiaušinių, pašalinus jų turinį (trynį ir baltymą). Lukštai išdžiovinti.

Žali pelenai

9.16.1

Gyvi sausumos bestuburiai (1)

Gyvi sausumos bestuburiai bet kuriuo jų gyvenimo etapu, išskyrus augalų, gyvūnų ir žmonių sveikatai nepageidaujamą poveikį darančias rūšis.

 

9.16.2

Negyvi (1) sausumos bestuburiai

Negyvi sausumos bestuburiai, išskyrus augalų, gyvūnų ir žmonių sveikatai nepageidaujamą poveikį darančias rūšis, bet kuriuo jų gyvenimo etapu, apdoroti arba neapdoroti, tačiau neperdirbti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

9.17.1

Cholesterolis iš vilnos riebalų

Produktas, gautas iš vilnos riebalų (lanolino) muilinant, separuojant ir kristalizuojant. Mažiausias (3β)-cholest-5-en-3-olio, C27H46O kiekis: 90 %.

 

(1)   

Nedarant poveikio Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriuje nustatytiems privalomiesiems reikalavimams dėl šalutinių gyvūninių produktų ir iš jų gautų produktų ženklinimo, prekybos dokumentų ir veterinarijos sertifikatų ir, jeigu katalogu naudojamasi ženklinimo tikslais, pavadinimas atitinkamai pakeičiamas nurodant tinkamą informaciją:


— gyvūno rūšį ir

— gyvūninio produkto dalį (pvz., kepenys, mėsa (tik skeleto raumenys)) ir (arba)

— gyvenimo etapą (pvz., lerva), ir (arba)

— dėl draudimo šerti tos pačios rūšies gyvūnus neperdirbto gyvūno rūšies pavadinimą (pvz., be paukštienos)


arba atitinkamai papildomas nurodant tinkamą informaciją:

— gyvūno rūšį ir (arba)

— gyvūninio produkto dalį (pvz., kepenys, mėsa (tik skeleto raumenys)) ir (arba)

— gyvenimo etapą (pvz., lerva), ir (arba)

— dėl draudimo šerti tos pačios rūšies gyvūnus neperdirbto gyvūno rūšies pavadinimą.

(2)   

Nedarant poveikio Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriuje ir Reglamento 999/2001 IV priede nustatytiems privalomiesiems reikalavimams dėl šalutinių gyvūninių produktų ir iš jų gautų produktų ženklinimo, prekybos dokumentų ir veterinarijos sertifikatų ir jeigu katalogu naudojamasi ženklinimo tikslais, pavadinimas atitinkamai pakeičiamas nurodant tinkamą informaciją:


— perdirbto gyvūno rūšį (pvz., kiaulės, atrajotojai, paukščiai, vabzdžiai) ir (arba)

— gyvenimo etapą (pvz., lerva), ir (arba)

— perdirbtą žaliavą (pvz., kaulai), ir (arba)

— taikytą apdorojimo būdą (pvz., pašalinti riebalai, rafinuota), ir (arba)

— dėl draudimo šerti tos pačios rūšies gyvūnus neperdirbto gyvūno rūšies pavadinimą (pvz., be paukštienos).

(3)   

Pavadinimas pakeičiamas atitinkamu konkretaus produkto pavadinimu.

10.    Žuvys, kiti vandens gyvūnai ir jų produktai

Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 ir Reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus; joms gali būti taikomi naudojimo apribojimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001.



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

10.1.1

Vandens bestuburiai (1)

Visi jūrinių arba gėlavandenių bestuburių kūnai arba jų dalys bet kuriuo jų gyvenimo etapu, išskyrus žmonėms ir gyvūnams patogenines rūšis.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

10.2.1

Vandens gyvūnų šalutiniai produktai (21)

Produktai iš įmonių arba gamyklų, ruošiančių arba gaminančių žmonėms vartoti skirtus produktus.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

10.3.1

Vėžiagyvių miltai (2)

Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant vėžiagyvius arba jų dalis, įskaitant laukines arba ūkiuose auginamas krevetes.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

10.4.1

Žuvys (1)

Žuvys arba jų dalys: šviežios, užšaldytos, virtos, apdorotos rūgštimi arba išdžiovintos.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

10.4.2

Žuvų miltai (1)

Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant žuvis arba jų dalis, į kurį prieš džiovinant gali būti dar kartą įdėta žuvų sulčių.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.4.3

Žuvų sultys

Sutirštintas žuvų miltų gamybos produktas, gaunamas atskyrus žuvų miltus, juos stabilizavus parūgštinant ar džiovinant.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 5 %

10.4.4

Hidrolizuoti žuvų baltymai

Baltymai, gaunami hidrolizuojant žuvis arba jų dalis; jie gali būti koncentruoti džiovinant.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.4.5

Žuvų kaulų miltai

Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant žuvų dalis. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – žuvų kaulai.

Žali pelenai

10.4.6

Žuvų taukai

Taukai, gaunami iš žuvų ar jų dalių, centrifuguoti vandeniui pašalinti (produkte gali būti tik konkrečiai rūšiai būdingų elementų, pvz., menkių kepenų taukų).

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

10.4.7

Hidrinti žuvų taukai

Taukai, gaunami hidrinant žuvų taukus.

Drėgnis, jei > 1 %

10.4.8

Žuvų taukų stearinas [Šaldomojo frakcionavimo būdu gauti žuvų taukai]

Daug sočiųjų riebalų turinčios žuvų taukų frakcijos, gaunamos rafinuojant neapdorotus žuvų taukus siekiant šaldomojo frakcionavimo būdu gauti rafinuotus žuvų taukus, kai sotieji riebalai sustingdomi ir surenkami.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

10.5.1

Krilių taukai

Taukai, gaunami iš virtų ir spaustų jūrinio planktono krilių, centrifuguoti vandeniui pašalinti.

Drėgnis, jei > 1 %

10.5.2

Hidrolizuotas krilio baltymų koncentratas

Produktas, gaunamas fermentine hidrolize iš krilių arba jų dalių ir dažnai koncentruojamas džiovinant.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.6.1

Jūrinių žieduotųjų kirmėlių miltai

Produktas, gaunamas kaitinant ir džiovinant jūrines žieduotąsias kirmėles (įskaitant Nereis virens M. Sars.) arba jų dalis.

Žali riebalai

Pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.7.1

Jūrinio zooplanktono miltai

Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant jūrinį zooplanktoną, pvz., krilius.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.7.2

Jūrinio zooplanktono taukai

Taukai, gaunami iš virto ir spausto jūrinio zooplanktono, centrifuguoti vandeniui pašalinti.

Drėgnis, jei > 1 %

10.8.1

Moliuskų miltai

Produktas, gaunamas kaitinant ir džiovinant moliuskus (įskaitant galvakojus ir dvigeldžius) arba jų dalis.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.9.1

Kalmarų miltai

Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant kalmarus arba jų dalis.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.10.1

Jūrų žvaigždžių miltai

Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant jūrų žvaigždes (Asteroidea) arba jų dalis.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.11.1

Jūrinių bestuburių (1) miltai

Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant jūrinius bestuburius arba jų dalis.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

(1)   

Prie pavadinimo papildomai nurodoma gyvūnų rūšis.

(2)   

Jei produktas gaminamas iš ūkiuose auginamų žuvų arba vėžiagyvių, prie pavadinimo nurodoma atitinkama rūšis.

11.    Mineralai ir jų produktai

Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos, kuriose yra gyvūninių produktų, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 ir Reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus; joms gali būti taikomi naudojimo apribojimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001.



