EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02013R0068-20220724
Commission Regulation (EU) No 68/2013 of 16 January 2013 on the Catalogue of feed materials (Text with EEA relevance)Text with EEA relevance
Consolidated text: 2013 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 68/2013 dėl pašarinių žaliavų katalogo (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
2013 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 68/2013 dėl pašarinių žaliavų katalogo (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
02013R0068 — LT — 24.07.2022 — 004.002
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 68/2013 2013 m. sausio 16 d. dėl pašarinių žaliavų katalogo (OL L 029 2013.1.30, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
L 159 |
48 |
21.6.2017 |
||
L 27 |
11 |
31.1.2019 |
||
L 183 |
1 |
11.6.2020 |
||
L 177 |
4 |
4.7.2022 |
Pataisytas:
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 68/2013
2013 m. sausio 16 d.
dėl pašarinių žaliavų katalogo
(Tekstas svarbus EEE)
1 straipsnis
Sudaromas Reglamento (EB) Nr. 767/2009 24 straipsnyje nurodytas pašarinių žaliavų katalogas, kuris pateikiamas šio reglamento priede.
2 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 575/2011 panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
3 straipsnis
Pašarinės žaliavos, kurios buvo paženklintos pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2011 iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., gali būti tiekiamos rinkai ir naudojamos, kol baigsis jų atsargos.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
PRIEDAS
PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ KATALOGAS
A DALIS
Bendrosios nuostatos
1) Pašarų ūkio subjektai šiuo katalogu naudojasi savanoriškai. Tačiau C dalyje įrašytų pašarinių žaliavų pavadinimai gali būti naudojami tik pašarinėms žaliavoms, atitinkančioms tam tikro įrašo reikalavimus.
2) Visi įrašai C dalies pašarinių žaliavų sąraše atitinka pašarinių žaliavų naudojimo apribojimus pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad pašarinės žaliavos, kurios yra genetiškai modifikuoti organizmai, yra iš jų pagamintos arba gautos per fermentacijos procesą, kuriame naudojami genetiškai modifikuoti organizmai, atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ( 1 ). Pašarinės žaliavos, kurios sudarytos iš šalutinių gyvūninių produktų arba kurių sudėtyje yra tokių produktų, atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 ( 2 ) ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 ( 3 ) reikalavimus, o jų naudojimas gali būti ribojamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001 ( 4 ). Pašarų ūkio subjektai, naudojantys į katalogą įrašytas pašarines žaliavas, užtikrina, kad jos atitiktų Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį.
3) Nebevartotini maisto produktai – tai maisto produktai, išskyrus viešojo maitinimo atliekas, kurie buvo pagaminti žmonėms vartoti visapusiškai laikantis Sąjungos maisto teisės aktų, bet dėl praktinių arba logistinių sumetimų, gamybos sunkumų arba pakuotės ar kitokių defektų nebėra skirti vartoti žmonėms ir, vartojami kaip pašaras, nekelia pavojaus sveikatai. Nebevartotiniems maisto produktams ir viešojo maitinimo atliekoms Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 1 punkte nurodyti didžiausi leidžiamieji kiekiai netaikomi. Jie taikomi tik nebevartotinus maisto produktus ir viešojo maitinimo atliekas perdirbant į pašarus.
4) Vadovaujantis gerąja patirtimi, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005 ( 5 ) 4 straipsnyje, pašarinėse žaliavose neturi būti dėl gamybos proceso atsiradusių cheminių priemaišų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų, išskyrus atvejus, kai kataloge nustatytas konkretus didžiausias leidžiamas kiekis. Medžiagų, kurias draudžiama naudoti pašaruose, neturi būti, todėl tokių medžiagų didžiausi leidžiami kiekiai nenustatomi. Skaidrumo sumetimais pašarų ūkio subjektai, vykdydami komercinius sandorius, susijusius su pašarinėmis žaliavomis, kuriose yra toleruotinų liekanų, papildomai pateikia atitinkamą informaciją.
5) Vadovaujantis gerąja patirtimi, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 183/2005 4 straipsnyje, laikantis ALARA ( 6 ) principo ir nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 183/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB ( 7 ), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 ( 8 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 ( 9 ) taikymui tikslinga pašarinių žaliavų kataloge nustatyti didžiausius leidžiamuosius cheminių priemaišų, atsiradusių dėl pašarų gamybos proceso ar dėl pagalbinių perdirbimo medžiagų ir sudarančių 0,1 % arba daugiau masės, kiekius. Jei manoma esant būtina dėl gerosios prekybos praktikos, kataloge taip pat gali būti nustatytas didžiausias leidžiamasis cheminių priemaišų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų, kurių yra mažiau kaip 0,1 %, kiekis. Jeigu šio priedo B arba C dalyse nenurodyta kitaip, bet koks didžiausias leidžiamasis kiekis išreiškiamas kaip masės dalis ( 10 ).
Konkretus didžiausias leidžiamasis cheminių priemaišų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų kiekis nurodomas proceso aprašyme B dalyje, pašarinių žaliavų aprašyme C dalyje arba kategorijos pabaigoje C dalyje. Jeigu C dalyje nenustatyta jokio konkretaus didžiausio leidžiamojo kiekio, bet kuriai C dalyje nurodytai pašarinei žaliavai taikomas didžiausias leidžiamasis kiekis, nustatytas B dalyje atitinkamam procesui, jeigu tos žaliavos aprašyme nurodytas šis procesas ir jeigu susijęs procesas atitinka B dalyje pateiktą aprašymą.
6) Į C dalies 12 skyrių neįtrauktas pašarines žaliavas, kurios pagamintos fermentacijos būdu ir (arba) kurių sudėtyje natūraliai esama mikroorganizmų, galima teikti rinkai su gyvais mikroorganizmais, jeigu numatoma pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje jų yra, paskirtis
nėra mikroorganizmų dauginimas ir
nėra susijusi su mikroorganizmo (-ų) funkcija pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 I priedą.
Negalima teigti, kad mikroorganizmų buvimas arba dėl jų atsiradusi funkcija yra susijusi su pašarinėmis žaliavomis ir kombinuotaisiais pašarais, kuriuose jų yra.
7) Pašarinių žaliavų botaninis grynumas yra ne mažesnis nei 95 %. Tačiau botaninės priemaišos, kaip antai kitų aliejinių augalų sėklų arba aliejinių augalų vaisių liekanos po ankstesnio gamybos proceso, neturi viršyti 0,5 % kiekvienai aliejinių augalų sėklų arba vaisių rūšiai. Nukrypstant nuo šių bendrųjų taisyklių, C dalyje pateiktame pašarinių žaliavų sąraše nustatomas konkretus kiekis.
8) Į pašarinės žaliavos pavadinimą įrašomas ( 11 ), jeigu taikoma, vieno arba kelių apdorojimo būdų, išvardytų B dalies apdorojimo būdų žodyno paskutinėje skiltyje, bendrinis pavadinimas arba apibrėžiamasis žodis, kaip tai nustatyta C dalyje, siekiant nurodyti, kad pašalinė žaliava buvo apdorota taikant atitinkamą būdą ar būdus, jeigu toks būdas nenurodytas atitinkamos pašarinės žaliavos aprašyme C dalyje. Pašarinė žaliava, kurios pavadinimas yra sudarytas iš C dalyje nurodyto pavadinimo ir vieno arba kelių B dalyje išvardytų apdorojimo būdų bendrinio pavadinimo arba apibrėžiamojo žodžio, laikoma įtraukta į katalogą, o jos etiketėje atitinkamai pateikiama privaloma nurodyti informacija apie šią pašarinę žaliavą, nurodyta B ir C dalių paskutinėse skiltyse. Jeigu B dalies paskutinėje skiltyje nurodytas konkretus apdorojant naudotas metodas, jis nurodomas pašarinės žaliavos pavadinime. Jeigu C dalyje yra pašarinės žaliavos pavadinimas ir su gamybos procesu susijęs apibrėžiamasis žodis, pateikiama išskirtinai tik privaloma nurodyti informacija, nurodyta paskutinėse C dalies skiltyse. Pašarinės žaliavos pavadinimas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 24 straipsnio 1a dalyje, yra pavadinimas, įrašytas C dalyje atitinkamai kartu su bendriniu vieno ar kelių B dalyje išvardytų apdorojimo būdų pavadinimu arba apibrėžiamuoju žodžiu.
9) Jei pašarinės žaliavos gamybos procesas skiriasi nuo atitinkamo apdorojimo būdo aprašymo, pateikto B dalies apdorojimo būdų žodyne, gamybos procesas nurodomas atitinkamos pašarinės žaliavos aprašyme.
10) Galima vartoti kai kurių pašarinių žaliavų sinonimus. Tokie sinonimai pateikiami laužtiniuose skliaustuose C dalies pašarinių žaliavų sąraše atitinkamai pašarinei žaliavai skirto įrašo skiltyje „Pavadinimas“.
11) Siekiant parodyti rinkos padėtį ir pašarų ūkio subjektų praktikoje vartojamą kalbą pašarinių žaliavų komercinei vertei pabrėžti, C dalies pašarinių žaliavų sąraše, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus, vartojamas atitinkamai žodis „produktas“ arba „gretutinis produktas“, o ne „šalutinis produktas“.
12) Botaninis augalo pavadinimas nurodomas tik C dalies pašarinių žaliavų sąrašo tam augalui skirto pirmo įrašo aprašyme.
13) Jei tam tikrame į katalogą įtrauktame produkte yra didelė konkrečios sudedamosios medžiagos koncentracija arba dėl gamybos proceso pakito produkto maistinės savybės, laikomasi principo, kad atitinkamos pašarinės žaliavos analitines sudedamąsias medžiagas privaloma nurodyti ženklinant.
14) Reglamento (EB) Nr. 767/2009 15 straipsnio g punkte kartu su to reglamento I priedo 6 punktu nustatyti drėgniui taikomi ženklinimo reikalavimai. Minėto reglamento 16 straipsnio 1 dalies b punkte kartu su jo V priedu nustatyti ženklinimo reikalavimai, taikomi kitoms analitinėms sudedamosioms medžiagoms. Be to, Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 5 punkte nustatyta, kad, jei druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis iš viso viršija 2,2 % arba tam tikrose pašarinėse žaliavose jis viršija minėto reglamento V priedo atitinkamame skirsnyje nustatytą kiekį, tą kiekį būtina nurodyti. Tačiau kai kurie C dalies pašarinių žaliavų sąrašo įrašai nukrypsta nuo minėtų taisyklių:
privalomasis deklaravimas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 767/2009 V priedo atitinkamame skirsnyje, pakeičiamas privaloma nurodyti informacija apie analitines sudedamąsias medžiagas C dalies pašarinių medžiagų sąraše;
jei C dalies pašarinių žaliavų sąraše privalomai nurodyti informacijai skirtoje skiltyje nenurodyta jokių analitinių sudedamųjų medžiagų, kurias reikėtų nurodyti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 V priedo atitinkamu skirsniu, nė vienos iš tokių sudedamųjų medžiagų nurodyti ženklinant nereikia. Tačiau jeigu C dalies pašarinių žaliavų sąraše nėra nustatyta druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekio, toks kiekis nurodomas, jei jis viršija 2,2 %;
jeigu C dalies pašarinių žaliavų sąrašo skiltyje „Privaloma nurodyti informacija“ nustatytas vienas ar keli konkretūs drėgnio kiekiai, taikomi šie, o ne Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 6 punkte nustatyti kiekiai. Tačiau jeigu drėgnis neviršija 14 %, jo kiekio nurodyti neprivaloma. Jei minėtoje skiltyje konkretus drėgnio kiekis nenurodytas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 6 punktas.
15) Pašarų ūkio subjektas, kuris tvirtina, kad pašarinė žaliava pasižymi daugiau savybių nei nurodytosios C dalies pašarinių žaliavų sąrašo skiltyje „Aprašymas“, arba nurodo į B dalį įtrauktą apdorojimo būdą, kuris gali būti laikomas teiginiu (pvz., apsaugojimas nuo suirimo didžiajame skrandyje), turi laikytis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 13 straipsnio. Be to, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 9 ir 10 straipsniais pašarinės žaliavos gali būti skirtos specialioms mitybos reikmėms.
16) Jeigu C dalyje nurodyta pašarinė žaliava, dėl kurios išnašoje reikalaujama, kad pavadinimas būtų papildytas rūšies pavadinimu, yra sudaryta iš kelių rūšių, ji gali būti laikoma pašarine žaliava tik tada, kai augalų ar gyvūnų ar jų dalių, naudojamų kaip pašarinės žaliavos, savybės ir kilmė yra tokios pačios.
B DALIS
Apdorojimo būdų žodynas
|
Apdorojimo būdas |
Apibrėžtis |
Bendrinis pavadinimas arba apibrėžiamasis žodis |
1 |
Frakcionavimas oru |
Dalelių atskyrimas oro srove. |
Frakcionuota oru |
2 |
Aspiracija |
Dulkių, smulkių dalelių ar kitokių dalių su prikibusiomis smulkiomis grūdų dalelėmis šalinimo nuo palaidų grūdų oro srove procesas. |
Aspiruota |
3 |
Blanširavimas |
Organinės medžiagos terminio apdorojimo verdančiu vandeniu arba garais, siekiant denatūruoti natūralius fermentus, suminkštinti audinį ir pašalinti kvapus, procesas; virimo procesui nutraukti medžiaga panardinama į šaltą vandenį. |
Blanširuota |
4 |
Balinimas |
Natūralios spalvos panaikinimas cheminėmis arba fizinėmis priemonėmis arba naudojant balinančiąsias žemes. |
Balinta |
5 |
Atšaldymas |
Temperatūros mažinimas iki žemesnės nei aplinkos, bet aukštesnės nei užšalimo taško temperatūros, kad produktą galima būtų ilgiau laikyti. |
Atšaldyta |
6 |
Kapojimas |
Dalelių dydžio mažinimas vienu ar keliais peiliais. |
Sukapota |
7 |
Valymas |
Objektų (priemaišų, pvz., akmenų) arba vegetacinių augalo dalių, pvz., neprikibusių šiaudų, luobelių ar piktžolių dalelių, šalinimas. |
Valyta / atskirta |
8 |
Koncentravimas (1) |
Vandens ir (arba) kitų sudedamųjų dalių šalinimas. (2) |
Koncentruota |
9 |
Kondensavimas |
Garų ar dujų būsenos medžiagos vertimas skystąja medžiaga. |
Sutirštinta / kondensuota |
10 |
Virimas |
Šilumos naudojimas fizinėms ir cheminėms pašarinių žaliavų savybėms pakeisti. |
Virta |
11 |
Traiškymas |
Dalelių dydžio mažinimas traiškytuvu. |
Sutraiškyta |
12 |
Kristalizavimas |
Gryninimas, kurio metu iš skysto tirpalo susidaro kieti kristalai. Skysčio priemaišos paprastai nepatenka į kristalo gardelinę struktūrą. |
Kristalizuota |
13 |
Lukštenimas (3) |
Grūdų, sėklų, vaisių, riešutų ir pan. išorinio sluoksnio dalinis ar visiškas šalinimas. |
Išlukštenta, aplukštenta |
14 |
Gliaudymas / lukštenimas |
Pupų, grūdų ir sėklų išorinės luobelės šalinimas (paprastai fizinėmis priemonėmis). |
Išgliaudyta arba išlukštenta (4) |
15 |
Depektinizavimas |
Pektinų ekstrahavimas iš pašarinių žaliavų. |
Depektinizuota |
16 |
Desikavimas |
Drėgmės ekstrahavimas. |
Desikuota arba dehidratuota |
17 |
Glitėsių šalinimas |
Glitėsių sluoksnio šalinimas nuo paviršiaus. |
Pašalinti glitėsiai |
18 |
Cukraus šalinimas |
Visiškas ar dalinis monosacharidų ir disacharidų šalinimas cheminėmis ar fizinėmis priemonėmis iš melasos ar kitų medžiagų, kuriose yra cukraus. |
Pašalintas cukrus, iš dalies pašalintas cukrus |
19 |
Detoksikacija |
Nuodingų teršalų naikinimas arba jų koncentracijos mažinimas. |
Detoksikuota |
20 |
Distiliavimas |
Skysčių frakcionavimas virinant ir surenkant kondensuotus garus į atskirą talpyklą. |
Distiliuota |
21 |
Džiovinimas |
Vandens šalinimas natūraliu arba dirbtiniu būdu. |
Atitinkamai: natūraliai išdžiovinta arba išdžiovinta dirbtiniu būdu |
22 |
Silosavimas |
Procesas, kurio metu pašarinių žaliavų irimas kontroliuojamas rūgštinant anaerobinėmis sąlygomis, o rūgštinimas yra natūralios fermentacijos rezultatas ir (arba) gaunamas pridėjus siloso priedų. |
Silosuota |
23 |
Garinimas |
Vandens kiekio mažinimas. |
Išgarinta |
24 |
Ekspandavimas |
Terminis procesas, kurio metu staiga išgarinus produkto viduje esantį vandenį produktas išsipučia. |
Ekspanduota arba pūsta |
25 |
Išspaudimas |
Aliejaus arba riebalų pašalinimas spaudžiant. |
Išspaudos / rupiniai ir aliejus / riebalai |
26 |
Ekstrahavimas |
Tirpių sudedamųjų dalių pašalinimas iš žaliavos iš dalies arba visiškai atskiriant vandeniu ar kitu tirpikliu į skystąsias ir kietąsias būsenas, o gautos medžiagos yra ekstraktas (5) ir vienas ar keli ekstrahavimo gretutiniai produktai (6). |
Ekstraktas / aliejus / cukrus arba atitinkamai ekstrahavimo / miltų / melasos / minkštimo gretutinis produktas |
27 |
Ekstrudavimas |
Terminis procesas, kurio metu staiga išgarinus produkto viduje esantį vandenį produktas suyra ir tuo pačiu metu produktui suteikiama konkreti forma išspaudžiant jį pro tam tikrą angą. |
Ekstruduota |
28 |
Fermentacija |
Mikroorganizmų, kaip antai bakterijų, grybų ar mielių, dauginimas arba naudojimas žaliavų cheminei sudėčiai arba cheminėms savybėms pakeisti. |
Fermentuota |
29 |
Filtravimas |
Skysčio leidimas per akytąją terpę arba membraninį filtrą siekiant pašalinti kietąsias daleles. Tada gaunama filtruota pašarinė žaliava ir filtravimo liekanos (2). |
Filtruota |
30 |
Dribsnių gaminimas |
Sudrėkintos ir termiškai apdorotos žaliavos valcavimas, siekiant gauti plonus medžiagos gabalėlius. |
Dribsniai |
31 |
Grūdų malimas |
Sausų grūdų dalelių mažinimas, kad jos lengviau išsiskaidytų į sudedamąsias frakcijas (pirmiausia į miltus, sėlenas ir pamiltes). |
Atitinkamai: miltai, sėlenos, pamiltės (7) arba pašaras |
32 |
Šaldomasis frakcionavimas |
Šaldant aliejų atskiriamos sočiosios ir nesočiosios aliejaus dalelės. Šaldant sočiosios aliejaus dalelės sustingsta, o nesočiosios lieka skystos ir gali būti, pvz., dekantuojamos. Šaldomojo frakcionavimo produktas – sustingęs aliejus. |
Gauta šaldomojo frakcionavimo būdu |
33 |
Fragmentavimas |
Pašarinių žaliavų dalijimas į fragmentus. |
Fragmentuota |
34 |
Kepimas |
Pašarinių žaliavų kepimas aliejuje arba riebaluose. |
Kepta |
35 |
Standinimas |
Gelio (standžios, drebučių pavidalo medžiagos, kuri gali būti nuo minkštos ir silpnos iki kietos ir tvirtos) formavimo procesas, paprastai naudojant standiklius. |
Standinta |
36 |
Smulkinimas / granuliavimas |
Pašarinių žaliavų apdorojimas tam tikro dydžio ir konsistencijos dalelėms gauti. |
Smulkinta / granuliuota |
37 |
Malimas |
Kietų pašarinių žaliavų dalelių dydžio mažinimas sausuoju arba drėgnuoju būdu. |
Šlifuota arba malta |
38 |
Šildymas / kaitinimas |
Terminis apdorojimas tam tikromis sąlygomis, pvz., slėgiu arba drėgme. |
Šildyta / kaitinta |
39 |
Hidrinimas |
Katalizinis procesas, kuriuo siekiama prisotinti dvigubas aliejaus, riebalų arba riebalų rūgščių jungtis, atliekamas esant aukštai temperatūrai ir slegiant vandeniliui, siekiant gauti iš dalies arba visiškai prisotintus trigliceridus arba riebalų rūgštis, arba gauti poliolius redukuojant angliavandenių karbonilo grupes į hidroksilines grupes. |
Hidrinta, iš dalies hidrinta |
40 |
Hidrolizavimas |
Molekulių dydžio mažinimas naudojant tam tikrus apdorojimo vandeniu ir karščiu arba slėgiu, fermentais arba rūgštimis ar šarmais būdus. Hidrolizuotoms pašarinėms žaliavoms, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, taikoma jame nustatyta apibrėžtis. |
Hidrolizuota |
41 |
Suskystinimas |
Medžiagos kietosios ar dujų būsenos virsmas skystąja. |
Suskystinta |
42 |
Maceravimas |
Procesas, kai pašarinei žaliavai siūlomos žaliavos arba pačios pašarinės žaliavos įdedamos į skystį, siekiant ištirpinti jos junginius mechaniniais metodais. Dėl to sumažėja pašarinės žaliavos dydis. (2) |
Maceruota |
43 |
Salyklo daiginimas |
Procesas, per kurį grūdams leidžiama sudygti, kad būtų aktyvuoti natūralūs fermentai, galintys suskaidyti krakmolą į fermentuojamus angliavandenius, o baltymus – į aminorūgštis ir peptidus. |
Daiginta |
44 |
Lydymas |
Kietosios medžiagos virsmas skystąja keliant temperatūrą. |
Lydyta |
45 |
Mikronizavimas |
Kietosios medžiagos dalelių vidutinio skersmens mažinimas iki mikrometrinės skalės. |
Mikronizuota |
46 |
Apvirimas |
Mirkymas vandenyje ir apdorojimas termiškai, kad krakmolas visiškai pavirstų drebučiais, paskui išdžiovinant. |
Plikyti |
47 |
Pasterizavimas |
Kaitinimas iki kritinės temperatūros nustatytą laiką, kad būtų sunaikinti žalingi mikroorganizmai, paskui iš karto atšaldant. |
Pasterizuota |
48 |
Lupimas |
Vaisių ir daržovių žievelės šalinimas. |
Nulupta |
49 |
Granuliavimas |
Produkto spaudimas į tam tikros formos gabalėlius. |
Granulės, granuliuota |
50 |
Ryžių šlifavimas |
Visų sėlenų ir gemalų arba jų dalies šalinimas iš lukštentų ryžių. |
Šlifuota |
51 |
Drebutinimas |
Krakmolo savybių keitimas siekiant labai pagerinti jo brinkimo šaltame vandenyje savybes. |
Drebutinta (8) |
52 |
Spaudimas (9) |
Dalinis arba visiškas skystos ir kietos būsenų atskyrimas mechaninėmis jėgomis. |
Išspausta |
53 |
Rafinavimas |
Visiškas arba dalinis priemaišų arba nepageidaujamų sudedamųjų dalių šalinimas chemiškai arba fiziškai. |
Rafinuota, iš dalies rafinuota |
54 |
Kepinimas |
Sausų pašarinių žaliavų kaitinimas virškinamumui pagerinti, spalvoms paryškinti ir (arba) natūraliems maistinę vertę mažinantiems veiksniams susilpninti. |
Kepinta |
55 |
Valcavimas |
Dalelių dydžio mažinimas suspaudžiant žaliavas, pvz., grūdus, tarp besisukančių velenų. |
Valcuota |
56 |
Apsaugojimas nuo suirimo didžiajame skrandyje |
Procesas, kurio metu maisto medžiagos apdorojamos fiziškai, t. y. karščiu, slėgiu, garais (taip pat juos derinant), ir (arba) veikiant, pvz., aldehidais, lignosulfonatais, natrio hidroksidu arba organinėmis rūgštimis (propiono ar tanino rūgštimi), taip, kad jos būtų apsaugotos nuo suirimo didžiajame skrandyje. Pašarinės žaliavos nuo suirimo didžiajame skrandyje neturi būti saugomos veikiant formaldehidu. |
Apsaugota nuo suirimo didžiajame skrandyje veikiant [įrašyti atitinkamą medžiagą] |
57 |
Sijojimas / atrinkimas |
Skirtingo dydžio dalelių atskyrimas kratant arba leidžiant pašarines žaliavas per sietą (-us). |
Sijota, atrinkta |
58 |
Nugriebimas |
Ant skysčio paviršiaus susidariusių plūdrių (pvz., pieno riebalų) šalinimas mechaniniu būdu. |
Nugriebta |
59 |
Pjaustymas |
Pašarinių žaliavų pjaustymas plonais griežinėliais. |
Supjaustyta |
60 |
Įmirkymas / mirkymas |
Pašarinių žaliavų (paprastai sėklų) drėkinimas ir minkštinimas, kad sutrumpėtų virimo laikas, būtų lengviau pašalinti luobelę, ir kad jos lengviau sugertų vandenį dygimui paspartinti arba sumažėtų natūralių maistinę vertę mažinančių medžiagų koncentracija. |
Įmirkyta |
61 |
Purškiamasis džiovinimas |
Skysčio drėgnio mažinimas: skysta pašarinė žaliava išpurškiama jos paviršiaus ir svorio santykiui padidinti ir per ją pučiamas šiltas oras. |
Išdžiovinta [purškiant], milteliai |
62 |
Garinimas |
Kaitinimas ir virimas naudojant suspaustus garus virškinamumui pagerinti. |
Garinta |
63 |
Skrudinimas |
Kaitinimas (paprastai aliejinių augalų sėklų) sausu karščiu, pvz., natūraliems maistinę vertę mažinantiems veiksniams susilpninti arba pašalinti. |
Skrudinta |
64 |
Ultrafiltravimas |
Skysčių filtravimas per membraną, pralaidžią tik mažoms molekulėms. |
Ultrafiltruota |
65 |
Gemalų šalinimas |
Visiškas arba dalinis sutraiškytų javų grūdų gemalo pašalinimas. |
Pašalinti gemalai |
66 |
Mikronizavimas infraraudonaisiais spinduliais |
Terminis procesas, kurio metu javai, šaknys, sėklos ar gumbai arba jų gaminiai virinami ir kepinami naudojant infraraudonųjų spindulių šilumą; paskui paprastai gaminami dribsniai. |
Mikronizuota infraraudonaisiais spinduliais |
67 |
Aliejaus / riebalų ir hidrinto aliejaus / riebalų skaidymas |
Cheminis riebalų / aliejų hidrolizavimo procesas. Riebalams / aliejui reaguojant su vandeniu esant aukštai temperatūrai ir slėgiui hidrofobinės sąveikos etapu galima gauti neapdorotas riebalų rūgštis, o hidrofilinės sąveikos etapu – glicerolio vandenis (neapdorotą glicerolį). |
Skaidyta |
68 |
Ultragarsinis ardymas |
Tirpiųjų sudedamųjų dalių mechaniškas atskyrimas apdorojant didelės galios ultragarsu ir šiluma vandenyje. |
Suardyta |
69 |
Mechaninis maisto pakuotės šalinimas |
Mechaninis pakavimo medžiagos pašalinimas. |
Mechaniškai išpakuota |
70 |
Apdorojimas natrio šarmu [apdorojimas kaustine soda] |
Daug ląstelienos turinčios pašarinės žaliavos apdorojimas natrio hidroksidu (10) siekiant pagerinti jos virškinamumą. |
Apdorota kaustine soda |
(1)
Jei reikia, vokiečių kalbos žodį „Konzentrieren“ galima pakeisti žodžiu „Eindicken“, tokiu atveju vartotinas bendrinis pavadinimas „eingedickt“.
