This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02012R0648-20200101
Regulation (EU) No 648/2012 of the European Parliament and of the Council of 4 July 2012 on OTC derivatives, central counterparties and trade repositories (Text with EEA relevance)Text with EEA relevance
Consolidated text: 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
02012R0648 — LT — 01.01.2020 — 015.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 648/2012 2012 m. liepos 4 d. dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201 2012.7.27, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
Pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 648/2012
2012 m. liepos 4 d.
dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų
(Tekstas svarbus EEE)
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiuo reglamentu nustatomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitos ir dvišalio rizikos valdymo reikalavimai, reikalavimai teikti ataskaitas, taikomi išvestinių finansinių priemonių sutartims, ir vienodi pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų veiklos reikalavimai.
2. Šis reglamentas taikomas pagrindinėms sandorio šalims ir jų tarpuskaitos nariams, finansų sandorio šalims ir sandorių duomenų saugykloms. Jis taikomas ne finansų sandorio šalims ir prekybos vietoms, jeigu taip nustatyta.
3. Šio reglamento V antraštinė dalis taikoma tik perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 18 punkto a ir b papunkčiuose bei 19 punkte.
4. Šis reglamentas netaikomas:
a) Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams ir kitoms valstybių narių įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas, bei kitoms Sąjungos valstybinėms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą;
b) Tarptautinių atsiskaitymų bankui;
c) toliau nurodytų šalių centriniams bankams ir valstybinėms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą:
i) Japonijos;
ii) Jungtinių Amerikos Valstijų;
iii) Australijos;
iv) Kanados;
v) Honkongo;
vi) Meksikos;
vii) Singapūro;
viii) Šveicarijos.
5. Išskyrus 9 straipsnyje numatytą prievolę teikti ataskaitas, šis reglamentas netaikomas šiems subjektams:
a) daugiašaliams plėtros bankams, išvardytiems Direktyvos 2006/48/EB VI priedo 1 dalies 4.2 skirsnyje;
b) valstybinio sektoriaus subjektams, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 18 punkte, priklausantiems centrinei valdžiai ir turintiems specialias centrinės valdžios teikiamas garantijas;
c) Europos finansinio stabilumo fondui ir Europos stabilumo mechanizmui.
6. Komisija įgaliojama pagal 82 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 4 dalyje nustatyto sąrašo pakeitimo.
Tuo tikslu Komisija iki 2012 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas valstybės įstaigų, valdančių valstybės skolą ar dalyvaujančių ją valdant ir centrinių bankų traktavimą tarptautiniu lygiu;
Į ataskaitą įtraukiama lyginamoji analizė, apimanti šių įstaigų ir centrinių bankų traktavimą daugelyje trečiųjų šalių teisinių sistemų, tarp kurių būtų mažiausiai trys svarbiausios jurisdikcijos pagal sutarčių sandorių apimtį, ir rizikos valdymo standartus, taikomus išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos šiose jurisdikcijose yra įvedę šios įstaigos ir centriniai bankai. Jei ataskaitoje, visų pirma pagal lyginamosios analizės rezultatus, padaroma išvada, kad šių trečiųjų šalių centrinių bankų fiskalinei atsakomybei būtina netaikyti tarpuskaitos ir ataskaitų teikimo prievolės, Komisija juos įtraukia į 4 dalyje nustatytą sąrašą.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:
1) pagrindinė sandorio šalis – juridinis asmuo, kuris užima sutarčių, kuriomis prekiaujama vienoje ar daugiau finansų rinkų, sandorio šalių tarpininko padėtį ir taip tampa pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams;
2) sandorių duomenų saugykla – juridinis asmuo, kuris centralizuotai renka ir saugo informaciją apie išvestines finansines priemones;
3) tarpuskaita – procesas, kurio metu nustatomos pozicijos, įskaitant grynųjų įsipareigojimų apskaičiavimą, ir užtikrinama, kad esama finansinių priemonių, grynųjų pinigų arba ir finansinių priemonių, ir grynųjų pinigų dėl šių pozicijų atsirandančiai rizikai apdrausti;
4) prekybos vieta – sistema, kurią valdo investicinė įmonė ar rinkos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktuose, kurie nėra finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kuri apjungia interesus pirkti ir parduoti finansines priemones sistemoje tokiu būdu, kad sudaroma sutartis pagal tos direktyvos II arba III antraštines dalis;
5) išvestinė finansinė priemonė arba išvestinių finansinių priemonių sutartis – finansinė priemonė, nustatyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 4–10 punktuose, kaip įgyvendinama pagal Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 38 ir 39 straipsnius;
6) išvestinių finansinių priemonių klasė – išvestinių finansinių priemonių, turinčių bendrų ir esminių ypatybių, įskaitant bent santykį su pagrindiniu turtu, pagrindinio turto tipu ir sąlyginės sumos valiuta, pogrupis. Tai pačiai klasei priklausančių išvestinių finansinių priemonių terminai gali būti skirtingi;
7) ne biržos išvestinė finansinė priemonė arba ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis – išvestinių finansinių priemonių sutartis, nevykdoma reguliuojamojoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, arba reguliuojamai rinkai lygiaverte laikomoje trečiosios valstybės rinkoje pagal šio reglamento 2a straipsnį;
8) finansų sandorio šalis –
a) investicinė įmonė, gavusi veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES ( 1 );
b) kredito įstaiga, gavusi veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES ( 2 );
c) draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė, gavusi leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB ( 3 );
d) KIPVPS ir tam tikrais atvejais jo valdymo įmonė, gavęs leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB, išskyrus atvejus, kai tas KIPVPS yra įsteigtas išimtinai tik vieno darbuotojų akcijų pirkimo plano ar kelių tokių planų tikslais;
e) profesinių pensijų įstaiga (PPĮ), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2341 ( 4 ) 6 straipsnio 1 punkte;
f) alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kuris yra įsteigtas Sąjungoje arba kurį valdo leidimą pagal tą direktyvą gavęs arba pagal tą direktyvą įregistruotas alternatyvaus investavimo fondo valdytojas (AIFV), išskyrus atvejus, kai tas AIF yra įsteigtas išimtinai tik vieno darbuotojų akcijų pirkimo plano ar kelių tokių planų tikslais, arba, jei AIF yra specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas, kaip nurodyta Direktyvos 2011/61/ES 2 straipsnio 3 dalies g punkte, ir, kai aktualu, jo AIFV, įsteigtas Sąjungoje;
g) centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, gavęs veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 ( 5 );
9) ne finansų sandorio šalis – Sąjungoje įsteigta įmonė, nepaminėta 1 ir 8 punktuose;
10) pensijų sistemos įstaiga:
a) už profesinių pensijų skyrimą atsakingos įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/41/EB 6 straipsnio a punkte, įskaitant visus įgaliotus subjektus, kurie atsakingi už tokios įstaigos valdymą ir kurie veikia jos vardu, kaip nurodyta tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat juridiniai subjektai, įsteigti tokių įstaigų investavimo tikslu, kurie veikia vadovaudamiesi vien tik jų interesais;
b) Direktyvos 2003/41/EB 3 straipsnyje nurodytų įstaigų profesinių pensijų skyrimo įmonės;
c) gyvybės draudimo įmonių profesinių pensijų skyrimo įmonės, kurioms taikoma Direktyva 2002/83/EB, jei visas tai įmonei priklausantis turtas ir įsipareigojimai yra skirti konkrečiam tikslui, valdomi ir organizuojami atskirai nuo kitos draudimo įmonės veiklos, nesant jokiai perkėlimo galimybei;
d) visi kiti įgalioti ir prižiūrimi subjektai arba įstaigos, kurie veikia tik nacionaliniu mastu, jeigu:
i) jie yra pripažįstami pagal nacionalinę teisę ir
ii) jų pagrindinis tikslas yra teikti pensines išmokas;
11) sandorio šalies kredito rizika – rizika, kad sandorio šalis gali neįvykdyti savo įsipareigojimų anksčiau, nei baigiasi su sandoriu susiję grynųjų pinigų srautai;
12) sąveikos susitarimas – dviejų arba daugiau pagrindinių sandorio šalių susitarimas vykdyti tarpsisteminius sandorius;
13) kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, nurodyta šio straipsnio 8 punkte nurodytuose teisės aktuose, 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta kompetentinga institucija arba institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal 22 straipsnį;
14) tarpuskaitos narys – įmonė, kuri dalyvauja pagrindinės sandorio šalies veikloje ir yra atsakinga už finansinių įsipareigojimų, atsirandančių dėl tokio dalyvavimo, vykdymą;
15) klientas – įmonė, kurią su pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariu sieja sutartiniai santykiai, tai įmonei suteikiantys galimybę savo sandorių tarpuskaitą atlikti pasitelkiant tą pagrindinę sandorio šalį;
16) grupė – įmonių grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir jos dukterinės įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose, arba Direktyvos 2006/48/EB 3 straipsnio 1 dalyje ir 80 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų įmonių grupė;
17) finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra įsigyti akcijų arba verstis viena ar keliomis veiklos rūšimis, išvardytomis Direktyvos 2006/48/EB I priedo 2–12 punktuose;
18) finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios įmonės yra kredito įstaigos arba finansų įstaigos, iš kurių bent viena patronuojamoji įmonė yra kredito įstaiga, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ( 6 ) 2 straipsnio 15 dalyje;
19) papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto kaip nuosavybės turėjimas arba jo valdymas, duomenų apdorojimo paslaugų valdymas arba kita panaši veikla, papildanti vienos arba kelių kredito įstaigų pagrindinę veiklą;
20) akcijų paketas – tiesiogiai arba netiesiogiai turima pagrindinės sandorio šalies arba sandorių duomenų saugyklos akcijų paketo dalis, kuri sudaro bent 10 proc. kapitalo arba balsavimo teisių, kaip nustatyta 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ( 7 ), skaidrumo reikalavimų suderinimo 9 ir 10 straipsniuose, atsižvelgiant į sujungimo sąlygas, nustatytas tos direktyvos 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse, arba kuri leidžia daryti reikšmingą įtaką tų pagrindinių sandorio šalių arba sandorių duomenų saugyklų valdymui;
21) patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibūdinta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose;
22) patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kaip apibūdinta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose; bet kuri patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė taip pat laikoma tos įmonės, kuri yra pagrindinė šių įmonių patronuojančioji įmonė, patronuojamąja įmone;
23) kontrolė – santykiai tarp patronuojančios įmonės ir patronuojamosios įmonės, kaip apibūdinta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje;
24) glaudūs ryšiai – padėtis, kai du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų susiję:
a) dalyvavimu, t. y. 20 % arba didesnė įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalis valdoma tiesiogiai nuosavybės arba kontrolės būdu, arba
b) kontrole ar panašiais ryšiais yra susiję kiti fiziniai ar juridiniai asmenys ir įmonė, arba bet kuri patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė, taip pat laikoma toms įmonėms vadovaujančios patronuojančiosios įmonės patronuojamąja įmone.
Kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra kontrolės ryšiais nuolat susiję su tuo pačiu asmeniu, tarp tų asmenų taip pat yra glaudus ryšys;
25) kapitalas – apmokėtas kapitalas, kaip apibrėžta 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės ( 8 ) 22 straipsnyje, pridėjus su juo susijusių akcijų priedus, kuriuo veiklos tęstinumo sąlygomis visiškai padengiami nuostoliai, o bankroto arba likvidavimo atveju pagal prioritetą tenkinamos visos kitos pretenzijos;
26) rezervai – rezervai, kaip apibrėžta 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB, grindžiamos Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių ( 9 ) 9 straipsnyje, ir praėjusių metų nepaskirstytas pelnas ar nuostolis, likęs po galutinio pelno ir nuostolių paskirstymo;
27) valdyba – administracinė valdyba arba stebėtojų taryba arba abi, kaip nustatyta valstybių narių bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose;
28) nepriklausomas valdybos narys – valdybos narys, neturintis jokių verslo, šeiminių arba kitokių santykių, kurie sukeltų interesų konfliktą atitinkamos pagrindinės sandorio šalies arba jos kontroliuojančiųjų akcininkų, jos vadovybės arba jos tarpuskaitos narių atžvilgiu, ir neturėjęs tokių santykių penkerius metus prieš jam tampant valdybos nariu;
29) vyresnioji vadovybė – asmuo arba asmenys, kurie veiksmingai vadovauja pagrindinės sandorio šalies arba sandorių duomenų saugyklos veiklai ir valdybos vykdomajam nariui arba vykdomiesiems nariams;
30) padengtoji obligacija – obligacija, atitinkanti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio reikalavimus;
31) padengtųjų obligacijų subjektas – padengtųjų obligacijų emitentas arba padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto grupė.
2a straipsnis
Sprendimai dėl lygiavertiškumo taikant ne biržos išvestinių finansinių priemonių apibrėžtį
1. Taikant šio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, trečiosios valstybės rinka laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, kai ji atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai tos direktyvos III antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, ir yra nuolat vykdoma veiksminga jos priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų įvykdymas toje trečiojoje valstybėje, kaip yra nustačiusi Komisija, laikydamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
2. 1 dalies tikslais Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad trečiosios valstybės rinka atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Direktyvos 2004/39/EB III antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, ir yra nuolat vykdoma veiksminga jos priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų įvykdymas toje trečiojoje valstybėje.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 86 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Komisija ir ESMA savo interneto svetainėse skelbia tų rinkų, kurios turi būti laikomos lygiavertėmis pagal 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, sąrašą. Tas sąrašas periodiškai atnaujinamas.
3 straipsnis
Grupės vidaus sandoriai
1. Ne finansų sandorio šalies atveju grupės vidaus sandoris – ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudaryta su kita tai pačiai grupei priklausančia sandorio šalimi, jeigu abi sandorio šalys yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą ir joms taikomos atitinkamos centralizuotos rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros ir ši sandorio šalis yra įsteigta Sąjungoje arba, jei ji įsteigta trečiojoje šalyje, Komisija yra priėmusi įgyvendinimo aktą, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje, dėl tos trečiosios šalies.
2. Finansų sandorio šalies atveju grupės vidaus sandoris:
a) ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudaryta su kita tai pačiai grupei priklausančia sandorio šalimi, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
i) finansų sandorio šalis yra įsteigta Sąjungoje arba, jei ji įsteigta trečiojoje šalyje, Komisija yra priėmusi įgyvendinimo aktą, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje, dėl tos trečiosios šalies;
ii) kita sandorio šalis yra finansų sandorio šalis, finansų kontroliuojančioji bendrovė, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, kuriai taikomi atitinkami rizikos ribojimo reikalavimai;
iii) abi sandorio šalys yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą ir
iv) abiem sandorio šalims taikomos atitinkamos centralizuotos rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros;
b) ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudaryta su kita sandorio šalimi, kai abi sandorio šalys priklauso tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai, nurodytai Direktyvos 2006/48/EB 80 straipsnio 8 dalyje, jeigu tenkinama šios dalies a punkto ii papunktyje nustatyta sąlyga;
c) ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudaryta tarp kredito įstaigų, kontroliuojamų tos pačios centrinės įstaigos, arba tarp tokios kredito įstaigos ir centrinės įstaigos, kaip nurodyta Direktyvos 2006/48/EB 3 straipsnio 1 dalyje, arba
d) ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudaryta su ne finansų sandorio šalimi, priklausančia tai pačiai grupei, jeigu abi sandorio šalys yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą ir joms taikomos atitinkamos centralizuotos rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros, ir ta sandorio šalis yra įsteigta Sąjungoje arba teritorijoje, priklausančioje trečiosios šalies jurisdikcijai, dėl kurios Komisija yra priėmusi įgyvendinimo aktą, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje, dėl tos trečiosios šalies.
3. Šiame straipsnyje laikoma, kad sandorio šalys įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą, jei:
a) jos abi yra įtrauktos į konsolidavimo procesą pagal Direktyvą 83/349/EEB, arba pagal tarptautinius finansų apskaitos standartus (IFRS), priimtus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1606/2002, arba, jei jos yra susijusios su įmonių grupe, kurių patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, laikantis trečiosios šalies visuotinai priimtų apskaitos principų, kurie, kaip nustatyta, atitinka tarptautinius finansų apskaitos standartus (IFRS) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1569/2007 (arba trečiosios šalies apskaitos standartus, kuriuos galima naudoti pagal to reglamento 4 straipsnį), arba
b) joms abiem taikoma tokia pati konsoliduota priežiūra laikantis Direktyvos 2006/48/EB ar Direktyvos 2006/49/EB, arba, jei jos yra susijusios su įmonių grupe, kurių patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, trečiosios šalies kompetentinga institucija, patikrinta esanti lygiavertė šioje Direktyvos 2006/48/EB 143 straipsnyje arba Direktyvos 2006/49/EB 2 straipsnyje nustatytais principais reglamentuojamai priežiūrai, joms taiko tokią pačią konsoliduotą priežiūrą.
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
NE BIRŽOS IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TARPUSKAITA, ATASKAITŲ APIE JAS TEIKIMAS IR RIZIKOS MAŽINIMAS
4 straipsnis
Tarpuskaitos prievolė
1. Sandorio šalys atlieka visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, susijusių su tos klasės ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė pagal 5 straipsnio 2 dalį, tarpuskaitą, jei tos sutartys tenkina abi šias sąlygas:
a) jos buvo sudarytos vienu iš šių būdų:
i) tarp dviejų finansų sandorio šalių, kurios tenkina 4a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas;
ii) tarp finansų sandorio šalies, kuri tenkina 4a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, ir ne finansų sandorio šalies, kuri tenkina 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas;
iii) tarp dviejų ne finansų sandorio šalių, kurios tenkina 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas;
iv) tarp finansų sandorio šalies, kuri tenkina 4a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, arba ne finansų sandorio šalies, kuri tenkina 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, ir trečiojoje šalyje įsteigto subjekto, kuriam būtų taikoma tarpuskaitos prievolė, jei jis būtų įsteigtas Sąjungoje;
v) tarp dviejų subjektų, įsteigtų vienoje ar daugiau trečiųjų šalių, kuriems būtų taikoma tarpuskaitos prievolė, jeigu jie būtų įsteigti Sąjungoje, su sąlyga, kad ši sutartis daro tiesioginį, didelį ir numatomą poveikį Sąjungai, arba kai tokia prievolė yra būtina arba tikslinga tam, kad būtų užkirstas kelias apeiti šio reglamento nuostatas, ir
b) yra sudarytos arba pakeistos tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo dieną ar vėliau, jeigu sudarytos arba pakeistos tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo dieną abi sandorio šalys atitinka a punkte nustatytas sąlygas.
2. Nedarant poveikio rizikos mažinimo būdams pagal 11 straipsnį, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurios yra grupės vidaus sandoriai, kaip apibūdinta 3 straipsnyje, tarpuskaitos prievolė netaikoma.
Pirmoje pastraipoje numatyta išimtis taikoma tik:
a) tuo atveju, jei dvi Sąjungoje įsteigtos sandorio šalys, priklausančios tai pačiai grupei, iš pradžių raštu praneša savo atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad jos rengiasi pasinaudoti šia išimtimi, taikoma tarp jų sudarytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims. Toks pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų prieš pradedant naudotis šia išimtimi. Per 30 kalendorinių dienų nuo to pranešimo gavimo dienos kompetentingos institucijos gali paprieštarauti tam, kad būtų naudojama ši išimtis, jei sandoriai tarp sandorio šalių neatitinka 3 straipsnyje nustatytų sąlygų, nedarant poveikio kompetentingų institucijų teisei prieštarauti po to, kai praeina tas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, jei tos sąlygos daugiau nebepatenkinamos. Jeigu kompetentingos institucijos nesutaria, EVPRI gali padėti toms institucijoms pasiekti susitarimą remdamasi savo įgaliojimais pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį;
b) ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims tarp tai pačiai grupei priklausančių dviejų sandorio šalių, kurios yra įsteigtos valstybėje narėje ir trečiojoje šalyje, kai Sąjungoje įsteigtai sandorio šaliai jos kompetentinga institucija per 30 kalendorinių dienų nuo tada, kai Sąjungoje įsteigta sandorio šalis jai pateikia pranešimą, suteikia leidimą taikyti išimtį, su sąlyga, kad patenkinamos 3 straipsnyje nustatytos sąlygos. Kompetentinga institucija apie šį sprendimą informuoja EVPRI.
3. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė pagal 1 dalį, tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal 25 straipsnį atlikti tos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą ir kuri yra įtraukta į registrą pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą.
Šiuo tikslu sandorio šalis tampa tarpuskaitos nariu, klientu arba su tarpuskaitos nariu nustato netiesiogines tarpuskaitos priemones, su sąlyga, kad tomis priemonėmis nebūtų padidinama sandorio šalies rizika ir būtų užtikrinama, kad sandorio šalies turtui ir pozicijoms būtų suteikiama apsauga, atitinkanti 39 ir 48 straipsniuose nurodytą apsaugą.
4. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodomos sutartys, kurios laikomas galinčiomis daryti tiesioginį, didelį ir numatomą poveikį Sąjungai, arba atvejai, kai būtina ar tikslinga užkirsti kelią tam, kad būtų apeinamos šio reglamento nuostatos, kaip nurodyta 1 dalies a punkto v papunktyje, ir netiesioginių sutartinių santykių tipai, atitinkantys šiame 3 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, projektus.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
5. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias padengtųjų obligacijų subjektai yra sudarę dėl padengtųjų obligacijų arba kurias specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai yra sudarę dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402 ( 10 ), su sąlyga, kad:
a) specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų atveju – specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas atlieka tik tokį pakeitimą vertybiniais popieriais, kuris atitinka Reglamento (ES) 2017/2402 18 straipsnio ir 19–22 straipsnių arba 23–26 straipsnių reikalavimus;
b) ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis naudojama tik siekiant apsidrausti nuo palūkanų normos arba valiutų nesutapimų padengtųjų obligacijų arba pakeitimo vertybiniais popieriais atveju; ir
c) padengtųjų obligacijų arba pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėmis tinkamai sumažinama sandorio šalies kredito rizika, susijusi su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurias padengtųjų obligacijų subjektas arba specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas yra sudaręs dėl padengtosios obligacijos arba pakeitimo vertybiniais popieriais.
6. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą ir atsižvelgiant į poreikį užkirsti kelią reglamentavimo arbitražui, EPI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžiami kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis padengtųjų obligacijų ar pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėmis tinkamai sumažinama sandorio šalies kredito rizika, kaip apibrėžta 5 dalyje.
EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. liepos 18 d.
Komisijai pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 arba (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
4a straipsnis
Finansų sandorio šalys, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė
1. Finansų sandorio šalis, turinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų, kas 12 mėnesių pagal 3 dalį gali apskaičiuoti savo apibendrintų mėnesio pabaigos pozicijų vidurkį paskutinių 12 mėnesių laikotarpiu.
Jei finansų sandorio šalis neapskaičiuoja savo pozicijų arba jei apskaičiuotas rezultatas viršija bet kurią iš tarpuskaitos ribų, nurodytų pagal 10 straipsnio 4 dalies b punktą, finansų sandorio šalis:
a) nedelsdama apie tai praneša EVPRI ir atitinkamai kompetentingai institucijai ir, kai aktualu, nurodo apskaičiavimui naudotą laikotarpį;
b) per keturis mėnesius nuo šios pastraipos a punkte nurodyto pranešimo nustato tarpuskaitos priemones, ir
c) jai pradedama taikyti 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, susijusių su visų klasių ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, sudarytų arba pakeistų praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po šios pastraipos a punkte nurodyto pranešimo, atžvilgiu.
2. Finansų sandorio šaliai, kuriai 2019 m. birželio 17 d. taikoma 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė arba kuriai pradedama taikyti tarpuskaitos prievolė pagal 1 dalies antrą pastraipą, toliau taikoma tokia prievolė ir ji toliau vykdo tarpuskaitą, kol ta finansų sandorio šalis atitinkamai kompetentingai institucijai įrodo, kad jos apibendrintos mėnesio pabaigos pozicijos vidurkis paskutinių 12 mėnesių laikotarpiu neviršijo 10 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytos tarpuskaitos ribos.
Finansų sandorio šalis turi sugebėti atitinkamai kompetentingai institucijai įrodyti, kad apskaičiuojant apibendrintos mėnesio pabaigos pozicijos vidurkį paskutinių 12 mėnesių laikotarpiu ta pozicija nėra sistemingai per mažai įvertinama.
3. Apskaičiuodama 1 dalyje nurodytas pozicijas, finansų sandorio šalis įtraukia visas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurias sudarė ta finansų sandorio šalis arba kiti subjektai grupėje, kuriai priklauso ta finansų sandorio šalis.
Nepaisant pirmos pastraipos, KIPVPS ir AIF atveju 1 dalyje nurodytos pozicijos apskaičiuojamos fondo lygiu.
KIPVPS valdymo įmonės, kurios valdo daugiau nei vieną KIPVPS, ir AIFV, kurie valdo daugiau nei vieną AIF, turi sugebėti atitinkamai kompetentingai institucijai įrodyti, kad apskaičiuojant pozicijas fondo lygmeniu nėra:
a) sistemingai per mažai įvertinamos bet kurio iš jų valdomų fondų pozicijos arba valdytojo pozicijos; ir
b) apeinama tarpuskaitos prievolė.
Finansų sandorio šalies ir kitų grupės subjektų atitinkamos kompetentingos institucijos nustato bendradarbiavimo procedūras, kad būtų užtikrintas veiksmingas pozicijų apskaičiavimas grupės lygiu.
5 straipsnis
Tarpuskaitos prievolės procedūra
1. Jeigu kompetentinga institucija pagrindinei sandorio šaliai suteikia leidimą atlikti tam tikros ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės tarpuskaitą pagal 14 ar 15 straipsnius arba jeigu kuriai nors ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasei, kurios atžvilgiu pagrindinė sandorio šalis ketina pradėti vykdyti tarpuskaitą, taikomas pagal 14 ar 15 straipsnius suteiktas galiojantis leidimas, kompetentinga institucija nedelsdama praneša EVPRI apie to leidimo suteikimą arba apie tą ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasę, kurios tarpuskaitą pagrindinė sandorio šalis ketina pradėti vykdyti.
2. Per šešis mėnesius po to, kai gauna pranešimą pagal 1 dalį, arba po to, kai atlieka 25 straipsnyje nustatytą pripažinimo procedūrą, EVPRI, surengusi viešas konsultacijas ir pasikonsultavusi su ESRV bei, atitinkamais atvejais, su kompetentingomis trečiųjų šalių institucijomis, parengia ir pateikia Komisijai patvirtinti techninių reguliavimo standartų projektus, nurodydama:
a) ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurioms turėtų būti taikoma 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė, klasę;
b) tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datą ar datas, įskaitant laipsnišką jos taikymą ir sandorio šalių, kurioms ji taikoma, kategorijas.
▼M11 —————
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
Pagal šią dalį rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EVPRI nedaro poveikio pereinamojo laikotarpio nuostatoms, susijusioms su C6 energetikos išvestinėmis finansinių priemonių sutartimis, kaip nustatyta Direktyvos 2014/65/ES 95 straipsnyje ( 11 ).
3. EVPRI savo iniciatyva, surengusi viešas konsultacijas bei pasikonsultavusi su ESRV ir atitinkamais atvejais su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, laikydamasi 4 dalies a, b ir c punktuose išdėstytų kriterijų, nustato išvestinių finansinių priemonių, kurioms turi būti taikoma 4 straipsnyje numatyta tarpuskaitos prievolė, bet kurių tarpuskaitai atlikti dar jokia pagrindinė sandorio šalis negavo leidimo, klases ir apie jas praneša Komisijai.
Gavusi pranešimą EVPRI gali skelbti kvietimą teikti pasiūlymus dėl tų klasių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos.
4. Siekiant svarbiausio tikslo – sumažinti sisteminę riziką, 2 dalies a punkte nurodytos dalies techniniuose reguliavimo standartų projektuose atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
a) atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sąlygų ir operacinių procesų standartizacijos lygį;
b) atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių apimtį ir likvidumą;
c) galimybę gauti teisingą, patikimą ir visuotinai pripažįstamą atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių kainodaros informaciją.
Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, EVPRI gali atsižvelgti į skirtingų klasių ne biržos išvestines finansines priemones naudojančių sandorio šalių tarpusavio sąsajas, numatomą poveikį sandorio šalies kredito rizikos lygiams tarp sandorio šalių ir į poveikį konkurencijai visoje Sąjungoje.
Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau apibūdinami pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodyti kriterijai.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti šios dalies trečioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
5. 2 dalies b punkte nurodytos dalies techniniuose reguliavimo standartų projektuose atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
a) numatomą atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių kiekį;
b) ar daugiau kaip viena pagrindinė sandorio šalis jau atlieka tos pačios klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą;
c) atitinkamų pagrindinių sandorio šalių gebėjimą tvarkyti numatomą kiekį ir valdyti riziką, atsirandančią atliekant atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą;
d) sandorio šalių, kurios veikia ir kurios, kaip numatoma, veiks atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkoje, rūšį ir skaičių;
e) laikotarpį, kurio reikia sandorio šaliai, kuriai taikoma tarpuskaitos prievolė, siekiant įvykdyti veiksmus ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai per pagrindinę sandorio šalį atlikti;
f) atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkoje veikiančių įvairių sandorio šalių, kurioms pagal 4 straipsnio 1 dalį būtų taikoma tarpuskaitos prievolė, rizikos valdymo ir teisinius bei veiklos pajėgumus.
6. Jei nebėra pagrindinės sandorio šalies, kuri turi leidimą ar pripažinta vykdyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės tarpuskaitą pagal šį reglamentą, tai sutarčių klasei nebetaikoma 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė, ir taikoma šio straipsnio 3 dalis.
6 straipsnis
Viešas registras
1. EVPRI įsteigia, tvarko ir atnaujina viešą registrą, kad būtų galima teisingai ir nedviprasmiškai nustatyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, klases. Viešas registras skelbiamas EVPRI interneto svetainėje.
2. Registre pateikiama ši informacija:
a) ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė pagal 4 straipsnį;
b) pagrindinės sandorio šalys, kurioms suteiktas leidimas pagal 17 straipsnį arba kurios pripažintos pagal 25 straipsnį, ir atitinkamai leidimo suteikimo ar pripažinimo data, nurodant pagrindines sandorio šalis, kurioms suteiktas leidimas arba kurios pripažintos vykdyti tarpuskaitos prievolę;
c) datos, nuo kada įsigalioja tarpuskaitos prievolė, įskaitant bet kokį laipsnišką jos įgyvendinimą;
d) pagal 5 straipsnio 3 dalį EVPRI nustatytos ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės;
▼M11 —————
f) pagrindinės sandorio šalys, apie kurias kompetentinga institucija praneša EVPRI, kad ji joms suteikė leidimą atlikti tarpuskaitą, ir pranešimo kiekvienai iš jų datą.
3. Kai pagrindinei sandorio šaliai daugiau nebesuteikiamas leidimas arba ji nebepripažįstama vykdyti konkrečios ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės tarpuskaitą pagal šį reglamentą, EVPRI nedelsiant pašalina pagrindinę sandorio šalį iš viešo registro dėl tos ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės.
4. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nurodoma informacija, kurią reikia įtraukti į 1 dalyje nurodytą viešą registrą, projektus.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
6a straipsnis
Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas
1. EVPRI gali paprašyti, kad Komisija sustabdytų 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpuskaitos prievolės taikymą kurių nors konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms arba kurios nors konkrečios rūšies sandorio šalims, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:
a) tų konkrečių klasių ne biržos išvestinės finansinės priemonės yra nebetinkamos centrinei tarpuskaitai, remiantis 5 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje ir 5 straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais;
b) tikėtina, kad pagrindinė sandorio šalis nebevykdys tų konkrečių klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos, ir jokia kita pagrindinė sandorio šalis negali nepertraukiamai vykdyti tų konkrečių klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos;
c) tarpuskaitos prievolės taikymą tų konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms arba kurios nors konkrečios rūšies sandorio šalims būtina sustabdyti, siekiant išvengti didelės grėsmės Sąjungos finansiniam stabilumui ar tinkamam finansinių rinkų veikimui Sąjungoje arba siekiant tą grėsmę panaikinti, o sustabdymo priemonė yra proporcinga tiems tikslams.
Taikydama pirmos pastraipos c punktą, prieš pateikdama pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą, EVPRI konsultuojasi su ESRV ir kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal 22 straipsnį.
Prie pirmoje pastraipoje nurodyto prašymo pridedami įrodymai, kad įvykdyta bent viena iš joje nustatytų sąlygų.
Jei EVPRI mano, kad tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas bus esminis kriterijų, taikomų prekybos pareigos įsigaliojimui, pasikeitimas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 32 straipsnio 5 dalyje, į šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą galima taip pat įtraukti prašymą sustabdyti to reglamento 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą prekybos pareigos taikymą tų pačių konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių atžvilgiu prašoma sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą.
2. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas kompetentingos institucijos, atsakingos už tarpuskaitos narių priežiūrą, ir kompetentingos institucijos, paskirtos pagal 22 straipsnį, gali paprašyti, kad EVPRI pateiktų Komisijai prašymą dėl tarpuskaitos prievolės sustabdymo. Kompetentingos institucijos prašyme nurodomos priežastys ir pateikiami įrodymai, kad įvykdyta bent viena iš šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų.
EVPRI, gavusi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą kompetentingos institucijos prašymą, per 48 valandas, atsižvelgdama į kompetentingos institucijos nurodytas priežastis bei pateiktus įrodymus, arba paprašo, kad Komisija sustabdytų 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpuskaitos prievolės taikymą, arba šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą atmeta. EVPRI informuoja susijusią kompetentingą instituciją apie savo sprendimą. Jeigu EVPRI atmeta kompetentingos institucijos pateiktą prašymą, ji raštu išdėsto priežastis.
3. 1 ir 2 dalyse nurodyti prašymai viešai neskelbiami.
4. Komisija, gavusi 1 dalyje nurodytą prašymą, atsižvelgdama į EVPRI nurodytas priežastis bei pateiktus įrodymus nepagrįstai nedelsdama arba sustabdo tarpuskaitos prievolės taikymą 1 dalyje nurodytoms konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms arba konkrečios rūšies sandorio šalims, priimdama įgyvendinimo aktą, arba atmeta prašymą dėl sustabdymo. Kai Komisija atmeta prašymą dėl sustabdymo, ji raštu nurodo priežastis EVPRI. Komisija nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą ir persiunčia jiems EVPRI nurodytas priežastis. Tokia informacija neskelbiama viešai.
Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 86 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
5. Jei EVPRI pateikia prašymą pagal šio straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, įgyvendinimo aktu, kuriuo sustabdomas tarpuskaitos prievolės taikymas konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, taip pat gali būti sustabdomas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos prekybos pareigos taikymas tų pačių konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių atžvilgiu sustabdomas tarpuskaitos prievolės taikymas.
6. Apie tarpuskaitos prievolės taikymo ir, kai taikytina, prekybos pareigos taikymo sustabdymą pranešama EVPRI ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisijos interneto svetainėje ir 6 straipsnyje nurodytame viešame registre.
7. 4 dalyje nurodytas tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas galioja pradinį ne ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį nuo to sustabdymo taikymo dienos.
5 dalyje nurodytas prekybos pareigos taikymo sustabdymas galioja tą patį pradinį laikotarpį.
8. Jei sustabdymas išlieka pagrįstas, Komisija gali priimdama įgyvendinimo aktą pratęsti 4 dalyje nurodytą sustabdymą papildomiems ne ilgesniems nei trijų mėnesių laikotarpiams; bendras sustabdymo laikotarpis yra ne ilgesnis nei 12 mėnesių. Apie sustabdymo pratęsimą paskelbiama pagal 6 dalį.
Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 86 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
Likus pakankamai laiko iki šio straipsnio 7 dalyje nurodyto sustabdymo laikotarpio pabaigos arba šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto pratęsimo laikotarpio pabaigos, EVPRI pateikia Komisijai nuomonę apie tai, ar sustabdymas išlieka pagrįstas. Taikydama šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą EVPRI konsultuojasi su ESRV ir kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal 22 straipsnį. EVPRI nusiunčia tos nuomonės kopiją Europos Parlamentui ir Tarybai. Ta nuomonė neskelbiama viešai.
Įgyvendinimo aktu, kuriuo pratęsiamas tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas, taip pat gali būti pratęsiamas 7 dalyje nurodytos prekybos pareigos sustabdymo laikotarpis.
Prekybos pareigos sustabdymo pratęsimas galioja tokį patį laikotarpį, kaip tarpuskaitos prievolės sustabdymo pratęsimas.
7 straipsnis
Galimybė naudotis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis
1. Pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas atlikti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, sutinka nediskriminuodama ir skaidriai atlikti tokių sutarčių tarpuskaitą (be kita ko, ir užstato reikalavimų, ir su prieiga susijusių mokesčių atžvilgiu) nepriklausomai nuo prekybos vietos. Tuo visų pirma užtikrinama, kad prekybos vietai būtų suteikta teisė į tai, kad sutartims, kuriomis prekiaujama toje prekybos vietoje, būtų taikomos nediskriminacinės sąlygos, susijusios su:
a) užstato reikalavimų ir ekonominiu požiūriu lygiaverčių sutarčių užskaita, jei įtraukiant tokias sutartis į baigiamąją užskaitą ir kitas PSŠ įskaitos procedūras pagal taikytinus nemokumo teisės aktus nekyla grėsmė sklandžiam ir tinkamam tokių procedūrų veikimui, jų teisėtumui ar vykdymo užtikrinimui; ir
b) garantinių įmokų užskaita pagal susijusias sutartis, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, pagal rizikos modelį, kuris atitinka 41 straipsnį.
PSŠ gali pareikalauti, kad prekybos vieta atitiktų PSŠ nustatytus veiklos ir techninius reikalavimus, įskaitant rizikos valdymo reikalavimus.
2. Pagrindinė sandorio šalis patenkina arba atmeta oficialų prekybos vietos prašymą naudotis jos paslaugomis per tris mėnesius po to, kai gauna tokį prašymą.
3. Jei pagrindinė sandorio šalis atsisako suteikti galimybę naudotis jos paslaugomis pagal 2 dalį, ji prekybos vietai pateikia visas tokio atsisakymo priežastis.
4. Išskyrus atvejus, kai prekybos vietos ir pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija atsisako suteikti galimybę naudotis prekybos vietos paslaugomis, pagrindinė sandorio šalis per tris mėnesius nuo sprendimo pagal 2 dalį patenkinti prekybos vietos oficialų prašymą suteikia galimybę naudotis jos paslaugomis.
Prekybos vietos ir pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, gavusi oficialų prekybos vietos prašymą, gali atsisakyti pagrindinei sandorio šaliai suteikti galimybę naudotis jos paslaugomis tik tuo atveju, jei dėl tokios galimybės naudotis paslaugomis kiltų grėsmė sklandžiam ir tinkamam rinkų veikimui arba būtų daroma neigiama įtaka sisteminei rizikai.
5. Nesutarimų tarp kompetentingų institucijų atveju EVPRI juos sprendžia vadovaudamasi savo įgaliojimais pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį.
6. 1 dalies nustatytos sąlygos dėl nediskriminacinio vertinimo, taikomos sandoriams, kurie sudaromi toje prekybos vietoje, susijusių su užstato reikalavimais, ekonominiu požiūriu lygiaverčių sutarčių užskaita ir garantinių įmokų užskaita (angl. cross-margining) pagal susijusias sutartis, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, išsamiau apibrėžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 ( 12 ) 35 straipsnio 6 dalies e punktą priimtuose techniniuose standartuose.
8 straipsnis
Galimybė naudotis prekybos vieta
1. Prekybos vieta kiekvienai pagrindinei sandorio šaliai, kuriai buvo suteiktas leidimas atlikti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kuriomis prekiaujama toje prekybos vietoje, tarpuskaitą, pagrindinės sandorio šalies prašymu nediskriminuodama ir skaidriai suteikia galimybę naudotis savo prekybos sistema.
2. Jei pagrindinė sandorio šalis prekybos vietai oficialiai pateikė prašymą dėl galimybės naudotis prekybos vietos paslaugomis, prekybos vieta atsakymą į minėtąjį prašymą pagrindinei sandorio šaliai pateikiama per tris mėnesius.
3. Jei vykdymo vieta atsisako suteikti galimybę naudotis jos paslaugomis, ji apie tai informuoja pagrindinę sandorio šalį, pateikdama išsamias priežastis.
4. Nedarant poveikio vykdymo vietos ir pagrindinės sandorio šalies kompetentingų institucijų sprendimui, vykdymo vieta galimybę ja naudotis suteikia per tris mėnesius nuo sutikimo patenkinti prašymą dėl galimybės ja naudotis.
Galimybė naudotis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis prekybos vietai suteikiama tik tuo atveju, jei tokiam naudojimuisi nebūtina sąveika arba jei dėl tokio naudojimosi nekyla grėsmė sklandžiam ir tinkamam rinkų veikimui, visų pirma dėl likvidumo susiskaidymo, o vykdymo vieta yra įdiegusi tinkamą tokio susiskaidymo prevencijos mechanizmą.
5. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose konkrečiai apibūdinama likvidumo susiskaidymo sąvoka.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
9 straipsnis
Prievolė teikti ataskaitas
1. Sandorio šalys ir pagrindinės sandorio šalys užtikrina, kad visų jų sudarytų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, jų pakeitimų ar nutrauktų sutarčių duomenys būtų pateikiami pagal šio straipsnio 1a–1f dalis sandorių duomenų saugyklai, įregistruotai pagal 55 straipsnį arba pripažintai pagal 77 straipsnį. Šie duomenys pateikiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sutarties sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo.
Prievolė teikti ataskaitas taikoma išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurios:
a) buvo sudarytos anksčiau nei 2014 m. vasario 12 d. ir tą dieną tebėra neįvykdytos;
b) buvo sudarytos 2014 m. vasario 12 d. ar vėliau.
Nepaisant 3 straipsnio, prievolė teikti ataskaitas netaikoma išvestinių finansinių priemonių sutartims tarp tos pačios grupės subjektų, kai bent viena iš sandorio šalių yra ne finansų sandorio šalis arba būtų laikoma ne finansų sandorio šalimi, jei būtų įsteigta Sąjungoje, jeigu:
a) abi sandorio šalys yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą;
b) abiem sandorio šalims taikomos atitinkamos centralizuotos rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros; ir
c) patronuojanti įmonė nėra finansų sandorio šalis.
Sandorio šalys praneša savo kompetentingoms institucijoms apie ketinimą netaikyti trečioje pastraipoje nurodyto reikalavimo. Reikalavimas yra netaikomas, nebent pranešimą gavusios kompetentingos institucijos per tris mėnesius nuo pranešimo datos pareiškia nesutinkančios, kad trečioje pastraipoje nurodytos sąlygos yra įvykdytos.
1e. Sandorio šalys ir pagrindinės sandorio šalys, kurios turi teikti išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenis, užtikrina, kad tokie duomenys būtų pateikiami teisingai ir jų nedubliuojant.
1f. Sandorio šalys ir pagrindinės sandorio šalys, kurioms taikoma 1 dalyje nurodyta prievolė teikti ataskaitas, tą prievolę gali deleguoti.