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

11.1.1

Kalcio karbonatas(1) [klintis]

Produktas, gaunamas malant kalcio karbonato (CaCO3) turinčias medžiagas, kaip antai klintys, arba nusodinant jas rūgšties tirpalu.

Produkte gali būti iki 0,25 % propilenglikolio. Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.2

Karbonatingieji jūrinių moliuskų kiautai

Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų arba smulkintų jūrinių moliuskų kiautų, pvz., austrių kriauklių ar geldelių.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.3

Kalcio ir magnio karbonatas

Natūralus kalcio karbonato (CaCO3) ir magnio karbonato (MgCO3) mišinys. Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

Kalcis

Magnis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.4

Karbonatingieji jūriniai dumbliai

Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų ar smulkintų karbonatingųjų jūrinių dumblių.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.5

Raudonieji jūriniai dumbliai

Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų ar smulkintų karbonatingųjų jūrinių dumblių (Phymatolithon calcareum (Pall.)).

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.6

Kalcio chloridas

Kalcio chloridas (CaCl2) ir jo hidratai. Jame gali būti iki 0,2 % bario sulfato.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.7

Kalcio hidroksidas (2)

Kalcio hidroksidas (Ca(OH)2).

Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.8

Bevandenis kalcio sulfatas

Bevandenis kalcio sulfatas (CaSO4), gaunamas malant bevandenį kalcio sulfatą arba dehidratuojant kalcio sulfato dihidratą.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.9

Kalcio sulfato hemihidratas

Kalcio sulfato hemihidratas (CaSO4 × ½ H2O), gaunamas iš dalies dehidratuojant kalcio sulfato dihidratą.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.10

Kalcio sulfato dihidratas

Kalcio sulfato dihidratas (CaSO4 × 2H2O), gaunamas malant kalcio sulfato dihidratą arba hidratuojant kalcio sulfato hemihidratą.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.11

Organinių rūgščių kalcio druskos (3)

Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, kalcio druskos. (4)

Kalcis

Organinė rūgštis

11.1.12

Kalcio oksidas

Kalcio oksidas (CaO), gaunamas kalcinuojant natūralias klintis. Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.13

Kalcio gliukonatas

Gliukono rūgščių kalcio druska, kurios cheminė formulė paprastai yra Ca(C6H11O7)2, ir jos hidratai.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.14

Kalcio chelatai (5)

Ca(x)1-3 x nH2O

(x) – sojos baltymų hidrolizato aminorūgščių arba sintetinių aminorūgščių, kurias leista naudoti kaip pašarų priedus, anijonas. Katijono savybė sudaryti chelatus įrodyta bent 10 % molekulių, kurių masė viršija 1 500 daltonų, ir tinkamu analizės metodu, įrodančiu pašarinės žaliavos chelato tipo struktūrą.

Chelatuose gali būti iki 40 % chlorido.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.15

Kalcio sulfatas / kalcio karbonatas

Produktas, gaunamas gaminant natrio karbonatą.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.16

Kalcio pidolatas

Kalcio L-pidolatas (C10H12CaN2O6 ). Produkte gali būti iki 5 % glutamo rūgšties.

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.17

Kalcio karbonatas-magnio oksidas

Produktas, gaunamas kaitinant natūralų kalcį ir magnį, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų kaip dolomitas. Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

Kalcis

Magnis

11.1.18

Kalcio nitrato dviguba druska

5 Ca(NO3)2 x NH4NO3x10 H2O. Gaunamas kalcio karbonato uolienos ir nitrato rūgšties cheminės sintezės būdu.

Kalcis

Azotas

11.2.1

Magnio oksidas

Kalcinuotas magnio oksidas (MgO), kuriame ne mažiau kaip 70 % MgO.

Magnis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 15 %

Geležies Fe2O3 kiekis, jei > 5%.

11.2.2

Magnio sulfato heptahidratas

Magnio sulfatas (MgSO4 × 7 H2O).

Magnis

Siera

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 15 %

11.2.3

Magnio sulfato monohidratas

Magnio sulfatas (MgSO4 × H2O).

Magnis

Siera

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 15 %

11.2.4

Bevandenis magnio sulfatas

Bevandenis magnio sulfatas (MgSO4)

Magnis

Siera

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.2.5

Magnio propionatas

Magnio propionatas (C6H10MgO4).

Magnis

11.2.6

Magnio chloridas

Magnio chloridas (MgCl2) arba tirpalas, gaunamas natrio chloridui natūraliai nusėdus jūros vandenyje.

Magnis

Chloras

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.2.7

Magnio karbonatas

Natūralus magnio karbonatas (MgCO3).

Magnis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.2.8

Magnio hidroksidas

Magnio hidroksidas (Mg(OH)2).

Magnis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.2.9

Magnio kalio sulfatas

Magnio kalio sulfatas (K2Mg(SO4)2 x nH2O, n= 4,6).

Magnis

Kalis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.2.10

Organinių rūgščių magnio druskos (3)

Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, magnio druskos (4).

Magnis

Organinė rūgštis

11.2.11

Magnio gliukonatas

Gliukono rūgščių magnio druska, kurios cheminė formulė paprastai yra Mg(C6H11O7)2, ir jos hidratai.

Magnis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.2.12

Magnio chelatai (5)

Mg(x)1-3 x nH2O

(x) – sojos baltymų hidrolizato aminorūgščių arba sintetinių aminorūgščių, kurias leista naudoti kaip pašarų priedus, anijonas.

Katijono savybė sudaryti chelatus įrodyta bent 10 % molekulių, kurių masė viršija 1 500 daltonų, ir tinkamu analizės metodu, įrodančiu pašarinės žaliavos chelato tipo struktūrą.

Jame gali būti iki 55 % chlorido ir (arba) sulfato.

Magnis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.2.13

Magnio pidolatas

Magnio L-pidolatas (C10H12CaN2O6 ). Produkte gali būti iki 5 % glutamo rūgšties.

Magnis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.3.1

Dikalcio fosfatas (6) (7) [kalcio vandenilio ortofosfatas]

Kalcio monovandenilio fosfatas, gaunamas iš kaulų arba neorganinių medžiagų (CaHPO4 × nH2O, n = 0 arba 2)

Ca/P > 1,2.

Jame gali būti iki 3 % NaCl išreikšto chlorido.

Kalcis

Bendrasis fosforo kiekis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.3.2

Monodikalcio fosfatas

Produktas, sudarytas iš dikalcio fosfato ir monokalcio fosfato (CaHPO4 × Ca(H2PO4)2 × nH2O, n = 0 arba 1).

0,8< Ca/P < 1,3

Bendrasis fosforo kiekis

Kalcis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.3

Monokalcio fosfatas [kalcio tetravandenilio diortofosfatas]

Kalcio bis(divandenilio fosfatas) (Ca(H2PO4)2 × nH2O, n=0 arba 1).

Ca/P > 0,9

Bendrasis fosforo kiekis

Kalcis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.4

Trikalcio fosfatas (7) [trikalcio ortofosfatas]

Trikalcio fosfatas iš kaulų arba neorganinių šaltinių (Ca3(PO4)2 × H2O) arba hidroksiapatitas (Ca5(PO4)3OH).

Ca/P > 1,3

Kalcis

Bendrasis fosforo kiekis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.3.5

Kalcio ir magnio fosfatas

Kalcio ir magnio fosfatas (Ca3Mg3(PO4)4).

Kalcis

Magnis

Bendrasis fosforo kiekis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.6

Befluoris fosfatas

Produktas, gaunamas iš neorganinių šaltinių, kalcinuotas ir toliau termiškai apdorotas.

