–

D. Ustariz Aróstegui, atstovaujamo prokuroro J. Araiz Rodríguez ir advokato J. Martínez García,

–

Departamento de Educación del Gobierno de Navarra, atstovaujamo letrado I. Iparraguirre Múgica,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos S. Jiménez García,

–

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, M. Figueiredo ir T. Larsen, taip pat N. Gabriel ir J. Marques,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. van Beek ir N. Ruiz García,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (toliau – Bendrasis susitarimas), pateikiamo 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368) priede, 4 punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Daniel Ustariz Aróstegui ir Departamento de Educación del Gobierno de Navarra (Navaros vyriausybės Švietimo ministerija, toliau – ministerija) dėl šios atsisakymo skirti darbo užmokesčio priedą pagal lygį.

3

Kaip matyti iš Direktyvos 1999/70 1 straipsnio teksto, ja siekiama „įgyvendinti Bendrąjį susitarimą <…>, sudarytą <…> tarp bendrųjų skirtingų pramonės šakų organizacijų ([Europos profesinių sąjungų konfederacijos] (ETUC), [Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos] (UNICE) ir [Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro] (CEEP)) ir pateikiamą šios direktyvos priede“.

4

Pagal Bendrojo susitarimo 1 punktą šio susitarimo tikslas yra, pirma, pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą, ir, antra, sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar paeiliui nustatant terminuotus darbo santykius.

5

Bendrojo susitarimo 3 punkte „Apibrėžimai“ nustatyta:

„Šiame susitarime:

6

Bendrojo susitarimo 4 punkto „Nediskriminavimo principas“ 1 dalyje numatyta:

„Pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis ar palaiko terminuotus darbo santykius, nebent ši nevienoda traktuotė yra objektyviai pagrįsta.“

7

1993 m. rugpjūčio 30 d.Texto Refundido del Estatuto del Personal al Servicio de las Administraciones Públicas de Navarra (konsoliduota Navaros viešosios valdžios institucijų darbuotojų tarnybos nuostatų redakcija), patvirtintos Decreto Foral Legislativo 251/1993 (Regiono įstatyminis dekretas Nr. 251/1993, toliau – DFL Nr. 251/93) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Navaros viešosios valdžios institucijų darbuotojų korpusą sudaro:

8

Pagal DFL Nr. 251/93 12 straipsnį:

„Navaros viešosios valdžios institucijų pareigūnai pagal įsidarbinant reikalaujamą kvalifikaciją ir jų vykdomas užduotis, priskiriami prie toliau nurodytų lygmenų <…>“

9

DFL Nr. 251/93 13 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kiekvienas ankstesniame straipsnyje nurodytas lygmuo apima septynis lygius.

2.   Naujai įdarbinti pareigūnai priskiriami prie atitinkamo lygmens 1 lygio.

3.   Pareigūnai gali būti paaukštinami nuosekliai juos priskiriant prie aukštesnio lygio – nuo atitinkamo lygmens, kuriam jie priklauso, 1 lygio iki 7, kaip nustatyta šių Tarnybos nuostatų 16 straipsnyje.“

10

DL 251/93 16 straipsnyje nurodyta:

„1.   Pareigūnai gali būti paaukštinami nuosekliai juos priskiriant prie aukštesnio lygio – nuo atitinkamo lygmens, kuriam jie priklauso, 1 lygio iki 7 lygio, neatsižvelgiant į tai, kokios specializacijos yra jų diplomas, išsilavinimas ar profesija.

2.   Prie aukštesnio lygio priskiriama kasmet, taikant tokią procedūrą:

11

DFL Nr. 251/93 ketvirtoje pereinamojo laikotarpio nuostatoje numatyta:

„1. Nuo 1992 m. sausio 1 d. iki tol, kol bus priimtas 1991 m. vasario 26 d.Ley Foral 5/1991 de Presupuestos Generales de Navarra para 1991 (Regiono įstatymas Nr. 5/1991 dėl 1991 m. Navaros bendrojo biudžeto) 13 straipsnyje nurodytas teisės aktas dėl dabartinės lygių ir tarnybos stažo sistemos pakeitimo, šių Tarnybos nuostatų 16 straipsnyje nustatytos priskyrimo prie aukštesnio lygio sistemos taikymas laikinai sustabdomas ir nuo minėtos datos tokia tvarka taikomas atskirai kiekvienam pareigūnui, atsižvelgiant į atitinkamame lygyje įgytą jo tarnybos stažą:

