52014XG1223(02)

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52014XG1223(02) - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52014XG1223(02)

Help

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl darbo plano kultūros srityje (2015–2018 m.)

OL C 463, 2014 12 23, p. 4–14 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 463/4

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl darbo plano kultūros srityje (2015–2018 m.)

(2014/C 463/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

I. ĮVADAS

PRIMINDAMI pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį Europos Sąjungai pavestus tikslus kultūros srityje;

PRIMINDAMI 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės (1) ir joje nustatytus strateginius tikslus: kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimą, kultūros, kaip kūrybiškumo katalizatoriaus, propagavimą ir kultūros, kaip vieno iš esminių Sąjungos tarptautinių santykių elementų, propagavimą;

PRIMINDAMI Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) (2), ypač jo bendrus tikslus, kuriais siekiama didinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, puoselėti Europos kultūros paveldą ir didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą, kad būtų remiamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas;

PRIMINDAMI esminį kultūros ir kūrybos sektorių indėlį į ekonominį, socialinį ir regionų vystymąsi, šių sektorių svarbą pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ ir tai, kad kultūros ministrų diskusija 2014 m. lapkričio 25 d. Tarybos posėdyje bus prisidėta prie Tarybos veiksmų atliekant šios strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą, numatytą 2015 m.;

ATKREIPDAMI DĖMESĮ į darbo, atlikto įgyvendinant Tarybos 2011–2014 m. darbo planą kultūros srityje (3), rezultatus, taip pat į Taryboje valstybių narių atlikto galutinio įvertinimo (4) rezultatus, kurie yra Komisijos parengtos galutinės 2011–2014 m. kultūros srities darbo plano įgyvendinimo ir svarbos vertinimo ataskaitos (5) pagrindas;

ATSIŽVELGDAMI į 2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl kultūros valdymo (6), ypač į jų nuostatą, kuria prašoma reguliariai ir ankstyvame etape dalytis informacija apie ES politiką ir veiksmus kitose politikos srityse, turinčius tiesioginį ar netiesioginį poveikį kultūros klausimams ir politikai;

SUSITARIA:

—	tinkamai atsižvelgdami į subsidiarumo principą, nustatyti 2015–2018 m. ketverių metų darbo planą kultūros srityje, numatant laikotarpio vidurio peržiūrą;

—	kultūros srityje vykdomoje veikloje daugiausia dėmesio skirti šiame darbo plane išvardytoms prioritetinėms temoms, svarbiausiems dalykams, rezultatams ir darbo metodams;

—	patvirtinti I priede išdėstytus darbo plano prioritetus;

—	remiantis I ir II prieduose nustatytais prioritetais, principais ir įgaliojimais, įsteigti iš valstybių narių paskirtų ekspertų sudarytas darbo grupes ir stebėti jų veiklą.

LAIKOSI NUOMONĖS, kad ketverių metų darbo planas turėtų būti grindžiamas šiais pagrindiniais principais:

a)	remtis ankstesnio darbo plano kultūros srityje (2011–2014 m.) pasiekimais, suteikiant jam labiau strateginį aspektą, kad būtų sustiprintas darbo plano ir Tarybos bei rotacijos tvarka pirmininkaujančių valstybių narių darbo tarpusavio ryšys;

b)	daugiausia dėmesio skirti tiems dalykams, kurių atveju esama akivaizdžios ES pridėtinės vertės;

c)	atsižvelgti į esminę kultūros ir menų vertę skatinant kultūrų įvairovę;

užtikrinti kultūros ir kūrybos sektorių kompetenciją, inovacijas ir konkurencingumą skatinant menininkų, kūrėjų ir kultūros srities specialistų darbą ir pripažįstant šių sektorių indėlį siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač daug dėmesio skiriant perėjimo prie skaitmeninių technologijų uždaviniams;

e)	atitinkamais atvejais integruoti kultūros aspektą kitose politikos srityse, laikantis SESV 167 straipsnio 4 dalies;

f)	skatinti sektorių bendradarbiavimą;

g)	užtikrinti sinergiją su programa „Kūrybiška Europa“;

h)	siekti formuoti faktiniais duomenimis grindžiamą politiką.