Bendrasis fosforo kiekis

Kalcis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.3.7

Dikalcio pirofosfatas; [Dikalcio difosfatas]

Dikalcio pirofosfatas (Ca2P2O7) iš kaulų ar neorganinių šaltinių.

Bendrasis fosforo kiekis

Kalcis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.8

Magnio fosfatas

Produktas, sudarytas iš vienbazio ir (arba) dvibazio, ir (arba) tribazio magnio fosfato.

Bendrasis fosforo kiekis

Magnis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.3.9

Natrio, kalcio ir magnio fosfatas

Produktas, sudarytas iš natrio, kalcio ir magnio fosfatų.

Bendrasis fosforo kiekis

Magnis

Kalcis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.10

Mononatrio fosfatas; [Natrio divandenilio ortofosfatas]

Mononatrio fosfatas;

(NaH2PO4 × nH2O ; n = 0, 1 arba 2).

Bendrasis fosforo kiekis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.11

Dinatrio fosfatas [Dinatrio vandenilio ortofosfatas]

Dinatrio fosfatas (Na2HPO4 × nH2O ; n = 0, 2, 7 arba 12).

Bendrasis fosforo kiekis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.12

Trinatrio fosfatas; [Trinatrio ortofosfatas]

Trinatrio fosfatas (Na3PO4 × nH2O ; n = 0, 1/2, 1, 6, 8 arba 12).

Bendrasis fosforo kiekis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.13

Natrio pirofosfatas; [Tetranatrio difosfatas]

Natrio pirofosfatas (Na4P2O7 × nH2O ; n = 0 arba 10).

Bendrasis fosforo kiekis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.14

Monokalio fosfatas; [Kalio divandenilio ortofosfatas]

Monokalio fosfatas (KH2PO4).

Bendrasis fosforo kiekis

Kalis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.15

Dikalio fosfatas; [Dikalio vandenilio ortofosfatas]

Dikalio fosfatas (K2HPO4 × nH2O ; n = 0, 3 arba 6).

Bendrasis fosforo kiekis

Kalis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.16

Kalcio ir natrio fosfatas

Kalcio ir natrio fosfatas (CaNaPO4).

Bendrasis fosforo kiekis

Kalcis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.17

Monoamonio fosfatas; [Amonio divandenilio ortofosfatas]

Monoamonio fosfatas (NH4H2PO4).

Bendras azoto kiekis

Bendrasis fosforo kiekis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.18

Diamofosas; [Diamonio vandenilio ortofosfatas]

Diamofosas ((NH4)2HPO4).

Bendras azoto kiekis

Bendrasis fosforo kiekis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.19

Natrio tripolifosfatas; [Pentanatrio trifosfatas]

Natrio tripolifosfatas (Na5P3O10 × nH2O ; n = 0 arba 6).

Bendrasis fosforo kiekis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.20

Natrio ir magnio fosfatas

Natrio ir magnio fosfatas (MgNaPO4).

Bendrasis fosforo kiekis

Magnis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.21

Magnio hipofosfitas

Magnio hipofosfitas (Mg(H2PO2)2 × 6H2O).

Magnis

Bendrasis fosforo kiekis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.22

Kaulų miltai be želatinos

Sterilizuoti ir sumalti kaulai be želatinos ir riebalų.

Bendrasis fosforo kiekis

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.3.23

Kaulų pelenai

Mineralinės šalutinių gyvūninių produktų kremavimo, deginimo arba dujinimo liekanos.

Bendrasis fosforo kiekis

Kalcis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.3.24

Kalcio polifosfatas

Heterogeniniai mišiniai iš kalcio druskų ir kondensuotų polifosforo rūgščių, kurių bendroji formulė – H(n+2)PnO(3n+1), kai n – ne mažiau kaip 2.

Bendrasis fosforo kiekis

Kalcis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.25

Kalcio divandenilio difosfatas

Kalcio divandenilio pirofosfatas (CaH2P2O7).

Bendrasis fosforo kiekis

Kalcis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.26

Magnio rūgšties pirofosfatas

Magnio rūgšties pirofosfatas (MgH2P2O7.). Gaunamas iš išgrynintos fosforo rūgšties ir išgryninto magnio hidroksido arba magnio oksido, išgarinus vandenį ir po kondensacijos ortofosfatui virtus difosfatu.

Bendrasis fosforo kiekis

Magnis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.27

Dinatrio divandenilio difosfatas

Dinatrio divandenilio difosfatas (Na2H2P2O7).

Bendrasis fosforo kiekis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.28

Trinatrio difosfatas

Trinatrio monovandenilio difosfatas (bevandenis: Na3HP2O7; monohidratas: Na3HP2O7 × nH2O; n = 0, 1 arba 9).

Bendrasis fosforo kiekis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.29

Natrio polifosfatas; [Natrio heksametafosfatas]

Heterogeniniai mišiniai iš natrio druskų ir linijinių kondensuotų polifosforo rūgščių, kurių bendroji formulė – H(n + 2)PnO(3n + 1), kai n – ne mažiau kaip 2.

Bendrasis fosforo kiekis

Natris

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.30

Trikalio fosfatas

Trikalio monofosfatas ( K3PO4 × nH2O; n = 0, 1, 3, 7 arba 9).

Bendrasis fosforo kiekis

Kalis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.31

Tetrakalio difosfatas

Tetrakalio pirofosfatas (K4P2O7 × nH2O; n = 0, 1 arba 3).

Bendrasis fosforo kiekis

Kalis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.32

Pentakalio trifosfatas

Pentakalio tripolifosfatas (K5P3O10).

Bendrasis fosforo kiekis

Kalis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.33

Kalio polifosfatas

Heterogeniniai mišiniai iš kalio druskų ir linijinių kondensuotų polifosforo rūgščių, kurių bendroji formulė – H(n + 2)PnO(3n + 1), kai n – ne mažiau kaip 2.

Bendrasis fosforo kiekis

Kalis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.34

Kalcio ir natrio polifosfatas

Kalcio ir natrio polifosfatas

Bendrasis fosforo kiekis

Natris

Kalcis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.4.1

Natrio chloridas (1)

Natrio chloridas (NaCl) arba produktas, gaunamas garinimu kristalizuojant sūrymą (sotųjį arba nuskurdintąjį taikant kitą apdorojimo būdą) (vakuuminė druska), garinant jūros vandenį (jūros druska ir saulės druska) arba malant akmens druską.

Natris

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.2

Natrio hidrokarbonatas [natrio vandenilio karbonatas]

Natrio hidrokarbonatas (NaHCO3).

Natris

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.3

Natrio / amonio (hidro)karbonatas [natrio / amonio (vandenilio) karbonatas]

Natrio karbonato ir natrio hidrokarbonato gamybos produktas, kuriame yra amonio hidrokarbonato likučių (amonio hidrokarbonato ne daugiau kaip 5 %).

Natris

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.4

Natrio karbonatas

Natrio karbonatas (Na2CO3).

Natris

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.5

Natrio seskvikarbonatas [trinatrio vandenilio dikarbonatas]

Natrio seskvikarbonatas (Na3H(CO3)2).

Natris

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.6

Natrio sulfatas

Natrio sulfatas (Na2SO4).

Produkte gali būti iki 0,3 % metionino.

Natris

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.7

Organinių rūgščių natrio druskos (3) (8)

Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, natrio druskos (27).