2. Sandorio šalys visų jų sudarytų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, jų pakeitimų ar nutrauktų sutarčių duomenis saugo mažiausiai penkerius metus nuo sutarčių nutraukimo.
3. Jeigu sandorių duomenų saugykla negali registruoti išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenų, sandorio šalys ir pagrindinės sandorio šalys užtikrina, kad tokie duomenys būtų pateikti EVPRI.
Tokiu atveju EVPRI užtikrina, kad visi 81 straipsnio 3 dalyje nurodyti atitinkami subjektai galėtų susipažinti su išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenimis, kurių jiems reikia savo atitinkamoms pareigoms ir įgaliojimams vykdyti.
4. Sandorio šalis arba pagrindinė sandorio šalis, teikianti išvestinių finansinių priemonių sutarties duomenis sandorių duomenų saugyklai, EVPRI arba subjektui, teikiančiam tokius duomenis sandorio šalies ar pagrindinės sandorio šalies vardu, nelaikoma pažeidusi kokių nors informacijos atskleidimo apribojimų, nustatytų toje sutartyje arba bet kokiose teisės aktų, reguliavimo ar administracinėse nuostatose.
Duomenis teikiantis subjektas, jo direktoriai arba darbuotojai neprisiima atsakomybės, atsirandančios dėl šių duomenų atskleidimo.
5. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustatomi 1 ir 3 dalyse nurodytų ataskaitų duomenys ir tipas skirtingų išvestinių finansinių priemonių klasių atvejais.
1 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose nurodoma bent:
a) išvestinių finansinių priemonių sutarties šalys ir, jei skiriasi, pagal sutartį atsirandančių teisių ir įsipareigojimų gavėjas;
b) pagrindinės išvestinių finansinių priemonių sutarčių ypatybės, įskaitant jų rūšį, terminą, sąlyginę vertę, kainą ir atsiskaitymo datą.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
6. Siekdama užtikrinti vienodas 1 ir 3 dalių taikymo sąlygas, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:
a) duomenų standartai ir formatas, taikomi pateiktinai informacijai, kuri apima bent šiuos elementus:
i) pasaulinius juridinio asmens identifikatorius (LEI);
ii) tarptautinius vertybinių popierių identifikavimo numerius (toliau – ISIN);
iii) unikalius sandorio identifikatorius (UTI);
b) duomenų teikimo būdus ir tvarką;
c) duomenų teikimo dažnumą;
d) datą, iki kurios turi būti pranešama apie išvestinių finansinių priemonių sutartis.
Rengdama šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus EVPRI atsižvelgia į tarptautinius pokyčius ir standartus, dėl kurių susitarta Sąjungos ar pasauliniu lygiu, ir į tai, kaip jie atitinka Reglamento (ES) 2015/2365 ( 13 ) 4 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nustatytus duomenų teikimo reikalavimus.
EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 18 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.
10 straipsnis
Ne finansų sandorio šalys
1. Ne finansų sandorio šalis, turinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų, kas 12 mėnesių pagal 3 dalį gali apskaičiuoti savo agreguotų mėnesio pabaigos pozicijų vidurkį paskutinių 12 mėnesių laikotarpiu.
Kai ne finansų sandorio šalis neapskaičiuoja savo pozicijų arba to apskaičiavimo rezultatas vienos arba daugiau ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasių atžvilgiu viršija tarpuskaitos ribas, nurodytas pagal 4 dalies pirmos pastraipos b punktą, ta ne finansų sandorio šalis:
a) nedelsdama praneša EVPRI ir atitinkamai kompetentingai institucijai apie tai, ir, kai aktualu, nurodo laikotarpį, naudotą apskaičiavimui;
b) per keturis mėnesius nuo šios pastraipos a punkte nurodyto pranešimo nustato tarpuskaitos priemones;
c) tampa ne finansų sandorio šalimi, kuriai taikoma 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų arba pakeistų praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po šios pastraipos a punkte nurodyto pranešimo, priklausančių arba toms turto klasėms, kurių atžvilgiu apskaičiavimo rezultatas viršija tarpuskaitos ribas, arba, jei ne finansų sandorio šalis neapskaičiavo savo pozicijos, visoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasėms, atžvilgiu.
2. Ne finansų sandorio šaliai, kuriai 2019 m. birželio 17 d. taikoma 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė, arba kuriai pradedama taikyti tokia prievolė pagal šio straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, toliau taikoma tokia prievolė ir ta ne finansų sandorio šalis toliau vykdo tarpuskaitą, kol atitinkamai kompetentingai institucijai įrodo, kad jos agreguotos mėnesio pabaigos pozicijos vidurkis paskutinių 12 mėnesių laikotarpiu neviršija šio straipsnio 4 dalies b punkte nustatytos tarpuskaitos ribos.
Ne finansų sandorio šalis turi sugebėti atitinkamai kompetentingai institucijai įrodyti, kad apskaičiuojant agreguotos mėnesio pabaigos pozicijos vidurkį paskutinių 12 mėnesių laikotarpiu jos pozicija nėra sistemingai per mažai įvertinama.
2a. Ne finansų sandorio šalies ir kitų grupės subjektų atitinkamos kompetentingos institucijos nustato bendradarbiavimo procedūras, kad būtų užtikrintas veiksmingas pozicijų apskaičiavimas grupės lygiu.
3. Apskaičiuojant 1 dalyje nurodytas pozicijas, ne finansų sandorio šalis įtraukia visas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurias sudarė sandorio šalis arba kiti ne finansų subjektai grupėje, kuriai priklauso ne finansų sandorio šalis, kurių negalima objektyviai įvertinti kaip mažinančių riziką, tiesiogiai susijusią su tos sandorio šalies arba tos grupės komercine veikla arba iždo finansavimo veikla.
4. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su ESRV ir kitomis atitinkamomis institucijomis, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomi:
a) kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra objektyviai įvertinamos kaip mažinančios tiesiogiai su 3 dalyje nurodyta komercine veikla ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, ir
b) tarpuskaitos ribų vertės, kurios nustatomos atsižvelgiant į sandorio šalies kiekvienos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių grynųjų pozicijų ir pozicijų, kurioms kyla rizika, sumos svarbą visai sistemai.
Surengusi viešas konsultacijas, EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
EVPRI, pasikonsultavusi su ESRV ir kitomis atitinkamomis institucijomis, periodiškai peržiūri pirmos pastraipos b punkte nurodytas tarpuskaitos ribas ir, kai būtina, atsižvelgdama į finansų sandorio šalių tarpusavio sąsajas, siūlo iš dalies pakeisti techninius reguliavimo standartus pagal šią dalį.
Atliekant tą periodinę peržiūrą turėtų būti parengiama ir EVPRI ataskaita šia tema.
5. Kiekviena valstybė narė paskiria atsakingą instituciją, kuri užtikrintų, kad būtų vykdoma 1 dalyje nurodyta prievolė.
11 straipsnis
Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdai
1. Finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, sudarančios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį, kurios tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, tinkamai užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos procedūros ir priemonės siekiant įvertinti, kontroliuoti ir mažinti sandorio šalies operacinę ir kredito riziką, įskaitant bent šias priemones:
a) atitinkamos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygų patvirtinimą laiku, kai įmanoma, elektroninėmis priemonėmis;
b) patikimus, lanksčius ir audituojamus standartizuotus procesus, siekiant suderinti portfelius, valdyti susijusią riziką ir kuo anksčiau nustatyti tarp šalių kylančius ginčus ir juos išspręsti bei stebėti vykdomų sutarčių vertę.
2. Finansų sandorio šalys ir 10 straipsnyje nurodytos ne finansų sandorio šalys vykdomų sutarčių vertę kasdien koreguoja pagal rinkos vertę. Kai rinkos sąlygos trukdo koreguoti pagal rinkos vertę, naudojamas patikimas ir rizikos ribojimu pagrįstas koregavimas pagal modelį.
3. Finansų sandorio šalys turi rizikos valdymo procedūras, pagal kurias ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurios sudarytos 2012 m. rugpjūčio 16 d. ar vėliau, atžvilgiu reikalaujama laiku ir tiksliai keistis įkaitu laikantis tinkamo atskyrimo principo. 10 straipsnyje nurodytos ne finansų sandorio šalys turi rizikos valdymo procedūras, pagal kurias ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurios sudarytos tarpuskaitos ribos viršijimo dieną ar vėliau, atžvilgiu reikalaujama laiku ir tiksliai keistis įkaitu laikantis tinkamo atskyrimo principo.
4. Finansų sandorio šalys turi tinkamą ir proporcingą kapitalo sumą, kad galėtų valdyti riziką, kuri nepadengiama tinkamai keičiantis įkaitu.
5. Šio straipsnio 3 dalyje išdėstytas reikalavimas netaikomas 3 straipsnyje nurodytam grupės vidaus sandoriui, kurį sudaro toje pačioje valstybėje narėje įsteigtos sandorio šalys, jeigu nėra arba nenumatoma praktinių ar teisinių kliūčių sandorio šalims tarpusavyje greitai pervesti nuosavas lėšas arba padengti įsipareigojimus.
6. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas visiškai ar iš dalies netaikomas 3 straipsnio 2 dalies a, b ar c punktuose nurodytam grupės vidaus sandoriui, kurį sudaro skirtingose valstybėse narėse įsteigtos sandorio šalys, remiantis teigiamu abiejų atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimu, jeigu įvykdytos šios sąlygos:
a) sandorio šalių rizikos valdymo procedūros yra pakankamai patikimos, tvirtos ir atitinka išvestinių finansinių priemonių sandorio sudėtingumo lygį;
b) nėra ar nenusimato praktinių ar teisinių kliūčių sandorio šalims tarpusavyje greitai pervesti nuosavas lėšas arba padengti įsipareigojimus.
Jeigu kompetentingoms institucijoms per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo netaikyti reikalavimo gavimo dienos nepavyksta pasiekti teigiamo sprendimo, EVPRI gali padėti toms institucijoms pasiekti susitarimą, remdamasi savo įgaliojimais pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį.
7. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytam grupės vidaus sandoriui, kurį sudaro skirtingose valstybėse narėse įsteigtos ne finansų sandorio šalys, jeigu įvykdytos šios sąlygos:
a) sandorio šalių rizikos valdymo procedūros yra pakankamai patikimos, tvirtos ir atitinka išvestinių finansinių priemonių sandorio sudėtingumo lygį;
b) nėra ar nenusimato praktinių ar teisinių kliūčių sandorio šalims tarpusavyje greitai pervesti nuosavas lėšas arba padengti įsipareigojimus.
Ne finansų sandorio šalys apie tai, kad jos rengiasi reikalavimo netaikyti, praneša 10 straipsnio 5 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms. Reikalavimas yra netaikomas, nebent kuri nors viena iš pranešimą gavusių kompetentingų institucijų per tris mėnesius nuo pranešimo datos pareiškia nesutinkanti, kad pirmos pastraipos a arba b punktuose nurodytos sąlygos yra įvykdytos.
8. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas visiškai ar iš dalies netaikomas 3 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytam grupės vidaus sandoriui, kurį sudaro Sąjungoje įsteigta sandorio šalis ir trečiosios šalies jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje įsteigta sandorio šalis, remiantis teigiamu sprendimu, kurį priima atitinkama kompetentinga institucija, atsakinga už Sąjungoje įsteigtos sandorio šalies priežiūrą, jeigu įvykdytos šios sąlygos:
a) sandorio šalių rizikos valdymo procedūros yra pakankamai patikimos, tvirtos ir atitinka išvestinių finansinių priemonių sandorio sudėtingumo lygį;
b) nėra ar nenusimato praktinių ar teisinių kliūčių sandorio šalims tarpusavyje greitai pervesti nuosavas lėšas arba padengti įsipareigojimus.
9. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytam grupės vidaus sandoriui, kurį sudaro Sąjungoje įsteigta ne finansų sandorio šalis ir trečiosios šalies jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje įsteigta sandorio šalis, jeigu įvykdytos šios sąlygos:
a) sandorio šalių rizikos valdymo procedūros yra pakankamai patikimos, tvirtos ir atitinka išvestinių finansinių priemonių sandorio sudėtingumo lygį;
b) nėra ar nenusimato praktinių ar teisinių kliūčių sandorio šalims tarpusavyje greitai pervesti nuosavas lėšas arba padengti įsipareigojimus.
Ne finansų sandorio šalis apie tai, kad ji rengiasi reikalavimo netaikyti, praneša 10 straipsnio 5 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms. Reikalavimas yra netaikomas, nebent kuri nors viena iš pranešimą gavusių kompetentingų institucijų per tris mėnesius nuo pranešimo datos pareiškia nesutinkanti, kad pirmos pastraipos a arba b punktuose nurodytos sąlygos yra įvykdytos.
10. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas visiškai ar iš dalies netaikomas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytam grupės vidaus sandoriui, kurį sudaro skirtingose valstybėse narėse įsteigtos ne finansų ir finansų sandorio šalys, remiantis atitinkamos kompetentingos institucijos, atsakingos už finansų sandorio šalies priežiūrą, teigiamu sprendimu, jeigu įvykdytos šios sąlygos:
a) sandorio šalių rizikos valdymo procedūros yra pakankamai patikimos, tvirtos ir atitinka išvestinių finansinių priemonių sandorio sudėtingumo lygį;
b) nėra ar nenusimato praktinių ar teisinių kliūčių sandorio šalims tarpusavyje greitai pervesti nuosavas lėšas arba padengti įsipareigojimus.
Atitinkama kompetentinga institucija, atsakinga už finansų sandorio šalies priežiūrą, apie visus tokius sprendimus praneša 10 straipsnio 5 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai. Reikalavimas yra netaikomas, nebent pranešimą gavusi kompetentinga institucija nesutinka, kad pirmos pastraipos a arba b punktuose nurodytos sąlygos yra įvykdytos. Jeigu kompetentingos institucijos nesutaria, EVPRI gali padėti toms institucijoms pasiekti susitarimą, remdamasi savo įgaliojimais pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį.
11. Grupės vidaus sandorio šalis, kuriai nebuvo taikomas 3 dalyje išdėstytas reikalavimas, viešai atskleidžia informaciją apie reikalavimo netaikymą.
Kompetentinga institucija praneša EVPRI apie visus pagal 6, 8 ar 10 dalis priimtus sprendimus arba visus pagal 7, 9 ar 10 dalis gautus pranešimus ir pateikia EVPRI informaciją apie atitinkamą grupės vidaus sandorį.
12. 1–11 dalyse išdėstytos prievolės taikomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias sudarė trečiųjų šalių subjektai, kuriems šios prievolės būtų taikomos, jeigu jie būtų įsteigti Sąjungoje, jeigu šios sutartys daro tiesioginį, didelį ir numatomą poveikį Sąjungai, arba kai tokia prievolė yra būtina ar tikslinga tam, kad būtų užkirstas kelias apeiti šio reglamento nuostatas.
13. EVPRI nuolat stebi veiklą, susijusią su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios netinkamos tarpuskaitai, siekiant nustatyti atvejus, kuriais tam tikra išvestinių finansinių priemonių klasė gali sukelti sisteminę riziką, ir apsisaugoti nuo palankesnio reguliavimo paieškos tarp išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta ir tokių sandorių, kurių tarpuskaita neatlikta. EVPRI, pasikonsultavusi su ESRV, imasi veiksmų pagal 5 straipsnio 3 dalį arba peržiūri garantinės įmokos techninius reguliavimo standartus, nustatytus šio straipsnio 14 dalyje ir 41 straipsnyje.
14. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:
a) 1 dalyje nurodytos procedūros ir priemonės;
b) 2 dalyje nurodytos rinkos sąlygos, trukdančios koreguoti pagal rinkos vertę ir ten pat nurodyti koregavimo pagal modelį naudojimo kriterijai;
c) informacija apie grupės vidaus sandorius, kuriems netaikomas reikalavimas, kuri turi būti įtraukta į 7, 9 ir 10 dalyse nurodytą pranešimą;
d) išsami informacija apie 11 dalyje nurodytus grupės vidaus sandorius, kuriems netaikomas reikalavimas;
e) 12 dalyje nurodytos sutartys, laikomos galinčiomis daryti tiesioginį, didelį ir numatomą poveikį Sąjungai, arba atvejus, kai būtina ar tikslinga užkirsti kelią tam, kad būtų apeinamos šio reglamento nuostatos.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
15. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EPI parengia bendrų techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:
a) rizikos valdymo procedūros, įskaitant įkaito dydį ir rūšį ir atskyrimo tvarką, kaip nurodyta 3 dalyje;
aa) priežiūros procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti pradinį ir nuolatinį rizikos valdymo procedūrų patvirtinimą;
b) procedūros, kurių turi laikytis sandorio šalys ir atitinkamos kompetentingos institucijos, netaikydamos reikalavimų pagal 6–10 dalis;
c) taikytini kriterijai, nurodyti 5–10 dalyse, įskaitant visų pirma tai, kas turi būti laikoma praktine ar teisine kliūtimi sandorio šalims tarpusavyje greitai pervesti nuosavas lėšas ir padengti įsipareigojimus.
Įkaito, kurio reikalaujama dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriuos padengtųjų obligacijų subjektai yra sudarę dėl padengtųjų obligacijų arba specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai yra sudarę dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta šiame reglamente, ir atitinkančio šio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje išdėstytas sąlygas bei Reglamento (ES) 2017/2402 [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentas] 18 straipsnyje ir 19–22 straipsniuose arba 23–26 straipsniuose ir 18 straipsnyje nurodytus reikalavimus, dydis ir rūšis nustatomi atsižvelgiant į visas kliūtis, su kuriomis susiduriama pasikeičiant įkaitu pagal esamus susitarimus dėl įkaito padengtųjų obligacijų arba pakeitimo vertybiniais popieriais atveju.
EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus (išskyrus dėl pirmos pastraipos aa punkte nurodytų procedūrų) pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. liepos 18 d.
EBI, bendradarbiaudama su EVPRI ir EDPPI, techninių reguliavimo standartų projektus dėl pirmos pastraipos aa punkte nurodytų procedūrų pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 18 d.
Atsižvelgiant į sandorio šalies teisinį pobūdį, Komisijai pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 arba (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
12 straipsnis
Sankcijos
1. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šioje antraštinėje dalyje nurodytas taisykles, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Mažiausia galima sankcija – administracinė bauda. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios.
2. Valstybės narės užtikrina, kad už finansų sandorio šalių ir, tam tikrais atvejais, ne finansų sandorio šalių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos viešai skelbtų apie visas sankcijas, kurios skiriamos už 4, 5 ir 7–11 straipsnių pažeidimus, jeigu minėtas paskelbimas nesukels didelio pavojaus finansų rinkoms ir nepadarys neproporcingos žalos susijusioms sandorio šalims. Valstybės narės periodiškai skelbia įvertinimo ataskaitas dėl sankcijų taisyklių taikymo veiksmingumo. Atskleidžiant ir skelbiant tokią informaciją neskelbiami asmens duomenys, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punkte.
Valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. vasario 17 d. informuoja Komisiją apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Jos nedelsdamos informuoja Komisiją apie bet kokius vėliau padarytus minėtų taisyklių pakeitimus.
3. Šioje antraštinėje dalyje nurodytų taisyklių pažeidimas neturi įtakos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties galiojimui arba šalių galimybei užtikrinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties nuostatų vykdymą. Šioje antraštinėje dalyje nurodytų taisyklių pažeidimas nėra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo iš ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties šalių.
13 straipsnis
Mechanizmas, skirtas išvengti besidubliuojančių ar prieštaraujančių taisyklių
1. Komisija, kuriai padeda EVPRI, vykdo priežiūrą ir rengia pranešimus Europos Parlamentui ir Tarybai apie tai, kaip 4, 9, 10 ir 11 straipsniuose išdėstyti principai taikomi tarptautiniu mastu, visų pirma dėl galimai besidubliuojančių ar prieštaraujančių reikalavimų rinkos dalyviams, taip pat teikia rekomendacijas dėl galimų veiksmų.
2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose pareiškiama, kad trečiosios šalies teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka:
a) atitinka šio reglamento 4, 9, 10 ir 11 straipsniuose išdėstytus reikalavimus;
b) užtikrinama profesinės paslapties apsauga, kuri yra lygiavertė šiame reglamente nustatytai apsaugai, ir
c) veiksmingai taikoma ir jos vykdymas užtikrinamas laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą toje trečiojoje šalyje.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 86 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. 2 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas dėl lygiavertiškumo reiškia, kad laikoma, jog sandorio šalys, sudarančios sandorį, kuriam taikomas šis reglamentas, įvykdė šio reglamento 4, 9, 10 ir 11 straipsniuose išdėstytas prievoles, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta trečiojoje šalyje.
4. Bendradarbiaudama su EVPRI, Komisija stebi, ar trečiosios šalys, kurių atžvilgiu buvo priimtas įgyvendinimo aktas dėl lygiavertiškumo, veiksmingai įgyvendina reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai šio reglamento 4, 9, 10 ir 11 straipsniuose išdėstytiems reikalavimams, ir reguliariai kasmet teikia pranešimus Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei pranešime atskleidžiama, kad trečiosios šalies valdžios institucijos nepakankamai ar nenuosekliai taikė lygiaverčius reikalavimus, Komisija per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo pristatymo panaikina tos trečiosios šalies teisinės tvarkos lygiavertiškumo pripažinimą. Tuo atveju, jei įgyvendinimo aktas dėl lygiavertiškumo yra panaikinamas, sandorio šalims automatiškai vėl taikomi visi šiame reglamente išdėstyti reikalavimai.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
LEIDIMŲ PAGRINDINĖMS SANDORIO ŠALIMS SUTEIKIMAS IR PAGRINDINIŲ SANDORIO ŠALIŲ PRIEŽIŪRA
1
SKYRIUS
Leidimo pagrindinei sandorio šaliai suteikimo sąlygos ir tvarka
14 straipsnis
Leidimo pagrindinei sandorio šaliai suteikimas
1. Jeigu Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo nori teikti tarpuskaitos paslaugas kaip pagrindinė sandorio šalis, jis kreipiasi į valstybės narės, kurioje jis įsteigta, kompetentingą instituciją (pagrindinės sandorio šalies kompetentingą instituciją) ir prašo suteikti atitinkamą leidimą 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Leidimas, suteiktas pagal 17 straipsnį, galioja visoje Sąjungos teritorijoje.
3. 1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas tik veiklai, susijusiai su tarpuskaita, be to, jame nurodomos paslaugos ar veikla, kurias pagrindinei sandorio šaliai leidžiama teikti ar vykdyti, įskaitant finansinių priemonių, kurioms taikomas toks leidimas, klases.
4. Pagrindinė sandorio šalis visada laikosi sąlygų, būtinų siekiant gauti leidimą.
Pagrindinė sandorio šalis nepagrįstai nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokius reikšmingus pokyčius, turinčius įtakos leidimo suteikimo sąlygoms.
5. 1 dalyje nurodytu leidimu valstybėms narėms netrukdoma priimti arba toliau taikyti jų teritorijose įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims skirtus papildomus reikalavimus leidimams gauti pagal Direktyvą 2006/48/EB.
15 straipsnis
Veiklos ir paslaugų srities išplėtimas
1. Pagrindinė sandorio šalis, norinti išplėsti savo veiklą ir teikti papildomas paslaugas arba užsiimti papildoma veikla, kurios nenumatytos pirminiame leidime, pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai pateikia prašymą išplėsti leidimo taikymo sritį. Siūlymas teikti tarpuskaitos paslaugas, kurių atžvilgiu pagrindinei sandorio šaliai dar nesuteiktas leidimas, laikomas to leidimo taikymo srities išplėtimu.
Leidimo taikymo sritis išplečiama pagal 17 straipsnyje išdėstytą procedūrą.
2. Jeigu pagrindinė sandorio šalis nori išplėsti savo veiklą ir ją vykdyti ne toje valstybėje narėje, kurioje ji įsteigta, o kitoje valstybėje narėje, pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija apie tai nedelsdama informuoja tos kitos valstybės narės kompetentingą instituciją.
3. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, ESMA, bendradarbiaudama su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma, kokiomis sąlygomis laikoma, kad papildomos paslaugos ar papildoma veikla, kurią išplėsdama savo veiklą nori teikti pagrindinė sandorio šalis, nepatenka į pirminio leidimo taikymo sritį ir todėl reikia išplėsti leidimo taikymo sritį pagal šio straipsnio 1 dalį, ir kuriuose nurodoma konsultavimosi su kolegija, įsteigta pagal 18 straipsnį, procedūra dėl to, ar tos sąlygos įvykdytos, ar ne.
Tuos techninių reguliavimo standartų projektus ESMA Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti tuos techninius reguliavimo standartus, nurodytus pirmoje pastraipoje, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
16 straipsnis
Kapitalo poreikis
1. Pagrindinė sandorio šalis turi nuolatinį ir prieinamą mažiausiai 7,5 mln. EUR pradinį kapitalą, patvirtinamą pagal 14 straipsnį.
2. Pagrindinės sandorio šalies kapitalas, įskaitant nepaskirstytąjį pelną ir rezervus, turi būti proporcingas rizikai, atsirandančiai dėl pagrindinės sandorio šalies veiklos. Jis visada turi būti pakankamas, kad būtų galima užtikrinti tinkamą laipsnišką likvidavimą arba veiklos restruktūrizavimą per tinkamą laikotarpį ir pagrindinės sandorio šalies tinkamą apsaugą nuo kredito, sandorio šalių, rinkos, likvidumo, veiklos, teisinės ir verslo rizikos, dar nepadengtos konkrečiais finansiniais ištekliais, kaip nurodyta 41–44 straipsniuose.
3. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir pasikonsultavusi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame patikslinami 2 dalyje nurodyti pagrindinės sandorio šalies kapitalo, nepaskirstytojo pelno ir rezervų reikalavimai.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnių.
17 straipsnis
Leidimo suteikimo ir atsisakymo jį suteikti tvarka
1. Paraišką pateikianti pagrindinė sandorio šalis pateikia paraišką suteikti leidimą valstybės narės, kurioje ji yra įsisteigusi, kompetentingai institucijai.
2. Paraišką teikianti pagrindinė sandorio šalis pateikia visą reikalingą informaciją, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, jog paraišką teikianti pagrindinė sandorio šalis leidimo suteikimo metu atitinka visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Kompetentinga institucija nedelsdama perduoda visą informaciją, gautą iš paraišką pateikusios pagrindinės sandorio šalies, EVPRI ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytai kolegijai.
3. Per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo kompetentinga institucija įvertina, ar paraiška išsami. Jeigu paraiška neišsami, kompetentinga institucija nustato terminą, iki kurio paraišką pateikusi pagrindinė sandorio šalis turi pateikti papildomos informacijos. Gavusi tokią papildomą informaciją kompetentinga institucija nedelsdama perduoda ją ESMA ir pagal 18 straipsnio 1 dalį įsteigtai kolegijai. Įvertinusi, kad paraiška išsami, kompetentinga institucija atitinkamai informuoja paraišką pateikusią pagrindinę sandorio šalį, kolegijos narius ir ESMA.
4. Kompetentinga institucija leidimą suteikia tik tuo atveju, jeigu yra visiškai įsitikinusi, kad paraišką pateikusi pagrindinė sandorio šalis atitinka visus šiame reglamente išdėstytus reikalavimus, ir jeigu pagrindinė sandorio šalis informuojama kaip sistema pagal Direktyvą 98/26/EB.
Kompetentinga institucija deramai apsvarsto vadovaujantis pagal 19 straipsnį priimtą kolegijos nuomonę. Jei pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija nesutinka su teigiama kolegijos nuomone, savo sprendime ji nurodo visas priežastis bei paaiškina visus svarbius nukrypimus nuo tos teigiamos nuomonės.
Pagrindinei sandorio šaliai leidimas nesuteikiamas, jei visi kolegijos nariai, išskyrus valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi pagrindinė sandorio šalis, institucijas, savitarpio susitarimu prieina prie bendros nuomonės pagal 19 straipsnio 1 dalį, kad tai pagrindinei sandorio šaliai leidimas neturi būti suteiktas. Toje nuomonėje raštu išsamiai išdėstomos visos priežastys, kodėl, kolegijos nuomone, šiame reglamente ar kituose Sąjungos teisės aktuose išdėstyti reikalavimai nėra įvykdyti.
Jeigu savitarpio susitarimu, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, neprieinama prie bendros nuomonės ir jeigu dviejų trečdalių kolegijos narių balsų dauguma pareiškiama neigiama nuomonė, bet kuri iš atitinkamų kompetentingų institucijų, remiantis dviejų trečdalių kolegijos narių balsų dauguma, per 30 kalendorinių dienų nuo neigiamos nuomonės priėmimo dienos gali perduoti šį klausimą spręsti EVPRI, kaip tai numatyta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnyje.
Paraišką atmetančiame sprendime raštu išsamiai išdėstomos visos priežastys, kodėl atitinkami kolegijos nariai laikosi nuomonės, kad šiame reglamente ir kituose Sąjungos teisės aktuose nustatyti reikalavimai nėra įvykdyti. Tokiu atveju pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija atideda savo sprendimą dėl leidimo suteikimo ir laukia sprendimo dėl leidimo suteikimo, kurį EVPRI gali priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 3 dalį. Kompetentinga institucija priima sprendimą laikydamasi EVPRI sprendimo. Pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam 30 dienų laikotarpiui, klausimas spręsti EVPRI neperduodamas.
Kai visi kolegijos nariai, išskyrus valstybės narės, kurioje įsisteigusi pagrindinė sandorio šalis, institucijas, savitarpio susitarimu prieina prie bendros nuomonės pagal 19 straipsnio 1 dalį, kad pagrindinė sandorio šalis neturi gauti leidimo, pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija gali šį klausimą perduoti EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį.
Valstybės narės, kurioje įsisteigusi pagrindinė sandorio šalis, kompetentinga institucija perduoda sprendimą kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.
5. Tuo atveju, kai pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija netaikė šio reglamento nuostatų arba jas taikė taip, kad pažeidė Sąjungos teisę, EVPRI veikia pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį.
EVPRI gali ištirti atvejus, kai įtariama, kad Sąjungos teisė buvo pažeista arba netaikoma, gavusi bet kurio kolegijos nario prašymą arba savo iniciatyva, apie tai pranešusi kompetentingai institucijai.
6. Kolegijos nariams atliekant pareigas, nė vienu jų veiksmu negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama nė viena valstybė narė ar valstybių narių grupė kaip tarpuskaitos paslaugų bet kuria valiuta teikimo vieta.
7. Per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo kompetentinga institucija raštu informuoja paraišką pateikusią pagrindinę sandorio šalį apie tai, ar jai suteikiamas leidimas, ar atsisakoma jį suteikti, ir pateikia išsamiai pagrįstą paaiškinimą.
18 straipsnis
Kolegija
1. Per 30 kalendorinių dienų nuo išsamios paraiškos pateikimo pagal 17 straipsnį pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija įsteigia kolegiją, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas 15, 17, 30, 31, 32, 35, 49, 51 ir 54 straipsniuose nurodytų užduočių vykdymui, ją administruoja ir jai pirmininkauja.
2. Šią kolegiją sudaro:
a) Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas arba kuris nors iš komiteto nepriklausomų narių, nurodyti 24a straipsnio 2 dalies a ir b punktuose;
b) pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija;
c) kompetentingos institucijos, atsakingos už pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių, kurie yra įsteigti trijose valstybėse narėse, kurių bendri įnašai į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, nurodytą šio reglamento 42 straipsnyje, per vienų metų laikotarpį yra didžiausi, priežiūrą, įskaitant, kai aktualu, ECB, kai jis vykdo savo uždavinius, susijusius su kredito įstaigų prudencine priežiūra pagal Bendrą priežiūros mechanizmą, jam pavestus pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 ( 14 );
ca) tarpuskaitos narių, išskyrus nurodytus c punkte, už pagrindinės sandorio šalies priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos, jei tam sutikimą davė pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija. Tos kompetentingos institucijos paprašo pagrindinės sandorio šalies kompetentingos institucijos sutikimo, kad galėtų dalyvauti kolegijoje, pagrįsdamos prašymą savo įvertinimu, kokį poveikį pagrindinės sandorio šalies finansiniai sunkumai galėtų turėti jų atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui. Jei pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija prašymo nepatenkina, ji raštu išsamiai išdėsto visas priežastis;
d) kompetentingos institucijos, atsakingos už prekybos vietų, kurioms paslaugas teikia pagrindinė sandorio šalis, priežiūrą;
e) pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis sudaryti sąveikos susitarimai, priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos;
f) kompetentingos institucijos, kurios prižiūri centrinius vertybinių popierių depozitoriumus, su kuriais susijusi pagrindinė sandorio šalis;
g) atitinkami ECBS nariai, atsakingi už pagrindinės sandorio šalies priežiūrą, ir atitinkami ECBS nariai, atsakingi už pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis sudaryti sąveikos susitarimai, priežiūrą;
h) finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, pagrindinių Sąjungos valiutų emisijos centriniai bankai;
i) Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka arba turi atlikti pagrindinė sandorio šalis, emisijos centriniai bankai, išskyrus nurodytus h punkte, jei tam sutikimą davė pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija. Tie emisijos centriniai bankai paprašo pagrindinės sandorio šalies kompetentingos institucijos sutikimo, kad galėtų dalyvauti kolegijoje, pagrįsdami prašymą savo įvertinimu, kokį poveikį pagrindinės sandorio šalies finansiniai sunkumai galėtų turėti jų atitinkamai emisijos valiutai. Jei pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija prašymo nepatenkina, ji raštu išsamiai išdėsto visas priežastis.
Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija savo interneto svetainėje paskelbia kolegijos narių sąrašą. Įvykus bet kokiems kolegijos sudėties pasikeitimams, pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama atnaujina tą sąrašą. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija turi apie tą sąrašą pranešti ESMA per 30 kalendorinių dienų nuo kolegijos įsteigimo ar jos sudėties pasikeitimo. Gavusi pagrindinės sandorio šalies kompetentingos institucijos pranešimą, ESMA nepagrįstai nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia tos kolegijos narių sąrašą.
3. Valstybės narės kompetentinga institucija, kuri nėra kolegijos narė, gali prašyti kolegijos pateikti jos priežiūros pareigoms atlikti reikalingos svarbios informacijos.
4. Kolegija, nedarydama poveikio kompetentingų institucijų atsakomybei pagal šį reglamentą, užtikrina:
a) 19 straipsnyje nurodytos nuomonės parengimą;
b) keitimąsi informacija, įskaitant prašymus suteikti informaciją pagal 84 straipsnį;
c) susitarimą dėl savanoriško užduočių patikėjimo savo nariams;
d) priežiūros analizės programų koordinavimą remiantis pagrindinės sandorio šalies rizikos vertinimu ir
e) procedūrų ir nenumatytų atvejų planų, kurie būtų taikomi kritinės padėties atveju, kaip nurodyta 24 straipsnyje, parengimą.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kolegijoms vykdyti pagal pirmą pastraipą joms pavestas užduotis, 2 dalyje nurodytiems kolegijos nariams suteikiama teisė prisidėti sudarant kolegijų posėdžių darbotvarkę, visų pirma papildyti ją punktais.
5. Kolegija įsteigiama ir veikia rašytinio visų jos narių susitarimo pagrindu.
Tame susitarime apibrėžiama praktinė kolegijos veiklos tvarka, įskaitant išsamias taisykles, susijusias su:
i) balsavimo procedūromis, nurodytomis 19 straipsnio 3 dalyje;
ii) kolegijos posėdžių darbotvarkės sudarymo procedūromis;
iii) kolegijos posėdžių dažnumu;
iv) pagrindinės sandorio šalies kompetentingos institucijos kolegijos nariams teiktinos informacijos forma ir apimtimi, ypač kiek tai susiję su pagal 21 straipsnio 4 dalį teiktina informacija;
v) tinkamais minimaliais terminais, per kuriuos kolegijos nariai turi įvertinti atitinkamus dokumentus;
vi) kolegijos narių tarpusavio komunikavimo sąlygomis.
Susitarime taip pat gali būti apibrėžtos pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai ar kitam kolegijos nariui patikėtos užduotys.
6. Siekiant užtikrinti tai, kad visoje Sąjungoje kolegijos veiktų nuosekliai ir suderintai, ESMA, bendradarbiaudama su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo kuriomis sąlygomis 2 dalies h punkte nurodytos Sąjungos valiutos turi būti laikomos pagrindinėmis, ir 5 dalyje nurodytų praktinių priemonių išsamius elementus.
Tuos techninių reguliavimo standartų projektus ESMA Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
19 straipsnis
Kolegijos nuomonė
1. Per keturis mėnesius nuo pagrindinės sandorio šalies išsamios paraiškos pateikimo pagal 17 straipsnį pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija atlieka pagrindinės sandorio šalies rizikos vertinimą ir kolegijai pateikia ataskaitą.
Per 30 kalendorinių dienų nuo ataskaitos gavimo dienos, remdamasi joje pateiktais duomenimis, kolegija priima bendrą nuomonę, kurioje nustatoma, kad paraišką pateikusi pagrindinė sandorio šalis atitinka visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus.
Nedarant poveikio 17 straipsnio 4 dalies ketvirtai pastraipai ir jei neprieinama prie bendros nuomonės pagal antrą pastraipą, kolegija per tą patį laikotarpį priima nuomonę balsų dauguma.
1a. Jeigu kolegija teikia nuomonę pagal šį reglamentą, bet kuriam iš kolegijos narių paprašius ir priėmus kolegijos nuomonę balsų dauguma pagal šio straipsnio 3 dalį, ta nuomonė be konstatavimo, ar pagrindinė sandorio šalis laikosi šio reglamento, gali apimti rekomendacijas, kuriomis siekiama pašalinti pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo trūkumus ir didinti jos atsparumą.
Jeigu kolegija gali pateikti nuomonę, bet kuris emisijos centrinis bankas, kuris pagal 18 straipsnio 2 dalies h ir i punktus yra kolegijos narys, gali priimti rekomendacijas, susijusias su jo išleidžiama valiuta.
2. EVPRI sudaro palankesnes sąlygas bendrai nuomonei priimti vykdydama Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnyje nustatytą bendro pobūdžio koordinavimo funkciją.
3. Kolegijos daugumos nuomonė priimama jos narių paprastos balsų daugumos pagrindu.
Kolegijose, kurias sudaro ne daugiau kaip 12 narių, balsavimo teisę turi ne daugiau kaip du kolegijos nariai iš tos pačios valstybės narės, o kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi po vieną balsą. Kolegijose, kurias sudaro daugiau kaip 12 narių, balsavimo teisę turi ne daugiau kaip trys nariai iš tos pačios valstybės narės, o kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi po vieną balsą.
Jeigu pagal 18 straipsnio 2 dalies c ir h punktus ECB yra kolegijos narys, jis turi du balsus.
Kolegijos nariai, nurodyti 18 straipsnio 2 dalies a, ca ir i punktuose, teisių balsuoti dėl kolegijos nuomonių neturi.
4. Nedarant poveikio 17 straipsnyje nurodytai procedūrai, kompetentinga institucija deramai apsvarsto kolegijos nuomonę, priimtą pagal šio straipsnio 1 dalį, įskaitant visas galimas rekomendacijas, kuriomis siekiama pašalinti pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo trūkumus ir didinti jos atsparumą. Jeigu pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija nesutinka su kolegijos nuomone, įskaitant visas joje pateiktas rekomendacijas, kuriomis siekiama pašalinti pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo trūkumus ir didinti jos atsparumą, jos sprendime turi būti pateiktos visos priežastys ir bet kokio didelio nukrypimo nuo tos nuomonės ar rekomendacijų paaiškinimas.
20 straipsnis
Leidimo panaikinimas
1. Nedarant poveikio 22 straipsnio 3 daliai, pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija panaikina suteiktą leidimą, jei pagrindinė sandorio šalis:
a) leidimu nepasinaudoja per 12 mėnesių, aiškiai atsisako leidimo arba jeigu per pastaruosius šešis mėnesius ji neteikė paslaugų arba nevykdė veiklos;
b) gauna leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis netinkamomis priemonėmis;
c) nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias suteiktas leidimas, ir per nustatytą laikotarpį nesiėmė ištaisomųjų veiksmų, kurių reikalavo pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija;
d) rimtai ir sistemingai pažeidinėjo šiame reglamente nustatytus reikalavimus.
2. Jei pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija mano, kad egzistuoja viena iš 1 dalyje nurodytų aplinkybių, ji per penkias darbo dienas informuoja atitinkamai EVPRI ir kolegijos narius.
3. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija konsultuojasi su kolegijos nariais dėl būtinybės panaikinti pagrindinės sandorio šalies leidimą, išskyrus atvejus, kai sprendimą reikia priimti skubiai.
4. Bet kuris kolegijos narys pagrindinės sandorio šalies kompetentingos institucijos gali bet kuriuo metu paprašyti patikrinti, ar pagrindinė sandorio šalis vis dar atitinka sąlygas, pagal kurias buvo suteiktas leidimas.
5. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija leidimą gali panaikinti tik tam tikrai paslaugai, veiklai ar finansinių priemonių klasei.
6. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija informuoja EVPRI ir kolegijos narius apie savo išsamiai pagrįstą sprendimą, kuriame atsižvelgiama į kolegijos narių išlygas.
7. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo galioja visoje Sąjungoje.
21 straipsnis
Peržiūra ir vertinimas
1. Nedarant poveikio kolegijos funkcijoms, 22 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos peržiūri tvarką, strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos pagrindinės sandorio šalių taiko, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir įvertina pagrindinėms sandorio šalims kylančią arba galinčią kilti riziką, įskaitant bent finansinę ir veiklos riziką.
2. 1 dalyje nurodyta peržiūra ir vertinimas turi apimti visus pagal šį reglamentą pagrindinėms sandorio šalims nustatytus reikalavimus.
3. Kompetentingos institucijos nustato 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo dažnumą ir išsamumą, visų pirma atsižvelgdamos į atitinkamų pagrindinių sandorio šalių dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą, sudėtingumą ir tarpusavio sąsajas su kitomis finansų rinkos infrastruktūromis. Peržiūra ir vertinimas atnaujinami bent kartą per metus.
Pagrindinės sandorio šalys tikrinamos vietoje. ESMA prašymu kompetentingos institucijos gali pakviesti ESMA darbuotojus dalyvauti patikrinimuose vietoje.
Kompetentinga institucija gali perduoti ESMA bet kokią informaciją, gautą iš pagrindinių sandorio šalių patikrinimų vietoje metu, arba su jais susijusią informaciją.
4. Kompetentingos institucijos reguliariai, mažiausiai kartą per metus, informuoja kolegiją apie 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo rezultatus, be kita ko, ir apie taikytus ištaisomuosius veiksmus ar sankcijas.
5. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad bet kuri pagrindinė sandorio šalis, neatitinkanti šiame reglamente nustatytų reikalavimų, anksti imtųsi būtinų veiksmų ar priemonių, kad ištaisytų padėtį.
6. Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d. siekiant užtikrinti, kad pagal šį straipsnį nacionalinių kompetentingų institucijų atliekama peržiūra būtų nuosekli savo forma, dažnumu ir išsamumu, ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį paskelbia gaires, kuriose išsamiau nurodo šio straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas priežiūrinės peržiūros ir vertinimo proceso bendras procedūras ir metodikas taip, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pagrindinių sandorio šalių dydį, struktūrą ir vidinę sandarą, taip pat jų veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą.