(2)
Pagrindinė gaunamų pašarinių žaliavų paskirtis yra teikti baltymus, angliavandenius, riebalus, energiją, mineralines medžiagas arba maistines skaidulas.
(3)
Jei reikia, vietoj „lukštenimo“ galima vartoti „gliaudymą“, tokiu atveju vartotinas bendrinis pavadinimas „išgliaudyta“.
(4)
Kalbant apie ryžius, procesas aprašomas kaip „lukštenimas“, o bendrinis pavadinimas – „išlukštenta“.
(5)
Ekstraktas yra skystoji medžiaga, kurioje yra tirpiųjų medžiagų (pvz., riebalų ir (arba) aliejaus, cukraus ar kitų tirpių komponentų). Pagrindinė šių ekstraktų kaip pašarinių žaliavų paskirtis yra tiekti baltymus, angliavandenius, riebalus, energiją, mineralines medžiagas arba maistines skaidulas. Tai, kad ekstrahavimas yra nurodytas kaip pašarinių žaliavų apdorojimo būdas, nereiškia, kad ekstraktai negali būti priskiriami prie pašarų priedų.
(6)
Gretutinis ekstrahavimo produktas yra po ekstrahavimo proceso likusi dalis, išskyrus ekstraktą, pvz., miltai arba minkštimas. Pagrindinė šių gretutinių ekstrahavimo produktų kaip pašarinių žaliavų paskirtis yra tiekti baltymus, angliavandenius, riebalus, energiją, mineralines medžiagas arba maistines skaidulas.
(7)
Prancūzų kalba galima vartoti pavadinimą „issues“.
(8)
Vokiečių kalba galima vartoti bendrinį pavadinimą „aufgeschlossen“ ir pavadinimą „Quellwasser“ (jei tai krakmolas). Danų kalba galima vartoti bendrinį pavadinimą „Kvældning“ ir pavadinimą „Kvældet“ (jei tai krakmolas).
(9)
Jei reikia, prancūzų kalbos žodį „Pressage“ galima pakeisti žodžiais „Extraction mécanique“.
(10)
Laikomasi tinkamo ir saugaus naudojimo instrukcijų. |
C DALIS
Pašarinių žaliavų sąrašas
1. Javų grūdai ir jų produktai
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
1.1.1 |
Miežiai |
Hordeum vulgare L. rūšies miežių grūdai |
|
1.1.2 |
Pūsti miežiai |
Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų miežių, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojant slėgiu. |
Krakmolas |
1.1.3 |
Kepinti miežiai |
Iš dalies kepintas neryškios spalvos miežių kepinimo produktas. |
Krakmolas, jei > 10 % Žali baltymai, jei > 15 % |
1.1.4 |
Miežių dribsniai |
Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentus miežius. Produkte gali būti nedidelis miežių lukštų kiekis. |
Krakmolas |
1.1.5 |
Miežių ląsteliena |
Miežių krakmolo gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – ląsteliena, taip pat endospermo dalelės. |
Žalia ląsteliena Žali baltymai, jei > 10 % |
1.1.6 |
Miežių lukštai |
Produktas, gaunamas sumalus, persijojus ir išlukštenus miežių grūdus. |
Žalia ląsteliena Žali baltymai, jei > 10 % |
1.1.7 |
Miežinės pamiltės |
Produktas, gaunamas sijotus išlukštentus miežius perdirbant į perlines kruopas, kruopmilčius arba miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės dalimis ir tam tikras grūdų atsijų kiekis. |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
1.1.8 |
Miežių baltymai |
Miežių produktas, gaunamas atskiriant krakmolą ir sėlenas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – baltymai. |
Žali baltymai |
1.1.9 |
Miežių baltymų pašaras |
Miežių produktas, gaunamas atskiriant krakmolą. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – baltymai ir endospermo dalelės. |
Drėgnis, jei < 45 % arba > 60 % Jei drėgnis < 45 %: — žali baltymai — krakmolas |
1.1.10 |
Miežių sunka |
Miežių produktas, gaunamas drėgnuoju būdu ekstrahuojant baltymus ir krakmolą. |
Žali baltymai |
1.1.11 |
Miežių sėlenos |
Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų išlukštentų miežių grūdų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės. |
Žalia ląsteliena |
1.1.12 |
Skystas miežių krakmolas |
Gaminant iš miežių krakmolą gaunama antrinė krakmolo frakcija. |
Jei drėgnis < 50 %: — krakmolas |
1.1.13 |
Salyklinių miežių atsijos |
Mechaninio sijojimo (frakcionavimo pagal dydį) produktas, kurio sudedamosios dalys – smulkūs miežių branduoliai ir miežių branduolių frakcijos, atskirtos prieš salyklo daiginimą. |
Žalia ląsteliena Žali pelenai, jei > 2,2 % |
1.1.14 |
Salykliniai miežiai ir smulkios salyklo dalelės |
Produktas, kurio sudedamosios dalys – miežių branduolių ir salyklo frakcijos, atskirtos daiginant salyklą. |
Žalia ląsteliena |
1.1.15 |
Salyklinių miežių lukštai |
Salyklinių miežių valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – lukštų frakcijos ir smulkios dalelės. |
Žalia ląsteliena |
1.1.16 |
Drėgni kietieji miežių žlaugtai |
Etanolio gamybos iš miežių produktas. Jo sudedamoji dalis – kietoji pašaro frakcija iš distiliuojamos medžiagos. |
Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 % Jei drėgnis < 65 %: — žali baltymai |
1.1.17 |
Drėgni tirpūs miežių žlaugtai |
Etanolio gamybos iš miežių produktas. Jo sudedamoji dalis – tirpi pašaro frakcija iš distiliuojamos medžiagos. |
Drėgnis, jei < 45 % arba > 70 % Jei drėgnis < 45 %: — žali baltymai |
1.1.18 |
Salyklas (2) |
Sudaigintų javų produktas, išdžiovintas, sumaltas ir (arba) ekstrahuotas. |
|
1.1.19 |
Salyklo šaknelės (2) |
Salyklinių javų daiginimo ir salyklo valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – šaknelės, smulkios javų dalelės, lukštai ir smulkūs skaldyti salyklinių javų grūdai. |
|
1.2.1 |
Kukurūzai (3) |
Paprastųjų kukurūzų (Zea mays L. ssp. mays) grūdai. |
|
1.2.2 |
Kukurūzų dribsniai (3) |
Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentus kukurūzus. Produkte gali būti nedidelis kukurūzų lukštų kiekis. |
Krakmolas |
1.2.3 |
Kukurūzų pamiltės (3) |
Kukurūzų miltų arba kruopmilčių gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų dalys, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kukurūzų sėlenų. Jame gali būti tam tikras kukurūzų gemalų kiekis. |
Žalia ląsteliena Krakmolas Žali riebalai, jei > 5 % |
1.2.4 |
Kukurūzų sėlenos (3) |
Kukurūzų miltų arba kruopmilčių gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir tam tikras kukurūzų gemalų su endospermo dalelėmis kiekis. |
Žalia ląsteliena |
1.2.5 |
Kukurūzų burbuolių šerdys (3) |
Kukurūzo burbuolės branduolys. Jame gali būti likęs nedidelis kiekis kukurūzų ir taurėlapių, nepašalintų nuimant derlių. |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
1.2.6 |
Kukurūzų atsijos (3) |
Po sijojimo gavus produktą atskirtos kukurūzų branduolių frakcijos. |
|
1.2.7 |
Kukurūzų ląsteliena (3) |
Kukurūzų krakmolo gamybos produktas. Pagrindinė produkto sudedamoji dalis – ląsteliena. |
Drėgnis, jei < 50 % arba > 70 % Jei drėgnis < 50 %: — žalia ląsteliena |
1.2.8 |
Kukurūzų baltymai [Kukurūzų glitimas] (3) |
Kukurūzų krakmolo gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – baltymai (prolaminai), gaunami atskiriant krakmolą. |
Drėgnis, jei < 70 % arba > 90 % Jei drėgnis < 70 %: — žali baltymai |
1.2.9 |
Kukurūzų baltymų pašaras [Kukurūzų glitimo pašaras] (3) |
Produktas, gaunamas gaminant kukurūzų krakmolą. Jo sudedamosios dalys – sėlenos ir kukurūzų sunka. Produkte taip pat gali būti skaldytų kukurūzų ir gretutinių produktų, susidariusių iš kukurūzų ekstrahuojant gemalų aliejų. Gali būti pridėta kitų produktų, gautų iš krakmolo ir rafinuojant arba fermentuojant krakmolo produktus. Juose gali būti iki 2 % natrio ir 2 % chlorido. |
Drėgnis, jei < 40 % arba > 65 % Jei drėgnis < 40 %: — žali baltymai — žalia ląsteliena — krakmolas |
1.2.10 |
Kukurūzų gemalai (3) |
Kukurūzų kruopmilčių, miltų arba krakmolo gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – kukurūzų gemalai, išorinės luobelės ir endospermo dalelės. |
Drėgnis, jei < 40 % arba > 60 % Jei drėgnis < 40 %: — žali baltymai — žali riebalai |
1.2.11 |
Kukurūzų gemalų išspaudos (3) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant apdorotus kukurūzų gemalus, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir sėklos luobelių dalelės. |
Žali baltymai Žali riebalai |
1.2.12 |
Kukurūzų gemalų miltai (3) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant apdorotus kukurūzų gemalus. |
Žali baltymai |
1.2.13 |
Žalias kukurūzų gemalų aliejus (3) |
Aliejus ir riebalai, gaunami spaudžiant ir (arba) ekstrahuojant kukurūzų gemalus. |
Drėgnis, jei > 1 % |
1.2.14 |
Pūsti kukurūzai (3) |
Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų kukurūzų, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojant slėgiu. |
Krakmolas |
1.2.15 |
Kukurūzų ekstraktas (3) |
Koncentruotas skystis, liekantis įmirkius kukurūzus. |
Drėgnis, jei < 45 % arba > 65 % Jei drėgnis < 45 %: — žali baltymai |
1.2.16 |
Saldžiųjų kukurūzų silosas (3) |
Saldžiųjų kukurūzų perdirbimo pramonės gretutinis produktas, kurio sudedamosios dalys – sukapoti ir nusausinti arba išspausti burbuolių branduoliai, lukštai ir šerdžių dalys. Gaunamas kapojant saldžiųjų kukurūzų burbuoles, lukštus ir lapus bei branduolius. |
Žalia ląsteliena |
1.2.17 |
Sutraiškyti kukurūzai, iš kurių pašalinti gemalai (3) |
Produktas, gaunamas šalinant sutraiškytų kukurūzų gemalus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalys; jame dar gali būti tam tikras kukurūzų gemalų su išorinių luobelių dalelėmis kiekis. |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
1.2.18 |
Kukurūzų kruopos (3) |
Kietos, stambios maltų kukurūzų dalys, kuriose yra nedaug arba iš viso nėra sėlenų ar gemalų. |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
1.2.19 |
Kukurūzų gemalų miltų pašaras (3) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant apdorotus kukurūzų gemalus. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki: — 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio — 1,3 % žalių lecitinų — 2 % soupstokų. |
Žali baltymai |
1.2.20 |
Kukurūzų burbuolių mišinys |
Kukurūzų grūdai ir burbuolės. |
|
1.2.21 |
Kukurūzų burbuolių mišinys su lukštais |
Kukurūzų grūdai, burbuolės ir lukštai. |
|
1.3.1 |
Soros |
Sorų (Panicum miliaceum L.) grūdai. |
|
1.4.1 |
Avižos |
Sėjamųjų avižų (Avena sativa L.) ir kitų rūšių avižų grūdai. |
|
1.4.2 |
Išlukštentos avižos |
Išlukštenti avižų grūdai. |
|
1.4.3 |
Avižiniai dribsniai |
Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentas avižas. Produkte gali būti nedidelis avižų lukštų kiekis. |
Krakmolas |
1.4.4 |
Avižinės pamiltės |
Produktas, gaunamas sijotas išlukštentas avižas perdirbant į avižines kruopas ir miltus. Pagrindinės sudedamosios jo dalys – nedidelis kiekis lukštų ir endospermo dalelių. |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
1.4.5 |
Avižinės sėlenos |
Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų išlukštentų avižų grūdų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės. |
Žalia ląsteliena |
1.4.6 |
Avižų lukštai |
Produktas, gaunamas lukštenant avižų grūdus. |
Žalia ląsteliena |
1.4.7 |
Pūstos avižos |
Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų avižų, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojant slėgiu. |
Krakmolas |
1.4.8 |
Avižinės kruopos |
Išvalytos avižos be lukštų. |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
1.4.9 |
Avižiniai miltai |
Produktas, gaunamas malant avižų grūdus. |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
1.4.10 |
Pašariniai avižų miltai |
Avižų produktas, gautas išlukštenus avižas, kuriame yra didelis krakmolo kiekis. |
Žalia ląsteliena |
1.4.11 |
Avižinis pašaras |
Produktas, gaunamas sijotas išlukštentas avižas perdirbant į avižines kruopas ir miltus. Pagrindinės sudedamosios jo dalys – nedidelis kiekis lukštų ir endospermo dalelių. |
Žalia ląsteliena |
1.5.1 |
Bolivinių balandų sėklų rupiniai |
Bolivinės balandos (Chenopodium quinoa Willd.) išvalytos sėklos, iš kurių viršutinio sluoksnio pašalintas saponinas. |
|
1.6.1 |
Skaldyti ryžiai |
Ryžių (Oryza sativa L.) branduolių dalys, trumpesnės nei trys ketvirčiai viso branduolio. Ryžiai gali būti apvirti. |
Krakmolas |
1.6.2 |
Šlifuoti ryžiai |
Lukštenti ryžiai, iš kurių šlifuojant buvo beveik visai pašalinti sėlenos ir gemalai. Ryžiai gali būti apvirti. |
Krakmolas |
1.6.3 |
Drebutiniai ryžiai |
Produktas, gaunamas iš šlifuotų arba skaldytų ryžių drebutinant. |
Krakmolas |
1.6.4 |
Ekstruduoti ryžiai |
Produktas, gaunamas ekstruduojant ryžių miltus. |
Krakmolas |
1.6.5 |
Ryžių dribsniai |
Produktas, gaunamas gaminant drebutinių arba skaldytų ryžių branduolių dribsnius. |
Krakmolas |
1.6.6 |
Lukštenti ryžiai |
Žaliaviniai ryžiai (Oryza Sativa L.), nuo kurių pašalinti tiktai lukštai. Lukštenant ir apdorojant gali būti prarandamas tam tikras sėlenų kiekis. |
Krakmolas Žalia ląsteliena |
1.6.7 |
Malti pašariniai ryžiai |
Produktas, gaunamas malant pašarinius ryžius, kurio sudedamosios dalys – žali pusiau stikliški arba nenunokę grūdai, išsijoti šlifuojant lukštentus ryžius, arba paprasti lukštenti grūdai, geltoni arba dėmėti. |
Krakmolas |
1.6.8 |
Ryžių miltai |
Produktas, gaunamas malant šlifuotus ryžius. Ryžiai gali būti apvirti. |
Krakmolas |
1.6.9 |
Lukštentų ryžių miltai |
Produktas, gaunamas malant lukštentus ryžius. Ryžiai gali būti apvirti. |
Krakmolas Žalia ląsteliena |
1.6.10 |
Ryžių sėlenos |
Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – išoriniai branduolio sluoksniai (apyvaisis, luobelė, branduolys, aleuronas) ir gemalo dalys. Ryžiai gali būti apvirti arba ekstruduoti. |
Žalia ląsteliena |
1.6.11 |
Ryžių sėlenos su kalcio karbonatu |
Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – išoriniai branduolio sluoksniai (apyvaisis, luobelė, branduolys, aleuronas) ir gemalo dalys. Jame gali būti iki 23 % kalcio karbonato, kuris naudojamas kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga. Ryžiai gali būti apvirti. |
Žalia ląsteliena Kalcio karbonatas |
1.6.12 |
Ryžių sėlenos, iš kurių pašalinti riebalai |
Ryžių sėlenos, gaunamos ekstrahuojant aliejų. |
Žalia ląsteliena |
1.6.13 |
Ryžių sėlenų aliejus |
Iš stabilizuotų ryžių sėlenų ekstrahuojamas aliejus. |
|
1.6.14 |
Ryžių pamiltės |
Ryžių miltų ir krakmolo gamybos produktas, gaunamas šlifuojant sausuoju arba drėgnuoju būdu ir sijojant. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – krakmolas, baltymai, riebalai ir ląsteliena. Ryžiai gali būti apvirti. Juose gali būti iki 0,25 % natrio ir iki 0,25 % sulfato. |
Krakmolas, jei > 20 % Žali baltymai, jei > 10 % Žali riebalai, jei > 5 % Žalia ląsteliena |
1.6.15 |
Ryžių pamiltės su kalcio karbonatu |
Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – aleurono sluoksnio ir endospermo dalelės. Jame gali būti iki 23 % kalcio karbonato, kuris naudojamas kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga. Ryžiai gali būti apvirti. |
Krakmolas Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena Kalcio karbonatas |
1.6.16 |
Ryžiai |
Oryza sativa L. grūdai. |
|
1.6.17 |
Ryžių gemalai |
Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – gemalai. |
Žali riebalai Žali baltymai |
1.6.18 |
Ryžių gemalų išspaudos (5) |
Produktas, gaunamas traiškant ryžių gemalus siekiant išspausti aliejų. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
1.6.20 |
Ryžių baltymai |
Ryžių krakmolo gamybos produktas, gaunamas šlifuojant drėgnuoju būdu, sijojant, atskiriant, koncentruojant ir džiovinant. |
Žali baltymai |
1.6.21 |
Skystas poliruotų ryžių pašaras |
Koncentruotas skystas produktas, gaunamas šlifuojant drėgnuoju būdu ir sijojant ryžius. |
Krakmolas |
1.6.22 |
Pūsti ryžiai |
Produktas, gaunamas ekspanduojant ryžių branduolius arba skaldytus ryžių branduolius. |
Krakmolas |
1.6.23 |
Fermentuoti ryžiai |
Produktas, gaunamas fermentuojant ryžius. |
Krakmolas |
1.6.24 |
Deformuoti ryžiai, šlifuoti / kreidiški šlifuoti ryžiai |
Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – sveiki arba skaldyti deformuoti branduoliai ir (arba) kreidiški branduoliai, ir (arba) pažeisti branduoliai, ir (arba) natūraliai dažyti branduoliai (žali, raudoni, geltoni), ir (arba) paprasti lukštenti grūdai. |
Krakmolas |
1.6.25 |
Nesubrendę šlifuoti ryžiai |
Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – nesubrendę ir (arba) kreidiški branduoliai. |
Krakmolas |
1.7.1 |
Rugiai |
Sėjamųjų rugių (Secale cereale L.) grūdai. |
|
1.7.2 |
Ruginės pamiltės |
Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų rugių. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės dalimis ir įvairios grūdų dalys. |
Krakmolas Žalia ląsteliena |
1.7.3 |
Ruginis pašaras |
Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų rugių. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo nei iš rugių sėlenų, dalelės. |
Krakmolas Žalia ląsteliena |
1.7.4 |
Ruginės sėlenos |
Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų rugių. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės. |
Krakmolas Žalia ląsteliena |
1.8.1 |
Dvispalviai sorgai [Milo] |
Dvispalvių sorgų (Sorghum bicolor (L). Moench) grūdai / sėklos. |
|
1.8.2 |
Baltieji sorgai |
Tam tikrų sorgų veislių grūdai su balta luobele. |
|
1.8.3 |
Sorgų pašaras |
Džiovintas produktas, gaunamas atskiriant sorgų krakmolą. Pagrindinė produkto sudedamoji dalis – sėlenos. Produkte taip pat gali būti sausų maceravimui naudoto vandens likučių ir gali būti pridėta gemalų. |
Žali baltymai |
1.9.1 |
Speltos |
Triticum spelta L., Triticum dicoccum Schrank arba Triticum monococcum rūšių speltų grūdai. |
|
1.9.2 |
Speltų sėlenos |
Speltų miltų gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir nedidelis speltų gemalų su endospermo dalelėmis kiekis. |
Žalia ląsteliena |
1.9.3 |
Speltų lukštai |
Produktas, gaunamas lukštenant speltų grūdus. |
Žalia ląsteliena |
1.9.4 |
Speltų pamiltės |
Produktas, gaunamas perdirbant sijotas, išlukštentas speltas į speltų miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės dalimis ir tam tikras grūdų atsijų kiekis. |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
1.10.1 |
Kvietrugiai |
Triticum × Secale cereale L. hibrido grūdai. |
|
1.11.1 |
Kviečiai |
Triticum aestivum L., Triticum durum Desf. ir kitų veislių kviečių grūdai. |
|
1.11.2 |
Kviečių šaknelės |
Salyklinių kviečių daiginimo ir salyklo valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – šaknelės, javų smulkios dalelės, lukštai ir smulkūs skaldyti salyklinių kviečių grūdai. |
|
1.11.3 |
Drebutiniai kviečiai |
Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų kviečių, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojant slėgiu. |
Krakmolas |
1.11.4 |
Kvietinės pamiltės |
Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų kviečių grūdų arba išlukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės dalimis ir tam tikras grūdų atsijų kiekis. |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
1.11.5 |
Kvietiniai dribsniai |
Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentus kviečius. Produkte gali būti nedidelis kviečių lukštų kiekis. |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
1.11.6 |
Kvietinis pašaras |
Miltų arba salyklo gamybos produktas, gaunamas iš sijotų kviečių grūdų arba išlukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kviečių sėlenų, dalelės. |
Žalia ląsteliena |
1.11.7 |
Kviečių sėlenos (4) |
Miltų arba salyklo gamybos produktas, gaunamas iš sijotų kviečių grūdų arba išlukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės. |
Žalia ląsteliena |
1.11.8 |
Salyklinių fermentuotų kviečių dalelės |
Produktas, gaunamas gaminant kviečių ir kvietinių sėlenų salyklą ir kartu juos fermentuojant. Produktas išdžiovinamas ir sumalamas. |
Krakmolas Žalia ląsteliena |
1.11.10 |
Kviečių ląsteliena |
Perdirbant kviečius ekstrahuota ląsteliena. Pagrindinė produkto sudedamoji dalis – ląsteliena. |
Drėgnis, jei < 60 % arba > 80 % Jei drėgnis < 60 %: — žalia ląsteliena |
1.11.11 |
Kviečių gemalai |
Miltų gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – malant atskirti valcuoti arba nevalcuoti kviečių gemalai, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir išorinės luobelės dalelės. |
Žali baltymai Žali riebalai |
1.11.12 |
Fermentuoti kviečių gemalai |
Kviečių gemalų fermentacijos produktas. |
Žali baltymai Žali riebalai |
1.11.13 |
Kviečių gemalų išspaudos (5) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant Triticum aestivum L., Triticum durum Desf ir kitų rūšių kviečių ir išlukštentų Triticum spelta L., Triticum dicoccum Schrank, Triticum monococcum L. speltų gemalus, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir sėklos luobelių dalelės. |
Žali baltymai |
1.11.15 |
Kviečių baltymai |
Kviečių baltymai, ekstrahuoti gaminant krakmolą arba etanolį; jie gali būti iš dalies hidrolizuoti. |
Žali baltymai |
1.11.16 |
Kviečių glitimo pašaras |
Kviečių krakmolo ir glitimo gamybos produktas. Jo sudedamosios dalys – sėlenos, iš kurių pašalinta dalis gemalų. Produkte gali būti kviečių sunkos, skaldytų kviečių ir kitų produktų, gautų iš krakmolo ir rafinuojant arba fermentuojant krakmolo produktus. |
Drėgnis, jei < 45 % arba > 60 % Jei drėgnis < 45 %: — žali baltymai — krakmolas |
1.11.18 |
Baltymų gausus kviečių glitimas |
Kviečių baltymai, kurių klampusis elastingumas hidratavus yra didelis ir kuriuose yra ne mažiau kaip 80 % baltymų (N × 6,25), o sausoje medžiagoje – ne daugiau kaip 2 % pelenų. |
Žali baltymai |
1.11.19 |
Skystas kviečių krakmolas |
Produktas, gaunamas iš kviečių gaminant krakmolą ir (arba) gliukozę ir glitimą. |
Drėgnis, jei < 65 % arba > 85 % Jei drėgnis < 65 %: — krakmolas |
1.11.20 |
Baltymingas kviečių krakmolas, iš kurio iš dalies pašalintas cukrus |
Kviečių krakmolo gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – iš dalies cukrintas krakmolas, tirpieji baltymai ir kitos tirpios endospermo dalelės. |
Žali baltymai Krakmolas Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
1.11.21 |
Kviečių sunka |
Kviečių produktas, gaunamas drėgnuoju būdu ekstrahuojant baltymus ir krakmolą. Produktas gali būti hidrolizuotas. |
Drėgnis, jei < 55 % arba > 85 % Jei drėgnis < 55 %: — žali baltymai |
1.11.22 |
Kviečių mielių koncentratas |
Drėgnas gretutinis produktas, susidarantis fermentuojant kviečių krakmolą alkoholio gamybai. |
Drėgnis, jei < 60 % arba > 80 % Jei drėgnis < 60 %: — žali baltymai |
1.11.23 |
Salyklinių kviečių atsijos |
Mechaninio sijojimo (dalelių frakcionavimo) produktas, kurio sudedamosios dalys – smulkūs kviečių branduoliai ir kviečių branduolių frakcijos, atskirtos prieš salyklo daiginimo procesą. |
Žalia ląsteliena |
1.11.24 |
Salykliniai kviečiai ir smulkios salyklo dalelės |
Produktas, kurio sudedamosios dalys – kviečių branduolių frakcijos ir salyklas, atskirti salyklo daiginimo proceso metu. |
Žalia ląsteliena |
1.11.25 |
Salyklinių kviečių lukštai |
Salyklinių kviečių valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – lukštų frakcijos ir smulkios dalelės. |
