This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02004R0796-20090516
Commission Regulation (EC) No 796/2004 of 21 April 2004 laying down detailed rules for the implementation of cross-compliance, modulation and the integrated administration and control system provided for in Council Regulations (EC) No 1782/2003 and (EC) No 73/2009, as well as for the implementation of cross compliance provided for in Council Regulation (EC) No 479/2008
Consolidated text: Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004 2004 m. balandžio 21 d. kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004 2004 m. balandžio 21 d. kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės
No longer in force
2004R0796 — LT — 16.05.2009 — 011.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 796/2004 2004 m. balandžio 21 d. (OL L 141, 30.4.2004, p.18) |
iš dalies keičiamas:
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 796/2004
2004 m. balandžio 21 d.
kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 ( 1 ), ypač 7 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio b, c, d, g, j, k, l, m, n ir p punktus,
kadangi:|
(1) |
Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 nustatė bendrosios išmokos schemą bei tam tikras kitas tiesioginių išmokų schemas, o kartu ir sujungė kelias tiesioginių išmokų schemas. Be to, jis nustato principą, pagal kurį neatitinkančiam tam tikrų reikalavimų visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės srityse (kompleksinis paramos susiejimas) ūkininkui tiesioginės išmokos yra mažinamos arba neskiriamos. |
|
(2) |
Tiesioginių išmokų schemoms, pirmą kartą įvestoms po 1992 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos, o vėliau išplėtotoms pagal 2000 m. Dienotvarkėje numatytas priemones, buvo taikoma integruota administravimo ir kontrolės sistema (toliau – integruota sistema). Ta sistema pasirodė esanti efektyvi ir veiksminga tiesioginių išmokų sistemų įgyvendinimo priemonė. Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 nustato tos integruotos sistemos pagrindą ir patiki jai valdyti ir kontroliuoti reglamentu nustatytas tiesioginių išmokų schemas bei jų atitikimą kompleksinės paramos susiejimo įpareigojimams. |
|
(3) |
Todėl tikslinga 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2419/2001, nustatantį išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 ( 2 ) nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles panaikinti, o šio reglamento vykdymą grįsti Reglamente (EB) Nr. 2419/2001 nustatytais principais. |
|
(4) |
Dėl aiškumo tikslinga pateikti tam tikrus sąvokų apibrėžimus. |
|
(5) |
Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 kaip kompleksinio paramos susiejimo dalis nustatyti tam tikri valstybių narių įpareigojimai iš vienos pusės ir atskirų ūkininkų iš kitos pusės, susiję su daugiamečių ganyklų išlaikymu. Būtina nustatyti išsamias daugiamečių ganyklų ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo normų nustatymo taisykles ir numatyti ūkininkams konkrečius įpareigojimus, paaiškėjus, kad ta proporcija mažėja blogindama žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, būklę. |
|
(6) |
Tam, kad kontrolė būtų veiksminga ir būtų išvengiama daugeriopos pagalbos skyrimo skirtingoms tos pačios valstybės narės mokėjimo agentūroms, valstybės narės turėtų numatyti bendrą sistemą, kuri sugebėtų nustatyti pateikusių pagalbos paraiškas, laikantis integruotos sistemos reikalavimų, ūkininkų tapatybę. |
|
(7) |
Išsamios taisyklės būtinos ir žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose valstybės narės vykdo veiklą pagal Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnį, tapatybės nustatymo sistemai. Remiantis šia nuostata turi būti naudojamasi kompiuterizuotos geografinės informacinės sistemos metodais (GIS). Būtina išaiškinti, kokiu lygiu sistema turėtų veikti ir nustatyti informacijos, kuri turi būti prieinama GIS, išsamumo lygį. |
|
(8) |
Be to, numačius išmokas už riešutų plotą, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 skyriaus IV antraštine dalimi, tapo būtina įdiegti naują GIS informacijos sluoksnį. Tačiau tikslinga tas valstybes nares, kuriose didžiausias garantuojamas plotas sudaro 1 500 ar mažiau hektarų, nuo šio įpareigojimo atleisti, geriau užtikrinant dažnesnį patikrinimų vietoje kontrolės vykdymą. |
|
(9) |
Siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios išmokos schemos įgyvendinimą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinėje dalyje, valstybės narės turėtų įdiegti identifikavimo ir registravimo sistemą, pagal kurią būtų galima „atsekti“ paskirtas teises į išmokas ir kuri leistų, inter alia, kompleksiškai patikrinti dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje deklaruotus plotus ir kiekvienam ūkininku paskirtas teises į išmokas bei kitas įvairias išmokas, jei tokių būtų skirta. |
|
(10) |
Skirtingų kompleksinės paramos susiejimo įpareigojimų laikymuisi prižiūrėti reikia sukurti kontrolės sistemą ir numatyti atitinkamas sankcijas. Dėl šitos priežasties įvairios valstybių narių kompetentingos institucijos turi keistis informacija apie pagalbos paraiškas, kontrolinius mėginius, patikros vietoje rezultatus ir pan. Reikėtų numatyti nuostatas, reglamentuojančias pagrindinius tokios sistemos komponentus. |
|
(11) |
Siekiant saugoti finansinius Bendrijos interesus, turėtų būti numatyta, kad išmokos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 gali būti išmokamos tiktai tuomet, kai galutinai užbaigtas atitikties pagalbos skyrimo reikalavimams patikrinimas. |
|
(12) |
Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 valstybėms narėms numatyta pasirinkimo taikyti tam tikras jame numatytas pagalbos schemas galimybė. Todėl šiame reglamente reikia numatyti administravimo ir kontrolės poreikiams, atsižvelgiant į galimas pasirinkimo galimybes, tenkinti reikalingas nuostatas. Dėl to šios šiame reglamente nustatomos nuostatos gali būti taikomos tiktai tuomet, jei valstybė narė naudojasi atitinkama konkrečia pasirinkimo galimybe. |
|
(13) |
Tam, kad kontrolė būtų tinkamai vykdoma, bet kurios rūšies ploto naudojimas ir su tuo susijusios pagalbos schemos turėtų būti deklaruojamos tuo pačiu metu. Reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią galima pateikti vieną bendrąją pagalbos paraišką, kurioje kreipiamasi dėl pagalbos skyrimo pagal kelias kokiu nors būdu susijusias su plotu pagalbos skyrimo schemas. |
|
