This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01991L0477-20080728
Council Directive of 18 June 1991 on control of the acquisition and possession of weapons (91/477/EEC)
Consolidated text: Tarybos direktyva 1991 m. birželio 18 d. dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (91/477/EEB)
Tarybos direktyva 1991 m. birželio 18 d. dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (91/477/EEB)
1991L0477 — LT — 28.07.2008 — 001.006
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 1991 m. birželio 18 d. dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL L 256, 13.9.1991, p.51) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA2008/51/EB 2008 m. gegužės 21 d. |
L 179 |
5 |
8.7.2008 |
|
pataisytas:
|
Klaidų ištaisymas, OL L 334, 21.11.2014, p. 104 (2008/51/EB,) |
TARYBOS DIREKTYVA
1991 m. birželio 18 d.
dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės
(91/477/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi Sutarties 8a straipsnis numato, kad vidaus rinka turi būti sukurta ne vėliau kaip iki 1992 m. gruodžio 31 d.; kadangi vidaus rinka apima teritoriją be vidaus sienų, kurioje pagal Sutarties nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimas;
kadangi 1984 m. birželio 25–26 d. susitikime Fontenblo Europos Vadovų Taryba aiškiai nustatė tikslą prie Bendrijos vidaus sienų panaikinti visus policijos ir muitinės formalumus;
kadangi tikrinimų ir formalumų visiškas panaikinimas prie Bendrijos vidaus sienų yra susijęs su tam tikrų pagrindinių sąlygų įvykdymu; kadangi Komisija baltojoje knygoje „Vidaus rinkos sukūrimas“ nurodė, jog asmenų ir gabenamų daiktų saugos tikrinimo panaikinimas, be kita ko, apima ginklams skirtų teisės aktų suderinimą;
kadangi panaikinus ginklų laikymo tikrinimą prie Bendrijos vidaus sienų yra būtina priimti veiksmingas taisykles, leidžiančias valstybėse narėse kontroliuoti šaunamųjų ginklų įsigijimą ir laikymą bei jų perdavimą kitai valstybei narei; kadangi dėl to sistemingi tikrinimai prie Bendrijos vidaus sienų turi būti panaikinti;
kadangi abipusis pasitikėjimas užtikrinant asmenų saugą, kurį tos taisyklės sukurs tarp valstybių narių, bus didesnis, jeigu jos bus paremtos iš dalies suderintais teisės aktais; kadangi dėl to būtų naudinga apibrėžti kategoriją šaunamųjų ginklų, kuriuos privatiems asmenims įsigyti ir laikyti turi būti uždrausta arba kuriems įsigyti ir laikyti reikia oficialaus leidimo, arba kurių įsigijimą ir laikymą reikia deklaruoti;
kadangi turint ginklą patekti iš vienos valstybės narės į kitą iš esmės turėtų būti uždrausta; kadangi nukrypti nuo minėtojo draudimo priimtina tik tuomet, kai yra parengta tam tikra tvarka, užtikrinanti, kad valstybėms narėms būtų pranešta apie tai, jog į jų teritoriją bus įvežtas šaunamasis ginklas;
kadangi medžioklei ir sportiniam šaudymui reikėtų nustatyti lankstesnes taisykles, siekiant neriboti laisvo asmenų judėjimo labiau nei tai yra būtina;
kadangi direktyva neturi poveikio valstybių narių teisei imtis priemonių užkirsti kelią neteisėtai ginklų prekybai,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 SKYRIUS
Taikymo sritis
1 straipsnis
1. Šioje direktyvoje „šaunamasis ginklas“ reiškia bet kurį nešiojamą vamzdinį šaunamąjį ginklą, kuris yra sukonstruotas arba gali būti perdirbtas taip, kad degiojo propelento varomąja jėga iš jo paleidžiamas užtaisas, kulka ar sviedinys, išskyrus atvejus, kai tokiam ginklui taikoma išimtis dėl I priedo III dalyje nurodytos priežasties. Šaunamųjų ginklų klasifikacija pateikta I priedo II dalyje.
Pagal šią direktyvą, laikoma, kad daiktas gali būti perdirbtas taip, kad degiojo propelento varomąja jėga iš jo gali būti paleistas užtaisas, kulka ar sviedinys, jei šis daiktas:
— turi šaunamojo ginklo išvaizdą, ir
— dėl jo konstrukcijos arba medžiagos, iš kurios jis pagamintas, gali būti taip perdirbtas.
1a. Šioje direktyvoje „dalis“ – bet kuri dalis ar atsarginė dalis, specialiai sukurta šaunamajam ginklui ir būtina tam, kad jis veiktų, įskaitant vamzdį, rėmą arba uoksą, šliaužiklį arba cilindrą, spyną arba užraktą ir bet kokį įtaisą, sukurtą ar pritaikytą garsui mažinti šaunant.