2. Taikant pirmesnės dalies nuostatas, šių Tarnybos nuostatų 17 straipsnyje numatytais atvejais, kai prie aukštesnio lygmens priskiriama toje pačioje institucijoje, nuo minėtos dienos taip pat laikinai išlaikomas turėtas lygmens, iš kurio perkelta į aukštesnį lygmenį, lygis ir šiame lygyje įgytas tarnybos stažas.“

12

DFL 251/93 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūno pagrindinį asmeninį darbo užmokestį sudaro atitinkamo lygmens pradinis darbo užmokestis, lygį atitinkantis darbo užmokestis ir priedas už tarnybos stažą. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad pagrindinis asmeninis darbo užmokestis yra su pareigūno statusu susijusi įgyta teisė.

13

2009 m. rugsėjo 28 d.Decreto Foral 68/2009 por el que se regula la contratación de personal en régimen administrativo en las Administraciones Públicas de Navarra (Regiono dekretas Nr. 68/2009, kuriame reglamentuojamas administracinių sutartininkų įdarbinimas Navaros viešosios valdžios institucijose sudarant viešosios teisės reglamentuojamas sutartis), iš dalies pakeisto 2017 m. kovo 29 d.Decreto Foral 21/2017 (Regiono dekretas Nr. 21/2017; toliau – Regiono dekretas Nr. 68/2009), 11 straipsnyje nustatyta:

„Darbuotojai, įdarbinti pagal viešosios teisės reglamentuojamas sutartis, gauna dirbamą darbą arba einamas pareigas atitinkantį darbo užmokestį, priedą už tarnybos stažą ir šeimos išmoką. [Priedas pagal lygį] nemokamas, nes tai yra su pareigūno statusu susijęs pagrindinis asmeninis darbo užmokestis.“

14

Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. D. Ustariz Aróstegui eina mokytojo pareigas ministerijoje kaip administracinis sutartininkas, įdarbintas pagal viešosios teisės reglamentuojamą terminuotą sutartį. Nuo minėtos datos jis atlieka savo pareigas keliuose švietimo centruose.

15

2016 m. liepos 1 d. D. Ustariz Aróstegui paprašė ministerijos atgaline data už ketverius metus paskirti jam darbo užmokesčio priedą pagal lygį, kuris pagal Regiono dekretą Nr. 68/2009 mokamas mokytojams pareigūnams, turintiems tokį patį darbo stažą kaip ir D. Ustariz Aróstegui.

16

2016 m. spalio 18 d. jis pateikė skundą pagal hierarchiją aukštesnei institucijai dėl implicitinio sprendimo atmesti šį prašymą. 2016 m. gruodžio 23 d. regiono ministerijos nutarimu skundas buvo atmestas.

17

2017 m. vasario 28 d. D. Ustariz Aróstegui apskundė šį nutarimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 1 de Pamplona (Pamplonos administracinis teismas, Ispanija).

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šiuo metu Navaroje galiojančią teisinę sistemą vienintelė objektyvi darbo užmokesčio priedo pagal lygį mokėjimo sąlyga yra reikalavimas turėti šešerių metų ir septynių mėnesių tarnybos stažą artimiausiame žemesniame lygyje, t. y. prie aukštesnio lygio priskiriama automatiškai praėjus tam tikram laikui. Jis taip pat teigia, kad nacionalinės teisės aktuose lygis laikomas kaip pareigūnams būdinga profesinės karjeros pažangos sistema, todėl darbo užmokesčio priedas pagal lygį yra asmeninis darbo užmokestis, susijęs su pareigūno statusu, ir tai yra subjektyvi jo suteikimo sąlyga.

19

D. Ustariz Aróstegui atitinka objektyvų reikalavimą būti sukaupusiam šešerių metų ir septynių mėnesių darbo stažą, tačiau neatitinka subjektyvaus reikalavimo turėti pareigūno statusą.