(14) |
Be to, bendrąją paraišką pateikia visi ūkininkai, kurie nesikreipia dėl jokios pagalbos, numatytos pagal bendrąją paraišką, skyrimo, jei jie turi žemės ūkio paskirties žemės plotų. |
|
(15) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 34 straipsnio 2 dalį, valstybės narės negali nustatyti vėlesnės negu gegužės 15 d. paraiškų dalyvauti bendrosios išmokos schemoje pateikimo datos. Kadangi visos pagalbos už plotą paraiškos yra pateikiamos vieninga forma, būtų tikslinga šią taisyklę pritaikyti ir visoms kitoms paraiškoms, susijusioms su pagalba už plotą. Dėl ypatingų Suomijos ir Švedijos klimato sąlygų šioms valstybėms narėms, remiantis antrąja tos nuostatos pastraipa, turėtų būti leidžiama nustatyti vėlesnę datą, kuri negali būti vėlesnė kaip birželio 15 d. Be to, kiekvienam konkrečiam atvejui turėtų būti numatytos, remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu, nukrypti leidžiančios nuostatos, jei tokį nukrypimą ateityje lemtų konkrečiais metais buvusios klimato sąlygos. |
|
(16) |
Todėl bendrojoje paraiškoje ūkininkas turėtų deklaruoti ne tiktai naudojamą žemės ūkio veiklai vykdyti plotą, bet ir savo teises į išmokas. Be to, pateikiant bendrąją paraišką turėtų būti reikalaujama kartu pateikti visą specifinę su kanapių, kietųjų kviečių, ryžių, riešutų, energetinių augalų, krakmolo gamybai skirtų bulvių ir sėklos auginimu susijusią informaciją. |
|
(17) |
Siekiant supaprastinti paraiškos pateikimo procedūras ir vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnio 2 dalimi, reikėtų numatyti nuostatą, kuria vadovaudamosi valstybės narės teiktų ūkininkams kiek įmanoma daugiau iš anksto atspausdintos informacijos. |
|
(18) |
Be to, siekiant užtikrinti veiksmingą monitoringą, kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti mažiausius žemės ūkio paskirties sklypus, dėl kurių galima pateikti pagalbos paraiškas. |
|
(19) |
Be to, turi būti numatyta, kad bendrosios paraiškos formoje būtų deklaruojami plotai, dėl kurių nebuvo kreiptasi dėl pagalbos skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kam naudojami tokie plotai, gali būti svarbu turėti tikslią informaciją, todėl tam tikriems tikslams naudojami plotai deklaruojami atskirai, o kitiems tikslams naudojami plotai deklaruojant gali patekti į to paties pavadinimo skiltį. Tačiau, jei valstybė narė tokią informaciją jau yra gavusi, nuo šios taisyklės leidžiama nukrypti. |
|
(20) |
Siekiant sudaryti ūkininkams kiek įmanoma daugiau galimybių lanksčiai planuoti plotų panaudojimą, jiems turi būti leidžiama savo bendrosios paraiškos formoje daryti pakeitimus iki tos datos, kol neateina įprastas sėjos laikas, jei laikomasi visų specialių reikalavimų, nustatytų atskiroms pagalbos schemoms ir jei kompetentinga institucija dar nėra pranešusi ūkininkui apie bendrosios paraiškos formoje padarytas paklaidas ar patikrinimus vietoje, kurių metu buvo rasta neatitikimų, susijusių su tais duomenimis, kuriuos norima keisti formoje. Pataisius paraišką, turi būti sudaryta galimybė patikslinti atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus arba pateikti atitinkamas sutartis. |
|
(21) |
Tokiais atvejais, kai valstybė narė pasirenka galimybę dalyvauti įvairiose pagalbos gyvulininkystei schemose, reikėtų numatyti bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias konkrečios išsamesnės informacijos įtraukimą į pagalbos gyvulininkystei paraiškas. |
|
(22) |
2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 ( 3 ), reikalauja, kad galvijus laikantys asmenys pateiktų duomenis apie šiuos gyvulius į kompiuterinę duomenų bazę. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 138 straipsniu, išmokos pagal galvijų pagalbos schemas gali būti mokamos tiktai už tuos galvijus, kurie yra tinkamai identifikuoti ir registruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 reikalavimus. Kompiuterinė duomenų bazė taip pat tapo labai svarbia pagalba schemų vadybos požiūriu. Todėl besikreipiantiems dėl dalyvavimo pagalbos skyrimo schemose ūkininkams turėtų būti laiku suteikiama reikalinga informacija. |
|
(23) |
Įvedant supaprastintas paraiškų pateikimo procedūras, valstybėms narėms turi būti leidžiama pasinaudoti kompiuterinės duomenų bazės informacija, jei kompiuterinė duomenų bazė yra patikima. Turėtų būti sudaromos įvairios naudojimosi kompiuterine duomenų baze galimybės, leidžiančios valstybėms narėms pasinaudoti kompiuterinėje duomenų bazėje esančia informacija apie galvijus, kuri reikalinga pateikiant paraiškas ir pagalbos skyrimo paraiškų vadybai reikalinga informacija. Tačiau, jei pasirinkimo galimybės numato, kad ūkininkas asmeniškai neprivalo identifikuoti galvijų, kuriems jis prašo išmokų, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad sankcijų taikymo atveju bet kuris pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis galvijas, kurio atžvilgiu identifikavimo ir registravimo sistemoje yra nustatyta neatitikimų, gali būti skaičiuojamas kaip gyvulys, dėl kurio buvo pateikta pagalbos paraiška. |
|
(24) |
Reikia nustatyti pagalbos paraiškų išmokoms už pieną ir susijusioms papildomoms išmokoms gauti pateikimo ir turinio detales. |
|
(25) |
Reikėtų nustatyti bendrąsias ūkininko ir valstybės narės institucijų keitimosi informacija supaprastintų procedūrų įvedimo nuostatas. Visų pirma šiose nuostatose turėtų būti numatoma galimybė naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tačiau būtina garantuoti, kad visų pirma tokiu būdu apdoroti duomenys yra visiškai patikimi ir, kad tokios procedūros vykdomos ūkininkams nepatiriant diskriminacijos. |
|
(26) |
Jei pagalbos paraiškose yra akivaizdžių klaidų, jos turėtų būti tikslinamos bet kada. |
|
(27) |
Būtina laikytis nustatyto termino pateikiant pagalbos paraiškas, darant keitimus pagalbos už plotą paraiškose, pristatant patvirtinamuosius dokumentus, sutartis ar deklaracijas tam, kad nacionalinės administracijos galėtų efektyviai planuoti, o paskui tikrinti, ar pagalbos paraiškose pateikti teisingi duomenys. Todėl reikėtų numatyti nuostatą dėl vėliausio paraiškos priėmimo termino. Be to, turėtų būti taikomas išmokos sumažinimas, skatinantis ūkininkus laikytis termino. |
|
(28) |
Bet kuriuo metu ūkininkai turi teisę atsiimti pagalbos paraiškas ar jų dalį, kol kompetentinga institucija nepranešė jiems apie jų pagalbos paraiškose aptiktas klaidas ar patikrinimo vietoje atskleistus neatitikimus, susijusius su atsiimamos paraiškos dalimi. |