1b. Šioje direktyvoje „svarbi sudedamoji dalis“ – šaunamojo ginklo užrakto mechanizmas, šovinio lizdas ir vamzdis, kurių kiekvienas atskirai yra priskiriami tai šaunamųjų ginklų, į kuriuos jie įmontuoti arba numatyti įmontuoti, kategorijai.
1c. Šioje direktyvoje „šaudmenys“ – sukomplektuotas šaudmuo arba jo komponentai, įskaitant tūteles, kapsules (detonatorius), propelentą, kulkas ar sviedinius, naudojamus šaunamajame ginkle, kai šiems komponentams atitinkamoje valstybėje narėje taip pat reikalingi leidimai.
1d. Šioje direktyvoje „atsekamumas“ – sisteminis šaunamųjų ginklų ir, jei įmanoma, jų dalių bei šaudmenų judėjimo sekimas nuo gamintojo iki pirkėjo, siekiant padėti kompetentingoms valstybių narių valdžios institucijoms nustatyti, ištirti ir išnagrinėti neteisėtą prekybą ir gamybą.
1e. Šioje direktyvoje „tarpininkas“ – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo (išskyrus prekiautoją), kurio vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro ginklų pirkimas, pardavimas arba perdavimo organizavimas.
2. Šioje direktyvoje „prekiautojas“ – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurio vykdomą prekybą arba verslą visiškai ar iš dalies sudaro šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų gamyba, prekyba, keitimaisis jais, jų nuoma, remontas arba perdirbimas.
2a. Šioje direktyvoje „neteisėta gamyba“ – šaunamųjų ginklų, jų dalių bei šaudmenų gamyba ar surinkimas:
i) bet kokių neteisėtu būdu pirktų ar parduotų tokių šaunamųjų ginklų svarbių sudedamųjų dalių;
ii) be valstybės narės, kurioje vykdoma gamyba ar surinkimas, kompetentingos institucijos pagal direktyvos 4 straipsnį išduotos licencijos ar leidimo; arba
iii) nepažymint surinktų šaunamųjų ginklų gamybos metu pagal 4 straipsnio 1 dalį.
2b. Šioje direktyvoje „neteisėta prekyba“ – šaunamųjų ginklų, jų dalių ar šaudmenų įsigijimas, pardavimas, pristatymas, pervežimas ar perdavimas iš vienos valstybės narės teritorijos ar per jos teritoriją į kitos valstybės narės teritoriją, jei bet kuri viena iš valstybių narių neišduoda tam leidimo pagal šios direktyvos sąlygas arba jei surinkti šaunamieji ginklai nėra pažymėti pagal 4 straipsnio 1 dalį.
3. Šioje direktyvoje asmuo laikomas nuolatiniu gyventoju tos šalies, kurios adresas nurodytas jo gyvenamąją vietą žyminčiame dokumente, pvz., pase ar asmens pažymėjime, kuris tikrinant laikymą arba įsigijimą yra pateikiamas valstybės narės institucijai arba prekiautojui.
4. Europos šaunamojo ginklo leidimas – dokumentas, kurį asmens, teisėtai įsigijusio šaunamąjį ginklą ir juo besinaudojančio, prašymu išduoda valstybės narės valdžios institucijos. Leidimo galiojimo laikas yra ne ilgesnis kaip penkeri metai. Galiojimo laikas gali būti pratęstas. Leidime pateikiama II priede nurodyta informacija. Jo negalima perleisti ir jame įrašomas (-i) leidimo turėtojo laikomas (-i) ir naudojamas (-i) šaunamasis ginklas arba šaunamieji ginklai. Šaunamuoju ginklu besinaudojantis asmuo šį leidimą privalo turėti visą laiką, ir jame turi būti nurodyti bet kokie šaunamojo ginklo nuosavybės ar charakteristikų pasikeitimai, o taip pat tai, kad ginklas (-ai) buvo pamestas ar pavogtas.
2 straipsnis
1. Ši direktyva nepažeidžia nacionalinių nuostatų dėl ginklų nešiojimo, medžioklės arba sportinio šaudymo taikymo.
2. Šios direktyvos nuostatos netaikomos, kai ginklus ir šaudmenis įsigyja ir juos laiko ginkluotosios pajėgos, policija, valdžios institucijos arba kolekcininkai ir institucijos, ginklais besidominčios kultūriniu ir istoriniu požiūriu, kurias tokiomis yra pripažinusios valstybės narės, kurių teritorijoje jos yra įsisteigusios. Jos taip pat netaikomos atliekant komercinį ginklų ir karinių šaudmenų perdavimą.
3 straipsnis
Valstybės narės atsižvelgdamos į teises, kurios valstybių narių nuolatiniams gyventojams suteiktos pagal 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas nei numatytos šioje direktyvoje.
2 SKYRIUS
Teisės aktų dėl šaunamųjų ginklų suderinimas
4 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris šaunamasis ginklas ar svarbi sudedamoji jo dalis, rasti jų teritorijoje, būtų arba pažymėti ir užregistruoti pagal šią direktyva, arba dezaktyvuoti.