Žalia ląsteliena |
1.11.26 |
Kviečių aleuronas |
Produktas gaunamas, atskiriant kviečių sėlenų aleurono sluoksnį. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
1.12.2 |
Grūdų miltai (2) |
Miltai, gaunami malant grūdus. |
Krakmolas Žalia ląsteliena |
1.12.3 |
Grūdų baltymų koncentratas (2) |
Koncentruotas ir išdžiovintas produktas, gaunamas iš grūdų po to, kai fermentuojant mieles iš jų buvo pašalintas krakmolas. |
Žali baltymai |
1.12.4 |
Javų grūdų atsijos (2) |
Mechaninio sijojimo (dalelių frakcionavimo) produktas, kurio sudedamosios dalys – smulkūs grūdai ir grūdų branduolių, kurie gali būti sudaiginti, frakcijos, atskirtos prieš tolesnį grūdų apdorojimą. Produkto sudėtyje yra daugiau žalios ląstelienos (pvz., lukštų) nei nefrakcionuotuose javuose. |
Žalia ląsteliena |
1.12.5 |
Grūdų gemalai (2) |
Grūdų malimo ir krakmolo gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – malant atskirti valcuoti arba nevalcuoti grūdų gemalai, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir išorinės luobelės dalelės. |
Žali baltymai Žali riebalai |
1.12.6 |
Grūdų žlaugtų sirupas (2) |
Grūdų produktas, gaunamas išgarinus grūdų spiritui gaminti naudotų grūdų fermentacijos ir distiliavimo žlaugtų koncentratą. |
Drėgnis, jei < 45 % arba > 70 % Jei drėgnis < 45 %: — žali baltymai |
1.12.7 |
Drėgni grūdų žlaugtai (2) |
Drėgnas produktas, gaunamas kaip kietoji frakcija centrifuguojant ir (arba) filtruojant grūdų spiritui gaminti naudotų grūdų fermentacijos ir distiliavimo žlaugtus. |
Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 % Jei drėgnis < 65 %: — žali baltymai |
1.12.8 |
Žlaugtų sunkos koncentratas (2) |
Drėgnas alkoholio gamybos produktas, gaunamas fermentuojant ir distiliuojant kviečių mentalą ir cukraus sirupą, prieš tai atskyrus sėlenas ir glitimą. Produkte taip pat gali būti fermentacijai naudotų mikroorganizmų negyvų ląstelių ir (arba) jų dalių. Jame gali būti iki 4 % kalio esant 12 % drėgniui. |
Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 % Jei drėgnis < 65 %: žali baltymai, jei > 10 % |
1.12.9 |
Grūdų žlaugtai ir sunka (2) |
Alkoholio gamybos produktas, gaunamas fermentuojant ir distiliuojant javų grūdų mentalą ir (arba) kitus produktus, kuriuose yra krakmolo ir cukraus. Juose taip pat gali būti fermentacijai naudotų mikroorganizmų negyvų ląstelių ir (arba) jų dalių. Jame gali būti iki 2 % sulfato arba iki 2 % kalio esant 12 % drėgniui. |
Drėgnis, jei < 60 % arba > 80 % Jei drėgnis < 60 %: — žali baltymai |
1.12.10 |
Džiovinti grūdų žlaugtai (2) |
Alkoholio distiliacijos produktas, gaunamas džiovinant kietus susifermentavusių grūdų gretutinius produktus. Jame gali būti iki 2 % kalio esant 12 % drėgniui. |
Žali baltymai |
1.12.11 |
Džiovinti tamsieji grūdų žlaugtai (2) [Džiovinti grūdų žlaugtai ir sunka (2)] |
Alkoholio distiliavimo produktas, gaunamas džiovinant kietus susifermentavusių grūdų gretutinius produktus, į kuriuos pridėta žlaugtų sirupo arba garintų žlaugtų. Jame gali būti iki 2 % kalio esant 12 % drėgniui. |
Žali baltymai |
1.12.12 |
Salyklojai (2) |
Alaus gamybos produktas, kurio sudedamosios dalys – salyklinių ir nesalyklinių grūdų ir kitų krakmolingų medžiagų gretutiniai produktai, kuriuose gali būti apynių medžiagų. Produktas paprastai parduodamas drėgnas, bet gali būti parduodamas ir išdžiovintas. Jame gali būti iki 0,3 % dimetilpolisiloksano, iki 1,5 % fermentų ir iki 1,8 % bentonito. |
Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 % Jei drėgnis < 65 %: — žali baltymai |
1.12.13 |
Salyklo nuosėdos (2) |
Javų viskio gamybos kietas produktas. Jo sudedamosios dalys – salyklinių javų ekstrahavimo karštu vandeniu gretutiniai produktai. Produktas paprastai parduodamas drėgnas, atskyrus ekstraktą leidžiant skysčiui nusistovėti. |
Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 % Jei drėgnis < 65 % — žali baltymai |
1.12.14 |
Grūdų mentalas |
Kietas produktas, gaunamas gaminant alų, salyklo ekstraktą ir viskio spiritą. Jo sudedamosios dalys – sumalto salyklo ekstrahavimo karštu vandeniu gretutiniai produktai, kuriuose gali būti kitų cukringų arba krakmolingų medžiagų. Produktas paprastai parduodamas drėgnas, išspaudus ekstraktą. |
Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 % Jei drėgnis < 65 %: — žali baltymai |
1.12.15 |
Žlaugtai |
Liekanos distiliatoriuje po pirmo salyklinio viskio distiliavimo. |
Žali baltymai, jei > 10 % |
1.12.16 |
Žlaugtų sirupas |
Po pirmo salyklinio viskio distiliavimo išgarinus žlaugtus distiliatoriuje likęs produktas. |
Drėgnis, jei < 45 % arba > 70 % Jei drėgnis < 45 %: — žali baltymai |
(1)
Pavadinimas gali būti pakeistas pavadinimu kita kalba […], jei tinkama
(2)
Prie pavadinimo galima papildomai nurodyti javų rūšį.
(3)
anglų kalba žodžiai „maize“ ir „corn“ gali būti vartojami kaip sinonimai.
(4)
Jei šis produktas smulkiau maltas, prie pavadinimo galima pridėti žodį „smulkios“ arba pavadinimą galima pakeisti kitu atitinkamu pavadinimu. |
2. Aliejinių augalų sėklos, aliejinių augalų vaisiai ir jų produktai
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
2.1.1 |
Atalių išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant Orbignya veislės atalių palmių riešutus. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.2.1 |
Vasarinių judrų sėklos |
Vasarinių judrų (Camelina sativa L. Crantz) sėklos. |
|
2.2.2 |
Vasarinių judrų išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant vasarinių judrų sėklas. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.2.3 |
Vasarinių judrų miltai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant vasarinių judrų sėklų išspaudas. |
Žali baltymai |
2.3.1 |
Kakavos pupelių lukštai |
Džiovintų ir kepintų tikrojo kakavmedžio (Theobroma cacao L.) pupelių apvalkalai. |
Žalia ląsteliena |
2.3.2 |
Kakavos pupelių luobelės |
Tikrojo kakavmedžio (Theobroma cacao L.) pupelių perdirbimo produktas. |
Žalia ląsteliena Žali baltymai |
2.3.3 |
Aplukštentų kakavos pupelių miltai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant džiovintas ir kepintas tikrojo kakavmedžio (Theobroma cacao L.) pupeles, nuo kurių pašalinta dalis lukšto. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.4.1 |
Kokosų išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant riešutinių kokosų (Cocos nucifera L.) džiovintus branduolius (endospermą) ir išorinį apvalkalą. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.4.2 |
Hidrolizuotos kokosų išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant ir fermentine hidrolize apdorojant riešutinių kokosų (Cocos nucifera L.) džiovintus branduolius (endospermą) ir išorinį apvalkalą. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.4.3 |
Kokosų miltai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant riešutinių kokosų (Cocos nucifera L.) džiovintus branduolius (endospermą) ir išorinį apvalkalą. |
Žali baltymai |
2.5.1 |
Vilnamedžių sėklos |
Vilnamedžių (Gossypium ssp.) sėklos, nuo kurių atskirti jas dengiantys plaušai. |
|
2.5.2 |
Aplukštentų vilnamedžių sėklų miltai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant vilnamedžių sėklas, nuo kurių pašalinti plaušai ir dalis lukštų (didžiausias žalios ląstelienos kiekis sausojoje medžiagoje – 22,5 %). |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.5.3 |
Vilnamedžių sėklų išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant vilnamedžių sėklas, nuo kurių pašalinti plaušai. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Žali riebalai |
2.6.1 |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant aplukštentas valgomųjų arachių (Arachis hypogaea L.) ir kitų Arachis genties žemės riešutų sėklas (didžiausias žalios ląstelienos kiekis sausojoje medžiagoje – 16 %). |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
|
2.6.2 |
Aplukštentų žemės riešutų (2) miltai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant aplukštentų žemės riešutų išspaudas (didžiausias žalios ląstelienos kiekis sausojoje medžiagoje – 16 %). |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.6.3 |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant išlukštentus žemės riešutus. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
|
2.6.4 |
Išlukštentų žemės riešutų (2) miltai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentų žemės riešutų išspaudas. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.6.5 |
Žemės riešutai (2) |
Arachis hypogea ir kitų Arachis genties rūšių žemės riešutų sėklos. |
|
2.7.1 |
Kapokmedžių išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant kapokmedžių (Ceiba pentadra L. Gaertn.) sėklas. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.8.1 |
Sėmenys |
Sėjamųjų linų (Linum usitatissimum L.) sveikos, plokščiai suspaustos arba sumaltos sėklos (botaninis grynis ne mažesnis kaip 93 %). |
|
2.8.2 |
Sėmenų išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sėmenis. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.8.3 |
Sėmenų miltai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sėmenų išspaudas. |
Žali baltymai |
2.8.4 |
Sėmenų išspaudų (1) pašaras |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sėmenis. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki: — 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio — 1,3 % žalių lecitinų — 2 % soupstokų. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.8.5 |
Sėmenų miltų pašaras |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sėmenų išspaudas. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki: — 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio — 1,3 % žalių lecitinų — 2 % soupstokų. |
Žali baltymai |
2.9.1 |
Garstyčių sėlenos |
Garstyčių (Brassica juncea L.) gamybos produktas. Jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų dalelės. |
Žalia ląsteliena |
2.9.2 |
Garstyčių sėklų miltai |
Produktas, gaunamas ekstrahuojant lakųjį garstyčių aliejų iš garstyčių sėklų. |
Žali baltymai |
2.10.1 |
Aliejinių juodvų sėklos |
Aliejinių juodvų (Guizotia abyssinica (L.F.) Cass) augalų sėklos. |
|
2.10.2 |
Aliejinių juodvų išspaudos (5) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant aliejinių juodvų sėklas (druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis – ne daugiau kaip 3,4 %). |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.11.1 |
Alyvuogių išspaudos |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išspaustus europinio alyvmedžio Olea europea L. vaisius, kuo geriau atskirtus nuo branduolio dalių. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Žali riebalai |
2.11.2 |
Alyvuogių miltų, iš kurių pašalinti riebalai, pašaras |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant alyvuogių išspaudas, kuo geriau atskirtas nuo branduolio dalių. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki: — 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio — 1,3 % žalių lecitinų — 2 % soupstokų. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.11.3 |
Alyvuogių miltai, iš kurių pašalinti riebalai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant alyvuogių išspaudas, kuo geriau atskirtas nuo kauliuko dalių. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.12.1 |
Alyvpalmių sėklų išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant kuo geriau išlukštentas gvinėjinių alyvpalmių Elaeis guineensis Jacq. ir Corozo oleifera (HBK) L. H. Bailey (Elaeis melanococca auct.) sėklas. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Žali riebalai |
2.12.2 |
Alyvpalmių sėklų miltai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant kuo geriau išlukštentas alyvpalmių sėklas. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.13.1 |
Aguročių ir moliūgų sėklos |
Aguročių (Cucurbita pepo L.) ir Cucurbita genties augalų sėklos. |
|
2.13.2 |
Aguročių ir moliūgų sėklų išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant aguročių (Cucurbita pepo L.) ir Cucurbita genties augalų sėklas. |
Žali baltymai Žali riebalai |
2.14.1 |
Rapsų sėklos (3) |
Rapsų Brassica napus L. ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk. indiškojo bastučio Brassica napus L. veisl. glauca (Roxb.) O.E. Schulz ir Brassica rapa ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk. sėklos. Botaninis grynis ne mažesnis kaip 94 %. |
|
2.14.2 |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant rapsų sėklas. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
|
2.14.3 |
Rapsų sėklų (3) rupiniai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant rapsų sėklų išspaudas. |
Žali baltymai |
2.14.4 |
Ekstruduotos (3) rapsų sėklos |
Produktas, gaunamas iš sveikų rapsų sėklų, apdorojamų drėgnoje ir šiltoje aplinkoje, ir slėgiu gerinant krakmolo savybę tirštėti. |
Žali baltymai Žali riebalai |
2.14.5 |
Rapsų sėklų (3) baltymų koncentratas |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas atskiriant rapsų sėklų išspaudų arba rapsų sėklų baltymų dalis. |
Žali baltymai |
2.14.6 |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant rapsų sėklas. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki: — 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio — 1,3 % žalių lecitinų — 2 % soupstokų. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
|
2.14.7 |
Rapsų (3) rupinių pašaras |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant rapsų sėklų išspaudas. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki: — 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio — 1,3 % žalių lecitinų — 2 % soupstokų. |
Žali baltymai |
2.15.1 |
Dygminų sėklos |
Dygminų (Carthamus tinctorius L.) sėklos. |
|
2.15.2 |
Aplukštentų dygminų sėklų miltai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant aplukštentų dygminų sėklas. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.15.3 |
Dygminų lukštai |
Produktas, gaunamas lukštenant dygminų sėklas. |
Žalia ląsteliena |
2.16.1 |
Sezamų sėklos |
Sezamų (Sesamum indicum L.) sėklos. |
|
2.17.1 |
Aplukštentos sezamų sėklos |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas pašalinant dalį lukštų. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.17.2 |
Sezamų lukštai |
Produktas, gaunamas lukštenant sezamų sėklas. |
Žalia ląsteliena |
2.17.3 |
Sezamų sėklų išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sezamų sėklas (druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis: ne daugiau kaip 5 %). |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Žali riebalai |
2.18.1 |
Skrudintos sojos |
Atitinkamai termiškai apdorotos gauruotųjų sojų (Glycine max L. Merr.) pupelės. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.). |
|
2.18.2 |
Sojų išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sojų sėklas. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.18.3 |
Sojų rupiniai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.). |
Žali baltymai žalia ląsteliena jei > 8 % sausojoje medžiagoje |
2.18.4 |
Išlukštentų sojų rupiniai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant išlukštentas sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,5 mg N/g/min.). |
Žali baltymai |
2.18.5 |
Sojų lukštai |
Produktas, gaunamas lukštenant sojas. |
Žalia ląsteliena |
2.18.6 |
Ekstruduotos sojos |
Produktas, gaunamas iš sojų, apdorojamų drėgnoje ir šiltoje aplinkoje, ir slėgiu gerinant krakmolo savybę tirštėti. |
Žali baltymai Žali riebalai |
2.18.7 |
Sojų baltymų koncentratas |
Produktas, gaunamas iš išlukštentų sojų, iš kurių pašalinti riebalai, po antro ekstrahavimo arba apdorojus fermentais neazotinių medžiagų kiekiui sumažinti. Jame gali būti inaktyvintų fermentų. |
Žali baltymai |
2.18.8 |
Sojų išspaudos [Sojų pasta] |
Produktas, gaunamas ekstrahuojant sojas maisto produktams gaminti. |
Žali baltymai |
2.18.9 |
Sojų melasa |
Produktas, gaunamas perdirbant sojas. |
Žali baltymai Žali riebalai |
2.18.10 |
Gretutinis sojų perdirbimo produktas |
Produktas, gaunamas perdirbant sojas maisto produktams iš sojų gaminti. |
Žali baltymai |
2.18.11 |
Sojos |
Gauruotųjų sojų (Glycine max L. Merr.) pupelės. |
Ureazės aktyvumas, jei > 0,4 mg N/g/min. |
2.18.12 |
Sojų dribsniai |
Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentas sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.). |
Žali baltymai |
2.18.13 |
Sojų rupinių pašaras |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.). Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki: — 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio — 1,3 % žalių lecitinų — 1,5 % soupstokų. |
Žali baltymai žalia ląsteliena jei > 8 % sausojoje medžiagoje |
2.18.14 |
Išlukštentų sojų rupinių pašaras |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant išlukštentas sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,5 mg N/g/min.). Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki: — 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio — 1,3 % žalių lecitinų — 1,5 % soupstokų. |
Žali baltymai |
2.18.15 |
Fermentuotų sojų baltymai (koncentratas) |
Produktas, gaunamas iš išlukštentų sojų, iš kurių pašalinti riebalai; fermentuotas mikrobiniu būdu neazotinių ekstraktinių medžiagų kiekiui sumažinti. Juose taip pat gali būti fermentacijai naudotų mikroorganizmų negyvų ląstelių arba jų dalių. |
Žali baltymai |
2.18.16 |
Skrudinti ar garinti sojų miltai |
Sojos pupelės, skrudintos arba garintos ir sumaltos (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.). |
|
2.19.1 |
Saulėgrąžų sėklos |
Helianthus annuus L. saulėgrąžų sėklos |
|
2.19.2 |
Saulėgrąžų sėklų išspaudos (1) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant saulėgrąžų sėklas. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.19.3 |
Saulėgrąžų sėklų rupiniai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklų išspaudas. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.19.4 |
Išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupiniai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklas, nuo kurių pašalinti lukštai ar jų dalis. Didžiausias žalios ląstelienos kiekis sausojoje medžiagoje – 27,5 %. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.19.5 |
Saulėgrąžų sėklų lukštai |
Produktas, gaunamas lukštenant saulėgrąžų sėklas. |
Žalia ląsteliena |
2.19.6 |
Saulėgrąžų sėklų rupinių pašaras |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklų išspaudas. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki: — 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio — 1,3 % žalių lecitinų — 2 % soupstokų. |
Žali baltymai |
2.19.7 |
Išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupinių pašaras |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklas, nuo kurių pašalinti lukštai ar jų dalis. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki: — 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio — 1,3 % žalių lecitinų — 2 % soupstokų. Didžiausias žalios ląstelienos kiekis sausojoje medžiagoje – 27,5 %. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.19.8 |
Daug baltymų ir mažai celiuliozės turinčios saulėgrąžų rupinių frakcijos |
Saulėgrąžų rupinių perdirbimo produktas, gaunamas malant ir frakcionuojant (sijojant arba frakcionuojant oru) išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupinius. Mažiausias žalių baltymų kiekis – 45 %, kai drėgnis 8 %. Didžiausias žalios ląstelienos kiekis – 8 %, kai drėgnis 8 %. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.19.9 |
Daug celiuliozės turinčios saulėgrąžų rupinių frakcijos |
Saulėgrąžų rupinių perdirbimo produktas, gaunamas malant ir frakcionuojant (sijojant arba frakcionuojant oru) išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupinius. Mažiausias žalios ląstelienos kiekis – 38 %, kai drėgnis 8 %. Mažiausias žalių baltymų kiekis – 17 %, kai drėgnis 8 %. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.19.10 |
Daug baltymų ir mažai celiuliozės turinti saulėgrąžų rupinių pašaro frakcija |
Saulėgrąžų rupinių perdirbimo produktas, gaunamas malant ir frakcionuojant (sijojant arba frakcionuojant oru) išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupinius. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio. Mažiausias žalių baltymų kiekis – 45 %, kai drėgnis 9,5 %. Didžiausias žalios ląstelienos kiekis – 8 %, kai drėgnis 10 %. |
Žali baltymai, žalia ląsteliena |
2.19.11 |
Daug celiuliozės turinti saulėgrąžų rupinių frakcija |
Saulėgrąžų rupinių perdirbimo produktas, gaunamas malant ir frakcionuojant (sijojant arba frakcionuojant oru) išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupinius. Tik kai produktas pagamintas integruoto smulkinimo ir rafinavimo įmonėje, jame gali būti iki 1 % bendro panaudotos balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) kiekio. Mažiausias žalios ląstelienos kiekis – 38 %, kai drėgnis 10 %. Mažiausias žalių baltymų kiekis – 17 %, kai drėgnis 8 %. |
Žali baltymai, žalia ląsteliena |
2.20.1 |
Aliejus ir augaliniai riebalai (4) |
Iš aliejinių augalų sėklų arba vaisių spaudžiant arba ekstrahuojant gaunamas aliejus ir riebalai (išskyrus ricinos aliejų iš ricinmedžio). |
Drėgnis, jei > 1 % |
2.21.1 |
Žali lecitinai |
Produktas, gaunamas vandeniu valant nuo gleivių iš aliejinių augalų sėklų ir vaisių gautą žalią aliejų. Valant nuo gleivių žalią aliejų gali būti pridedama citrinų rūgšties, fosforo rūgšties, natrio hidroksido arba fermentų. |
|
2.22.1 |
Kanapių sėklos |
Cannabis sativa L. veislių augalų sėklos, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra mažesnis nei 0,2 %, apskaičiuojamas taikant Reglamente (ES) Nr. 639/2014 (5) nustatytą metodą. |
|
2.22.2 |
Kanapių išspaudos (1) |
Produktas, gaunamas spaudžiant Cannabis sativa L. veislių kanapių sėklas, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra mažesnis nei 0,2 %, apskaičiuojamas taikant Reglamente (ES) Nr. 639/2014 nustatytą metodą. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.22.3 |
Kanapių sėklų aliejus |
Aliejus, gaunamas spaudžiant Cannabis sativa L. veislių kanapių sėklas, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra mažesnis nei 0,2 %, apskaičiuojamas taikant Reglamente (ES) Nr. 639/2014 nustatytą metodą. |
Drėgnis, jei > 1 % |
2.23.1 |
Aguonų sėklos |
Daržinių aguonų (Papaver somniferum L.) sėklos. |
|
2.23.2 |
Aguonų rupiniai |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant aguonų sėklų išspaudas. |
Žali baltymai |
2.24.1 |
Ispaninių šalavijų sėklos |
Salvia hispanica L. sėklos. |
|
(1)
Angl. terminą „expeller“ galima pakeisti terminu „cake“.