2
SKYRIUS
Pagrindinių sandorio šalių kontrolė ir priežiūra
22 straipsnis
Kompetentinga institucija
1. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytų pareigų – leidimų pagrindinėms sandorio šalims suteikimą ir tų pagrindinių sandorio šalių priežiūrą – vykdymą, ir apie tai informuoja Komisiją bei EVPRI.
Jeigu valstybė narė paskiria daugiau kaip vieną kompetentingą instituciją, ji aiškiai apibrėžia atitinkamus institucijų vaidmenis ir paskiria vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už bendradarbiavimo su Komisija, EVPRI, kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, EBI ir kitais atitinkamais ECBS nariais ir keitimosi su jais informacija, kaip nustatyta 23, 24, 83 ir 84 straipsniuose, koordinavimą.
2. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kompetentinga institucija turėtų įgaliojimus atlikti priežiūrą ir patikras, kurių reikia, kad ji galėtų vykdyti savo funkcijas.
3. Kiekviena valstybė narė užtikrina galimybę už šio reglamento nesilaikymą atsakingų fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu imtis valstybių narių teisei neprieštaraujančių tinkamų administracinių priemonių arba jas taikyti tų asmenų atžvilgiu.
Tos priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos bei atgrasomosios, ir gali apimti prašymą per nustatytą laikotarpį imtis ištaisomųjų veiksmų.
4. EVPRI savo interneto svetainėje paskelbia pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą.
3
SKYRIUS
Bendradarbiavimas
23 straipsnis
Institucijų bendradarbiavimas
1. Kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, su EVPRI ir, jei būtina, su ECBS.
2. Vykdydamos savo bendrąsias pareigas, kompetentingos institucijos, remdamosi tuo metu turima informacija, tinkamai apsvarsto galimą savo sprendimų poveikį visų kitų susijusių valstybių narių finansų sistemos stabilumui, visų pirma esant kritinei padėčiai, kuri aptarta 24 straipsnyje.
23a straipsnis
Kompetentingų institucijų ir ESMA bendradarbiavimas leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių priežiūros srityje
1. ESMA atlieka kompetentingų institucijų ir kolegijų veiklos koordinavimo vaidmenį siekiant plėtoti bendrą priežiūros kultūrą ir nuoseklią priežiūros praktiką, užtikrinti vienodų procedūrų taikymą ir nuoseklaus požiūrio laikymąsi ir didinti priežiūros veiklos rezultatų nuoseklumą, visų pirma kiek tai susiję su tomis priežiūros sritimis, kurioms būdingas tarpvalstybinis aspektas arba kuriose galimas tarpvalstybinis poveikis.
2. Pieš priimdamos bet kokius aktus ar priemones pagal 7, 8, 14, 15, 29–32, 33, 35, 36 ir 54 straipsnius, kompetentingos institucijos savo sprendimų projektus pateikia ESMA.
Kompetentingos institucijos taip pat gali pateikti sprendimų projektus ESMA prieš priimdamos bet kokius kitus aktus ar priemones, vykdydamos savo pareigas pagal 22 straipsnio 1 dalį.
3. Per 20 darbo dienų nuo sprendimo projekto, pateikto vadovaujantis 2 dalimi dėl kurio nors konkretaus straipsnio, gavimo ESMA, jeigu reikia, tai kompetentingai institucijai pateikia nuomonę dėl to sprendimo projekto, kad būtų skatinamas nuoseklus ir suderintas to straipsnio taikymas.
Jei ESMA pagal 2 dalį pateiktame sprendimo projekte neužtikrinama pakankama šio reglamento taikymo konvergencija ar darna, ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį paskelbia gaires arba rekomendacijas, kad būtų skatinamas būtinas nuoseklumas ar darna taikant šį reglamentą.
4. Jei ESMA priima nuomonę pagal 3 dalį, kompetentinga institucija į ją deramai atsižvelgia ir informuoja ESMA apie bet kokius paskesnius veiksmus, kurių pagal tą nuomonę imamasi, arba apie atsisakymą imtis veiksmų. Jeigu kompetentinga institucija nesutinka su ESMA nuomone, ji ESMA pateikia pastabas dėl bet kokio didelio nukrypimo nuo tos nuomonės.
24 straipsnis
Kritinė padėtis
Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija arba bet kuri kita atitinkama institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja ESMA, kolegiją, atitinkamus ECBS narius ir kitas susijusias institucijas apie bet kokią kritinę padėtį, susijusią su pagrindine sandorio šalimi, įskaitant finansų rinkų pokyčius, kuri gali turėti neigiamų padarinių bet kurios iš valstybių narių, kurioje įsteigta minėta pagrindinė sandorio šalis arba vienas iš jos tarpuskaitos narių, rinkos likvidumui, pinigų politikos poveikiui, sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui arba finansų sistemos stabilumui.
3A
SKYRIUS
Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas
24a straipsnis
Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas
1. ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 41 straipsnį įsteigia nuolatinį vidaus komitetą, kuris rengtų sprendimų, skirtų Priežiūros tarybai priimti, projektus ir vykdytų šio straipsnio 7, 9 ir 10 dalyse nustatytas užduotis (Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetą).
2. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetą sudaro:
a) pirmininkas, kuris turi balsavimo teisę;
b) du nepriklausomi nariai, kurie turi balsavimo teisę;
c) šio reglamento 22 straipsnyje nurodytos valstybių narių, kurių pagrindinė sandorio šalis yra gavusi leidimą, kompetentingos institucijos, kurios turi balsavimo teisę; jeigu valstybė narė yra paskyrusi kelias kompetentingas institucijas, kiekviena paskirta šios valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti paskirti vieną atstovą dalyvavimo pagal šį punktą tikslais, tačiau taikant 24c straipsnyje nustatytas balsavimo procedūras atitinkamos valstybės narės atstovai kartu laikomi vienu balsavimo teisę turinčiu nariu;
d) Šie emisijos centriniai bankai:
i) kai Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas sušaukiamas trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių atveju – kalbant apie visų sprendimų, susijusių su šio straipsnio 10 dalyje nurodytais straipsniais, kiek tai susiję su 2 lygio pagrindinėmis sandorio šalimis, ir 25 straipsnio 2a dalimi, rengimą – 25 straipsnio 3 dalies f punkte nurodyti narystės Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitete paprašę emisijos centriniai bankai, kurie neturi balsavimo teisės;
ii) kai Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas sušaukiamas pagal 14 straipsnį leidimus gavusių pagrindinių sandorio šalių atveju – diskusijų, susijusių su šio straipsnio 7 dalies b punktu ir c punkto iv papunkčiu, kontekste – Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys, emisijos centriniai bankai, paprašę narystės Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitete, kurie neturi balsavimo teisės.
Narystė i ir ii papunkčių tikslais suteikiama automatiškai, pateikus pirmininkui adresuotą vienkartinį rašytinį prašymą.
3. Pirmininkas gali į Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto posėdžius, kai tikslinga ir būtina, stebėtojais pakviesti 18 straipsnyje nurodytų kolegijų narius.
4. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto posėdžius savo iniciatyva arba bet kurių balsavimo teisę turinčių narių prašymu sušaukia pirmininkas. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas susitinka bent penkis kartus per metus.
5. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas ir nepriklausomi nariai yra visu etatu dirbantys nepriklausomi specialistai. Juos Priežiūros taryba paskiria atsižvelgdama į jų nuopelnus, kompetenciją, žinias tarpuskaitos, poprekybinių paslaugų, prudencinės priežiūros ir finansų srityse, taip pat į su pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, surengus atvirą atrankos procedūrą.
Prieš Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininko ir nepriklausomų narių paskyrimą ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po Priežiūros tarybos, kuri pateikia Europos Parlamentui galutinį savo atrinktų kandidatų sąrašą, užtikrinantį lyčių pusiausvyrą, atliktos atrankos, Europos Parlamentas, išklausęs atrinktus kandidatus, patvirtina arba atmeta jų paskyrimą.
Jeigu Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas arba vienas iš nepriklausomų narių nebeatitinka sąlygų, kurias jis turi atitikti, kad galėtų vykdyti savo pareigas, arba jeigu jis pripažintas kaltu dėl sunkaus nusižengimo, Taryba, gavusi Komisijos pasiūlymą, kurį patvirtino Europos Parlamentas, gali priimti įgyvendinimo sprendimą pašalinti jį iš pareigų. Sprendimą Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.
Europos Parlamentas arba Taryba gali informuoti Komisiją, kad jie mano, jog įvykdytos Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininko arba vieno iš jo nepriklausomų narių pašalinimo iš pareigų sąlygos, o Komisija į tai atsako.
Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininko ir nepriklausomų narių kadencija – penkeri metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą.
6. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas ir nepriklausomi nariai negali eiti jokių kitų nacionalinio, Sąjungos ar tarptautinio lygmens pareigų. Jie veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi vien tik visos Sąjungos interesais, ir neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kurios kitos viešosios ar privačios įstaigos jokių nurodymų ir jais nesivadovauja.
Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei bet kuri kita viešoji ar privati įstaiga negali siekti daryti įtakos Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkui ir nepriklausomiems nariams, jiems vykdant savo užduotis.
Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, baigę tarnybą Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas ir nepriklausomi nariai turi toliau laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.
7. Kalbant apie leidimus gavusias ar paraišką suteikti leidimą pagal šio reglamento 14 straipsnį teikiančias pagrindines sandorio šalis, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas šio reglamento 23a straipsnio 1 dalies tikslu rengia sprendimus ir vykdo užduotis, patikėtas ESMA pagal šio reglamento 23a straipsnio 3 dalį ir pagal šiuos punktus:
a) bent kartą per metus atlikti visų kompetentingų institucijų priežiūros veiklos tarpusavio vertinimo analizę, susijusią su leidimų suteikimu pagrindinėms sandorio šalims ir jų priežiūra, pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 30 straipsnį;
b) bent kartą per metus inicijuoti ir koordinuoti pagrindinių sandorio šalių atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams Sąjungos masto vertinimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 32 straipsnio 2 dalį;
c) skatinti pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalį paskirtas kompetentingas institucijas reguliariai keistis informacija ir tarpusavyje aptarti:
i) atitinkamą priežiūros veiklą ir sprendimus, kuriuos 22 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos priėmė vykdydamos savo pareigas pagal šį reglamentą, susijusias su leidimų suteikimu jų teritorijoje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims ir jų priežiūra;
ii) sprendimų projektus, kuriuos ESMA teikia kompetentinga institucija pagal 23a straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą;
iii) sprendimų projektus, kuriuos ESMA savanoriškai teikia kompetentinga institucija pagal 23a straipsnio 2 dalies antrą pastraipą;
iv) atitinkamus rinkos pokyčius, įskaitant situacijas ar įvykius, kurie daro arba gali daryti poveikį pagal 14 straipsnį leidimus gavusių pagrindinių sandorio šalių arba jų tarpuskaitos narių prudenciniam ar finansiniam patikimumui arba atsparumui;
d) žinoti ir aptarti visas pagal šio reglamento 19 straipsnį kolegijų priimtas nuomones ir rekomendacijas siekiant prisidėti prie nuoseklaus ir darnaus kolegijų veikimo ir skatinti jas darniai taikyti šį reglamentą.
Pirmos pastraipos a–d punktų tikslais kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos pateikia ESMA visą atitinkamą informaciją ir dokumentus.
8. Jeigu atliekant 7 dalies a ir d punktuose nurodytą veiklą arba vykdant keitimąsi informacija matyti, kad taikant šį reglamentą trūksta konvergencijos ir darnos, ESMA pateikia būtinas gaires ar rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį arba nuomones pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 29 straipsnį. Jei iš 7 dalies b punkte nurodyto vertinimo matyti, kad vienos ar kelių pagrindinių sandorio šalių atsparumas nepalankiems rinkos pokyčiams yra nepakankamas, ESMA pateikia būtinas rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį.
9. Be to, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas gali:
a) remdamasis pagal 7 dalies a–d punktus savo vykdoma veikla, prašyti Priežiūros tarybos apsvarstyti, ar, siekiant pašalinti konvergencijos ir darnos trūkumus, kurie atsiranda kompetentingoms institucijoms ir kolegijoms taikant šį reglamentą, būtina, kad ESMA priimtų gaires, rekomendacijas ir nuomones. Priežiūros taryba deramai apsvarsto tokius prašymus ir pateikia tinkamą atsakymą;
b) Priežiūros tarybai pateikti nuomones dėl sprendimų, kurie turi būti priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 44 straipsnį, išskyrus to reglamento 17 ir 19 straipsniuose nurodytus sprendimus, susijusių su užduotimis, pavestomis šio reglamento 22 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms.
10. Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių atveju Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas rengia sprendimų, kuriuos turi priimti Priežiūros taryba, projektus ir vykdo 25, 25a, 25b, 25f–25q straipsniais ir 85 straipsnio 6 dalimi ESMA pavestas užduotis.
11. Kiek tai susiję su trečiųjų šalių pagrindinėmis sandorio šalimis, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegijai, nurodytai 25c straipsnyje, pateikia savo posėdžių darbotvarkes prieš tiems posėdžiams įvykstant, posėdžių protokolus, Priežiūros tarybai teikiamus išsamius sprendimų projektus ir Priežiūros tarybos priimtus galutinius sprendimus.
12. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetui padeda specialiai jam skirti ESMA darbuotojai, turintys pakankamai žinių, kompetencijos ir patirties, kad galėtų:
a) parengti Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto posėdžius;
b) parengti analizes, būtinas Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetui vykdyti savo užduotims;
c) padėti ESMA Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetui vykdyti administracinio lygmens tarptautinį bendradarbiavimą.
13. Šio reglamento tikslais ESMA užtikrina struktūrinį Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto ir kitų Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nurodytų funkcijų atskyrimą.
24b straipsnis
Konsultavimasis su emisijos centriniais bankais
1. Dėl sprendimų, kurie turi būti priimami pagal 41, 44, 46, 50 ir 54 straipsnius dėl 2 lygio pagrindinių sandorio šalių, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas konsultuojasi su 25 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytais emisijos centriniais bankais. Kiekvienas emisijos centrinis bankas gali atsakyti. Visi atsakymai turi būti gauti per 10 darbo dienų nuo sprendimo projekto perdavimo. Esant kritinei padėčiai pirmiau nurodytas laikotarpis negali viršyti 24 valandų. Jeigu emisijos centrinis bankas siūlo iš dalies keisti sprendimų pagal 41, 44, 46, 50 ir 54 straipsnius projektus arba jiems prieštarauja, jis raštu išsamiai išdėsto visas priežastis. Pasibaigus konsultacijų laikotarpiui Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas tinkamai apsvarsto emisijos centrinių bankų pasiūlytus pakeitimus.
2. Jeigu Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas savo sprendimo projekte neatsižvelgia į emisijos centrinio banko pasiūlytus pakeitimus, jis raštu informuoja tą emisijos centrinį banką, nurodydamas visas priežastis, dėl kurių neatsižvelgta į to emisijos centrinio banko pasiūlytus pakeitimus, ir paaiškindamas, kodėl nukrypta nuo tų pakeitimų. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas pateikia Priežiūros tarybai emisijos centrinių bankų pasiūlytus pakeitimus ir savo paaiškinimus, kodėl į juos neatsižvelgta, kartu su sprendimo projektu.
3. Sprendimų, kurie turi būti priimti pagal 25 straipsnio 2c dalį ir 85 straipsnio 6 dalį, atveju Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas siekia gauti 25 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytų emisijos centrinių bankų pritarimą dėl elementų, susijusių su jų išleidžiamomis valiutomis. Laikoma, kad kiekvienas emisijos centrinis bankas davė pritarimą, jeigu emisijos centrinis bankas per 10 darbo dienų nuo sprendimo projekto perdavimo nepasiūlo pakeitimų arba jam nepaprieštarauja. Jeigu emisijos centrinis bankas siūlo iš dalies keisti sprendimo projektą arba jam prieštarauja, jis raštu išsamiai išdėsto visas priežastis. Jeigu emisijos centrinis bankas siūlo elementų, susijusių su jo išleidžiama valiuta, pakeitimus, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas Priežiūros tarybai gali pateikti tik tokį sprendimo projektą, kuriame padaryti tų elementų pakeitimai. Jeigu emisijos centrinis bankas prieštarauja elementams, susijusiems su jo išleidžiama valiuta, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas neįtraukia tų elementų į Priežiūros tarybai patvirtinti teikiamą savo sprendimo projektą.
24c straipsnis
Sprendimų priėmimas Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitete
Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas sprendimus priima paprasta balsavimo teisę turinčių savo narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.
24d straipsnis
Sprendimų priėmimas Priežiūros taryboje
Jeigu Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas Priežiūros tarybai pateikia sprendimų pagal šio reglamento 25 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2a dalį, 25 straipsnio 2b dalį, 25 straipsnio 2c dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 25p straipsnį, 85 straipsnio 6 dalį, 89 straipsnio 3b dalį ir papildomai tik dėl 2 lygio pagrindinių sandorio šalių pagal šio reglamento 41, 44, 46, 50 ir 54 straipsnius projektus, Priežiūros taryba sprendimą dėl tų sprendimų projektų, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 44 straipsnio, priima per 10 darbo dienų.
Jeigu Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas pateikia Priežiūros tarybai sprendimų projektus pagal kitus nei pirmoje pastraipoje nurodytus straipsnius, Priežiūros taryba sprendimą dėl tų sprendimų projektų, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 44 straipsnio, priima per tris darbo dienas.
24e straipsnis
Atskaitomybė
1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pakviesti Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininką ir nepriklausomus narius pateikti pranešimą, visapusiškai gerbdami jų nepriklausomumą. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas ir nepriklausomi nariai pateikia tą pranešimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių pateiktus klausimus, jei to yra prašoma.
2. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas ir nepriklausomi nariai raštu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pagrindinės veiklos ataskaitą, kai to prašoma ir likus ne mažiau kaip 15 dienų iki 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo.
3. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas ir nepriklausomi nariai pateikia visą svarbią informaciją, kurios ad hoc pagrindu konfidencialiai paprašo Europos Parlamentas. Į tą ataskaitą neįtraukiama konfidenciali informacija, susijusi su atskiromis pagrindinėmis sandorio šalimis.
4
SKYRIUS
Santykiai su trečiosiomis šalimis
25 straipsnis
Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimas
1. Trečiojoje šalyje įsteigta pagrindinė sandorio šalis gali teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms tik tuo atveju, jei tą pagrindinę sandorio šalį yra pripažinusi ESMA.
2. EVPRI, pasikonsultavusi su 3 dalyje nurodytomis institucijomis, gali pripažinti trečiojoje šalyje įsteigtą pagrindinę sandorio šalį, pateikusią paraišką ją pripažinti, kad ji galėtų teikti tam tikras tarpuskaitos paslaugas ar vykdyti veiklą, jei:
a) Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal 6 dalį;
b) atitinkamoje trečiojoje šalyje pagrindinė sandorio šalis yra gavusi leidimą, vykdoma veiksminga jos priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų įvykdymas garantuojant, kad ji visapusiškai atitinka toje trečiojoje šalyje taikomus rizikos ribojimo reikalavimus;
c) sudaryti bendradarbiavimo susitarimai pagal 7 dalį;
d) pagrindinė sandorio šalis įsteigta arba gavo leidimą trečiojoje valstybėje, kurios nacionalinio kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimo Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 ( 15 ) nelaiko turinčiu strateginių trūkumų, kurie keltų didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai;
e) nėra nustatyta, kad pagrindinė sandorio šalis yra arba gali tapti sisteminės svarbos pagal 2a dalį, ir todėl yra 1 lygio pagrindinė sandorio šalis.
2a. Pasikonsultavusi su ESRV ir 3 dalies f punkte nurodytais emisijos centriniais bankais, ESMA nustato, ar trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis yra arba tikėtina, kad gali tapti sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui (2 lygio pagrindinė sandorio šalis), atsižvelgdama į visus šiuos kriterijus:
a) pagrindinės sandorio šalies verslo veiklos pobūdį, dydį ir sudėtingumą Sąjungoje ir už jos ribų tiek, kiek jos verslo veikla gali turėti sisteminį poveikį Sąjungai arba vienai ar kelioms jos valstybėms narėms, įskaitant:
i) sandorių, kurių tarpuskaitą atliko ta pagrindinė sandorio šalis, bendrąją vertę ir vertę kiekviena Sąjungos valiuta, arba bendrąją tarpuskaitos veikloje dalyvaujančios pagrindinės sandorio šalies poziciją savo tarpuskaitos narių ir tiek, kiek turima informacijos, jų klientų bei netiesioginių klientų, įsteigtų Sąjungoje, atžvilgiu, be kita ko, ir tuo atveju, kai valstybės narės pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 3 dalį juos priskyrė prie kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII), ir
ii) pagrindinės sandorio šalies rizikos profilį, be kita ko, susijusį su teisine, operacine ir verslo veiklos rizika;
b) poveikį, kurį pagrindinės sandorio šalies žlugimas ar veiklos sutrikimas darytų:
i) finansų rinkoms, be kita ko, susijusių rinkų likvidumui;
ii) finansų įstaigoms;
iii) finansų sistemai apskritai arba
iv) Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui;
c) pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narystės struktūrą, įskaitant tiek, kiek turima informacijos, Sąjungoje įsteigtų tarpuskaitos narių klientų ir netiesioginių klientų tinklo struktūrą;
d) mastą, kuriuo tarpuskaitos nariams ir tiek, kiek turima informacijos, jų klientams bei netiesioginiams klientams, įsteigtiems Sąjungoje, siūlomos Sąjungos valiutomis išreikštų finansinių priemonių alternatyvios tarpuskaitos paslaugos, kurias teikia kitos pagrindinės sandorio šalys;
e) pagrindinės sandorio šalies santykius su kitomis finansų rinkos infrastruktūromis, kitomis finansų įstaigomis ir finansų sistema apskritai, jų tarpusavio priklausomybę ar kitus ryšius tiek, kiek tai gali turėti poveikį Sąjungos arba vienos ar daugiau iš jos valstybių narių finansiniam stabilumui.
Per 2021 m. sausio 2 d. Komisija pagal 82 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame išsamiai nurodomi pirmoje pastraipoje nustatyti kriterijai.
Nedarant poveikio pripažinimo proceso rezultatui, ESMA, atlikusi pirmoje pastraipoje nurodytą įvertinimą, per 30 darbo dienų nuo pagal 4 dalies antrą pastraipą atlikto nustatymo, kad pagrindinės sandorio šalies paraiška yra išsami, informuoja tą paraišką pateikusią pagrindinę sandorio šalį, ar ji laikoma 1 lygio pagrindine sandorio šalimi, ar ne.
2b. Jeigu ESMA nustato, kad pagrindinė sandorio šalis yra arba tikėtina, kad gali tapti sisteminės svarbos (2 lygio pagrindinė sandorio šalis) pagal 2a dalį, ji pripažįsta tokią pagrindinę sandorio šalį, kad ji galėtų teikti tam tikras tarpuskaitos paslaugas arba vykdyti veiklą, tik jeigu tenkinamos ne tik 2 dalies a–d punktuose nurodytos sąlygos, bet ir šios sąlygos:
a) pagrindinė sandorio šalis pripažinimo metu ir vėliau nuolat laikosi 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatytų reikalavimų. Dėl to, ar pagrindinė sandorio šalis laikosi 41, 44, 46, 50 ir 54 straipsnių, ESMA konsultuojasi su 3 dalies f punkte nurodytais emisijos centriniais bankais laikydamasi 24b straipsnyje išdėstytos procedūros. Pagal 25a straipsnį ESMA atsižvelgia į tai, kokiu mastu pagrindinė sandorio šalis laikosi tų reikalavimų dėl to, kad laikosi palyginamų trečiojoje šalyje taikomų reikalavimų;
b) 3 dalies f punkte nurodyti emisijos centriniai bankai per 30 darbo dienų nuo nustatymo, kad trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis nėra 1 lygio pagrindinė sandorio šalis pagal 2a dalį arba atlikus peržiūrą pagal 5 dalį, pateikė ESMA rašytinį patvirtinimą, kad pagrindinė sandorio šalis laikosi toliau nurodytų reikalavimų, kuriuos tie emisijos centriniai bankai galėjo nustatyti vykdydami savo pinigų politikos uždavinius:
i) gavus emisijos centrinio banko pagrįstą prašymą, pateikti visą informaciją, kurios jam gali reikėti, jeigu šios informacijos nėra kitaip gavusi ESMA;
ii) visapusiškai ir tinkamai bendradarbiauti su emisijos centriniu banku atliekant pagrindinės sandorio šalies atsparumo nepalankioms rinkos sąlygoms vertinimą pagal 25b straipsnio 3 dalį;
iii) laikantis atitinkamų prieigos kriterijų ir reikalavimų, atidaryti vienadienių indėlių sąskaitą emisijos centriniame banke arba pranešti apie ketinimą atidaryti tokią sąskaitą;
iv) laikytis emisijos centrinio banko išimtinėmis aplinkybėmis pagal jo kompetenciją taikomų reikalavimų, kuriais siekiama pašalinti laikiną sisteminę likvidumo riziką, turinčią įtakos pinigų politikos poveikiui arba sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui, ir susijusių su likvidumo rizikos kontrole, garantinės įmokos reikalavimais, įkaitais, atsiskaitymo tvarka arba sąveikos susitarimais.
Reikalavimais, kurie nurodyti iv papunktyje, užtikrinamas pagrindinių sandorio šalių efektyvumas, patikimumas ir atsparumas, ir jie suderinami su reikalavimais, išdėstytais šio reglamento 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse.
Šių iv papunktyje nurodytų reikalavimų taikymas yra ribotą laikotarpį – ne ilgiau kaip šešis mėnesius – taikoma pripažinimo sąlyga. Jeigu to laikotarpio pabaigoje emisijos centrinis bankas mano, kad išimtinės aplinkybės tebėra, reikalavimų taikymas pripažinimo tikslais gali būti vieną kartą pratęstas papildomam laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
Prieš nustatydamas arba pratęsdamas iv papunktyje nurodytų reikalavimų taikymą, emisijos centrinis bankas informuoja ESMA, kitus 3 dalies f punkte nurodytus emisijos centrinius bankus ir ESMA trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegijos narius ir paaiškina jo numatomų nustatyti reikalavimų poveikį pagrindinių sandorio šalių efektyvumui, patikimumui ir atsparumui, kartu pagrįsdamas, kodėl reikalavimai yra būtini ir proporcingi norint užtikrinti pinigų politikos poveikį arba sklandų mokėjimo sistemų veikimą, susijusį su jo leidžiama valiuta. ESMA pateikia emisijos centriniam bankui nuomonę per 10 darbo dienų nuo reikalavimų projekto arba pratęsimo projekto perdavimo. Esant kritinei padėčiai pirmiau nurodytas laikotarpis negali viršyti 24 valandų. Savo nuomonėje ESMA visų pirma apsvarsto nustatytų reikalavimų poveikį pagrindinės sandorio šalies efektyvumui, patikimumui ir atsparumui. Kiti 3 dalies f punkte nurodyti emisijos centriniai bankai gali pateikti nuomones per tą patį terminą. Pasibaigus konsultacijų laikotarpiui emisijos centrinis bankas tinkamai apsvarsto ESMA arba 3 dalies f punkte nurodytų emisijos centrinių bankų nuomonėse pasiūlytus pakeitimus.
Prieš pratęsdamas iv papunktyje nurodytų reikalavimų taikymą, emisijos centrinis bankas taip pat apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.
Emisijos centrinis bankas nuolat bendradarbiauja su ESMA ir kitais 3 dalies f punkte nurodytais emisijos centriniais bankais ir dalijasi su jais informacija, susijusia su iv papunktyje nurodytais reikalavimais, visų pirma kiek tai susiję su sisteminės likvidumo rizikos vertinimu ir nustatytų reikalavimų poveikiu pagrindinių sandorio šalių efektyvumui, patikimumui ir atsparumui.
Jeigu emisijos centrinis bankas nustato bet kuriuos iš šio punkto nurodytų reikalavimų po to, kai 2 lygio pagrindinė sandorio šalis yra pripažinta, visų tokių reikalavimų laikymasis laikomas pripažinimo sąlyga, o emisijos centriniai bankai per 90 darbo dienų pateikia ESMA rašytinį patvirtinimą, kad pagrindinė sandorio šalis laikosi reikalavimo.
Jeigu per tą terminą emisijos centrinis bankas nepateikia ESMA rašytinio patvirtinimo, ESMA gali laikyti, kad tas reikalavimas yra įvykdytas;
c) pagrindinė sandorio šalis yra pateikusi ESMA
i) savo teisinio atstovo pasirašytą rašytinį pareiškimą, kuriame pagrindinė sandorio šalis besąlygiškai sutinka:
— per tris darbo dienas po ESMA prašymo įteikimo pateikti visus prašymo įteikimo metu tos pagrindinės sandorio šalies turimus dokumentus, įrašus, informaciją ir duomenis ir
— suteikti ESMA galimybę patekti į bet kurias pagrindinės sandorio šalies verslo patalpas,
ii) pagrįstą nepriklausomo teisės eksperto teisinę nuomonę, kuria patvirtinama, kad suteiktas sutikimas galioja ir yra vykdytinas pagal atitinkamus taikomus teisės aktus;
d) pagrindinė sandorio šalis yra įgyvendinusi visas būtinas priemones ir nustačiusi visas būtinas procedūras, kuriomis užtikrinamas veiksmingas a ir c punktuose nustatytų reikalavimų laikymasis;
e) Komisija nėra priėmusi įgyvendinimo akto pagal 2c dalį.
2c. ESMA, pasikonsultavusi su ESRV ir pritarus 3 dalies f punkte nurodytiems emisijos centriniams bankams pagal 24b straipsnio 3 dalį ir proporcingai atsižvelgdama į pagrindinės sandorio šalies sisteminės svarbos lygį pagal šio straipsnio 2a dalį, gali, remdamasi visiškai pagrįstu įvertinimu, padaryti išvadą, kad pagrindinė sandorio šalis arba kai kurios jos tarpuskaitos paslaugos yra tokios esminės sisteminės svarbos, kad ta pagrindinė sandorio šalis neturėtų būti pripažinta, kad ji galėtų teikti tam tikras tarpuskaitos paslaugas arba vykdyti veiklą. Emisijos centrinio banko pritarimas yra susijęs tik su jo išleidžiama valiuta, o ne su visa šios dalies antroje pastraipoje nurodyta rekomendacija. Be to, savo vertinime ESMA:
a) paaiškina, kaip laikantis 2b dalyje išdėstytų sąlygų būtų nepakankamai mažinama rizika Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui;
b) apibūdina pagrindinės sandorio šalies teikiamų tarpuskaitos paslaugų ypatybes, įskaitant likvidumo ir fizinio atsiskaitymo reikalavimus, susijusius su tokių paslaugų teikimu;
c) pateikia sprendimo nepripažinti pagrindinės sandorio šalies, kad ji galėtų teikti tam tikras tarpuskaitos paslaugas arba vykdyti veiklą, sąnaudų, naudos ir pasekmių kiekybinį techninį įvertinimą, atsižvelgdama į:
i) tai, kad esama galimų alternatyvių galimybių, kurios pakeistų atitinkamų tarpuskaitos paslaugų atitinkamomis valiutomis teikimą tarpuskaitos nariams ir tiek, kiek turima informacijos, jų klientams ir netiesioginiams klientams, įsteigtiems Sąjungoje;
ii) galimas pagrindinės sandorio šalies saugomų neįvykdytų sutarčių įtraukimo į įgyvendinimo akto taikymo sritį pasekmes.
Remdamasi savo vertinimu, ESMA rekomenduoja Komisijai priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo patvirtinama, kad ta pagrindinė sandorio šalis neturėtų būti pripažinta, kad ji galėtų teikti tam tikras tarpuskaitos paslaugas arba vykdyti veiklą.
Komisijai suteikiama mažiausiai 30 darbo dienų, per kurias ji įvertina ESMA rekomendaciją.
Pateikus antroje pastraipoje nurodytą rekomendaciją, Komisija gali kaip kraštutinę priemonę priimti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodoma:
a) kad po Komisijos pagal šios pastraipos b punktą nurodyto adaptacijos laikotarpio ta trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis kai kurias arba visas savo tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms gali teikti tik po to, kai jai suteikiamas leidimas tai daryti pagal 14 straipsnį;
b) atitinkamas adaptacijos laikotarpis pagrindinei sandorio šaliai, jos tarpuskaitos nariams ir jų klientams. Adaptacijos laikotarpis negali viršyti dvejų metų ir gali būti pratęstas tik vieną kartą papildomam šešių mėnesių laikotarpiui, jei vis dar esama priežasčių adaptacijos laikotarpiui suteikti;
c) sąlygos, kuriomis ta pagrindinė sandorio šalis gali toliau teikti tam tikras tarpuskaitos paslaugas ar vykdyti veiklą b punkte nurodytu adaptacijos laikotarpiu;
d) priemonės, kurių imamasi adaptacijos laikotarpiu, kad būtų sumažintos tarpuskaitos narių ir jų klientų, ypač įsteigtų Sąjungoje, galimos išlaidos.
Nustatydama ketvirtos pastraipos a ir b punktuose nurodytas paslaugas ir adaptacijos laikotarpį, Komisija apsvarsto:
a) pagrindinės sandorio šalies teikiamų paslaugų ypatybes ir galimybes jas pakeisti kitomis;
b) ar į įgyvendinimo akto taikymo sritį įtraukiami neįvykdyti sandoriai, kurių tarpuskaita atlikta, ir kokiu mastu jie įtraukiami, atsižvelgiant į tokio įtraukimo teisines ir ekonomines pasekmes;
c) galimą poveikį tarpuskaitos narių ir, kai turima tokios informacijos, jų klientų, ypač įsteigtų Sąjungoje, išlaidoms.
Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 86 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Vertindama, ar įvykdytos 2 dalies a–d punktuose nurodytos sąlygos, ESMA konsultuojasi su:
a) valstybės narės, kurioje pagrindinė sandorio šalis teikia ar ketina teikti tarpuskaitos paslaugas ir kurią ta pagrindinė sandorio šalis pasirinko, kompetentinga institucija;
b) kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių, įsteigtų trijose valstybėse narėse, kuriose bendri įnašai per vienų metų laikotarpį į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, nurodytą 42 straipsnyje, yra arba, kaip tikisi pagrindinė sandorio šalis, bus didžiausi, priežiūrą;
c) kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už Sąjungoje esančių prekybos vietų, kurioms paslaugas teikia arba teiks pagrindinė sandorio šalis, priežiūrą;
d) Sąjungoje įsteigtų pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis sudaryti sąveikos susitarimai, priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis;
e) atitinkamais valstybių narių, kuriose pagrindinė sandorio šalis teikia arba ketina teikti tarpuskaitos paslaugas, ECBS nariais ir atitinkamais ECBS nariais, atsakingais už pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis sudaryti sąveikos susitarimai, priežiūrą;
f) finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą atlieka arba turi atlikti pagrindinė sandorio šalis, visų Sąjungos valiutų emisijos centriniais bankais.
4. 1 dalyje nurodyta pagrindinė sandorio šalis pateikia paraišką EVPRI.
Paraišką pateikusi pagrindinė sandorio šalis pateikia ESMA visą pripažinimui reikalingą informaciją. Per 30 darbo dienų nuo gavimo dienos ESMA įvertina, ar paraiška išsami. Jeigu paraiška neišsami, ESMA nustato terminą, iki kurio paraišką pateikusi pagrindinė sandorio šalis turi pateikti papildomos informacijos. ESMA nedelsdama perduoda visą iš paraišką pateikusios pagrindinės sandorio šalies gautą informaciją ESMA Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegijai.
Sprendimas dėl pripažinimo 1 lygio pagrindinių sandorio šalių atveju grindžiamas 2 dalyje išdėstytomis sąlygomis, o 2 lygio pagrindinių sandorio šalių atveju – 2 dalies a–d punktuose ir 2b dalyje išdėstytomis sąlygomis. Jis nepriklauso nuo įvertinimų, kuriais grindžiamas 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas dėl lygiavertiškumo. Per 180 darbo dienų nuo nustatymo pagal antrą pastraipą, kad paraiška yra išsami, ESMA raštu informuoja paraišką pateikusią pagrindinę sandorio šalį, ar jai suteikiamas pripažinimas arba atsisakoma jį suteikti, ir pateikia išsamiai pagrįstą paaiškinimą.
ESMA savo interneto svetainėje paskelbia pagal šį reglamentą pripažintų pagrindinių sandorio šalių sąrašą, nurodydama, ar jos priskirtos 1 lygio pagrindinių sandorio šalių kategorijai, ar 2 lygio pagrindinių sandorio šalių kategorijai.
5. ESMA, pasikonsultavusi su 3 dalyje nurodytomis institucijomis ir subjektais, peržiūri trečiojoje šalyje įsteigtos pagrindinės sandorio šalies pripažinimą:
a) jei pagrindinė sandorio šalis ketina išplėsti arba sumažinti savo veiklos ir paslaugų diapazoną Sąjungoje, tokiu atveju pagrindinė sandorio šalis apie tai informuoja ESMA pateikdama visą būtiną informaciją ir
b) bet kuriuo atveju bent kas penkerius metus.
Ši peržiūra atliekama laikantis 2–4 dalių.
Jeigu, atlikusi pirmoje pastraipoje nurodytą peržiūrą, ESMA nustato, kad trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis, kuri buvo priskirta 1 lygio pagrindinių sandorio šalių kategorijai, turėtų būti priskirta 2 lygio pagrindinių sandorio šalių kategorijai, ESMA nustato tinkamą adaptacijos laikotarpį, kuris negali viršyti 18 mėnesių ir per kurį pagrindinė sandorio šalis privalo įvykdyti 2b dalyje nurodytus reikalavimus. Gavusi pagrįstą pagrindinės sandorio šalies arba už tarpuskaitos narių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos prašymą, ESMA gali pratęsti tą adaptacijos laikotarpį dar ne daugiau kaip šešiais mėnesiais, jeigu toks pratęsimas yra pateisinamas dėl išimtinių aplinkybių ir poveikio Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams.
6. Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad:
a) trečiosios šalies teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys nuolat laikosi teisiškai privalomų reikalavimų, lygiaverčių šio reglamento IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;
b) toje trečiojoje šalyje nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;
c) tos trečiosios šalies teisinėje sistemoje numatyta veiksminga lygiavertė sistema, pagal kurią pripažįstamos pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimus gavusios pagrindinės sandorio šalys.
Komisija gali nustatyti, kad pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo aktas turi būti taikomas, jeigu trečioji šalis nuolat veiksmingai įgyvendina visus jame nustatytus reikalavimus ir jeigu ESMA gali veiksmingai vykdyti savo pareigas, susijusias su pagal 2 ir 2b dalis pripažintomis trečiųjų šalių pagrindinėmis sandorio šalimis arba su 6b dalyje nurodyta stebėsena, be kita ko, susitariant dėl 7 dalyje nurodytų bendradarbiavimo susitarimų ir juos taikant.
6a. Komisija pagal 82 straipsnį gali priimti deleguotąjį aktą, kuriame išsamiai nustatomi 6 dalies a, b ir c punktuose nurodyti kriterijai.
6b. ESMA stebi reguliavimo ir priežiūros pokyčius trečiosiose šalyse, dėl kurių pagal 6 dalį priimti įgyvendinimo aktai.
Jeigu ESMA nustato, kad tose trečiosiose šalyse esama kokių nors reguliavimo ar priežiūros pokyčių, kurie gali daryti poveikį Sąjungos arba vienos ar daugiau iš jos valstybių narių finansiniam stabilumui, ji nedelsdama apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir 25c straipsnyje nurodytos ESMA Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegijos nariams. Visa tokia informacija laikoma konfidencialia.
ESMA kasmet teikia Komisijai ir 25c straipsnyje nurodytos ESMA Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegijos nariams konfidencialią ataskaitą dėl reguliavimo ir priežiūros pokyčių pirmoje pastraipoje nurodytose trečiosiose šalyse.
7. ESMA sudaro veiksmingus bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių, kurių teisinė ir priežiūros sistemos pagal 6 dalį pripažintos lygiavertėmis šiam reglamentui, kompetentingomis institucijomis. Tuose susitarimuose nurodoma bent:
a) ESMA, 3 dalies f punkte nurodytų emisijos centrinių bankų ir atitinkamų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas, įskaitant galimybę susipažinti su visa ESMA prašoma informacija apie trečiosiose šalyse leidimą gavusias pagrindines sandorio šalis, pavyzdžiui, reikšmingi rizikos modelių ir parametrų pokyčiai, pagrindinės sandorio šalies veiklos ir paslaugų diapazono išplėtimas, kliento sąskaitos struktūros ir mokėjimo sistemų naudojimo pokyčiai, kurie daro didelį poveikį Sąjungai;
b) mechanizmas, užtikrinantis skubių pranešimų teikimą EVPRI tuo atveju, kai trečiosios šalies kompetentinga institucija mano, kad pagrindinė sandorio šalis, kurios priežiūrą ji vykdo, pažeidė jai suteikto leidimo sąlygas arba kitus teisės aktus, kurie jai taikomi;
c) mechanizmas, užtikrinantis, kad trečiosios šalies kompetentinga institucija skubiai praneštų EVPRI apie atvejus, kai pagrindinei sandorio šaliai, kurios priežiūrą ji vykdo, suteikiama teisė teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsisteigusiems tarpuskaitos nariams arba klientams;
d) priežiūros veiklos koordinavimo procedūros, įskaitant trečiųjų šalių institucijų sutikimą leisti atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje atitinkamai pagal 25g ir 25h straipsnius;
e) procedūros, būtinos veiksmingai reguliavimo ir priežiūros pokyčių trečiojoje šalyje stebėsenai užtikrinti;
f) procedūros, pagal kurias trečiųjų šalių institucijos užtikrina veiksmingą ESMA pagal 25b, 25f–25m, 25p ir 25q straipsnius priimtų sprendimų vykdymą;
g) procedūros, pagal kurias trečiųjų šalių institucijos nepagrįstai nedelsdamos informuoja ESMA, 25c straipsnyje nurodytą Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegiją ir 3 dalies f punkte nurodytus emisijos centrinius bankus apie visus su pripažintomis pagrindinėmis sandorio šalimis susijusius kritinės padėties atvejus, įskaitant pokyčius finansų rinkose, kurie gali daryti neigiamą poveikį rinkos likvidumui ir Sąjungos arba vienos iš jos valstybių narių finansų sistemos stabilumui, ir apie procedūras bei nenumatytų atvejų planus tokiai padėčiai ištaisyti;
h) trečiųjų šalių institucijų sutikimas, kad visa informacija, kurią jos pateikė ESMA pagal bendradarbiavimo susitarimus, būtų toliau keičiamasi su 3 dalyje nurodytomis institucijomis ir Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegijos nariais, laikantis 83 straipsnyje nustatytų profesinės paslapties reikalavimų.
Jeigu ESMA mano, kad trečiosios šalies kompetentinga institucija netaiko kurios nors iš pagal šią dalį sudaryto bendradarbiavimo susitarimo nuostatų, ji nedelsdama konfidencialiai apie tai praneša Komisijai. Tokiu atveju Komisija gali nuspręsti peržiūrėti pagal 6 dalį priimtą įgyvendinimo aktą.
8. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatoma informacija, kurią paraišką dėl pripažinimo teikianti pagrindinė sandorio šalis pateikia EVPRI, projektus.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
25a straipsnis
Palyginamas laikymasis
1. 25 straipsnio 2b dalyje nurodyta pagrindinė sandorio šalis gali pateikti ESMA pagrįstą prašymą įvertinti, ar jai laikantis taikomos trečiosios šalies sistemos, atsižvelgiant į pagal 26 straipsnio 6 dalį priimto įgyvendinimo akto nuostatas, laikoma, kad ta pagrindinė sandorio šalis laikosi 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatytų reikalavimų. ESMA nedelsdama perduoda prašymą Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegijai.
2. 1 dalyje nurodytame prašyme pateikiamas faktinis pagrindas, kuriuo remiantis daroma išvada dėl palyginamumo, ir priežastys, dėl kurių laikantis trečiojoje šalyje taikomų reikalavimų yra įvykdomi 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatyti reikalavimai.
3. Siekiant užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytas vertinimas veiksmingai atitiktų 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatytų reikalavimų reguliavimo tikslus ir apskritai Sąjungos interesus, Komisija priima deleguotąjį aktą, kuriame nurodoma:
a) būtiniausi elementai, kuriuos reikia įvertinti šio straipsnio 1 dalies tikslais;
b) vertinimo atlikimo aspektai ir sąlygos.
Komisija priima pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą pagal 82 straipsnį ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d.
25b straipsnis
Nuolatinis pripažinimo sąlygų laikymasis
1. ESMA yra atsakinga už pareigų pagal šį reglamentą vykdymą – nuolatinę priežiūrą, kaip pripažintos 2 lygio pagrindinės sandorio šalys laikosi 25 straipsnio 2b dalies a punkte nurodytų reikalavimų. Priimdama sprendimus pagal 41, 44, 46, 50 ir 54 straipsnius, ESMA konsultuojasi su 25 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytais emisijos centriniais bankais vadovaudamasi 24b straipsnio 1 dalimi.
ESMA reikalauja, kad kiekviena 2 lygio pagrindinė sandorio šalis bent kartą per metus pateiktų patvirtinimą, kad ji toliau laikosi 25 straipsnio 2b dalies a, c, ir d punktuose nurodytų reikalavimų.
Jeigu 25 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytas emisijos centrinis bankas mano, kad 2 lygio pagrindinė sandorio šalis nebeatitinka 25 straipsnio 2b dalies b punkte nurodytos sąlygos, jis nedelsdamas praneša apie tai ESMA.
2. Jeigu 2 lygio pagrindinė sandorio šalis nepateikia ESMA 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto patvirtinimo, arba jeigu ESMA gauna pranešimą pagal 1 dalies trečią pastraipą, laikoma, kad pagrindinė sandorio šalis nebeatitinka pripažinimo sąlygų pagal 25 straipsnio 2b dalį ir taikoma 25p straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse išdėstyta procedūra.
3. ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, atlieka pripažintų 2 lygio pagrindinių sandorio šalių atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams vertinimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 32 straipsnio 2 dalį, juos derindama su 24a straipsnio 7 dalies b punkte nurodytais vertinimais. 25 straipsnio 3 dalies f punkte nurodyti emisijos centriniai bankai gali prisidėti prie tokių vertinimų vykdydami savo pinigų politikos uždavinius. Atlikdama tuos vertinimus, ESMA įtraukia bent finansinę ir veiklos riziką ir užtikrina suderinamumą su Sąjungos pagrindinių sandorio šalių atsparumo vertinimais, atliktais pagal šio reglamento 24 straipsnio 7 dalies b punktą.
25c straipsnis
Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegija
1. ESMA įsteigia Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegiją, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija.
2. Šią kolegiją sudaro:
a) Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas, kuris pirmininkauja kolegijai;
b) du nepriklausomi Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto nariai;
c) 22 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos; valstybėse narėse, kuriose pagal 22 straipsnį buvo paskirta daugiau nei viena kompetentinga institucija, tos institucijos susitaria dės bendro atstovo;
d) kompetentingos institucijos, atsakingos už Sąjungoje įsteigtų tarpuskaitos narių priežiūrą;
e) kompetentingos institucijos, atsakingos už Sąjungoje įsteigtų prekybos vietų, kurioms paslaugas teikia arba turi teikti pagrindinės sandorio šalys, priežiūrą;
f) kompetentingos institucijos, prižiūrinčios Sąjungoje įsteigtus centrinius vertybinių popierių depozitoriumus, su kuriais susijusios arba ketina susisieti pagrindinės sandorio šalys;
g) ECBS nariai.
3. Kolegijos nariai gali paprašyti, kad Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas aptartų konkrečius klausimus, susijusius su trečiojoje šalyje įsteigta pagrindine sandorio šalimi. Toks prašymas pateikiamas raštu ir jame nurodomos išsamios prašymo priežastys. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas tinkamai svarsto tokius prašymus ir pateikia tinkamą atsakymą.
4. Kolegija įsteigiama ir veikia rašytinio visų jos narių susitarimo pagrindu. Visiems kolegijos nariams taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį pagal 83 straipsnį.
25d straipsnis
Mokesčiai
1. ESMA, laikydamasi šio reglamento ir pagal 3 dalį priimto deleguotojo akto, trečiojoje šalyje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims taiko šiuos mokesčius:
a) mokesčius, susijusius su paraiškomis dėl pripažinimo pagal 25 straipsnį;
b) metinius mokesčius, susijusius su ESMA užduotimis pagal šį reglamentą, pagrindinių sandorio šalių, pripažintų pagal 25 straipsnį, atžvilgiu.
2. 1 dalyje nurodyti mokesčiai yra proporcingi atitinkamos pagrindinės sandorio šalies apyvartai ir padengia visas ESMA patiriamas išlaidas, susijusias su pripažinimu ir jos užduočių pagal šį reglamentą vykdymu.
3. Komisija pagal 82 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame išsamiai nustatoma:
a) mokesčių rūšys;
b) dalykai, už kuriuos reikia mokėti mokesčius;
c) mokesčių suma;
d) būdas, kaip mokesčius turi mokėti:
i) pagrindinė sandorio šalis, pateikusi paraišką dėl pripažinimo;
ii) pripažinta pagrindinė sandorio šalis, priskirta 1 klasės pagrindinių sandorio šalių kategorijai pagal 25 straipsnio 2 dalį;
iii) pripažinta pagrindinė sandorio šalis, priskirta 2 klasės pagrindinių sandorio šalių kategorijai pagal 25 straipsnio 2b dalį.
25e straipsnis
Naudojimasis 25f–25h straipsniuose nurodytais įgaliojimais
Įgaliojimais, pagal 25f–25h straipsnius suteiktais ESMA ar jos pareigūnui ar kitam jų įgaliotam asmeniui, negalima naudotis reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikomas teisinės paslapties reikalavimas.
25f straipsnis
Prašymas pateikti informaciją
1. ESMA paprastu prašymu arba sprendimu gali reikalauti, kad pripažintos pagrindinės sandorio šalys ir susijusios trečiosios šalys, kurioms tos pagrindinės sandorio šalys yra perdavusios veiklos funkcijas ar veiklą, pateiktų visą informaciją, būtiną ESMA vykdant šiame reglamente numatytas pareigas.
2. Siųsdama paprastą prašymą pateikti informaciją pagal 1 dalį ESMA nurodo visus šiuos elementus:
a) šį straipsnį kaip prašymo teisinį pagrindą;
b) prašymo tikslą;
c) prašomą pateikti informaciją;
d) informacijos pateikimo terminą;
e) informaciją asmeniui, kurio prašoma informacijos, kad jis neprivalo pateikti informaciją, tačiau jeigu jis savanoriškai atsakys į gautą prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga arba klaidinanti;
f) baudą, kuri numatyta 25j straipsnyje jį siejant su III priedo V skirsnio a punktu, jei atsakymai į užduotus klausimus yra neteisingi ar klaidinantys.
3. Reikalaudama pateikti informaciją pagal 1 dalį sprendimu, ESMA nurodo visus šiuos elementus:
a) šį straipsnį kaip prašymo teisinį pagrindą;
b) prašymo tikslą;
c) prašomą pateikti informaciją;
d) informacijos pateikimo terminą;
e) 25k straipsnyje numatytas periodiškai mokamas baudas, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;
f) baudą, kuri numatyta 25j straipsnyje jį siejant su III priedo V skirsnio a punktu, jeigu prašoma informacija nepateikiama arba jeigu atsakymai į užduotus klausimus yra neteisingi ar klaidinantys ir
g) teisę apskųsti sprendimą ESMA apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 ir 61 straipsnius.
4. Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys arba jų atstovai, o asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais įgalioti jiems atstovauti asmenys. Tinkamai įgalioti teisininkai gali teikti informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientams.
5. ESMA nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją atitinkamai trečiosios šalies, kurioje gyvena arba yra įsteigti 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.
25g straipsnis
Bendrieji tyrimai
1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali vykdyti būtinus tyrimus, susijusius su 2 lygio pagrindinėmis sandorio šalimis ir susijusiomis trečiosiomis šalimis, kurioms tos pagrindinės sandorio šalys yra perdavusios veiklos funkcijas, paslaugas arba veiklą. Tuo tikslu ESMA įgalioti pareigūnai ir kiti asmenys turi įgaliojimus:
a) nagrinėti visus įrašus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, neatsižvelgiant į laikmenas, kuriose jie saugomi;
b) daryti ar gauti tokių įrašų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus;
c) pakviesti 2 lygio pagrindines sandorio šalis arba jų atstovus ar darbuotojus, kad jie pateiktų paaiškinimus žodžiu arba raštu dėl faktų arba dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir užfiksuoti atsakymus;
d) apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant surinkti su tyrimo dalyku susijusią informaciją;
e) reikalauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto duomenų.
25 straipsnio 3 dalies f punkte nurodyti emisijos centriniai bankai, pateikę ESMA pagrįstą prašymą, gali dalyvauti tokiuose tyrimuose, jeigu tie tyrimai yra aktualūs jų pinigų politikos užduotims vykdyti.
25c straipsnyje nurodyta Trečiųjų šalių pagrindinių sandorių šalių kolegija nepagrįstai nedelsiant informuojama apie išvadas, kurios gali būti aktualios jos užduotims vykdyti.
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime taip pat nurodomos 25k straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei nepateikti reikalaujami įrašai, duomenys, procedūros ar bet kokia kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 2 lygio pagrindinėms sandorio šalims, arba jie yra neišsamūs, ir nurodomos 25j straipsnyje, jį siejant su III priedo V skirsnio b punktu, numatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus 2 lygio pagrindinėms sandorio šalims, yra neteisingi arba klaidinantys.
3. 2 lygio pagrindinės sandorio šalys privalo bendradarbiauti su ESMA sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, šio reglamento 25k straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
4. Prieš pranešdama 2 lygio pagrindinei sandorio šaliai apie tyrimą, ESMA praneša atitinkamai trečiosios šalies, kurioje turi būti atliekamas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos pareigūnai ESMA prašymu gali padėti tiems įgaliotiems asmenims atlikti jų pareigas. Atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos pareigūnai taip pat gali dalyvauti tyrimuose. Trečiojoje šalyje pagal šį straipsnį vykdomi tyrimai atliekami laikantis bendradarbiavimo susitarimų, sudarytų su atitinkamos trečiosios šalies kompetentinga institucija.
25h straipsnis
Patikrinimai vietoje
1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje visose 2 lygio pagrindinių sandorio šalių ir susijusių trečiųjų šalių, kurioms tos pagrindinės sandorio šalys yra perdavusios veiklos funkcijas, paslaugas arba veiklą, verslo patalpose, jiems priklausančioje teritorijoje arba nuosavybėje.
25 straipsnio 3 dalies f punkte nurodyti emisijos centriniai bankai gali pateikti pagrįstą prašymą ESMA dalyvauti tokiuose patikrinimuose vietoje, kai tai aktualu jų pinigų politikos užduotims vykdyti.
25c straipsnyje nurodyta ESMA trečiųjų šalių pagrindinių sandorių šalių kolegija nepagrįstai nedelsiant informuojama apie visas išvadas, kurios gali būti aktualios jos užduotims vykdyti.
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu yra priimtas ESMA sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas, teritoriją ar turtą ir turi visus 25g straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas arba įrašus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.
3. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, ESMA praneša apie patikrinimą atitinkamai trečiosios šalies, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, ESMA, informavusi atitinkamą trečiosios šalies kompetentingą instituciją, gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto neįspėjusi pagrindinės sandorio šalies. Trečiojoje šalyje pagal šį straipsnį atliekami tyrimai yra atliekami laikantis bendradarbiavimo susitarimų, sudarytų su atitinkamos trečiosios šalies kompetentinga institucija.
Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas ir 25k straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, kurios taikomos, jei atitinkami asmenys nebendradarbiauja su patikrinimo vykdytojais.
4. 2 lygio pagrindinės sandorio šalys bendradarbiauja su ESMA sprendimu pradėtų patikrinimų vietoje vykdytojais. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 25k straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės ir teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
5. Trečiosios šalies, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei tos institucijos įgalioti ar paskirti asmenys ESMA prašymu gali aktyviai padėti ESMA įgaliotiems pareigūnams ir kitiems asmenims. Atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos pareigūnai taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.
6. ESMA taip pat gali prašyti trečiosios šalies kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 25g straipsnio 1 dalyje.
7. Jei ESMA įgalioti pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį nurodytas patikrinimas, ESMA gali atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos prašyti suteikti jai būtiną pagalbą, kai tikslinga, pasitelkdama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos pagalbą, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje.
25i straipsnis
Priežiūros priemonių taikymo ir baudų skyrimo procedūros taisyklės
1. Jeigu, vykdydama šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA nustato, kad esama svarių požymių, jog galbūt esama vieno ar kelių III priede išvardytų pažeidimų padarymo faktų, ESMA savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja arba nedalyvavo vykdant atitinkamos pagrindinės sandorio šalies pripažinimo arba priežiūros procesą ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo ESMA.
2. Už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, pastabas, ir ESMA pateikia išsamią bylą su savo išvadomis.
Siekdamas vykdyti savo užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali pasinaudoti įgaliojimu prašyti informacijos pagal 25f straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 25g ir 25h straipsnius. Naudodamasis šiais įgaliojimais, už tyrimą atsakingas pareigūnas laikosi 25e straipsnio.
Už tyrimą atsakingas pareigūnas, vykdydamas savo užduotis, turi galimybę susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos vykdydama veiklą surinko ESMA.
3. Užbaigęs tyrimą ir prieš ESMA pateikdamas bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.
Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiama atitinkamų asmenų teisė į gynybą.
4. Už tyrimą atsakingas pareigūnas, ESMA pateikdamas bylą su savo išvadomis, apie tai praneša asmenims, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai. Asmenys, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai arba ESMA vidaus parengiamiesiems dokumentams.
5. Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir, atitinkamiems asmenims paprašius, išklausiusi asmenis, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, kaip nustatyta 25l straipsnyje, ESMA nusprendžia, ar asmenys, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, padarė vieną ar kelis III priede išvardytus pažeidimus, ir jeigu taip – taiko priežiūros priemonę pagal 25q straipsnį ir skiria baudą pagal 25j straipsnį.
6. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja ESMA svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į ESMA sprendimų priėmimo procesą.
7. Komisija pagal 82 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiai nurodomos naudojimosi įgaliojimu skirti baudas arba periodiškai mokamas baudas procedūros taisyklės, įskaitant nuostatas dėl teisės į gynybą, pereinamojo laikotarpio ir baudų arba periodiškai mokamų baudų surinkimo, ir baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminus.
8. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, ESMA nustato, kad esama svarių požymių, jog galbūt yra faktų, kurie, ESMA žiniomis, pagal taikytiną trečiosios šalies teisinę sistemą galėtų būti laikomi baudžiamąja veika, ESMA perduoda klausimus atitinkamoms valdžios institucijoms, kad jos atliktų tyrimą ir galimai pradėtų baudžiamąjį persekiojimą. Be to, ESMA neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai žino, kad ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.
25j straipsnis
Baudos
1. Kai ESMA pagal 25i straipsnio 5 dalį nustato, kad pagrindinė sandorio šalis tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną iš III priede išvardytų pažeidimų, ji priima sprendimą, kuriuo skiriama bauda pagal šio straipsnio 2 dalį.
Pagrindinės sandorio šalies pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei ESMA nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad pagrindinė sandorio šalis arba jos vyresnioji vadovybė darydama pažeidimą veikė sąmoningai.
2. 1 dalyje nurodytų baudų baziniai dydžiai yra iki dviejų kartų didesni už dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių sumą, kai šias sumas galima nustatyti, arba iki 10 % juridinio asmens ankstesnių finansinių metų bendros metinės apyvartos, kaip apibrėžta atitinkamoje Sąjungos teisėje.
3. 2 dalyje nustatyti baziniai dydžiai prireikus koreguojami atsižvelgiant į sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes ir taikant IV priede nustatytus atitinkamus koeficientus.
Atitinkami sunkinančių aplinkybių koeficientai baziniam dydžiui taikomi iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas sunkinančių aplinkybių koeficientas, prie bazinio dydžio pridedamas bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą sunkinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas.
Atitinkami lengvinančių aplinkybių koeficientai baziniam dydžiui taikomi iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas lengvinančių aplinkybių koeficientas, iš bazinio dydžio atimamas bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą lengvinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas.
4. Nepaisant 2 ir 3 dalių, baudos dydis negali viršyti 20 % atitinkamos pagrindinės sandorio šalies ankstesnių finansinių metų metinės apyvartos, bet tais atvejais, kai pagrindinė sandorio šalis dėl pažeidimo tiesiogiai arba netiesiogiai gavo finansinės naudos, baudos dydis turi būti ne mažesnis už tą gautą naudą.
Jei dėl pagrindinės sandorio šalies veiksmų ar neveikimo padarytas daugiau nei vienas III priede nurodytas pažeidimas, taikoma tik didesnė bauda, apskaičiuota pagal 2 ir 3 dalis ir susijusi su vienu iš tų pažeidimų.
25k straipsnis
Periodiškai mokamos baudos
1. ESMA savo sprendimu skiria periodiškai mokamas baudas, kuriomis siekiama priversti:
a) 2 lygio pagrindinę sandorio šalį nutraukti pažeidimą pagal sprendimą, priimtą pagal 25q straipsnio 1 dalies a punktą;
b) 25f straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį pateikti visą informaciją, kurios reikalauta pagal 25f straipsnį priimtu sprendimu;
c) 2 lygio pagrindinę sandorio šalį:
i) bendradarbiauti su tyrimo vykdytojais ir pirmiausia pateikti išsamius įrašus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą reikalingą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal 25g straipsnį priimtu sprendimu, arba
ii) bendradarbiauti su patikrinimo vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal 25h straipsnį priimtu sprendimu, vykdytojais.
2. Periodiškai mokama bauda turi būti veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną.
3. Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 % ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, arba fizinių asmenų atveju – 2 % ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime, kuriuo skiriama periodiškai mokama bauda, nustatytos dienos.
4. Periodiškai mokama bauda skiriama ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie ESMA sprendimą. Tam laikotarpiui pasibaigus ESMA peržiūri šios priemonės taikymą.
25l straipsnis
Susijusių asmenų išklausymas
1. Prieš priimdama sprendimą dėl baudos arba periodiškai mokamos baudos pagal 25j ir 25k straipsnius, ESMA asmenims, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, suteikia galimybę būti išklausytiems dėl ESMA išvadų. ESMA savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, turėjo galimybę pareikšti pastabų.
Šios dalies pirma pastraipa netaikoma, jei būtina imtis skubių veiksmų, kad būtų išvengta didelės ir neišvengiamos žalos finansų sistemai. Tokiu atveju ESMA gali priimti laikiną sprendimą ir atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.
2. Procedūros metu visapusiškai gerbiama asmenų, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, teisė į gynybą. Jiems suteikiama galimybė susipažinti su ESMA turima byla, nepažeidžiant kitų asmenų teisėto intereso apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai arba ESMA vidaus parengiamiesiems dokumentams.
25m straipsnis
Baudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas
1. ESMA viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal šio reglamento 25j ir 25k straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų rimtą pavojų finansų rinkoms arba padarytų neproporcingą žalą susijusioms šalims. Tokiu būdu neskelbiami asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 45/2001.
2. Pagal 25j ir 25k straipsnius skiriamos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.
3. Jeigu ESMA priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamoms trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis.
4. Užtikrinama, kad pagal 25j ir 25k straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos.
Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje jis vykdomas.
5. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.
25n straipsnis
Sprendimų peržiūra Teisingumo Teisme
Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais ESMA paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.
25o straipsnis
IV priedo pakeitimai
Siekiant atsižvelgti į finansų rinkų pokyčius, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 82 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl IV priedo pakeitimo priemonių.
25p straipsnis
Pripažinimo panaikinimas
1. Nedarant poveikio 25q straipsniui ir atsižvelgiant į paskesnes šio straipsnio dalis, ESMA, pasikonsultavusi su 25 straipsnio 3 dalyje nurodytomis institucijomis ir subjektais, panaikina pagal 25 straipsnį priimtą sprendimą dėl pripažinimo, jeigu:
a) atitinkama pagrindinė sandorio šalis per 6 mėnesius nepasinaudoja pripažinimu, aiškiai atsisako pripažinimo arba ilgiau kaip šešis mėnesius nevykdo veiklos;
b) atitinkama pagrindinė sandorio šalis gavo pripažinimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;
c) atitinkama pagrindinė sandorio šalis rimtai ir sistemingai pažeidė bet kurias iš 25 straipsnyje nustatytų pripažinimo sąlygų arba daugiau nebetenkina bet kurios iš šių sąlygų ir bet kuriuo iš tų atvejų per tinkamai nustatytą laikotarpį, kuris yra ne ilgesnis nei šeši mėnesiai, nesiėmė ESMA reikalaujamų taisomųjų veiksmų;
d) ESMA negali veiksmingai vykdyti savo pareigų pagal šį reglamentą atitinkamos pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu dėl to, kad trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies institucija nepateikė ESMA visos susijusios informacijos arba su ja nebendradarbiavo pagal 25 straipsnio 7 dalį;
e) 25 straipsnio 6 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas panaikintas ar sustabdytas arba nebetenkinamos bet kurios su juo susijusios sąlygos.
ESMA pripažinimą gali panaikinti tik tam tikrai paslaugai, veiklai ar finansinių priemonių klasei.
Nustatydama sprendimo panaikinti pripažinimą įsigaliojimo datą ESMA stengiasi kuo labiau sumažinti galimą rinkos sutrikdymą, ir numato tinkamą adaptacijos laikotarpį, neviršijantį dvejų metų.
2. Prieš panaikindama pripažinimą pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą, ESMA atsižvelgia į galimybę taikyti priemones pagal 25q straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus.
Jeigu ESMA nusprendžia, kad per nustatytą laikotarpį, kuris yra ne ilgesnis nei šeši mėnesiai, nebuvo imtasi taisomųjų veiksmų, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte, arba jei veiksmai, kurių imtasi, nėra tinkami, pasikonsultavusi su 25 straipsnio 3 dalyje nurodytomis institucijomis, ESMA panaikina sprendimą dėl pripažinimo.
3. ESMA apie sprendimą panaikinti pripažintos pagrindinės sandorio šalies pripažinimą nepagrįstai nedelsdama praneša atitinkamai trečiosios šalies kompetentingai institucijai.
4. Bet kuri 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta institucija, mananti, kad tenkinama viena iš 1 dalyje nurodytų sąlygų, gali prašyti ESMA išnagrinėti, ar tenkinamos pripažintos pagrindinės sandorio šalies pripažinimo arba jos tam tikros paslaugos, veiklos arba finansinių priemonių klasės pripažinimo panaikinimo sąlygos. Jeigu ESMA nusprendžia nepanaikinti atitinkamos pagrindinės sandorio šalies pripažinimo, ji prašančiajai institucijai pateikia visas tokio sprendimo priežastis.
25q straipsnis
ESMA priežiūros priemonės
1. Jeigu ESMA pagal 25i straipsnio 5 dalį nustato, kad 2 lygio pagrindinė sandorio šalis įvykdė vieną iš III priede išvardytų pažeidimų, ji priima vieną ar daugiau iš šių sprendimų:
a) pareikalauja, kad pagrindinė sandorio šalis nutrauktų pažeidimą;
b) skiria baudas pagal 25j straipsnį;
c) skelbia viešus pranešimus;
d) panaikina pagrindinės sandorio šalies pripažinimą arba jos konkrečios paslaugos, veiklos arba finansinių priemonių klasės pripažinimą pagal 25p straipsnį.
2. Priimdama 1 dalyje nurodytus sprendimus, ESMA atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:
a) pažeidimo trukmę ir dažnumą;
b) tai, ar pažeidimas atskleidė rimtus ar sisteminius pagrindinės sandorio šalies procedūrų arba jos valdymo sistemų ar vidaus kontrolės trūkumus;
c) tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastis, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu;
d) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo.
3. ESMA nepagrįstai nedelsdama praneša atitinkamai pagrindinei sandorio šaliai apie pagal 1 dalį priimtą sprendimą ir jį perduoda atitinkamoms trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. ESMA tokį sprendimą viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.
Viešai skelbdama savo sprendimą, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, ESMA taip pat viešai paskelbia, kad atitinkama pagrindinė sandorio šalis turi teisę apskųsti sprendimą, kai aktualu – informaciją apie tai, kad toks skundas buvo pateiktas, nurodydama, kad jis neturi stabdomojo poveikio, ir informaciją apie tai, kad ESMA apeliacinė taryba gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 straipsnio 3 dalį.
IV
ANTRAŠTINĖ DALIS
REIKALAVIMAI PAGRINDINĖMS SANDORIO ŠALIMS
1
SKYRIUS
Organizaciniai reikalavimai
26 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Pagrindinė sandorio šalis turi tvirtą valdymo tvarką, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingus rizikos, su kuria ji susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėjimo ir pranešimo apie tokią riziką procesus ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas administracines ir apskaitos procedūras.
2. Pagrindinė sandorio šalis patvirtina politiką ir procedūras, kurios yra pakankamai veiksmingos norint užtikrinti atitiktį šiam reglamentui, įskaitant jos vadovų ir darbuotojų atitiktį visoms šio reglamento nuostatoms.
3. Pagrindinė sandorio šalis išlaiko ir naudoja organizacinę struktūrą, kuria užtikrinamas tęstinumas ir sklandus veikimas teikiant paslaugas ir vykdant veiklą. Ji naudoja tinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir procedūras.
4. Pagrindinė sandorio šalis aiškiai atskiria rizikos valdymo ir kitos pagrindinės sandorio šalies veiklos atskaitomybės linijas.
5. Pagrindinė sandorio šalis patvirtina, įgyvendina ir išlaiko atlyginimo politiką, kuria skatinamas patikimas ir veiksmingas rizikos valdymas ir kuria nesukuriamos paskatos laikytis ne tokių griežtų rizikos valdymo standartų.
6. Pagrindinė sandorio šalis naudoja informacinių technologijų sistemas, kurios yra tinkamos atsižvelgiant į teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos sudėtingumą, įvairovę ir rūšis, siekiant užtikrinti griežtus apsaugos standartus ir saugomos informacijos vientisumą ir konfidencialumą.
7. Pagrindinė sandorio šalis savo valdymo tvarką ir savo veiklą reglamentuojančias taisykles, įskaitant savo taikomus priėmimo į tarpuskaitos narius kriterijus, nemokamai skelbia viešai.
8. Pagrindinės sandorio šalies nepriklausomas auditas atliekamas dažnai. To audito rezultatai perduodami pagrindinės sandorio šalies valdybai ir jais leidžiama naudotis kompetentingai institucijai.
9. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas 1–8 dalyse nurodytas minimalus taisyklių ir valdymo tvarkos turinys.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
27 straipsnis
Vyresnioji vadovybė ir valdyba
1. Pagrindinės sandorio šalies vyresnioji vadovybė turi pakankamai gerą reputaciją ir turi pakankamą patirtį, kad galėtų užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą pagrindinės sandorio šalies valdymą.
2. Pagrindinė sandorio šalis turi valdybą. Mažiausiai trečdalis, bet ne mažiau kaip du tos valdybos nariai yra nepriklausomi. Valdybos posėdžiuose su 38 ir 39 straipsnyje susijusiais klausimais kviečiami dalyvauti tarpuskaitos narių klientų atstovai. Nepriklausomų ir kitų ne administracijos valdybos narių atlyginimas nesiejamas su pagrindinės sandorio šalies veiklos rezultatais.
Pagrindinės sandorio šalies valdybos nariai, įskaitant jos nepriklausomus narius, turi pakankamai gerą reputaciją ir turi tinkamą kompetenciją finansinių paslaugų, rizikos valdymo ir tarpuskaitos paslaugų teikimo srityse.
3. Pagrindinė sandorio šalis aiškiai apibrėžia valdybos vaidmenis ir atsakomybę ir kompetentingai institucijai bei auditoriams leidžia naudotis valdybos susitikimų protokolais.
28 straipsnis
Rizikos valdymo komitetas
1. Pagrindinė sandorio šalis įsteigia rizikos valdymo komitetą, kurį sudaro jos tarpuskaitos narių atstovai, nepriklausomi valdybos nariai bei jos klientų atstovai. Rizikos valdymo komitetas pagrindinės sandorio šalies darbuotojus ir nepriklausomus išorės ekspertus gali pakviesti be balsavimo teisės dalyvauti rizikos valdymo komiteto posėdžiuose. Kompetentingos institucijos gali pareikalauti be balsavimo teisės dalyvauti rizikos valdymo komiteto posėdžiuose ir būti deramai informuotos apie rizikos valdymo komiteto veiklą ir sprendimus. Rizikos valdymo komiteto patarimams pagrindinės sandorio šalies vadovybė negali daryti tiesioginės įtakos. Rizikos valdymo komitete daugumos neturi nė viena atstovų grupė.
2. Pagrindinė sandorio šalis aiškiai apibrėžia rizikos valdymo komiteto įgaliojimus ir jo valdymo tvarką, siekdama užtikrinti jo nepriklausomumą, veiklos procedūras, komiteto narių priėmimo kriterijus ir atrankos mechanizmą. Valdymo tvarka skelbiama viešai, ir joje nustatoma bent tai, kad rizikos valdymo komitetui pirmininkauja nepriklausomas valdybos narys, kad rizikos komitetas tiesiogiai valdybai teikia ataskaitas ir rengia reguliarius susitikimus.
3. Rizikos valdymo komitetas valdybai pataria klausimais, kurie gali turėti poveikį pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymui, kaip antai reikšmingas jos rizikos valdymo modelio pakeitimas, įsipareigojimų neįvykdymo procedūros, kriterijai, kuriais remiantis priimami tarpuskaitos nariai, naujų klasių priemonių tarpuskaita arba funkcijų perdavimas išorės paslaugų teikėjams. Iš rizikos valdymo komiteto nereikalaujama teikti patarimus pagrindinės sandorio šalies kasdienės veiklos klausimais. Susidarius kritinei padėčiai dedamos deramos pastangos siekiant konsultuotis su rizikos valdymo komitetu dėl įvykių, turinčių poveikio pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymui ypatingais atvejais.
4. Nedarant poveikio kompetentingų institucijų teisei būti tinkamai informuotoms, rizikos valdymo komiteto nariai įpareigoti užtikrinti informacijos konfidencialumą. Rizikos valdymo komiteto pirmininkui nusprendus, kad sprendžiant tam tikrą klausimą kyla arba gali kilti kurio nors nario interesų konfliktas, minėtam nariui balsuoti tuo klausimu neleidžiama.
5. Pagrindinė sandorio šalis nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokį sprendimą, kai valdyba nusprendžia nesivadovauti rizikos valdymo komiteto patarimu.
29 straipsnis
Įrašų saugojimas
1. Mažiausiai dešimt metų pagrindinė sandorio šalis saugo visus įrašus apie suteiktas paslaugas ir vykdytą veiklą, kad kompetentinga institucija galėtų tikrinti pagrindinės sandorio šalies atitiktį šiam reglamentui.
2. Mažiausiai dešimt metų po sutarties nutraukimo pagrindinė sandorio šalis saugo visą informaciją apie visas savo tvarkytas sutartis. Ši informacija bent leidžia nustatyti pirmines sandorio sąlygas, buvusias prieš pagrindinei sandorio šaliai atliekant tarpuskaitą.
3. Kompetentingai institucijai, EVPRI arba atitinkamiems ECBS nariams paprašius, pagrindinė sandorio šalis leidžia naudotis visais 1 ir 2 dalyse nurodytais įrašais ir visa informacija apie sutarčių, kurių tarpuskaitą ji atliko, pozicijas, neatsižvelgiant į tai, kur atlikti tie sandoriai.
4. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose pateikiama išsami informacija apie įrašus ir saugotiną informaciją, kaip nurodyta 1–3 dalyse, projektus.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
5. Siekiant užtikrinti vienodas 1 ir 2 dalių taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma, kokia forma turi būti saugomi įrašai ir informacija.
EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.
30 straipsnis
Akcininkai ir nariai, turintys akcijų paketą
1. Kompetentinga institucija išduoda pagrindinei sandorio šaliai leidimą tik po to, kai gauna informaciją apie akcininkų arba narių, kurie gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai turi akcijų paketą, tapatybę ir apie tų paketų dydžius.
2. Kompetentinga institucija atsisako išduoti leidimą pagrindinei sandorio šaliai, jeigu, atsižvelgdama į poreikį užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą pagrindinės sandorio šalies valdymą, ji nemano, kad akcininkai ar nariai, turintys akcijų paketą, yra tinkami.
3. Jeigu pagrindinė sandorio šalis ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys susiję glaudžiais ryšiais, kompetentinga institucija išduoda leidimą tik tuo atveju, kai tokie ryšiai kompetentingai institucijai netrukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų.
4. Jei 1 dalyje nurodyti asmenys turi įtakos, kuri gali daryti neigiamą poveikį rizikos ribojimo principais pagrįstam ir patikimam pagrindinės sandorio šalies valdymui, kompetentinga institucija imasi tinkamų priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, įskaitant galimą pagrindinės sandorio šalies leidimo panaikinimą.
5. Kompetentinga institucija atsisako išduoti leidimą tuo atveju, kai trečiosios šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi vienam ar keletui fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais pagrindinė sandorio šalis susijusi glaudžiais ryšiais, arba su jų vykdymo užtikrinimu susiję sunkumai jai trukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.
31 straipsnis
Informacija kompetentingoms institucijoms
1. Pagrindinė sandorio šalis praneša savo kompetentingai institucijai apie bet kokius jos vadovybės pasikeitimus ir kartu pateikia visą informaciją, reikalingą siekiant įvertinti atitiktį 27 straipsnio 1 daliai ir 27 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai.
Jei manoma, kad valdybos nario elgesys gali daryti neigiamą įtaką rizikos ribojimo principais pagrįstam ir patikimam pagrindinės sandorio šalies valdymui, kompetentinga institucija imasi reikiamų priemonių, įskaitant galimą minėto nario pašalinimą iš valdybos.
2. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys tokie asmenys (toliau – siūlomas įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti pagrindinės sandorio šalies akcijų paketą arba jį tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti tiek, kad jų turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų arba viršytų 10 %, 20 %, 30 % arba 50 %, arba tiek, kad ta pagrindinė sandorio šalis taptų jų patronuojamąja įmone (toliau – siūlomas įsigijimas), apie tai pirmiausia raštu informuoja pagrindinės sandorio šalies, kurios akcijų paketą ketina įsigyti arba padidinti, kompetentingą instituciją ir nurodo ketinamo įsigyti akcijų paketo dydį ir kitą svarbią informaciją, kaip nurodyta 32 straipsnio 4 dalyje.
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti pagrindinės sandorio šalies akcijų paketą (toliau – siūlomas pardavėjas), pirmiausia apie tai raštu praneša kompetentingai institucijai ir nurodo tokio akcijų paketo dydį. Toks asmuo taip pat praneša kompetentingai institucijai, jeigu jis nusprendė sumažinti savo akcijų paketą tiek, kad jo turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis sumažėtų ir siektų mažiau kaip 10 %, 20 %, 30 % ar 50 % visų balsavimo teisių ar viso kapitalo, arba tiek, kad pagrindinė sandorio šalis nustotų buvusi to asmens patronuojama įmone.
Kompetentinga institucija, gavusi šioje dalyje nurodytą pranešimą ir 3 dalyje nurodytą informaciją, nedelsdama ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas raštu apie gavimą informuoja siūlomą įsigyjantį asmenį arba pardavėją.
Kompetentinga institucija per ne ilgiau kaip 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo apie pranešimo ir visų dokumentų, kuriuos pagal 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą reikalaujama pridėti prie pranešimo, gavimą dienos (toliau – vertinimo laikotarpis) atlieka 32 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą (toliau – vertinimas).
Patvirtindama pranešimo gavimą, kompetentinga institucija praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui ar pardavėjui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.
3. Vertinimo laikotarpiu, bet ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, kompetentinga institucija prireikus gali prašyti pateikti papildomą vertinimui užbaigti reikalingą informaciją. Šis prašymas pateikiamas raštu nurodant, kokios papildomos informacijos reikia.
Vertinimo laikotarpis sustabdomas tą dieną, kai kompetentinga institucija pateikia prašymą suteikti informacijos, ir atnaujinamas tą dieną, kai gaunamas siūlomo įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti galima ne ilgiau kaip dvidešimčiai darbo dienų. Kompetentinga institucija savo nuožiūra gali teikti papildomus prašymus suteikti išsamesnę informaciją ar ją patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpis daugiau nebegali būti stabdomas.
4. Kompetentinga institucija gali pratęsti 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą sustabdymo laikotarpį iki ne daugiau kaip 30 darbo dienų, jei siūlomas įsigyjantis asmuo arba pardavėjas yra:
a) įsteigtas arba jo veikla yra reglamentuojama ne Sąjungoje;
b) fizinis arba juridinis asmuo, kuriam netaikoma priežiūra pagal šį reglamentą arba Direktyvą 73/239/EEB, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo ( 16 ), arba direktyvas 2002/83/EB, 2003/41/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB, 2006/48/EB, 2009/65/EB ar 2011/61/ES.
5. Jei, baigusi vertinimą, kompetentinga institucija nusprendžia pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, ji per dvi darbo dienas ir neviršydama vertinimo laikotarpio apie tai raštu praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui, nurodydama to sprendimo motyvus. Kompetentinga institucija apie tai atitinkamai praneša 18 straipsnyje nurodytai kolegijai. Pagal nacionalinę teisę atitinkamas sprendimo motyvų pareiškimas gali būti pateikiamas visuomenei susipažinti siūlomo įsigyjančio asmens prašymu. Tačiau valstybės narės gali leisti kompetentingai institucijai atskleisti informaciją siūlomam įsigyjančiam asmeniui neprašant.
6. Jei kompetentinga institucija per vertinimo laikotarpį raštu nepareiškia prieštaravimo dėl siūlomo įsigijimo, jis laikomas patvirtintu.
7. Kompetentinga institucija gali nustatyti ilgiausią terminą siūlomam įsigijimui įgyvendinti ir prireikus jį pratęsti.
8. Valstybės narės nenustato griežtesnių, nei nustatyta šiame reglamente, reikalavimų dėl pranešimo kompetentingoms institucijoms apie tiesioginį ar netiesioginį balsavimo teisių ar kapitalo įsigijimą ir dėl kompetentingų institucijų suteikiamo patvirtinimo.
32 straipsnis
Įvertinimas
1. Vertindama 31 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą ir 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, kompetentinga institucija, kad užtikrintų patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą pagrindinės sandorio šalies, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą siūlomo įsigyjančio asmens įtaką pagrindinei sandorio šaliai, įvertina siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal:
a) siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją ir finansinį patikimumą;
b) bet kokio asmens, kuris vadovaus pagrindinės sandorio šalies verslui po siūlomo įsigijimo, reputaciją ir patirtį;
c) tai, ar pagrindinė sandorio šalis galės laikytis ir laikysis šio reglamento;
d) tai, ar esama tinkamo pagrindo įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą vykdomas arba įvykdytas ar buvo bandomas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnyje, arba kad siūlomas įsigijimas gali padidinti jų pavojų.
Kompetentinga institucija, įvertindama finansinį siūlomo įsigyjančio asmens patikimumą, ypač daug dėmesio skiria pagrindinės sandorio šalies, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšiai.
Kompetentinga institucija, įvertindama pagrindinės sandorio šalies galimybes laikytis šio reglamento, ypač daug dėmesio skiria tam, ar grupės, kurios dalimi ji taps, struktūra sudaro sąlygas veiksmingai priežiūrai vykdyti, kompetentingoms institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti kompetentingų institucijų atsakomybės pasiskirstymą.
Dėl kompetentingos institucijos vertinimo, susijusio su 31 straipsnio 2 dalyje numatytu pranešimu ir 31 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, pateikiama kolegijos nuomonė pagal 19 straipsnį.
2. Kompetentingos institucijos gali pareikšti prieštaravimą dėl siūlomo įsigijimo tik turėdama pagrįstų priežasčių tai padaryti remiantis 1 dalyje nurodytais kriterijais arba jeigu siūlomo įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami.
3. Valstybės narės nenustato jokių išankstinių sąlygų dėl ketinamo įsigyti akcijų paketo dydžio ir neleidžia savo kompetentingoms institucijoms nagrinėti siūlomo įsigijimo rinkos ekonominių poreikių atžvilgiu.
4. Valstybės narės viešai paskelbia sąrašą, kuriame nurodo informaciją, būtiną įvertinimui atlikti ir pateikiamą kompetentingoms institucijoms teikiant 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą. Reikalaujama informacija turi būti proporcinga ir pritaikyta pagal siūlomo įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo pobūdį. Valstybės narės nereikalauja pateikti informacijos, kuri nėra reikalinga riziką ribojančiam įvertinimui atlikti.
5. Nepaisant 31 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, jei kompetentingai institucijai pranešama apie du ar kelis pasiūlymus įsigyti ar padidinti akcijų paketą toje pačioje pagrindinėje sandorio šalyje, kompetentinga institucija užtikrina, kad siūlomi įsigyjantys asmenys nebus diskriminuojami.
6. Atitinkamos kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje atlikdamos įvertinimą, jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra:
a) kitoje valstybėje narėje leidimą vykdyti veiklą gavusi kita pagrindinė sandorio šalis, kredito įstaiga, gyvybės draudimo įmonė, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, investicinė įmonė, rinkos operatorius, vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos operatorius, KIPVPS valdymo įmonė arba AIFV;
b) kitoje valstybėje narėje leidimą vykdyti veiklą gavusios kitos pagrindinės sandorio šalies, kredito įstaigos, gyvybės draudimo įmonės, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, investicinės įmonės, rinkos operatoriaus, vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos operatoriaus, KIPVPS valdymo įmonės arba AIFV patronuojančioji įmonė;
c) kitoje valstybėje narėje leidimą vykdyti veiklą gavusią kitą pagrindinę sandorio šalį, kredito įstaigą, gyvybės draudimo įmonę, draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, investicinę įmonę, rinkos operatorių, vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos operatorių, KIPVPS valdymo įmonę ar AIFV kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo.
7. Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos teikia viena kitai bet kokią informaciją, kuri yra esminė ar svarbi įvertinimui. Šiuo atžvilgiu kompetentingos institucijos paprašytos pateikia viena kitai visą svarbią informaciją ir savo iniciatyva suteikia visą esminę informaciją. Kompetentingos institucijos, išdavusios leidimą pagrindinei sandorio šaliai, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, sprendime nurodomos visos siūlomą įsigyjantį asmenį prižiūrinčios kompetentingos institucijos pareikštos nuomonės ar išlygos.
33 straipsnis
Interesų konfliktai
1. Pagrindinė sandorio šalis nustato ir taiko veiksmingas rašytines organizacines ir administracines priemones siekiant nustatyti ir valdyti galimus interesų konfliktus, kylančius tarp jos pačios (įskaitant jos vadovus, darbuotojus arba bet kuriuos asmenis, kurie su ja tiesiogiai ar netiesiogiai susiję kontrolės arba glaudžiais ryšiais) ir jos tarpuskaitos narių arba pagrindinei sandorio šaliai žinomų jų klientų. Pagrindinė sandorio šalis nustato ir taiko tinkamas galimų interesų konfliktų sprendimo procedūras.
2. Jeigu pagrindinės sandorio šalies organizacinių arba administracinių priemonių, skirtų interesų konfliktams valdyti, nepakanka užtikrinti, kad būtų išvengta rizikos padaryti žalą tarpuskaitos nario arba kliento interesams, ši pagrindinė sandorio šalis, prieš priimdama naujus to tarpuskaitos nario sandorius, tarpuskaitos narį aiškiai informuoja apie bendrąjį interesų konflikto pobūdį ir priežastis. Jeigu klientas pagrindinei sandorio šaliai žinomas, ji apie tai informuoja klientą ir susijusį tarpuskaitos narį.
3. Jeigu pagrindinė sandorio šalis – patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė, rašytinėse priemonėse taip pat atsižvelgiama į visas aplinkybes, apie kurias žino arba turėtų žinoti pagrindinė sandorio šalis ir kurios gali sukelti interesų konfliktą dėl kitų įmonių, su kuriomis ją sieja patronuojančiosios įmonės arba dukterinės įmonės ryšiai, struktūros ir veiklos.
4. Rašytinėse priemonėse, kurios nustatomos pagal 1 dalį, numatoma:
a) aplinkybės, kuriomis kyla arba gali kilti interesų konfliktas, dėl kurio vieno arba daugiau tarpuskaitos narių arba klientų interesams gali būti padaryta didelė žala;
b) taikytinos procedūros ir priemonės, kurių reikia imtis, kad būtų galima valdyti tokį konfliktą.
5. Pagrindinė sandorio šalis imasi visų pagrįstų veiksmų, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui konfidencialia informacija, esančia jos sistemose, ir naudojimuisi ta informacija kitai verslo veiklai vykdyti. Fizinis asmuo, kuris susijęs glaudžiais ryšiais su pagrindine sandorio šalimi, arba juridinis asmuo, kuris susijęs su pagrindine sandorio šalimi patronuojančiosios arba patronuojamosios įmonės ryšiais, nenaudoja toje pagrindinėje sandorio šalyje saugomos konfidencialios informacijos komerciniais tikslais, iš anksto negavęs raštiško kliento, kuriam tokia konfidenciali informacija priklauso, sutikimo.
34 straipsnis
Veiklos tęstinumas
1. Pagrindinė sandorio šalis parengia, įdiegia ir taiko tinkamą veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą, kurių tikslas – užtikrinti, kad būtų išsaugotos pagrindinės sandorio šalies funkcijos, laiku atkurta veikla ir kad būtų vykdomi pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimai. Toks planas esant sutrikimams bent suteikia galimybę atkurti visus duomenis apie sandorius, kad pagrindinė sandorio šalis galėtų patikimai tęsti savo veiklą ir numatytą datą atlikti atsiskaitymus.
2. Pagrindinė sandorio šalis parengia, įgyvendina ir nuolat taiko tinkamą procedūrą, kuria užtikrinama, jog tuo atveju, kai panaikinamas leidimas remiantis pagal 20 straipsnį priimtu sprendimu, būtų laiku ir tvarkingai atsiskaitoma už klientų ir tarpuskaitos narių turtą ir pozicijas ar tas turtas ir pozicijos būtų laiku ir tvarkingai perduoti.
3. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomas minimalus veiklos tęstinumo politikos ir veiklos atkūrimo plano turinys ir reikalavimai.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
35 straipsnis
Užsakomosios paslaugos
1. Jeigu pagrindinė sandorio šalis perduoda išorės paslaugų teikėjui savo veiklos funkcijas, paslaugas ar veiklą, ji ir toliau yra visiškai atsakinga už visų įsipareigojimų pagal šį reglamentą vykdymą ir visada užtikrina, kad:
a) išorės paslaugų teikėjui perduodama funkcijas, pagrindinė sandorio šalis neperduoda savo atsakomybės;
b) pagrindinės sandorio šalies santykiai su jos tarpuskaitos nariais arba, jei taikoma, jų klientais ir įsipareigojimai jiems nesikeičia;
c) iš esmės nesikeičia sąlygos, kurių privalo laikytis pagrindinė sandorio šalis, kad gautų leidimą;
d) užsakomosios paslaugos netrukdo vykdyti kontrolės ir priežiūros funkcijų, įskaitant galimybę vietoje gauti atitinkamos informacijos, kurios reikia tiems įgaliojimams vykdyti;
e) dėl užsakomųjų paslaugų iš pagrindinės sandorio šalies neatimama galimybė naudoti būtinas sistemas ir kontrolės priemones, kad ji galėtų valdyti riziką, su kuria susiduria;
f) paslaugų teikėjas taiko veiklos tęstinumo reikalavimus, atitinkančius tuos reikalavimus, kurių pagal šį reglamentą privalo laikytis pagrindinė sandorio šalis;
g) pagrindinė sandorio šalis išlaiko kompetenciją ir išteklius, reikalingus įvertinti suteiktų paslaugų kokybę, taip pat paslaugų teikėjo organizacinį tinkamumą ir kapitalo pakankamumą ir veiksmingai prižiūrėti išorės paslaugų teikėjui perduotų funkcijų vykdymą bei valdyti riziką, kuri siejama su užsakomosiomis paslaugomis, be to, nuolat prižiūri tų funkcijų vykdymą ir valdo tą riziką;
h) pagrindinė sandorio šalis gali tiesiogiai naudotis svarbia informacija apie perduotas funkcijas;
i) paslaugų teikėjas bendradarbiauja su kompetentinga institucija sprendžiant su perduota veikla susijusius klausimus;
j) paslaugų teikėjas saugo visą konfidencialią informaciją, susijusią su pagrindine sandorio šalimi ir jos tarpuskaitos nariais bei klientais, arba – tais atvejais, kai paslaugų teikėjas įsteigtas trečiojoje šalyje, – užtikrina, kad tos trečiosios šalies duomenų apsaugos standartai arba atitinkamų subjektų susitarime numatyti standartai palyginami su Sąjungoje galiojančiais duomenų apsaugos standartais.
Pagrindinė sandorio šalis pagrindinės veiklos, susijusios su rizikos valdymu, funkcijos neperduoda, nebent tokiam perdavimui pritartų kompetentinga institucija. Dėl kompetentingos institucijos sprendimo pateikiama kolegijos nuomonė pagal 19 straipsnį.
2. Kompetentinga institucija pagrindinės sandorio šalies reikalauja rašytiniame susitarime aiškiai paskirstyti ir išdėstyti savo ir paslaugų teikėjo teises ir pareigas.
3. Pagrindinė sandorio šalis, gavusi atitinkamą prašymą, leidžia naudotis visa informacija, kuri reikalinga tam, kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti užsakomųjų paslaugų atitiktį šiam reglamentui.
2
SKYRIUS
Verslo etikos taisyklės
36 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Pagrindinė sandorio šalis, teikdama paslaugas savo tarpuskaitos nariams ir, kai tinka, jų klientams, veikia sąžiningai ir profesionaliai, nepažeisdama šių tarpuskaitos narių ir klientų interesų bei patikimo rizikos valdymo principų.
2. Pagrindinė sandorio šalis nusistato prieinamas, aiškias ir teisingas skubaus skundų nagrinėjimo taisykles.
37 straipsnis
Dalyvavimo reikalavimai
1. Pagrindinė sandorio šalis nustato, atitinkamais atvejais atsižvelgdama į produkto, kurio tarpuskaita atliekama, tipą, priimtinų tarpuskaitos narių kategorijas ir priėmimo kriterijus, remdamasi rizikos valdymo komiteto patarimais pagal 28 straipsnio 3 dalį. Tokie kriterijai yra nediskriminaciniai, skaidrūs ir objektyvūs, kad būtų galima užtikrinti sąžiningą ir atvirą prieigą prie pagrindinės sandorio šalies, ir jais užtikrinama, kad tarpuskaitos sistemos nariai turėtų pakankamai finansinių išteklių ir veiklos pajėgumų, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus, atsirandančius dėl dalyvavimo pagrindinės sandorio šalies veikloje. Prieigą ribojančius kriterijus leidžiama taikyti tik tiek, kiek jais siekiama valdyti pagrindinės sandorio šalies riziką.
2. Pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų kriterijų būtų nuolat laikomasi ir kad ji galėtų laiku pasinaudoti tokiam įvertinimui svarbia informacija. Bent kartą per metus pagrindinė sandorio šalis atlieka išsamią peržiūrą, kuria siekiama patikrinti, ar jos tarpuskaitos nariai laikosi šio straipsnio.
3. Tarpuskaitos nariai, atliekantys sandorių tarpuskaitą savo klientų vardu, turi būtinų papildomų finansinių išteklių ir veiklos pajėgumų, reikalingų šiai veiklai vykdyti. Taikant pagrindinės sandorio šalies taisykles tarpuskaitos nariams, ji turi gebėti surinkti pagrindinę svarbią informaciją, kuri reikalingą atitinkamai rizikos, susijusios su paslaugų teikimu klientams, koncentracijai nustatyti, stebėti ir valdyti. Tarpuskaitos nariai, gavę prašymą, informuoja pagrindinę sandorio šalį apie jų taikomus kriterijus ir sudaromus susitarimus, kuriais siekiama klientams suteikti galimybę naudotis pagrindinės sandorio šalies teikiamomis paslaugomis. Tarpuskaitos nariai ir toliau privalo užtikrinti, kad klientai vykdytų savo įsipareigojimus.
4. Pagrindinė sandorio šalis nustato objektyvias ir skaidrias tarpuskaitos narių dalyvavimo sustabdymo ir 1 dalyje nustatytų kriterijų nebeatitinkančių tarpuskaitos narių tinkamo pasitraukimo procedūras.
5. Pagrindinė sandorio šalis gali atsisakyti suteikti prieigą 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems tarpuskaitos nariams tik tokiu atveju, jeigu tai tinkamai pagrindžiama raštu ir paremiama išsamia rizikos analize.
6. Pagrindinė sandorio šalis tarpuskaitos nariams gali nustatyti tam tikras papildomas prievoles, įskaitant dalyvavimą įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių pozicijos aukcionuose. Tokios papildomos prievolės yra proporcingos tarpuskaitos nario keliamai rizikai ir jomis nevaržomas tam tikrų kategorijų tarpuskaitos narių dalyvavimas.
38 straipsnis
Skaidrumas
1. Pagrindinė sandorio šalis ir jos tarpuskaitos nariai viešai skelbia teikiamų paslaugų kainas ir susijusius mokesčius. Jie atskleidžia kiekvienos paslaugos atskirai nurodomas kainas ir mokesčius, įskaitant nuolaidas ir permokos grąžinimą bei sąlygas, kuriomis jos taikomos. Pagrindinė sandorio šalis savo tarpuskaitos nariams ir, atitinkamais atvejais, jų klientams suteikia atskirą prieigą prie konkrečių teikiamų paslaugų.
Pagrindinė sandorio šalis atskirai atsiskaito už sąnaudas ir įplaukas, susijusias su teikiamomis paslaugomis, ir atskleidžia tą informaciją kompetentingai institucijai.
2. Pagrindinė sandorio šalis tarpuskaitos nariams ir klientams atskleidžia su teikiamomis paslaugomis susijusią riziką.
3. Pagrindinė sandorio šalis atskleidžia savo tarpuskaitos nariams ir savo kompetentingai institucijai kainų informaciją, naudojamą apskaičiuojant jos tarpuskaitos narių pozicijas dienos pabaigoje.
Pagrindinė sandorio šalis viešai atskleidžia kiekvienos klasės priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta, skaičių, kurių tarpuskaitą apibendrintai atlieka pagrindinė sandorio šalis.
4. Pagrindinė sandorio šalis viešai atskleidžia veiklos ir techninius reikalavimus, susijusius su ryšių protokolais, aprėpiančiais turinį ir pranešimo formatus, kuriuos ji naudoja bendraudama su trečiosiomis šalimis, įskaitant 7 straipsnyje nurodytus veiklos ir techninius reikalavimus.
5. Pagrindinė sandorio šalis viešai atskleidžia informaciją apie bet kokius tarpuskaitos narių atliktus kriterijų, nurodytų 37 straipsnio 1 dalyje, ir reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, pažeidimus, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su EVPRI, nusprendžia, kad atskleidus šią informaciją kiltų grėsmė finansų stabilumui arba pasitikėjimui rinka arba būtų sukelta rimta grėsmė finansų rinkoms ar neproporcinga žala susijusioms šalims.
6. Pagrindinė sandorio šalis suteikia savo tarpuskaitos nariams modeliavimo priemonę, kuria jie galėtų nustatyti papildomos pradinės garantinės įmokos, kurios pagrindinė sandorio šalis gali pareikalauti atlikdama naujo sandorio tarpuskaitą, sumą bendrąja verte. Ta priemone galima naudotis tik esant saugiai prieigai, o modeliavimo rezultatai neturi būti privalomi.
7. Pagrindinė sandorio šalis suteikia savo tarpuskaitos nariams informacijos apie naudojamus pradinių garantinių įmokų modelius. Ta informacija:
a) aiškiai paaiškinama pradinių garantinių įmokų modelio struktūra ir kaip jis veikia;
b) aiškiai aprašomos pradinių garantinių įmokų modelio pagrindinės prielaidos ir apribojimai bei aplinkybės, kuriomis tos prielaidos nebegalioja;
c) užfiksuojama dokumentais.
39 straipsnis
Atskyrimas ir perkeliamumas
1. Pagrindinė sandorio šalis atskirai registruoja duomenis ir tvarko apskaitą, kad bet kuriuo metu ir nedelsiant pagrindinės sandorio šalies sąskaitose galėtų atskirti vieno tarpuskaitos nario vardu laikomą turtą ir pozicijas nuo bet kurio kito tarpuskaitos nario vardu laikomo turto ir pozicijų ir nuo savo pačios turto.
2. Pagrindinė sandorio šalis siūlo atskirai registruoti duomenis ir tvarkyti apskaitą, kad kiekvienas tarpuskaitos narys pagrindinės sandorio šalies sąskaitose galėtų atskirti savo turtą ir pozicijas nuo savo klientų vardu laikomo turto ir pozicijų (toliau – bendras klientų atskyrimas).
3. Pagrindinė sandorio šalis siūlo atskirai registruoti duomenis ir tvarkyti apskaitą, kad kiekvienas tarpuskaitos narys pagrindinės sandorio šalies sąskaitose galėtų atskirti tam tikro kliento vardu laikomą turtą ir pozicijas nuo kitų klientų vardu laikomo turto ir pozicijų (toliau – atskiro kliento atskyrimas). Pagrindinė sandorio šalis, gavusi tarpuskaitos narių prašymą, suteikia jiems galimybę atidaryti daugiau sąskaitų jų arba jų klientų vardu.
4. Tarpuskaitos narys atskirai registruoja duomenis ir tvarko apskaitą, kad galėtų pagrindinės sandorio šalies sąskaitose bei savo paties sąskaitose atskirti savo turtą ir pozicijas nuo savo klientų vardu pagrindinės sandorio šalies laikomo turto ir pozicijų.
5. Tarpuskaitos narys savo klientams siūlo bent galimybę rinktis bendrą klientų atskyrimą arba atskiro kliento atskyrimą ir informuoja klientus apie su šiomis alternatyvomis susijusias sąnaudas ir 7 dalyje nurodytą apsaugos lygį. Klientas savo pasirinkimą patvirtina raštu.
6. Klientui pasirinkus atskiro kliento atskyrimą, kliento reikalavimą viršijantis perviršis taip pat pateikiamas pagrindinei sandorio šaliai ir atskiriamas nuo kitų klientų ar tarpuskaitos narių perviršio bei apsaugomas nuo nuostolių, susijusių su kitoje sąskaitoje užregistruotomis pozicijomis.
7. Pagrindinė sandorio šalis ir tarpuskaitos nariai viešai atskleidžia informaciją apie apsaugos lygius ir išlaidas, susijusias su skirtingais jų teikiamo atskyrimo lygiais, ir siūlo tas paslaugas pagrįstomis komercinėmis sąlygomis. Išsami informacija apie skirtingus atskyrimo lygius apima atitinkamų siūlomų atskyrimo lygių pagrindinių teisinių pasekmių aprašą, įskaitant informaciją apie atitinkamose jurisdikcijose taikytiną nemokumo teisę.
8. Pagrindinė sandorio šalis turi naudojimosi teisę, susijusią su garantinėmis įmokomis arba į įsipareigojimų neįvykdymo fondą mokamomis įmokomis, surinktomis pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito ( 17 ) 2 straipsnio 1 dalies c punkte, jeigu tokio susitarimo naudojimas yra numatytas jos veiklos taisyklėse. Tarpuskaitos narys raštu patvirtina, kad pritaria veiklos taisyklėms. Pagrindinė sandorio šalis viešai paskelbia apie tą naudojimosi teisę, kuri įgyvendinama pagal 47 straipsnį.
9. Reikalavimas pagrindinės sandorio šalies sąskaitose atskirti turtą ir pozicijas yra įvykdytas, jei:
a) turtas ir pozicijos registruojami atskirose sąskaitose;
b) užkertamas kelias atskirose sąskaitose užregistruotų pozicijų tarpusavio įskaitai;
c) turtas, apimantis vienoje sąskaitoje užregistruotas pozicijas, apsaugotas nuo nuostolių, susijusių su kitoje sąskaitoje užregistruotomis pozicijomis.
10. Turtas pažymėtas nuoroda į įkaitą, skirtą pozicijoms padengti, numatant teisę perleisti turtą, lygiavertį tam įkaitui, arba bet kokio įkaito realizavimo įplaukas, tačiau neapimant į įsipareigojimų neįvykdymo fondą mokamų įmokų.
11. Valstybių narių nacionaliniai nemokumo teisės aktai netrukdo pagrindinei sandorio šaliai turto ir pozicijų, įrašytų į šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytas sąskaitas, atžvilgiu veikti pagal 48 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis.
3
SKYRIUS
Rizikos ribojimo reikalavimai
40 straipsnis
Pozicijų valdymas
Beveik realiu laiku pagrindinė sandorio šalis nustato ir įvertina savo likvidumo ir kredito riziką kiekvieno tarpuskaitos nario ir, kai taikoma, kitos pagrindinės sandorio šalies, su kuria ji sudarė sąveikos susitarimą, atžvilgiu. Pagrindinė sandorio šalis laiku ir nediskriminuojama gali naudotis svarbiais informacijos apie kainas šaltiniais, kad galėtų veiksmingai įvertinti turimas pozicijas. Tai suteikiama už pagrįstą kainą.
41 straipsnis
Garantinės įmokos reikalavimai
1. Pagrindinė sandorio šalis nustato, reikalauja pateikti ir iš savo tarpuskaitos narių bei, kai tinka, iš pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimus, surenka garantines įmokas, kuriomis siekia riboti savo kredito riziką. Tokių garantinių įmokų pakanka galimai rizikai, kuri pagrindinės sandorio šalies apskaičiavimais kils iki susijusių pozicijų likvidavimo, padengti. Šių garantinių įmokų taip pat turi pakakti padengti nuostoliams, kurie per atitinkamą laikotarpį patiriami mažiausiai 99 % rizikos kitimo atvejų, ir jomis užtikrinama, kad pagrindinė sandorio šalis bent kartą per dieną visiškai užtikrintų savo pozicijas visiems savo tarpuskaitos nariams ir, kai tinka, pagrindinėms sandorio šalims, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimus. Pagrindinė sandorio šalis nuolat stebi ir, esant reikalui, peržiūri savo garantinių įmokų dydį, kad jos atspindėtų esamas rinkos sąlygas, atsižvelgdama į tokios peržiūros galimą prociklinį poveikį.
2. Nustatydama garantinės įmokos reikalavimus, pagrindinė sandorio šalis taiko modelius ir parametrus, kuriais atsižvelgiama į priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, rizikos ypatybes ir į laikotarpį tarp garantinių įmokų surinkimo, rinkos likvidumą ir galimybę daryti pakeitimus sandorio laikotarpiu. Šiuos modelius ir parametrus tvirtina kompetentinga institucija, be to, dėl jų pateikiama nuomonė pagal 19 straipsnį.
3. Pagrindinė sandorio šalis kasdien reikalauja garantinių įmokų ir jas surenka, bent jau kai viršijamos iš anksto nustatytos ribos.
4. Pagrindinė sandorio šalis reikalauja pateikti ir surenka garantines įmokas, kurių pakanka padengti rizikai, susijusiai su kiekvienoje sąskaitoje, tvarkomoje pagal 39 straipsnį, užregistruotomis pozicijoms, susijusioms su konkrečiomis finansinėmis priemonėmis. Pagrindinė sandorio šalis gali skaičiuoti su tam tikru finansinių priemonių portfeliu susijusias garantines įmokas tuo atveju, kai naudojama riziką ribojanti ir patikima metodika.
5. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su EBI ir ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose, kaip nurodyta 1 dalyje, nurodoma procentinė dalis ir likvidavimo laikotarpio terminas bei praeities duomenų kintamumas, kurie būtų taikomi skirtingoms finansinių priemonių klasėms, atsižvelgiant į tikslą apriboti procikliškumą, taip pat sąlygos, kuriomis gali būti įgyvendinama su finansinių priemonių portfeliu susijusių garantinių įmokų nustatymo praktika, nurodyta 4 dalyje, projektus.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
42 straipsnis
Įsipareigojimų neįvykdymo fondas
1. Siekdama dar labiau sumažinti jos tarpuskaitos nariams kylančią kredito riziką, pagrindinė sandorio šalis turi iš anksto finansuojamą įsipareigojimų neįvykdymo fondą, skirtą padengti nuostoliams, kurie viršija nuostolius, padengiamus pagal 41 straipsnyje nustatytus garantinių įmokų reikalavimus ir kurių patiriama dėl įsipareigojimų neįvykdymo, įskaitant vieno arba daugiau tarpuskaitos narių bankroto procedūros pradėjimą.
Pagrindinė sandorio šalis nustato mažiausią sumą, kuri bet kokiomis aplinkybėmis turi būti įsipareigojimų neįvykdymo fonde.
2. Pagrindinė sandorio šalis nustato mažiausią į įsipareigojimų neįvykdymo fondą mokamų įmokų dydį ir kriterijus, kuriais remiantis apskaičiuojamos atskirų tarpuskaitos narių mokėtinos įmokos. Įmokos proporcingos kiekvieno tarpuskaitos nario pozicijai.
3. Įsipareigojimų neįvykdymo fondas bent jau suteikia galimybę pagrindinei sandorio šaliai ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis apsisaugoti nuo tarpuskaitos nario, kurio pozicijos didžiausios, arba antro ir trečio pagal dydį tarpuskaitos narių, jeigu jų pozicijų suma didesnė, įsipareigojimų neįvykdymo. Pagrindinė sandorio šalis parengia scenarijus tokiems atvejams, kai rinkoje susidaro ekstremalios, bet tikėtinos sąlygos. Tokie scenarijai apima pačius nestabiliausius laikotarpius, kada nors buvusius rinkose, kuriose pagrindinė sandorio šalis teikia savo paslaugas, ir keletą ateityje galimų scenarijų. Juose atsižvelgiama į staigius finansinių išteklių išpardavimus ir staigų rinkos likvidumo sumažėjimą.
4. Pagrindinė sandorio šalis gali įsteigti daugiau nei vieną įsipareigojimų neįvykdymo fondą skirtingoms priemonių, kurių tarpuskaitą ji atlieka, klasėms.
5. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir pasikonsultavusi su EBI, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais numatoma tvarka, susijusi su 3 dalyje nurodytų ekstremalių, bet tikėtinų rinkos sąlygų apibrėžtimi ir taikytina nustatant įsipareigojimų neįvykdymo fondo dydį ir 43 straipsnyje nurodytus kitus finansinius išteklius, projektus.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
43 straipsnis
Kiti finansiniai ištekliai
1. Pagrindinė sandorio šalis privalo turėti pakankamai prieinamų iš anksto finansuojamų finansinių išteklių, kad galėtų padengti galimus nuostolius, viršijančius nuostolius, kurie padengiami pagal 41 straipsnyje nustatytus garantinės įmokos reikalavimus, ir iš 42 straipsnyje nurodyto įsipareigojimų neįvykdymo fondo. Tokie iš anksto finansuojami finansiniai ištekliai apima pagrindinės sandorio šalies tam skiriamus išteklius, pagrindinė sandorio šalis gali laisvai jais naudotis, bet jie nenaudojami kapitalo reikalavimams pagal 16 straipsnį tenkinti.
2. 42 straipsnyje nurodytas įsipareigojimų neįvykdymo fondas ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kiti finansiniai ištekliai pagrindinei sandorio šaliai visada leidžia apsisaugoti nuo bent dviejų tarpuskaitos narių, kurių pozicijos didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymo susidarius ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms.
3. Įsipareigojimų neįvykdžius vienam tarpuskaitos nariui, pagrindinė sandorio šalis įsipareigojimus įvykdžiusių narių gali reikalauti suteikti papildomų lėšų. Pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių pozicija pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu yra ribojama.
44 straipsnis
Likvidumo rizikos valdymo priemonės
1. Pagrindinė sandorio šalis visada privalo turėti pakankamas likvidumo galimybes, kad galėtų teikti savo paslaugas ir vykdyti veiklą. Tuo tikslu ji pasirūpina reikiamomis kredito linijomis arba panašiais susitarimais, kad galėtų patenkinti savo likvidumo poreikius, jeigu jos turimų finansinių išteklių nebūtų galima nedelsiant panaudoti. Tarpuskaitos narys, to tarpuskaitos nario patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė kartu suteikia ne daugiau kaip 25 proc. kredito linijų, kurių reikia pagrindinei sandorio šaliai.
Pagrindinė sandorio šalis kasdien įvertina savo galimus likvidumo poreikius. Ji atsižvelgia į likvidumo riziką, kylančią dėl bent dviejų tarpuskaitos narių, kurių atžvilgiu jos pozicijos didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymo.
2. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su atitinkamomis institucijomis ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatoma tvarka, susijusi su likvidumo rizikos, kurią pagrindinės sandorio šalys turi atlaikyti pagal 1 dalį, valdymu, projektus.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
45 straipsnis
Įsipareigojimų neįvykdymo srautas
1. Prieš panaudodama kitus finansinius išteklius nuostoliams padengti, pagrindinė sandorio šalis pirmiausia naudoja įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario garantines įmokas.
2. Jeigu įsipareigojimų neįvykdžiusio nario garantinių įmokų nepakanka pagrindinės sandorio šalies patirtiems nuostoliams padengti, pagrindinė sandorio šalis tam naudoja įsipareigojimų neįvykdžiusio nario įsipareigojimų neįvykdymo fondo įmokas.
3. Pagrindinė sandorio šalis naudoja įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus kitus finansinius išteklius tik po to, kai išnaudojamos įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario įmokos.
4. Pagrindinė sandorio šalis naudoja savo pačios skiriamus išteklius prieš panaudodama įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą. Pagrindinė sandorio šalis negali naudoti įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių garantinių įmokų nuostoliams, kurie patirti dėl kito tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo, padengti.
5. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su atitinkamomis institucijomis ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais numatoma pagal 4 dalį naudotina pagrindinės sandorio šalies nuosavų išteklių dydžio apskaičiavimo ir palaikymo metodika, projektus.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
46 straipsnis
Įkaito reikalavimai
1. Pagrindinė sandorio šalis priima labai likvidžius įkaitus su minimalia kredito ir rinkos rizika, kad galėtų apdrausti savo pradinę ir nuolatinę poziciją tarpuskaitos narių atžvilgiu. Pagrindinė sandorio šalis gali priimti ne finansų sandorio šalims suteiktas banko garantijas, atsižvelgdama į tokias garantijas pozicijoje banko, kuris yra tarpuskaitos narys, atžvilgiu. Ji taiko reikiamą turto vertės mažinimą, kuris parodo, kad turto vertė gali sumažėti per laikotarpį nuo paskutinio jo vertinimo iki tada, kai pagrįstai galima manyti, kad jį galima likviduoti. Ji atsižvelgia į likvidumo riziką, kuri atsiranda dėl rinkos dalyvio įsipareigojimų neįvykdymo ir tam tikro turto koncentracijos riziką, kuri gali lemti priimtino įkaito dydžio nustatymą ir susijusius vertės mažinimus.
2. Kai tinka ir kai tai nekelia rizikos, pagrindinė sandorio šalis gali priimti išvestinės finansinės priemonės sutartį arba finansinę priemonę, kuri lemia pagrindinės sandorio šalies riziką, kaip įkaitą, kuriuo būtų tenkinami garantinės įmokos reikalavimai.
3. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, ESRV ir ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:
a) įkaitų, kurie galėtų būti laikomi labai likvidžiais, rūšys (pvz., grynieji pinigai, auksas, valstybės ir labai patikimos bendrovių obligacijos, padengtos obligacijos),
b) vertės mažinimas, kaip nurodyta 1 dalyje, ir
c) sąlygos, kuriomis komercinių bankų garantijos gali būti priimtos kaip įkaitas pagal 1 dalį.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
47 straipsnis
Investavimo politika
1. Pagrindinė sandorio šalis savo finansinius išteklius investuoja tik į grynuosius pinigus arba į labai likvidžias finansines priemones, kurių rinkos ir kredito rizika labai maža. Pagrindinė sandorio šalis šias investicijas gali greitai likviduoti, patirdama minimalų neigiamą kainos poveikį.
2. Į kapitalo sumą, įskaitant pagrindinės sandorio šalies nepaskirstytąjį pelną ir rezervus, kurie neinvestuojami pagal 1 dalį, neatsižvelgiama taikant 16 straipsnio 2 dalį arba 45 straipsnio 4 dalį.
3. Finansinės priemonės, pateiktos kaip garantinės įmokos arba įmokos į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, jei jų yra, atiduodamos saugoti tiems vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos operatoriams, kurie užtikrina visišką minėtų finansinių priemonių apsaugą. Kaip alternatyva, gali būti taikomas kitas labai saugus būdas pagal susitarimus su leidimą gavusiomis finansų įstaigomis.
4. Pagrindinės sandorio šalies grynųjų pinigų deponavimas atliekamas taikant labai saugius būdus pagal susitarimus su leidimą gavusiomis finansų įstaigomis arba naudojant centrinių bankų nuolatinių indėlių priemones arba kitas palyginamas centrinių bankų priemones.
5. Jei pagrindinė sandorio šalis deponuoja turtą trečiajame subjekte, ji užtikrina, kad tarpuskaitos nariams priklausantis turtas būtų identifikuojamas atskirai nuo pagrindinės sandorio šalies turto ir to trečiojo subjekto turto, trečiosios subjekto apskaitos knygose sąskaitas nurodant skirtingais pavadinimais arba kitomis lygiavertėmis priemonėmis, kuriomis užtikrinamas toks pat apsaugos lygis. Kai reikia, pagrindinė sandorio šalis privalo turėti galimybę greitai pasinaudoti minėtomis finansinėmis priemonėmis.
6. Pagrindinė sandorio šalis neinvestuoja savo kapitalo arba sumų, sukauptų dėl 41, 42, 43 ar 44 straipsniuose nustatytų reikalavimų vykdymo, į savo arba savo patronuojančiosios arba patronuojamosios įmonės vertybinius popierius.
7. Pagrindinė sandorio šalis, priimdama sprendimą dėl investicijų, atsižvelgia į bendras kredito rizikos pozicijas atskirų įsipareigojančių asmenų atžvilgiu ir užtikrina, kad jos bendra rizika bet kurio atskiro įsipareigojančio asmens atžvilgiu neviršytų priimtinų koncentracijos ribų.
8. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su EBI ir ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatomos finansinės priemonės, kurios gali būti laikomos labai likvidžiomis ir kurių kredito bei rinkos rizika labai maža, kaip nurodyta 1 dalyje, 3 ir 4 dalyse nurodyti labai saugūs būdai ir 7 dalyje nurodytos koncentracijos ribos, projektus.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
48 straipsnis
Įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomos procedūros
1. Pagrindinė sandorio šalis nustato išsamias procedūras, kurių reikia laikytis, kai tarpuskaitos narys neįvykdo 37 straipsnyje nustatytų pagrindinės sandorio šalies taikomų dalyvavimo reikalavimų per nurodytą laikotarpį ir jos nustatyta tvarka. Pagrindinė sandorio šalis išsamiai nustato, kokių procedūrų reikia imtis, jeigu pagrindinė sandorio šalis nepaskelbia apie tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymą. Šios procedūros peržiūrimos kasmet.
2. Pagrindinė sandorio šalis nedelsdama imasi veiksmų, kad suvaldytų nuostolius ir likvidumo problemas dėl įsipareigojimų neįvykdymo, ir užtikrina, kad kurio nors tarpuskaitos nario pozicijų panaikinimas nenutrauktų jos veiklos ir įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams nesukeltų pavojaus patirti nenumatytų ir nekontroliuojamų nuostolių.
3. Jei pagrindinė sandorio šalis mano, kad tarpuskaitos narys nesugebės įvykdyti savo būsimų įsipareigojimų, ji skubiai informuoja kompetentingą instituciją prieš įsipareigojimų neįvykdymo procedūrų paskelbimą ar pradėjimą. Kompetentinga institucija tą informaciją skubiai perduoda EVPRI, atitinkamiems ECBS nariams ir institucijai, kuri atsakinga už įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario priežiūrą.
4. Pagrindinė sandorio šalis patikrina, ar jos įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomos procedūros gali būti įvykdytos. Ji imasi visų pagrįstų veiksmų, kad užtikrintų, jog ji turėtų teisinius įgaliojimus panaikinti įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario nuosavas pozicijas, o jo klientų pozicijas perduoti arba panaikinti.
5. Kai turtas ir pozicijos pagrindinės sandorio šalies duomenyse ir sąskaitose registruojami įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario klientų vardu pagal 39 straipsnio 2 dalį, pagrindinė sandorio šalis sutartimi bent įsipareigoja klientų prašymu ir be įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario sutikimo pradėti įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario klientų vardu laikomo turto ir pozicijų perdavimo kitam visų tų klientų paskirtam tarpuskaitos nariui procedūras. Tas kitas tarpuskaitos narys yra įpareigotas priimti šį turtą ir pozicijas tik tuo atveju, jeigu anksčiau jis yra sudaręs sutartį su klientais, pagal kurią jis įsipareigojo tai padaryti. Jei dėl kokių nors priežasčių per iš anksto nustatytą perdavimo laikotarpį, kuris nurodytas pagrindinės sandorio šalies veiklos taisyklėse, perdavimas tam kitam tarpuskaitos nariui neįvyksta, pagrindinė sandorio šalis gali imtis visų pagal jos veiklos taisykles leidžiamų aktyvių rizikos, susijusios su tomis pozicijomis, valdymo veiksmų, be kita ko, likviduoti įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario klientų vardu laikomą turtą ir pozicijas.
6. Kai turtas ir pozicijos pagrindinės sandorio šalies duomenyse ir sąskaitose registruojami įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario kliento vardu pagal 39 straipsnio 3 dalį, pagrindinė sandorio šalis sutartimi bent įsipareigoja kliento prašymu ir be įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario sutikimo pradėti įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario kliento vardu laikomo turto ir pozicijų perdavimo kitam to kliento paskirtam tarpuskaitos nariui procedūras. Tas kitas tarpuskaitos narys yra įpareigotas priimti šį turtą ir pozicijas tik tuo atveju, jeigu anksčiau jis yra sudaręs sutartį su klientu, pagal kurią jis įsipareigojo tai padaryti. Jei dėl kokių nors priežasčių per iš anksto nustatytą perdavimo laikotarpį, kuris nurodytas pagrindinės sandorio šalies veiklos taisyklėse, perdavimas tam kitam tarpuskaitos nariui neįvyksta, pagrindinė sandorio šalis gali imtis visų pagal jos veiklos taisykles leidžiamų aktyvių rizikos, susijusios su tomis pozicijomis, valdymo veiksmų, be kita ko, likviduoti įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario kliento vardu laikomą turtą ir pozicijas.
7. Klientų įkaitas, atskirtas pagal 39 straipsnio 2 ir 3 dalis, naudojamas tik jų vardu laikomoms pozicijoms padengti. Pagrindinei sandorio šaliai užbaigus tarpuskaitos nario įsipareigojimų nevykdymo valdymo procesą, pagrindinės sandorio šalies turimas likutis be kliūčių grąžinamas tiems klientams, jei jie žinomi pagrindinei sandorio šaliai, o jei nežinomi – tarpuskaitos nariui jo klientų vardu.
49 straipsnis
Modelių peržiūra, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamasis patikrinimas
1. Pagrindinė sandorio šalis reguliariai peržiūri modelius ir parametrus, taikomus apskaičiuojant garantinės įmokos reikalavimus, įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, įkaito reikalavimus, ir kitas rizikos valdymo priemones. Ji taiko modeliams griežtus ir dažnus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų jų atsparumą ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis, ir atlieka grįžtamąjį patikrinimą, kad įvertintų taikomos metodikos patikimumą. Pagrindinė sandorio šalis gauna nepriklausomą patvirtinimą, informuoja savo kompetentingą instituciją ir ESMA apie atliktų testų rezultatus ir, prieš modelių arba parametrų esminį pakeitimą, gauna jų patvirtinimą pagal 1a, 1b, 1c, 1d ir 1e dalis.
Apie priimtus modelius ir parametrus, įskaitant jų reikšmingus pakeitimus, pateikiama kolegijos nuomonė pagal paskesnes straipsnio dalis.
ESMA užtikrina, kad informacija apie testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatus būtų pateikta EPI, ECBS ir Bendrai pertvarkymo valdybai, kad jos galėtų įvertinti poveikį finansų įmonių pozicijoms, jei pagrindinės sandorio šalys nevykdytų savo įsipareigojimų.
1a. Jeigu pagrindinė sandorio šalis ketina priimti kokius nors reikšmingus 1 dalyje nurodytų modelių ir parametrų pakeitimus, ji kreipiasi į kompetentingą instituciją ir ESMA, kad jos patvirtintų tuos pakeitimus. Kartu su paraiškomis pagrindinė sandorio šalis pateikia nepriklausomą numatomo pakeitimo patvirtinimą. Tiek kompetentinga institucija, tiek ir ESMA pagrindinei sandorio šaliai patvirtina, kad gavo išsamią paraišką.
1b. Per 50 darbo dienų nuo išsamių paraiškų gavimo tiek kompetentinga institucija, tiek ir ESMA atlieka reikšmingą rizikos vertinimą ir pateikia ataskaitas pagal 18 straipsnį įsteigtai kolegijai.
1c. Per 30 darbo dienų nuo 1b dalyje nurodytų ataskaitų gavimo kolegija priima daugumos nuomonę pagal 19 straipsnio 3 dalį. Nepaisant preliminaraus priėmimo pagal 1e dalį, kompetentinga institucija nepriima sprendimo, kuriuo suteikiamas modelių ir parametrų reikšmingų pakeitimų patvirtinimas arba atsisakoma jį suteikti, kol kolegija nepriima nuomonės, nebent kolegija tos nuomonės nepriima per nustatytą terminą.
1d. Per 90 darbo dienų nuo 1a dalyje nurodytų paraiškų gavimo tiek kompetentinga institucija, tiek ir ESMA raštu informuoja pagrindinę sandorio šalį ir viena kitą apie tai, ar jai suteikiamas patvirtinimas ar atsisakoma jį suteikti, įtraukdama išsamiai pagrįstą paaiškinimą.
1e. Pagrindinė sandorio šalis negali priimti jokių reikšmingų 1 dalyje nurodytų modelių ir parametrų pakeitimų, kol negauna savo kompetentingos institucijos ir ESMA patvirtinimų. Kompetentinga institucija, susitarusi su ESMA, gali leisti preliminariai priimti reikšmingą tokių modelių ar parametrų pakeitimą prieš juos patvirtinant, jei tai tinkamai pagrįsta.
2. Pagrindinė sandorio šalis reguliariai testuoja pagrindinius savo įsipareigojimų neįvykdymo procedūrų aspektus ir imasi visų pagrįstų veiksmų siekdama užtikrinti, kad visi tarpuskaitos nariai juos suprastų ir ji būtų tinkamai pasirengusi reaguoti į įsipareigojimų neįvykdymą.
3. Pagrindinė sandorio šalis viešai paskelbia pagrindinę informaciją apie savo taikomą rizikos valdymo modelį ir prielaidas, kurių laikomasi atliekant 1 dalyje nurodytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.
4. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, kitomis kompetentingomis institucijomis ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:
a) kokios rūšies testus reikia atlikti įvairių klasių finansinių priemonių ir portfelių atvejais;
b) tarpuskaitos narių arba kitų šalių dalyvavimas testuose;
c) kaip dažnai šie testai atliekami;
d) kada šie testai turi būti atliekami;
e) pagrindinė informacija, nurodyta 3 dalyje.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
5. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, ESMA, pasikonsultavusi su EBI, kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos sąlygos, kuriomis 1 dalyje nurodytų modelių ir parametrų pakeitimai yra reikšmingi.
Tuos techninių reguliavimo standartų projektus ESMA Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje numatytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.
50 straipsnis
Atsiskaitymas
1. Kai praktiškai tikslinga ir įmanoma, sandoriams apmokėti pagrindinė sandorio šalis naudoja centrinio banko lėšas. Jeigu centrinio banko lėšos nenaudojamos, imamasi veiksmų, siekiant griežtai apriboti atsiskaitymo grynaisiais pinigais riziką.
2. Pagrindinė sandorio šalis aiškiai išdėsto savo įsipareigojimus, susijusius su finansinių priemonių pristatymu, įskaitant tai, ar ji įsipareigojusi pristatyti finansinę priemonę ar ją gauti, ir ar ji dalyviams kompensuoja nuostolius, patirtus pristatymo metu.
3. Jeigu pagrindinė sandorio šalis įpareigota pristatyti finansines priemones ar jas gauti, ji pašalina svarbiausią riziką kuo dažniau taikydama vienalaikio pristatymo ir apmokėjimo mechanizmą.