2. Tam, kad būtų galima identifikuoti ir atsekti kiekvieną surinktą šaunamąjį ginklą, valstybės narės:
a) reikalauja, kad kiekvienas šaunamasis ginklas gamybos metu būtų unikaliai pažymėtas, taip pat nurodant gamintojo vardą, šalį ir gamybos vietą bei pagaminimo metus (jei jie nėra serijinio numerio dalis). Ši nuostata nedaro poveikio teisei žymėti gamintojo prekės ženklu. Šiais tikslais valstybės narės gali nuspręsti taikyti 1969 m. liepos 1 d. Konvencijos dėl šaulių ginklų žymenų abipusio pripažinimo nuostatas; arba
b) išlaiko kitokį vartotojui patogų naudoti kiekvieno šaunamojo ginklo pažymėjimo gamybos metu būdą skaitiniu ir (ar) raidiniu–skaitiniu kodu, sudarančiu galimybes visoms valstybėms nesunkiai nustatyti šalį gamintoją.
Žyma dedama ant šaunamojo ginklo svarbios sudedamosios dalies, kurią sunaikinus šaunamojo ginklo nebūtų galima naudoti.
Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena elementari sukomplektuotų šaudmenų pakuotė būtų pažymėta taip, kad būtų suprantamas gamintojo pavadinimas, partijos identifikacijos numeris, kalibras ir šaudmenų tipas. Šiais tikslais valstybės narės gali nuspręsti taikyti 1969 m. liepos 1 d. Konvencijos dėl šaulių ginklų žymenų abipusio pripažinimo nuostatas.
Be to, valstybės narės turi užtikrinti, kad perduodant šaunamąjį ginklą iš valstybinių sandėlių nuolatiniam civiliam naudojimui, jis būtų atitinkamai unikaliai pažymėtas, kad pagal ženklą visos valstybės galėtų nustatyti perduodančiąją šalį.
3. Valstybės narės reikalauja, kad prieš pradedant jos teritorijoje verstis prekiautojo veikla būtų gautas leidimas, išduodamas patikrinus bent prekiautojo asmeninę ir profesinę reputaciją bei kompetenciją. Juridinio asmens atveju tikrinamas vadovaujantis asmuo.
4. Valstybės narės turi užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. pradėtų veikti kompiuterizuota duomenų kaupimo centralizuota arba necentralizuota sistema, kuri užtikrintų įgaliotų valdžios institucijų prieigą prie duomenų kaupimo sistemų, kuriose registruojami visi šaunamieji ginklai, kuriems taikoma ši direktyva. Šioje duomenų kaupimo sistemoje registruojami ir saugomi ne mažiau kaip 20 metų duomenys apie kiekvieno šaunamojo ginklo tipą, markę, modelį, kalibrą, serijinį numerį ir tiekėjo bei pirkėjo ar ginklo turėtojo vardą bei pavardę (pavadinimą) ir adresą.
Iš kiekvieno prekiautojo reikalaujama, kad vykdydamas savo veiklą jis tvarkytų registrą, kuriame būtų registruojami visi jo gauti arba parduoti šios direktyvos taikymo sričiai priklausantys šaunamieji ginklai, nurodant tokius jų duomenis, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti ir atsekti ginklą, ypač jo markę, modelį, kalibrą, serijinį numerį, ginklą tiekiančių ir įsigyjančių asmenų adresus ir vardus bei pavardes (pavadinimus). Prekiautojas, baigęs vykdyti savo veiklą, registrą perduoda nacionalinei valdžios institucijai, kuri atsakinga už 1 pastraipoje nurodytą duomenų kaupimo sistemą.
5. Valstybės narės turi užtikrinti, kad visus šaunamuosius ginklus bet kuriuo metu būtų galima susieti su jų savininku. Tačiau D kategorijai priskiriamų šaunamųjų ginklų atveju valstybės narės nuo 2010 m. liepos 28 d. pradeda taikyti tinkamas atsekamumo priemones ir nuo 2014 m. gruodžio 31 d. – priemones, kuriomis remiantis galima nustatyti šaunamųjų ginklų, pateiktų į rinką po 2010 m. liepos 28 d. dabartinį savininką.
4a straipsnis
Nedarydamos poveikio 3 straipsnio nuostatų taikymui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik licenciją arba C arba D kategorijoms priskirtų šaunamųjų ginklų atveju specialų leidimą tai daryti pagal nacionalinius teisės aktus turintiems asmenims.
4b straipsnis
Valstybės narės apsvarsto tarpininkų veiklą reglamentuojančios sistemos įkūrimą. Tokia sistema turi apimti vieną ar daugiau priemonių, pavyzdžiui:
a) privaloma jų teritorijoje veiklą vykdančių tarpininkų registracija;
b) privaloma tarpininkavimo veiklos licencija ar leidimas.