II. PRIORITETAI ir DARBO METODAI

—

SUSITARIA siekti I priede išdėstytų prioritetų:

A.	Prieinama ir įtrauki kultūra;

B.	Kultūros paveldas;

C.	Kultūros ir kūrybos sektoriai: kūrybinė ekonomika ir inovacijos;

D.	Kultūrų įvairovės propagavimas, kultūra ES išorės santykiuose ir judumas.

—

SUSITARIA, kad patikimi, palyginami ir atnaujinami kultūros statistiniai duomenys yra patikimo kultūros politikos formavimo pagrindas, todėl statistika yra tarpsektorinis šio darbo plano prioritetas; todėl LAUKIA darbo, kuris turi būti atliktas globojant Eurostatui, rezultatų, siekiant užtikrinti reguliarų kultūros statistinių duomenų rengimą ir platinimą, kartu atsižvelgiant į ESS-net tinklo ataskaitoje dėl kultūros statistikos pateiktas rekomendacijas;

—	SUSITARIA įvertinti kultūros srityje atliekamą darbą palaikant ES išorės santykius; taip pat susitaria dėl to, kad reikia tęsti veiklą šioje srityje bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija;

—

SUSITARIA naudotis įvairiais darbo metodais, atsižvelgiant į tikslą ir dalyką:

i)	atvirąjį koordinavimo metodą (AKM), kuris turėtų išlikti pagrindinis valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo darbo metodas;

ii)	neformalius kultūros ministerijų pareigūnų susitikimus, be kita ko, su kitų ministerijų pareigūnais;

iii)	Komisijos sušaukiamas ad hoc ekspertų grupes ar teminius seminarus, kuriuose toliau nagrinėjami su darbo plane nurodytais dalykais susiję klausimai ir veikla derinama su kitomis darbo plano priemonėmis;

iv)	Komisijos rengiami vertinimo posėdžiai politikos srityse, kurioms buvo skirta daug dėmesio ankstesniuose darbo planuose kultūros srityje;

v)	konferencijos, tyrimai ir tarpusavio mokymosi iniciatyvos.

III. VEIKSMAI

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

—	laikantis subsidiarumo principo, nacionaliniu lygiu formuojant politiką, atsižvelgti į šio darbo plano rezultatus,

—	visais lygiais platinti informaciją apie darbo plano rezultatus suinteresuotiesiems subjektams.

PRAŠO TARYBAI PIRMININKAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ:

—	trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupėje rengiant 18 mėnesių darbo programą atsižvelgti į šio darbo plano prioritetus,

—	informuoti Tarybos kultūros srities parengiamąjį organą apie kitų Tarybos parengiamųjų organų atliekamą darbą, kuris turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį kultūros klausimams ir politikai (7),

—	prireikus sušaukti neformalius susitikimus (įskaitant jungtinius ir tarpsektorinius), kuriuose būtų svarstomi darbo plano rezultatai bei į juos atsižvelgiama, ir kuo labiau juos platinti,

—	remiantis Komisijos galutine ataskaita, parengta naudojantis valstybių narių savanoriškai pateikta informacija, apsvarstyti, ar siūlyti naują darbo planą.

PRAŠO KOMISIJOS:

—

remti valstybes nares ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus jiems bendradarbiaujant pagal šiose išvadose nustatytą sistemą, visų pirma:

a)	remiant kuo platesnį valstybių narių, taip pat ekspertų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą I priede nurodytose darbo struktūrose;

b)	papildant AKM grupių darbą tyrimais ir tarpusavio mokymosi veikla;

—	platinti informaciją apie darbo plano įgyvendinimo rezultatus tiek kalbų, kiek laikoma tikslinga, be kita ko, naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, savo interneto svetaine,

—	kuo ankstyvesniame etape informuoti kompetentingą Tarybos kultūros srities parengiamąjį organą apie savo atitinkamas iniciatyvas, ypač atkreipiant dėmesį į pasiūlymus, kurių atveju poveikio vertinime buvo akcentuotas tiesioginis ar netiesioginis poveikis kultūros klausimams (8),