Natris

Organinė rūgštis

11.4.8

Natrio gliukonatas

Gliukono rūgščių kalcio druska, kurios cheminė formulė paprastai yra Na(C6H11O7), ir jos hidratai.

Natris

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.5.1

Kalio chloridas

Kalio chloridas (KCl) arba produktas, gaunamas garinant jūros vandenį arba malant natūralias kalio chlorido turinčias medžiagas.

Kalis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.5.2

Kalio sulfatas

Kalio sulfatas (K2SO4).

Kalis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.5.3

Kalio karbonatas

Kalio karbonatas (K2CO3).

Kalis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.5.4

Kalio hidrokarbonatas [kalio ir vandenilio karbonatas]

Kalio hidrokarbonatas (KHCO3).

Kalis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.5.5

Organinių rūgščių kalio druskos (3) (9)

Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, kalio druskos (4).

Kalis

Organinė rūgštis

11.5.6

Kalio pidolatas

Kalio L-pidolatas (C5H6KNO3). Produkte gali būti iki 5 % glutamo rūgšties.

Kalis

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.6.1

Sublimacinė siera

Milteliai, gaunami iš natūralių mineralo telkinių. Taip pat produktas, gaunamas rafinuojant naftą įprastais sieros gamintojų metodais.

Siera

11.7.1

Atapulgitas

Gamtinis magnio, aliuminio ir silicio mineralas.

Magnis

11.7.2

Kvarcas

Gamtinis mineralas, gaunamas malant kvarcingas medžiagas.

Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

 

11.7.3

Kristobalitas

Silicio dioksidas (SiO2), gaunamas perkristalizuojant kvarcą.

Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

 

11.8.1

Amonio sulfatas

Amonio sulfatas ((NH4)2SO4), gaunamas cheminės sintezės būdu. Gali būti vandeninio tirpalo pavidalo.

Azotas

Siera

11.8.3

Organinių rūgščių amonio druskos (3)

Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, amonio druskos (4).

Azotas

Organinė rūgštis

11.8.4

Amonio laktatas (2)

Amonio laktatas (CH3CHOHCOONH4). Amonio laktatas, pagamintas fermentacijos būdu iš Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus, Lactococcus lactis ssp., Leuconostoc mesenteroides, Streptococcus thermophilus, Lactobacillus spp, or Bifidobacterium spp., kuriame ne daugiau kaip 7 % azoto.

Produkte gali būti iki 2 % fosforo, 2 % kalio, 0,7 % magnio, 2 % natrio, 2 % sulfatų, 0,5 % chloridų, 5 % cukrų ir 0,1 % silikoninių priešpučių.

Azotas

Žali pelenai

Kalis, jei > 1,5 %

Magnis, jei > 1,5%

Natris, jei > 1,5 %

11.8.5

Amonio acetatas (2)

Amonio acetatas (CH3COONH4) vandeniniame tirpale, kuriame yra ne mažiau kaip 55 % amonio acetato.

Azotas

11.9.1

Gastrolitai (paukščių skilviams)

Produktas, gaunamas skaldant gamtinį žvyro pavidalo mineralą.

Dalelių dydis

11.9.2

Lesalinis raudonmolis [paukščių skilviams]

Produktas, gaunamas skaldant ir malant produktus, gautus degant molį.

Dalelių dydis

Drėgnis, jei > 2 %

(1)   

Pavadinime arba vietoj jo galima nurodyti pirminės medžiagos šaltinį.

(2)   

Gali būti teikiamas rinkai ir naudojamas iki 2028 m. gegužės 30 d. pagal Reglamento (ES) 2022/1104 3 straipsnį.

(3)   

Pavadinimas iš dalies pakeičiamas arba papildomas atitinkamai nurodant riebalų rūgšties ir (arba) organinės rūgšties pavadinimą.

(4)   

Tai nereiškia, kad konkrečių organinių rūgščių druskų negalima priskirti prie pašarų priedų.

(5)   

Pavadinimas papildomas nurodant aminorūgštį arba naudotų aminorūgščių šaltinį.

(6)   

Pavadinime galima nurodyti gamybos būdą.

(7)   

Jei reikia, pavadinimas papildomas žodžiais „iš kaulų“.

(8)   

Natrio citratai gali būti teikiami rinkai ir naudojami iki 2028 m. gegužės 30 d. pagal Reglamento (ES) 2022/1104 3 straipsnį.

(9)   

Kalio citratai gali būti teikiami rinkai ir naudojami iki 2028 m. gegužės 30 d. pagal Reglamento (ES) 2022/1104 3 straipsnį.

12.    Produktai ir gretutiniai produktai, gaunami fermentacijos būdu naudojant mikroorganizmus

Pašarinės žaliavos, kurių numeris prasideda „12.1“, yra fermentacijos produktai, gaunami iš mikroorganizmų arba jų dalių. Pašarinės žaliavos, kurių numeris prasideda „12.2“, yra fermentacijos gretutiniai produktai, sudaryti daugiausia iš mikrobinės biomasės, o tos, kurių numeris prasideda „12.3“, yra kiti fermentacijos gretutiniai produktai.

Pašarinėse žaliavose, kurių numeris prasideda „12.1“ arba „12.2“, gali būti iki 0,3 % priešpučių, 1,5 % filtravimą greitinančių ir (arba) skaidrinančių medžiagų ir 2,9 % propiono rūgšties. Pašarinėse žaliavose, kurių numeris prasideda „12.3“, gali būti iki 0,6 % priešpučių, 0,5 % nuoviras šalinančių medžiagų ir 0,2 % sulfitų.

Visi fermentacijai naudojami mikroorganizmai (įskaitant daugintis galinčias sporas) turi būti inaktyvinti, todėl pašarinėse žaliavose neturi būti gyvybingų mikroorganizmų.

Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos, kurios yra gautos naudojant genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų reikalavimus.



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

12.1.5

Inaktyvintos mielės [inaktyvintos alaus mielės, jei tinkama]

Mielės (1) ir jų dalys (2), gaunamos iš Saccharomyces bayanus, Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces pastorianus, Saccharomyces carlsbergensis, Kluyveromyces lactis, Kluyveromyces marxianus, Metschnikowia pulcherrima, Metschnikowia fructicola, Torulaspora delbrueckii, Cyberlindnera jadinii (3), Saccharomycodes ludwigii, Wickerhamomyces anomalus, Debaryomyces hansenii, Pichia guilliermondii, Yarrowia lypolitica arba Brettanomyces ssp. substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės arba cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Drėgnis, jei < 75 % arba > 97 %

Jei drėgnis < 75 %:

Žali baltymai

Propiono rūgštis, jei > 0,5 %

12.1.9

Vienląsteliniai grybų baltymai (4)

Fermentacijos produktas, gaunamas dažniausiai augaliniuose substratuose, kaip antai, melasoje, cukraus sirupe, alkoholyje, alkoholio gamybos atliekose, javuose ir produktuose, kuriuose yra krakmolo, vaisių sulčių, išrūgų, pieno rūgšties, cukraus, hidrolizuotos augalinės ląstelienos ir fermentacijos maisto medžiagų, pvz., amonio arba mineralinių druskų, naudojant Aspergillus oryzae, Paecilomyces varioti arba Trichoderma viride kultūrą.

Žali baltymai

Žali pelenai

Propiono rūgštis, jei > 0,5 %

12.1.10

Produktas iš Bacillus subtilis, turintis daug baltymų

Fermentacijos produktas, gaunamas dažniausiai augaliniuose substratuose, kaip antai, melasoje, cukraus sirupe, alkoholyje, alkoholio gamybos atliekose, javuose ir produktuose, kuriuose yra krakmolo, vaisių sulčių, išrūgų, pieno rūgšties, cukraus, hidrolizuotos augalinės ląstelienos ir fermentacijos maisto medžiagų, pvz., amoniako arba mineralinių druskų, naudojant Bacillus subtilis kultūrą.