5 straipsnis
Nedarydamos poveikio 3 straipsnio nuostatų taikymui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie turi tam tinkamą priežastį ir kurie:
►C1 a) yra bent 18 metų amžiaus, išskyrus medžioklinių arba sportinio šaudymo ginklų įsigijimą (kitu būdu nei perkant) ir laikymą, jei laikomasi sąlygos, ◄ kad jaunesni nei 18 metų asmenys turi tėvų sutikimą ar juos prižiūri tėvai arba suaugęs asmuo, turintis galiojančią šaunamojo arba medžioklinio ginklo licenciją, arba jie yra licenciją turinčiame treniruočių centre arba kitu būdu patvirtintame centre;
b) nekelia grėsmės sau, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Teistumas už smurtinį tyčinį nusikaltimą laikomas minėtąja grėsme.
Valstybės narės gali atimti leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, jei nebetenkinamos sąlygos, pagal kurias leidimas buvo išduotas.
Valstybės narės negali drausti jų teritorijoje gyvenantiems asmenims laikyti kitoje valstybėje narėje įsigyto ginklo, išskyrus atvejį, kai jos draudžia įsigyti tokį ginklą savo teritorijoje.
6 straipsnis
Valstybės narės imasi visų atitinkamų priemonių, kad uždraustų įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus bei šaudmenis. Tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos gali išduoti oficialius leidimus tokiems šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims, jei tai neprieštarauja visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.
Valstybės narės užtikrina, kad, išskyrus su prekiautojais susijusius atvejus, būtų griežtai kontroliuojamas šaunamųjų ginklų įsigijimas naudojantis 1997 m. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis ( 4 ) 2 straipsnyje apibrėžtomis nuotolinio ryšio priemonėmis leistinais atvejais.
7 straipsnis
1. Nė vienas asmuo valstybės narės teritorijoje negali įsigyti B kategorijai priskirto šaunamojo ginklo, jei ta valstybė narė nėra išdavusi asmeniui oficialaus leidimo.
Tokio oficialaus leidimo kitos valstybės narės nuolatiniam gyventojui negalima išduoti, jei iš anksto nėra gautas tos valstybės narės sutikimas.
2. Nė vienas asmuo valstybės narės teritorijoje negali laikyti B kategorijai priskirto šaunamojo ginklo, jei ta valstybė narė nėra išdavusi asmeniui oficialaus leidimo. Jeigu jis yra nuolatinis kitos valstybės narės gyventojas, apie tai atitinkamai pranešama tai kitai valstybei narei.
3. Oficialus leidimas įsigyti ir oficialus leidimas laikyti B kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą gali būti išduotas priėmus vieną administracinį sprendimą.
4. Valstybės narės, gali svarstyti, ar asmenims, kurie atitinka šaunamojo ginklo leidimo išdavimo sąlygas, suteiktinas daugiametis leidimas įsigyti ir laikyti bet kokius šaunamuosius ginklus, kuriems reikia gauti leidimą, tačiau jos negali pažeisti:
a) reikalavimo informuoti kompetentingas institucijas apie ginklų perdavimą;
b) pareigos atlikti reguliarų įvertinimą, ar atitinkami asmenys vis dar tenkina leidimo išdavimo sąlygas; ir
c) nacionalinės teisės aktų nustatyto didžiausio leistino ginklų skaičiaus.
5. Valstybės narės priima taisykles, kuriomis remiantis užtikrinama, kad pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas B kategorijos ginklų leidimus turintiems asmenims 2008 m. liepos 28 d. nereikia prašyti leidimo jų turimiems C ir D kategorijų ginklams dėl 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/51/EB ( 5 ) įsigaliojimo. Tačiau vėlesnio C arba D kategorijų ginklo perdavimo atveju asmuo, kuriam perduodamas ginklas, remiantis nacionalinės teisės aktų nuostatomis turi gauti ar turėti licenciją arba specialų leidimą laikyti tokius ginklus.
8 straipsnis
1. Nė vienas asmuo negali laikyti C kategorijai priskirto šaunamojo ginklo, jei jis apie ginklą nepraneša valstybės narės, kurioje ginklas laikomas, valdžios institucijoms.
Valstybės narės numato, kad privaloma deklaruoti visus C kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, kurie šiuo metu yra laikomi jų teritorijoje, tačiau per metus nuo nacionalinių nuostatų, perkeliančių šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, įsigaliojimo apie juos iki šiol nebuvo pranešta.
2. Kiekvienas pardavėjas, prekiautojas arba privatus asmuo apie kiekvieną C kategorijai priskirto šaunamojo ginklo perleidimą arba perdavimą praneša valstybės narės, kurioje tai atliekama, valdžios institucijoms, nurodydamas duomenis, pagal kuriuos galima identifikuoti šaunamąjį ginklą ir jį įsigijusį asmenį. Jei tokį šaunamąjį ginklą įsigijęs asmuo yra nuolatinis kitos valstybės narės gyventojas, apie ginklo įsigijimą praneša ta valstybė narė, kurioje jis buvo įsigytas, ir šaunamąjį ginklą įsigijęs asmuo.