20

Nurodžius, kad nėra skirtumo tarp mokytojo pareigūno ir mokytojo administracinio sutartininko vykdomų funkcijų, teikiamų paslaugų ir profesinių pareigų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimų dėl to, ar darbo užmokesčio priedo pagal lygį pobūdis ir tikslas gali būti objektyvi priežastis, kuri pateisintų mažiau palankių sąlygų taikymą administraciniams sutartininkams.

21

Šiomis aplinkybėmis Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 1 de Pamplona (Pamplonos administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [Bendrojo susitarimo] 4 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamas regiono teisės aktas, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame aiškiai nurodyta, kad tam tikras darbo užmokesčio priedas nepripažįstamas ir nemokamas Navaros viešosios valdžios institucijų darbuotojams, priskirtiems prie „administracinių sutartininkų“ kategorijos ir dirbantiems pagal viešosios teisės reglamentuojamas terminuotas sutartis, nes šiuo priedu atlyginama tik už darbuotojų, priskirtų prie „valstybės pareigūnų“ kategorijos ir dirbančių pagal neterminuotas sutartis, paaukštinimą ir profesinės karjeros pažangą?“

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės normos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias darbo užmokesčio priedas suteikiamas tik mokytojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis ir turintiems pareigūno statusą, bet nemokamas mokytojams, dirbantiems kaip administraciniai sutartininkai pagal terminuotą sutartį.

23

Reikia priminti, kad Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje, kiek tai susiję su darbo sąlygomis, numatytas draudimas pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams taikyti mažiau palankias sąlygas negu pagal neterminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams, kurių padėtis yra panaši, remiantis vien tuo, kad jie dirba pagal terminuotas sutartis, nebent šis nevienodas vertinimas yra objektyviai pagrįstas.

24

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, pirma, ministerija įdarbino D. Ustariz Aróstegui mokytoju kaip administracinį sutartininką pagal viešosios teisės reglamentuojamą terminuotą sutartį, todėl neginčijama, kad jo statusas patenka į sąvokos „pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį ir 3 punkto 1 dalį, taikymo sritį, taigi jam taikomos šio nuostatos.

25

Antra, kalbant apie sąvoką „darbo sąlygos“, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad lemiamas kriterijus nustatant, ar tam tikra priemonė patenka į šią sąvoką, yra būtent susijęs su darbu, t. y. nustatytais darbuotojo ir jo darbdavio darbo santykiais (2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Grupo Norte Facility, C‑574/16, EU:C:2018:390, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

26

Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši sąvoka apima, inter alia, trimečius tarnybos stažo priedus (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres, C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 50 punktą; taip pat 2011 m. kovo 18 d. Nutarties Montoya Medina, C‑273/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:167, 32 punktą), šešiamečius priedus už tęstinį mokymąsi (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 9 d. Nutarties Lorenzo Martínez, C‑556/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:67, 38 punktą), įtraukimą į profesinio vertinimo planą ir esant teigiamam įvertinimui, piniginio priedo skyrimą (2016 m. rugsėjo 21 d. Nutarties Álvarez Santirso, C‑631/15, EU:C:2016:725, 36 punktas), taip pat dalyvavimą horizontaliosios karjeros pažangos sistemoje, už kurį mokamas darbo užmokesčio priedas (2018 m. kovo 22 d. Nutarties Centeno Meléndez, C‑315/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 47 punktas).

27

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos, šešerių metų ir septynių mėnesių tarnybos stažas yra vienintelė objektyvi tokio priedo suteikimo sąlyga, ir kadangi šis priedas susijęs su darbo santykiais, jis mokamas būtent dėl jų, todėl, esant tokioms sąlygoms, jo suteikimas turėtų būtų laikomas „darbo sąlyga“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį.