Žali baltymai

Žali pelenai

Propiono rūgštis, jei > 0,5 %

12.1.12

Mielių produktai

Mielės (32) ir jų dalys (1), gaunamos smulkinant ir (arba) frakcionuojant mielių ląsteles iš Saccharomyces bayanus, Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces pastorianus, Saccharomyces carlsbergensis, Kluyveromyces lactis, Kluyveromyces marxianus, Metschnikowia pulcherrima, Metschnikowia fructicola, Torulaspora delbrueckii, Cyberlindnera jadinii (2) , Saccharomycodes ludwigii, Wickerhamomyces anomalus, Debaryomyces hansenii, Pichia guilliermondii, Yarrowia lypolitica arba Brettanomyces ssp. substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės arba cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Drėgnis, jei < 75 % arba > 97 %

12.1.13

Vienaląsčiai baltymai iš bakterijų (4)

Baltyminiai produktai, gauti fermentuojant bakterijas substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje iš metanolio (fermentuojama naudojant Methylophilus metilotrophus) arba gamtinių dujų (fermentuojama naudojant Methylococcus capsulatus, Alcaligenes acidovorans, Aneurinibacillus danicus (anksčiau vadinta Bacillus brevis) ir (arba) Bacillus firmus) kaip anglies šaltinio, augalinės arba cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Žali baltymai

Žali pelenai

12.1.14

Inaktyvintos bakterijos ir jų dalys (4)

Bakterijos arba jų dalys (1), gaunamos iš Bifidobacterium spp., Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus, Lacticaseibacillus casei, Limosilactobacillus fermentum (anksčiau vadintų Lactobacillus fermentum), Lacticaseibacillus paracasei (anksčiau vadintų Lactobacillus paracasei), Lactiplantibacillus plantarum (anksčiau vadintų Lactobacillus plantarum), Limosilactobacillus reuteri (anksčiau vadintų Lactobacillus reuteri), Lacticaseibacillus rhamnosus (anksčiau vadintų Lactobacillus rhamnosus), Lactobacillus helveticus arba Streptococcus thermophiles arba kitų rūšių bakterijos, kurias leidžiama naudoti kaip pašarų priedus, fermentuotos substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės ar cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Žali pelenai

12.2.8

Daug baltymų turinti bakterinė biomasė (4)

Daug baltymų turintys gretutiniai produktai, gaunami gaminant aminorūgštis, vitaminus, organines rūgštis, fermentus ir (arba) jų druskas, gaunamas fermentacijos būdu naudojant Bacillus coagulans, Bacillus subtilis, Bacillus velezensis, Bacillus licheniformis, Bacillus smithii, Corynebacterium casei, Corynebacterium glutamicum, Corynebacterium melassecola, Ensifer adhaerens, Enterococcus faecium, Escherichia coli K12 arba Lactobacillaceae substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės ar cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Produktas gali būti hidrolizuotas.

Žali baltymai

Žali pelenai

12.2.9

Grybų biomasė (4)

Daug baltymų turintys gretutiniai produktai, gaunami gaminant tokius produktus kaip fermentai, vitaminai ir (arba) organinės rūgštys, gauti fermentacijos būdu naudojant Ashbya gossypii, Aspergillus niger, Aspergillus tubingensis, Aspergillus sojae, Neurospora intermedia, Neurospora tetrasperma, Trichoderma viride, Trichoderma longibrachiatum arba Trichoderma reesei substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės ar cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Žali baltymai

Žali pelenai

12.3.1

Melasos žlaugtai [sutirštinti melasos žlaugtai]

Gretutiniai produktai, gaunami pramoniniu būdu perdirbant misą, susidariusią per mikrobinės fermentacijos procesą gaminant alkoholį, organines rūgštis ar mieles. Jie sudaryti iš skystų arba pastos pavidalo frakcijų, gautų atskyrus fermentuotą misą. Juose taip pat gali būti fermentacijai naudotų mikroorganizmų negyvų ląstelių arba jų dalių (1).

Žali baltymai

Jei reikia – substratas ir gamybos procesas

12.3.2

Aminorūgščių (druskų) gamybos gretutiniai produktai (4)

Aminorūgščių ir jų druskų gamybos fermentacijos būdu naudojant Escherichia coli K12, Corynebacterium casei, Corynebacterium glutamicum arba Corynebacterium melassecola substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės arba cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų, gretutiniai produktai.

Žali baltymai

Žali pelenai

12.3.3

Fermentų gamybos gretutiniai produktai (4)

Fermentų gamybos fermentacijos būdu naudojant Aspergillus niger, Aspergillus tubingensis, Aspergillus oryzae, Aspergillus sojae, Neurospora intermedia, Trichoderma longibrachiatum, Trichoderma viride arba Trichoderma reesei substrate ir (arba) auginimo terpėje, sudarytoje iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės ar cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų, gretutiniai produktai.

Žali baltymai

Žali pelenai

12.3.4

Bakterinis produktas, turintis daug polihidroksibutirato

3-hidroksibutirato ir 3-hidroksivalerato turintis produktas, pagamintas fermentacijos būdu naudojant Cupriavidus necator ir negyvybingų bakterinių baltymų rupinius, likusius pagaminus bakterijas ir fermentacijos mitybinę terpę.

Butiratas

12.3.5

Bakterinis produktas, turintis daug amonio laktato (4)

Daug amonio laktato (CH3CHOHCOONH4) turintis produktas, pagamintas fermentacijos būdu naudojant Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus ir kitas Lactobacillaceae, Lactococcus lactis, Leuconostoc mesenteroides, Streptococcus thermophiles arba Bifidobacterium spp., kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 5,6 % azoto.

Azotas

Žali pelenai

Kalis, jei > 1,5 %

Magnis, jei > 1,5%

Natris, jei > 1,5 %

12.3.6

Gliukono-delta-laktono, gamybos gretutinis produktas (4) , turintis daug gliukono rūgšties

Skystas gretutinis maistinio gliukono-delta-laktono kristalizacijos produktas, gaunamas fermentacijos būdu naudojant Gluconobacter oxydans arba Aspergillus niger. Jame yra ne mažiau kaip 50 % gliukono rūgšties.

Gliukono rūgštis

(1)   

Naudojamas mielių padermių pavadinimas gali varijuoti priklausomai nuo mokslinės taksonomijos. Todėl galima naudoti ir išvardytų mielių padermių sinonimus.

(2)   

Dalys – visos tirpios ir netirpios mikroorganizmo frakcijos, įskaitant membraną ir vidines ląstelės dalis.

(3)   

Negalima auginti naudojant n-alkanus (Reglamento (ES) Nr. 767/2009 su pakeitimais III priedas).

(4)   

Mikroorganizmo (-ų) rūšis nurodoma kartu su pašarinės žaliavos pavadinimu ir gali būti pridėtas terminas „inaktyvinta“ (t. y. „pavadinimas kataloge“ + „rūšies pavadinimas“; pavyzdžiai: i) iš „Methylococcus capsulatus gauti vienląsteliniai / vienaląsčiai baltymai“, ii) „Inaktyvinta naudojant Lactobacillus acidophilus“).

13.    Kita

Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos, kuriose yra gyvūninių produktų, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 ir Reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus; joms gali būti taikomi naudojimo apribojimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001.