3. Jei valstybė narė savo teritorijoje draudžia įsigyti ir laikyti B, C arba D kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą arba nustato, kad jam įsigyti ir laikyti reikia gauti oficialų leidimą, ji apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, kurios apie tai padaro atitinkamą įrašą kiekviename Europos šaunamojo ginklo leidime, jų išduotame tokiam šaunamajam ginklui pagal 12 straipsnio 2 dalį.
9 straipsnis
1. Laikantis 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, A, B arba C kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą leidžiama perduoti asmeniui, kuris nėra nuolatinis nurodytosios valstybės narės gyventojas, kai:
— šaunamąjį ginklą įsigyjančiam asmeniui yra išduotas laikantis 11 straipsnio nuostatų oficialus leidimas pervežti ginklą į valstybę, kurioje jis paprastai nuolatos gyvena,
— šaunamąjį ginklą įsigyjantis asmuo pateikia raštišką deklaraciją, patvirtinančią ir pagrindžiančią jo ketinimą šaunamąjį ginklą laikyti valstybėje narėje, kurioje jis buvo įsigytas, jeigu toks asmuo įvykdo teisinius reikalavimus, toje valstybėje narėje nustatytus šaunamojo ginklo laikymui.
2. Valstybės narės gali išduoti oficialų leidimą savo nustatyta tvarka laikinai perduoti šaunamuosius ginklus.
10 straipsnis
Šaudmenų įsigijimo ir laikymo taisyklės yra tokios pat kaip ir šaunamųjų ginklų, kuriems jie skirti, įsigijimo ir laikymo taisyklės.
3 SKYRIUS
Ginklų judėjimo Bendrijoje formalumai
11 straipsnis
1. Nepažeidžiant 12 straipsnio nuostatų šaunamuosius ginklus galima perduoti iš vienos valstybės narės į kitą tik tada, kai yra laikomasi tolesnėse straipsnio dalyse nustatytos tvarkos. Šios nuostatos taip pat taikomos perduodant šaunamuosius ginklus, kai jie parduodami pristatant juos pirkėjui paštu.
2. Jei šaunamasis ginklas turi būti perduotas į kitą valstybę narę, iki jo perdavimo suinteresuotas asmuo valstybei narei, kurioje šis šaunamasis ginklas yra, pateikia tokius duomenis:
— šaunamąjį ginklą parduodančio arba perleidžiančio ir jį perkančio arba įsigyjančio asmens pavardę ir adresą arba prireikus – jo savininko pavardę ir adresą,
— adresą, kuriuo šaunamasis ginklas turi būti nusiųstas arba nugabentas,
— siųstinų arba gabentinų šaunamųjų ginklų skaičių,
— duomenis, leidžiančius šaunamąjį ginklą identifikuoti, taip pat pažymėjimą, nurodantį, kad šaunamasis ginklas patikrintas pagal 1969 m. liepos 1 d. Konvencijos dėl šaulių ginklų patvirtinimo žymenų abipusio pripažinimo nuostatas,
— nurodo, kaip šaunamasis ginklas bus perduotas,
— šaunamojo ginklo išsiuntimo ir numatomą jo gavimo datą.
Paskutinėse dviejose šios dalies įtraukose nurodytos informacijos galima nepateikti, jeigu šaunamąjį ginklą vienas prekiautojas perduoda kitam prekiautojui.
Valstybė narė, ypač atkreipdama dėmesį į saugumą, ištiria sąlygas, kuriomis šaunamasis ginklas turi būti perduotas.
Jeigu valstybė narė šaunamąjį ginklą leidžia perduoti, ji išduoda licenciją, kurioje įrašo visus pirmojoje pastraipoje nurodytus duomenis. Ši licencija yra laikoma su šaunamuoju ginklu tol, kol jis pasiekia savo paskirties vietą; ji pateikiama kiekvieną kartą, kai to pareikalauja valstybių narių valdžios institucijos.
3. Nereikalaudama iš anksto gauti 2 dalyje nurodyto oficialaus leidimo, kiekviena valstybė narė prekiautojams gali suteikti teisę iš savo teritorijos perduoti kitoje valstybėje narėje įsisteigusiam prekiautojui šaunamuosius ginklus, išskyrus karinius ginklus, kuriems šios direktyvos nuostatos pagal 2 straipsnio 2 dalį yra netaikomos. Šiam tikslui valstybė narė išduoda ne ilgiau kaip trejus metus galiojantį oficialų leidimą, kurį, priėmus motyvuotą sprendimą, bet kada galima paskelbti laikinai negaliojančiu arba panaikinti. Dokumentą, pagrįstą tuo oficialiu leidimu, privalu laikyti su šaunamuoju ginklu tol, kol šis ginklas pasiekia savo paskirties vietą; dokumentą reikia pateikti kiekvieną kartą, kai to pareikalauja valstybių narių valdžios institucijos.