28

Trečia, primintina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nediskriminavimo principu, kuris konkrečiai išreikštas Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pateisinamas (2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Grupo Norte Facility, C‑574/16, EU:C:2018:390, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29

Ministerija savo rašytinėse pastabose šiuo klausimu nurodė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas skirtingas pareigūnų ir administracinių sutartininkų, dirbančių pagal viešosios teisės reglamentuojamas sutartis, koks yra D. Ustariz Aróstegui, vertinimas nepatenka į Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje nustatyto draudimo taikymo sritį, nes pagal nacionalinę teisę ne darbo santykių termino apibrėžtumas ar neapibrėžtumas, o šių santykių pobūdis, t. y. ar santykiai yra statutiniai, ar sutartiniai, lemia teisę į darbo užmokesčio priedą, kaip antai tą, dėl kurio kilo ginčas pagrindinėje byloje.

30

Be to, Ispanijos vyriausybė ir ministerija per posėdį Teisingumo Teisme pareiškė, kad šis darbo užmokesčio priedas nesuteikiamas ir mokytojams, dirbantiems pagal privatinės teisės reglamentuojamas neterminuotas sutartis.

31

Vis dėlto reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalies formuluotės, pakanka, kad atitinkamiems pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams būtų taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams, tam, kad jie galėtų pagrįstai reikalauti taikyti jiems šią nuostatą.

32

Taigi, kaip savo išvados 31 punkte nurodė generalinė advokatė, šiuo klausimu nebūtina, kad atitinkamiems pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams būtų taikomos mažiau palankios sąlygos, palyginti su visomis nuolatinių darbuotojų kategorijomis.

33

Vadinasi, reikia išnagrinėti, ar pareigūnų ir administracinių sutartininkų, dirbančių pagal viešosios teisės reglamentuojamas sutartis, dėl kurių situacijos kilo ginčas pagrindinėje byloje, padėtis yra panaši.

34

Siekiant įvertinti, ar darbuotojai dirba vienodą arba panašų darbą, kaip tai suprantama pagal Bendrąjį susitarimą, vadovaujantis jo 3 punkto 2 dalimi ir 4 punkto 1 dalimi reikia nustatyti, ar atsižvelgiant į visus aspektus, pavyzdžiui, darbo pobūdį, mokymo ir darbo sąlygas, jų situacija gali būti laikoma panašia (2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Grupo Norte Facility, C‑574/16, EU:C:2018:390, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi kompetenciją vertinti faktines aplinkybes, turi nustatyti, ar pareigūnų ir administracinių sutartininkų, dirbančių pagal viešosios teisės reglamentuojamas sutartis, situacija yra panaši (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Grupo Norte Facility, C‑574/16, EU:C:2018:390, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nėra jokio skirtumo tarp mokytojo pareigūno ir mokytojo administracinio sutartininko, kuriuo yra D. Ustariz Aróstegui, funkcijų, teikiamų paslaugų ir profesinių pareigų.

37

Taigi konstatuotina, kad tokio pagal terminuotą sutartį dirbančio darbuotojo, kaip D. Ustariz Aróstegui, situacija yra panaši į nuolatinio darbuotojo situaciją, tačiau galutinį vertinimą turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes.

38

Šiomis sąlygomis reikia konstatuoti, kaip savo išvados 44 punkte nurodė ir generalinė advokatė, kad panašios situacijos vertinamos skirtingai, kai pagal terminuotas sutartis dirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams, įgijusiems tam tikrą stažą, priedas, kaip antai tas, dėl kurio kilo ginčas pagrindinėje byloje, nėra skiriamas, o esant panašiai situacijai, teisė į šį darbo užmokesčio priedą pripažįstama pareigūnams.

39

Ketvirta, reikia nustatyti, ar egzistuoja objektyvios priežastys, kaip jos suprantamos pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, kurios galėtų pateisinti tokį skirtingą vertinimą.