—	užtikrinti keitimąsi informacija tarp AKM grupių kultūros srityje, taip pat tarp tokių grupių ir atitinkamų AKM grupių, dirbančių susijusiuose sektoriuose,

—	reguliariai informuoti Tarybos kultūros srities parengiamąjį organą apie darbo kultūros statistikos srityje pažangą,

—	reguliariai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais Europos lygmeniu, įskaitant pilietinę visuomenę, ir juos informuoti darbo plano įgyvendinimo pažangos klausimais, kad būtų užtikrinta veiklos svarba ir matomumas, be kita ko, pasitelkiant Europos kultūros forumą;

—	iki 2018 m. pirmojo pusmečio pabaigos, remiantis valstybių narių savanoriškai pateikta informacija, priimti galutinę darbo plano įgyvendinimo ir svarbos vertinimo ataskaitą.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

—	dirbti kartu (vadovaujantis bendradarbiavimo dvasia ir derinant veiklą) naudojantis šiose išvadose apibūdintomis darbo struktūromis ir metodais, kad ES lygmeniu būtų užtikrinta pridėtinė vertė kultūros srityje,

—	atsižvelgti į kultūros aspektą formuluojant, įgyvendinant ir vertinant politiką bei veiksmus kitose politikos srityse, ypač daug dėmesio skiriant tam, kad būtų užtikrintas ankstyvas ir veiksmingas šio aspekto įtraukimas į politikos plėtojimo procesą,

—

skatinti geresnį kultūros indėlį siekiant bendrųjų strategijos „Europa 2020“ tikslų, atsižvelgiant į šio sektoriaus vaidmenį užtikrinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir į jo teigiamą poveikį tokioms sritims, kaip užimtumas, socialinė įtrauktis, švietimas ir mokymas, turizmas, moksliniai tyrimai bei inovacijos ir regionų vystymasis,

—	propaguoti skaitymą kaip priemonę siekiant skleisti žinias, didinti kūrybiškumą, remti kultūros prieinamumą bei kultūrų įvairovę ir puoselėti europinės tapatybės suvokimą, atsižvelgiant į įvairias sąlygas, taikomas elektroninėms knygoms ir spausdintinėms knygoms,

—	reguliariai ir ankstyvame etape dalytis informacija apie ES politiką ir veiksmus, turinčius tiesioginį ar netiesioginį poveikį kultūros klausimams ir politikai, ir šiuo požiūriu ragina jas keistis informacija skaitmeninėmis priemonėmis, įskaitant virtualias platformas,

—

skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, ypač šalimis kandidatėmis, potencialiomis šalimis kandidatėmis ir Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančiomis šalimis, taip pat su kompetentingomis tarptautinėmis kultūros srities organizacijomis, įskaitant Europos Tarybą, be kita ko, reguliariai rengiant susitikimus su atitinkamų trečiųjų šalių atstovais,

—	atlikti darbo plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą, kad jį būtų galima prireikus pritaikyti arba perorientuoti atsižvelgiant į pasiektus rezultatus ir politinius pokyčius ES lygmeniu.

(1) OL C 287, 2007 11 29, p. 1.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 221.

(3) OL C 325, 2010 12 2, p. 1.

(4) Dok. 9591/14.

(5) Dok. 12646/14.

(6) OL C 393, 2012 12 19, p. 8.

(7) Vadovaujantis 2012 m. Tarybos išvadomis dėl kultūros valdymo.

(8) Žr. 7 išnašą.