4
SKYRIUS
Apskaičiavimai ir ataskaitų teikimas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 tikslais
50a straipsnis
KCCP apskaičiavimas
1. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių rizikos ribojimo priežiūros reikalavimų ( 18 ) ►C1 308 straipsnio tikslais pagrindinė sandorio šalis ◄ KCCP apskaičiuoja pagal šio straipsnio 2 dalį visoms sutartims ir sandoriams, kuriuos ji leidžia vykdyti visiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įtraukti į konkretų įsipareigojimų neįvykdymo fondą.
2. Savo hipotetinį kapitalą (KCCP) pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja pagal šią formulę:
čia:
|
EBRMi |
= |
pozicijos vertė prieš sumažinant riziką, lygi pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nario i pozicijos vertei, atsiradusiai pagal visas sutartis ir sandorius su tuo tarpuskaitos nariu, apskaičiuojama neatsižvelgiant į to tarpuskaitos nario pateiktą užtikrinimo priemonę; |
|
IMi |
= |
pradinė garantinė įmoka, pagrindinei sandorio šaliai pateikta tarpuskaitos nario i; |
|
DFi |
= |
tarpuskaitos nario i iš anksto finansuojama įmoka; |
|
RW |
= |
20 % rizikos koeficientas; |
|
kapitalo koeficientas |
= |
8 %. |
Visos vertės pirmoje pastraipoje pateiktoje formulėje turi atitikti vertinimą, atliktą dienos pabaigai iki tos įkaito vertės ribos, kol galutinė tos dienos įkaito vertės riba bus pakeista.
3. Pagrindinė sandorio šalis atlieka 2 dalyje nustatytą skaičiavimą bent kartą per ketvirtį arba dažniau, jei to reikalauja kompetentingos institucijos, atsakingos už tuos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narius, kurie yra įstaigos.
4. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose 3 dalies tikslais tiksliai nurodo šiuos aspektus:
a) 2 dalyje nustatytų apskaičiavimų atlikimo dažnumą ir datas;
b) atvejus, kai kliringo nario vaidmenį atliekančios įstaigos kompetentinga institucija gali pareikalauti skaičiavimus atlikti ir pranešimus teikti dažniau nei nurodyta a punkte.
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.
50b straipsnis
Bendros KCCP apskaičiavimo taisyklės
Atliekant 50a straipsnio 2 dalyje nustatytą skaičiavimą taikomos šios nuostatos:
a) pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja savo tarpuskaitos narių pozicijų vertę:
i) pozicijas, susidarančias dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 301 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, ji apskaičiuoja taikydama to reglamento 274 straipsnyje numatytą rinkos vertės metodą;
ii) pozicijų, susidarančių dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 301 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, kurias ji apskaičiuoja pagal to reglamento 223 straipsnyje nurodytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, taikydama priežiūrinius kintamumo koregavimus, nurodytus to reglamento 223 ir 224 straipsniuose. Išimtis, nustatyta to reglamento 285 straipsnio 3 dalies a punkte, netaikoma;
iii) pozicijų, kurios susidaro dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 301 straipsnio 1 dalyje nenurodytų sandorių, ir dėl kurių kyla tik su atsiskaitymu susijusi rizika, ji apskaičiuoja pagal to reglamento trečios dalies V antraštinę dalį;
b) įstaigų, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, užskaitos grupės yra tokios pačios, kaip apibrėžta to reglamento trečios dalies II antraštinėje dalyje;
c) apskaičiuodama a punkte nurodytas vertes pagrindinė sandorio šalis iš savo pozicijų atima savo tarpuskaitos narių pateiktas užtikrinimo priemones, atitinkamai sumažintas priežiūriniais kintamumo koregavimais taikant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 224 straipsnyje;
e) kai pagrindinė sandorio šalis turi vienos ar kelių pagrindinių sandorio šalių pozicijų, ji vertina tas pozicijas taip, tarsi jos būtų tarpuskaitos narių pozicijos, ir apskaičiuodama KCCP įtraukia iš tų pagrindinių sandorio šalių gautas garantines įmokas arba iš anksto finansuojamas įmokas;
f) kai pagrindinė sandorio šalis yra saistoma privalomo sutartimi įforminto susitarimo su savo tarpuskaitos nariais, pagal kurį jai leidžiama naudoti visą iš savo tarpuskaitos narių gautą pradinę garantinę įmoką arba jos dalį taip, tarsi tos įmokos būtų iš anksto finansuojamos įmokos, pagrindinė sandorio šalis 1 dalyje nurodyto skaičiavimo tikslais tokią pradinę garantinę įmoką vertina kaip iš anksto finansuojamas įmokas, o ne kaip pradinę garantinę įmoką;
h) taikydama Reglamento (ES) Nr. 575/2013* 274 straipsnyje nustatytą rinkos vertės metodą, pagrindinė sandorio šalis to reglamento 298 straipsnio 1 dalies c punkto ii įtraukoje nurodytą formulę pakeičia šia formule:
čia NGR skaitiklis apskaičiuojamas pagal to reglamento 274 straipsnio 1 dalį prieš pat faktiškai pasikeičiant kintamųjų garantinių įmokų dydžiui atsiskaitymo laikotarpio pabaigoje, o vardiklis yra bendrosios pakeitimo išlaidos;
i) kai pagrindinė sandorio šalis negali apskaičiuoti NGR vertės taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 298 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje, ji:
i) tiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, ir jų kompetentingoms institucijoms praneša apie tai, kad negali apskaičiuoti NGR, ir nurodo priežastis, kodėl ji negali atlikti apskaičiavimo;
ii) apskaičiuodama PCEred, ►C1 kaip nurodyta šio straipsnio h punkte, tris mėnesius gali taikyti NGR, kurio vertė yra lygi 0,3; ◄
j) jei i punkto ii papunktyje nurodyto laikotarpio pabaigoje pagrindinė sandorio šalis vis dar negali apskaičiuoti NGR vertės, ji atlieka šiuos veiksmus:
i) liaujasi skaičiuoti KCCP;
ii) tiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, ir jų kompetentingoms institucijoms praneša apie tai, kad liovėsi skaičiuoti KCCP;
k) apskaičiuodama pasirinkimo ir apsikeitimo sandorių galimą būsimą poziciją pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 274 straipsnyje nurodytą rinkos vertės metodą, pagrindinė sandorio šalis padaugina tariamąją sutarties sumą iš pasirinkimo sandorio delta
absoliučiosios vertės, kaip nustatyta to reglamento 280 straipsnio 1 dalies a punkte;
l) tais atvejais, kai pagrindinė sandorio šalis turi daugiau nei vieną įsipareigojimų neįvykdymo fondą, ji atskirai atlieka kiekvieno įsipareigojimų nevykdymo fondo 50a straipsnio 2 dalyje nurodytus apskaičiavimus.
50c straipsnis
Informacijos teikimas
1. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 308 straipsnio tikslais pagrindinė sandorio šalis tiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, ir jų kompetentingoms institucijoms teikia informaciją apie:
a) savo hipotetinį kapitalą (KCCP);
b) iš anksto finansuojamų įmokų sumą (DFCM);
c) savo iš anksto finansuojamų finansinių išteklių sumą, kurią ji pagal įstatymus arba sutartimi įformintą susitarimą su savo tarpuskaitos nariais privalo skirti savo nuostoliams, patirtiems dėl vieno arba kelių savo tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo, padengti prieš pradėdama naudoti kitų tarpuskaitos narių įmokas, esančias įsipareigojimų neįvykdymo fonde (DFCCP);
d) savo tarpuskaitos narių bendrąjį skaičių (N);
e) koncentracijos koeficientą (β), kaip nustatyta 50d straipsnyje.
Tais atvejais, kai pagrindinė sandorio šalis turi daugiau nei vieną įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją apie kiekvieną įsipareigojimų nevykdymo fondą ji teikia atskirai.
2. Pagrindinė sandorio šalis pateikia šią informaciją savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, bent kartą per ketvirtį arba dažniau, jei to reikalauja kompetentingos institucijos, atsakingos už tuos tarpuskaitos narius.
3. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato:
a) vienodą 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo šabloną;
b) 2 dalyje nurodyto informacijos teikimo dažnumą ir datas;
c) atvejus, kai tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos kompetentinga institucija gali pareikalauti informaciją teikti dažniau nei nurodyta b punkte.
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.
50d straipsnis
Specialių straipsnių, apie kuriuos turi pranešti pagrindinė sandorio šalis, apskaičiavimas
50c straipsnio tikslais taikomos šios nuostatos:
a) tais atvejais, kai pagrindinės sandorio šalies taisyklėse numatyta, kad pagrindinė sandorio šalis naudoja visus savo finansinius išteklius arba jų dalį šalia iš anksto finansuojamų jos tarpuskaitos narių įmokų tokiu būdu, kad tie ištekliai tampa lygiaverčiai iš anksto finansuojamoms tarpuskaitos nario įmokoms atsižvelgiant į tai, kaip jais padengiami nuostoliai, kurių patyrė pagrindinė sandorio šalis dėl vieno arba kelių savo tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo ar nemokumo, pagrindinė sandorio šalis prie iš anksto finansuojamų įmokų sumos (DFCM) prideda atitinkamą šių išteklių sumą;
b) tais atvejais, kai pagrindinės sandorio šalies taisyklėse numatyta, kad pagrindinė sandorio šalis visus savo finansinius išteklius arba jų dalį skiria savo nuostoliams, patirtiems dėl vieno arba kelių savo tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo, padengti po to, kai išnaudoja savo įsipareigojimų neįvykdymo fondo lėšas, bet pirmiau, nei pareikalauja pagal sutartį privalomų įmokų iš savo tarpuskaitos narių, pagrindinė sandorio šalis prie bendrosios iš anksto finansuojamų įmokų sumos (DF) prideda atitinkamą tų papildomų finansinių išteklių sumą
:
.
c) pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja koncentracijos koeficientą (β) pagal šią formulę:
čia:
|
PCEred,i |
= |
sumažintas galimos būsimos kredito pozicijos, susijusios su visomis pagrindinės sandorio šalies sutartimis ir sandoriais su tarpuskaitos |
|
nariu i, dydis; PCEred,1 |
= |
sumažintas galimos būsimos kredito pozicijos, susijusios su visomis pagrindinės sandorio šalies sutartimis ir sandoriais su tarpuskaitos nariu, kuris turi didžiausią PCEred vertę, dydis; |
|
PCEred,2 |
= |
sumažintas galimos būsimos kredito pozicijos, susijusios su visomis pagrindinės sandorio šalies sutartimis ir sandoriais su tarpuskaitos nariu, kuris turi antrą didžiausią PCEred vertę, dydis. |
V
ANTRAŠTINĖ DALIS
SĄVEIKOS SUSITARIMAI
51 straipsnis
Sąveikos susitarimai
1. Pagrindinė sandorio šalis gali sudaryti sąveikos susitarimą su kita pagrindine sandorio šalimi, kai yra įvykdyti 52, 53 ir 54 straipsniuose nustatyti reikalavimai.
2. Pagrindinė sandorio šalis, sudarydama sąveikos susitarimą su kita pagrindine sandorio šalimi siekdama teikti paslaugas konkrečioje prekybos vietoje, nediskriminuojama naudojasi duomenimis, kurių jai reikia savo funkcijoms atlikti konkrečioje prekybos vietoje, jei pagrindinė sandorio šalis laikosi prekybos vietos nustatytų veiklos ir techninių reikalavimų, ir susijusia atsiskaitymo sistema.
3. Sudaryti sąveikos susitarimą arba leisti naudotis duomenimis arba atsiskaitymo sistema, kuri nurodyta 1 ir 2 dalyse, atsisakoma arba tai ribojama (tiesiogiai ar netiesiogiai) tik siekiant valdyti riziką, kuri atsiranda dėl minėto susitarimo arba prieigos.
52 straipsnis
Rizikos valdymas
1. Pagrindinės sandorio šalys, sudarančios sąveikos susitarimą:
a) taiko atitinkamą politiką, procedūras ir sistemas, kuriomis siekiama veiksmingai nustatyti, stebėti ir valdyti riziką, kylančią dėl to susitarimo, kad galėtų laiku įvykdyti įsipareigojimus;
b) susitaria dėl savo atitinkamų teisių ir pareigų, įskaitant taikytinus jų santykius reglamentuojančius teisės aktus;
c) nustato, stebi ir veiksmingai valdo kredito ir likvidumo riziką, kad vienos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymas nepaveiktų sąveikaujančios pagrindinės sandorio šalies;
d) nustato, stebi ir sprendžia galimus tarpusavio priklausomybės ir sąsajų klausimus, kylančius dėl sąveikos susitarimo, kurie galėtų daryti poveikį kredito ir likvidumo rizikai, susijusiai su tarpuskaitos narių koncentracija ir sujungtais finansiniais ištekliais.
Taikant pirmos pastraipos b punktą, kai reikia, pagrindinės sandorio šalys naudoja tas pačias taisykles dėl pervedimo pavedimo įvedamo į savo atitinkamas sistemas momento ir momento, kai jų nebegalima panaikinti, kaip nustatyta Direktyvoje 98/26/EB.
Taikant pirmos pastraipos c punktą, susitarimo sąlygose bendrais bruožais nusakomas procesas, kaip valdomos įsipareigojimų neįvykdymo pasekmės, kai nustatoma, kad viena iš pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis sudarytas sąveikos susitarimas, nevykdo įsipareigojimų.
Taikant pirmos pastraipos d punktą, pagrindinės sandorio šalys griežtai kontroliuoja tarpuskaitos narių įkaito pakartotinį naudojimą pagal susitarimą, jeigu tai leidžia daryti jų kompetentingos institucijos. Minėtame susitarime taip pat nusakoma, kaip buvo sprendžiami su rizika susiję klausimai, atsižvelgiant į pakankamą rizikos draudimą ir poreikį riboti rizikos plitimą.
2. Jeigu rizikos valdymo modeliai, kuriuos naudoja pagrindinės sandorio šalys, siekdamos apdrausti savo poziciją tarpuskaitos narių atžvilgiu arba jų abipuses pozicijas, skiriasi, pagrindinės sandorio šalys nustato tuos skirtumus, įvertina dėl to galinčią kilti riziką ir imasi priemonių, įskaitant papildomų finansinių išteklių užtikrinimą, kuriuo ribojamas jų poveikis sąveikos susitarimui bei jų galimos pasekmės rizikos plitimo atžvilgiu ir užtikrina, kad šie skirtumai nepaveiktų visų pagrindinių sandorio šalių gebėjimo valdyti tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes.
3. Visas susijusias išlaidas, kurios susidaro taikant 1 ir 2 dalis, padengia sąveikos arba prieigos prašančioji pagrindinė sandorio šalis, nebent šalys susitartų kitaip.
53 straipsnis
Pagrindinių sandorio šalių garantinių įmokų teikimas tarpusavyje
1. Pagrindinė sandorio šalis sąskaitose atskiria pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimą, vardu laikomą turtą ir pozicijas.
2. Jeigu pagrindinė sandorio šalis, kuri sudaro sąveikos susitarimą su kita pagrindine sandorio šalimi, pateikia tik pradines garantines įmokas tai pagrindinei sandorio šaliai pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, gaunančioji pagrindinė sandorio šalis neturi teisės naudoti kitos pagrindinės sandorio šalies pateiktų garantinių įmokų.
3. Įkaitai, gauti kaip finansinės priemonės, atiduodami saugoti vertybinių popierių atsiskaitymų sistemų operatoriams, gavusiems pranešimą pagal Direktyvą 98/26/EB.
4. 1 ir 2 dalyse nurodytu turtu gaunančioji pagrindinė sandorio šalis gali naudotis tik tuo atveju, jei pagrindinė sandorio šalis, pateikusi įkaitą pagal sąveikos susitarimą, neįvykdo savo įsipareigojimų.
5. Jei pagrindinė sandorio šalis, kuri gavo įkaitą pagal sąveikos susitarimą, neįvykdo savo įsipareigojimų, 1 ir 2 dalyse nurodytas įkaitas be kliūčių grąžinamas jį pateikusiai pagrindinei sandorio šaliai.
54 straipsnis
Sąveikos susitarimų tvirtinimas
1. Sąveikos susitarimą pirmiausia turi patvirtinti kompetentingos susijusios pagrindinės sandorio šalies institucijos. Šiuo atveju taikoma 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Kompetentingos institucijos sąveikos susitarimus patvirtina tik tuo atveju, jei susijusios pagrindinės sandorio šalys turi leidimą vykdyti tarpuskaitą pagal 17 straipsnį arba pripažintos pagal 25 straipsnį arba ne mažiau kaip trejiems metams yra gavusios leidimą pagal ankstesnę nacionalinę leidimų sistemą, jeigu tenkinami 52 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir jeigu minėto susitarimo sąlygose nustatytos techninės sandorių tarpuskaitos sąlygos leidžia finansų rinkoms sklandžiai ir tinkamai veikti, taip pat jeigu susitarimas nesumažina priežiūros veiksmingumo.
3. Kai kompetentinga institucija mano, kad 2 dalyje nustatyti reikalavimai neįvykdyti, ji raštu pateikia paaiškinimus dėl rizikos vertinimo kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir pagrindinėms sandorio šalims. Ji taip pat informuoja EVPRI, kuri pateikia nuomonę dėl rizikos vertinimo pagrįstumo kaip priežasties atsisakyti sudaryti sąveikos susitarimą. EVPRI nuomonė taip pat pateikiama visoms susijusioms pagrindinėms sandorio šalims. Jei EVPRI nuomonė skiriasi nuo susijusios kompetentingos institucijos vertinimo, ta kompetentinga institucija dar kartą apsvarsto savo poziciją, atsižvelgdama į EVPRI nuomonę.
4. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. EVPRI parengia nurodymus arba rekomendacijas, kuriomis siekiama nustatyti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų sąveikos susitarimų vertinimą, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnyje nustatytos tvarkos.
EVPRI, konsultuodamasi su ECBS nariais, parengia tų nurodymų arba rekomendacijų projektus.
VI
ANTRAŠTINĖ DALIS
SANDORIŲ DUOMENŲ SAUGYKLOS REGISTRACIJA IR PRIEŽIŪRA
1
SKYRIUS
Sandorių duomenų saugyklos registracijos sąlygos ir tvarka
55 straipsnis
Sandorių duomenų saugyklos registracija
1. Sandorių duomenų saugykla registruojama EVPRI, kaip nustatyta 9 straipsnyje.
2. Kad sandorių duomenų saugyklą būtų galima įregistruoti pagal šį straipsnį, ji turi būti Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo ir turi atitikti VII antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus.
3. Sandorių duomenų saugyklos registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje.
4. Registruota sandorių duomenų saugykla visada laikosi registracijos sąlygų. Sandorių duomenų saugykla nedelsdama informuoja EVPRI apie bet kokius esminius registracijos sąlygų pakeitimus.
56 straipsnis
Registracijos paraiška
1. 55 straipsnio 1 dalies tikslais sandorių duomenų saugykla pateikia EVPRI kurį nors iš šių dokumentų:
a) registracijos paraišką;
b) registracijos išplėtimo paraišką, jeigu sandorių duomenų saugykla jau įregistruota pagal Reglamento (ES) 2015/2365 III skyrių.
2. EVPRI, gavusi paraišką, per 20 darbo dienų įvertina, ar gauta paraiška išsami.
Jeigu paraiška neišsami, EVPRI nustato datą, iki kada sandorių duomenų saugykla privalo pateikti papildomą informaciją.
EVPRI, įvertinusi, kad paraiška išsami, apie tai atitinkamai informuoja sandorių duomenų saugyklą.
3. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:
a) 1 dalies a punkte nurodytos registracijos paraiškos duomenys;
b) 1 dalies b punkte nurodytos registracijos išplėtimo supaprastintos paraiškos duomenys.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 18 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
4. Siekdama užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:
a) 1 dalies a punkte nurodytos registracijos paraiškos forma;
b) 1 dalies b punkte nurodytos registracijos išplėtimo paraiškos forma.
Pirmos pastraipos b punkto atveju EVPRI parengia supaprastintą formą.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 18 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.
57 straipsnis
Pranešimas kompetentingoms institucijoms ir konsultavimasis su jomis prieš registraciją
1. Jei registracijos paraišką teikianti sandorių duomenų saugykla yra subjektas, kuriam leidimą suteikė arba kurį įregistravo kompetentinga institucija valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas, prieš įregistruodama sandorių duomenų saugyklą EVPRI be nepagrįstos gaišaties apie tai praneša tai kompetentingai institucijai ir konsultuojasi su ja.
2. EVPRI ir atitinkama kompetentinga institucija keičiasi visa informacija, būtina sandorių duomenų saugyklai įregistruoti ir prižiūrėti, ar subjektas tenkina valstybės narės, kurioje jis įsteigtas, nustatytas registravimo ar leidimo suteikimo sąlygas.
58 straipsnis
Paraiškos nagrinėjimas
1. Per keturiasdešimt darbo dienų nuo 56 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodyto pranešimo gavimo EVPRI išnagrinėja registracijos paraišką, remdamasi sandorių duomenų saugyklos atitiktimi 78–81 straipsniams, ir priima visiškai pagrįstą sprendimą registruoti arba atsisakyti registruoti duomenų saugyklą.
2. Pagal 1 dalį priimtas EVPRI sprendimas įsigalioja penktą darbo dieną nuo jo priėmimo.
59 straipsnis
Pranešimas apie EVPRI sprendimus, susijusius su registracija
1. Jeigu EVPRI priima sprendimą įregistruoti sandorių duomenų saugyklą arba sprendimą atsisakyti ją registruoti arba sprendimą panaikinti jos registraciją, apie tai ji per penkias darbo dienas praneša sandorių duomenų saugyklai ir pateikia išsamiai pagrįstą savo sprendimo paaiškinimą.
EVPRI be nepagrįsto delsimo apie savo sprendimą praneša 57 straipsnio 1 dalyje nurodytai atitinkamai kompetentingai institucijai.
2. Apie bet kokį savo sprendimą, priimtą laikantis 1 dalies, EVPRI praneša Komisijai.
3. EVPRI savo interneto svetainėje skelbia sandorių duomenų saugyklų, kurios įregistruotos pagal šį reglamentą, sąrašą. Šis sąrašas atnaujinamas per penkias darbo dienas nuo 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo.
60 straipsnis
Naudojimasis 61–63 straipsniuose nurodytais įgaliojimais
Pagal 61–63 straipsnius EVPRI ar jos pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais negalima naudotis reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikomas teisinės paslapties reikalavimas.
61 straipsnis
Prašymas pateikti informaciją
1. EVPRI paprastu prašymu arba sprendimu gali reikalauti, kad sandorių duomenų saugyklos ir susijusios trečiosios šalys, kurioms sandorių duomenų saugyklos yra perdavusios veiklos funkcijas ar veiklą, pateiktų visą informaciją, būtiną EVPRI vykdant šiame reglamente numatytas pareigas.
2. Siųsdama paprastą prašymą suteikti informaciją pagal 1 dalį EVPRI:
a) nurodo šį straipsnį kaip prašymo teisinį pagrindą;
b) nurodo prašymo tikslą;
c) nurodo, kokios informacijos reikia;
d) nustato informacijos pateikimo terminą;
e) informuoja asmenį, kurio prašoma informacijos, kad jis neprivalo pateikti informaciją, tačiau jeigu jis savanoriškai atsakys į gautą prašymą, pateikta informacija neturi būti neteisinga ir klaidinanti ir
f) nurodo baudą, kuri numatyta 65 straipsnyje jį siejant su I priedo IV skirsnio a punktu, jei atsakymai į užduotus klausimus yra neteisingi ar klaidinantys.
3. Reikalaudama pateikti informaciją remdamasi sprendimu pagal 1 dalį, EVPRI:
a) nurodo šį straipsnį kaip prašymo teisinį pagrindą;
b) nurodo prašymo tikslą;
c) nurodo, kokios informacijos reikia;
d) nustato informacijos pateikimo terminą;
e) nurodo 66 straipsnyje numatytas periodiškai mokamas baudas, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;
f) nurodo baudą, kuri numatyta 65 straipsnyje jį siejant su I priedo IV skirsnio a punktu, jei atsakymai į užduotus klausimus yra neteisingi ar klaidinantys, ir
g) nurodo teisę apskųsti sprendimą EVPRI apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 ir 61 straipsnius.
4. 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais įgalioti jiems atstovauti asmenys teikia prašomą informaciją. Tinkamai įgalioti teisininkai gali teikti informaciją savo klientų vardu. Visa atsakomybė už informacijos išsamumą, teisingumą ir tikrumą tenka pastariesiems.
5. EVPRI nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigęs 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.
62 straipsnis
Bendrieji tyrimai
1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali vykdyti su 61 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius būtinus tyrimus. Tuo tikslu EVPRI įgalioti pareigūnai ir kiti asmenys turi įgaliojimus:
a) nagrinėti visus dokumentus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, neatsižvelgiant į laikmenas, kuriose jie saugomi;
b) daryti ar gauti šių dokumentų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus;
c) pakviesti bet kurį 61 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį arba jo atstovus ar darbuotojus, kad jie pateiktų paaiškinimus žodžiu arba raštu dėl faktų ar dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir užrašyti atsakymus;
d) apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti informacijos, susijusios su tyrimo dalyku;
e) reikalauti telefono ir duomenų srauto duomenų.
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime taip pat nurodomos 66 straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei nepateikti visi reikalingi dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kokia kita medžiaga arba nepateikti atsakymai į klausimus, užduotus 61 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, arba jie yra neišsamūs, ir nurodomos 65 straipsnyje jį siejant su I priedo IV skirsnio b punktu, nustatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus 61 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neteisingi ar klaidinantys.
3. 61 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti su EVPRI sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, 66 straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
4. Likus pakankamai laiko iki tyrimo, EVPRI praneša valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai EVPRI prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai pateikę prašymą taip pat gali dalyvauti tyrime.
5. Jeigu pagal nacionalines taisykles nacionalinė kompetentinga institucija, norėdama reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių arba duomenų srauto duomenų, turi gauti teisminės institucijos leidimą; EVPRI taip pat pateikia prašymą tokiam leidimui gauti. EVPRI prašymą tokiam leidimui gauti taip pat gali pateikti kaip atsargumo priemonę.
6. Jei pateikiamas prašymas 5 dalyje nurodytam leidimui gauti, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar EVPRI sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar pernelyg didelės atsižvelgiant į tyrimo dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti EVPRI pateikti išsamių paaiškinimų, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi EVPRI įtaria esant šio reglamento pažeidimų, ir dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Vis dėlto nacionalinė teisminė institucija negali tikrinti paties tyrimo būtinumo ar reikalauti, kad jai būtų pateikta EVPRI byloje esanti informacija. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas laikantis Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatytos procedūros.
63 straipsnis
Patikrinimai vietoje
1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpose, jiems priklausančioje teritorijoje arba nuosavybėje. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, EVPRI gali atlikti patikrinimą vietoje be išankstinio perspėjimo.
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu yra priimtas EVPRI sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas, jiems priklausančią teritoriją arba nuosavybę ir turi visus 62 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.
3. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir 66 straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos, jei atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, EVPRI praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai.
4. 61 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti su EVPRI sprendimu pradėtų patikrinimų vietoje vykdytojais Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 66 straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme. EVPRI priima tokius sprendimus pasikonsultavusi su valstybės narės, kurioje atliekamas patikrinimas, kompetentinga institucija.
5. Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei tos institucijos įgalioti ar paskirti asmenys EVPRI prašymu aktyviai padeda EVPRI įgaliotiems pareigūnams ir kitiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nustatyti įgaliojimai. Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnai pateikę prašymą taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.
6. EVPRI taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 62 straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos naudojasi tokiais pačiais įgaliojimais kaip EVPRI, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir 62 straipsnio 1 dalyje.
7. Jei EVPRI įgalioti pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną paramą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos paramos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje.
8. Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai paramai suteikti pagal nacionalines taisykles reikalaujama, kad nacionalinė kompetentinga institucija turėtų teisminės institucijos leidimą, tokiam leidimui gauti prašymą pateikia ir EVPRI. EVPRI prašymą tokiam leidimui gauti taip pat gali pateikti kaip atsargumo priemonę.
9. Jei pateikiamas prašymas 8 dalyje nurodytam leidimui gauti, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar EVPRI sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar pernelyg didelės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti EVPRI pateikti išsamius paaiškinimus. Toks išsamių paaiškinimų prašymas visų pirma gali būti pateikiamas dėl pagrindo, kurio remdamasi EVPRI įtaria, kad buvo pažeistas šis reglamentas, taip pat dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Vis dėlto nacionalinė teisminė institucija negali peržiūrėti patikrinimo būtinybės ar reikalauti, kad jai būtų suteikti EVPRI turimi duomenys. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas laikantis Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatytos procedūros.
64 straipsnis
Priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo procedūros taisyklės
1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, EVPRI nustato rimtų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar daugiau I priede išvardytų pažeidimų padarymo faktų, EVPRI institucijoje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas neturi ar neturėjo tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti vykdant atitinkamos sandorių duomenų saugyklos priežiūrą ar jos registravimo procese ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo EVPRI.
2. Už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, pastabas, ir EVPRI pateikia išsamią bylą su savo išvadomis.
Siekdamas vykdyti savo užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali naudotis įgaliojimu prašyti informacijos pagal 61 straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 62 ir 63 straipsnius. Naudodamasis šiais įgaliojimais, už tyrimą atsakingas pareigūnas laikosi 60 straipsnio.
Už tyrimą atsakingas pareigūnas, vykdydamas savo užduotis, gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kurią surinko EVPRI vykdydama priežiūros veiklą.
3. Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas EVPRI bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.
Atliekant pagal šį straipsnį tyrimą turi būti visapusiškai gerbiamos atitinkamų asmenų teisės į gynybą.
4. Už tyrimą atsakingas pareigūnas EVPRI pateikdamas bylą su 3 dalyje nurodytomis išvadomis apie tai praneša asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas. Tokiems asmenims suteikiama galimybė susipažinti su byla, nepažeidžiant teisėtų kitų asmenų interesų apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ar EVPRI vidaus parengiamiesiems dokumentams.
5. Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir, atitinkamiems asmenims paprašius, išklausiusi asmenis, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, kaip nustatyta 67 straipsnyje, EVPRI nusprendžia, ar asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, padarė vieną ar daugiau I priede išvardytų pažeidimų, ir jeigu taip – taiko priežiūros priemonę pagal 73 straipsnį ir skiria baudą pagal 65 straipsnį.
6. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja EVPRI svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į EVPRI sprendimų priėmimo procesą.
7. Komisija tvirtina papildomas naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas taisykles, įskaitant teisių į gynybą, pereinamojo laikotarpio ir baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo nuostatas, ir tvirtina išsamias taisykles dėl baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminų.
Pirmoje pastraipoje nurodytos taisyklės tvirtinamos priimant deleguotuosius aktus pagal 82 straipsnį.
8. Jei EVPRI vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas nustato rimtų požymių, jog galbūt yra faktų, kurie, EVPRI žiniomis, pagal taikytiną teisę galėtų būti laikomi baudžiamosiomis veikomis, EVPRI perduoda klausimus dėl baudžiamojo persekiojimo atitinkamoms valdžios institucijoms, kad jos atliktų tyrimą ir galimai pradėtų baudžiamąjį persekiojimą. Be to, EVPRI neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai žino, kad ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.
65 straipsnis
Baudos
1. Kai EVPRI pagal 64 straipsnio 5 dalį nustato, kad sandorių duomenų saugykla tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną iš I priede išvardytų pažeidimų, ji priima sprendimą, kuriuo skiriama bauda pagal šio straipsnio 2 dalį.
Sandorių duomenų saugyklos pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei EVPRI nustato objektyvių veiksnių, pagal kuriuos matyti, kad sandorių duomenų saugykla arba jos vyresnioji vadovybė veikė sąmoningai darydama pažeidimą.
2. Nustatomos tokios 1 dalyje nurodytų baudų bazinių dydžių ribos:
a) už I priedo I skirsnio c punkte, I priedo II skirsnio c– g punktuose bei I priedo III skirsnio a ir b punktuose nurodytus pažeidimus skiriamos ne mažesnės kaip 10 000 EUR ir ne didesnės kaip ►M11 200 000 EUR ◄ baudos;
b) už I priedo I skirsnio a, b ir d–k punktuose ir I priedo II skirsnio a, b ir h punktuose nurodytus pažeidimus skiriamos ne mažesnės kaip 5 000 EUR ir ne didesnės kaip 100 000 EUR baudos;
c) už I priedo IV skirsnyje nurodytus pažeidimus skiriamos ne mažesnės kaip 5 000 EUR ir ne didesnės kaip 10 000 EUR baudos.
Kad nuspręstų, kokį bazinį baudų dydį – mažesnį, vidutinį ar didesnį – taikyti, atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytas ribas, EVPRI atsižvelgia į atitinkamos sandorių duomenų saugyklos ankstesnių ūkinių metų metinę apyvartą. Mažesnis bazinis baudų dydis taikomas sandorių duomenų saugykloms, kurių metinė apyvarta mažesnė kaip 1 mln. EUR, vidutinis – sandorių duomenų saugykloms, kurių metinė apyvarta yra 1 mln.–5 mln. EUR, ir didesnis bazinis baudų dydis taikomas sandorių duomenų saugykloms, kurių metinė apyvarta didesnė kaip 5 mln. EUR.
3. 2 dalyje nustatyti baziniai dydžiai prireikus koreguojami atsižvelgiant į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, taikant II priede nustatytus atitinkamus koeficientus.
Atitinkami sunkinančių aplinkybių koeficientai baziniam dydžiui taikomi iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas sunkinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą sunkinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas pridedamas prie bazinio dydžio.
Atitinkami lengvinančių aplinkybių koeficientai baziniam dydžiui taikomi iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas lengvinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą lengvinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas atimamas iš bazinio dydžio.
4. Nepaisant 2 ir 3 dalių nuostatų, baudos dydis neviršija 20 proc. atitinkamos sandorių duomenų saugyklos ankstesnių ūkinių metų metinės apyvartos, bet tais atvejais, kai sandorių duomenų saugykla dėl pažeidimo tiesiogiai arba netiesiogiai gavo finansinės naudos, baudos dydis neturi būti mažesnis už gautą naudą.
Jei dėl sandorių duomenų saugyklos veikos ar neveikimo padaryti keli I priede nurodyti pažeidimai, taikoma tik didesnė bauda, apskaičiuota pagal 2 ir 3 dalis ir susijusi su vienu iš tų pažeidimų.
66 straipsnis
Periodiškai mokamos baudos
1. EVPRI savo sprendimu skiria periodiškai mokamas baudas siekdama priversti:
a) sandorių duomenų saugyklą pašalinti pažeidimą pagal sprendimą, priimtą pagal 73 straipsnio 1 dalies a punktą, arba
b) 61 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį:
i) pateikti išsamią informaciją, kurios reikalauta pagal 61 straipsnį priimtu sprendimu;
ii) bendradarbiauti su tyrimo vykdytojais ir, pirmiausiai, pateikti reikalaujamus išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą reikalingą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal 62 straipsnį priimtu sprendimu, arba
iii) bendradarbiauti su patikrinimo vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal 63 straipsnį priimtu sprendimu, vykdytojais.
2. Periodiškai mokamos baudos turi būti veiksmingos ir proporcingos. Periodiškai mokamos baudos skiriamos už kiekvieną uždelstą dieną.
3. Nepaisant 2 dalies nuostatų, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 proc. praėjusių ūkinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 proc. praėjusių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.
4. Periodiškai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie EVPRI sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus EVPRI peržiūri šios priemonės taikymą.
67 straipsnis
Susijusių asmenų išklausymas
1. Prieš priimdama sprendimą pagal 73 straipsnio 1 dalį ir dėl periodiškai mokamos baudos pagal 66 straipsnį, EVPRI asmenims, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, suteikia galimybę būti išklausytiems dėl EVPRI išvadų. EVPRI savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, turėjo galimybę pareikšti pastabų.
Šios dalies pirma pastraipa netaikoma 73 straipsnio 1 dalies a, c ir d punktuose nurodytiems sprendimams, jeigu reikia imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią didelei ir neišvengiamai žalai finansų sistemai arba didelei ir neišvengiamai žalai finansų rinkų vientisumui, skaidrumui, efektyvumui ir sklandžiam veikimui, įskaitant sandorių duomenų saugyklai pateiktų duomenų stabilumą arba teisingumą. Tokiu atveju EVPRI gali priimti laikiną sprendimą ir atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.
2. Procedūros metu visapusiškai laikomasi asmenų, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, teisių į gynybą. Jiems suteikiama galimybė susipažinti su EVPRI turimais duomenimis, nepažeidžiant teisėtų kitų asmenų interesų apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su turimais duomenimis netaikoma konfidencialiai informacijai ir EVPRI vidaus dokumentams.
68 straipsnis
Baudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas
1. EVPRI viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 65 ir 66 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų rimtą pavoją finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims. Tokiu būdu neskelbiami asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 45/2001.
2. Pagal 65 ir 66 straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.
3. Jei EVPRI priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis.
4. Užtikrinama, kad pagal 65 ir 66 straipsnius skirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos.
Mokėjimo užtikrinimas reglamentuojamas civilinio proceso taisyklėmis, galiojančiomis toje valstybėje, kurios teritorijoje jis yra vykdomas. Mokėjimą užtikrinantį vykdomąjį raštą, neatlikdama jokių kitų formalumų, tik patikrinusi sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda institucija, kurią kiekvienos valstybės narės vyriausybė paskiria šiam tikslui ir apie kurią praneša EVPRI bei Teisingumo Teismui.
Atitinkamos šalies prašymu atlikus šiuos formalumus, ši šalis gali pradėti mokėjimo užtikrinimo procedūrą pagal nacionalinę teisę kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą įstaigą.
Mokėjimo užtikrinimą galima sustabdyti tik Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau skundų dėl mokėjimo užtikrinimo būdų teisėtumo nagrinėjimas priklauso atitinkamos valstybės narės teismų jurisdikcijai.
5. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.
69 straipsnis
Sprendimų peržiūra Teisingumo Teisme
Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais EVPRI paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.
70 straipsnis
II priedo pakeitimai
Siekiant atsižvelgti į finansų rinkų pokyčius, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 82 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl II priedo pakeitimo priemonių.
71 straipsnis
Registracijos panaikinimas
1. Nedarydama poveikio 73 straipsnio taikymui, EVPRI panaikina sandorių duomenų saugyklos registraciją, jei pastaroji:
a) aiškiai atsisako registracijos arba per pastaruosius šešis mėnesius nesuteikė jokių paslaugų;
b) įregistruota pateikus melagingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
c) nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias ji buvo įregistruota.
2. EVPRI be nepagrįstos gaišaties apie sprendimą panaikinti sandorių duomenų saugyklos registraciją praneša 57 straipsnio 1 dalyje nurodytai atitinkamai kompetentingai institucijai.
3. Valstybės narės, kurioje minėta sandorių duomenų saugykla teikia savo paslaugas ir vykdo savo veiklą, kompetentinga institucija, kuri laiko, kad viena iš 1 dalyje nustatytų sąlygų buvo įvykdyta, gali paprašyti EVPRI patikrinti, ar tenkinamos sąlygos atitinkamos sandorių duomenų saugyklos registracijai panaikinti. Jeigu EVPRI nusprendžia nepanaikinti atitinkamos sandorių duomenų saugyklos registracijos, ji pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis.
4. 3 dalyje nurodyta kompetentinga institucija – pagal 22 straipsnį paskirta institucija.
72 straipsnis
Priežiūros mokesčiai
1. EVPRI sandorių duomenų saugykloms taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus laikantis 3 dalies nuostatų. Tais mokesčiais visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra, taip pat kompensuojamos išlaidos, kurių gali kilti kompetentingoms institucijoms atliekant darbą pagal šį reglamentą, ypač dėl užduočių pavedimo pagal 74 straipsnį.
2. Sandorių duomenų saugyklai taikomo mokesčio dydis yra toks, kad iš jo būtų padengtos visos pagrįstos EVPRI patirtos administracinės sandorių duomenų saugyklos registracijos ir EVPRI priežiūros veiklos išlaidos, ir yra proporcingas atitinkamos sandorių duomenų saugyklos apyvartai ir registracijos bei vykdomos priežiūros rūšiai.
3. Komisija pagal 82 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame konkrečiau nustato mokesčių rūšis, už ką jie turi būti mokami, tų mokesčių dydžius ir jų mokėjimo tvarką.
73 straipsnis
EVPRI taikomos priežiūros priemonės
1. Kai EVPRI pagal 64 straipsnio 5 dalį nustato, kad sandorių duomenų saugykla padarė vieną iš I priede išvardytų pažeidimų, ji priima vieną ar daugiau iš šių sprendimų:
a) pareikalauja, kad sandorių duomenų saugykla pašalintų pažeidimą;
b) skiria baudas pagal 65 straipsnį;
c) paskelbia viešą pranešimą;
d) taiko kraštutinę priemonę – panaikina sandorių duomenų saugyklos registraciją.
2. EVPRI, priimdama 1 dalyje nurodytus sprendimus, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:
a) pažeidimo trukmę ir dažnumą;
b) tai, ar pažeidimas parodė didelius ar sisteminius įmonės procedūrų arba jos valdymo sistemų ar vidaus kontrolės trūkumus;
c) tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastimi, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu;
d) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo.
3. EVPRI be nepagrįstos gaišaties praneša atitinkamai sandorių duomenų saugyklai apie pagal 1 dalį priimtą sprendimą ir apie jį praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. EVPRI tokį sprendimą viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.
Viešai skelbdama savo sprendimą, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, EVPRI taip pat viešai paskelbia, kad atitinkama sandorių duomenų saugykla turi teisę apskųsti sprendimą, atitinkamu atveju, informaciją apie tai, kad toks skundas buvo pateiktas, nurodydama, kad jis neturi stabdančio poveikio, ir informaciją apie tai, kad EVPRI Apeliacinė taryba gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 straipsnio 3 dalį.
74 straipsnis
EVPRI užduočių pavedimas kompetentingoms institucijoms
1. Laikydamasi gairių, kurias EVPRI paskelbė pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį, EVPRI gali pavesti konkrečias priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai, jei tai būtina, kad priežiūros užduotis būtų tinkamai atlikta. Tokios konkrečios priežiūros užduotys visų pirma gali apimti įgaliojimą tenkinti prašymus pateikti informaciją pagal 61 straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 62 straipsnį ir 63 straipsnio 6 dalį.
2. Prieš pavesdama užduotį EVPRI konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija. Konsultuojamasi šiais klausimais:
a) dėl pavedamos užduoties masto;
b) dėl užduoties atlikimo tvarkaraščio ir
c) dėl būtinos informacijos, kurią turi perduoti EVPRI ir kuri turi būti jai perduota.
3. Vadovaudamasi pagal 72 straipsnio 3 dalį Komisijos priimtomis mokesčių taisyklėmis, EVPRI kompensuoja kompetentingai institucijai vykdant pavestas užduotis patirtas sąnaudas.
4. EVPRI deramu periodiškumu peržiūri 1 dalyje nurodytą sprendimą. Pavedimas gali būti atšauktas bet kuriuo metu.
5. Užduočių pavedimas nedaro poveikio EVPRI atsakomybei ir neapriboja EVPRI galimybių vadovauti pavestos užduoties vykdymui ir prižiūrėti, kaip ji atliekama. Atsakomybė už priežiūrą pagal šį reglamentą, įskaitant sprendimus dėl registracijos, galutinį įvertinimą ir tolesnius sprendimus dėl pažeidimų, neperduodama.