Iki ginklų perdavimo datos prekiautojas valstybės narės, iš kurios vykdomas perdavimas, valdžios institucijoms praneša visus 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus duomenis. Valstybės narės valdžios institucijos atitinkamais atvejais vykdo atsitiktinės atrankos patikrą, siekdamos patikrinti, ar prekiautojo pateikta informacija atitinka realias ginklų perdavimo ypatybes. Informaciją prekiautojas turi pateikti per pakankamos trukmės laikotarpį
4. Kiekviena valstybė narė kitai valstybei narei pateikia šaunamųjų ginklų, kuriuos galima leisti perduoti į jos teritoriją be išankstinio šios valstybės narės sutikimo, sąrašą.
Šie šaunamųjų ginklų sąrašai perduodami prekiautojams, gavusiems pritarimą šaunamuosius ginklus perduoti šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka be išankstinio oficialaus leidimo.
12 straipsnis
1. Jeigu 11 straipsnyje numatyta tvarka netaikoma, vykstant per kelias ar daugiau valstybių narių šaunamojo ginklo laikyti neleidžiama, jeigu suinteresuotas asmuo nėra gavęs oficialaus kiekvienos tokios valstybės narės leidimo.
Valstybės narės tokį oficialų leidimą, kuris turi būti pratęsiamas, gali suteikti vienai arba kelioms kelionėms ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Šie oficialūs leidimai įrašomi į Europos šaunamųjų ginklų leidimą, kurį keliautojas privalo pateikti kiekvieną kartą, kai to paprašo valstybių narių valdžios institucijos.
2. ►M1 Nepaisant 1 dalies nuostatų, medžiotojai (C ir D kategorijų ginklų atveju) ir šauliai (B, C ir D kategorijų ginklų atveju), vykdami per dvi valstybes nares ar daugiau tam, kad galėtų užsiimti savo veikla, be išankstinio leidimo gali turėti vieną arba kelis ginklus, jei jie turi Europos šaunamųjų ginklų leidimą, kuriame įrašytas toks šaunamasis ginklas arba šaunamieji ginklai, ir jei jie gali įrodymais pagrįsti savo kelionės priežastis, pvz., pateikti kvietimą ar kitokį dokumentą, kuris pagrįstų medžioklę ar sportinio šaudymo veiklą valstybėje narėje, į kurią jie vyksta.
Valstybės narės negali reikalauti už Europos šaunamojo ginklo leidimo pripažinimą sumokėti mokesčius ar įmokas. ◄
Vis dėlto ši išimtis netaikoma, kai vykstama į valstybę narę, kuri nurodytuosius šaunamuosius ginklus draudžia įsigyti ir laikyti arba kuri pagal 8 straipsnio 3 dalį nustato, kad jiems įsigyti ir laikyti reikia oficialaus leidimo; tokiu atveju Europos šaunamųjų ginklų leidime daromas įrašas.
Pagal 17 straipsnyje minimą ataskaitą Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, taip pat apsvarstys šios dalies antrosios pastraipos nuostatų taikymo padarinius, ypač jų įtaką viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.
3. Pagal susitarimus dėl nacionalinių dokumentų abipusio pripažinimo dvi arba keletas valstybių narių gali numatyti lankstesnes nei šiame straipsnyje nustatytosios taisykles judėjimo su šaunamaisiais ginklais jų teritorijoje taisykles.
13 straipsnis
1. Kiekviena valstybė narė visą savo turimą naudingą informaciją apie galutinį ginklų perdavimą praneša valstybei narei, į kurios teritoriją jie buvo perduoti.
2. Visą informaciją, kurią valstybės narės 11 straipsnyje nustatyta tvarka gauna apie šaunamųjų ginklų perdavimus ir 7 straipsnio 2 dalyje bei 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka – apie ne nuolatos gyvenančių toje šalyje gyventojų šaunamųjų ginklų įsigijimą ir laikymą, valstybėms narėms, į kurias ginklai perduodami, jos praneša dar neprasidėjus atitinkamiems perdavimams ir, jei reikia, dar neprasidėjus ginklų perdavimui – tranzito valstybėms narėms.
3. Valstybės narės reguliariai keičiasi informacija, siekdamos veiksmingai įgyvendinti šią direktyvą. Todėl taikant šį straipsnį Komisija ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 28 d. sukuria kontaktinę grupę keitimuisi informacija vykdyti. Kiekviena valstybė narė informuoja viena kitą ir Komisiją apie nacionalines valdžios institucijas, atsakingas už informacijos perdavimą ir gavimą bei 11 straipsnio 4 dalyje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą.
13a straipsnis
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsnių nuostatos, atsižvelgiant į šios direktyvos 8 straipsnį.
Nustatoma, kad Sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 6 ), 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
14 straipsnis
Valstybės narės priima reikiamas nuostatas, draudžiančias perduoti į jų teritoriją:
— šaunamąjį ginklą, išskyrus 11 ir 12 straipsniuose numatytus atvejus ir jei yra laikomasi šiuose straipsniuose nustatytų reikalavimų,
— kitą, ne šaunamąjį ginklą, jei to nedraudžia atitinkamos valstybės narės nacionaliniai teisės aktai.