I PRIEDAS

2015–2018 m. darbo plano kultūros srityje prioritetai

A prioritetinė sritis. Prieinama ir įtrauki kultūra

Europos kultūros darbotvarkė. Kultūros įvairovė ir kultūrų dialogas (3.1)

Strategija „Europa 2020“. Integracinis augimas (3 prioritetas)

Veikėjai	Dalykai	Priemonės ir darbo metodai (įskaitant tarpsektorinius)	Rezultatai, kurių tikimasi, ir orientacinis tvarkaraštis
Valstybės narės	A1) Bendrosios kompetencijos „kultūrinis sąmoningumas ir raiška“ ugdymas	AKM (1), tarpsektorinis Ekspertai nustatys gerąją praktiką siekiant ugdyti šią bendrąją kompetenciją ir integruoti ją į švietimo politiką, remdamiesi žiniomis ir požiūriais, nustatytais 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2).	2015 m. pabaiga Nacionalinio ir Europos lygmens kultūros ir švietimo institucijoms skirtas gerosios praktikos vadovas.
Valstybės narės	A2) Kultūros prieinamumo skatinimas naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis: auditorijos formavimo politika ir strategijos	AKM	2015–2016 m.
	Dėl skaitmeninių technologijų pakito būdai, kuriais žmonės susipažįsta su kultūriniu turiniu, jį gamina ir naudoja. Koks yra perėjimo prie skaitmeninių technologijų poveikis auditorijos formavimo politikai ir kultūros įstaigų praktikai?	Ekspertai apibendrins esamą politiką bei programas ir nustatys gerąją praktiką.	Gerosios praktikos vadovas kultūros įstaigoms ir specialistams.
	Skaitymo propagavimas skaitmeninėje aplinkoje, kad būtų skatinamas prieinamumas ir auditorijos formavimas. Reguliavimo sistemos, kurioje ypač daug dėmesio skiriama licencijavimo praktikai, tarpvalstybinėms paslaugoms ir elektroninių knygų skolinimui viešosiose bibliotekose, struktūros nustatymas.	AKM pogrupis (3) Ekspertai apibendrins geriausią praktiką.	2015 m. Ataskaita, kurioje pateikiami atvejų tyrimai.
Valstybės narės	A3) Kultūros indėlio užtikrinant socialinę įtrauktį skatinimas	AKM	2017–2018 m.
Valstybės narės	Kaip galima vykdant viešąją politiką skatinti ir remti kultūros įstaigas joms palaikant partnerystės ryšius su kitais sektoriais (sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, įkalinimo įstaigų ir t. t.)?	Ekspertai apibendrins esamą viešąją politiką, kurią vykdant sprendžiami socialinės įtraukties pasitelkiant kultūrą klausimai, ir nustatys gerąją praktiką.	Gairės politikos formuotojams ir kultūros įstaigoms.

B prioritettinė sritis. Kultūros paveldas

Europos kultūros darbotvarkė. Kultūros įvairovė ir kultūrų dialogas (3.1)

Strategija „Europa 2020“. Pažangus ir tvarus augimas (1 ir 2 prioritetai)

Veikėjai	Dalykai	Priemonės ir darbo metodai (įskaitant tarpsektorinius)	Rezultatai, kurių tikimasi, ir orientacinis tvarkaraštis
Valstybės narės	B1) Kultūros paveldo dalyvaujamasis valdymas	AKM	2015–2016 m.
Valstybės narės	Naujoviškų materialiojo, nematerialiojo ir skaitmeninio paveldo daugiapakopio valdymo metodų, kuriuos taikant dalyvautų viešasis sektorius, privatieji suinteresuotieji subjektai ir pilietinė visuomenė, nustatymas. Bus nagrinėjamas bendradarbiavimas vykdant veiklą įvairiuose valdymo lygmenyse ir politikos srityse.	Ekspertai apibendrins ir palygins viešąją politiką nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis siekdami nustatyti gerąją praktiką, taip pat bendradarbiaudami su esamais paveldo tinklais.	Gerosios praktikos vadovas politikos formuotojams ir kultūros paveldo įstaigoms.
Valstybės narės	B2) Gebėjimai, mokymas ir žinių perdavimas: tradicinės ir atsirandančios su paveldu susijusios profesijos	AKM, tarpsektorinis	2017–2018 m.
Valstybės narės	Paveldo srities specialistų gebėjimų stiprinimas. Tradicinių gebėjimų bei praktinės patirties perdavimo ir atsirandančių profesijų akcentavimas, be kita ko, perėjimo prie skaitmeninių technologijų kontekste. Bus skatinamas švietimo ekspertų dalyvavimas.	Ekspertai apibendrins esamas mokymo programas ir nustatys atsirandančius gebėjimus bei mokymo poreikius materialiojo, nematerialiojo ir skaitmeninio paveldo srityje.	Gerosios praktikos vadovas kultūros ir švietimo įstaigoms.
Komisija	B3) Rizikos vertinimas ir prevencija siekiant apsaugoti kultūros paveldą nuo gaivalinių nelaimių poveikio ir grėsmių, kurias kelia žmogaus veikla Esamų strategijų ir praktikos nacionaliniu lygmeniu apibendrinimas. Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra, be kita ko, išteklių pereikvojimas, tarša, netvarus vystymasis, konfliktų zonos ir gaivalinės nelaimės (gaisrai, potvyniai, žemės drebėjimai).	Tyrimas	2016 m.