Numeris

Pavadinimas (1)

Aprašymas

Privaloma nurodyti informacija

13.1.1

Duonos ir makaronų gamybos produktai

Produktai, gaunami gaminant duoną, pyragus, pyragaičius, vaflius arba makaronus.

Krakmolas

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Žali riebalai, jei > 5 %

13.1.2

Pyragaičių gamybos produktai

Produktai, gaunami gaminant pyragus ir pyragaičius.

Krakmolas

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Žali riebalai, jei > 5 %

13.1.3

Sausų pusryčių gamybos produktai

Medžiagos arba produktai, skirti vartoti žmonėms, arba tokie, kuriuos galima pagrįstai laikyti potencialiu žmonių maistu (perdirbti, iš dalies perdirbti arba neperdirbti).

Žali baltymai, jei > 10 %

Žalia ląsteliena

Žali aliejai ir riebalai, jei > 10 %

Krakmolas, jei > 30 %

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze, jei > 10 %

13.1.4

Konditerijos pramonės produktai

Produktai, gaunami gaminant saldainius, įskaitant šokolado produktus.

Krakmolas

Žali riebalai, jei > 5 %

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

13.1.5

Valgomųjų ledų gamybos produktai

Produktai, gaunami gaminant valgomuosius ledus.

Krakmolas

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Žali riebalai

13.1.6

Šviežių vaisių ir daržovių perdirbimo produktai ir gretutiniai produktai (17)

Produktai, gaunami perdirbant šviežius vaisius ir daržoves (įskaitant vaisių bei daržovių lupenas, gabalus ir jų mišinius). Jie gali būti užšaldyti.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Žali riebalai, jei > 5 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 %

13.1.7

Augalų perdirbimo produktai (17)

Produktai, gaunami užšaldant arba džiovinant augalus (15) arba jų dalis.

Žalia ląsteliena

13.1.8

Prieskonių ir pagardų perdirbimo produktai (17)

Produktai, gaunami užšaldant arba džiovinant prieskonius ar pagardus arba jų dalis.

Žali baltymai, jei > 10 %

Žalia ląsteliena

Žali aliejai ir riebalai, jei > 10 %

Krakmolas, jei > 30 %

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze, jei > 10 %

13.1.9

Žolelių perdirbimo produktai (17)

Produktai, gaunami smulkinant, malant, užšaldant arba džiovinant žoleles arba jų dalis.

Žalia ląsteliena

13.1.10

Bulvių perdirbimo pramonės produktai

Produktai, gaunami perdirbant bulves. Jie gali būti užšaldyti.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Žali riebalai, jei > 5 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 %

13.1.11

Padažų gamybos produktai ir gretutiniai produktai

Padažų gamybos medžiagos, skirtos vartoti žmonėms, arba tokios, kurias galima pagrįstai laikyti potencialiu žmonių maistu (perdirbtos, iš dalies perdirbtos arba neperdirbtos).

Žali riebalai

13.1.12

Pikantiškų užkandžių gamybos produktai ir gretutiniai produktai

Pikantiškų užkandžių gamybos produktai ir gretutiniai produktai, gaunami gaminant pikantiškus užkandžius: bulvių traškučius, bulvių arba javų užkandžius (tiesiogiai ekstruduotus, pagamintus iš tešlos ir granuliuotus užkandžius) ir riešutus.

Žali riebalai

13.1.13

Gatavo maisto gamybos produktai

Produktai, gaunami gaminant gatavus maisto produktus (1).

Žali riebalai, jei > 5 %

13.1.14

Alkoholinių gėrimų gamybos augaliniai gretutiniai produktai

Kieti produktai iš augalų (įskaitant uogas ir sėklas, pvz., anyžinių ožiažolių), gaunami maceruojant tuos augalus alkoholio tirpale arba išgarinus / distiliavus alkoholį (arba taikant abu procesus), apdorojant kvapiąsias medžiagas alkoholinių gėrimų gamybai. Šie produktai turi būti distiliuojami alkoholio likučiams pašalinti.

Žali baltymai, jei > 10 %

Žalia ląsteliena

Žali aliejai ir riebalai, jei > 10 %

13.1.15

Pašarinis alus

Alaus darymo proceso metu gaunamas produktas, kurio negalima parduoti kaip žmonėms gerti skirto gėrimo.

Alkoholio kiekis

Drėgnis, jei < 75 %

13.1.16

Saldūs aromatizuoti gėrimai

Nealkoholinių gėrimų gamybos produktai, gaunami gaminant saldžius aromatizuotus nealkoholinius gėrimus arba iš neišpakuotų neparduotinų saldžių aromatizuotų nealkoholinių gėrimų.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze.

Drėgnis, jei > 30 %

13.1.17

Vaisių sirupas

Vaisių sirupo gamybos produktai, gaunami gaminant žmonėms vartoti skirtą vaisių sirupą.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 30 %

13.1.18

Saldus aromatizuotas sirupas

Saldaus aromatizuoto sirupo gamybos produktai, gaunami gaminant sirupą arba iš neišpakuoto neparduotino sirupo.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze.

Drėgnis, jei > 30 %

13.1.19

Maisto gamybos įmonėse panaudotas aliejus

Aliejus, kurį maisto tvarkymo subjektai naudojo pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 maistui virti ir kuris neturėjo sąlyčio su mėsa, gyvūniniais riebalais, žuvimi arba vandens gyvūnais.

Drėgnis, jei > 1 %

13.2.1

Karamelizuotas cukrus

Produktas, gaunamas kontroliuojamu bet kokios rūšies cukraus kaitinimu.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

13.2.2

Dekstrozė

Dekstrozė (kurios sudėtyje yra arba nėra kristalizacijos vandens), gaunama hidrolizavus krakmolą, sudaryta iš išvalytos ir kristalizuotos gliukozės.

 

13.2.3

Fruktozė

Fruktozė – išvalyti kristalizuoti milteliai. Ji gaunama iš gliukozės sirupe esančios gliukozės naudojant gliukozės izomerazę ir atliekant sacharozės inversiją.

 

13.2.4

Gliukozės sirupas

Gliukozės sirupas – išvalytas ir koncentruotas maistinių sacharidų vandeningas tirpalas, gaunamas hidrolizuojant krakmolą.

Drėgnis, jei > 30 %

13.2.5

Gliukozės melasa

Gliukozės sirupo rafinavimo proceso produktas.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

13.2.6

Ksilozė

Iš medienos ekstrahuotas cukrus.

 

13.2.7

Laktuliozė

Pusiau sintetinis disacharidas (4-O-D-galaktopiranozil-D-fruktozė), gaunamas iš laktozės izomerizuojant gliukozę į fruktozę. Jos yra termiškai apdorotame piene ir pieno produktuose.

 

13.2.8

Gliukozaminas (Chitozaminas) (2)

Aminosacharidas (monosacharidas) – polisacharidų chitozano ir chitino struktūros dalis. Gaminamas hidrolizuojant vėžiagyvių ir kitų nariuotakojų egzoskeletus arba fermentuojant grūdus, pvz., kukurūzus arba kviečius.

Atitinkamai natris arba kalis

13.2.9

Ksilooligosacharidas

Ksilozės molekulių grandinės, susietos β1–4 ryšiais, kai polimerizacijos laipsnis 2–10; gaunamas įvairias daug hemiceliuliozės turinčias žaliavas apdorojant fermentine hidrolize.