(2)
Jei tai Arachis hypogea, žodis „žemės riešutai“ gali būti pakeisti žodžiais „valgomasis arachis“.
(3)
Jei reikia, galima pridėti nuorodą „turi mažai gliukozinolato“, kaip apibrėžta Sąjungos teisės aktuose.
(4)
Jei reikia, pavadinimą „aliejus ir augaliniai riebalai“ galima pakeisti terminu „aliejus“ arba „augaliniai riebalai“. Kartu nurodoma augalo rūšis ir, jei reikia, augalo dalis. Nurodoma, ar aliejus ir (arba) riebalai yra žali, ar rafinuoti.
(5)
2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (OL L 181, 2014 6 20, p. 1). |
3. Ankštinių augalų sėklos ir jų produktai
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
3.1.1 |
Skrudintos pupelės |
Phaseolus spp. arba Vigna spp. pupelių sėklos, atitinkamai termiškai apdorotos. |
|
3.1.2 |
Pupelių baltymų koncentratas |
Produktas, gaunamas iš gaminant krakmolą atskiriamų pupelių sulčių. |
Žali baltymai |
3.2.1 |
Saldžiųjų ceratonijų ankštys |
Džiovinti saldžiosios ceratonijos medžio (Ceratonia siliqua L.) vaisiai, kuriuose yra saldžiųjų ceratonijų sėklų. |
Žalia ląsteliena |
3.2.3 |
Smulkintos saldžiosios ceratonijos |
Produktas, gaunamas traiškant džiovintus saldžiosios ceratonijos medžio vaisius (ankštis), iš kurių pašalintos saldžiųjų ceratonijų sėklos. |
Žalia ląsteliena |
3.2.4 |
Saldžiųjų ceratonijų milteliai; [saldžiųjų ceratonijų miltai] |
Produktas, gaunamas mikronizuojant džiovintus saldžiosios ceratonijos medžio vaisius (ankštis), iš kurių pašalintos saldžiųjų ceratonijų sėklos. |
Žalia ląsteliena Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
3.2.5 |
Saldžiųjų ceratonijų gemalai |
Saldžiosios ceratonijos medžio sėklų gemalai. |
Žali baltymai |
3.2.6 |
Saldžiųjų ceratonijų gemalų išspaudos (5) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant saldžiųjų ceratonijų gemalus. |
Žali baltymai |
3.2.7 |
Saldžiųjų ceratonijų sėklos |
Iš saldžiųjų ceratonijų ankščių gaunamos sėklos (branduoliai), kurių sudedamosios dalys – endospermas, lukštai ir gemalai. |
Žalia ląsteliena |
3.2.8 |
Saldžiųjų ceratonijų sėklų lukštai |
Saldžiųjų ceratonijų sėklų lukštai, gaunami lukštenant saldžiosios ceratonijos medžio sėklas. |
Žalia ląsteliena |
3.3.1 |
Avinžirniai |
Sėjamųjų avinžirnių (Cicer arietinum L.) sėklos. |
|
3.4.1 |
Lęšiniai vikiai |
Lęšinių vikių (Ervum ervilia L.) sėklos. |
|
3.5.1 |
Ožragių sėklos |
Ožragių (Trigonella foenum-graecum) sėklos. |
|
3.6.1 |
Pupenių rupiniai |
Produktas, gaunamas ekstrahuojant pupenių (Cyamopsis tetragonoloba (L.) Taub.) pupelių gleives. |
Žali baltymai |
3.6.2 |
Pupenių gemalų rupiniai |
Produktas, gaunamas ekstrahuojant pupenių pupelių gemalų gleives. |
Žali baltymai |
3.7.1 |
Pupos |
Ankštinių augalų pupų Vicia faba L. ssp. faba veisl. equina Pers. ir veisl. minuta (Alef.) Mansf. sėklos. |
|
3.7.2 |
Pupų dribsniai |
Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentas pupas. |
Krakmolas Žali baltymai |
3.7.3 |
Pupų luobos; [Paprastųjų pupų lukštai] |
Produktas, gaunamas lukštenant pupų sėklas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – išoriniai apvalkai. |
Žalia ląsteliena Žali baltymai |
3.7.4 |
Išlukštentos pupos |
Produktas, gaunamas lukštenant pupų sėklas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – pupų branduoliai. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
3.7.5 |
Pupų baltymai |
Produktas, gaunamas malant ir oru frakcionuojant pupas. |
Žali baltymai |
3.8.1 |
Lęšiai |
Valgomųjų lęšių Lens culinaris a.o. Medik. sėklos. |
|
3.8.2 |
Lęšių lukštai |
Produktas, gaunamas lukštenant lęšių sėklas. |
Žalia ląsteliena |
3.9.1 |
Lubinai |
Lubinų (Lupinus spp.) sėklos, kuriose ne daugiau kaip 5 % karčių sėklų. |
Žali baltymai |
3.9.2 |
Išlukštenti lubinai |
Išlukštentos lubinų sėklos. |
Žali baltymai |
3.9.3 |
Lubinų sėklų luobos; [lubinų lukštai] |
Produktas, gaunamas lukštenant lubinų sėklas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – išoriniai apvalkai. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
3.9.4 |
Lubinų išspaudos |
Produktas, gaunamas ekstrahavus lubinų sudedamąsias dalis. |
Žalia ląsteliena |
3.9.5 |
Lubinų pamiltės |
Produktas, gaunamas gaminant lubinų miltus. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – sėklaskilčių dalelės ir šiek tiek luobelių |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
3.9.6 |
Lubinų baltymai |
Produktas, gaunamas gaminant krakmolą atskiriant lubinų sunką arba sumalus ir frakcionavus oru. |
Žali baltymai |
3.9.7 |
Lubinų baltymų rupiniai |
Produktas, gaunamas perdirbant lubinus daug baltymų turintiems rupiniams gaminti. |
Žali baltymai |
3.10.1 |
Spindulinės pupuolės |
Spindulinės pupuolės (Vigna radiata L.) pupos. |
|
3.11.1 |
Žirniai |
Žirnių (Pisum spp.) sėklos. |
|
3.11.2 |
Žirnių sėlenos |
Žirninių rupinių gamybos produktas. Pagrindinė sudedamoji dalis – žirnių sijojimo ir lukštenimo liekanos. |
Žalia ląsteliena |
3.11.3 |
Žirnių dribsniai |
Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir valcuojant išlukštentas žirnių sėklas. |
Krakmolas |
3.11.4 |
Žirnių miltai |
Produktas, gaunamas malant žirnius. |
Žali baltymai |
3.11.5 |
Žirnių lukštai |
Produktas, gaunamas gaminant žirnių rupinius. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – lukštenimo ir valymo liekanos ir šiek tiek endospermo. |
Žalia ląsteliena |
3.11.6 |
Išlukštenti žirniai |
Išlukštentos žirnių sėklos. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
3.11.7 |
Žirnių pamiltės |
Produktas, gaunamas gaminant žirnių miltus. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – sėklaskilčių dalelės ir šiek tiek luobelių. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
3.11.8 |
Žirnių atsijos |
Mechaninio sijojimo produktas, kurio sudedamosios dalys – žirnių branduolių frakcijos, atskirtos prieš toliau apdorojant. |
Žalia ląsteliena |
3.11.9 |
Žirnių baltymai |
Produktas, gaunamas gaminant krakmolą atskiriant žirnių sunką arba sumalus ir frakcionavus oru; gali būti iš dalies hidrolizuotas. |
Žali baltymai |
3.11.10 |
Žirnių išspaudos [vidinė žirnių ląsteliena] |
Produktas, gaunamas drėgnuoju būdu iš žirnių ekstrahuojant krakmolą ir baltymus. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – vidinė ląsteliena ir krakmolas. |
Drėgnis, jei < 70 % arba > 85 % Krakmolas Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
3.11.11 |
Žirnių sunka |
Produktas, gaunamas drėgnuoju būdu iš žirnių ekstrahuojant krakmolą ir baltymus. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – tirpūs baltymai ir oligosacharidai. |
Drėgnis, jei < 60 % arba > 85 % Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Žali baltymai |
3.11.12 |
Žirnių ląsteliena |
Produktas, gaunamas ekstrahuojant sumaltus ir sijotus išlukštentus žirnius. |
Žalia ląsteliena |
3.11.13 |
Žirnių kremas |
Produktas, gaunamas drėgnuoju būdu iš žirnių ekstrahuojant krakmolą ir baltymus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – tirpūs baltymai, vidinė ląsteliena, krakmolas ir oligosacharidai. Produkte gali būti iki 1 % organinių rūgščių. |
Drėgnis, jei < 50 % arba > 85 % Žali baltymai Žalia ląsteliena Krakmolas |
3.12.1 |
Sėjamieji vikiai |
Vicia sativa L. var. sativa ir kitų veislių vikių sėklos. |
|
3.13.1 |
Sėjamieji pelėžirniai |
Sėjamųjų pelėžirnių (Lathyrus sativus L.) sėklos, atitinkamai termiškai apdorotos. |
Terminio apdorojimo metodas |
3.14.1 |
Vienažiedžiai vikiai |
Vienažiedžių vikių (Vicia monanthos Desf.) sėklos. |
|
4. Gumbiavaisiai, šakniavaisiai ir jų produktai
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
4.1.1 |
Cukriniai runkeliai |
Cukrinių runkelių (Beta vulgaris L. ssp. vulgaris veisl. altissima Doell.) šakniavaisiai. |
|
4.1.2 |
Cukrinių runkelių dalys |
Šviežias cukraus gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – valyti cukrinių runkelių gabalai su runkelių lapais arba be jų. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausojoje medžiagoje. Drėgnis, jei < 50 % |
4.1.3 |
(Runkelių) cukrus [sacharozė] |
Iš cukrinių runkelių vandeniu ekstrahuotas cukrus. |
|
4.1.4 |
(Cukrinių) runkelių melasa |
Sirupo pavidalo produktas, gaunamas gaminant arba rafinuojant cukrinių runkelių cukrų. Jame gali būti iki 0,5 % priešpučių, 0,5 % nuovirų slopiklių, 2 % sulfato ir 0,25 % sulfito. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Drėgnis, jei > 28 % |
4.1.5 |
(Cukrinių) runkelių melasa, iš kurios iš dalies pašalintas cukrus ir (arba) betainas |
Produktas, gaunamas iš cukrinių runkelių melasos dar kartą vandeniu pašalinant sacharozę ir (arba) betainą. Jame gali būti iki 2 % sulfato ir 0,25 % sulfito. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Drėgnis, jei > 28 % |
4.1.6 |
Izomaltuliozės melasa |
Nekristalizuotos dalelės, likusios gaminant izomaltuliozę iš cukrinių runkelių sacharozės fermentinės konversijos būdu. |
Drėgnis, jei > 40 % |
4.1.7 |
Drėgni (cukrinių) runkelių griežiniai |
Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu ekstrahuotas cukrus. Mažiausias drėgnis – 82 %. Cukraus kiekis produkte nedidelis ir dėl (pieno rūgšties) fermentacijos mažėja iki nulio. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausojoje medžiagoje. Drėgnis, jei < 82 % arba > 92 % |
4.1.8 |
Spausti (cukrinių) runkelių griežiniai |
Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu pašalintas cukrus ir kurie buvo mechaniškai suspausti. Didžiausias drėgnis – 82 %. Cukraus kiekis produkte nedidelis ir dėl (pieno rūgšties) fermentacijos mažėja iki nulio. Jame gali būti iki 1 % sulfato. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausojoje medžiagoje. Drėgnis, jei < 65 % arba > 82 % |
4.1.9 |
Spausti (cukrinių) runkelių griežiniai su melasa |
Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu ekstrahuotas cukrus, kurie buvo mechaniškai suspausti ir į kuriuos pridėta melasos. Didžiausias drėgnis – 82 %. Cukraus kiekis dėl (pieno rūgšties) fermentacijos mažėja. Jame gali būti iki 1 % sulfato. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausojoje medžiagoje. Drėgnis, jei < 65 % arba > 82 % |
4.1.10 |
Džiovinti (cukrinių) runkelių griežiniai |
Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu ekstrahuotas cukrus, ir kuris buvo mechaniškai suspaustas ir išdžiovintas. Jame gali būti iki 2 % sulfato. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze, jei > 10,5 % |
4.1.11 |
Džiovinti (cukrinių) runkelių griežiniai su melasa |
Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu ekstrahuotas cukrus, kuris buvo mechaniškai suspaustas ir išdžiovintas ir į kurį pridėta melasos. Jame gali būti iki 0,5 % priešpučių ir 2 % sulfato. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
4.1.12 |
Cukraus sirupas |
Produktas, gaunamas perdirbant cukrų ir (arba) melasą. Jame gali būti iki 0,5 % sulfato ir 0,25 % sulfito. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Drėgnis, jei > 35 % |
4.1.13 |
Virti (cukrinių) runkelių gabalėliai |
Valgomojo sirupo gamybos iš cukrinių runkelių produktas. |
Jei išdžiovintas: druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje Jei spaustas: druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausojoje medžiagoje Drėgnis, jei < 50 % |
4.1.15 |
Daug betaino turinti skysta ir (arba) džiovinta (cukrinių) runkelių melasa (1) |
Produktas, gaunamas iš cukrinių runkelių melasos vandeniu ekstrahavus sacharozę ir dar kartą išfiltravus. Gautame produkte yra melasos sudedamųjų dalių, o natūralaus betaino kiekis jame yra ne didesnis kaip 20 %. Jame gali būti iki 0,5 % priešpučių, 0,5 % nuovirų slopiklių, 2 % sulfato ir 0,25 % sulfito. |
Betaino kiekis Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Drėgnis, jei > 14 % |
4.1.16 |
Izomaltuliozė |
Izomaltuliozė – kristalinė monohidrato medžiaga. Produktas, gaunamas iš cukrinių runkelių sacharozės fermentinės konversijos būdu. |
|
4.2.1 |
Runkelių sultys |
Sultys, gaunamos spaudžiant paprastuosius runkelius (Beta vulgaris convar. crassa veisl. conditiva); paskui jos koncentruojamos ir pasterizuojamos, kad išliktų būdingas daržovių skonis ir aromatas. |
Drėgnis, jei < 50 % arba > 60 % Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. |
4.3.1 |
Morkos |
Geltonųjų ir raudonųjų morkų (Daucus carota L.) šakniavaisiai. |
|
4.3.2 |
Garintos morkų lupenos |
Drėgnas morkų perdirbimo pramonės produktas, kurio sudedamosios dalys – nuo morkų šakniavaisių garais pašalintos lupenos, į kurias gali būti papildomai pridėta drebučių pavidalo morkų krakmolo. Didžiausias drėgnis – 97 %. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. Drėgnis, jei > 97 % |
4.3.3 |
Morkų nuograndos |
Perdirbant morkas ir morkų likučius mechaniškai atskirtas drėgnas produktas. Produktas gali būti termiškai apdorotas. Didžiausias drėgnis – 97 %. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. Drėgnis, jei > 97 % |
4.3.4 |
Morkų dribsniai |
Produktas, gaunamas gaminant geltonųjų arba raudonųjų morkų šakniavaisių dribsnius, po to juos išdžiovinant. |
|
4.3.5 |
Džiovintos morkos |
Džiovinti geltonųjų arba raudonųjų morkų šakniavaisiai, nesvarbu, kokiu pavidalu. |
Žalia ląsteliena |
4.3.6 |
Džiovintas morkų pašaras |
Produktas, kurio sudedamosios dalys – džiovinta vidinė masė ir išorinės luobelės. |
Žalia ląsteliena |
4.3.7 |
Morkų sultys |
Sultys, gaunamos spaudžiant morkų šakniavaisius, paskui jos koncentruojamos ir pasterizuojamos. |
Drėgnis, jei < 40 % arba > 60 % |
4.4.1 |
Cikorijų šaknys |
Cikorijų (Cichorium intybus L.) šaknys. |
|
4.4.2 |
Cikorijų dalys |
Šviežias cikorijų perdirbimo produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – valyti cikorijų gabalėliai ir lapų dalys. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. Drėgnis, jei < 50 % |
4.4.3 |
Cikorijų sėklos |
Cikorijų (Cichorium intybus L.) sėklos. |
|
4.4.4 |
Spaustas cikorijų minkštimas |
Inulino gamybos iš cikorijų (Cichorium intybus L.) šaknų produktas, kurio sudedamosios dalys – ekstrahuoti ir mechaniškai suspausti cikorijų griežiniai. Iš produkto pašalinta dalis (tirpių) cikorijų angliavandenių ir vandens. Jame gali būti iki 1 % sulfato ir 0,2 % sulfito. |
Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. Drėgnis, jei < 65 % arba > 82 % |
4.4.5 |
Džiovintas cikorijų minkštimas |
Inulino gamybos iš cikorijų (Cichorium intybus L.) šaknų produktas, kurio sudedamosios dalys – ekstrahuoti ir mechaniškai suspausti, o paskui išdžiovinti cikorijų griežiniai. Iš produkto pašalinta dalis (tirpių) cikorijų angliavandenių. Jame gali būti iki 2 % sulfato ir 0,5 % sulfito. |
Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. |
4.4.6 |
Cikorijų šaknų milteliai |
Produktas, gaunamas kapojant, džiovinant ir malant cikorijų šaknis. Jame gali būti iki 1 % lipnumą reguliuojančių medžiagų. |
Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. |
4.4.7 |
Cikorijų melasa |
Cikorijų perdirbimo produktas, gaunamas gaminant inuliną ir oligofruktozę. Cikorijų melasos sudedamosios medžiagos – organinė augalų medžiaga ir mineralai. Jame gali būti iki 0,5 % priešpučių. |
Žali baltymai Žali pelenai Drėgnis, jei < 20 % arba > 30 % |
4.4.8 |
Cikorijų melasos žlaugtai |
Cikorijų perdirbimo gretutinis produktas, gaunamas atskiriant inuliną ir oligofruktozę ir atliekant eliuavimą vykstant jonų mainams. Cikorijų melasos žlaugtų sudedamosios medžiagos – organinė augalų medžiaga ir mineralai. Jame gali būti iki 1 % priešpučių. |
Žali baltymai Žali pelenai Drėgnis, jei < 30 % arba > 40 % |
4.4.9 |
Inulinas (2) |
Inulinas – fruktanas, ekstrahuotas iš, pvz., Cichorium intybus L., Inula helenium arba Helianthus tuberosus augalų šaknų; žaliaviniame inuline gali būti iki 1 % sulfato ir 0,5 % sulfito. |
|
4.4.10 |
Oligofruktozės sirupas |
Produktas, gaunamas iš dalies hidrolizavus cikorijų (Cichorium intybus L.) inuliną. Žaliaviniame oligofruktozės sirupe gali būti iki 1 % sulfato ir 0,5 % sulfito. |
Drėgnis, jei < 20 % arba > 30 % |
4.4.11 |
Džiovinta oligofruktozė |
Produktas, gaunamas iš dalies hidrolizavus cikorijų (Cichorium intybus L.) inuliną ir išdžiovinus. |
|
4.5.1 |
Džiovinti česnakai |
Balti arba gelsvi milteliai iš grynų, sumaltų valgomųjų česnakų (Allium sativum L.). |
|
4.6.1 |
Maniokai [valgomieji maniokai] [maniokai] |
Valgomųjų maniokų (Manihot esculenta Crantz) šakniagumbiai, nepaisant pavidalo. |
Drėgnis, jei < 60 % arba > 70 % |
4.6.2 |
Džiovinti maniokai [džiovinti valgomieji maniokai] |
Džiovinti maniokų šakniagumbiai, nepaisant pavidalo. |
Krakmolas Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. |
4.7.1 |
Svogūnų išspaudos |
Drėgnas produktas, gaunamas perdirbant Allium genties svogūnus, kurio sudedamosios dalys – išorinės luobelės ir nedalomi svogūnai. Jei produktas gaunamas gaminant svogūnų aliejų, tuomet jo pagrindinė sudedamoji dalis – virtos svogūnų liekanos. |
Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. |
4.7.2 |
Kepti svogūnai |
Nulupti ir smulkiai supjaustyti kepti svogūnai. |
Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. Žali riebalai |
4.7.3 |
Džiovinta svogūnų sunka |
Sausas produktas, gaunamas perdirbant šviežius svogūnus. Jis gaunamas ekstrahuojant alkoholiu ir (arba) vandeniu, vandens arba alkoholio frakcijas atskiriant ir išdžiovinant purškiamojo džiovinimo būdu. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – angliavandeniai. |
Žalia ląsteliena |
4.8.1 |
Bulvės |
Solanum tuberosum L. stiebagumbiai. |
Drėgnis, jei < 72 % arba > 88 % |
4.8.2 |
Luptos bulvės |
Bulvės, kurių žievė pašalinta garais. |
Krakmolas Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. |
4.8.3 |
Garintos bulvių lupenos |
Drėgnas bulvių perdirbimo pramonės produktas, kurio sudedamosios dalys – nuo bulvių stiebagumbių garais pašalintos lupenos, į kurias gali būti papildomai pridėta drebučių pavidalo bulvių krakmolo. |
Drėgnis, jei > 93 % Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. |
4.8.4 |
Žali bulvių griežinėliai |
Produktas, gaunamas iš bulvių ruošiant žmonėms vartoti skirtus gaminius; bulvės gali būti luptos. |
Drėgnis, jei > 88 % Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. |
4.8.5 |
Bulvių nuograndos |
Perdirbant bulves ir bulvių likučius mechaniškai atskirtas produktas. Produktas gali būti termiškai apdorotas. |
Drėgnis, jei > 93 % Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. |
4.8.6 |
Trintos bulvės |
Blanširuotos arba virtos ir sutrintos bulvės. |
Krakmolas Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. |
4.8.7 |
Bulvių dribsniai |
Produktas, gautas džiovinant plautas, luptas arba neluptas garais apdorotas bulves. |
Krakmolas Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje. |
4.8.8 |
Bulvių tarkiai |
Bulvių krakmolo gamybos produktas, sudarytas iš ekstrahuotų trintų bulvių. |
Drėgnis, jei < 77 % arba > 88 % |
4.8.9 |
Džiovinti bulvių tarkiai |
Džiovintas bulvių krakmolo gamybos produktas, sudarytas iš ekstrahuotų trintų bulvių. |
|
4.8.10 |
Bulvių baltymai |
Džiovintas krakmolo gamybos produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – baltyminės medžiagos, gautos atskyrus krakmolą. |
Žali baltymai |
4.8.11 |
Hidrolizuoti bulvių baltymai |
Baltymai, gaunami bulvių baltymus apdorojant reguliuojama fermentine hidrolize. |
Žali baltymai |
4.8.12 |
Fermentuoti bulvių baltymai |
Produktas, gaunamas fermentuojant ir purškiamojo džiovinimo būdu džiovinant bulvių baltymus. |
Žali baltymai |
4.8.13 |
Fermentuoti skysti bulvių baltymai |
Skystas produktas, gaunamas fermentuojant bulvių baltymus. |
Žali baltymai |
4.8.14 |
Koncentruotos bulvių sultys |
Koncentruotas bulvių krakmolo gamybos produktas, kurio sudedamosios dalys – medžiagos, likusios iš sveikų bulvių tarkių iš dalies pašalinus ląstelieną, baltymus bei krakmolą ir išgarinus dalį vandens. |
Drėgnis, jei < 50 % arba > 60 % Jei drėgnis < 50 %: — žali baltymai — žali pelenai |
4.8.15 |
Bulvių granulės |
Nuplautos, nuluptos, susmulkintos (t. y. supjaustytos, perdirbtos į dribsnius ir pan.) ir išdžiovintos bulvės. |
|
4.9.1 |
Batatai |
Batatinių sukučių (Ipomoea batatas L.) šakniagumbiai, nepaisant pavidalo. |
Drėgnis, jei < 57 % arba > 78 % |
4.10.1 |
Bulvinės saulėgrąžos [topinambai] |
Bulvinių saulėgrąžų (Helianthus tuberosus L.) šakniagumbiai, nepaisant pavidalo. |
Drėgnis, jei < 75 % arba > 80 % |
4.11.1 |
Valgomųjų ridikų sultys |
Sultys, gaunamos spaudžiant valgomųjų ridikų (Raphanus sativus) šakniavaisius, po to džiovinamos ir pasterizuojamos. |
Drėgnis, jei < 30 % arba > 50 % |
(1)
Sąvokos daugiausia skiriasi dėl drėgnio kiekio; vartotina atitinkama sąvoka.