C prioritetinė sritis. Kultūros ir kūrybos sektoriai. Kūrybinė ekonomika ir inovacijos

Europos kultūros darbotvarkė. Kultūra kaip kūrybiškumo katalizatorius (3.2)

Strategija „Europa 2020“. Pažangus ir tvarus augimas (1 ir 2 prioritetai)

Veikėjai

Dalykai

Priemonės ir darbo metodai (įskaitant tarpsektorinius)

Rezultatai, kurių tikimasi, ir orientacinis tvarkaraštis

Valstybės narės

C1) Galimybės gauti finansavimą

AKM (4), tarpsektorinis

2015 m.

Daugiausia dėmesio skiriama kultūros ir kūrybos sektorių finansų sistemos aplinkai. Finansinių priemonių, kaip antai paskolų ir vertybinių popierių, nagrinėjimas. Alternatyvių finansavimo formų, kaip antai viešųjų ir privačių lėšų, neformalių investuotojų, rizikos kapitalo, sutelktinio finansavimo, rėmimo, dovanojimo bei filantropinės veiklos, apžvalga ir analizė.

Bus skatinamas finansų ir ekonomikos ekspertų dalyvavimas.

Ekspertai nustatys naujoviškus finansavimo modelius ir investavimo į kultūros ir kūrybos sektorius praktiką.

Viešosioms valdžios institucijoms skirtos rekomendacijos

C2) Viešosios politikos vaidmuo plėtojant kultūros ir kūrybos sektorių verslumo ir inovacijų potencialą

Valstybės narės

a.	Kultūros ir kūrybiškumo sankirtos, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, ekonominį tvarumą ir socialinę įtrauktį. Išnagrinėti ir skatinti kultūros bei kūrybos sektorių ir kitų atitinkamų sektorių sinergiją.

Gali būti priimtos Tarybos išvados

2015 m.

Valstybės narės

b.	Nustatyti inovacines priemones verslumui skatinti ir naujus verslo modelius kultūros ir kūrybos sektoriuose.

AKM, tarpsektorinis

2016–2017 m.

Bus skatinamas ekonomikos ir verslo ekspertų dalyvavimas.

Ekspertai nustatys kultūros ir kūrybos sektorių verslininkams skirtų verslo rėmimo priemonių gerąją praktiką.

Gerosios praktikos vadovas ir rekomendacijos viešosioms valdžios institucijoms

Valstybės narės

C3) Tvarus kultūrinis turizmas

AKM, tarpsektorinis

2017–2018 m.

Nustatyti būdus, kaip sukurti Europos turizmo pasiūlą, pagrįstą materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu, kaip vienu iš konkurencijos veiksnių siekiant skatinti naujas tvaraus turizmo formas. Išnagrinėti, kaip kultūrinės medžiagos skaitmeninimas ir skaitmeninės paslaugos gali skatinti transeuropinių turizmo tinklų plėtrą ir maršrutų plėtojimą, įskaitant mažas populiarėjančias kelionių vietas, taip pat atsižvelgiant į šiuolaikinio meno sričių veiklą, festivalius ir kultūros renginius.

Bus skatinamas turizmo ekspertų dalyvavimas.

Ekspertai apibendrins metodus ir priemones, kuriomis siekiama padaryti Europos kultūros paveldą prieinamą per turizmo skatinimo ir rinkodaros sistemą ir suderinamą su šia sistema.