40

Kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, sąvoka „objektyvios priežastys“ apima reikalavimą, kad nustatytas skirtingas požiūris būtų pagrįstas tiksliais ir konkrečiais veiksniais, kurie apibūdina atitinkamą darbo sąlygą, atsižvelgiant į konkrečias jos taikymo aplinkybes ir remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais tam, kad būtų įvertinta, ar šis skirtingas požiūris atitinka tikrus poreikius, leidžia pasiekti numatytą tikslą ir yra būtinas jam pasiekti. Šiuos veiksnius gali lemti, be kita ko, ypatingas užduočių, kurioms atlikti terminuotos sutartys buvo sudarytos, pobūdis ir savybės arba tam tikrais atvejais – teisėto valstybės narės socialinės politikos tikslo siekimas (2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Del Cerro Alonso, C‑307/05, EU:C:2007:509, 53 punktas; 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres, C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 55 punktas ir 2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Grupo Norte Facility, C‑574/16, EU:C:2018:390, 54 punktas).

41

Atvirkščiai, rėmimasis vien tuo, kad administracinių sutartininkų, kaip D. Ustariz Aróstegui, darbas yra laikinas, neatitinka šių reikalavimų, todėl vien tai negali būti objektyvi priežastis, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį. Iš tiesų pripažinus, kad vien to, jog darbo santykiai yra laikini, pakanka skirtingam požiūriui į neterminuotai ir terminuotai dirbančius darbuotojus pateisinti, Direktyvos 1999/70 ir Bendrojo susitarimo tikslai netektų prasmės, ir taip tęstųsi terminuotai dirbantiems darbuotojams nepalanki situacija (2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Rosado Santana, C‑177/10, EU:C:2011:557, 74 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Šiuo klausimu Ispanijos vyriausybė ir ministerija savo rašytinėse pastabose teigė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas darbo užmokesčio priedas yra pagrindinis asmeninis darbo užmokestis, siejamas su pareigūno statusu. Konkrečiai tariant, šiuo priedu siekiama atlyginti už pareigūnų pažangą pagal profesinės karjeros raidos sistemą, o tai pateisina jo nemokėjimą, be kita ko, administraciniams sutartininkams, dirbantiems pagal viešosios teisės reglamentuojamas sutartis, nes jie negali būti priskirti prie aukštesnio lygio.

43

Šiuo klausimu reikia priminti, kad atsižvelgiant į diskreciją, kurią turi valstybės narės, organizuodamos savo viešąją administraciją, iš principo jos gali, nepažeisdamos Direktyvos 1999/70 ir Bendrojo susitarimo, numatyti paskyrimo pareigūnais sąlygas ir jų darbo sąlygas (2012 m. spalio 18 d. Sprendimo Valenza ir kt., C‑302/11–C‑305/11, EU:C:2012:646, 57 punktas ir 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Motter, C‑466/17, EU:C:2018:758, 43 punktas). Taigi valstybės narės turi teisę numatyti darbo stažo reikalavimus, kai siekiama užimti tam tikras pareigas, arba paaukštinimo taikant vidinę tvarką galimybę suteikti tik pareigūnams, jeigu toks skirtingas požiūris kyla dėl būtinybės atsižvelgti į objektyvius reikalavimus, susijusius su atitinkamu darbu, bet ne su apibrėžta darbo santykių trukme (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Rosado Santana, C‑177/10, EU:C:2011:557, 76 ir 79 punktus).

44

Vis dėlto bendra ir abstrakti sąlyga, kad asmuo turi turėti pareigūno statusą tam, kad jam būtų taikoma tokia darbo sąlyga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, neatsižvelgiant, be kita ko, į konkretų patikėtų užduočių pobūdį ar jų ypatybes, neatitinka šio sprendimo 40–41 punktuose nurodytų reikalavimų (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Rosado Santana, C‑177/10, EU:C:2011:557, 80 punktą).

45

Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad skirtingas vertinimas negali būti pateisinamas bendruoju interesu, kuris savaime būdingas priėmimo į valstybė tarnybą tvarkai (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Vernaza Ayovi, C‑96/17, EU:C:2018:603, 46 punktą).

46

Atitinkamai, kaip savo išvados 51 punkte nurodė generalinė advokatė, pagrindinėje byloje nagrinėjamas darbo užmokesčio priedo nemokėjimas administraciniams sutartininkams, dirbantiems pagal viešosios teisės reglamentuojamas sutartis, išplaukiantis pagal Regiono dekreto Nr. 68/2009 11 straipsnį, negali būti pateisinamas, nebent pareigūnų statuso ypatybės realiai lemia šio priedo suteikimą.