(2)
Prie pavadinimo papildomai nurodoma augalų rūšis. |
5. Kitų augalų sėklos bei vaisiai ir jų produktai
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
5.1.1 |
Gilės |
Paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.), bekočio ąžuolo (Quercus petraea (Matt.) Liebl.), kamštinio ąžuolo (Quercus suber L.) ar kitų rūšių ąžuolų vaisiai. |
|
5.1.2 |
Išlukštentos gilės |
Produktas, gaunamas lukštenant giles. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
5.2.1 |
Migdolai |
Sveiki arba skaldyti paprastųjų migdolų (Prunus dulcis) vaisiai, su lukštais ar be jų. |
|
5.2.2 |
Migdolų lukštai |
Migdolų lukštai, gaunami iš išlukštentų migdolų sėklų, fiziškai atskiriant nuo branduolių ir sumalant. |
Žalia ląsteliena |
5.2.3 |
Migdolų branduolių išspaudos (5) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant migdolų branduolius. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
5.3.1 |
Anyžinių ožiažolių sėklos |
Anyžinių ožiažolių (Pimpinella anisum) sėklos. |
|
5.4.1 |
Džiovintos obuolių išspaudos; [džiovintas obuolių minkštimas] |
Produktas, gaunamas gaminant obuolių (Malus domestica) sultis arba sidrą. Produkto pagrindinės sudedamosios dalys – džiovintas vidinis minkštimas ir išorinės žievės. |
Žalia ląsteliena |
5.4.2 |
Spaustos obuolių išspaudos; [spaustas obuolių minkštimas] |
Drėgnas obuolių sulčių arba sidro gamybos produktas. Produkto pagrindinės sudedamosios dalys – spaustas vidinis minkštimas ir išorinės žievės. |
Žalia ląsteliena |
5.4.3 |
Obuolių melasa |
Produktas, gaunamas iš obuolių minkštimo gavus pektiną. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Neapdoroti aliejai ir riebalai, jei > 10 % |
5.5.1 |
Cukrinių runkelių sėklos |
Cukrinių runkelių sėklos. |
|
5.6.1 |
Grikiai |
Sėjamųjų grikių Fagopyrum esculentum sėklos. |
|
5.6.2 |
Sėjamųjų grikių lukštai ir sėlenos |
Produktas, gaunamas malant sėjamųjų grikių grūdus. |
Žalia ląsteliena |
5.6.3 |
Sėjamųjų grikių pamiltės |
Miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų sėjamųjų grikių. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės skiautelėmis ir įvairios grūdų dalys. Produkte turi būti ne daugiau kaip 10 % žalios ląstelienos. |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
5.7.1 |
Raudongūžių kopūstų sėklos |
Kopūstų (Brassica oleracea var. capitata f. Rubra) sėklos. |
|
5.8.1 |
Kanarinių strypainių sėklos |
Kanarinių strypainių (Phalaris canariensis) sėklos. |
|
5.9.1 |
Paprastųjų kmynų sėklos |
Paprastųjų kmynų (Carum carvi L.) sėklos. |
|
5.12.1 |
Neskaldyti arba skaldyti kaštainiai |
Kaštainių miltų gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – endospermo dalelės su mažomis apvalko skiautelėmis ir nedaug kaštainių (Castanea spp.) likučių. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
5.13.1 |
Citrusinių vaisių minkštimas (1) |
Citrusinių vaisių sulčių gamybos produktas, gaunamas spaudžiant citrusinius vaisius (Citrus (L.) spp.). Jame gali būti iki 1 % metanolio, etanolio ir propan-2-olio (junginyje), skaičiuojant bevandenei medžiagai. |
Žalia ląsteliena |
5.13.2 |
Džiovintos citrusinių vaisių išspaudos (1) |
Produktas, gaunamas spaudžiant citrusinius vaisius arba gaminant citrusinių vaisių sultis, paskui džiovinamas. Jame gali būti iki 1 % metanolio, etanolio ir propan-2-olio (junginyje), skaičiuojant bevandenei medžiagai. |
Žalia ląsteliena |
5.14.1 |
Raudonųjų dobilų sėklos |
Raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.) sėklos. |
|
5.14.2 |
Baltųjų dobilų sėklos |
Baltųjų dobilų (Trifolium repens L.) sėklos. |
|
5.15.1 |
Kavamedžio sėklų luobelės |
Produktas, gaunamas išlukštenus Coffea augalo sėklas. |
Žalia ląsteliena |
5.16.1 |
Rugiagėlių sėklos |
Rugiagėlių (Centaurea cyanus L.) sėklos. |
|
5.17.1 |
Paprastųjų agurkų sėklos |
Paprastųjų agurkų (Cucumis sativus L.) sėklos. |
|
5.18.1 |
Kiparisų sėklos |
Kiparisų (Cupressus L.) sėklos. |
|
5.19.1 |
Datulės |
Phoenix dactylifera L. vaisiai. |
|
5.19.2 |
Datulių sėklos |
Datulinio finiko (Phoenix dactylifera L.) sėklos. |
Žalia ląsteliena |
5.20.1 |
Paprastųjų pankolių sėklos |
Paprastųjų pankolių (Foeniculum vulgare Mill.) sėklos. |
|
5.21.1 |
Figos |
Ficus carica L. vaisiai. |
|
5.22.1 |
Vaisių branduoliai (2) |
Produktas, kurį sudaro valgomosios riešutų arba vaisių sėklos arba kauliukai. |
|
5.22.2 |
Vaisių minkštimas (2) |
Produktas, gaunamas gaminant vaisių sultis ir tyrę. |
Žalia ląsteliena |
5.22.3 |
Džiovintos vaisių išspaudos (2) |
Produktas, gaunamas gaminant vaisių sultis ir tyrę; išdžiovintas. |
Žalia ląsteliena |
5.23.1 |
Sėjamoji pipirnė |
Sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum L.) sėklos. |
Žalia ląsteliena |
5.24.1 |
Žolinių augalų sėklos |
Poaceae, Cyperaceae ir Juncaceae šeimų žolinių augalų sėklos. |
|
5.25.1 |
Vynuogių kauliukai |
Iš vynuogių (Vitis L.) išspaudų pašalinti kauliukai, iš kurių nebuvo pašalintas aliejus. |
Žali riebalai Žalia ląsteliena |
5.25.2 |
Vynuogių kauliukų rupiniai |
Produktas, gaunamas iš vynuogių kauliukų ekstrahuojant aliejų. |
Žalia ląsteliena |
5.25.3 |
Vynuogių išspaudos [vynuogių minkštimas] |
Staigiai išdžiovintas vynuogių minkštimas, iš kurio ekstrahuotas alkoholis ir iš kurio kuo daugiau pašalinta stiebelių ir kauliukų. |
Žalia ląsteliena |
5.25.4 |
Vynuogių kauliukų sunka |
Produktas, gaunamas iš vynuogių kauliukų, pagaminus vynuogių sultis. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – angliavandeniai. |
Žalia ląsteliena |
5.26.1 |
Lazdyno riešutai |
Sveiki arba skaldyti lazdyno (Corylus (L.) spp.) vaisiai, su kevalais ar be jų. |
|
5.26.2 |
Lazdyno riešutų išspaudos (5) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant lazdyno riešutų branduolius. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
5.27.1 |
Pektinas |
Pektinas gaunamas vandeniu ekstrahuojant atitinkamas natūralių padermių augalų žaliavas, paprastai citrusinius vaisius arba obuolius. Galima naudoti tik šiuos organinius nusodiklius: metanolį, etanolį ir propan-2-olį. Jame gali būti iki 1 % metanolio, etanolio ir propan-2-olio (junginyje), skaičiuojant bevandenei medžiagai. Pagrindinė pektino sudedamoji dalis – poligalakturono rūgšties daliniai metilo esteriai ir jų amonio, natrio, kalio ir kalcio druskos. |
|
5.28.1 |
Perilių sėklos |
Krūminių perilių (Perilla frutescens L.) sėklos ir jų malimo produktai. |
|
5.29.1 |
Pušų riešutai |
Pušų (Pinus (L.) spp.) sėklos. |
|
5.30.1 |
Pistacijos |
Tikrųjų pistacijų (Pistacia vera L.) vaisiai. |
|
5.31.1 |
Balkšvųjų gysločių sėklos |
Balkšvųjų gysločių (Plantago (L.) spp.) sėklos. |
|
5.32.1 |
Ridikų sėklos |
Valgomųjų ridikų (Raphanus sativus L.) sėklos. |
|
5.33.1 |
Špinatų sėklos |
Daržinių špinatų (Spinacia oleracea L.) sėklos. |
|
5.34.1 |
Margainių sėklos |
Tikrųjų margainių (Carduus marianus L.) sėklos. |
|
5.35.1 |
Pomidorų išspaudos [pomidorų minkštimas] |
Pomidorų sulčių gamybos produktas, gaunamas spaudžiant pomidorus (Solanum lycopersicum L). Pagrindinės jo sudedamosios dalys – pomidorų odelė ir sėklos. |
Žalia ląsteliena |
5.36.1 |
Kraujažolių sėklos |
Paprastųjų kraujažolių (Achillea millefolium L.) sėklos. |
|
5.37.1 |
Abrikosų branduolių išspaudos (5) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant paprastųjų abrikosų (Prunus armeniaca L.) branduolius. Jame gali būti cianido rūgšties. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
5.38.1 |
Juodgrūdžių išspaudos (5) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant juodgrūdžių (Bunium persicum L.) sėklas. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
5.39.1 |
Agurklių sėklų išspaudos (5) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant vaistinių agurklių (Borago officinalis L.) sėklas. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
5.40.1 |
Nakvišų išspaudos (5) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant nakvišų (Oenothera L.) sėklas. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
5.41.1 |
Granatų išspaudos (5) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant granatų (Punica granatum L.) vaisių sėklas. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
5.42.1 |
Graikinių riešutų branduolių išspaudos (5) |
Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant graikinių riešutų (Juglans regia L.) branduolius. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
(1)
Žodis „citrusinis“ pakeičiamas citrusinių vaisių rūšies pavadinimu.
(2)
Žodis „vaisiai“ pakeičiami atitinkamos augalų rūšies vaisių pavadinimu. |
6. Žaliasis pašaras, rupusis pašaras ir jų produktai
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
6.1.1 |
Runkelių lapai |
Runkelių (Beta spp.) lapai. |
|
6.2.1 |
Javai (11) |
Javų rūšių augalai arba jų dalys. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.3.1 |
Javų šiaudai (11) |
Javų šiaudai. |
|
6.3.2 |
Apdoroti javų šiaudai (11) |
Produktas, gaunamas atitinkamai apdorojus javų šiaudus. |
Natris, jei apdorojama NaOH |
6.4.1 |
Dobilų miltai |
Produktas, gaunamas džiovinant ir malant dobilus (Trifolium spp.). Jame gali būti iki 20 % kartu išdžiovintų ir sumaltų liucernų (Medicago sativa L. ir Medicago var. Martyn) ar kitų žolinių pašarinių augalų priemaišų. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.5.1 |
Žaliojo pašaro miltai (1) [žolės miltai (1) ]; [pašarinių žolių miltai] (1) |
Produktas, gaunamas džiovinant ir malant ir kartais suspaudžiant pašarines žoles. (2) |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.6.1 |
Šienas |
Visų žolių arba ankštinių augalų arba žolelių rūšys, džiovintas lauke arba dirbtiniu būdu. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.6.2 |
Žolė; žolelės; ankštiniai augalai, džiovintas |
Produktas, gaunamas iš bet kokios veislės dirbtiniu būdu dehidratuotos žolės, žolelių arba ankštinių augalų (bet kokio pavidalo). |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.6.3 |
Žolė; žolelės; ankštiniai augalai; [žaliasis pašaras] |
Šviežios žolės, ankštinių augalų arba žolelių biomasė. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.6.4 |
Žaliasis silosas |
Silosuota biomasė, gauta iš bet kokių žolių, ankštinių augalų arba žolelių iš ariamosios žemės ir ganyklos. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.6.5 |
Šienainis |
Silosuoti arba džiovinti žolės, ankštinių augalų arba žolelių pasėliai, kuriuose yra ne mažiau kaip 50 % sausos medžiagos, suvynioti į ritinius arba saugomi siloso talpose. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.7.1 |
Kanapių miltai |
Miltai, gaunami malant Cannabis sativa veislių kanapių, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra mažesnis nei 0,2 %, apskaičiuojamas taikant Reglamente (ES) Nr. 639/2014 nustatytą metodą, stiebus. |
Žali baltymai |
6.7.2 |
Kanapių ląsteliena |
Produktas, gaunamas mechaniškai perdirbant Cannabis sativa veislių kanapių, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra mažesnis nei 0,2 %, apskaičiuojamas taikant Reglamente (ES) Nr. 639/2014 nustatytą metodą, stiebus. |
Žalia ląsteliena |
6.8.1 |
Pupų šiaudai |
Paprastųjų pupų (Vicia faba L. ssp. faba veisl. equina Pers. ir veisl. minuta (Alef.) Mansf.) šiaudai. |
|
6.9.1 |
Linų šiaudai |
Sėjamųjų linų (Linum usitatissimum L.) šiaudai. |
|
6.10.1 |
Liucernos [mėlynžiedės liucernos] |
Medicago sativa L. ir Medicago veisl. Martyn augalai arba jų dalys. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.10.2 |
Lauke išdžiovintos liucernos; [lauke išdžiovintos mėlynžiedės liucernos] |
Lauke išdžiovintos liucernos. |
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.10.3 |
Aukštoje temperatūroje išdžiovintos liucernos [aukštoje temperatūroje išdžiovintos mėlynžiedės liucernos]; [bevandenės liucernos] |
Dirbtiniu būdu dehidratuotos bet kokio pavidalo liucernos. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.10.4 |
Ekstruduotos liucernos [ekstruduotos mėlynžiedės liucernos] |
Ekstruduotos mėlynžiedžių liucernų granulės. |
|
6.10.5 |
Liucernų miltai (3) [mėlynžiedžių liucernų miltai] (16) |
Produktas, gaunamas džiovinant ir malant liucernas. Produkte gali būti iki 20 % kartu su liucernomis išdžiovintų ir sumaltų dobilų ar kitų žolinių pašarinių augalų priemaišų. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausojoje medžiagoje |
6.10.6 |
Liucernų traiškiniai [mėlynžiedžių liucernų traiškiniai] |
Džiovintas produktas, gaunamas spaudžiant liucernų sultis. |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
6.10.7 |
Liucernų baltymų koncentratas [mėlynžiedžių liucernų baltymų koncentratas] |
Produktas, gaunamas dirbtiniu būdu džiovinant liucernų sulčių frakcijas, atskirtas centrifuguojant ir termiškai apdorotas siekiant nusodinti baltymus. |
Žali baltymai Karotenas |
6.10.8 |
Liucernų sunka |
Produktas, gaunamas ekstrahavus baltymus iš liucernų sulčių. |
Žali baltymai |
6.11.1 |
Kukurūzų silosas |
Silosuoti paprastųjų kukurūzų (Zea mays L. ssp. mays) augalai arba jų dalys. |
|
6.12.1 |
Žirnių šiaudai |
Žirnių (Pisum spp.) šiaudai. |
|
6.13.1 |
Rapsų (7) iaudai |
Rapsų Brassica napus L. ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk., indiškojo bastučio Brassica napus L. veisl. glauca (Roxb.) O.E. Schulz ir Brassica rapa ssp. oleifera (Metzg.) šiaudai. |
|
(1)
Prie pavadinimo galima nurodyti žolinių pašarinių augalų rūšį.
(2)
Išskyrus Cannabis sativa L..
(3)
Terminą „miltai“ galima pakeisti terminu „granulės“. Prie pavadinimo galima nurodyti džiovinimo būdą. |
7. Kiti augalai, dumbliai ir jų produktai
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
7.1.1 |
Dumbliai (1) |
Gyvi arba perdirbti dumbliai, įskaitant šviežius, atšaldytus arba užšaldytus dumblius. Juose gali būti iki 0,1 % priešpučių. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Jodas, jei > 100 ppm |
7.1.2 |
Džiovinti dumbliai (1) |
Produktas, gaunamas džiovinant dumblius. Jodo kiekiui sumažinti šis produktas gali būti išplautas, o dumbliai gali būti inaktyvinti. Juose gali būti iki 0,1 % priešpučių. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Jodas, jei > 100 ppm |
7.1.3 |
Dumblių (1) miltai |
Dumblių aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant dumblius. Dumbliai buvo inaktyvinti. Juose gali būti iki 0,1 % priešpučių. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Jodas, jei > 100 ppm |
7.1.4 |
Dumblių (1) aliejus |
Aliejus, gaunamas jį ekstrahuojant iš dumblių. Jame gali būti iki 0,1 % priešpučių. |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 1 % |
7.1.6 |
Jūrinių dumblių (1) miltai |
Produktas, gaunamas džiovinant ir smulkinant makrodumblius, daugiausia raudonuosius, ruduosius arba žaliuosius dumblius. Jodo kiekiui sumažinti šis produktas gali būti išplautas. Jame gali būti iki 0,1 % priešpučių. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Jodas, jei > 100 ppm |
7.1.7 |
Asparagopsis genties dumblių miltai |
Produktas, gaunamas džiovinant ir smulkinant Asparagopsis genties makrodumblius. Jodo ir bromo kiekiui sumažinti produktas gali būti išplautas. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Jodas, jei > 100 ppm |
7.2.1 |
Džiovinti grybai (1) |
Džiovinti grybai ir (arba) grybiena, gauti iš valgomųjų grybų, kuriuose daug ląstelienos, aminorūgščių ir polisacahridų. |
Žalia ląsteliena Žali baltymai |
7.3.1 |
Žievės (1) |
Išvalytos ir išdžiovintos medžių arba krūmų žievės. |
Žalia ląsteliena |
7.4.1 |
Džiovintižiedai (15), (1) |
Maistinių augalų visos išdžiovintų žiedų dalys ir jų frakcijos. |
Žalia ląsteliena |
7.5.1 |
Džiovinti brokoliniai kopūstai |
Produktas, gaunamas džiovinant nuplautus, susmulkintus (t. y. supjaustytus, perdirbtus į dribsnius ir pan.) brokolinių kopūstų (Brassica oleracea L.) augalus, iš jų pašalinus vandenį. |
|
7.6.1 |
Cukranendrių melasa |
Sirupo pavidalo produktas, gaunamas gaminant arba rafinuojant cukranendrių (Saccharum L.) cukrų. Jame gali būti iki 0,5 % priešpučių, 0,5 % nuovirų slopiklių, 3,5 % sulfato ir iki 0,25 % sulfito. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Drėgnis, jei > 30 % |
7.6.2 |
Cukranendrių melasa, iš kurios iš dalies pašalintas cukrus |
Produktas, gaunamas iš cukranendrių melasos dar kartą vandeniu ekstrahuojant sacharozę. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Drėgnis, jei > 28 % |
7.6.3 |
Cukranendrių cukrus [sacharozė] |
Iš cukranendrių vandeniu ekstrahuotas cukrus. |
|
7.6.4 |
Cukranendrių išspaudos |
Produktas, gaunamas iš cukranendrių vandeniu ekstrahuojant cukrų. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – ląsteliena. |
Žalia ląsteliena |
7.7.1 |
Džiovinti lapai (15) (1) |
Džiovinti maistinių augalų lapai ir jų frakcijos. |
Žalia ląsteliena |
7.8.1 |
Lignoceliuliozė |
Produktas, gaunamas mechaniškai perdirbant žalią natūraliai išdžiovintą medieną, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – lignoceliuliozė. |
|
7.8.2 |
Miltelinė celiuliozė |
Produktas, gaunamas skaidant ir atskiriant ligniną ir toliau valant celiuliozę nuo neapdorotos medienos augalinio pluošto (15); produktą galima apdoroti tik mechaniškai. Neutraliame tirpale išplautos ląstelienos (NDF) kiekis ne mažesnis kaip 87 %. |
|
7.9.1 |
Saldymedžių šaknys |
Saldymedžių (Glycyrrhiza L.) šaknys. |
|
7.10.1 |
Mėtos |
Produktas, gaunamas džiovinant virš žemės esančias Mentha apicata, Mentha piperita arba Mentha viridis (L.) augalų dalis, nepaisant pavidalo. |
|
7.11.1 |
Džiovinti špinatai |
Produktas, gaunamas džiovinant daržinius špinatus (Spinacia oleracea L.), nepaisant pavidalo. |
|
7.12.1 |
Šeriuotosios jukos |
Sutrintas į miltelius produktas, gaunamas iš Yucca schidigera Roezl. stiebų. |
Žalia ląsteliena |
7.12.2 |
Šeriuotosios jukos sultys |
Produktas, gaunamas pjaustant ir spaudžiant šeriuotųjų jukų stiebus (Yucca schidigera Roezl.), o jo pagrindinė sudedamoji dalis – angliavandeniai. |
|
7.13.1 |
Augalinės anglys [anglys] |
Produktas, gaunamas karbonizuojant organines augalines medžiagas. |
|
7.14.1 |
Mediena (1) |
Chemiškai neapdorota mediena arba medienos plaušai. |
Žalia ląsteliena |
7.14.2 |
Medienos melasa (1) |
Produktas, gaunamas kaitinant ir spaudžiant žalią neapdorotą medieną, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – ksilozė. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
7.15.1 |
Melsvalapės basovijos rupiniai |
Produktas, gaunamas džiovinant ir malant melsvalapės basovijos (Solanum glaucophyllum) lapus. |
Žalia ląsteliena Vitaminas D3 |
(1)
Prie pavadinimo papildomai nurodoma augalų arba dumblių rūšis. Jeigu gautoje pašarinėje žaliavoje yra daugiau nei 5 % kitų rūšių augalų arba dumblių, tos rūšys irgi nurodomos. |
8. Pieno gaminiai ir jų produktai
Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimus ir konkrečius pienui, priešpieniui ir tam tikriems iš pieno gautiems produktams taikomus Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo reikalavimus.