2
SKYRIUS
Santykiai su trečiosiomis šalimis
75 straipsnis
Lygiavertiškumas ir tarptautiniai susitarimai
1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios šalies teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad:
a) toje trečiojoje šalyje leidimus turinčios sandorių duomenų saugyklos atitiktų teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;
b) toje trečiojoje šalyje būtų nuolat veiksmingai prižiūrimos sandorių duomenų saugyklos ir užtikrinama, kad jos vykdytų reikalavimus, ir
c) būtų profesinės paslapties saugojimo garantijos, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis valdžios institucijos dalijasi su trečiosiomis šalimis, apsaugą, kurios būtų bent jau lygiavertės šiame reglamente nustatytoms garantijoms.
Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 86 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2. Prireikus (ir bet kuriuo atveju priėmus įgyvendinimo aktą, kaip nurodyta 1 dalyje), Komisija teikia rekomendacijas Tarybai dėl derybų dėl tarptautinių susitarimų su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl abipusio naudojimosi ir keitimosi informacija apie toje trečiojoje šalyje įsteigtose sandorių duomenų saugyklose saugomas išvestinių finansinių priemonių sutartis taip, kad būtų užtikrinta, jog Sąjungos institucijos, įskaitant EVPRI, galėtų nedelsdamos ir nuolat naudotis visa informacija, kuri reikalinga jų pareigoms vykdyti.
3. Sudarius 2 dalyje nurodytus susitarimus ir jų laikantis, EVPRI su atitinkamų trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis sudaro bendradarbiavimo susitarimus. Tuose susitarimuose nurodoma bent:
a) EVPRI bei visų kitų Sąjungos institucijų, vykdančių savo pareigas pagal šį reglamentą, ir atitinkamų trečiųjų šalių susijusių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas ir
b) priežiūros veiklos derinimo tvarka.
4. Perduodama asmens duomenis trečiajai šaliai, EVPRI taiko Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.
76 straipsnis
Bendradarbiavimo susitarimai
Atitinkamos trečiųjų šalių, kurių jurisdikcijoje nėra įsteigtų sandorių duomenų saugyklų, institucijos gali kreiptis į EVPRI dėl bendradarbiavimo susitarimų sudarymo, kad jos galėtų gauti informaciją apie Sąjungos sandorių duomenų saugyklose saugomas išvestinių finansinių priemonių sutartis.
EVPRI gali su tomis susijusiomis institucijoms sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl galimybių gauti informaciją apie Sąjungos sandorių duomenų saugyklose saugomas išvestinių finansinių priemonių sutartis, kuri reikalinga toms institucijoms, su sąlyga, kad esama profesinės paslapties saugojimo garantijų, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis valdžios institucijos dalijasi su trečiosiomis šalimis, apsaugą.
76a straipsnis
Abipusė tiesioginė prieiga prie duomenų
1. Atitinkamos trečiųjų šalių, kuriose įsteigta viena ar daugiau sandorių duomenų saugyklų, institucijos, kai tai būtina jų pareigoms vykdyti, turi turėti tiesioginę prieigą prie Sąjungoje įsteigtų sandorių duomenų saugyklų informacijos su sąlyga, kad tuo tikslu pagal 2 dalį Komisija yra priėmusi įgyvendinimo aktą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms pateikus prašymą, Komisija pagal 86 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, ar prašančiosios institucijos trečiosios šalies teisinė sistema atitinka visas šias sąlygas:
a) toje trečiojoje šalyje įsteigtoms sandorių duomenų saugykloms yra suteikti tinkami leidimai;
b) toje trečiojoje šalyje sandorių duomenų saugyklos yra nuolat veiksmingai prižiūrimos ir nuolat veiksmingai užtikrinama, kad jos vykdytų savo pareigas;
c) suteikiamos profesinės paslapties saugojimo garantijos, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis valdžios institucijos dalijasi su trečiosiomis šalimis, apsaugą, kurios yra bent jau lygiavertės šiame reglamente nustatytoms garantijoms;
d) sandorių duomenų saugykloms, turinčioms leidimą toje trečiojoje šalyje, yra taikoma teisiškai privaloma ir vykdytina pareiga 81 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams suteikti tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie duomenų.
77 straipsnis
Sandorių duomenų saugyklų pripažinimas
1. Trečiojoje šalyje įsteigta sandorių duomenų saugykla gali teikti paslaugas Sąjungoje įsteigtiems subjektams ir vykdyti su jais susijusią veiklą 9 straipsnio tikslais tik po to, kai EVPRI ją pripažįsta pagal 2 dalį.
2. 1 dalyje nurodyta sandorių duomenų saugykla pateikia EVPRI paraišką dėl pripažinimo kartu su visa reikalinga informacija, įskaitant bent jau informaciją, kuri būtina norint patikrinti, ar sandorių duomenų saugyklai suteiktas leidimas ir ar ji veiksmingai prižiūrima trečiojoje šalyje:
a) kurią Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą pagal 75 straipsnio 1 dalį, pripažino kaip turinčią lygiavertę ir vykdymą užtikrinančią reguliavimo bei priežiūros sistemą;
b) kuri sudarė tarptautinį susitarimą su Sąjunga pagal 75 straipsnio 2 dalį ir
c) kuri sudarė bendradarbiavimo susitarimus pagal 75 straipsnio 3 dalį, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos institucijos, įskaitant EVPRI, galėtų nedelsdamos ir nuolat naudotis visa reikalinga informacija.
Per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo EVPRI įvertina, ar paraiška išsami. Jeigu paraiška neišsami, EVPRI nustato terminą, iki kurio paraišką pateikusi sandorių duomenų saugykla turi pateikti papildomą informaciją.
Per 180 darbo dienų nuo išsamios paraiškos pateikimo EVPRI raštu informuoja paraišką pateikusią sandorių duomenų saugyklą, ar jai suteikiamas pripažinimas arba atsisakoma jį suteikti, ir pateikia išsamiai pagrįstą paaiškinimą.
EVPRI savo interneto svetainėje skelbia pagal šį reglamentą pripažintų sandorių duomenų saugyklų sąrašą.
VII
ANTRAŠTINĖ DALIS
REIKALAVIMAI SANDORIŲ DUOMENŲ SAUGYKLOMS
78 straipsnis
Bendrieji reikalavimai
1. Sandorių duomenų saugykla privalo turėti tvirtą valdymo sistemą, kuri apima aiškią organizacinę struktūrą su gerai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, taip pat tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimą administracinę ir apskaitos tvarką, kuri užkerta kelią bet kokiam konfidencialios informacijos atskleidimui.
2. Sandorių duomenų saugykla nustato ir taiko veiksmingas rašytines organizacines ir administracines priemones, kad būtų galima nustatyti ir valdyti galimus interesų konfliktus, susijusius su jos vadovais, darbuotojais arba kitais asmenimis, kurie su jais tiesiogiai ar netiesiogiai susiję glaudžiais ryšiais.
3. Sandorių duomenų saugykla nustato politiką ir procedūras, kurios deramai užtikrintų, kad ji ir jos vadovai bei darbuotojai laikytųsi šio reglamento nuostatų.
4. Sandorių duomenų saugykla palaiko ir naudoja tinkamą organizacinę struktūrą, užtikrinančią sandorių duomenų saugyklos veiklos tęstinumą ir sklandumą, teikiant paslaugas ir vykdant veiklą. Ji naudoja tinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir procedūras.
5. Jei sandorių duomenų saugykla teikia papildomas paslaugas, pavyzdžiui, sandorių patvirtinimo, prekybos suderinimo, kredito įvykių aptarnavimo, portfelių suderinimo ar portfelių sumažinimo paslaugas, sandorių duomenų saugykla tokias papildomas paslaugas veiklos požiūriu atskiria nuo sandorių duomenų saugyklos funkcijos centralizuotai rinkti ir saugoti duomenis apie išvestines finansines priemones.
6. Sandorių duomenų saugyklos vyresnioji vadovybė ir valdybos nariai turi pakankamai gerą reputaciją ir patirties, kad galėtų užtikrinti patikimą ir atsakingą sandorių duomenų saugyklos valdymą.
7. Sandorių duomenų saugykla taiko objektyvius, nediskriminacinius ir viešai skelbiamus prieigos reikalavimus įmonėms, kurioms taikoma 9 straipsnyje numatyta prievolė teikti ataskaitas. Sandorių duomenų saugykla paslaugų teikėjams suteikia nediskriminacinę prieigą prie savo turimos informacijos su sąlyga, kad atitinkamos sandorio šalys davė sutikimą. Prieigą ribojančius kriterijus leidžiama taikyti tik jeigu jais siekiama valdyti sandorių duomenų saugyklos duomenims gręsiančią riziką.
8. Sandorių duomenų saugykla viešai skelbia su pagal šį reglamentą teikiamomis paslaugomis susijusias kainas ir mokesčius. Ji atskleidžia kiekvienos paslaugos atskirai nurodomas kainas ir mokesčius, įskaitant nuolaidas ir permokos grąžinimą bei sąlygas, kuriomis jos taikomos. Ataskaitas teikiantiems subjektams ji suteikia atskirą prieigą prie konkrečių paslaugų. Sandorių duomenų saugyklų taikomi įkainiai ir mokesčiai susieti su išlaidomis.
79 straipsnis
Veiklos patikimumas
1. Sandorių duomenų saugykla nustato galimus veiklos rizikos šaltinius ir juos sumažina sukurdama tinkamas sistemas, kontrolės priemones ir procedūras. Tokios sistemos privalo būti patikimos ir saugios bei pakankamai pajėgios valdyti gaunamą informaciją.
2. Sandorių duomenų saugykla parengia, įdiegia ir palaiko tinkamą veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą, kurio tikslas – užtikrinti, kad būtų palaikomos jos funkcijos, būtų laiku atkurta veikla ir kad būtų vykdomi sandorių duomenų saugyklos įsipareigojimai. Tokiame plane numatomos bent jau atsarginio duomenų išsaugojimo priemonės.
3. Sandorių duomenų saugykla, kurios registracija buvo panaikinta, užtikrina, kad ji būtų tvarkingai pakeista, įskaitant duomenų perdavimą ir informacijos srautų nukreipimą kitoms sandorių duomenų saugykloms.
80 straipsnis
Informacijos apsauga ir registravimas
1. Sandorių duomenų saugykla užtikrina pagal 9 straipsnį gautos informacijos konfidencialumą, vientisumą ir apsaugą.
2. Sandorių duomenų saugykla gali pagal šį reglamentą gautus duomenis naudoti komerciniais tikslais tik tuo atveju, jeigu atitinkamos sandorio šalys davė sutikimą.
3. Sandorių duomenų saugykla nedelsdama registruoja visą pagal 9 straipsnį gautą informaciją ir ją saugo mažiausiai dešimt metų nuo susijusių sutarčių nutraukimo. Ji laiku ir veiksmingai registruoja duomenis, kad būtų užregistruoti visi padaryti užregistruotos informacijos pakeitimai.
4. Sandorių duomenų saugykla apskaičiuoja išvestinių finansinių priemonių pozicijas pagal jų klasę ir pagal ataskaitas teikiantį subjektą, remdamasi išvestinių finansinių priemonių sutarčių, apie kurias pranešama pagal 9 straipsnį, duomenimis.
5. Sandorių duomenų saugykla laiku suteikia galimybę sutarties šalims prieiti prie informacijos apie tą sutartį ir ją pataisyti.
5a. Gavusi prašymą, sandorių duomenų saugykla sandorio šalims, kurios pagal 9 straipsnio 1a–1d dalis neturi pateikti savo išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenų, ir sandorio šalims bei pagrindinėms sandorio šalims, delegavusioms savo prievolę teikti ataskaitas pagal 9 straipsnio 1f dalį, suteikia prieigą prie jų vardu pateiktos informacijos.
6. Sandorių duomenų saugykla imasi visų pagrįstų veiksmų, kad jos sistemose laikoma informacija nebūtų naudojama ne pagal paskirtį.
Fizinis asmuo, kuris turi glaudų ryšį su sandorių duomenų saugykla, arba juridinis asmuo, susijęs su sandorių duomenų saugykla patronuojančiosios arba patronuojamosios įmonės ryšiais, konfidencialios informacijos, saugomos sandorių duomenų saugykloje, komerciniais tikslais nenaudoja.
81 straipsnis
Skaidrumas ir duomenų prieinamumas
1. Sandorių duomenų saugykla reguliariai ir prieinamai skelbia bendras sutarčių, apie kurias jai pranešta, pozicijas pagal išvestinių finansinių priemonių klasę.
2. Sandorių duomenų saugykla renka ir saugo duomenis, taip pat užtikrina, kad 3 dalyje nurodyti subjektai galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su informacija apie išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios jiems reikia, kad galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas ir įgaliojimus.
3. Sandorių duomenų saugykla padaro prieinama visą būtiną informaciją toliau nurodytiems subjektams, kad jie galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas ir įgaliojimus:
a) ESMA;
b) EBI;
c) EIOPA;
d) ESRV;
e) kompetentingai institucijai, prižiūrinčiai pagrindines sandorio šalis, kurios naudojasi sandorių duomenų saugyklomis;
f) kompetentingai institucijai, prižiūrinčiai sutarčių, apie kurias pranešama, prekybos vietas;
g) atitinkamiems ECBS nariams, įskaitant ECB, kai jis vykdo savo užduotis pagal bendrą priežiūros mechanizmą pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 ( 19 );
h) atitinkamoms trečiosios valstybės institucijoms, kurios sudarė tarptautinį susitarimą su Sąjunga, kaip nurodyta 75 straipsnyje;
i) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB ( 20 ) 4 straipsnį paskirtoms priežiūros institucijoms;
j) atitinkamoms Sąjungos vertybinių popierių ir rinkos institucijoms, kurių atitinkamos priežiūros pareigos ir įgaliojimai yra susiję su sutartimis, rinkomis, dalyviais ir pagrindiniu turtu, kuriems taikomas šis reglamentas;
k) atitinkamoms trečiosios valstybės institucijoms, kurios sudarė bendradarbiavimo susitarimą su ESMA, kaip nurodyta 76 straipsnyje;
l) Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai, įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009 ( 21 );
m) pertvarkymo institucijoms, paskirtoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES ( 22 ) 3 straipsnį;
n) Bendrai pertvarkymo valdybai, įsteigtai Reglamentu (ES) Nr. 806/2014;
o) kompetentingoms institucijoms arba nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) Nr. 1024/2013 bei (ES) Nr. 909/2014 ir direktyvose 2003/41/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES ir 2014/65/ES, ir priežiūros institucijoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB;
p) kompetentingoms institucijoms, paskirtoms pagal šio reglamento 10 straipsnio 5 dalį;
q) trečiosios šalies atitinkamoms institucijoms, kurių atžvilgiu vadovaujantis 76a straipsniu yra priimtas įgyvendinimo aktas.
Sandorių duomenų saugykla perduoda duomenis kompetentingoms institucijoms, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 600/2014 ( 23 ) 26 straipsnyje nustatytais reikalavimais.
4. EVPRI dalijasi su kitomis susijusiomis Sąjungos institucijomis informacija, reikalinga jų pareigų vykdymų.
5. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:
a) pagal 1 ir 3 dalis skelbtina arba pateiktina informacija;
b) 1 dalyje nurodytos informacijos skelbimo dažnumas;
c) veiklos standartai, reikalingi, kad būtų galima agreguoti ir palyginti skirtingų sandorių duomenų saugyklų duomenis ir kad 3 dalyje nurodyti subjektai galėtų naudotis ta informacija;
d) sąlygos, tvarka ir reikiami dokumentai, kuriais remdamosi sandorių duomenų saugyklos suteikia prieigą 3 dalyje nurodytiems subjektams.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 18 d.
Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI užtikrina, kad skelbiant 1 dalyje nurodytą informaciją nebūtų atskleista nė vienos sutarties nė vienos šalies tapatybė.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
82 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2. 1 straipsnio 6 dalyje, 4 straipsnio 3a dalyje, 25 straipsnio 2a dalyje, 25 straipsnio 6a dalyje, 25a straipsnio 3 dalyje, 25d straipsnio 3 dalyje, 25i straipsnio 7 dalyje, 25o straipsnyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 70 straipsnyje, 72 straipsnio 3 dalyje ir 85 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti deleguotuosius įgaliojimus, nurodytus 1 straipsnio 6 dalyje, 4 straipsnio 3a dalyje, 25 straipsnio 2a dalyje, 25 straipsnio 6a dalyje, 25a straipsnio 3 dalyje, 25d straipsnio 3 dalyje, 25i straipsnio 7 dalyje, 25o straipsnyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 70 straipsnyje, 72 straipsnio 3 dalyje ir 85 straipsnio 2 dalyje. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija stengiasi konsultuotis su ESMA ir konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 1 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 3a dalį, 25 straipsnio 2a dalį, 25 straipsnio 6a dalį, 25a straipsnio 3 dalį, 25d straipsnio 3 dalį, 25i straipsnio 7 dalį, 25o straipsnį, 64 straipsnio 7 dalį, 70 straipsnį, 72 straipsnio 3 dalį ir 85 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.
VIII
ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
83 straipsnis
Profesinė paslaptis
1. Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį taikomas visiems asmenims, dirbantiems arba dirbusiems pagal 22 straipsnį paskirtose kompetentingose institucijose ir 81 straipsnio 3 dalyje nurodytose institucijose, EVPRI arba kompetentingų institucijų ar EVPRI nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams. Jokia konfidenciali informacija, kurią šie asmenys sužino atlikdami savo pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad nebūtų galima nustatyti atskiros pagrindinės sandorio šalies, sandorių duomenų saugyklos arba kito asmens, nedarant poveikio baudžiamosios arba mokesčių teisės reglamentuojamiems atvejams arba šio reglamento nuostatų taikymui.
2. Paskelbus pagrindinės sandorio šalies bankrotą arba ją priverstinai likviduojant, su trečiosiomis šalimis nesusijusi konfidenciali informacija gali būti atskleista civilinių ar komercinių bylų nagrinėjimo atveju, jeigu tai būtina norint išnagrinėti bylą.
3. Nedarant poveikio baudžiamosios teisės arba mokesčių teisės reglamentuojamiems atvejams, kompetentingos institucijos, EVPRI, kitos įstaigos, fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie gauna konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą, gali ją naudoti tik atlikdami savo pareigas ir vykdydami savo funkcijas. Kompetentingų institucijų, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, arba kitų institucijų, įstaigų arba fizinių ar juridinių asmenų atveju šią informaciją galima naudoti tuo tikslu, kuriuo ji jiems suteikta, arba administracine arba teismine tvarka nagrinėjant bylas, susijusias su minėtų funkcijų vykdymu (arba abiem atvejais). Jei EVPRI, kompetentinga institucija arba kita institucija, įstaiga arba asmuo, perduodantis informaciją, sutinka, šią informaciją gaunanti institucija ją gali naudoti kitais nekomerciniais tikslais.
4. Bet kokiai konfidencialiai informacijai, kuri gauta, kuria apsikeista arba kuri perduota pagal šį reglamentą, taikomos 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos profesinės paslapties sąlygos. Tačiau šiomis sąlygomis nedraudžiama EVPRI, kompetentingoms institucijoms ar susijusiems centriniams bankams keistis konfidencialia informacija arba ją perduoti pagal šį reglamentą ir kitus teisės aktus, taikomus investicinėms įmonėms, kredito įstaigoms, pensijų fondams, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams (KIPVPS), alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (AIFV), draudimo ir perdraudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, reguliuojamosioms rinkoms arba rinkų operatoriams ar kitiems subjektams, jeigu kompetentinga institucija ar kita institucija, įstaigai arba fizinis ar juridinis asmeniui, kuris perdavė šią informaciją, tam pritaria.
5. 1, 2 ir 3 dalys netrukdo kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę keistis konfidencialia informacija, kuri gauta ne iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, arba ją perduoti.
84 straipsnis
Keitimasis informacija
1. Kompetentingos institucijos, EVPRI ir kitos atitinkamos institucijos be nepagrįstos gaišaties viena kitai teikia informaciją, būtiną jų pareigoms atlikti.
2. Kompetentingos institucijos, EVPRI, kitos atitinkamos institucijos ir kitos įstaigos arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie vykdydami savo pareigas pagal šį reglamentą gauna konfidencialią informaciją, ją naudoja tik atlikdami savo pareigas.
3. Kompetentingos institucijos perduoda informaciją atitinkamiems ECBS nariams, kai tokia informacija jiems svarbi atliekant savo pareigas.
IX
ANTRAŠTINĖ DALIS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
85 straipsnis
Ataskaitos ir peržiūra
1. Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 18 d. įvertina šio reglamento taikymą ir parengia bendrą ataskaitą. Komisija šią ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
1a. EVPRI ne vėliau kaip 2023 m. birželio 17 d. pateikia Komisijai ataskaitą šiais klausimais:
a) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/834 ( 24 ) poveikis finansų ir ne finansų sandorio šalių tarpuskaitos lygiui, taip pat tarpuskaitos pasiskirstymui pagal kiekvieną finansų sandorio šalies rūšį, ypač kiek tai susiję su finansų sandorio šalimis, kurių veiklos, vykdomos su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apimtis yra maža, ir su 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų tarpuskaitos ribų tinkamumu;
b) Reglamento (ES) 2019/834 poveikis sandorių duomenų saugykloms pateiktų duomenų kokybei ir prieinamumui, taip pat sandorių duomenų saugyklų atskleistos informacijos kokybei;
c) duomenų teikimo tvarkos pokyčiai, įskaitant naudojimosi duomenų teikimo delegavimu mastą ir įgyvendinimą, kaip nustatyta 9 straipsnio 1a dalyje, ir visų pirma poveikis ne finansų sandorio šalims, kurioms netaikoma tarpuskaitos prievolė, tenkančiai duomenų teikimo naštai;
d) tarpuskaitos paslaugų prieinamumas, visų pirma, ar reikalavimas teikti tarpuskaitos paslaugas tiesiogiai ar netiesiogiai, 4 straipsnio 3a dalyje nurodytomis sąžiningomis, pagrįstomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis komercinėmis sąlygomis veiksmingai palengvino prieigą prie tarpuskaitos paslaugų.
2. Komisija ne vėliau kaip 2020 m. birželio 18 d. ir po to kas 12 mėnesių iki trečioje pastraipoje nurodyto galutinio pratęsimo dienos parengia ataskaitą, kurioje įvertina, ar parengti perspektyvūs techniniai sprendimai, kad pensijų sistemos įstaigos galėtų perkelti piniginį ir nepiniginį įkaitą kaip kintamąsias garantines įmokas, taip pat bet kokių priemonių, skirtų sudaryti palankesnes sąlygas tiems perspektyviems techniniams sprendimams, poreikį.
EVPRI, bendradarbiaudama su EDPPI, EBI ir ESRV, ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 18 d. ir po to kas 12 mėnesių iki trečioje pastraipoje nurodyto galutinio pratęsimo dienos pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje įvertinama:
a) ar pagrindinės sandorio šalys, tarpuskaitos nariai ir pensijų sistemos įstaigos dėjo deramas pastangas ir parengė perspektyvius techninius sprendimus, kurie sudarytų sąlygas tokioms įstaigoms dalyvauti centrinėje tarpuskaitoje, pateikiant piniginį ir nepiniginį įkaitą kaip kintamąsias garantines įmokas, įskaitant tų sprendimų poveikį rinkos likvidumui ir procikliškumui bei jų galimas teisines ar kitokias pasekmes;
b) pensijų sistemos įstaigų veiklos, vykdomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama ir kurių tarpuskaita neatliekama, rinkose, apimtis ir pobūdis kiekvienoje turto klasėje, taip pat susijusi sisteminė rizika finansų sistemai;
c) pensijų sistemos įstaigų vykdomo tarpuskaitos reikalavimo padariniai jų investavimo strategijoms, įskaitant bet kokį jų piniginio ir nepiniginio turto paskirstymo pokytį;
d) 10 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytų tarpuskaitos ribų pasekmės pensijų sistemos įstaigoms;
e) kitų teisinių reikalavimų, įskaitant garantinių įmokų reikalavimus išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaita neatliekama, ir sverto koeficiento apskaičiavimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, poveikis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atliekama ir kurių tarpuskaita neatliekama, sąnaudų skirtumui;
f) ar reikia papildomų priemonių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pensijų sistemos įstaigų tarpuskaitos sprendimui parengti.
Komisija pagal 82 straipsnį gali priimti deleguotąjį aktą, kad du kartus vieniems metams pratęstų 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą dvejų metų laikotarpį, jei ji padaro išvadą, kad perspektyvus techninis sprendimas neparengtas ir kad išlieka neigiamas išvestinių finansinių priemonių sutarčių centrinės tarpuskaitos poveikis būsimų pensininkų pensinėms išmokoms.
Pagrindinės sandorio šalys, tarpuskaitos nariai ir pensijų sistemos įstaigos deda visas pastangas, kad padėtų parengti perspektyvius techninius sprendimus, kurie palengvintų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą tokioms įstaigoms.
Komisija sukuria ekspertų grupę, kurią sudaro pagrindinių sandorio šalių, tarpuskaitos narių, pensijų sistemos įstaigų ir kitų su tokiais perspektyviais techniniais sprendimais susijusių subjektų atstovai, kad būtų galima stebėti jų pastangas ir įvertinti pažangą, pasiektą rengiant perspektyvius techninius sprendimus, kurie palengvintų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą tokioms įstaigoms, įskaitant pensijų sistemos įstaigų vykdomą piniginio ir nepiniginio įkaito perkėlimą kaip kintamąsias garantines įmokas. Ta ekspertų grupė susitinka bent kartą per šešis mėnesius. Komisija, rengdama savo ataskaitas pagal pirmą pastraipą, atsižvelgia į pagrindinių sandorio šalių, tarpuskaitos narių ir pensijų sistemos įstaigų pastangas.
3. Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 18 d. Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinama:
a) ar pareigos pranešti apie sandorius pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį ir pagal šį reglamentą nedubliuoja pareigos teikti duomenis apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius ir ar ta pareiga negalėtų būti sušvelninta ar supaprastinta visoms sandorio šalims, neprarandant pernelyg daug informacijos;
b) ar būtina ir tinkama derinti išvestinių finansinių priemonių prekybos pareigą pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 su išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos prievolės, visų pirma subjektų, kuriems taikoma tarpuskaitos prievolė, aprėpties pakeitimais, padarytais pagal Reglamentą (ES) 2019/834;
c) ar sandoriams, kurie yra tiesioginis poprekybinių rizikos mažinimo paslaugų, įskaitant portfelio suspaudimo paslaugas, rezultatas, turėtų būti netaikoma 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta tarpuskaitos prievolė, atsižvelgiant į tai, kiek šios paslaugos mažina riziką (ypač sandorio šalies kredito riziką ir operacinę riziką), taip pat į galimybę apeiti tarpuskaitos prievolę ir galimybę panaikinti paskatas naudotis pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita.
Komisija pirmoje pastraipoje nurodytą ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
3a. EVPRI ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 18 d. pateikia Komisijai ataskaitą. Toje ataskaitoje įvertinama:
a) ne biržos išvestinių finansinių priemonių duomenų teikimo reikalavimų, nustatytų pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ir pagal šio reglamento 9 straipsnį, derėjimas, kiek tai susiję su pateikiamais duomenimis apie išvestinių finansinių priemonių sutartį, ir galimybe atitinkamiems subjektams naudotis duomenimis, ir ar tie reikalavimai turėtų būti suderinti;
b) galimybė dar labiau supaprastinti duomenų teikimo grandines visoms sandorio šalims, įskaitant visus netiesioginius klientus, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti duomenų pateikimą laiku ir atsižvelgiant į priemones, priimtas pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 30 straipsnio 2 dalį;
c) išvestinių finansinių priemonių prekybos pareigos pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 suderinimas su išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos prievolės, visų pirma subjektų, kuriems taikoma tarpuskaitos prievolė, aprėpties, pakeitimais, padarytais pagal Reglamentą (ES) 2019/834;
d) bendradarbiaujant su ESRV, ar sandoriams, kurie yra tiesioginis poprekybinių rizikos mažinimo paslaugų, įskaitant portfelio suspaudimo paslaugas, rezultatas, turėtų būti netaikoma 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta tarpuskaitos prievolė; toje ataskaitoje:
i) nagrinėjamas portfelio suspaudimas ir kitos teikiamos su kainodara nesusijusios poprekybinės rizikos mažinimo paslaugos, kuriomis nekeičiant portfelių rinkos rizikos mažinama išvestinių finansinių priemonių portfelių ne rinkos rizika, pavyzdžiui, perbalansavimo sandoriai;
ii) paaiškinama tokių poprekybinių rizikos mažinimo paslaugų paskirtis ir veikimas, mastas, kuriuo jos mažina riziką, ypač sandorio šalies kredito riziką ir operacinę riziką, taip pat įvertinamas poreikis vykdyti tokių sandorių tarpuskaitą arba atleisti juos nuo tarpuskaitos siekiant valdyti sisteminę riziką ir
iii) įvertinama, kiek tokių paslaugų atleidimas nuo tarpuskaitos prievolės sukelia paskatas nenaudoti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos ir gali paskatinti sandorio šalis apeiti tarpuskaitos prievolę;
e) ar galėtų būti išplėstas finansinių priemonių, kurios laikomos labai likvidžiomis ir kurių rinkos ir kredito rizika labai maža, sąrašas pagal 47 straipsnį ir ar į tą sąrašą būtų galima įtraukti vieną ar daugiau pinigų rinkos fondų, kuriems suteiktas veiklos leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1131 ( 25 ).
4. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir EVPRI, ir paprašiusi ESRV pateikti vertinimą, parengia metinę ataskaitą, kurioje įvertinama galima sąveikos susitarimų sisteminė rizika ir poveikis išlaidoms.
Minėtoje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama bent tokių susitarimų skaičiui ir sudėtingumui bei rizikos valdymo sistemų ir modelių tinkamumui. Komisija šią ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais.
ESRV Komisijai pateikia galimo sąveikos susitarimų poveikio sisteminei rizikai įvertinimą.
5. EVPRI Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai teikia metinę ataskaitą dėl skirtų sankcijų, įskaitant priežiūros priemones, baudas ir periodiškai mokamas baudas.
6. ESMA, bendradarbiaudama su ESRV ir pritarus visų Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka arba turi atlikti trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis, kuriai skirtas 25 straipsnio 2c dalies antroje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo aktas, emisijos centriniams bankams, vadovaujantis 24b straipsnio 3 dalimi, pateikia Komisijai ataskaitą dėl to įgyvendinimo akto nuostatų taikymo, kurioje visų pirma įvertinama, ar rizika Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių finansiniam stabilumui yra pakankamai sumažinta. ESMA savo ataskaitą Komisijai pateikia per 12 mėnesių nuo adaptacijos laikotarpio, nustatyto pagal 25 straipsnio 2c dalies ketvirtos pastraipos b punktą, pabaigos. Emisijos centrinio banko pritarimas siejamas tik su jo išleidžiama valiuta, o ne su visa ataskaita apskritai.
Per 12 mėnesių nuo pirmoje pastraipoje nurodytos ataskaitos perdavimo Komisija parengia ataskaitą dėl to įgyvendinimo akto nuostatų taikymo. Komisija savo ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais.
7. Ne vėliau kaip 2023 m. sausio 2 d. Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinama, kaip veiksmingai:
a) vykdomos ESMA užduotys, visų pirma Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto užduotys, skatinti 22 straipsnyje nurodytas institucijas ir 18 straipsnyje nurodytas kolegijas užtikrinti šio reglamento taikymo konvergenciją ir darną;
b) taikoma trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo ir priežiūros sistema;
c) taikoma sistema, kuria užtikrinamos vienodos sąlygos pagal 14 straipsnį leidimus gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, taip pat leidimus gavusioms pagrindinėms sandorio šalims ir pagal 25 straipsnį pripažintoms trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims;
d) padalytos pareigos ESMA, kompetentingoms institucijoms ir emisijos centriniams bankams.
Komisija šią ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais.
86 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB ( 26 ). Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.
87 straipsnis
Direktyvos 98/26/EB pakeitimas
1. Direktyvos 98/26/EB 9 straipsnio 1 dalyje įterpiama ši pastraipa:
„Jeigu vienas sistemos operatorius kitam sistemos operatoriui suteikia garantinį įkaitą, susijusį su sąveikos sistema, įkaitą suteikiančio sistemos operatoriaus teisėms į tą garantinį įkaitą neturi įtakos įkaitą gavusio sistemos operatoriaus atžvilgiu pradėta bankroto procedūra.“
2. Valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 17 d. priima ir viešai paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus 1 punkto nuostatoms įgyvendinti. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.
Valstybės narės, patvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į Direktyvą 98/26/EB arba daro tokią nuomonę tas priemones oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
88 straipsnis
Interneto svetainės
1. EVPRI prižiūri interneto svetainę, kurioje teikiama ši informacija:
a) sutartys, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė pagal 5 straipsnį;
b) sankcijos, paskirtos už 4, 5 ir 7–11 straipsnių pažeidimus;
c) pagrindinės sandorio šalys, kurioms suteiktas leidimas teikti paslaugas ar vykdyti veiklą Sąjungoje ir kurios yra įsisteigusios Sąjungoje, taip pat paslaugos ar veikla, kurias pagrindinei sandorio šaliai leidžiama teikti ar vykdyti, įskaitant finansinių priemonių, kurioms taikomas leidimas, klases;
d) sankcijos, paskirtos už IV ir V antraštinių dalių pažeidimus;
e) pagrindinės sandorio šalys, kurioms suteiktas leidimas teikti paslaugas ar vykdyti veiklą Sąjungoje, kurios yra įsisteigusios trečiojoje šalyje, taip pat paslaugos ar veikla, kurias pagrindinei sandorio šaliai leidžiama teikti ar vykdyti, įskaitant finansinių priemonių, kurioms taikomas leidimas, klases;
f) sandorių duomenų saugyklos, kurioms suteiktas leidimas teikti paslaugas ar vykdyti veiklą Sąjungoje;
g) sankcijos ir baudos, paskirtos pagal 65 ir 66 straipsnius;
h) 6 straipsnyje nurodytas viešasis registras.
2. Taikant 1 dalies b, c ir d punktus, kompetentingos institucijos prižiūri interneto svetaines, kurios susietos su EVPRI interneto svetaine.
3. Visos šiame straipsnyje nurodytos interneto svetainės viešai prieinamos, reguliariai atnaujinamos, informacija jose pateikiama aiškiu būdu.
89 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Iki 2021 m. birželio 18 d. 4 straipsnyje nustatyta tarpuskaitos prievolė netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias investavimo riziką, tiesiogiai susijusią su pensijų sistemos įstaigų finansiniu mokumu, ir subjektams, įsteigtiems siekiant pensijų sistemos įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo atveju teikti kompensacijas tokių įstaigų nariams.
4 straipsnyje nustatyta tarpuskaitos prievolė, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias sudarė pensijų sistemos įstaigos nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. birželio 16 d.
Tų subjektų per šį laikotarpį sudarytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurioms priešingu atveju būtų taikoma 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė, taikomi 11 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
2. Atitinkama kompetentinga institucija suteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtį 2 straipsnio 10 dalies c ir d punktuose nurodytoms pensijų sistemos įstaigoms, atsižvelgiant į subjektų arba įstaigų tipus. Gavusi prašymą, kompetentinga institucija apie tai praneša EVPRI ir EDPPI. Per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo EVPRI, pasikonsultavusi su EDPPI, pateikia nuomonę, kurioje vertinama, ar prašymą pateikusių subjektų ar įstaigų tipas atitinka 2 straipsnio 10 dalies c ir d punktus, taip pat ar priežastys netaikyti prievolės pateisinamos dėl jų patiriamų sunkumų įvykdyti kintamosios garantinės įmokos reikalavimus. Kompetentinga institucija leidžia netaikyti prievolės tik tuomet, kai ji visiškai įsitikina, kad subjektų ar įstaigų tipas atitinka 2 straipsnio 10 dalies c ar d punktus ir kad jie susiduria su sunkumais įvykdyti kintamosios garantinės įmokos reikalavimus. Gavusi EVPRI nuomonę ir deramai į ją atsižvelgusi kompetentinga institucija per dešimt darbo dienų priima sprendimą. Jei kompetentinga institucija nesutinka su EVPRI pateikta nuomone, ji savo sprendime išsamiai išdėsto priežastis ir paaiškina visus svarbius nukrypimus nuo nuomonės.
Savo interneto svetainėje EVPRI paskelbia 2 straipsnio 10 dalies c ir d punkte nurodytų subjektų ir įstaigų tipų, kuriems leidžiama netaikyti prievolės pagal pirmą pastraipą, sąrašą. Siekdama labiau derinti priežiūros rezultatus, EVPRI, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 30 straipsnio, kasmet atlieka į sąrašą įtrauktų subjektų tarpusavio vertinimą.
3. Pagrindinė sandorio šalis, kuriai valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę leidimas teikti tarpuskaitos paslaugas buvo suteiktas prieš Komisijai priimant visus 4, 5, 8–11, 16, 18, 25, 26, 29, 34, 41, 42, 44, 45, 46, 47, 49, 56 ir 81 straipsniuose nurodytus techninius reguliavimo standartus šio reglamento tikslais pagal 14 straipsnį pateikia paraišką dėl leidimo per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią įsigaliojo visi 16, 25, 26, 29, 34, 41, 42, 44, 45, 47 ir 49 straipsniuose nurodyti techniniai reguliavimo standartai.
Pagrindinė sandorio šalis trečiojoje šalyje, kuriai valstybėje narėje pagal jos nacionalinę teisę leidimas teikti tarpuskaitos paslaugas buvo suteiktas prieš Komisijai priimant visus 16, 26, 29, 34, 41, 42, 44, 45, 47 ir 49 straipsniuose nurodytus techninius reguliavimo standartus, šio reglamento tikslais pagal 25 straipsnį pateikia paraišką dėl leidimo per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią įsigaliojo visi 16, 26, 29, 34, 41, 42, 44, 45, 47 ir 49 straipsniuose nurodyti techniniai reguliavimo standartai.
3a. ESMA nesinaudoja pagal 25 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis jai suteiktais įgaliojimais iki tos dienos, kai įsigalioja 25 straipsnio 2a dalies antroje pastraipoje ir 25a straipsnio 3 dalyje nurodyti deleguotieji aktai, o pagrindinių sandorio šalių, dėl kurių ESMA nėra priėmusi pripažinimo sprendimo pagal 25 straipsnį anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d., atžvilgiu iki tos dienos, kai įsigalios atitinkamas 25 straipsnio 6 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas.
3b. ESMA pagal 25c straipsnį įsteigia ir valdo visoms pagal 25 straipsnį anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d. pripažintoms pagrindinėms sandorio šalims skirtą kolegiją per keturis mėnesius nuo 25 straipsnio 2a dalies antroje pastraipoje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos.
3c. ESMA pagal 25 straipsnio 5 dalį peržiūri pagal 25 straipsnio 1 dalį priimtus sprendimus dėl pripažinimo iki deleguotųjų aktų, nurodytų 25 straipsnio 2a dalies antroje pastraipoje įsigaliojimo, ir pagal 25a straipsnio 3 dalį priimtus sprendimus dėl pripažinimo per 18 mėnesių nuo 25 straipsnio 2a dalies antroje pastraipoje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo.
Jeigu, atlikusi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą peržiūrą, ESMA nustato, kad anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d. pripažinta pagrindinė sandorio šalis turėtų būti priskirta 2 lygio pagrindine sandorio šalimi pagal 25 straipsnio 2a dalį, ESMA nustato tinkamą adaptacijos laikotarpį, kuris negali viršyti 18 mėnesių ir per kurį ta pagrindinė sandorio šalis privalo įvykdyti 25 straipsnio 2b dalyje nurodytus reikalavimus. Gavusi pagrįstą pagrindinės sandorio šalies arba bet kurios už Sąjungoje įsteigtų tarpuskaitos narių priežiūrą atsakingos institucijos prašymą, ESMA gali pratęsti tą adaptacijos laikotarpį daugiausia dar šešis mėnesiais, jeigu toks pratęsimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į išimtines aplinkybes ir poveikį Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams.
4. Kol bus priimtas sprendimas pagal šį reglamentą dėl leidimo suteikimo pagrindinei sandorio šaliai ar jos pripažinimo, toliau taikomos atitinkamos priežiūrą ir pripažinimą reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, o valstybės narės, kurioje pagrindinė sandorio šalis yra įsteigta ar kurioje ji yra pripažinta, kompetentinga institucija toliau vykdo tos pagrindinės sandorio šalies priežiūrą.
5. Tais atvejais, kai kompetentinga institucija pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę leidimą atlikti tam tikros klasės išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą pagrindinei sandorio šaliai suteikė prieš Komisijai priimant visus 16, 26, 29, 34, 41, 42, 45, 47 ir 49 straipsniuose nurodytus techninius reguliavimo standartus, tos valstybės narės kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos informuoja EVPRI apie leidimo suteikimą.
Tais atvejais, kai kompetentinga institucija pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę leidimą teikti tarpuskaitos paslaugas trečiojoje šalyje įsteigtai pagrindinei sandorio šaliai suteikė prieš Komisijai priimant visus 16, 26, 29, 34, 41, 42, 45, 47 ir 49 straipsniuose nurodytus techninius reguliavimo standartus, tos valstybės narės kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos informuoja EVPRI apie leidimo suteikimą.
5a. Ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo paskutinio iš 16, 25, 26, 29, 34, 41, 42, 44, 45, 47 ir 49 straipsniuose nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos arba kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo suteikimo pagrindinei sandorio šaliai pagal 14 straipsnį, priklausomai nuo to, kuris iš šių įvykių įvyks anksčiau, ta pagrindinė sandorio šalis taiko šios dalies trečioje pastraipoje nustatytą tvarką.
Ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo paskutinio iš 16, 26, 29, 34, 41, 42, 44, 45, 47 ir 49 straipsniuose nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos arba kol bus priimtas sprendimas dėl pagrindinės sandorio šalies pripažinimo pagal 25 straipsnį, priklausomai nuo to, kuris iš šių įvykių įvyks anksčiau, ta pagrindinė sandorio šalis taiko šios dalies trečioje pastraipoje nustatytą tvarką.
Kol sueis šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose apibrėžti terminai ir atsižvelgiant į šios dalies ketvirtą pastraipą, jei pagrindinė sandorio šalis neturi įsipareigojimų neįvykdymo fondo ir nėra sudariusi įpareigojančio susitarimo su savo kliringo nariais, pagal kurį visą arba dalį pradinės garantinės įmokos, gautos iš savo kliringo narių, ji gali naudoti tarsi tai būtų iš anksto finansuojamos įmokos, informacijoje, kurią ji turi teikti pagal 50c straipsnio 1 dalį, nurodoma bendra pradinės garantinės įmokos, kurią ji gavo iš savo kliringo narių, suma.
Šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti terminai gali būti pratęsiami šešiais mėnesiais Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 3 dalį priimtu įgyvendinimo aktu.