|
(29) |
Turėtų būtų vykdomas veiksmingas atitikimo pagalbos schemų, tvarkomų pagal integruotą sistemą, reikalavimams monitoringas. Dėl to, o taip pat siekiant užtikrinti visose valstybėse narėse suderintą monitoringo lygį, būtina detaliai nustatyti administravimo ir patikrinimų vietoje vykdymo kriterijus ir technines procedūras, tiek susijusias su kriterijų dalyvauti pagalbos skyrimo schemose atitikimu, tiek su kompleksinio paramos susiejimo įsipareigojimais. Be to, kalbant apie pagalbos skyrimo kriterijų atitikimo patikrinimus, patikrinimai vietoje paprastai turėtų būti atliekami nepranešant apie juos. Tam tikrais atvejais, valstybės narės turėtų derinti įvairius šiame reglamente numatytus kontrolės vykdymo būdus. |
|
(30) |
Turėtų būti nustatytas vietoje tikrinamų ūkininkų, dalyvaujančių įvairiose pagalbos schemose, mažiausias skaičius. Jei valstybė narė numato galimybę dalyvauti įvairiose pagalbos gyvulininkystei schemose, besikreipiančių pagal tas schemas dėl pagalbos ūkininkų atžvilgiu reikėtų numatyti laikytis integruoto ūkiu pagristo požiūrio. |
|
(31) |
Nustačius žymų neatitikimų skaičių, reikėtų padidinti patikrinimų vietoje einamaisiais ir kitais metais skaičių tam, kad būtų pasiektas priimtinas pagalbos paraiškų teisingumo lygis. |
|
(32) |
Mažiausio patikrinimų vietoje atlikimo normos pavyzdinis modelis turėtų būti parengtas iš dalies remiantis rizikos analize ir iš dalies atsitiktinai. Pagrindiniai faktoriai, į kuriuos atsižvelgiama rizikos analizėje, turėtų būti nurodomi konkrečiai. |
|
(33) |
Atliekant pateikusių pagalbos paraiškas ūkininkų patikrinimus vietoje, tikrinamas nebūtinai kiekvienas gyvulys ar žemės ūkio paskirties sklypas. Tam tikrais atvejais gali būti atliekamas atrankinis patikrinimas. Tačiau tokio patikrinimo atveju, atrankinis patikrinimas turi būti tokio lygio, kad užtikrintų patikimą ir reprezentatyvų patvirtinimo lygį. Kai kuriais atvejais, atrankiniam patikrinimui vėliau gali būti taikomas visų lygių kontrolinis patikrinimas. Valstybės narės turėtų nustatyti atrankinio patikrinimo pasirinkimo kriterijus. |
|
(34) |
Siekiant, kad patikrinimai vietoje būtų veiksmingai atliekami, svarbu patikrinimus atliekančius darbuotojus informuoti apie priežastis, nulėmusias vieno ar kito atrankinio patikrinimo pasirinkimą. Tokią informaciją valstybės narės turėtų dokumentuoti. |
|
(35) |
Be to, kad nacionalinės institucijos ir kompetentingos Bendrijos institucijos galėtų atlikti vėlesnius patikrinimų vietoje patikrinimus, patikrinimų detalės turėtų būti registruojamos kontrolės ataskaitoje. Toje ataskaitoje turėtų būti ūkininko ar jo atstovo parašas. Tačiau atliekant nuotolinius patikrinimus, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama suteikti šią pasirašymo teisę tikrai tada, jei patikrinimų metu buvo rasta neatitikimų. Neatsižvelgiant į atliktų patikrinimų vietoje rūšį, ūkininkas turėtų gauti ataskaitos apie nustatytus neatitikimus kopiją. |
|
(36) |
Plotų patikrinimai vietoje paprastai susideda iš dviejų dalių; pirmoji dalis susijusi su deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimu ir matavimu remiantis grafine medžiaga, aerofoto vaizdu ir pan. Antrąją dalį sudaro fizinis sklypų tikrinimas, siekiant patikrinti faktinį deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų dydį ir, atsižvelgiant į tai, kokioje pagalbos skyrimo schemoje dalyvauja plotas, tikrinami deklaruoti auginami pasėliai bei jų kokybė. Jei būtina turėtų būti atliekami matavimai. Fizinis lauko tikrinimas gali būti atliekamas mėginio pagrindu. |
|
(37) |
Turėtų būti nustatytos išsamios plotų nustatymo ir naudotinų matavimo metodų taisyklės. Jei pagalbos išmokos skiriamos už tam tikrų pasėlių auginimą, patirtis parodė, nustatant žemės ūkio paskirties sklypą, atitinkantį išmokų skyrimo už sklypą kriterijus, būtina apibrėžti priimtiną tam tikrų lauko požymių, ypač gyvatvorių, griovių ir sienų, plotį. Nustatant regioninį derlingumą, būtų tikslinga suteikti šiek tiek lankstumo tam tikrose ribose, atsižvelgiant į specifinius aplinkosaugos poreikius. |
|
(38) |
Deklaruotų pagalbos išmokoms gauti pagal bendrosios išmokos schemą plotų atžvilgiu, turint omenyje, kad tokios išmokos nebėra susietos su įpareigojimu auginti, turi būti laikomasi diferencijuoto požiūrio. |
|
(39) |
Atsižvelgiant į pagalbos už sėklą schemos ypatumus, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 99 straipsniu, turėtų būti nustatyti specialūs kontrolės reikalavimai. |
|
(40) |
Turėtų būti nustatyti nuotolinio stebėjimo naudojimo patikrinimams vietoje reikalavimai ir nustatytos fizinių patikrinimų, kurie atliekami tais atvejais, kai nuotraukų analizavimas neduoda aiškių rezultatų, nuostatos. |
|
(41) |
Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnyje numatyti ypatingi kontroliniai tetrahidrokanabinolio (THC) kiekio patikrinimai, jei ūkininkas deklaruotose dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje sklypuose augina kanapes. Būtina nustatyti tokių kontrolinių patikrinimų smulkmenas. |
|
(42) |
Jei valstybė narė pasirenka taikyti įvairias pagalbos gyvulininkystei schemas, kreipiantis dėl pagalbos skyrimo pagal tas schemas, reikėtų nurodyti patikrinimų vietoje laiką ir mažiausių jų skaičių. Siekiant efektyviai patikrinti deklaracijų, pateikiamų su pagalbos paraiškomis, ir kompiuterinei duomenų bazei pateiktų duomenų apie galvijus teisingumą, didžiąją tokių patikrinimų vietoje dalį būtina atlikti tuomet, kol gyvuliai laikantis išlaikymo įpareigojimo dar turi būti laikomi ūkyje. |
|
(43) |
Jei valstybė narė pasirenka taikyti įvairias pagalbos už galvijus schemas, vadinasi privalo atitikti tinkamo galvijų identifikavimo ir registravimo reikalavimus, kas yra viena iš atitikimo dalyvavimui minėtose schemos sąlygų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 138 straipsnį, reikėtų užtikrinti, kad Bendrijos pagalba teikiama tiktai tinkamai identifikuotiems ir registruotiems galvijams. Tokie patikrinimai turėtų būti atliekami siekiant nustatyti galvijus, kuriems paraiškos dėl dalyvavimo schemoje dar nepateiktos, bet dėl kurių pagalbos paraiškos gali būti pateiktos ateityje, nes esant kelioms pagalbos už galvijus schemoms, dažnai pagalbos paraiškos tokiems gyvuliams pateikiamos tiktai po to, kai ūkyje jų nebelieka. |
|
(44) |