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
8.1.1 |
Sviestas ir sviesto gaminiai |
Sviestas ir sviesto gamybos bei perdirbimo produktai (pvz., išrūgų sviestas), jeigu nenurodyti kitur. |
Žali baltymai Žali riebalai Laktozė Drėgnis, jei > 6 % |
8.2.1 |
Pasukos / pasukų milteliai (1) |
Produktas, gaunamas plakant sviestą iš grietinėlės arba panašiais būdais. Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti: — iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti; — iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti. |
Žali baltymai Žali riebalai Laktozė Drėgnis, jei > 6 % |
8.3.1 |
Kazeinas |
Produktas, gautas džiovinant nugriebtą pieną arba pasukas ir rūgštimis arba šliužo fermentu nusodinant kazeiną. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 10 % |
8.4.1 |
Kazeinatas |
Produktas, gaunamas iš varškės arba kazeino džiovinant ir naudojant neutralizavimo medžiagas. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 10 % |
8.5.1 |
Sūriai ir sūrių produktai |
Sūris ir iš sūrio bei pieno gaminių pagaminti produktai. |
Žali baltymai Žali riebalai |
8.6.1 |
Priešpienis / priešpienio milteliai (1) |
Skystis, išsiskiriantis iš pieninių gyvulių pieno liaukų iki 5 dienų po jauniklių atsivedimo. |
Žali baltymai |
8.7.1 |
Šalutiniai pieno produktai |
Produktai, gaunami gaminant pieno produktus, įskaitant centrifuguojant arba separuojant gautas nuosėdas, baltajį vandenį, pieno mineralus. Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti: — iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti; — iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti. |
Drėgnis Žali baltymai Žali riebalai Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
8.8.1 |
Rauginti pieno gaminiai |
Rauginant pieną gauti gaminiai (pvz., jogurtas ir kt.). |
Žali baltymai Žali riebalai |
8.9.1 |
Laktozė |
Išdžiovintas ir išvalytas pieno cukrus, gaunamas separuojant pieną ar išrūgas. |
Drėgnis, jei > 5 % |
8.10.1 |
Pienas / pieno milteliai (18) |
Per vieną ar kelis melžimus išskirtas normalus pieno liaukų sekretas. |
Žali baltymai Žali riebalai Drėgnis, jei > 5 % |
8.11.1 |
Nugriebtas pienas / nugriebto pieno milteliai (1) |
Pienas, kurio riebumas sumažintas separuojant. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 5 % |
8.12.1 |
Pieno riebalai |
Produktas, gaunamas nugriebus pieną. |
Žali riebalai |
8.13.1 |
Pieno baltymų milteliai (1) |
Produktas, gaunamas džiovinant baltyminius junginius, chemiškai ar fiziškai ekstrahuotus iš pieno. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 8 % |
8.14.1 |
Sutirštintas ir išgarintas pienas ir jo gaminiai |
Sutirštintas ir išgarintas pienas ir jo gaminiai, gaunami gaminant arba apdorojant šiuos produktus. |
Žali baltymai Žali riebalai Drėgnis, jei > 5 % |
8.15.1 |
Pieno permeatas / pieno permeato milteliai (1) |
Produktas, gaunamas skysto pieno ultrafiltravimo, nanofiltravimo arba mikrofiltravimo būdu, iš kurio gali būti pašalinta dalis laktozės. Produktas gali būti apdorotas atvirkštinio osmoso būdu. |
Žali pelenai Žali baltymai Laktozė Drėgnis, jei > 8 % |
8.16.1 |
Pieno retentatas / pieno retentato milteliai (1) |
Produktas, gaunamas pieno ultrafiltravimo, nanofiltravimo arba mikrofiltravimo per membraną būdu. |
Žali baltymai Žali pelenai Laktozė Drėgnis, jei > 8 % |
8.17.1 |
Išrūgos / išrūgų milteliai (1) |
Sūrio, varškės arba kazeino gamybos ar panašių procesų produktas. Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti: — iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti; — iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti. |
Žali baltymai Laktozė Drėgnis, jei > 8 % Žali pelenai |
8.18.1 |
Išrūgos, iš kurių pašalinta laktozė / išrūgų, iš kurių pašalinta laktozė, milteliai (1) |
Išrūgos, iš kurių pašalinta dalis laktozės. Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti: — iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti; — iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti. |
Žali baltymai Laktozė Drėgnis, jei > 8 % Žali pelenai |
8.19.1 |
Išrūgų baltymai / išrūgų baltymų milteliai (1) |
Produktas, gaunamas džiovinant baltyminius junginius, chemiškai ar fiziškai ekstrahuotus iš išrūgų. Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti: — iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti; — iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 8 % |
8.20.1 |
Išrūgos, iš kurių pašalinti mineralai ir laktozė / išrūgų, iš kurių pašalinti mineralai ir laktozė, milteliai (1) |
Išrūgos, iš kurių pašalinta dalis laktozės ir mineralų. Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti: — iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti; — iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti. |
Žali baltymai Laktozė Žali pelenai Drėgnis, jei > 8 % |
8.21.1 |
Išrūgų permeatas / išrūgų permeato milteliai (1) |
Produktas, gaunamas skystų išrūgų ultrafiltravimo, nanofiltravimo arba mikrofiltravimo būdu, iš kurio gali būti pašalinta dalis laktozės. Produktas gali būti apdorotas atvirkštinio osmoso būdu. Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti: — iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti; — iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti. |
Žali pelenai Žali baltymai Laktozė Drėgnis, jei > 8 % |
8.22.1 |
Išrūgų retentatas / išrūgų retentato milteliai (1) |
Produktas, gaunamas išrūgų ultrafiltravimo, nanofiltravimo arba mikrofiltravimo per membraną būdu. Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti: — iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti; — iki 0,3 % neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų; — iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti. |
Žali baltymai Žali pelenai Laktozė Drėgnis, jei > 8 % |
(1)
Terminai nėra sinonimai, jie daugiausia skiriasi dėl drėgnio kiekio; vartotina atitinkama sąvoka. Terminas „milteliai“ reiškia, kad drėgnis yra mažesnis nei 12 %, ir gali būti pakeistas žodžiais „sausas“ arba „koncentruotas ir sausas“. |
9. Sausumos gyvūnų produktai ir iš jų gauti produktai
Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimus. Pašarinių žaliavų pavadinimas papildomas pateikiant specialiuosius reikalavimus paaiškinantį nurodymą pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X arba XIII priedą arba pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedą ir aiškiai nustatant naudojimo apribojimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001.
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
9.1.1 |
Šalutiniai gyvūniniai produktai (1) |
Šiltakraujų sausumos gyvūnų kūnai arba jų dalys, švieži, užšaldyti, virti, apdoroti rūgštimi arba išdžiovinti. |
Žali baltymai Žali riebalai Drėgnis, jei > 8 % |
9.2.1 |
Gyvūnų riebalai (2) |
Produktas, sudarytas iš sausumos gyvūnų, įskaitant visais gyvenimo etapais žmonėms ir gyvūnams nepatogeniškų rūšių bestuburius, riebalų. Jeigu produktas ekstrahuotas tirpikliais, jame gali būti iki 0,1 % heksano. |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 1 % |
9.3.1 |
Šalutiniai bitininkystės produktai (3) |
Medus, bičių vaškas, bičių pienelis, pikis, žiedadulkės, perdirbti arba neperdirbti. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
9.4.1 |
Perdirbti gyvūniniai baltymai (2) |
Produktas, gaunamas kaitinant, džiovinant ir malant sausumos gyvūnų, įskaitant bestuburius visais gyvenimo etapais, skerdenas ir skerdenų dalis, iš kurių gali būti ekstrahuota arba fiziškai pašalinta riebalų dalis. Jeigu produktas ekstrahuotas tirpikliais, jame gali būti iki 0,1 % heksano. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Drėgnis, jei > 8 % |
9.5.1 |
Baltymai, gaunami gaminant želatiną (2) |
Džiovinti gyvūniniai baltymai, gaunami gaminant želatiną, gautą iš žaliavų pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Drėgnis, jei > 8 % |
9.6.1 |
Hidrolizuoti gyvūniniai baltymai (2) |
Polipeptidai, peptidai bei aminorūgštys ir jų mišiniai, gaunami iš šalutinių gyvūninių produktų hidrolizės būdu; jie gali būti koncentruoti džiovinant. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 8 % |
9.7.1 |
Kraujo miltai (2) |
Produktas, gaunamas termiškai apdorojant paskerstų šiltakraujų gyvūnų kraują. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 8 % |
9.8.1 |
Kraujo produktai (1) |
Produktas, gaunamas iš paskerstų šiltakraujų gyvūnų kraujo arba kraujo frakcijų; tai yra išdžiovinta, užšaldyta arba skysta plazma, išdžiovintas kraujas, išdžiovinti, užšaldyti arba skysti raudonieji kūneliai arba šių komponentų frakcijos ir mišiniai. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 8 % |
9.9.1 |
Viešojo maitinimo atliekos [viešojo maitinimo perdirbamosios atliekos] |
Visos maisto atliekos, kuriose yra gyvūninių medžiagų, įskaitant restoranuose, viešojo maitinimo įmonėse, virtuvėse, centrinėse virtuvėse ir namų ūkių virtuvėse kepti ar virti naudotą aliejų. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Drėgnis, jei > 8 % |
9.10.1 |
Kolagenas (2) |
Baltymų turintis produktas, gaunamas iš gyvūnų kaulų, kailių, odų ir sausgyslių. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 8 % |
9.11.1 |
Plunksnų miltai |
Produktas, gaunamas džiovinant ir malant paskerstų gyvūnų plunksnas. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 8 % |
9.12.1 |
Želatina (2) |
Natūralūs, tirpūs baltymai, stingstantys arba nestingstantys, gauti iš kolageno, pagaminto iš gyvūnų kaulų, kailių, odų, ir sausgyslių, dalinės hidrolizės būdu. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 8 % |
9.13.1 |
Spirgai (2) |
Šviežias, užšaldytas arba išdžiovintas lajaus, lydytų kiaulės taukų ir kitų ekstrahuotų arba fiziškai atskirtų gyvūninių riebalų gamybos produktas. Jeigu produktas ekstrahuotas tirpikliais, jame gali būti iki 0,1 % heksano. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Drėgnis, jei > 8 % |
9.14.1 |
Gyvūniniai produktai (1) |
Nebevartotini maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų; apdoroti arba neapdoroti, pvz., švieži, užšaldyti arba išdžiovinti. |
Žali baltymai Žali riebalai Drėgnis, jei > 8 % |
9.15.1 |
Kiaušiniai |
Vištų (Gallus gallus L.) kiaušiniai, su lukštais arba be jų. |
|
9.15.2 |
Kiaušinio baltymas |
Produktas, gaunamas atskyrus kiaušinių lukštus ir trynį, pasterizuotas ir galbūt denatūruotas. |
Žali baltymai Denatūravimo metodas (jei taikomas) |
9.15.3 |
Džiovinti kiaušinių produktai |
Produktai, sudaryti iš pasterizuotų džiovintų kiaušinių be lukštų arba iš įvairių džiovinto kiaušinio baltymo ir trynio dalių mišinio. |
Žali baltymai Žali riebalai Drėgnis, jei > 5 % |
9.15.4 |
Cukrinti kiaušinių milteliai |
Džiovinti kiaušiniai arba jų dalys, cukrinti. |
Žali baltymai Žali riebalai Drėgnis, jei > 5 % Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
9.15.5. |
Džiovinti kiaušinių lukštai |
Produktas, gaunamas iš paukščių kiaušinių, pašalinus jų turinį (trynį ir baltymą). Lukštai išdžiovinti. |
Žali pelenai |
9.16.1 |
Gyvi sausumos bestuburiai (1) |
Gyvi sausumos bestuburiai bet kuriuo jų gyvenimo etapu, išskyrus augalų, gyvūnų ir žmonių sveikatai nepageidaujamą poveikį darančias rūšis. |
|
9.16.2 |
Negyvi (1) sausumos bestuburiai |
Negyvi sausumos bestuburiai, išskyrus augalų, gyvūnų ir žmonių sveikatai nepageidaujamą poveikį darančias rūšis, bet kuriuo jų gyvenimo etapu, apdoroti arba neapdoroti, tačiau neperdirbti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai |
9.17.1 |
Cholesterolis iš vilnos riebalų |
Produktas, gautas iš vilnos riebalų (lanolino) muilinant, separuojant ir kristalizuojant. Mažiausias (3β)-cholest-5-en-3-olio, C27H46O kiekis: 90 %. |
|
(1)
Nedarant poveikio Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriuje nustatytiems privalomiesiems reikalavimams dėl šalutinių gyvūninių produktų ir iš jų gautų produktų ženklinimo, prekybos dokumentų ir veterinarijos sertifikatų ir, jeigu katalogu naudojamasi ženklinimo tikslais, pavadinimas atitinkamai pakeičiamas nurodant tinkamą informaciją: — gyvūno rūšį ir — gyvūninio produkto dalį (pvz., kepenys, mėsa (tik skeleto raumenys)) ir (arba) — gyvenimo etapą (pvz., lerva), ir (arba) — dėl draudimo šerti tos pačios rūšies gyvūnus neperdirbto gyvūno rūšies pavadinimą (pvz., be paukštienos) arba atitinkamai papildomas nurodant tinkamą informaciją: — gyvūno rūšį ir (arba) — gyvūninio produkto dalį (pvz., kepenys, mėsa (tik skeleto raumenys)) ir (arba) — gyvenimo etapą (pvz., lerva), ir (arba) — dėl draudimo šerti tos pačios rūšies gyvūnus neperdirbto gyvūno rūšies pavadinimą.
(2)
Nedarant poveikio Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriuje ir Reglamento 999/2001 IV priede nustatytiems privalomiesiems reikalavimams dėl šalutinių gyvūninių produktų ir iš jų gautų produktų ženklinimo, prekybos dokumentų ir veterinarijos sertifikatų ir jeigu katalogu naudojamasi ženklinimo tikslais, pavadinimas atitinkamai pakeičiamas nurodant tinkamą informaciją: — perdirbto gyvūno rūšį (pvz., kiaulės, atrajotojai, paukščiai, vabzdžiai) ir (arba) — gyvenimo etapą (pvz., lerva), ir (arba) — perdirbtą žaliavą (pvz., kaulai), ir (arba) — taikytą apdorojimo būdą (pvz., pašalinti riebalai, rafinuota), ir (arba) — dėl draudimo šerti tos pačios rūšies gyvūnus neperdirbto gyvūno rūšies pavadinimą (pvz., be paukštienos).
(3)
Pavadinimas pakeičiamas atitinkamu konkretaus produkto pavadinimu. |
10. Žuvys, kiti vandens gyvūnai ir jų produktai
Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 ir Reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus; joms gali būti taikomi naudojimo apribojimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001.
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
10.1.1 |
Vandens bestuburiai (1) |
Visi jūrinių arba gėlavandenių bestuburių kūnai arba jų dalys bet kuriuo jų gyvenimo etapu, išskyrus žmonėms ir gyvūnams patogenines rūšis. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai |
10.2.1 |
Vandens gyvūnų šalutiniai produktai (21) |
Produktai iš įmonių arba gamyklų, ruošiančių arba gaminančių žmonėms vartoti skirtus produktus. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai |
10.3.1 |
Vėžiagyvių miltai (2) |
Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant vėžiagyvius arba jų dalis, įskaitant laukines arba ūkiuose auginamas krevetes. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
10.4.1 |
Žuvys (1) |
Žuvys arba jų dalys: šviežios, užšaldytos, virtos, apdorotos rūgštimi arba išdžiovintos. |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 8 % |
10.4.2 |
Žuvų miltai (1) |
Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant žuvis arba jų dalis, į kurį prieš džiovinant gali būti dar kartą įdėta žuvų sulčių. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai, jei > 20 % Drėgnis, jei > 8 % |
10.4.3 |
Žuvų sultys |
Sutirštintas žuvų miltų gamybos produktas, gaunamas atskyrus žuvų miltus, juos stabilizavus parūgštinant ar džiovinant. |
Žali baltymai Žali riebalai Drėgnis, jei > 5 % |
10.4.4 |
Hidrolizuoti žuvų baltymai |
Baltymai, gaunami hidrolizuojant žuvis arba jų dalis; jie gali būti koncentruoti džiovinant. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai, jei > 20 % Drėgnis, jei > 8 % |
10.4.5 |
Žuvų kaulų miltai |
Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant žuvų dalis. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – žuvų kaulai. |
Žali pelenai |
10.4.6 |
Žuvų taukai |
Taukai, gaunami iš žuvų ar jų dalių, centrifuguoti vandeniui pašalinti (produkte gali būti tik konkrečiai rūšiai būdingų elementų, pvz., menkių kepenų taukų). |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 1 % |
10.4.7 |
Hidrinti žuvų taukai |
Taukai, gaunami hidrinant žuvų taukus. |
Drėgnis, jei > 1 % |
10.4.8 |
Žuvų taukų stearinas [Šaldomojo frakcionavimo būdu gauti žuvų taukai] |
Daug sočiųjų riebalų turinčios žuvų taukų frakcijos, gaunamos rafinuojant neapdorotus žuvų taukus siekiant šaldomojo frakcionavimo būdu gauti rafinuotus žuvų taukus, kai sotieji riebalai sustingdomi ir surenkami. |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 1 % |
10.5.1 |
Krilių taukai |
Taukai, gaunami iš virtų ir spaustų jūrinio planktono krilių, centrifuguoti vandeniui pašalinti. |
Drėgnis, jei > 1 % |
10.5.2 |
Hidrolizuotas krilio baltymų koncentratas |
Produktas, gaunamas fermentine hidrolize iš krilių arba jų dalių ir dažnai koncentruojamas džiovinant. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai, jei > 20 % Drėgnis, jei > 8 % |
10.6.1 |
Jūrinių žieduotųjų kirmėlių miltai |
Produktas, gaunamas kaitinant ir džiovinant jūrines žieduotąsias kirmėles (įskaitant Nereis virens M. Sars.) arba jų dalis. |
Žali riebalai Pelenai, jei > 20 % Drėgnis, jei > 8 % |
10.7.1 |
Jūrinio zooplanktono miltai |
Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant jūrinį zooplanktoną, pvz., krilius. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai, jei > 20 % Drėgnis, jei > 8 % |
10.7.2 |
Jūrinio zooplanktono taukai |
Taukai, gaunami iš virto ir spausto jūrinio zooplanktono, centrifuguoti vandeniui pašalinti. |
Drėgnis, jei > 1 % |
10.8.1 |
Moliuskų miltai |
Produktas, gaunamas kaitinant ir džiovinant moliuskus (įskaitant galvakojus ir dvigeldžius) arba jų dalis. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai, jei > 20 % Drėgnis, jei > 8 % |
10.9.1 |
Kalmarų miltai |
Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant kalmarus arba jų dalis. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai, jei > 20 % Drėgnis, jei > 8 % |
10.10.1 |
Jūrų žvaigždžių miltai |
Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant jūrų žvaigždes (Asteroidea) arba jų dalis. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai, jei > 20 % Drėgnis, jei > 8 % |
10.11.1 |
Jūrinių bestuburių (1) miltai |
Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant jūrinius bestuburius arba jų dalis. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai, jei > 20 % Drėgnis, jei > 8 % |
(1)
Prie pavadinimo papildomai nurodoma gyvūnų rūšis.
(2)
Jei produktas gaminamas iš ūkiuose auginamų žuvų arba vėžiagyvių, prie pavadinimo nurodoma atitinkama rūšis. |
11. Mineralai ir jų produktai
Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos, kuriose yra gyvūninių produktų, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 ir Reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus; joms gali būti taikomi naudojimo apribojimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001.