6. Sandorių duomenų saugykla, kuri valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę rinkti ir saugoti informaciją apie išvestines finansines priemones buvo įgaliota arba registruota prieš Komisijai priimant visus 9, 56 ir 81 straipsniuose nurodytus techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, pateikia paraišką dėl registracijos pagal 55 straipsnį per šešis mėnesius nuo tų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų įsigaliojimo dienos.
Sandorių duomenų saugykla, įsteigta trečiojoje šalyje, kuriai pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę rinkti ir saugoti informaciją apie išvestines finansines priemones suteiktas leidimas prieš Komisijai priimant visus 9, 56 ir 81 straipsniuose nurodytus techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, pateikia paraišką dėl pripažinimo pagal 77 straipsnį per šešis mėnesius nuo tų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų įsigaliojimo dienos.
7. Kol bus priimtas sprendimas pagal šį reglamentą dėl pagrindinės sandorio šalies registravimo ar jos pripažinimo, toliau taikomos atitinkamos priežiūrą, registravimą ir pripažinimą reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, o valstybės narės, kurioje pagrindinė sandorio šalis yra įsteigta ar kurioje ji yra pripažinta, kompetentinga institucija toliau vykdo tos pagrindinės sandorio šalies priežiūrą.
8. Sandorių duomenų saugykla, kuri valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę rinkti ir saugoti informaciją apie išvestines finansines priemones buvo įgaliota arba registruota prieš Komisijai priimant visus 56 ir 81 straipsniuose nurodytus techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, 9 straipsnyje nustatytam reikalavimui dėl ataskaitų teikimo vykdyti gali būti naudojama tol, kol pagal šį reglamentą priimamas sprendimas dėl tos sandorių duomenų saugyklos registracijos.
Sandorių duomenų saugykla, įsteigta trečiojoje šalyje, kuriai pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę buvo leidžiama rinkti ir saugoti informaciją apie išvestines finansines priemones prieš Komisijai priimant visus 56 ir 81 straipsniuose nurodytus techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, 9 straipsnyje nustatytam reikalavimui dėl ataskaitų teikimo vykdyti gali būti naudojama tol, kol pagal šį reglamentą priimamas sprendimas dėl tos sandorių duomenų saugyklos pripažinimo.
9. Nepaisant 81 straipsnio 3 dalies f punkto, tais atvejais, kai nesama 75 straipsnyje numatyto trečiosios šalies ir Sąjungos tarptautinio susitarimo, sandorių duomenų saugykla, informavusi EVPRI, būtiną informaciją atitinkamoms tos trečiosios šalies institucijoms gali teikti iki 2013 m. rugpjūčio 17 d.
90 straipsnis
ESMA personalas ir ištekliai
Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 2 d. ESMA įvertina personalo ir išteklių poreikius, atsiradusius dėl pagal šį reglamentą prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
91 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
65 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų sąrašas
I. Pažeidimai, susiję su organizaciniais reikalavimais arba interesų konfliktais:
a) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 1 dalį, jei neturi griežtos valdymo sistemos, kuri apima aiškią organizacinę struktūrą su gerai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimą administracinę ir apskaitos tvarką, kurie užkerta kelią konfidencialios informacijos atskleidimui;
b) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 2 dalį, jei nesilaiko ar netaiko veiksmingų rašytinių organizacinių ir administracinių priemonių, kad būtų galima nustatyti ir valdyti galimus interesų konfliktus, susijusius su jos vadovais, darbuotojais arba bet kokiais kitais asmenimis, kurie su jais tiesiogiai ar netiesiogiai susiję glaudžiais ryšiais;
c) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 3 dalį, jei nenustato tinkamos politikos ir procedūrų, kurios deramai užtikrintų, kad ji ir jos vadovai bei darbuotojai laikytųsi visų šio reglamento nuostatų;
d) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 4 dalį, jei nenustatyto ar nenaudoja tinkamos organizacinės struktūros, užtikrinančios sandorių duomenų saugyklos veiklos tęstinumą ir sklandų veikimą teikiant paslaugas ir vykdant veiklą;
e) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 5 dalį, jei pagalbinių paslaugų teikimo veiklos neatskiria nuo funkcijos centralizuotai rinkti ir saugoti duomenis apie išvestines finansines priemones;
f) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 6 dalį, jei neužtikrina, kad jos vyresnioji vadovybė ir valdybos nariai turėtų pakankamai gerą reputaciją ir patirties, kad būtų užtikrintas patikimas ir atsakingas sandorių duomenų saugyklos valdymas;
g) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 7 dalį, jei nenustato objektyvių, nediskriminuojančių ir viešai skelbiamų prieigos reikalavimų paslaugų teikėjams ir įmonėms, kurioms taikoma 9 straipsnyje numatyta prievolė teikti ataskaitas;
h) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 8 dalį, jei viešai neskelbia kainų ir mokesčių, susijusių su pagal šį reglamentą teikiamomis paslaugomis, jei ataskaitas teikiantiems subjektams nesuteikia galimybės atskirai naudotis konkrečiomis paslaugomis arba jei taiko kainas ir mokesčius, kurie nėra susiję su išlaidomis;
i) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 9 dalies a punktą, nenustatydama sandorių duomenų saugyklų duomenų veiksmingo tarpusavio suderinimo tinkamų procedūrų;
j) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 9 dalies b punktą, nenustatydama pateiktų duomenų išsamumo ir teisingumo patikrinimo tinkamų procedūrų;
k) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 9 dalies c punktą, nenustatydama tinkamos tvarkingo duomenų perdavimo kitoms sandorių duomenų saugykloms politikos, jei to reikalauja 9 straipsnyje nurodytos sandorio šalys ir pagrindinės sandorio šalys arba jei tai būtina dėl kitos priežasties.
II. Pažeidimai, susiję su veiklos reikalavimais:
a) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 79 straipsnio 1 dalį, jei nenustato veiklos rizikos šaltinių arba nesumažina šios rizikos sukurdama tinkamas sistemas, kontrolės priemones ir procedūras;
b) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 79 straipsnio 2 dalį, jei neįdiegia, neįgyvendina arba nepalaiko tinkamos veiklos tęstinumo politikos ir veiklos atkūrimo plano, kurio tikslas – užtikrinti, kad būtų išsaugotos jos funkcijos, laiku atkurta veikla ir kad būtų vykdomi sandorių duomenų saugyklos įsipareigojimai;
c) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 80 straipsnio 1 dalį, jei neužtikrina pagal 9 straipsnį gautos informacijos konfidencialumo, vientisumo ar apsaugos;
d) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 80 straipsnio 2 dalį, jei pagal šį reglamentą gautus duomenis komerciniais tikslais ji naudoja negavusi atitinkamų sandorio šalių sutikimo;
e) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 80 straipsnio 3 dalį, jei nedelsiant neužregistruoja pagal 9 straipsnį gautos informacijos ir nesaugo jos mažiausiai dešimt metų nuo atitinkamų sutarčių nutraukimo arba nenaudoja procedūrų, pagal kurias laiku ir veiksmingai registruojami duomenys, kad būtų užregistruoti užregistruotos informacijos pakeitimai;
f) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 80 straipsnio 4 dalį, jei neapskaičiuoja išvestinių finansinių priemonių pozicijų pagal jų klasę ir pagal ataskaitas teikiantį subjektą, remiantis išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenimis, kurie pranešami pagal 9 straipsnį;
g) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 80 straipsnio 5 dalį, jei sutarties šalims laiku nesuteikia galimybės susipažinti su informacija apie tą sutartį ir tą informaciją patikslinti;
h) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 80 straipsnio 6 dalį, jei nesiima visų tinkamų priemonių, kad jos sistemose laikoma informacija nebūtų naudojama ne pagal paskirtį.
III. Pažeidimai, susiję su skaidrumu ir galimybe gauti informaciją:
a) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 81 straipsnio 1 dalį, jei reguliariai ir lengvai prieinama forma neskelbia sutarčių, apie kurias jai pranešta, bendrų pozicijų pagal išvestinių finansinių priemonių klasę;
b) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 81 straipsnio 2 dalį, jei 81 straipsnio 3 dalyje nurodytoms atitinkamoms institucijoms nesuteikia galimybės tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su visais išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenimis, kurių joms reikia savo atitinkamoms pareigoms ir įgaliojimams vykdyti.
IV. Pažeidimai, susiję su priežiūros veiklos kliūtimis:
a) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 61 straipsnio 1 dalį, jei pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją, gavusi paprastą EVPRI prašymą pateikti informaciją pagal 61 straipsnio 2 dalį arba reaguodama į EVPRI sprendimą, kuriuo reikalaujama pateikti informaciją pagal 61 straipsnio 3 dalį;
b) sandorių duomenų saugykla pateikia neteisingus arba klaidinančius atsakymus į klausimus, pateiktus pagal 62 straipsnio 1 dalies c punktą;
c) sandorių duomenų saugykla laiku neįgyvendina EVPRI pagal 73 straipsnį patvirtintos priežiūros priemonės;
d) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 55 straipsnio 4 dalį, tinkamu laiku nepranešdama EVPRI apie bet kuriuos esminius savo registracijos sąlygų pakeitimus.
II PRIEDAS
Koeficientų, susijusių su sunkinančiomis ir lengvinančiomis aplinkybėmis taikant 65 straipsnio 3 dalį, sąrašas
65 straipsnio 2 dalyje nurodytiems baziniams dydžiams sumuojant taikomi šie koeficientai:
I. Korekciniai koeficientai, susiję su sunkinančiais veiksniais:
a) jei pažeidimas padarytas pakartotinai, už kiekvieną jo pakartojimą taikomas papildomas koeficientas yra 1,1;
b) jei pažeidimas buvo vykdomas ilgiau nei šešis mėnesius, taikomas koeficientas yra 1,5;
c) jei dėl pažeidimo paaiškėjo, kad esama sandorių duomenų saugyklos organizavimo, ypač procedūrų, valdymo sistemų ar vidaus kontrolės, sisteminių trūkumų, taikomas koeficientas yra 2,2;
d) jei dėl pažeidimo kenkiama duomenų, kurie saugomi sandorių duomenų saugykloje, kokybei, taikomas koeficientas yra 1,5;
e) jei pažeidimas padarytas tyčia, taikomas koeficientas yra 2;
f) jei nustačius pažeidimą nesiimta veiksmų jam ištaisyti, taikomas koeficientas yra 1,7;
g) jei duomenų saugyklos vyresnioji vadovybė nebendradarbiavo su EVPRI atliekant tyrimus, taikomas koeficientas yra 1,5.
II. Korekciniai koeficientai, susiję su lengvinančiais veiksniais:
a) jei pažeidimas truko mažiau nei 10 darbo dienų, taikomas koeficientas yra 0,9;
b) jei sandorių duomenų saugyklos vyresnioji vadovybė gali įrodyti, jog ėmėsi visų būtinų priemonių, kad pažeidimui būtų užkirstas kelias, taikomas koeficientas yra 0,7;
c) jei sandorių duomenų saugykla skubiai, veiksmingai ir visapusiškai informavo EVPRI apie pažeidimą, taikomas koeficientas yra 0,4;
d) jei sandorių duomenų saugykla savanoriškai ėmėsi priemonių užtikrinti, kad ateityje nebūtų galima padaryti panašaus pažeidimo, taikomas koeficientas yra 0,6.
III PRIEDAS
25j straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų sąrašas
I. Pažeidimai, susiję su kapitalo reikalavimais:
a) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 16 straipsnio 1 dalį, jei neturi nuolatinio ir prieinamo mažiausiai 7,5 mln. EUR pradinio kapitalo;
b) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 16 straipsnio 2 dalį, jei neturi kapitalo, įskaitant nepaskirstytąjį pelną ir rezervus, kuris būtų proporcingas rizikai, atsirandančiai dėl pagrindinės sandorio šalies veiklos, ir visada pakankamas, kad būtų galima užtikrinti tinkamą tos veiklos laipsnišką likvidavimą arba restruktūrizavimą per tinkamą laikotarpį ir pagrindinės sandorio šalies tinkamą apsaugą nuo kredito, sandorio šalių, rinkos, veiklos, teisinės ir verslo rizikos, dar nepadengtos konkrečiais finansiniais ištekliais, kaip nurodyta 41–44 straipsniuose.
II. Pažeidimai, susiję su organizaciniais reikalavimais arba interesų konfliktais:
a) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 26 straipsnio 1 dalį, jei neturi patikimos valdymo tvarkos, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingus rizikos, su kuria ji susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėjimo ir pranešimo apie tokią riziką procesus ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas administracines ir apskaitos procedūras;
b) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 26 straipsnio 2 dalį, jei nepatvirtina politikos ir procedūrų, kurios būtų pakankamai veiksmingos norint užtikrinti šio reglamento laikymąsi, įskaitant tai, kaip jo laikosi vadovai ir darbuotojai;
c) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 26 straipsnio 3 dalį, jei neišlaiko arba nenaudoja organizacinės struktūros, kuria užtikrinamas tęstinumas ir sklandus veikimas teikiant paslaugas ir vykdant veiklą, arba nenaudoja tinkamų ir proporcingų sistemų, išteklių ar procedūrų;
d) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 26 straipsnio 4 dalį, jei aiškiai neatskiria rizikos valdymo ir kitos savo veiklos atskaitomybės linijų;
e) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 26 straipsnio 5 dalį, jei nepatvirtina, neįgyvendina arba neišlaiko atlyginimo politikos, kuria skatinamas patikimas ir veiksmingas rizikos valdymas ir kuria nesukuriamos paskatos laikytis ne tokių griežtų rizikos valdymo standartų;
f) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 26 straipsnio 6 dalį, jei nenaudoja informacinių technologijų sistemų, kurios yra tinkamos atsižvelgiant į teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos sudėtingumą, įvairovę ir rūšis, siekiant užtikrinti griežtus apsaugos standartus ir saugomos informacijos vientisumą ir konfidencialumą;
g) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 26 straipsnio 7 dalį, jei savo valdymo tvarkos ir savo veiklą reglamentuojančių taisyklių, ar savo taikomų priėmimo į tarpuskaitos narius kriterijų nemokamai neskelbia viešai;
h) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 26 straipsnio 8 dalį, jei jos auditas neatliekamas dažnai ir nepriklausomų auditorių arba to audito rezultatai neperduodami jos valdybai ir jais neleidžiama naudotis ESMA;
i) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 27 straipsnio 1 dalį arba 27 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, jei neužtikrina, kad jos vyresnioji vadovybė ir valdybos nariai turėtų pakankamai gerą reputaciją ir patirtį, kad užtikrintų patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą pagrindinės sandorio šalies valdymą;
j) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 27 straipsnio 2 dalį, jei neužtikrina, kad bent trečdalis, bet ne mažiau kaip du tos valdybos nariai yra nepriklausomi, arba į valdybos posėdžius su 38 ir 39 straipsniais susijusiais klausimais nekviečia tarpuskaitos narių klientų atstovų, arba nepriklausomų ir kitų ne administracijos valdybos narių atlyginimą sieja su pagrindinės sandorio šalies veiklos rezultatais;
k) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 27 straipsnio 3 dalį, jei aiškiai neapibrėžia valdybos vaidmenų ir atsakomybės arba ESMA ar auditoriams neleidžia naudotis valdybos susitikimų protokolais;
l) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 28 straipsnio 1 dalį, jei neįsteigia rizikos valdymo komiteto arba jei nesudaro to rizikos valdymo komiteto iš savo tarpuskaitos narių atstovų, nepriklausomų valdybos narių bei savo klientų atstovų, jei rizikos valdymo komitetą sudaro taip, kad viena iš tų atstovų grupių turi jame daugumą, arba deramai neinformuoja ESMA apie rizikos valdymo komiteto veiklą ir sprendimus, kai ESMA pareikalavo būti deramai informuota;
m) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 28 straipsnio 2 dalį, jei aiškiai neapibrėžia rizikos valdymo komiteto įgaliojimų ir jo valdymo tvarkos, kuriais užtikrinamas jo nepriklausomumas, veiklos procedūrų, rizikos valdymo komiteto narių priėmimo kriterijų ar atrankos mechanizmo arba viešai neskelbia tos valdymo tvarkos, arba nenustato, kad rizikos valdymo komitetui pirmininkauja nepriklausomas valdybos narys ir kad rizikos valdymo komitetas tiesiogiai valdybai teikia ataskaitas ir rengia reguliarius susitikimus;
n) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 28 straipsnio 3 dalį, jei rizikos valdymo komitetui nesuteikia galimybės valdybai patarti klausimais, kurie gali turėti poveikį pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymui, arba susidarius kritinei padėčiai nededa deramų pastangų, kad pasikonsultuotų su rizikos valdymo komitetu dėl įvykių, turinčių poveikio pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymui;
o) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 28 straipsnio 5 dalį, jei nedelsdama neinformuoja ESMA apie bet kokį sprendimą, kai valdyba nusprendžia nesivadovauti rizikos valdymo komiteto patarimu;
p) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 29 straipsnio 1 dalį, jei mažiausiai dešimt metų nesaugo visų įrašų apie suteiktas paslaugas ir vykdytą veiklą, reikalingų, kad ESMA galėtų prižiūrėti, kaip pagrindinė sandorio šalis laikosi šio reglamento;
q) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 29 straipsnio 2 dalį, jei mažiausiai dešimt metų po sutarties nutraukimo nesaugo visos informacijos apie visas savo tvarkytas sutartis taip, kad ši informacija leistų nustatyti pirmines sandorio sąlygas, buvusias prieš tai pagrindinei sandorio šaliai atliekant tarpuskaitą;
r) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 29 straipsnio 3 dalį, jei ESMA arba atitinkamiems ECBS nariams paprašius neleidžia naudotis 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais įrašais ir informacija arba visa informacija apie sutarčių, kurių tarpuskaitą ji atliko, pozicijas, neatsižvelgiant į tai, kur atlikti tie sandoriai;
s) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 30 straipsnio 1 dalį, jei ESMA nepateikia informacijos arba pateikia neteisingą ar neišsamią informaciją apie akcininkų arba narių, kurie gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai turi kvalifikuotuosius akcijų paketus, tapatybę arba apie tų paketų dydžius;
t) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 30 straipsnio 4 dalį, jei 30 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims leidžia turėti įtakos, kuri gali daryti neigiamą poveikį patikimam ir rizikos ribojimo principais pagrįstam pagrindinės sandorio šalies valdymui;
u) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 31 straipsnio 1 dalį, jei ESMA nepraneša arba neteisingai ar neišsamiai praneša apie bet kokius savo vadovybės pasikeitimus arba nepateikia ESMA visos informacijos, reikalingos norint įvertinti, kaip laikomasi 27 straipsnio 1 dalies arba 27 straipsnio 2 dalies antros pastraipos;
v) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 33 straipsnio 1 dalį, jei nenustato ar netaiko veiksmingų rašytinių organizacinių ir administracinių priemonių, kurių tikslas – nustatyti arba valdyti galimus interesų konfliktus, kylančius tarp jos pačios (įskaitant jos vadovus, darbuotojus arba bet kuriuos asmenis, kurie su ja tiesiogiai ar netiesiogiai susiję kontrolės arba glaudžiais ryšiais) ir jos tarpuskaitos narių arba pagrindinei sandorio šaliai žinomų jų klientų, arba jei nenustato ar netaiko tinkamų procedūrų, kuriomis siekiama išspręsti galimus interesų konfliktus;
w) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 33 straipsnio 2 dalį, jei tuo atveju, kai tos pagrindinės sandorio šalies organizacinių arba administracinių priemonių, skirtų interesų konfliktams valdyti, nepakanka norint patikimai užtikrinti, kad būtų išvengta rizikos padaryti žalą tarpuskaitos nario arba kliento interesams, prieš priimdama naujus atitinkamo tarpuskaitos nario sandorius, tarpuskaitos nario arba to tarpuskaitos nario atitinkamo kliento, kuris yra žinomas pagrindinei sandorio šaliai, aiškiai neinformuoja apie bendrą interesų konflikto pobūdį ar priežastis;
x) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 33 straipsnio 3 dalį, jei rašytinėse priemonėse neatsižvelgia į visas aplinkybes, apie kurias žino arba turėtų žinoti ir kurios gali sukelti interesų konfliktą dėl kitų įmonių, su kuriomis ją sieja patronuojančiosios įmonės arba patronuojamosios įmonės ryšiai, struktūros ir veiklos;
y) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 33 straipsnio 5 dalį, jei nesiima visų pagrįstų veiksmų, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui jos sistemose esančia informacija, arba neužkerta kelio naudotis ta informacija kitai verslo veiklai vykdyti, arba jei fizinis asmuo, kuris susijęs glaudžiais ryšiais su pagrindine sandorio šalimi, arba juridinis asmuo, kuris susijęs su pagrindine sandorio šalimi patronuojančiosios arba patronuojamosios įmonės ryšiais, naudoja toje pagrindinėje sandorio šalyje saugomą konfidencialią informaciją komerciniais tikslais, iš anksto negavęs kliento, kuriam tokia konfidenciali informacija priklauso, sutikimo;
z) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 36 straipsnio 1 dalį, jei neveikia sąžiningai ir profesionaliai, vadovaudamasi savo tarpuskaitos narių ir jų klientų interesais;
aa) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 36 straipsnio 2 dalį, jei nenusistato prieinamų, aiškių ir teisingų skubaus skundų nagrinėjimo taisyklių;
ab) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 37 straipsnio 1 arba 2 dalį, jei nuolat laikosi diskriminacinių, neskaidrių arba subjektyvių narių priėmimo kriterijų arba kitaip nuolat neužtikrina sąžiningos ir atviros prieigos prie savo paslaugų, arba nuolat neužtikrina, kad jos tarpuskaitos nariai turėtų pakankamai finansinių išteklių ir veiklos pajėgumų, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus, atsirandančius dėl dalyvavimo jos veikloje, arba bent kartą per metus neatlieka išsamios savo tarpuskaitos narių reikalavimų laikymosi peržiūros;
ac) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 37 straipsnio 4 dalį, jei nenustato objektyvių ir skaidrių 37 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų nebeatitinkančių tarpuskaitos narių dalyvavimo sustabdymo ir tinkamo pasitraukimo procedūrų;
ad) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 37 straipsnio 5 dalį, jei atsisako suteikti prieigą 37 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems tarpuskaitos nariams, jeigu toks atsisakymas nėra tinkamai pagrindžiamas raštu ir paremiamas išsamia rizikos analize;
ae) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 1 dalį, jei savo tarpuskaitos narių klientams nesuteikia atskiros prieigos prie konkrečių teikiamų paslaugų;
af) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 39 straipsnio 7 dalį, jei nesiūlo skirtingų toje dalyje nurodytų atskyrimo lygių pagrįstomis komercinėmis sąlygomis.
III. Pažeidimai, susiję su veiklos reikalavimais:
a) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 34 straipsnio 1 dalį, jei neparengia, neįdiegia ar netaiko tinkamos veiklos tęstinumo politikos ir veiklos atkūrimo plano, kurių tikslas – užtikrinti, kad būtų išsaugotos pagrindinės sandorio šalies funkcijos, laiku atkurta veikla ir kad būtų vykdomi pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimai, kad esant sutrikimams bent būtų suteikta galimybė atkurti visus duomenis apie sandorius, kad pagrindinė sandorio šalis galėtų patikimai tęsti savo veiklą ir numatytą datą atlikti atsiskaitymus;
b) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 34 straipsnio 2 dalį, jei neparengia, neįgyvendina ar nuolat netaiko tinkamos procedūros, kuria siekiama užtikrinti, jog tuo atveju, kai panaikinamas pripažinimas remiantis pagal 25 straipsnį priimtu sprendimu, būtų laiku ir tvarkingai atsiskaitoma už klientų ir tarpuskaitos narių turtą ir pozicijas ar tas turtas ir pozicijos būtų laiku ir tvarkingai perduoti;
c) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 35 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, jei perduoda pagrindinės veiklos, susijusios su tos pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymu, funkciją be ESMA pritarimo;
d) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 39 straipsnio 1 dalį, jei atskirai neregistruoja duomenų ir netvarko apskaitos, kad bet kuriuo metu ir nedelsdama savo sąskaitose galėtų atskirti vieno tarpuskaitos nario vardu laikomą turtą ir pozicijas nuo bet kurio kito tarpuskaitos nario vardu laikomo turto ir pozicijų ir nuo savo pačios turto;
e) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 39 straipsnio 2 dalį, jei nesiūlo atskirai registruoti duomenų ir tvarkyti apskaitos, kad kiekvienas tarpuskaitos narys pagrindinės sandorio šalies sąskaitose galėtų atskirti savo turtą ir pozicijas nuo savo klientų vardu laikomo turto ir pozicijų, ir neregistruoja tokių duomenų, kai to prašoma;
f) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 39 straipsnio 3 dalį, jei nesiūlo atskirai registruoti duomenų ir tvarkyti apskaitos, kad kiekvienas tarpuskaitos narys pagrindinės sandorio šalies sąskaitose galėtų atskirti tam tikro kliento vardu laikomą turtą ir pozicijas nuo kitų klientų vardu laikomo turto ir pozicijų, ir neregistruoja tokių duomenų, kai to prašoma, arba, gavusi tarpuskaitos narių prašymą, nesuteikia jiems galimybės atidaryti daugiau sąskaitų jų arba jų klientų vardu;
g) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 40 straipsnį, jei beveik realiu laiku nenustato ir neįvertina savo likvidumo ir kredito rizikos pozicijos kiekvieno tarpuskaitos nario ir, kai taikoma, kitos pagrindinės sandorio šalies, su kuria ji sudarė sąveikos susitarimą, atžvilgiu arba už pagrįstą kainą negali naudotis svarbiais informacijos apie kainas šaltiniais, kad galėtų veiksmingai įvertinti turimas pozicijas;
h) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 41 straipsnio 1 dalį, jei nenustato, nereikalauja pateikti ir nesurenka garantinių įmokų, kuriomis siekia riboti savo kredito rizikos pozicijas, iš savo tarpuskaitos narių ar, kai aktualu, iš pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimus, arba nustato, reikalauja pateikti ar surenka tokias garantines įmokas, kurių nepakanka galimai rizikai, kuri pagrindinės sandorio šalies apskaičiavimais atsiras iki susijusių pozicijų likvidavimo, arba nuostoliams, kurie per atitinkamą laikotarpį patiriami mažiausiai 99 % pozicijų kitimo atvejų, padengti arba kurių nepakanka siekiant užtikrinti, kad pagrindinė sandorio šalis bent kartą per dieną visiškai užtikrintų savo pozicijas visiems savo tarpuskaitos nariams ir, kai aktualu, visoms pagrindinėms sandorio šalims, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimus, arba prireikus atsižvelgti į galimą prociklinį poveikį;
i) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 41 straipsnio 2 dalį, jei, nustatydama garantinės įmokos reikalavimus, netaiko modelių ir parametrų, kuriais atsižvelgiama į priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, rizikos ypatybes ir į laikotarpį tarp garantinių įmokų surinkimo, rinkos likvidumą ir galimybę, kad sandorio laikotarpiu įvyks pokyčių;
j) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 41 straipsnio 3 dalį, jei kasdien nereikalauja garantinių įmokų ir jų nesurenka, bent kai viršijamos iš anksto nustatytos ribos;
k) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 42 straipsnio 3 dalį, jei neturi įsipareigojimų neįvykdymo fondo, kuris bent suteiktų galimybę pagrindinei sandorio šaliai ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis apsisaugoti nuo tarpuskaitos nario, kurio pozicijos didžiausios, arba antro ir trečio pagal dydį tarpuskaitos narių, jeigu jų pozicijų suma didesnė, įsipareigojimų neįvykdymo, arba parengia tokiems atvejams scenarijus, kurie neapima pačių nestabiliausių laikotarpių, kada nors buvusių rinkose, kuriose pagrindinė sandorio šalis teikia savo paslaugas, ir keleto ateityje galimų scenarijų, kuriuose būtų atsižvelgiama į staigius finansinių išteklių pardavimus ir staigų rinkos likvidumo sumažėjimą;
l) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 43 straipsnio 2 dalį, jei 42 straipsnyje nurodytas įsipareigojimų neįvykdymo fondas ir 43 straipsnio 1 dalyje nurodyti kiti finansiniai ištekliai nesudaro jai sąlygų apsisaugoti nuo dviejų tarpuskaitos narių, kurių pozicijos didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymo susidarius ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms;
m) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 44 straipsnio 1 dalį, jei visada neturi pakankamų likvidumo galimybių, kad galėtų teikti savo paslaugas ir vykdyti veiklą, arba kasdien neįvertina savo galimų likvidumo poreikių;
n) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 45 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, jei, prieš panaudodama kitus finansinius išteklius nuostoliams padengti, nenaudoja įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario garantinių įmokų;
o) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 45 straipsnio 4 dalį, jei prieš panaudodama įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą nenaudoja savo pačios skiriamų išteklių;
p) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 46 straipsnio 1 dalį, jei priima įkaitus, kurie nėra labai likvidūs įkaitai su minimalia kredito ir rinkos rizika, kad galėtų apdrausti savo pradinę ir nuolatinę poziciją tarpuskaitos narių atžvilgiu, jeigu kitoks įkaitas neleidžiamas pagal deleguotąjį aktą, Komisijos priimtą pagal 46 straipsnio 3 dalį;
q) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 47 straipsnio 1 dalį, jei savo finansinius išteklius investuoja ne į grynuosius pinigus arba į labai likvidžias finansines priemones, kurių rinkos ir kredito rizika labai maža ir kurie gali būti greitai likviduoti patiriant minimalų neigiamą kainos poveikį;
r) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 47 straipsnio 3 dalį, jei finansinių priemonių, pateiktų kaip garantinės įmokos arba įmokos į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, neatiduoda saugoti vertybinių popierių atsiskaitymų sistemų operatoriams, kurie užtikrina visišką minėtų finansinių priemonių apsaugą, jei jų yra, arba netaiko kito labai saugaus būdo pagal susitarimus su leidimą gavusiomis finansų įstaigomis;
s) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 47 straipsnio 4 dalį, jei grynųjų pinigų deponavimą atlieka netaikydama labai saugių būdų pagal susitarimus su leidimą gavusiomis finansų įstaigomis arba nenaudodama centrinių bankų nuolatinių indėlių priemonių arba kitų palyginamų centrinių bankų teikiamų priemonių;
t) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 47 straipsnio 5 dalį, jei deponuoja turtą trečiajai šaliai neužtikrindama, kad tarpuskaitos nariams priklausantį turtą būtų galima identifikuoti atskirai nuo pagrindinės sandorio šalies turto ir tos trečiosios šalies turto, trečiosios šalies apskaitos knygose sąskaitas nurodant skirtingais pavadinimais arba kitomis lygiavertėmis priemonėmis, kuriomis užtikrinamas toks pat apsaugos lygis, arba, kai reikia, neturi galimybės greitai pasinaudoti minėtomis finansinėmis priemonėmis;
u) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 47 straipsnio 6 dalį, jei investuoja savo kapitalą arba sumas, sukauptas dėl 41–44 straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdymo, į savo arba savo patronuojančiosios arba patronuojamosios įmonės vertybinius popierius;
v) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 48 straipsnio 1 dalį, jei nenustato išsamių procedūrų, kurių reikia laikytis, kai tarpuskaitos narys neįvykdo 37 straipsnyje nustatytų pagrindinės sandorio šalies taikomų dalyvavimo reikalavimų per jos nurodytą laikotarpį ir jos nustatyta tvarka, arba išsamiai nenustato, kokių procedūrų reikia laikytis, jeigu pagrindinė sandorio šalis nepaskelbia apie tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymą, arba jei kasmet neperžiūri tų procedūrų;
w) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 48 straipsnio 2 dalį, jei nedelsdama nesiima veiksmų, kad apribotų nuostolius ir likvidumo problemas dėl tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo ir užtikrintų, kad kurio nors tarpuskaitos nario pozicijų panaikinimas nesutrikdytų jos veiklos ar įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams nesukeltų pavojaus patirti jų nenumatytų ar nekontroliuojamų nuostolių;
x) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 48 straipsnio 3 dalį, jei skubiai neinformuoja ESMA prieš įsipareigojimų neįvykdymo procedūrų paskelbimą ar pradėjimą;
y) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 48 straipsnio 4 dalį, jei nepatikrina, ar jos įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomos procedūros gali būti įvykdytos, ir nesiima visų pagrįstų veiksmų užtikrinti, kad turėtų teisinius įgaliojimus panaikinti įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario nuosavas pozicijas, o jo klientų pozicijas perduoti arba panaikinti;
z) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 49 straipsnio 1 dalį, jei reguliariai neperžiūri savo modelių ir parametrų, taikomų apskaičiuojant garantinės įmokos reikalavimus, įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, įkaito reikalavimus ar kitas rizikos valdymo priemones, ir tiems modeliams netaiko griežtų ir dažnų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų jų atsparumą ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis, arba neatlieka grįžtamojo patikrinimo, kad įvertintų taikomos metodikos patikimumą, negauna nepriklausomo patvirtinimo, neinformuoja ESMA apie atliktų testų rezultatus arba prieš atlikdama reikšmingą modelių ir parametrų pakeitimą negauna ESMA patvirtinimo, jei ESMA neleido laikinai taikyti to pakeitimo iki jo patvirtinimo;
aa) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 49 straipsnio 2 dalį, jei reguliariai netestuoja savo įsipareigojimų neįvykdymo procedūrų pagrindinių aspektų arba nesiima visų pagrįstų veiksmų užtikrinti, kad visi tarpuskaitos nariai juos suprastų ir turėtų tinkamas priemones reaguoti į įsipareigojimų neįvykdymą;
ab) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 50 straipsnio 1 dalį, jei, kai praktiškai tikslinga ir įmanoma, sandoriams apmokėti nenaudoja centrinio banko lėšų arba, kai centrinio banko lėšos nenaudojamos, nesiima veiksmų, kuriais siekiama griežtai apriboti atsiskaitymo grynaisiais pinigais riziką;
ac) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 50 straipsnio 3 dalį, jei tuo atveju, kai ta pagrindinė sandorio šalis įpareigota pristatyti finansines priemones ar jas gauti, nepašalina svarbiausios rizikos kuo dažniau taikydama vienalaikio pristatymo ir apmokėjimo mechanizmus;
ad) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 50a arba 50b straipsnį, jei neapskaičiuoja KCCP, kaip nurodyta tuose straipsniuose, arba nesilaiko 50a straipsnio 2 dalyje, 50b ir 50d straipsniuose nustatytų KCCP apskaičiavimo taisyklių;
ae) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 50a straipsnio 3 dalį, jei apskaičiuoja KCCP rečiau nei kas ketvirtį arba rečiau, nei reikalauja ESMA pagal 50a straipsnio 3 dalį;
af) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 51 straipsnio 2 dalį, jei negali nediskriminuojama naudotis duomenimis, kurių jai reikia savo funkcijoms atlikti konkrečioje prekybos vietoje, jei pagrindinė sandorio šalis laikosi tos prekybos vietos nustatytų veiklos ir techninių reikalavimų, ir susijusia atsiskaitymo sistema;
ag) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 52 straipsnio 1 dalį, jei sudaro sąveikos susitarimą nesilaikydama tos dalies a–d punktuose nustatytų reikalavimų;
ah) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 53 straipsnio 1 dalį, jei sąskaitose neatskiria kitos pagrindinės sandorio šalies, su kuria ji yra sudariusi sąveikos susitarimą, vardu laikomo turto ir pozicijų;
ai) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 54 straipsnio 1 dalį, jei sudaro sąveikos susitarimą negavusi išankstinio ESMA patvirtinimo.
IV. Pažeidimai, susiję su skaidrumu ir galimybe gauti informaciją:
a) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 1 dalį, jei viešai neatskleidžia kiekvienos atskirai teikiamos paslaugos kainų ir mokesčių, įskaitant nuolaidas ir permokos grąžinimą bei sąlygas, kuriomis jos taikomos;
b) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 1 dalį, jei ESMA neatskleidžia informacijos apie savo sąnaudas ir pajamas, susijusias su teikiamomis paslaugomis;
c) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 2 dalį, jei savo tarpuskaitos nariams ir jų klientams neatskleidžia su teikiamomis paslaugomis susijusios rizikos;
d) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 3 dalį, jei savo tarpuskaitos nariams ar ESMA neatskleidžia kainų informacijos, naudojamos apskaičiuojant jos tarpuskaitos narių pozicijas dienos pabaigoje, arba viešai neatskleidžia apibendrintos kiekvienos klasės priemonių sandorių, kurių tarpuskaitą ji atliko, apimties;
e) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 4 dalį, jei viešai neatskleidžia veiklos ir techninių reikalavimų, susijusių su ryšių protokolais, taikomais turiniui ir pranešimo formatams, kuriuos ji naudoja bendraudama su trečiosiomis šalimis, įskaitant 7 straipsnyje nurodytus veiklos ir techninius reikalavimus;
f) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 5 dalį, jei viešai neatskleidžia informacijos apie bet kokius tarpuskaitos narių įvykdytus 37 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų ar 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, išskyrus atvejus, kai ESMA nusprendžia, kad atskleidus šią informaciją kiltų grėsmė finansiniam stabilumui ar pasitikėjimui rinka arba būtų sukelta rimta grėsmė finansų rinkoms ar neproporcinga žala susijusioms šalims;
g) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 6 dalį, jei nesuteikia savo tarpuskaitos nariams modeliavimo priemonės, kuria jie galėtų nustatyti papildomos pradinės garantinės įmokos, kurios pagrindinė sandorio šalis gali pareikalauti atlikdama naujo sandorio tarpuskaitą, sumą bendrąja verte, arba leidžia ta priemone naudotis nesant saugios prieigos;
h) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 7 dalį, jei nesuteikia savo tarpuskaitos nariams informacijos apie naudojamus pradinių garantinių įmokų modelius, kaip apibrėžta tos dalies antro sakinio a, b ir c punktuose;
i) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 39 straipsnio 7 dalį, jei viešai neatskleidžia informacijos apie apsaugos lygius ir išlaidas, susijusias su skirtingais jų teikiamo atskyrimo lygiais;
j) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 49 straipsnio 3 dalį, jei viešai neatskleidžia pagrindinės informacijos apie savo taikomą rizikos valdymo modelį ar prielaidas, kurių laikomasi atliekant 49 straipsnio 1 dalyje nurodytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;
k) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 50 straipsnio 2 dalį, jei aiškiai neišdėsto savo įsipareigojimų, susijusių su finansinių priemonių pristatymu, įskaitant tai, ar ji įsipareigojusi pristatyti finansinę priemonę ar ją gauti ir ar ji dalyviams kompensuoja nuostolius, patirtus pristatymo proceso metu;
l) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 50c straipsnio 1 dalį, jei nepateikia 50c straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytos informacijos tiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, arba jų kompetentingoms institucijoms;
m) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 50c straipsnio 2 dalį, jei savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, teikia informaciją rečiau nei kas ketvirtį arba rečiau, nei reikalauja ESMA pagal 50c straipsnio 2 dalį.
V. Pažeidimai, susiję su priežiūros veiklos kliūtimis:
a) pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 25f straipsnį, jei nepateikia informacijos atsakydama į sprendimą, kuriuo reikalaujama pateikti informaciją pagal 25f straipsnio 3 dalį, arba pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją atsakydama į paprastą ESMA prašymą pateikti informaciją pagal 25f straipsnio 2 dalį arba reaguodama į ESMA sprendimą, kuriuo reikalaujama pateikti informaciją pagal 25f straipsnio 3 dalį;
b) pagrindinė sandorio šalis arba jos atstovai pateikia neteisingus arba klaidinančius atsakymus į klausimus, pateiktus pagal 25g straipsnio 1 dalies c punktą;
c) pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 25g straipsnio 1 dalies e punktą, jei nepatenkina ESMA prašymo pateikti telefoninių pokalbių ar duomenų srauto duomenis;
d) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis tinkamu laiku neįgyvendina priežiūros priemonės, kurios reikalaujama ESMA pagal 25q straipsnį priimtu sprendimu;
e) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis nebendradarbiauja su patikrinimo vietoje vykdytojais, kaip reikalaujama patikrinimo sprendime, kurį ESMA priėmė pagal 25h straipsnį.
IV PRIEDAS
Koeficientų, susijusių su sunkinančiomis ir lengvinančiomis aplinkybėmis taikant 25j straipsnio 3 dalį, sąrašas
25j straipsnio 2 dalyje nurodytiems baziniams dydžiams sumuojant taikomi šie koeficientai:
I. Korekciniai koeficientai, susiję su sunkinančiomis aplinkybėmis:
a) jei pažeidimas padarytas pakartotinai, už kiekvieną jo pakartojimą taikomas papildomas koeficientas yra 1,1 ;
b) jei pažeidimas truko ilgiau nei šešis mėnesius, taikomas koeficientas yra 1,5 ;
c) jei pažeidimas atskleidė sisteminius pagrindinės sandorio šalies organizavimo, ypač procedūrų, valdymo sistemų arba vidaus kontrolės, trūkumus, taikomas koeficientas yra 2,2 ;
d) jei pažeidimas daro neigiamą poveikį pagrindinės sandorio šalies veiklos ir paslaugų kokybei, taikomas koeficientas yra 1,5 ;
e) jei pažeidimas padarytas tyčia, taikomas koeficientas yra 2;
f) jei nustačius pažeidimą nesiimta veiksmų jam ištaisyti, taikomas koeficientas yra 1,7 ;
g) jei pagrindinės sandorio šalies vyresnioji vadovybė nebendradarbiavo su ESMA atliekant tyrimus, taikomas koeficientas yra 1,5 .
II. Korekciniai koeficientai, susiję su lengvinančiomis aplinkybėmis:
a) jei pažeidimas truko mažiau nei 10 darbo dienų, taikomas koeficientas yra 0,9 ;
b) jei pagrindinės sandorio šalies vyresnioji vadovybė gali įrodyti, jog ėmėsi visų būtinų priemonių, kad pažeidimui būtų užkirstas kelias, taikomas koeficientas yra 0,7 ;
c) jei pagrindinė sandorio šalis skubiai, veiksmingai ir visapusiškai informavo ESMA apie pažeidimą, taikomas koeficientas yra 0,4 ;
d) jei pagrindinė sandorio šalis savanoriškai ėmėsi priemonių, kad užtikrintų, jog ateityje nebebūtų galima padaryti panašių pažeidimų, taikomas koeficientas yra 0,6 .
( 1 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349);
( 2 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338);
( 3 ) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1);
( 4 ) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37);
( 5 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).
( 6 ) OL L 35, 2003 2 11, p. 1.
( 7 ) OL L 390, 2004 12 31, p. 38.
( 8 ) OL L 372, 1986 12 31, p. 1.
( 9 ) OL L 222, 1978 8 14, p. 11.
( 10 ) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).
( 11 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 349).
( 12 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84).
( 13 ) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).
( 14 ) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).
( 15 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
( 16 ) OL L 228, 1992 8 11, p. 1.
( 17 ) OL L 168, 2002 6 27, p. 43.
( 18 ) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.
( 19 ) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).
( 20 ) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12).
( 21 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L 211, 2009 8 14, p. 1).
( 22 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
( 23 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84).
( 24 ) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/834, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, duomenų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei reikalavimais sandorių duomenų saugykloms (OL L 141, 2019 5 28, p. 42)
( 25 ) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8).
( 26 ) OL L 191, 2001 7 13, p. 45.