Gairės politikos formuotojams

D prioritetinė sritis. Kultūrų įvairovės propagavimas, kultūra ES išorės santykiuose ir judumas

Europos kultūros darbotvarkė. Kultūros įvairovė ir kultūrų dialogas (3.1), kultūra, kaip vienas iš esminių tarptautinių santykių elementų (3.3)

Strategija „Europa 2020“. Tvarus ir integracinis augimas (2 ir 3 prioritetai), ES išorės politikos priemonių panaudojimas.

Veikėjai

Dalykai

Priemonės ir darbo metodai (įskaitant tarpsektorinius)

Rezultatai, kurių tikimasi, ir orientacinis tvarkaraštis

Valstybės narės / Komisija

D1) UNESCO konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo

Remiantis 2012 m. ES vardu parengta ataskaita (5), įvertinti 2005 m. UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įgyvendinimą. Apsvarstyti jos poveikį susitarimams ir protokolams dėl bendradarbiavimo kultūros srityje, įtrauktiems į laisvosios prekybos susitarimus. Išanalizuoti jų taikymą, ypač skaitmeninių technologijų kontekste.

Vertinimo veikla

2015 m.

D2) Kultūra ES išorės santykių srityje

a.	Kultūra vykdant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką

Valstybės narės

—	Remti kultūros įtraukimą į ES vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkę, priemones ir programas, įgyvendinamas su trečiosiomis šalimis, ir įvertinti kultūros vaidmenį tvaraus vystymosi srityje.

Gali būti priimtos Tarybos išvados

2015 m.

Komisija / Valstybės narės

—	Esamos su kultūra susijusios programos šalyse, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika,

Tyrimas

Diskusijos ir tolesnė veikla Tarybos kultūros srities parengiamuosiuose organuose dalyvaujant Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovams

2015 m.

Valstybės narės

b.	Strateginio požiūrio į kultūrą kaip ES išorės santykių aspektą stiprinimas

Bendri neoficialūs kultūros ministerijų vyresniųjų pareigūnų ir užsienio reikalų ministerijų vyresniųjų pareigūnų, atsakingų už kultūrą, susitikimai, kuriuose taip pat galėtų dalyvauti EIVT (6)

2015–2018 m.

Komisija / Valstybės narės

c.	Parengiamieji veiksmai kultūros kaip ES išorės santykių aspekto srityje (7): diskusijos, analizė ir tolesnė veikla, kuriose dalyvauja Tarybos kultūros srities parengiamasis organas ir EIVT.

Analizė ir tolesni veiksmai

2015–2018 m.

Komisija

D3) Kultūrų dialogas ir judumas

2016 m., ataskaitos kiekviena tema

a.	Kultūrų dialogas

Vertinimo posėdis

b.	Kultūros specialistų judumas, įskaitant su menininkų judumu tarpvalstybinėse situacijose susijusias mokestines kliūtis. Bus skatinamas mokesčių ekspertų dalyvavimas.

Vertinimo posėdis

c.	Kolekcijų judumas

Vertinimo posėdis

d.	Neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant ES importo taisykles, reglamentuojančias iš trečiųjų šalių nelegaliai eksportuotas kultūros vertybes.

Tyrimas

2016 m.

Valstybės narės

D4) Kinas. Europos filmų sklaidos gerinimas

AKM

2017–2018 m.

Nustatyti, kaip kino politika ir paramos priemonės regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis gali papildyti viena kitą, siekiant gerinti Europos filmų sklaidą, ypač skaitmeninėje aplinkoje.

Bus skatinama, kad dalyvautų už kino politiką atsakingi ministerijų ekspertai ir nacionalinių kino fondų bei institutų ekspertai.

Ekspertai nustatys gerąją praktiką, atsižvelgdami į Europos kino forumo (8) veiklos rezultatus.

Gerosios praktikos vadovas.

(1) Pagal 2011–2014 m. darbo planą kultūros srityje 2014 m. įsteigta darbo grupė, kurios įgaliojimai buvo pratęsti. Ją sudaro tiek kultūros, tiek švietimo ministerijų ekspertai.