Jei valstybė narė pasirenka taikyti skerdimo priemokos schemą, turi būti numatyta speciali nuostata dėl patikrinimų skerdyklose atlikimo tam, kad būtų patikrinama, ar gyvūnai, dėl kurių buvo kreiptasi pagalbos, atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, ir norint patikrinti kompiuterinėje duomenų bazėje esančios informacijos teisingumą. Valstybėms narėms turi būti leidžiama taikyti du skirtingus kriterijus, kuriais remiantis pasirenkamos skerdyklos, kuriose atliekami tokie patikrinimai. |
|
(45) |
Tokiems atvejams, kai skerdimo priemoka skiriama eksportavus galvijus, dėl skirtingų kontrolės tikslų, kartu su Bendrijos kontrolės nuostatomis reikia priimti specialias nuostatas dėl eksporto apskritai. |
|
(46) |
Pagalbos gyvulininkystei numatytos kontrolės nuostatos taip pat, atitinkamais atvejais, turėtų būti taikomos papildomoms Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 133 straipsniu skiriamoms išmokoms. |
|
(47) |
Specialios kontrolės nuostatos nustatytos remiantis 2003 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1082/2003, nustatančiu išsamias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo taisykles dėl minimalaus patikrinimų, kurie turi būti atliekami pagal galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, lygio ( 4 ). Atlikus tokius patikrinimus, vadovaujantis tuo reglamentu, patikrinimų rezultatai turėtų būti pateikti kontrolės ataskaitoje, kurios duomenys patenka į integruotą sistemą. |
|
(48) |
Pagrindiniai reikalavimų pagalbos paraiškoms dėl pieno priemokų ir susijusių papildomų išmokų atitikimo kriterijai yra pieno kiekis, kurį ūkininkas gali pagaminti referencinio kiekio ribose ir, ar ūkininkas iš tikrųjų yra pieno gamintojas. Referencinis kiekis kompetentingoms valstybių narių institucijoms jau yra žinomas. Pagrindinis atitikimo reikalavimas, kurį reikia patikrinti vietoje – ar ūkininkas yra pieno gamintojas. Tokie patikrinimai visų pirma gali būti atliekami remiantis ūkininkų vedama apskaita ar kitų registrų duomenimis. |
|
(49) |
Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 įveda kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus ūkininkams, gaunantiems paramos išmokas pagal to reglamento I priede išvardytas tiesioginių išmokų schemas. Kompleksinis paramos susiejimas numato išmokų sumažinimo ir jų neskyrimo, jei tokių įpareigojimų nesilaikoma, sistemą. Tokia sistema turėtų būti apsvarstyta išsamiai. |
|
(50) |
Taip pat reikėtų išsamiai aptarti ir nustatyti, kurios valstybių narių kompetentingos institucijos vykdys kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų laikymosi kontrolę. |
|
(51) |
Kai kuriais atvejais valstybėms narėms gali būti naudinga atlikti administracinius kompleksinės paramos susiejimo patikrinimus. Tačiau toks kontrolės būdas neturėtų būti primetamas valstybėms narėms kaip privalomas, nors visai naudingas nusprendus juo pasinaudoti savo nuožiūra. |
|
(52) |
Turi būti nustatyta minimali kompleksinės paramos susiejimo atitikimo kontrolės norma. Ši kontrolės norma – 1 % ūkininkų, patenkančių į kiekvienos kontrolės institucijos kompetencijos zoną, tą vieną procentą ūkininkų atrenkant rizikos analizės rezultatų pagrindu. Mėginys turėtų būti sudaromas arba remiantis mėginiais tų ūkininkų, kurie atrinkti patikrinimui vietoje atlikti tam, kad būtų nustatytas atitikimas pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijams, arba remiantis mėginiais visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti. Pastaruoju atveju turėtų būti leidžiamos tam tikros subopcijos. |
|
(53) |
Paprastai, atsižvelgiant į skirtingą kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų pobūdį, patikrinimai vietoje turėtų būti nukreipti į tikrinimą, ar laikomasi visų įpareigojimų, kurių laikymąsi galima patikrinti to vizito metu. Be to, kalbant apie reikalavimų ir standartų pažeidimus, kurių neįmanoma aiškiai nustatyti vizito metu, kontrolierius turėtų identifikuoti atvejus, kurie, jei reikalinga, yra teikiami tolesniam patikrinimui. |
|
(54) |
Reikia nustatyti išsamių ir konkrečių kontrolės ataskaitų rengimo taisykles. Kontrolieriai, savo srities žinovai, turėtų pateikti visus nustatytus faktus bei nurodyti nustatytų faktų sunkumo lygį, kad mokėjimo agentūros galėtų nustatyti su tuo susijusius sumažinimus ar kai kuriais atvejais priimti sprendimus dėl tiesioginių išmokų neskyrimo. |
|
(55) |
Siekiant veiksmingai saugoti finansinius Bendrijos interesus, turi būti priimtos adekvačios kovos su neatitikimais ir sukčiavimu priemonės. Atskiros nuostatos turi būti numatytos tiems atvejams, kai nustatomi reikalavimų skirtingoms pagalbos schemoms neatitikimai. |
|
(56) |
Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų atžvilgiu numatyta išmokų sumažinimo ir jų neskyrimo sistema, deja, siekiama kito tikslo, o konkrečiai, šia sistema siekiama skatinti ūkininkus laikytis įvairiose kompleksinės paramos susiejimo srityse jau galiojančių teisės aktų. |
|
(57) |
Išmokų sumažinimai ir neskyrimai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į proporcingumo principą, o reikalavimų atitikimo kriterijų atveju, turi būti atsižvelgiama į konkrečias problemas, susijusias su force majeure atvejais, taip pat ypatingas aplinkybes ir gamtines sąlygas. Kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų laikymosi atžvilgiu išmokos gali būti mažinamos ir neskiriamos tiktai tuomet, jei ūkininko veiksmai buvo aplaidūs arba tyčiniai. Išmokos mažinamos ar visai neskiriamos turėtų būti laipsniškai, t. y. atsižvelgiant į neatitikimo sunkumo laipsnį ir tokia laipsniško mažinimo sistema taikoma tol, kol palaipsniui prieinama iki visiško pagalbos neskyrimo tam tikram laikotarpiui pagal vieną ar kelias pagalbos schemas. Taikant šią išmokų mažinimo ir jų neskyrimo sistemą, reikalavimų atitikimo kriterijų požiūriu būtina atsižvelgti į skirtingų pagalbos schemų ypatumus. |
|
(58) |
Kalbant apie pagalbos už plotą atvejus, neatitikimai paprastai būna susiję su plotų dalimis. Jei vieno sklypo deklaracijoje nurodoma daugiau hektarų, kitų tos pačios pasėlių grupės sklypų deklaracijose nurodant mažiau hektarų, bendras deklaruojamas skaičius išsilygina. Leistino nukrypimų dydžio ribose reikėtų numatyti, kad pagalbos paraiškos yra tikslinamos tiktai faktiškai nustatytiems plotams, o sumažinimai pradedami taikyti tiktai po to, kai peržengiamos šios leistinų nukrypimų ribos. |
|
(59) |