Drėgnis, jei > 5 %

13.2.10

Gliukooligosacharidas

Produktas, gaunamas fermentuojant arba hidrolizuojant ar fiziškai termiškai apdorojant gliukozės polimerus, gliukozę, sacharozę ir maltozę.

Drėgnis, jei > 28 %

13.2.11

Fruktooligosacharidai

Produktas, gaunamas iš cukraus iš cukrinių runkelių arba cukranendrių fermentacijos būdu arba fiziškai apdorojant šviežią dirbamos ganyklos žolę.

Drėgnis, jei > 28 %

13.2.12

Trehalozė

Neredukuojantis disacharidas, susidedantis iš dviejų gliukozės dalių, sujungtų α-1,1,-gliukozidine jungtimi. Jis daugiaetapio fermentinio proceso metu išgaunamas iš suskystinto krakmolo.

Trehalozė, jeigu < 98,0% (bevandenis),

drėgnis, jei > 11,0 %

13.3.1

Krakmolas (3)

Krakmolas

Krakmolas

13.3.2

Drebutinis krakmolas (3)

Produktas, sudarytas iš krakmolo, kurio apimtis labai padidėjusi dėl terminio apdorojimo.

Krakmolas

13.3.3

Krakmolo (3) mišinys

Produktas, sudarytas iš gamtinio ir (arba) modifikuoto maistinio krakmolo, gaunamas iš įvairių botaninių šaltinių.

Krakmolas

13.3.4

Krakmolo (3) hidrolizatų rupiniai

Krakmolo hidrolizės produktas – filtratas, sudarytas iš baltymų, krakmolo, polisacharidų, riebalų, aliejaus ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, medienos plaušų).

Drėgnis, jei < 25 % arba > 45 %

Jei drėgnis < 25 %:

— žali riebalai

— žali baltymai

13.3.5

Dekstrinas

Dekstrinas – iš dalies rūgštimi hidrolizuotas krakmolas.

 

13.3.6

Maltodekstrinas

Maltodekstrinas – iš dalies hidrolizuotas krakmolas.

 

13.4.1

Polidekstrozė

Atsitiktinai laisvai sujungtas gliukozės polimeras, gaunamas terminės D-gliukozės polimerizacijos būdu.

 

13.5.1

Polioliai (4)

Produktas, gaunamas hidrinimo arba fermentacijos būdu, kurio sudedamosios dalys – redukuotieji monosacharidai, disacharidai ar oligosacharidai arba polisacharidai.

 

13.5.2

Izomaltas

Cukraus alkoholis, gaunamas sacharozės fermentinės konversijos ir hidrinimo būdu.

 

13.5.3

Manitolis (25)

Produktas, gaunamas hidrinimo arba fermentacijos būdu, kurio sudedamosios dalys – redukuotoji gliukozė ir (arba) fruktozė.

 

13.5.4

Ksilitolis (25)

Produktas, gaunamas hidrinant ir fermentuojant ksilozę.

 

13.5.5

Sorbitolis (25)

Produktas, gaunamas hidrinant gliukozę.

 

13.6.1

Rūgštieji aliejai, gaunami rafinuojant cheminiu būdu (5)

Produktas, gaunamas mažinant aliejų ir augalinių ir gyvūninių riebalų rūgštingumą šarminant ir rūgštinant, po to atskiriant vandeninį sluoksnį, kuriame yra laisvųjų riebalų rūgščių, aliejų ar riebalų ir natūraliai pasitaikančių sėklų, vaisių ar gyvūnų audinių sudedamųjų dalių, pvz., monogliceridų ir digliceridų, žalio lecitino ir ląstelienos.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

13.6.2

Gliceroliu esterintos riebalų rūgštys (26)

Gliceridai, gaunami esterinant riebalų rūgštis gliceroliu. Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Drėgnis, jei > 1 %

Žali riebalai

Nikelis, jei > 20 ppm

13.6.3

Riebalų rūgščių monogliceridai, digliceridai ir trigliceridai (26)

Produktas, kurio sudedamosios dalys – glicerolio monoesterių, diesterių ir triesterių bei riebalų rūgščių produktai.

Juose gali būti iki 7 % laisvųjų riebalų rūgščių ir glicerolio.

Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Žali riebalai

Nikelis, jei > 20 ppm

13.6.4

Riebalų rūgščių druskos (26)

Produktas, gaunamas vykstant riebalų rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, ir kalcio, magnio, natrio arba kalio hidroksidų, oksidų arba druskų reakcijai.

Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Žali riebalai (po hidrolizės)

Drėgnis

Ca arba Na arba K arba Mg (atitinkamai)

Nikelis, jei > 20 ppm

13.6.5

Riebalų rūgščių distiliatai, gauti rafinuojant mechaniniu būdu (3)

Produktas, gaunamas mažinant aliejų ir augalinių ir gyvūninių riebalų rūgštingumą distiliuojant, kuriame yra laisvųjų riebalų rūgščių, aliejų ar riebalų ir natūraliai pasitaikančių sėklų, vaisių ar gyvūnų audinių sudedamųjų dalių, pvz., monogliceridų ir digliceridų, sterolių ir tokoferolių.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

13.6.6

Žalios riebalų rūgštys (3) (6)

Produktas, gaunamas fermentuojant organines medžiagas, fermentacijos būdu esterinant aliejų arba skaidant aliejų ir (arba) riebalus. Iš esmės jo sudedamosios dalys – žalios riebalų rūgštys C4-C24, alifatinės, linijinės monokarboksirūgštys, prisotintos ir neprisotintos. Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, jeigu jis buvo hidrintas.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

Nikelis, jei > 20 ppm

13.6.7

Grynos distiliuotos riebalų rūgštys (3) (4)

Produktas, gaunamas distiliuojant žalias riebalų rūgštis, gautas fermentuojant organines medžiagas, fermentacijos būdu esterinant aliejų arba skaidant aliejų ir (arba) riebalus, taip pat hidrinant. Iš esmės jo sudedamosios dalys – grynos distiliuotos žalios riebalų rūgštys C4-C24, alifatinės, linijinės monokarboksirūgštys, prisotintos ir neprisotintos.

Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, jeigu jis buvo hidrintas.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

Nikelis, jei > 20 ppm

13.6.8

Soupstokai (3)

Produktas, gaunamas mažinant augalinių aliejų ir riebalų rūgštingumą vandeniniu kalcio, magnio, natrio arba kalio hidroksido tirpalu, kuriame yra riebalų rūgščių druskų, aliejų ar riebalų ir natūraliai pasitaikančių sėklų, vaisių ar gyvūnų audinių sudedamųjų dalių, pvz., monogliceridų ir digliceridų, žalio lecitino ir ląstelienos.

Drėgnis, jei < 40 ir > 50 %

Ca arba Na arba K arba Mg (atitinkamai)

13.6.9

Organinėmis rūgštimis esterintų riebalų rūgščių monogliceridai ir digliceridai (26)

Organinėmis rūgštimis esterintų riebalų rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, monogliceridai ir digliceridai.