(2) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(3) Tai yra AKM darbo grupės pogrupis, atsakingas už kultūros prieinamumo skatinimą naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis.

(4) Pagal 2011–2014 m. darbo planą kultūros srityje 2014 m. įsteigta darbo grupė.

(5) Periodinė kas ketverius metus Europos Sąjungos vardu teikiama ataskaita dėl priemonių, skirtų kultūrų raiškos įvairovei apsaugoti ir skatinti pagal 2008 m. UNESCO konvenciją. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (SWD(2012) 129 final).

(6) Posėdžius savanoriškai rengs Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės narės.

(7) http://cultureinexternalrelations.eu/wp-content/uploads/2013/05/Executive-Summary-ENG_13.06.2014.pdf

(8) Europos kino forumas yra struktūrinio dialogo platforma, Komisijos nustatyta jos komunikatu „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje“ (dok. 10024/14). Pirmųjų šio struktūrinio dialogo rezultatų tikimasi sulaukti 2016 m.

II PRIEDAS

Narystės valstybių narių pagal 2015–2018 m. darbo planą kultūros srityje sudarytose darbo grupėse ir šių grupių veiklos principai

Narystė

—	Valstybės narės grupių darbe dalyvauja savanoriškai ir bet kuriuo metu gali prie jų prisijungti.

—

Kiekviena valstybė narė, norinti dalyvauti grupių darbe, paskirs ekspertus darbo grupės nariais. Valstybė narė pasirūpins, kad paskirti ekspertai turėtų atitinkamos veiklos nacionaliniu lygiu praktinės patirties, ir užtikrins veiksmingą ryšių palaikymą su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis. Ekspertų paskyrimo procedūras koordinuos Komisija. Norint, kad ekspertų patirtis kuo geriau atitiktų nagrinėjamas temas, valstybės narės prireikus gali kiekvienai temai paskirti atskirą ekspertą.

—	Kiekviena darbo grupė gali nuspręsti pasikviesti nepriklausomų ekspertų, kad jie padėtų darbo grupei jos veikloje, taip pat pilietinės visuomenės atstovų ir Europos trečiųjų šalių atstovų.

Darbo tvarka

—	Grupės turi nagrinėti darbo plane nustatytus dalykus laikydamosi I priede nurodytų terminų.

—	Nustatyti tikslai, kuriuos reikia pasiekti, ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis gali būti tikslinami atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus ir politikos pokyčius ES lygiu.

—	Grupė vidutiniškai veiklą vykdo 18 mėnesių; per tą laikotarpį gali būti surengiami vidutiniškai 6 posėdžiai.

—	Kiekviena darbo grupė turės pati paskirti savo pirmininką ar pirmininkus kiekvienai į prioritetus įtrauktai temai nagrinėti.

Ataskaitų teikimas ir informacija

—	Darbo grupių pirmininkai Kultūros reikalų komitetui teiks darbo atitinkamoje darbo grupėje pažangos ataskaitas. Kultūros reikalų komitetui bus suteikta galimybė teikti rekomendacijas darbo grupėms, siekiant užtikrinti, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai ir koordinuojamas šių grupių darbas.

—	Dėl kiekvieno iš I priede nurodytų tikslų grupės pateiks atlikto darbo ataskaitą, kurioje bus pateikti konkretūs ir panaudojami rezultatai.

—	Galimybė susipažinti su visų grupių posėdžių darbotvarkėmis ir protokolais bus sudaroma visoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į jų dalyvavimo tam tikros srities veikloje mastą. Grupių rezultatai bus skelbiami.

—	Komisija darbo grupėms teiks logistinę paramą ir sekretoriato paslaugas. Kiek įmanoma, ji kitomis tinkamomis priemonėmis (be kita ko, atlikdama jų darbo sričiai aktualius tyrimus) padės joms atlikti jų darbą.

—	Pirmiau nurodytomis ataskaitomis bus naudojamasi Komisijai rengiant galutinę darbo plano įgyvendinimo ataskaitą.

Top

Choose the experimental features you want to try