Todėl būtina nustatyti tai pačiai pasėlių grupei priskirtinus plotus. Plotai, deklaruoti dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje, iš esmės turėtų patekti į tų pačių pasėlių grupę. Tačiau reikia nustatyti specialias taisykles, kurias taikant galima nustatyti, kurie prašymai dėl susijusių teisių į išmokas jau pradėti tenkinti, nustačius neatitikimą tarp deklaruoto ploto ir nustatyto ploto. Be to, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 54 straipsnio 6 dalimi, teisių į išmokas už atidėtą žemę prašoma anksčiau nei visų kitų teisių. Šių dviejų situacijų atžvilgiu reikia numatyti konkrečias nuostatas. Pirma, nustačius, kad deklaruotas kaip atidėta žemė plotas norint prašyti už jį teisių už atidėtą žemę, faktiškai nėra atidėta žemė, turi būti atimamas iš bendro dalyvavimui bendrosios išmokos schemoje deklaruoto ploto kaip nenustatytas plotas. Antra, taip pat turėtų būti elgiamasi ir tokio ploto atveju, kurio atžvilgiu dėl teisių į išmokas už atidėtą žemę skyrimo nėra kreiptasi, jei tuo pačiu metu yra pateikti prašymai dėl kitų teisių į išmokas to ploto atžvilgiu suteikimo. |
|
(60) |
Specialios nuostatos būtinos tam, kad būtų atsižvelgiama į teikiamų pagal įvairias pagalbos už krakmolo gamybai auginamas bulves ir sėklą schemas pagalbos paraiškų ypatumus. Tais atvejais, kai valstybė narė pasirenka galimybę dalyvauti įvairiose pagalbos gyvulininkystei schemose, ūkininkams kreipiantis dėl pagalbos gyvulininkystei ir deklaruojant tuo tikslu pašarų plotą, jei dėl per didelio deklaruoto ploto nebuvo paskirta didesnė išmoka už gyvulius, baudos nenumatomos. |
|
(61) |
Dėl pagalbos gyvulininkystei paraiškose nustatytų neatitikimų atitinkamiems gyvuliams išmokos gali būti neskiriamos. Sumažinimai turėtų būti taikomi nustačius nors vieną gyvulį, kurio atžvilgiu nustatytas neatitikimas, tačiau nežiūrint į sumažinimo laipsnį, sankcijos už tris ar mažiau gyvulius, kurių atžvilgiu rasti neatitikimai, turėtų būti švelnesnės. Visais kitais atvejais sankcijos griežtumas turėtų priklausyti nuo rastų neatitinkančių reikalavimų gyvulių procentinio dydžio. |
|
(62) |
Ūkininkams turėtų būti leidžiama pakeisti galvijus ir avis (ožkas), laikantis nustatytų apribojimų, leistinų pagal atitinkamų sektorių taisykles. Kai susidarius tam tikroms natūralioms aplinkybėms, ūkininkas negali įvykdyti sektorių taisyklių nustatytų išlaikymo įpareigojimų, išmokos neturėtų būti mažinamos ar visai neskiriamos. |
|
(63) |
Jei valstybė narė pasirenka taikyti skerdimo priemokos schemą, atsižvelgiant į skerdyklų svarbą kai kurių pagalbos už galvijus schemų veikimui, reikėtų numatyti nuostatas dėl tokių atvejų, kai skerdyklos dėl didelio aplaidumo arba tyčia išduoda suklastotus sertifikatus ar deklaracijas. |
|
(64) |
Neatitikimų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 133 straipsnyje nurodytų papildomų išmokų atžvilgiu valstybės narės turėtų numatyti sankcijas, ekvivalentiškas numatytosioms išmokų už plotą ir gyvulininkystės pagalbos schemose, jei tokios sankcijos nėra laikomos netinkamomis. O pastaruoju atveju valstybės narės turėtų numatyti ekvivalentiškas tinkamas sankcijas. |
|
(65) |
Priemokų už pieną ir papildomų išmokų atžvilgiu sumažinimai ir jų neskyrimai turėtų būti nustatomi tuo atveju, jei dėl pagalbos kreipęsis ūkininkas nesilaiko nustatyto pieno gamybos įpareigojimo. |
|
(66) |
Kalbant apie kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus, be laipsniško išmokų mažinimų ar jų visiško neskyrimo, atsižvelgiant į proporcingumo principą, turėtų būti numatyta, kad nuo tam tikro momento pakartotiniai to paties kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo pažeidimai, iš anksto perspėjus ūkininką, turėtų būti laikomi sąmoningu įpareigojimo nesilaikymu. |
|
(67) |
Išmokų sumažinimai ir jų neskyrimas dėl reikalavimų atitikimo kriterijų neatitikimo paprastai netaikomi tuomet, kai ūkininkas pateikė faktiškai teisingą informaciją ar kai jis gali kaip nors kitaip parodyti, kad dėl to nėra kaltas. |
|
(68) |
Kompetentingai nacionalinei institucijai bet kuriuo metu pranešusiam apie pagalbos prašymą, kuriame yra klaida, ūkininkui, neatsižvelgiant į tai, dėl kokių priežasčių buvo pateikta neteisinga informacija, išmokos neturėtų būti mažinamos ar visai neskiriamos, jeigu ūkininkui nebuvo pranešta apie kompetentingos institucijos ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir institucija dar nėra informavusi ūkininko apie jo paraiškoje nustatytus neatitikimus. Tas pats turėtų būti taikoma kompiuterinės duomenų bazės neteisingų duomenų atžvilgiu; kai tie duomenys neteisingi tiek apie galvijus, kuriems prašoma skirti išmokas, jei neatitikimai ne tiktai laikomi kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo nevykdymu, bet taip pat pažeidžia ir reikalavimų atitikimo kriterijus, tiek apie galvijus, kuriems neprašoma skirti išmokų, jei tokie neatitikimai yra svarbūs tiktai kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų požiūriu. |
|
(69) |
Kompetentingoms valstybių narių institucijoms mažų sumų vadyba yra varginanti užduotis. Todėl visai tikslinga valstybėms narėms leisti nemokėti mažesnių negu tam tikra minimali riba sumų ir nesikreipti dėl neteisingai sumokėtų sumų gražinimo, kai tos sumos yra minimalios. |
|
(70) |
Turi būti numatytos konkrečios ir išsamios nuostatos siekiant užtikrinti, kad įvairūs to paties ūkininko vienai ar kelioms pagalbos paraiškoms galiojantys sumažinimai yra taikomi teisingai. Šiame reglamente numatyti sumažinimai ir neskyrimai turėtų būti taikomi nepažeidžiant papildomų sankcijų, numatytų pagal kitas Bendrijos nuostatas ar nacionalinius teisės aktus. |
|
(71) |
Jei ūkininkas negali įvykdyti pagal sektoriaus taisykles numatytų įpareigojimų dėl force majeure ar ypatingų aplinkybių, jis neturėtų dėl to prarasti savo teisės į pagalbos išmoką. Reikėtų konkrečiai nurodyti, kurie atvejai kompetentingų institucijų būtų visų pirma pripažįstami ypatingomis aplinkybėmis. |
|
(72) |
Siekiant visoje Bendrijoje užtikrinti vienodą sąžiningumo principo taikymą, jei nustatomos neteisingai išmokėtos sumos, sąlygos, kuriomis tas principas gali būti taikomas, turėtų būti nustatytos nepažeidžiant išlaidų registravimo principo, taikomo sąskaitų apmokėjimui pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ( 5 ). |
|
(73) |
Turėtų būti nustatytos taisyklės, numatančios ištisų ūkių, turinčių tam tikrus įpareigojimus pagal integruota sistema administruojamas tiesioginių išmokų schemas, perdavimo pasekmes. |
|
(74) |
Paprastai valstybės narės turėtų imtis tolesnių veiksmų, būtinų tinkamam šio reglamento veikimui užtikrinti. Prireikus valstybės narės turėtų viena kitai teikti abipusę pagalbą. |