Žali riebalai

13.6.10

Riebalų rūgščių sacharozės esteriai (26)

Sacharozės ir riebalų rūgščių esteriai.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Žali riebalai

13.6.11

Riebalų rūgščių sacharozės glicerinai (26)

Sacharozės ir riebalų rūgščių monogliceridų ir digliceridų mišinys.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Žali riebalai

13.6.12

Palmitoilgliukozaminas

Lipidų organinis junginys, kurio esama daugumos augalų, ypač ankštinių, šaknyse. Palmitoilgliukozaminas (C22H43NO6) gaminamas acilinant D-gliukozaminą palmitino rūgštimi. Produkte gali būti iki 0,5 % acetono.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 2 %

13.6.13

Riebalų rūgščių laktilatų druska

Riebalų rūgščių esteris be glicerido. Produktas gali būti riebalų rūgščių kalcio, magnio, natrio arba kalio druskos, esterintos pieno rūgštimi. Jame gali būti laisvųjų riebalų rūgščių druskų ir pieno rūgšties.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

Nikelis, jei > 20 ppm

Ca arba Na, arba K, arba Mg (atitinkamai)

13.6.14

Palmitoiletanolamidas

Organinis lipidų junginys, esantis sojos lecitine, kiaušiniuose ir kituose pašarų šaltiniuose. Palmitoiletanolamidas (C18H37NO2) sintezuojamas reaguojant palmitino rūgščiai su etanolaminu.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 2 %

13.8.1

Žalias glicerinas

[Žalias glicerolis]

Gretutinis produktas, gaunamas tokiais būdais:

— aliejaus ir (arba) riebalų perdirbimo proceso metu juos skaidant, siekiant gauti riebalų rūgštis ir glicerolio vandenį, po to koncentruojant glicerolio vandenį žaliam gliceroliui gauti arba peresterinant (gali būti iki 0,5 % metanolio) natūralius aliejus ir (arba) riebalus riebalų rūgščių metilo esteriams ir glicerolio vandeniui gauti, po to koncentruojant glicerolio vandenį žaliam gliceroliui gauti;

— biodyzelino gamybos produktas (riebalų rūgščių metilo arba etilo esteriai), gaunamas peresterinant konkrečiai nenurodytus augalinius ir gyvūninius aliejus bei riebalus. Glicerine gali būti likę mineralinių ir organinių druskų (iki 7,5 %). Produkte gali būti iki 0,5 % metanolio ir iki 4 % organinės medžiagos be glicerolio (MONG), sudarytos iš riebalų rūgčių metilo esterių, riebalų rūgčių etilo esterių, laisvųjų riebalų rūgčių ir gliceridų;

— muilinant augalinius arba gyvūninius aliejus ir (arba) riebalus, paprastai naudojant šarmus ir (arba) šarminę žemę, muilui gauti.

Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Glicerolis

Kalis, jei > 1,5 %

Natris, jei > 1,5 %

Nikelis, jei > 20 ppm

13.8.2

Glicerinas

[Glicerolis]

Produktas, gaunamas tokiais būdais:

— aliejaus ir (arba) riebalų perdirbimo proceso būdu a) skaidant, po to koncentruojant glicerolio vandenį ir rafinuojant distiliavimo būdu (žr. apdorojimo būdų žodyno B dalies 20 įrašą), arba jonų mainų proceso būdu; b) esterinant natūralius aliejus ir (arba) riebalus riebalų rūgščių metilo esteriams ir žaliam glicerolio vandeniui gauti, po to koncentruojant glicerolio vandenį žaliam gliceroliui gauti ir rafinuojant distiliavimo būdu arba jonų mainų proceso būdu;

— gaminant biodyzeliną (riebalų rūgščių metilo arba etilo esteriai), pirmiausia peresterinant augalinius ir gyvūninius aliejus bei riebalus, po to rafinuojant gliceriną. Mažiausias glicerolio kiekis: 99 % sausosios medžiagos;

— muilinant augalinius arba gyvūninius aliejus ir (arba) riebalus, paprastai naudojant šarmus ir (arba) šarminę žemę, muilui gauti, po to rafinuojant žalią glicerolį ir distiliuojant.

— Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Glicerolis, jei < 99 % sausosios medžiagos

Natris, jei > 0,1 %

Kalis, jei > 0,1 %

Nikelis, jei > 20 ppm

13.9.1

Metilsulfonilmetanas

Organinis sieros junginys ((CH3)2SO2), gaunamas cheminės sintezės būdu; identiškas natūraliai augaluose pasitaikančiam junginiui.

Siera

13.10.1

Durpės

Produktas, susidaręs natūraliai yrant augalams (daugiausia kiminams) anaerobinėmis ir oligotrofinėmis sąlygomis.

Žalia ląsteliena

13.10.2

Leonarditas

Produktas, pasitaikantis gamtoje kaip mineralinis fenolinių angliavandenilių junginys, taip pat žinomas kaip humusas, susidarantis per milijonus metų yrant organinei medžiagai.

Žalia ląsteliena

13.11.1

Propilenglikolis; [1,2-propandiolis]; [propan-1,2-diolis]

Organinis junginys (diolis arba dialkoholis), kurio formulė C3H8O2. Tai klampus, saldoko skonio higroskopinis skystis, kurį galima maišyti su vandeniu, acetonu ir chloroformu. Produkte gali būti iki 0,3 % dipropilenglikolio.

 

13.11.2

Propilenglikolio ir riebalų rūgščių monoesteriai (26)

Propilenglikolio riebalų rūgščių monoesteriai, atskirai arba mišinyje su diesteriais.

Propilenglikolis

Žali riebalai

13.12.1

Hialurono rūgštis (36)

Gliukozaminogliukanas (polisacharidas) su pasikartojančia grandimi, kurio sudėtyje yra aminosacharido (N-acetil-D-gliukozamino) ir D-gliukurono rūgšties; jo esama odoje, sąnariniame skystyje ir bambos virkštelėje ir jis gaminamas, pvz., iš gyvūninių audinių arba mikrobinės fermentacijos būdu.

Atitinkamai natris arba kalis

13.12.2

Chondroitino sulfatas (36)

Produktas, gaunamas ekstrakcijos būdu iš sausgyslių, kaulų ir kitų gyvūninių audinių, kuriuose yra kremzlių ir minkštųjų jungiamųjų audinių, kuriuose yra kremzlių arba kitų minkštųjų jungiamųjų audinių, arba sierinant chondroitiną, išskirtą mikrobinės fermentacijos būdu.

Natris

(1)   

Kaip apibrėžta 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL L 338, 2005 12 22, p. 1–26) 2 straipsnio g punkte.

(2)   

Pavadinimas atitinkamai papildomas žodžiais „iš gyvūninių audinių“ arba „gaunamas fermentacijos būdu“.

(3)   

Pavadinimas papildomas nurodant botaninę kilmę.

(4)   

Išskyrus manitolį, sorbitolį ir ksilitolį.

(5)   

Pavadinimas papildomas nurodant atitinkamai botaninę arba gyvūninę kilmę.

(6)   

Pašarinių žaliavų pavadinimas atitinkamai papildomas žodžiais „skaidymo būdu“, „fermentacijos būdu“ arba „fermentinio peresterinimo būdu“.



( 1 ) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1).

( 2 ) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

( 3 ) 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

( 4 ) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).

( 5 ) 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL L 35, 2005 2 8, p. 1).

( 6 ) Toks mažas, kokį pagrįstai įmanoma užtikrinti (angl. As Low As Reasonable Achievable).

( 7 ) 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose. Tarybos pareiškimas (OL L 140, 2002 5 30, p. 10).

( 8 ) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).

( 9 ) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29).

( 10 ) Šios dalies nuostatos dėl cheminių priemaišų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų netaikomos pašarinėms žaliavoms, išvardytoms Reglamento (EB) Nr. 767/2009 24 straipsnio 6 dalyje nurodytame pašarinių žaliavų registre.

( 11 ) Nukrypstant nuo šios prievolės, prie apdorojimo būdo „džiovinimas“ gali būti įrašomas bendrinis pavadinimas arba apibrėžiamasis žodis.

Top