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
11.1.1 |
Kalcio karbonatas; (1) [klintis] |
Produktas, gaunamas malant kalcio karbonato (CaCO3) turinčias medžiagas, kaip antai klintys, arba nusodinant jas rūgšties tirpalu. Produkte gali būti iki 0,25 % propilenglikolio. Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.2 |
Karbonatingieji jūrinių moliuskų kiautai |
Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų arba smulkintų jūrinių moliuskų kiautų, pvz., austrių kriauklių ar geldelių. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.3 |
Kalcio ir magnio karbonatas |
Natūralus kalcio karbonato (CaCO3) ir magnio karbonato (MgCO3) mišinys. Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų. |
Kalcis Magnis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.4 |
Karbonatingieji jūriniai dumbliai |
Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų ar smulkintų karbonatingųjų jūrinių dumblių. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.5 |
Raudonieji jūriniai dumbliai |
Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų ar smulkintų karbonatingųjų jūrinių dumblių (Phymatolithon calcareum (Pall.)). |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.6 |
Kalcio chloridas |
Kalcio chloridas (CaCl2) ir jo hidratai. Jame gali būti iki 0,2 % bario sulfato. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.7 |
Kalcio hidroksidas (2) |
Kalcio hidroksidas (Ca(OH)2). Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.8 |
Bevandenis kalcio sulfatas |
Bevandenis kalcio sulfatas (CaSO4), gaunamas malant bevandenį kalcio sulfatą arba dehidratuojant kalcio sulfato dihidratą. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.9 |
Kalcio sulfato hemihidratas |
Kalcio sulfato hemihidratas (CaSO4 × ½ H2O), gaunamas iš dalies dehidratuojant kalcio sulfato dihidratą. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.10 |
Kalcio sulfato dihidratas |
Kalcio sulfato dihidratas (CaSO4 × 2H2O), gaunamas malant kalcio sulfato dihidratą arba hidratuojant kalcio sulfato hemihidratą. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.11 |
Organinių rūgščių kalcio druskos (3) |
Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, kalcio druskos. (4) |
Kalcis Organinė rūgštis |
11.1.12 |
Kalcio oksidas |
Kalcio oksidas (CaO), gaunamas kalcinuojant natūralias klintis. Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.13 |
Kalcio gliukonatas |
Gliukono rūgščių kalcio druska, kurios cheminė formulė paprastai yra Ca(C6H11O7)2, ir jos hidratai. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.14 |
Kalcio chelatai (5) |
Ca(x)1-3 x nH2O (x) – sojos baltymų hidrolizato aminorūgščių arba sintetinių aminorūgščių, kurias leista naudoti kaip pašarų priedus, anijonas. Katijono savybė sudaryti chelatus įrodyta bent 10 % molekulių, kurių masė viršija 1 500 daltonų, ir tinkamu analizės metodu, įrodančiu pašarinės žaliavos chelato tipo struktūrą. Chelatuose gali būti iki 40 % chlorido. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.15 |
Kalcio sulfatas / kalcio karbonatas |
Produktas, gaunamas gaminant natrio karbonatą. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.16 |
Kalcio pidolatas |
Kalcio L-pidolatas (C10H12CaN2O6 ). Produkte gali būti iki 5 % glutamo rūgšties. |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.1.17 |
Kalcio karbonatas-magnio oksidas |
Produktas, gaunamas kaitinant natūralų kalcį ir magnį, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų kaip dolomitas. Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų. |
Kalcis Magnis |
11.1.18 |
Kalcio nitrato dviguba druska |
5 Ca(NO3)2 x NH4NO3x10 H2O. Gaunamas kalcio karbonato uolienos ir nitrato rūgšties cheminės sintezės būdu. |
Kalcis Azotas |
11.2.1 |
Magnio oksidas |
Kalcinuotas magnio oksidas (MgO), kuriame ne mažiau kaip 70 % MgO. |
Magnis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 15 % Geležies Fe2O3 kiekis, jei > 5%. |
11.2.2 |
Magnio sulfato heptahidratas |
Magnio sulfatas (MgSO4 × 7 H2O). |
Magnis Siera Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 15 % |
11.2.3 |
Magnio sulfato monohidratas |
Magnio sulfatas (MgSO4 × H2O). |
Magnis Siera Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 15 % |
11.2.4 |
Bevandenis magnio sulfatas |
Bevandenis magnio sulfatas (MgSO4) |
Magnis Siera Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.2.5 |
Magnio propionatas |
Magnio propionatas (C6H10MgO4). |
Magnis |
11.2.6 |
Magnio chloridas |
Magnio chloridas (MgCl2) arba tirpalas, gaunamas natrio chloridui natūraliai nusėdus jūros vandenyje. |
Magnis Chloras Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.2.7 |
Magnio karbonatas |
Natūralus magnio karbonatas (MgCO3). |
Magnis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.2.8 |
Magnio hidroksidas |
Magnio hidroksidas (Mg(OH)2). |
Magnis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.2.9 |
Magnio kalio sulfatas |
Magnio kalio sulfatas (K2Mg(SO4)2 x nH2O, n= 4,6). |
Magnis Kalis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.2.10 |
Organinių rūgščių magnio druskos (3) |
Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, magnio druskos (4). |
Magnis Organinė rūgštis |
11.2.11 |
Magnio gliukonatas |
Gliukono rūgščių magnio druska, kurios cheminė formulė paprastai yra Mg(C6H11O7)2, ir jos hidratai. |
Magnis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.2.12 |
Magnio chelatai (5) |
Mg(x)1-3 x nH2O (x) – sojos baltymų hidrolizato aminorūgščių arba sintetinių aminorūgščių, kurias leista naudoti kaip pašarų priedus, anijonas. Katijono savybė sudaryti chelatus įrodyta bent 10 % molekulių, kurių masė viršija 1 500 daltonų, ir tinkamu analizės metodu, įrodančiu pašarinės žaliavos chelato tipo struktūrą. Jame gali būti iki 55 % chlorido ir (arba) sulfato. |
Magnis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.2.13 |
Magnio pidolatas |
Magnio L-pidolatas (C10H12CaN2O6 ). Produkte gali būti iki 5 % glutamo rūgšties. |
Magnis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.3.1 |
Kalcio monovandenilio fosfatas, gaunamas iš kaulų arba neorganinių medžiagų (CaHPO4 × nH2O, n = 0 arba 2) Ca/P > 1,2. Jame gali būti iki 3 % NaCl išreikšto chlorido. |
Kalcis Bendrasis fosforo kiekis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
|
11.3.2 |
Monodikalcio fosfatas |
Produktas, sudarytas iš dikalcio fosfato ir monokalcio fosfato (CaHPO4 × Ca(H2PO4)2 × nH2O, n = 0 arba 1). 0,8< Ca/P < 1,3 |
Bendrasis fosforo kiekis Kalcis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.3 |
Monokalcio fosfatas [kalcio tetravandenilio diortofosfatas] |
Kalcio bis(divandenilio fosfatas) (Ca(H2PO4)2 × nH2O, n=0 arba 1). Ca/P > 0,9 |
Bendrasis fosforo kiekis Kalcis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.4 |
Trikalcio fosfatas (7) [trikalcio ortofosfatas] |
Trikalcio fosfatas iš kaulų arba neorganinių šaltinių (Ca3(PO4)2 × H2O) arba hidroksiapatitas (Ca5(PO4)3OH). Ca/P > 1,3 |
Kalcis Bendrasis fosforo kiekis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.3.5 |
Kalcio ir magnio fosfatas |
Kalcio ir magnio fosfatas (Ca3Mg3(PO4)4). |
Kalcis Magnis Bendrasis fosforo kiekis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.6 |
Befluoris fosfatas |
Produktas, gaunamas iš neorganinių šaltinių, kalcinuotas ir toliau termiškai apdorotas. |
Bendrasis fosforo kiekis Kalcis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.3.7 |
Dikalcio pirofosfatas; [Dikalcio difosfatas] |
Dikalcio pirofosfatas (Ca2P2O7) iš kaulų ar neorganinių šaltinių. |
Bendrasis fosforo kiekis Kalcis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.8 |
Magnio fosfatas |
Produktas, sudarytas iš vienbazio ir (arba) dvibazio, ir (arba) tribazio magnio fosfato. |
Bendrasis fosforo kiekis Magnis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.3.9 |
Natrio, kalcio ir magnio fosfatas |
Produktas, sudarytas iš natrio, kalcio ir magnio fosfatų. |
Bendrasis fosforo kiekis Magnis Kalcis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.10 |
Mononatrio fosfatas; [Natrio divandenilio ortofosfatas] |
Mononatrio fosfatas; (NaH2PO4 × nH2O ; n = 0, 1 arba 2). |
Bendrasis fosforo kiekis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.11 |
Dinatrio fosfatas [Dinatrio vandenilio ortofosfatas] |
Dinatrio fosfatas (Na2HPO4 × nH2O ; n = 0, 2, 7 arba 12). |
Bendrasis fosforo kiekis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.12 |
Trinatrio fosfatas; [Trinatrio ortofosfatas] |
Trinatrio fosfatas (Na3PO4 × nH2O ; n = 0, 1/2, 1, 6, 8 arba 12). |
Bendrasis fosforo kiekis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.13 |
Natrio pirofosfatas; [Tetranatrio difosfatas] |
Natrio pirofosfatas (Na4P2O7 × nH2O ; n = 0 arba 10). |
Bendrasis fosforo kiekis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.14 |
Monokalio fosfatas; [Kalio divandenilio ortofosfatas] |
Monokalio fosfatas (KH2PO4). |
Bendrasis fosforo kiekis Kalis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.15 |
Dikalio fosfatas; [Dikalio vandenilio ortofosfatas] |
Dikalio fosfatas (K2HPO4 × nH2O ; n = 0, 3 arba 6). |
Bendrasis fosforo kiekis Kalis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.16 |
Kalcio ir natrio fosfatas |
Kalcio ir natrio fosfatas (CaNaPO4). |
Bendrasis fosforo kiekis Kalcis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.17 |
Monoamonio fosfatas; [Amonio divandenilio ortofosfatas] |
Monoamonio fosfatas (NH4H2PO4). |
Bendras azoto kiekis Bendrasis fosforo kiekis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.18 |
Diamofosas; [Diamonio vandenilio ortofosfatas] |
Diamofosas ((NH4)2HPO4). |
Bendras azoto kiekis Bendrasis fosforo kiekis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.19 |
Natrio tripolifosfatas; [Pentanatrio trifosfatas] |
Natrio tripolifosfatas (Na5P3O10 × nH2O ; n = 0 arba 6). |
Bendrasis fosforo kiekis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.20 |
Natrio ir magnio fosfatas |
Natrio ir magnio fosfatas (MgNaPO4). |
Bendrasis fosforo kiekis Magnis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.21 |
Magnio hipofosfitas |
Magnio hipofosfitas (Mg(H2PO2)2 × 6H2O). |
Magnis Bendrasis fosforo kiekis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.22 |
Kaulų miltai be želatinos |
Sterilizuoti ir sumalti kaulai be želatinos ir riebalų. |
Bendrasis fosforo kiekis Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.3.23 |
Kaulų pelenai |
Mineralinės šalutinių gyvūninių produktų kremavimo, deginimo arba dujinimo liekanos. |
Bendrasis fosforo kiekis Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.3.24 |
Kalcio polifosfatas |
Heterogeniniai mišiniai iš kalcio druskų ir kondensuotų polifosforo rūgščių, kurių bendroji formulė – H(n+2)PnO(3n+1), kai n – ne mažiau kaip 2. |
Bendrasis fosforo kiekis Kalcis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.25 |
Kalcio divandenilio difosfatas |
Kalcio divandenilio pirofosfatas (CaH2P2O7). |
Bendrasis fosforo kiekis Kalcis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.26 |
Magnio rūgšties pirofosfatas |
Magnio rūgšties pirofosfatas (MgH2P2O7.). Gaunamas iš išgrynintos fosforo rūgšties ir išgryninto magnio hidroksido arba magnio oksido, išgarinus vandenį ir po kondensacijos ortofosfatui virtus difosfatu. |
Bendrasis fosforo kiekis Magnis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.27 |
Dinatrio divandenilio difosfatas |
Dinatrio divandenilio difosfatas (Na2H2P2O7). |
Bendrasis fosforo kiekis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.28 |
Trinatrio difosfatas |
Trinatrio monovandenilio difosfatas (bevandenis: Na3HP2O7; monohidratas: Na3HP2O7 × nH2O; n = 0, 1 arba 9). |
Bendrasis fosforo kiekis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.29 |
Natrio polifosfatas; [Natrio heksametafosfatas] |
Heterogeniniai mišiniai iš natrio druskų ir linijinių kondensuotų polifosforo rūgščių, kurių bendroji formulė – H(n + 2)PnO(3n + 1), kai n – ne mažiau kaip 2. |
Bendrasis fosforo kiekis Natris 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.30 |
Trikalio fosfatas |
Trikalio monofosfatas ( K3PO4 × nH2O; n = 0, 1, 3, 7 arba 9). |
Bendrasis fosforo kiekis Kalis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.31 |
Tetrakalio difosfatas |
Tetrakalio pirofosfatas (K4P2O7 × nH2O; n = 0, 1 arba 3). |
Bendrasis fosforo kiekis Kalis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.32 |
Pentakalio trifosfatas |
Pentakalio tripolifosfatas (K5P3O10). |
Bendrasis fosforo kiekis Kalis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.33 |
Kalio polifosfatas |
Heterogeniniai mišiniai iš kalio druskų ir linijinių kondensuotų polifosforo rūgščių, kurių bendroji formulė – H(n + 2)PnO(3n + 1), kai n – ne mažiau kaip 2. |
Bendrasis fosforo kiekis Kalis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.3.34 |
Kalcio ir natrio polifosfatas |
Kalcio ir natrio polifosfatas |
Bendrasis fosforo kiekis Natris Kalcis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 % |
11.4.1 |
Natrio chloridas (1) |
Natrio chloridas (NaCl) arba produktas, gaunamas garinimu kristalizuojant sūrymą (sotųjį arba nuskurdintąjį taikant kitą apdorojimo būdą) (vakuuminė druska), garinant jūros vandenį (jūros druska ir saulės druska) arba malant akmens druską. |
Natris Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.4.2 |
Natrio hidrokarbonatas [natrio vandenilio karbonatas] |
Natrio hidrokarbonatas (NaHCO3). |
Natris Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.4.3 |
Natrio / amonio (hidro)karbonatas [natrio / amonio (vandenilio) karbonatas] |
Natrio karbonato ir natrio hidrokarbonato gamybos produktas, kuriame yra amonio hidrokarbonato likučių (amonio hidrokarbonato ne daugiau kaip 5 %). |
Natris Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.4.4 |
Natrio karbonatas |
Natrio karbonatas (Na2CO3). |
Natris Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.4.5 |
Natrio seskvikarbonatas [trinatrio vandenilio dikarbonatas] |
Natrio seskvikarbonatas (Na3H(CO3)2). |
Natris Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.4.6 |
Natrio sulfatas |
Natrio sulfatas (Na2SO4). Produkte gali būti iki 0,3 % metionino. |
Natris Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.4.7 |
Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, natrio druskos (27). |
Natris Organinė rūgštis |
|
11.4.8 |
Natrio gliukonatas |
Gliukono rūgščių kalcio druska, kurios cheminė formulė paprastai yra Na(C6H11O7), ir jos hidratai. |
Natris Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.5.1 |
Kalio chloridas |
Kalio chloridas (KCl) arba produktas, gaunamas garinant jūros vandenį arba malant natūralias kalio chlorido turinčias medžiagas. |
Kalis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.5.2 |
Kalio sulfatas |
Kalio sulfatas (K2SO4). |
Kalis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.5.3 |
Kalio karbonatas |
Kalio karbonatas (K2CO3). |
Kalis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.5.4 |
Kalio hidrokarbonatas [kalio ir vandenilio karbonatas] |
Kalio hidrokarbonatas (KHCO3). |
Kalis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 % |
11.5.5 |
Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, kalio druskos (4). |
Kalis Organinė rūgštis |
|
11.5.6 |
Kalio pidolatas |
Kalio L-pidolatas (C5H6KNO3). Produkte gali būti iki 5 % glutamo rūgšties. |
Kalis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.6.1 |
Sublimacinė siera |
Milteliai, gaunami iš natūralių mineralo telkinių. Taip pat produktas, gaunamas rafinuojant naftą įprastais sieros gamintojų metodais. |
Siera |
11.7.1 |
Atapulgitas |
Gamtinis magnio, aliuminio ir silicio mineralas. |
Magnis |
11.7.2 |
Kvarcas |
Gamtinis mineralas, gaunamas malant kvarcingas medžiagas. Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų. |
|
11.7.3 |
Kristobalitas |
Silicio dioksidas (SiO2), gaunamas perkristalizuojant kvarcą. Produkte gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų. |
|
11.8.1 |
Amonio sulfatas |
Amonio sulfatas ((NH4)2SO4), gaunamas cheminės sintezės būdu. Gali būti vandeninio tirpalo pavidalo. |
Azotas Siera |
11.8.3 |
Organinių rūgščių amonio druskos (3) |
Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, amonio druskos (4). |
Azotas Organinė rūgštis |
11.8.4 |
Amonio laktatas (2) |
Amonio laktatas (CH3CHOHCOONH4). Amonio laktatas, pagamintas fermentacijos būdu iš Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus, Lactococcus lactis ssp., Leuconostoc mesenteroides, Streptococcus thermophilus, Lactobacillus spp, or Bifidobacterium spp., kuriame ne daugiau kaip 7 % azoto. Produkte gali būti iki 2 % fosforo, 2 % kalio, 0,7 % magnio, 2 % natrio, 2 % sulfatų, 0,5 % chloridų, 5 % cukrų ir 0,1 % silikoninių priešpučių. |
Azotas Žali pelenai Kalis, jei > 1,5 % Magnis, jei > 1,5% Natris, jei > 1,5 % |
11.8.5 |
Amonio acetatas (2) |
Amonio acetatas (CH3COONH4) vandeniniame tirpale, kuriame yra ne mažiau kaip 55 % amonio acetato. |
Azotas |
11.9.1 |
Gastrolitai (paukščių skilviams) |
Produktas, gaunamas skaldant gamtinį žvyro pavidalo mineralą. |
Dalelių dydis |
11.9.2 |
Lesalinis raudonmolis [paukščių skilviams] |
Produktas, gaunamas skaldant ir malant produktus, gautus degant molį. |
Dalelių dydis Drėgnis, jei > 2 % |
(1)
Pavadinime arba vietoj jo galima nurodyti pirminės medžiagos šaltinį.
(2)
Gali būti teikiamas rinkai ir naudojamas iki 2028 m. gegužės 30 d. pagal Reglamento (ES) 2022/1104 3 straipsnį.
(3)
Pavadinimas iš dalies pakeičiamas arba papildomas atitinkamai nurodant riebalų rūgšties ir (arba) organinės rūgšties pavadinimą.
(4)
Tai nereiškia, kad konkrečių organinių rūgščių druskų negalima priskirti prie pašarų priedų.
(5)
Pavadinimas papildomas nurodant aminorūgštį arba naudotų aminorūgščių šaltinį.
(6)
Pavadinime galima nurodyti gamybos būdą.
(7)
Jei reikia, pavadinimas papildomas žodžiais „iš kaulų“.
(8)
Natrio citratai gali būti teikiami rinkai ir naudojami iki 2028 m. gegužės 30 d. pagal Reglamento (ES) 2022/1104 3 straipsnį.
(9)
Kalio citratai gali būti teikiami rinkai ir naudojami iki 2028 m. gegužės 30 d. pagal Reglamento (ES) 2022/1104 3 straipsnį. |
12. Produktai ir gretutiniai produktai, gaunami fermentacijos būdu naudojant mikroorganizmus
Pašarinės žaliavos, kurių numeris prasideda „12.1“, yra fermentacijos produktai, gaunami iš mikroorganizmų arba jų dalių. Pašarinės žaliavos, kurių numeris prasideda „12.2“, yra fermentacijos gretutiniai produktai, sudaryti daugiausia iš mikrobinės biomasės, o tos, kurių numeris prasideda „12.3“, yra kiti fermentacijos gretutiniai produktai.
Pašarinėse žaliavose, kurių numeris prasideda „12.1“ arba „12.2“, gali būti iki 0,3 % priešpučių, 1,5 % filtravimą greitinančių ir (arba) skaidrinančių medžiagų ir 2,9 % propiono rūgšties. Pašarinėse žaliavose, kurių numeris prasideda „12.3“, gali būti iki 0,6 % priešpučių, 0,5 % nuoviras šalinančių medžiagų ir 0,2 % sulfitų.
Visi fermentacijai naudojami mikroorganizmai (įskaitant daugintis galinčias sporas) turi būti inaktyvinti, todėl pašarinėse žaliavose neturi būti gyvybingų mikroorganizmų.
Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos, kurios yra gautos naudojant genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų reikalavimus.
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
12.1.5 |
Inaktyvintos mielės [inaktyvintos alaus mielės, jei tinkama] |
Mielės (1) ir jų dalys (2), gaunamos iš Saccharomyces bayanus, Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces pastorianus, Saccharomyces carlsbergensis, Kluyveromyces lactis, Kluyveromyces marxianus, Metschnikowia pulcherrima, Metschnikowia fructicola, Torulaspora delbrueckii, Cyberlindnera jadinii (3), Saccharomycodes ludwigii, Wickerhamomyces anomalus, Debaryomyces hansenii, Pichia guilliermondii, Yarrowia lypolitica arba Brettanomyces ssp. substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės arba cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų. |
Drėgnis, jei < 75 % arba > 97 % Jei drėgnis < 75 %: Žali baltymai Propiono rūgštis, jei > 0,5 % |
12.1.9 |
Vienląsteliniai grybų baltymai (4) |
Fermentacijos produktas, gaunamas dažniausiai augaliniuose substratuose, kaip antai, melasoje, cukraus sirupe, alkoholyje, alkoholio gamybos atliekose, javuose ir produktuose, kuriuose yra krakmolo, vaisių sulčių, išrūgų, pieno rūgšties, cukraus, hidrolizuotos augalinės ląstelienos ir fermentacijos maisto medžiagų, pvz., amonio arba mineralinių druskų, naudojant Aspergillus oryzae, Paecilomyces varioti arba Trichoderma viride kultūrą. |
Žali baltymai Žali pelenai Propiono rūgštis, jei > 0,5 % |
12.1.10 |
Produktas iš Bacillus subtilis, turintis daug baltymų |
Fermentacijos produktas, gaunamas dažniausiai augaliniuose substratuose, kaip antai, melasoje, cukraus sirupe, alkoholyje, alkoholio gamybos atliekose, javuose ir produktuose, kuriuose yra krakmolo, vaisių sulčių, išrūgų, pieno rūgšties, cukraus, hidrolizuotos augalinės ląstelienos ir fermentacijos maisto medžiagų, pvz., amoniako arba mineralinių druskų, naudojant Bacillus subtilis kultūrą. |
Žali baltymai Žali pelenai Propiono rūgštis, jei > 0,5 % |
12.1.12 |
Mielių produktai |
Mielės (32) ir jų dalys (1), gaunamos smulkinant ir (arba) frakcionuojant mielių ląsteles iš Saccharomyces bayanus, Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces pastorianus, Saccharomyces carlsbergensis, Kluyveromyces lactis, Kluyveromyces marxianus, Metschnikowia pulcherrima, Metschnikowia fructicola, Torulaspora delbrueckii, Cyberlindnera jadinii (2) , Saccharomycodes ludwigii, Wickerhamomyces anomalus, Debaryomyces hansenii, Pichia guilliermondii, Yarrowia lypolitica arba Brettanomyces ssp. substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės arba cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų. |
Drėgnis, jei < 75 % arba > 97 % |
12.1.13 |
Vienaląsčiai baltymai iš bakterijų (4) |
Baltyminiai produktai, gauti fermentuojant bakterijas substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje iš metanolio (fermentuojama naudojant Methylophilus metilotrophus) arba gamtinių dujų (fermentuojama naudojant Methylococcus capsulatus, Alcaligenes acidovorans, Aneurinibacillus danicus (anksčiau vadinta Bacillus brevis) ir (arba) Bacillus firmus) kaip anglies šaltinio, augalinės arba cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų. |
Žali baltymai Žali pelenai |
12.1.14 |
Inaktyvintos bakterijos ir jų dalys (4) |
Bakterijos arba jų dalys (1), gaunamos iš Bifidobacterium spp., Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus, Lacticaseibacillus casei, Limosilactobacillus fermentum (anksčiau vadintų Lactobacillus fermentum), Lacticaseibacillus paracasei (anksčiau vadintų Lactobacillus paracasei), Lactiplantibacillus plantarum (anksčiau vadintų Lactobacillus plantarum), Limosilactobacillus reuteri (anksčiau vadintų Lactobacillus reuteri), Lacticaseibacillus rhamnosus (anksčiau vadintų Lactobacillus rhamnosus), Lactobacillus helveticus arba Streptococcus thermophiles arba kitų rūšių bakterijos, kurias leidžiama naudoti kaip pašarų priedus, fermentuotos substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės ar cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų. |
Žali pelenai |
12.2.8 |
Daug baltymų turinti bakterinė biomasė (4) |
Daug baltymų turintys gretutiniai produktai, gaunami gaminant aminorūgštis, vitaminus, organines rūgštis, fermentus ir (arba) jų druskas, gaunamas fermentacijos būdu naudojant Bacillus coagulans, Bacillus subtilis, Bacillus velezensis, Bacillus licheniformis, Bacillus smithii, Corynebacterium casei, Corynebacterium glutamicum, Corynebacterium melassecola, Ensifer adhaerens, Enterococcus faecium, Escherichia coli K12 arba Lactobacillaceae substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės ar cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Produktas gali būti hidrolizuotas. |
Žali baltymai Žali pelenai |
12.2.9 |
Grybų biomasė (4) |
Daug baltymų turintys gretutiniai produktai, gaunami gaminant tokius produktus kaip fermentai, vitaminai ir (arba) organinės rūgštys, gauti fermentacijos būdu naudojant Ashbya gossypii, Aspergillus niger, Aspergillus tubingensis, Aspergillus sojae, Neurospora intermedia, Neurospora tetrasperma, Trichoderma viride, Trichoderma longibrachiatum arba Trichoderma reesei substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės ar cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų. |
Žali baltymai Žali pelenai |
12.3.1 |
Melasos žlaugtai [sutirštinti melasos žlaugtai] |
Gretutiniai produktai, gaunami pramoniniu būdu perdirbant misą, susidariusią per mikrobinės fermentacijos procesą gaminant alkoholį, organines rūgštis ar mieles. Jie sudaryti iš skystų arba pastos pavidalo frakcijų, gautų atskyrus fermentuotą misą. Juose taip pat gali būti fermentacijai naudotų mikroorganizmų negyvų ląstelių arba jų dalių (1). |
Žali baltymai Jei reikia – substratas ir gamybos procesas |
12.3.2 |
Aminorūgščių (druskų) gamybos gretutiniai produktai (4) |
Aminorūgščių ir jų druskų gamybos fermentacijos būdu naudojant Escherichia coli K12, Corynebacterium casei, Corynebacterium glutamicum arba Corynebacterium melassecola substrate arba auginimo terpėje, sudarytoje daugiausia iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės arba cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų, gretutiniai produktai. |
Žali baltymai Žali pelenai |
12.3.3 |
Fermentų gamybos gretutiniai produktai (4) |
Fermentų gamybos fermentacijos būdu naudojant Aspergillus niger, Aspergillus tubingensis, Aspergillus oryzae, Aspergillus sojae, Neurospora intermedia, Trichoderma longibrachiatum, Trichoderma viride arba Trichoderma reesei substrate ir (arba) auginimo terpėje, sudarytoje iš augalinės kilmės anglies šaltinio, augalinės ar cheminės kilmės azoto šaltinio, vitaminų ir mineralinių medžiagų, gretutiniai produktai. |
Žali baltymai Žali pelenai |
12.3.4 |
Bakterinis produktas, turintis daug polihidroksibutirato |
3-hidroksibutirato ir 3-hidroksivalerato turintis produktas, pagamintas fermentacijos būdu naudojant Cupriavidus necator ir negyvybingų bakterinių baltymų rupinius, likusius pagaminus bakterijas ir fermentacijos mitybinę terpę. |
Butiratas |
12.3.5 |
Bakterinis produktas, turintis daug amonio laktato (4) |
Daug amonio laktato (CH3CHOHCOONH4) turintis produktas, pagamintas fermentacijos būdu naudojant Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus ir kitas Lactobacillaceae, Lactococcus lactis, Leuconostoc mesenteroides, Streptococcus thermophiles arba Bifidobacterium spp., kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 5,6 % azoto. |
Azotas Žali pelenai Kalis, jei > 1,5 % Magnis, jei > 1,5% Natris, jei > 1,5 % |
12.3.6 |
Gliukono-delta-laktono, gamybos gretutinis produktas (4) , turintis daug gliukono rūgšties |
Skystas gretutinis maistinio gliukono-delta-laktono kristalizacijos produktas, gaunamas fermentacijos būdu naudojant Gluconobacter oxydans arba Aspergillus niger. Jame yra ne mažiau kaip 50 % gliukono rūgšties. |
Gliukono rūgštis |
(1)
Naudojamas mielių padermių pavadinimas gali varijuoti priklausomai nuo mokslinės taksonomijos. Todėl galima naudoti ir išvardytų mielių padermių sinonimus.