|
(75) |
Komisija turėtų, tam tikrais atvejais, būti informuojama apie valstybių narių veiksmus įdiegiant pakeitimus, joms įgyvendinant integruotą sistemą. Tam, kad Komisija galėtų tinkami vykdyti integruotos sistemos monitoringą, valstybės narės turėtų jai siųsti tam tikrus metinius kontrolės statistinius duomenis. Be to, valstybės narės turėtų Komisijai pranešti apie visas jų taikomas priemones, susijusias su žemės, kurioje yra daugiametės gamyklos, išlaikymu. |
|
(76) |
Reikia nustatyti taisykles, kurių pagrindu pagal moduliavimą, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10 straipsniu, apskaičiuojami dydžių mažinimai, tokiu būdu atsirandant pagrindiniam finansinių priemonių paskirstymo būdui, o taip pat pagal kurias apskaičiuojamos to reglamento 12 straipsnyje nurodytos papildomos pagalbos sumos, siekiant nustatyti tokias taisykles, pagal kurias nustatoma, ar pasiekta tame straipsnyje nurodyta 5 000 eurų viršutinė riba. |
|
(77) |
Šis reglamentas pradedamas taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d. Nuo tos pačios datos turėtų būti panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2419/2001. Tačiau pagalbos paraiškų, susijusių su pardavimo metais ar išmokų laikotarpiais, kurie prasideda iki 2005 m. sausio 1 d., atžvilgiu tas reglamentas turėtų tebegalioti. Būtinos konkrečios nuostatos, užtikrinančios, kad pereinant prie naujos tvarkos, pagal Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 nustatytas taisykles taikomi sumažinimai nedingtų. |
|
(78) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I
DALIS
TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šiuo reglamentu nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 II antraštinėje dalyje numatyto kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (toliau – integruota sistema), įgyvendinimo taisyklės ir išsamios kompleksinio paramos susiejimo, numatyto Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 ( 6 ) 20 ir 103 straipsniuose, įgyvendinimo taisyklės. Juo nepažeidžiamos konkrečios atskiroms pagalbos schemoms skirti reglamentų nuostatos.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
1) ariamoji žemė – tai augalininkystei naudojama žemė arba žemė, kuri išlaikoma geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 ( 7 ) 6 straipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar ši žemė naudojama šiltnamiams, ir į tai, ar ji padengta pastovia arba nepastovia danga;
1a) „žemės ūkio paskirties sklypas“ – tai vientisas žemės plotas, kuriame vienas ūkininkas augina vienos rūšies kultūrą; tačiau jei pagal šį reglamentą reikalaujama pateikti atskirą deklaraciją apie konkrečios rūšies kultūrai auginti naudojamą plotą, ta konkreti paskirtis toliau apriboja minėto žemės ūkio paskirties sklypo naudojimą;
1b) „alyvmedžių sklypas“ – tai alyvmedžiais apsodintas žemės ūkio paskirties sklypas, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1973/2004 ( 8 ) XXIV priedo 1 punkto a papunktyje;
2) daugiametės ganyklos – tai žemė, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga žolė ar kitokie žoliniai pašarai arba ji yra auginama (t. y. pasėta) ir kuri penkerius ar daugiau metų nebuvo įtraukta į ūkio sėjomainą, išskyrus žemę, kuriai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 107 straipsnio 6 dalį taikomos atidėtos žemės schemos, pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2078/92 ( 9 ) atidėtus žemės plotus, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 ( 10 ) 22, 23 ir 24 straipsnius atidėtus plotus ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 ( 11 ) 39 straipsnį atidėtus žemės plotus;
2a) „žolė ar kitokie žoliniai pašarai“ – tai visi žoliniai augalai, kurie paprastai valstybėje narėje natūraliai auga ganykloje arba kurių paprastai dedama į sėklų mišinius žolei ganyklose arba pievose (kurios naudojamos arba nenaudojamos gyvuliams ganyti) auginti. Valstybės narės gali įtraukti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IX priede išvardytas kultūras;
3) „galvijų identifikavimo ir registravimo sistema“ – tai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000 ( 12 ) nustatyta galvijų identifikavimo ir registravimo sistema;
4) „ausies įsagas“ – tai į ausis įsegami įsagai, į kuriuos daroma nuoroda reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio a punkte ir 4 straipsnyje, skirti atskirai nustatyti kiekvieno galvijo tapatybę;
5) „kompiuterinė galvijų duomenų bazė“ – tai Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio b punkte ir 5 straipsnyje nurodyta kompiuterinė duomenų bazė;
6) „gyvulio pasas“ – tai Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio c punkte ir 6 straipsnyje nurodytas gyvulio pasas;
7) „registras“ – tai gyvulių augintojų tvarkomi registrai, vadovaujantis Tarybos direktyvos 92/102/EEB ( 13 ) 4 straipsniu, Tarybos reglamento (EB) Nr. 21/2004 ( 14 ) 5 straipsniu arba Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 atitinkamai 3 straipsnio d punktu ir 7 straipsniu;
8) „galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos elementai“ – tai Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnyje nurodyti elementai;
9) „identifikavimo kodas“ – tai Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas identifikavimo kodas;
10) „pažeidimai“ – tai bet koks atitinkamų konkrečios pagalbos skyrimo taisyklių pažeidimas;
11) „bendroji paraiška“ – tai tiesioginės išmokos paraiška pagal bendrosios išmokos schemą ar kitą su pagalba už plotą susijusią pagalbos schemą, išskyrus pripažintos augintojų grupės pagalbos už apynius paraišką, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68a straipsnio antrąja pastraipa;
12) „su plotu susijusios pagalbos schemos“ – bendrosios išmokos schema, išmoka už apynius Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68a straipsnio antroje pastraipoje nurodytoms pripažintoms augintojų grupėms ir visos to reglamento IV ir IVa antraštinėse dalyse nustatytos pagalbos schemos, išskyrus nustatytąsias tos IV antraštinės dalies 7, 10f, 11 ir 12 skyriuose, to reglamento 143b straipsnio a dalyje nustatytas atskiras išmokas už cukrų ir to reglamento 143bb straipsnyje nustatytas atskiras išmokas už vaisius ir daržoves;
13) „pagalbos gyvulininkystei paraiška“ – tai paraiška pagalbos išmokai gauti pagal priemokos už avis ir ožkas schemą ir išmokų už jautieną ir veršieną schemą, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 11 ir 12 skyriuose;