4 SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
15 straipsnis
1. Valstybės narės prie išorinių Bendrijos sienų sugriežtina ginklų laikymo kontrolę. Jos visų pirma užtikrina, kad vykstantieji iš trečiųjų šalių, ketinantys toliau keliauti į kitą valstybę narę, laikytųsi 12 straipsnio nuostatų.
2. Šios direktyvos nuostatos neužkerta kelio valstybei narei arba vežėjui atlikti patikrinimo tada, kai yra įsėdama į transporto priemonę.
3. Valstybės narės Komisijai praneša, kokiu būdu yra atliekamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas patikrinimas. Komisija išanalizuoja šią informaciją ir pasirūpina, kad ji būtų prieinama visoms valstybėms narėms.
4. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo teisės aktų nuostatas, įskaitant ginklų įsigijimo ir laikymo tvarkos pakeitimus, jei nacionaliniai teisės aktai yra griežtesni nei minimalūs standartai, kuriuos jos turi patvirtinti. Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms.
16 straipsnis
Valstybės narės nustato sankcijų sistemą, taikomą pažeidus šiai direktyvai įgyvendinti priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti jų įgyvendinimą. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
17 straipsnis
Komisija iki 2015 m. liepos 28 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl padėties, susiklosčiusios taikant šios direktyvos nuostatas, kartu su pasiūlymais, jei tai yra reikalinga.
Komisija iki 2012 m. liepos 28 d. atlieka tyrimą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl galimo šaunamųjų ginklų kategorijų skaičiaus sumažinimo iki dviejų (draudžiamų ir leidžiamų šaunamųjų ginklų) privalumų ir neigiamų aspektų, siekiant, kad geriau veiktų aptariamų gaminių vidaus rinka, galbūt supaprastinant tvarką.
Komisija iki 2010 m. liepos 28 d. pateikia ataskaitą dėl šaunamųjų ginklų kopijų pateikimo į rinką tyrimo rezultatų, siekiant nustatyti, ar tokių ginklų įtraukimas į šios direktyvos taikymo sritį yra galimas ir pageidautinas.
18 straipsnis
Valstybės narės tinkamu laiku priima įstatymus, kitus teisės aktus ir administracines nuostatas, būtinus, kad šia direktyva numatytas priemones būtų galima įgyvendinti ne vėliau kaip iki 1993 m. sausio 1 d. Apie priemones, kurių buvo imtasi, jos nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.
Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
19 straipsnis
Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
|
I. |
Šioje direktyvoje „ginklas“ – tai: — bet kokie šios direktyvos 1 straipsnyje apibrėžti šaunamieji ginklai, — kiti ginklai, apibrėžti nacionaliniuose teisės aktuose. |
|
II. |
Šioje direktyvoje „šaunamasis ginklas“ – tai:
|
|
III. |
Šiame priede daiktai, kurie atitinka „šaunamojo ginklo“ apibrėžimą, neturi būti laikomi tą apibrėžimą atitinkančiais, jeigu jie: a) yra visam laikui padaromi netinkamais naudoti juos dezaktyvavus, užtikrinant, kad visos šaunamojo ginklo svarbios sudedamosios dalys galutinai pakeistos taip, kad neįmanoma jų panaudoti ir išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, kad būtų galima šaunamajam ginklui vėl kokiu nors būdu grąžinti jo veiksmingumą; b) yra skirti duoti pavojaus signalui, signalizuoti, žmonėms gelbėti, gyvuliams dobti, medžioti harpūnais (žeberklais) arba skirti naudoti pramoniniams arba techniniams tikslams, jei juos galima panaudoti tik nurodytam tikslui; c) yra laikomi senoviniais ginklais arba jų kopijomis, jei jie nebuvo priskirti pirmiau minėtoms kategorijoms ir jei jiems taikomos nacionalinių įstatymų nuostatos. Valstybės narės priima nuostatas, kad kompetentingos institucijos tikrintų a punkte nustatytas dezaktyvavimo priemones, siekdamos užtikrinti, kad padaryti šaunamojo ginklo pakeitimai paverstų jį galutinai nebenaudojamu. Valstybės narės numato, kad po tokio patikrinimo būtų išduotas sertifikatas ar kitas dokumentas, liudijantis, kad šaunamasis ginklas yra dezaktyvuotas, arba kad ant šaunamojo ginklo būtų įtvirtintas aiškiai matomas tai įrodantis ženklas. Komisija, vadovaudamasi šios direktyvos 2 straipsnio 13a dalyje nustatyta tvarka, siekdama užtikrinti, kad dezaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų galutinai nebenaudotini, nustato bendras dezaktyvavimo standartų ir technologijų gaires. Laukdamos, kol bus suderinta visoje Bendrijoje, šiame skirsnyje išvardytiems šaunamiesiems ginklams valstybės narės gali taikyti savo nacionalinių įstatymų nuostatas. |