(2)
Dalys – visos tirpios ir netirpios mikroorganizmo frakcijos, įskaitant membraną ir vidines ląstelės dalis.
(3)
Negalima auginti naudojant n-alkanus (Reglamento (ES) Nr. 767/2009 su pakeitimais III priedas).
(4)
Mikroorganizmo (-ų) rūšis nurodoma kartu su pašarinės žaliavos pavadinimu ir gali būti pridėtas terminas „inaktyvinta“ (t. y. „pavadinimas kataloge“ + „rūšies pavadinimas“; pavyzdžiai: i) iš „Methylococcus capsulatus gauti vienląsteliniai / vienaląsčiai baltymai“, ii) „Inaktyvinta naudojant Lactobacillus acidophilus“). |
13. Kita
Šiame skyriuje išvardytos pašarinės žaliavos, kuriose yra gyvūninių produktų, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 ir Reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus; joms gali būti taikomi naudojimo apribojimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001.
Numeris |
Pavadinimas (1) |
Aprašymas |
Privaloma nurodyti informacija |
13.1.1 |
Duonos ir makaronų gamybos produktai |
Produktai, gaunami gaminant duoną, pyragus, pyragaičius, vaflius arba makaronus. |
Krakmolas Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Žali riebalai, jei > 5 % |
13.1.2 |
Pyragaičių gamybos produktai |
Produktai, gaunami gaminant pyragus ir pyragaičius. |
Krakmolas Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Žali riebalai, jei > 5 % |
13.1.3 |
Sausų pusryčių gamybos produktai |
Medžiagos arba produktai, skirti vartoti žmonėms, arba tokie, kuriuos galima pagrįstai laikyti potencialiu žmonių maistu (perdirbti, iš dalies perdirbti arba neperdirbti). |
Žali baltymai, jei > 10 % Žalia ląsteliena Žali aliejai ir riebalai, jei > 10 % Krakmolas, jei > 30 % Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze, jei > 10 % |
13.1.4 |
Konditerijos pramonės produktai |
Produktai, gaunami gaminant saldainius, įskaitant šokolado produktus. |
Krakmolas Žali riebalai, jei > 5 % Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
13.1.5 |
Valgomųjų ledų gamybos produktai |
Produktai, gaunami gaminant valgomuosius ledus. |
Krakmolas Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Žali riebalai |
13.1.6 |
Šviežių vaisių ir daržovių perdirbimo produktai ir gretutiniai produktai (17) |
Produktai, gaunami perdirbant šviežius vaisius ir daržoves (įskaitant vaisių bei daržovių lupenas, gabalus ir jų mišinius). Jie gali būti užšaldyti. |
Krakmolas Žalia ląsteliena Žali riebalai, jei > 5 % Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % |
13.1.7 |
Augalų perdirbimo produktai (17) |
Produktai, gaunami užšaldant arba džiovinant augalus (15) arba jų dalis. |
Žalia ląsteliena |
13.1.8 |
Prieskonių ir pagardų perdirbimo produktai (17) |
Produktai, gaunami užšaldant arba džiovinant prieskonius ar pagardus arba jų dalis. |
Žali baltymai, jei > 10 % Žalia ląsteliena Žali aliejai ir riebalai, jei > 10 % Krakmolas, jei > 30 % Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze, jei > 10 % |
13.1.9 |
Žolelių perdirbimo produktai (17) |
Produktai, gaunami smulkinant, malant, užšaldant arba džiovinant žoleles arba jų dalis. |
Žalia ląsteliena |
13.1.10 |
Bulvių perdirbimo pramonės produktai |
Produktai, gaunami perdirbant bulves. Jie gali būti užšaldyti. |
Krakmolas Žalia ląsteliena Žali riebalai, jei > 5 % Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % |
13.1.11 |
Padažų gamybos produktai ir gretutiniai produktai |
Padažų gamybos medžiagos, skirtos vartoti žmonėms, arba tokios, kurias galima pagrįstai laikyti potencialiu žmonių maistu (perdirbtos, iš dalies perdirbtos arba neperdirbtos). |
Žali riebalai |
13.1.12 |
Pikantiškų užkandžių gamybos produktai ir gretutiniai produktai |
Pikantiškų užkandžių gamybos produktai ir gretutiniai produktai, gaunami gaminant pikantiškus užkandžius: bulvių traškučius, bulvių arba javų užkandžius (tiesiogiai ekstruduotus, pagamintus iš tešlos ir granuliuotus užkandžius) ir riešutus. |
Žali riebalai |
13.1.13 |
Gatavo maisto gamybos produktai |
Produktai, gaunami gaminant gatavus maisto produktus (1). |
Žali riebalai, jei > 5 % |
13.1.14 |
Alkoholinių gėrimų gamybos augaliniai gretutiniai produktai |
Kieti produktai iš augalų (įskaitant uogas ir sėklas, pvz., anyžinių ožiažolių), gaunami maceruojant tuos augalus alkoholio tirpale arba išgarinus / distiliavus alkoholį (arba taikant abu procesus), apdorojant kvapiąsias medžiagas alkoholinių gėrimų gamybai. Šie produktai turi būti distiliuojami alkoholio likučiams pašalinti. |
Žali baltymai, jei > 10 % Žalia ląsteliena Žali aliejai ir riebalai, jei > 10 % |
13.1.15 |
Pašarinis alus |
Alaus darymo proceso metu gaunamas produktas, kurio negalima parduoti kaip žmonėms gerti skirto gėrimo. |
Alkoholio kiekis Drėgnis, jei < 75 % |
13.1.16 |
Saldūs aromatizuoti gėrimai |
Nealkoholinių gėrimų gamybos produktai, gaunami gaminant saldžius aromatizuotus nealkoholinius gėrimus arba iš neišpakuotų neparduotinų saldžių aromatizuotų nealkoholinių gėrimų. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze. Drėgnis, jei > 30 % |
13.1.17 |
Vaisių sirupas |
Vaisių sirupo gamybos produktai, gaunami gaminant žmonėms vartoti skirtą vaisių sirupą. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Drėgnis, jei > 30 % |
13.1.18 |
Saldus aromatizuotas sirupas |
Saldaus aromatizuoto sirupo gamybos produktai, gaunami gaminant sirupą arba iš neišpakuoto neparduotino sirupo. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze. Drėgnis, jei > 30 % |
13.1.19 |
Maisto gamybos įmonėse panaudotas aliejus |
Aliejus, kurį maisto tvarkymo subjektai naudojo pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 maistui virti ir kuris neturėjo sąlyčio su mėsa, gyvūniniais riebalais, žuvimi arba vandens gyvūnais. |
Drėgnis, jei > 1 % |
13.2.1 |
Karamelizuotas cukrus |
Produktas, gaunamas kontroliuojamu bet kokios rūšies cukraus kaitinimu. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
13.2.2 |
Dekstrozė |
Dekstrozė (kurios sudėtyje yra arba nėra kristalizacijos vandens), gaunama hidrolizavus krakmolą, sudaryta iš išvalytos ir kristalizuotos gliukozės. |
|
13.2.3 |
Fruktozė |
Fruktozė – išvalyti kristalizuoti milteliai. Ji gaunama iš gliukozės sirupe esančios gliukozės naudojant gliukozės izomerazę ir atliekant sacharozės inversiją. |
|
13.2.4 |
Gliukozės sirupas |
Gliukozės sirupas – išvalytas ir koncentruotas maistinių sacharidų vandeningas tirpalas, gaunamas hidrolizuojant krakmolą. |
Drėgnis, jei > 30 % |
13.2.5 |
Gliukozės melasa |
Gliukozės sirupo rafinavimo proceso produktas. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
13.2.6 |
Ksilozė |
Iš medienos ekstrahuotas cukrus. |
|
13.2.7 |
Laktuliozė |
Pusiau sintetinis disacharidas (4-O-D-galaktopiranozil-D-fruktozė), gaunamas iš laktozės izomerizuojant gliukozę į fruktozę. Jos yra termiškai apdorotame piene ir pieno produktuose. |
|
13.2.8 |
Gliukozaminas (Chitozaminas) (2) |
Aminosacharidas (monosacharidas) – polisacharidų chitozano ir chitino struktūros dalis. Gaminamas hidrolizuojant vėžiagyvių ir kitų nariuotakojų egzoskeletus arba fermentuojant grūdus, pvz., kukurūzus arba kviečius. |
Atitinkamai natris arba kalis |
13.2.9 |
Ksilooligosacharidas |
Ksilozės molekulių grandinės, susietos β1–4 ryšiais, kai polimerizacijos laipsnis 2–10; gaunamas įvairias daug hemiceliuliozės turinčias žaliavas apdorojant fermentine hidrolize. |
Drėgnis, jei > 5 % |
13.2.10 |
Gliukooligosacharidas |
Produktas, gaunamas fermentuojant arba hidrolizuojant ar fiziškai termiškai apdorojant gliukozės polimerus, gliukozę, sacharozę ir maltozę. |
Drėgnis, jei > 28 % |
13.2.11 |
Fruktooligosacharidai |
Produktas, gaunamas iš cukraus iš cukrinių runkelių arba cukranendrių fermentacijos būdu arba fiziškai apdorojant šviežią dirbamos ganyklos žolę. |
Drėgnis, jei > 28 % |
13.2.12 |
Trehalozė |
Neredukuojantis disacharidas, susidedantis iš dviejų gliukozės dalių, sujungtų α-1,1,-gliukozidine jungtimi. Jis daugiaetapio fermentinio proceso metu išgaunamas iš suskystinto krakmolo. |
Trehalozė, jeigu < 98,0% (bevandenis), drėgnis, jei > 11,0 % |
13.3.1 |
Krakmolas (3) |
Krakmolas |
Krakmolas |
13.3.2 |
Drebutinis krakmolas (3) |
Produktas, sudarytas iš krakmolo, kurio apimtis labai padidėjusi dėl terminio apdorojimo. |
Krakmolas |
13.3.3 |
Krakmolo (3) mišinys |
Produktas, sudarytas iš gamtinio ir (arba) modifikuoto maistinio krakmolo, gaunamas iš įvairių botaninių šaltinių. |
Krakmolas |
13.3.4 |
Krakmolo (3) hidrolizatų rupiniai |
Krakmolo hidrolizės produktas – filtratas, sudarytas iš baltymų, krakmolo, polisacharidų, riebalų, aliejaus ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatominės žemės, medienos plaušų). |
Drėgnis, jei < 25 % arba > 45 % Jei drėgnis < 25 %: — žali riebalai — žali baltymai |
13.3.5 |
Dekstrinas |
Dekstrinas – iš dalies rūgštimi hidrolizuotas krakmolas. |
|
13.3.6 |
Maltodekstrinas |
Maltodekstrinas – iš dalies hidrolizuotas krakmolas. |
|
13.4.1 |
Polidekstrozė |
Atsitiktinai laisvai sujungtas gliukozės polimeras, gaunamas terminės D-gliukozės polimerizacijos būdu. |
|
13.5.1 |
Polioliai (4) |
Produktas, gaunamas hidrinimo arba fermentacijos būdu, kurio sudedamosios dalys – redukuotieji monosacharidai, disacharidai ar oligosacharidai arba polisacharidai. |
|
13.5.2 |
Izomaltas |
Cukraus alkoholis, gaunamas sacharozės fermentinės konversijos ir hidrinimo būdu. |
|
13.5.3 |
Manitolis (25) |
Produktas, gaunamas hidrinimo arba fermentacijos būdu, kurio sudedamosios dalys – redukuotoji gliukozė ir (arba) fruktozė. |
|
13.5.4 |
Ksilitolis (25) |
Produktas, gaunamas hidrinant ir fermentuojant ksilozę. |
|
13.5.5 |
Sorbitolis (25) |
Produktas, gaunamas hidrinant gliukozę. |
|
13.6.1 |
Rūgštieji aliejai, gaunami rafinuojant cheminiu būdu (5) |
Produktas, gaunamas mažinant aliejų ir augalinių ir gyvūninių riebalų rūgštingumą šarminant ir rūgštinant, po to atskiriant vandeninį sluoksnį, kuriame yra laisvųjų riebalų rūgščių, aliejų ar riebalų ir natūraliai pasitaikančių sėklų, vaisių ar gyvūnų audinių sudedamųjų dalių, pvz., monogliceridų ir digliceridų, žalio lecitino ir ląstelienos. |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 1 % |
13.6.2 |
Gliceroliu esterintos riebalų rūgštys (26) |
Gliceridai, gaunami esterinant riebalų rūgštis gliceroliu. Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo. |
Drėgnis, jei > 1 % Žali riebalai Nikelis, jei > 20 ppm |
13.6.3 |
Riebalų rūgščių monogliceridai, digliceridai ir trigliceridai (26) |
Produktas, kurio sudedamosios dalys – glicerolio monoesterių, diesterių ir triesterių bei riebalų rūgščių produktai. Juose gali būti iki 7 % laisvųjų riebalų rūgščių ir glicerolio. Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo. |
Žali riebalai Nikelis, jei > 20 ppm |
13.6.4 |
Riebalų rūgščių druskos (26) |
Produktas, gaunamas vykstant riebalų rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, ir kalcio, magnio, natrio arba kalio hidroksidų, oksidų arba druskų reakcijai. Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo. |
Žali riebalai (po hidrolizės) Drėgnis Ca arba Na arba K arba Mg (atitinkamai) Nikelis, jei > 20 ppm |
13.6.5 |
Riebalų rūgščių distiliatai, gauti rafinuojant mechaniniu būdu (3) |
Produktas, gaunamas mažinant aliejų ir augalinių ir gyvūninių riebalų rūgštingumą distiliuojant, kuriame yra laisvųjų riebalų rūgščių, aliejų ar riebalų ir natūraliai pasitaikančių sėklų, vaisių ar gyvūnų audinių sudedamųjų dalių, pvz., monogliceridų ir digliceridų, sterolių ir tokoferolių. |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 1 % |
13.6.6 |
Produktas, gaunamas fermentuojant organines medžiagas, fermentacijos būdu esterinant aliejų arba skaidant aliejų ir (arba) riebalus. Iš esmės jo sudedamosios dalys – žalios riebalų rūgštys C4-C24, alifatinės, linijinės monokarboksirūgštys, prisotintos ir neprisotintos. Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, jeigu jis buvo hidrintas. |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 1 % Nikelis, jei > 20 ppm |
|
13.6.7 |
Produktas, gaunamas distiliuojant žalias riebalų rūgštis, gautas fermentuojant organines medžiagas, fermentacijos būdu esterinant aliejų arba skaidant aliejų ir (arba) riebalus, taip pat hidrinant. Iš esmės jo sudedamosios dalys – grynos distiliuotos žalios riebalų rūgštys C4-C24, alifatinės, linijinės monokarboksirūgštys, prisotintos ir neprisotintos. Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, jeigu jis buvo hidrintas. |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 1 % Nikelis, jei > 20 ppm |
|
13.6.8 |
Soupstokai (3) |
Produktas, gaunamas mažinant augalinių aliejų ir riebalų rūgštingumą vandeniniu kalcio, magnio, natrio arba kalio hidroksido tirpalu, kuriame yra riebalų rūgščių druskų, aliejų ar riebalų ir natūraliai pasitaikančių sėklų, vaisių ar gyvūnų audinių sudedamųjų dalių, pvz., monogliceridų ir digliceridų, žalio lecitino ir ląstelienos. |
Drėgnis, jei < 40 ir > 50 % Ca arba Na arba K arba Mg (atitinkamai) |
13.6.9 |
Organinėmis rūgštimis esterintų riebalų rūgščių monogliceridai ir digliceridai (26) |
Organinėmis rūgštimis esterintų riebalų rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglies atomus, monogliceridai ir digliceridai. |
Žali riebalai |
13.6.10 |
Riebalų rūgščių sacharozės esteriai (26) |
Sacharozės ir riebalų rūgščių esteriai. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Žali riebalai |
13.6.11 |
Riebalų rūgščių sacharozės glicerinai (26) |
Sacharozės ir riebalų rūgščių monogliceridų ir digliceridų mišinys. |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Žali riebalai |
13.6.12 |
Palmitoilgliukozaminas |
Lipidų organinis junginys, kurio esama daugumos augalų, ypač ankštinių, šaknyse. Palmitoilgliukozaminas (C22H43NO6) gaminamas acilinant D-gliukozaminą palmitino rūgštimi. Produkte gali būti iki 0,5 % acetono. |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 2 % |
13.6.13 |
Riebalų rūgščių laktilatų druska |
Riebalų rūgščių esteris be glicerido. Produktas gali būti riebalų rūgščių kalcio, magnio, natrio arba kalio druskos, esterintos pieno rūgštimi. Jame gali būti laisvųjų riebalų rūgščių druskų ir pieno rūgšties. |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 1 % Nikelis, jei > 20 ppm Ca arba Na, arba K, arba Mg (atitinkamai) |
13.6.14 |
Palmitoiletanolamidas |
Organinis lipidų junginys, esantis sojos lecitine, kiaušiniuose ir kituose pašarų šaltiniuose. Palmitoiletanolamidas (C18H37NO2) sintezuojamas reaguojant palmitino rūgščiai su etanolaminu. |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 2 % |
13.8.1 |
Žalias glicerinas [Žalias glicerolis] |
Gretutinis produktas, gaunamas tokiais būdais: — aliejaus ir (arba) riebalų perdirbimo proceso metu juos skaidant, siekiant gauti riebalų rūgštis ir glicerolio vandenį, po to koncentruojant glicerolio vandenį žaliam gliceroliui gauti arba peresterinant (gali būti iki 0,5 % metanolio) natūralius aliejus ir (arba) riebalus riebalų rūgščių metilo esteriams ir glicerolio vandeniui gauti, po to koncentruojant glicerolio vandenį žaliam gliceroliui gauti; — biodyzelino gamybos produktas (riebalų rūgščių metilo arba etilo esteriai), gaunamas peresterinant konkrečiai nenurodytus augalinius ir gyvūninius aliejus bei riebalus. Glicerine gali būti likę mineralinių ir organinių druskų (iki 7,5 %). Produkte gali būti iki 0,5 % metanolio ir iki 4 % organinės medžiagos be glicerolio (MONG), sudarytos iš riebalų rūgčių metilo esterių, riebalų rūgčių etilo esterių, laisvųjų riebalų rūgčių ir gliceridų; — muilinant augalinius arba gyvūninius aliejus ir (arba) riebalus, paprastai naudojant šarmus ir (arba) šarminę žemę, muilui gauti. Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo. |
Glicerolis Kalis, jei > 1,5 % Natris, jei > 1,5 % Nikelis, jei > 20 ppm |
13.8.2 |
Glicerinas [Glicerolis] |
Produktas, gaunamas tokiais būdais: — aliejaus ir (arba) riebalų perdirbimo proceso būdu a) skaidant, po to koncentruojant glicerolio vandenį ir rafinuojant distiliavimo būdu (žr. apdorojimo būdų žodyno B dalies 20 įrašą), arba jonų mainų proceso būdu; b) esterinant natūralius aliejus ir (arba) riebalus riebalų rūgščių metilo esteriams ir žaliam glicerolio vandeniui gauti, po to koncentruojant glicerolio vandenį žaliam gliceroliui gauti ir rafinuojant distiliavimo būdu arba jonų mainų proceso būdu; — gaminant biodyzeliną (riebalų rūgščių metilo arba etilo esteriai), pirmiausia peresterinant augalinius ir gyvūninius aliejus bei riebalus, po to rafinuojant gliceriną. Mažiausias glicerolio kiekis: 99 % sausosios medžiagos; — muilinant augalinius arba gyvūninius aliejus ir (arba) riebalus, paprastai naudojant šarmus ir (arba) šarminę žemę, muilui gauti, po to rafinuojant žalią glicerolį ir distiliuojant. — Produkte gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo. |
Glicerolis, jei < 99 % sausosios medžiagos Natris, jei > 0,1 % Kalis, jei > 0,1 % Nikelis, jei > 20 ppm |
13.9.1 |
Metilsulfonilmetanas |
Organinis sieros junginys ((CH3)2SO2), gaunamas cheminės sintezės būdu; identiškas natūraliai augaluose pasitaikančiam junginiui. |
Siera |
13.10.1 |
Durpės |
Produktas, susidaręs natūraliai yrant augalams (daugiausia kiminams) anaerobinėmis ir oligotrofinėmis sąlygomis. |
Žalia ląsteliena |
13.10.2 |
Leonarditas |
Produktas, pasitaikantis gamtoje kaip mineralinis fenolinių angliavandenilių junginys, taip pat žinomas kaip humusas, susidarantis per milijonus metų yrant organinei medžiagai. |
Žalia ląsteliena |
13.11.1 |
Propilenglikolis; [1,2-propandiolis]; [propan-1,2-diolis] |
Organinis junginys (diolis arba dialkoholis), kurio formulė C3H8O2. Tai klampus, saldoko skonio higroskopinis skystis, kurį galima maišyti su vandeniu, acetonu ir chloroformu. Produkte gali būti iki 0,3 % dipropilenglikolio. |
|
13.11.2 |
Propilenglikolio ir riebalų rūgščių monoesteriai (26) |
Propilenglikolio riebalų rūgščių monoesteriai, atskirai arba mišinyje su diesteriais. |
Propilenglikolis Žali riebalai |
13.12.1 |
Hialurono rūgštis (36) |
Gliukozaminogliukanas (polisacharidas) su pasikartojančia grandimi, kurio sudėtyje yra aminosacharido (N-acetil-D-gliukozamino) ir D-gliukurono rūgšties; jo esama odoje, sąnariniame skystyje ir bambos virkštelėje ir jis gaminamas, pvz., iš gyvūninių audinių arba mikrobinės fermentacijos būdu. |
Atitinkamai natris arba kalis |
13.12.2 |
Chondroitino sulfatas (36) |
Produktas, gaunamas ekstrakcijos būdu iš sausgyslių, kaulų ir kitų gyvūninių audinių, kuriuose yra kremzlių ir minkštųjų jungiamųjų audinių, kuriuose yra kremzlių arba kitų minkštųjų jungiamųjų audinių, arba sierinant chondroitiną, išskirtą mikrobinės fermentacijos būdu. |
Natris |
(1)
Kaip apibrėžta 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL L 338, 2005 12 22, p. 1–26) 2 straipsnio g punkte.
(2)
Pavadinimas atitinkamai papildomas žodžiais „iš gyvūninių audinių“ arba „gaunamas fermentacijos būdu“.
(3)
Pavadinimas papildomas nurodant botaninę kilmę.
(4)
Išskyrus manitolį, sorbitolį ir ksilitolį.
(5)
Pavadinimas papildomas nurodant atitinkamai botaninę arba gyvūninę kilmę.
(6)
Pašarinių žaliavų pavadinimas atitinkamai papildomas žodžiais „skaidymo būdu“, „fermentacijos būdu“ arba „fermentinio peresterinimo būdu“. |
( 1 ) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1).
( 2 ) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).
( 3 ) 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).
( 4 ) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).
( 5 ) 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL L 35, 2005 2 8, p. 1).
( 6 ) Toks mažas, kokį pagrįstai įmanoma užtikrinti (angl. As Low As Reasonable Achievable).
( 7 ) 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose. Tarybos pareiškimas (OL L 140, 2002 5 30, p. 10).
( 8 ) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).
( 9 ) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29).
( 10 ) Šios dalies nuostatos dėl cheminių priemaišų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų netaikomos pašarinėms žaliavoms, išvardytoms Reglamento (EB) Nr. 767/2009 24 straipsnio 6 dalyje nurodytame pašarinių žaliavų registre.
( 11 ) Nukrypstant nuo šios prievolės, prie apdorojimo būdo „džiovinimas“ gali būti įrašomas bendrinis pavadinimas arba apibrėžiamasis žodis.