47

Šiuo atveju iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų matyti, kad minėto priedo suteikimas siejamas ne su atitinkamo pareigūno priskyrimu prie aukštesnio lygio, bet su darbo stažu. Tai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamo priedo paskirtis iš pradžių buvo pareigūnų nuopelnų pripažinimas pagal profesinės karjeros pažangos sistemą ir skyrėsi nuo priemonės, kuria tik siekiama atlyginti už tarnybos stažą, negali būti pagrindas pripažinti, kad šis priedas yra neatskiriamai susijęs su pareigūno statusu, nes remiantis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, taikytomis klostantis faktinėms aplinkybėms pagrindinėje byloje, paaukštinimo priskiriant prie aukštesnio lygio sistema buvo sustabdyta ir pakeista nuostata, pagal kurią teisės į šį priedą įgijimas susietas su išdirbtu tam tikru laikotarpiu, o taip paneigiamas bet koks skirtumas, palyginti su paprastu priedu už tarnybos stažą. Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjamas darbo užmokesčio priedas pareigūnams suteikiamas tik dėl to, kad jie išdirbo reikalaujamą laikotarpį, ir neturi poveikio jų pozicijai profesinės karjeros pažangos sistemoje, tačiau tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

48

Be to, kalbant apie Ispanijos vyriausybės ir ministerijos pateiktą argumentą, kad yra pareigūnų pareigų pobūdžio skirtumas, kuris gali pateisinti palankesnių sąlygų jiems taikymą, palyginti su panašioje situacijoje esančiais administraciniais sutartininkais, dirbančiais pagal viešosios teisės reglamentuojamas sutartis, reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra tai pagrindžiančių konkrečių ir tikslių įrodymų. Bet kuriuo atveju toks skirtumas galėtų būti svarbus tik tada, kai darbo užmokesčio priedo suteikimo tikslas yra atlyginti už padarytas užduotis, kurias galėtų atlikti tik pareigūnai, bet ne pagal terminuotą sutartį dirbantys administraciniai sutartininkai. Per posėdį Teisingumo Teisme ministerija patvirtino tą aplinkybę, kad į laikotarpius, išdirbtus pagal viešosios teisės reglamentuojamas terminuotas sutartis, atsižvelgiama priimant sutartininką į nuolatinę tarnybą, o tai prieštarauja teiginiui, kad tokių užduočių įgyvendinimas yra lemiamas veiksnys suteikiant darbo užmokesčio priedą, atsižvelgiant į tai, kad sutartininkas negalėjo atlikti šių užduočių iki jo priėmimo į nuolatinę tarnybą (pagal analogiją žr. 2018 m. kovo 22 d. Nutarties Centeno Meléndez, C‑315/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 75 punktą).

49

Taigi darytina išvada, kurią turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad šiuo atveju nėra „objektyvių priežasčių“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, kuriomis būtų galima pagrįsti darbo užmokesčio priedo nesuteikimą administraciniams sutartininkams, dirbantiems pagal viešosios teisės reglamentuojamas sutartis ir išdirbusiems laikotarpį, kurio reikalaujama siekiant gauti pagrindinėje byloje nagrinėjamą darbo užmokesčio priedą.

50

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias darbo užmokesčio priedas suteikiamas tik mokytojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis ir turintiems pareigūnų statusą, tačiau jis nesuteikiamas, be kita ko, mokytojams, dirbantiems kaip administraciniai sutartininkai pagal viešosios teisės reglamentuojamas terminuotas sutartis, jei vienintelė minėto priedo suteikimo sąlyga yra tam tikros trukmės darbo laikotarpis.

51

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1999 m. kovo 18 d. Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, pateikiamo 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias darbo užmokesčio priedas suteikiamas tik mokytojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis ir turintiems pareigūnų statusą, tačiau jis nesuteikiamas, be kita ko, mokytojams, dirbantiems kaip administraciniai sutartininkai pagal viešosios teisės reglamentuojamas terminuotas sutartis, jei vienintelė minėto priedo suteikimo sąlyga yra tam tikros trukmės darbo laikotarpis.