|
IV. |
Šiame priede: a) „trumpasis šaunamasis ginklas“ – tai šaunamasis ginklas su ne ilgesniu kaip 30 cm vamzdžiu arba toks, kurio visas ilgis yra ne didesnis kaip 60 cm; b) „ilgasis šaunamasis ginklas“ – tai bet kuris kitas šaunamasis ginklas, išskyrus trumpąjį šaunamąjį ginklą; c) „automatinis šaunamasis ginklas“ – tai šaunamasis ginklas, kuris, iššovus šovinį, kiekvieną kartą automatiškai užsitaiso ir iš kurio, nuspaudus nuleistuką vieną kartą, galima iššauti daugiau nei vieną šovinį; d) „pusiau automatinis šaunamasis ginklas“ – tai šaunamasis ginklas, kuris iššovus šovinį kiekvieną kartą automatiškai užsitaiso ir iš kurio, nuspaudus nuleistuką vieną kartą, galima iššauti tik vieną šovinį; e) „pertaisomas šaunamasis ginklas“ – tai šaunamasis ginklas, kuris yra sukonstruotas taip, kad, iššovus šovinį, ranka atliekamu veiksmu ginklas turi būti užtaisomas iš dėtuvės arba iš būgnelio; f) „vienašūvis šaunamasis ginklas“ – tai šaunamasis ginklas be dėtuvės, kuris prieš kiekvieną šūvį užtaisomas ranka įdedant šovinį į šovinio lizdą arba į užtaisymo išėmą vamzdžio drūtgalyje; g) „šaudmenys su pramušančiaisiais sviediniais“ – tai kariniai šaudmenys, kurių sviedinys yra su metaliniu apvalkalu ir turi kietą pramušančią šerdį; h) „šaudmenys su sprogstamaisiais sviediniais“ – tai kariniai šaudmenys, kurių sviedinys yra su sprogstamuoju užtaisu, sprogstančiu sviediniui atsitrenkus į kliūtį; i) „šaudmenys su padegamaisiais sviediniais“ – tai kariniai šaudmenys, kurių sviedinys yra su cheminiu mišiniu, užsiliepsnojančiu, kai susimaišo su oru arba atsitrenkia į kliūtį. |
II PRIEDAS
EUROPOS ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ LEIDIMAS
Leidime turi būti šie skyriai:
a) turėtojo tapatybę nurodantis skyrius;
b) ginklo arba šaunamojo ginklo identifikavimo skyrius, įskaitant nuorodą į direktyvoje apibrėžtą kategoriją;
c) skyrius, kuriame nurodytas leidimo galiojimo laikas;
d) leidimą išduodančios valstybės narės reikmėms skirtas skyrius (oficialių leidimų tipas ir nuorodos į juos ir t. t.);
e) kitų valstybių narių darytiniems įrašams skirtas skyrius (oficialūs leidimai atvykti į jos teritoriją ir t. t.);
f) šie įrašai:
„Šiame leidime nurodyta teisė vykti į kitą valstybę narę turint vieną ar keletą B, C arba D kategorijai priskirtų šaunamųjų ginklų įgyjama tada, kai iš jau aplankytos valstybės narės iš anksto yra gautas vienas arba keletas atitinkamų oficialių leidimų. Europos šaunamojo ginklo leidime gali būti padarytas įrašas apie tokį arba tokius leidimus.
Pirmiau nurodytas iš anksto gaunamas oficialus leidimas iš esmės nėra būtinas, kai su C arba D kategorijos šaunamuoju ginklu vykstama medžioti arba kai su B, C ar D kategorijos šaunamuoju ginklu vykstama dalyvauti sportinio medžioklinio šaudymo renginiuose, jei vykstantis asmuo turi leidimą šaunamiesiems ginklams ir gali nurodyti savo kelionės priežastį.“
Jeigu valstybė narė, laikydamasi 8 straipsnio 3 dalies nuostatų, kitą valstybę narę informuoja, kad laikyti tam tikrus B, C arba D kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus yra draudžiama arba jiems įsigyti būtinas oficialus leidimas, yra daromas vienas iš šių įrašų:
„Vykti į … (nurodoma (-os) valstybė (-ės)) su šaunamuoju ginklu … (identifikavimas) yra draudžiama.“
„Norint vykti į … (nurodoma (-os) valstybė (-ės)) su šaunamuoju ginklu … (identifikavimas) būtina gauti oficialų leidimą.“
( 1 ) OL C 235, 1987 9 1, p. 8 ir
OL C 299, 1989 11 28, p. 6.
( 2 ) OL C 231, 1990 9 17, p. 69 ir
OL C 158, 1991 6 17, p. 89.
( 3 ) OL C 35, 1988 2 8, p. 5.
( 4 ) OL L 144, 1997 4 6, p. 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/29/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).
( 5 ) OL L 179, 2008 7 8, p. 5.
( 6 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).