14) „pagalbos paraiška priemokai už pieną gauti“ – tai paraiškos pagalbos išmokoms gauti pagal priemokos už pieną ir papildomos išmokos schemą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 7 skyriuje;
15) „naudojimas“ – tai ploto naudojimas, turint omenyje įvairių rūšių pasėlius arba dirvos dangos sluoksnį arba pasėlių nebuvimą;
16) „išmokų už galvijieną schemos“ – tai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 121 straipsnyje nurodytos schemos;
17) „priemokų už avis ir ožkas schemos“ – tai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 111 straipsnyje nurodytos schemos;
18) „galvijai, už kuriuos prašoma skirti pagalbą“ – tai galvijai, dėl kurių kreipiamasi gyvulininkystei numatytos pagalbos pagal išmokų už galvijieną schemas;
19) „galvijai, už kuriuos neprašoma skirti pagalbos“ – tai galvijai, dėl kurių nesikreipta gyvulininkystei numatytos pagalbos, bet kurie potencialiai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal išmokų už galvijieną schemas;
20) „Išlaikymo laikotarpis“ – laikotarpis, per kurį pagalbos paraiškoje nurodytas gyvulys turi būti laikomas ūkyje, kaip numatyta šiose nuostatose:
a) Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 90 ir 94 straipsniuose dėl specialių priemokų už jaučius;
b) Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 101 straipsnyje dėl priemokos už karves žindenes;
c) Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 123 straipsnyje dėl skerdimo priemokos;
d) Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 70 straipsnio 1 dalyje dėl priemokų už avis ir ožkas;
21) „gyvulio laikytojas“ – tai fizinis ar juridinis nuolat arba laikinai, įskaitant jo gabenimo ir buvimo rinkoje laikotarpiu, už gyvulius atsakingas asmuo;
22) „nustatytas plotas“ – tai plotas, atitinkantis visas pagalbos skyrimo taisyklėse išdėstytus reikalavimus; bendrosios išmokos schemos atveju deklaruotas plotas gali būti laikomas nustatytu plotu tiktai tuomet, jei tas plotas faktiškai siejamas su atitinkamu teisių į išmokas skaičiumi;
23) „nustatytas gyvulys“ – tai gyvulys, atitinkantis visus pagalbos skyrimo taisyklėse išdėstytus reikalavimus;
24) „priemokos mokėjimo laikotarpis“ – tai laikotarpis, į kurį daroma nuoroda pagalbos paraiškose, nesvarbu kada jos pateiktos;
25) „geografinė informacinė sistema“ – (toliau – GIS) tai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnyje nurodyti kompiuterizuotos geografinės informacinės sistemos metodai;
26) „referencinis sklypas“ – tai geografiškai nustatytas ribas turintis plotas, valstybės narės tapatybės nustatymo sistemoje, į kurią daroma nuoroda Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 18 straipsnyje, išlaikęs unikalų GIS suteiktą tapatybės numerį;
27) „grafinė medžiaga“ – tai žemėlapiai ir kiti dokumentai, kuriais naudodamiesi pagalbos prašytojai ir valstybės narės keičiasi GIS informacija;
28) „nacionalinė geodetinė sistema“ – tai koordinuota referencinė sistema, leidžianti atlikti visų konkrečios valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų standartinius matavimus ir nustatyti unikalią jų tapatybę; jei valstybėje narėje naudojama kitokia koordinuota sistema, ji turi būti suderinama su kitose valstybėse narėse naudojamomis sistemomis;
29) „mokėjimo agentūra“ – tai Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 ( 15 ) 4 straipsnyje nurodytos institucijos ir įstaigos;
30) „kompleksinis paramos susiejimas“ – teisės aktų nustatyti valdymo bei geros žemės ūkio ir aplinkosauginės būklės reikalavimai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 ir 5 straipsniuose;
31) „kompleksinio susiejimo sritys“ – tai kitose srityse teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 straipsnio 1 dalyje, ir gera žemės ūkio ir aplinkos apsaugos būklė remiantis to reglamento 5 straipsniu;
32) „teisės aktas“ – kiekviena Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priede išvardyta direktyva ir reglamentas; tačiau to reglamento III priedo 7 ir 8 punktuose nurodyta direktyva ir reglamentai sudaro vieną atskirą teisės aktą;
33) „standartas“ – tai valstybių narių pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnį ir IV priedą apibrėžti standartai ir įsipareigojimai išlaikyti žemę, kurioje yra daugiametė ganykla, kaip nustatyta to reglamento 4 straipsnyje;
34) „reikalavimas“ – kai šis terminas vartojamas kompleksinio susiejimo kontekste, jis reiškia kiekvieną teisės aktų nustatytą valdymo reikalavimą, minimą konkrečiame teisės akte bet kuriame iš straipsnių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priede, besiskiriantį savo esme nuo kitų to paties teisės akto nustatytų reikalavimų;
35) „nesilaikymas“ – tai bet koks reikalavimų ar standartų nesilaikymas;
36) „specializuotos kontrolės įstaigos“ – tai šio reglamento 42 straipsnyje nurodytos nacionalinės kompetentingos kontrolės institucijos, kurios, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 25 straipsnio 2 dalies pirmąja pastraipa, yra atsakingos už teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų bei geros žemės ūkio ir aplinkosauginės būklės atitikimo užtikrinimą;
37) „nustatytas individualus referencinis kiekis“ – tai individualus referencinis kiekis, kurį ūkininkas turi teisę gauti.
Taikant kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus, apibrėžtus Reglamento (EB) Nr. 479/2008 20 ir 103 straipsniuose, „nuo mokėjimo“ reiškia nuo metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais buvo pirmą kartą sumokėta, sausio 1 d.
Šiame reglamente „naujosios valstybės narės“ – tai Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija.
3 straipsnis
Žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, išlaikymas valstybės narės lygiu
1. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje numatytų išimčių, valstybės narės pagal straipsnio pirmąją dalį užtikrina, kad būtų išlaikomas žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, santykinis dydis palyginti su bendru žemės ūkio paskirties plotu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 796/2004 2 straipsnio a punkte. Šis įpareigojimas taikomas nacionaliniu ir regioniniu lygiu.
Tačiau tais atvejais, kai išlaikomas pagal straipsnio 4 dalies a punktą nustatytas žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, kiekis absoliutine išraiška, laikoma, kad Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytas įpareigojimas yra vykdomas.
2. Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas santykinis dydis nesumažėtų žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, nenaudai daugiau kaip 10 %, skaičiuojant nuo to paties reglamento 5 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodyto atitinkamų referencinių metų dydžio (toliau – referencinis santykinis dydis)
3. Straipsnio 1 dalyje nurodytas santykinis dydis nustatomas kiekvienais metais, remiantis ūkininkų deklaruotais už tuos metus plotais.
4. ►M1 Valstybėms narėms, išskyrus naujas valstybes nares, referencinis santykinis dydis nustatomas taip: ◄
a) žemė, kurioje yra daugiametė ganykla, yra 2003 m. ūkininkų deklaruota žemė, kurioje yra daugiametė ganykla, prie jos pridėjus 2005 m. pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalį deklaruotą žemę, kurioje yra daugiametė ganykla, ir kuri 2003 m. tegalėjo būti deklaruota tiktai kaip pieva, jei ūkininkas negali įrodyti, kad 2003 m. toje žemėje nebuvo daugiametės ganyklos.
2005 m. deklaruoti kaip žemė, kurioje yra daugiametė ganykla, ir kurie 2003 m. atitiko išmokų už lauko kultūrų plotus reikalavimus pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1251/1999 dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų paramos sistemos sukūrimo ( 16 ) 1 straipsnio 3 dalį, plotai yra diskontuojami.
Žemė, kurioje 2003 m. buvo daugiametė ganykla ir kuri nuo 2003 m. buvo apželdinta mišku ar bus apželdinta mišku pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą, yra diskontuojama;
b) bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas yra 2005 m. bendras ūkininkų deklaruotas žemės ūkio paskirties žemės plotas.
5. Naujoms valstybėms narėms, kurios 2004 m. netaikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnyje nurodytos bendrosios išmokos už plotą schemos, referencinis santykinis dydis nustatomas taip:
a) žemė, kurioje yra daugiametė ganykla – tai daugiametės ganyklos žemės plotas, kurį 2004 m. ūkininkai deklaravo, taip pat 2005 m. pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalį deklaruota žemė, kurioje yra daugiametė ganykla ir kuri pagal 2004 m. deklaraciją buvo naudojama tiktai ganyklai, nebent kai ūkininkas gali įrodyti, kad 2004 m. tokioje žemėje nebuvo daugiametės ganyklos.
Žemės plotai, kurie 2005 m. buvo deklaruoti kaip daugiametė ganykla, o 2004 m. už juos galėjo būti skiriamos išmokos už lauko kultūrų plotą vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 1 straipsnio 3 dalimi, yra neįtraukiami.
Žemė, kurią pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą ketinama apželdinti mišku, yra neįtraukiama;
b) bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas – tai 2005 m. ūkininkų deklaruotas bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas.
6. Naujoms valstybėms narėms, kurios 2004 m. taikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnyje nurodytą bendrosios išmokos už plotą schemą, referencinis santykinis dydis nustatomas taip:
a) žemė, kurioje yra daugiametė ganykla – tai daugiametės ganyklos žemė, kurią 2005 m. pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalį ūkininkai deklaravo;
b) bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas – tai 2005 m. ūkininkų deklaruotas žemės ūkio paskirties žemės plotas.
7. Bulgarijai ir Rumunijai orientacinė norma nustatoma taip:
a) daugiametės ganyklos žemės plotas – daugiametės ganyklos žemės plotas, kurį ūkininkai deklaravo 2007 m. pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalį;
b) bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas – tai 2007 m. ūkininkų deklaruotas bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas.
4 straipsnis
Žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, išlaikymas individualiu lygiu
1. Jei nustatoma, kad šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas santykinis dydis konkrečioje valstybėje narėje mažėja, toji valstybė narė nacionaliniu arba regioniniu lygiu įpareigoja ūkininkus, kurie teikia pagalbos paraiškas pagal bet kurią Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytą tiesioginių išmokų schemą, nepertvarkyti žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, į kitos paskirties žemę be išankstinio leidimo.
Jei pirmojoje pastraipoje nurodytas leidimas išduodamas su sąlyga, kad žemės plotas būtų paskirtas daugiametei ganyklai, tokia žemė nuo pirmos jos pertvarkymo dienos yra laikoma daugiamete ganykla, nukrypstant nuo 2 straipsnio 2 punkte pateikto apibrėžimo. Tokie plotai nuo pertvarkymo dienos penkerius metus iš eilės naudojami žolei ar kitokiems žoliniams pašarams auginti.
2. Jei paaiškėja, kad neįmanoma užtikrinti šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto įpareigojimo įvykdymo, valstybė narė ne tik imasi straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, bet taip pat nacionaliniu arba regioniniu lygiu nustato įpareigojimą ūkininkams, kurie teikia pagalbos paraiškas pagal bet kurią Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytą tiesioginių išmokų schemą, vėl pertvarkyti žemę taip, kad joje būtų daugiametė ganykla, jei ūkininkai savo dispozicijoje turi žemės, kuri iš žemės, kurioje buvo daugiametė ganykla, buvo pertvarkyta į kitos paskirties žemę.
Šis įpareigojimas 2005 m. galioja žemės, pertvarkytos į kitos paskirties žemę, atžvilgiu nuo atitinkamos datos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą. Nuo 2006 m. sausio 1 d. šis įpareigojimas taikomas žemės, pertvarkytos į kitos paskirties žemę, atžvilgiu nuo 24 mėnesių laikotarpio, skaičiuojamo nuo paskutinės datos, kurią vėliausiai turėjo būti pateiktos bendrosios paraiškos konkrečioje valstybėje narėje pagal šio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, pradžios dienos.
Tokiu atveju ūkininkai gali tam tikrą to ploto procentinę dalį vėl pertvarkyti į žemę, kurioje būtų daugiametė ganykla, arba kitą tokio paties dydžio plotą paskirti daugiametei ganyklai. Ta procentinė dalis apskaičiuojama remiantis ūkininko turėtos daugiametės ganyklos ploto dydžiu ir pusiausvyrai atstatyti reikalingu ploto dydžiu.
Tačiau, jei žemė buvo pertvarkyta į kitos paskirties žemę prieš ją perleidžiant, šis įpareigojimas taikomas tiktai tuomet, jei perleidimas įvyko įsigaliojus šiam reglamentui.
Nukrypstant nuo 2 straipsnio 2 punkto, vėl pertvarkyti į daugiametę ganyklą ar daugiametei ganyklai naujai paskirti žemės plotai laikomi „daugiamete ganykla“ nuo pirmos ploto pertvarkymo vėl į daugiametę ganyklą ar ploto paskyrimo daugiametei ganyklai dienos. ►M1 Tokie plotai nuo jų pertvarkymo dienos penkerius metus iš eilės yra naudojami žolei ar kitokiems žoliniams pašarams auginti. ◄
3. Tačiau straipsnio 1 ir 2 dalyse ūkininkams nustatytas įpareigojimas netaikomas, jei ūkininkai žemės plotą pertvarkė į daugiametę ganyklą pagal atitinkamas programas, laikydamiesi 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2078/92 dėl suderinamų su aplinkos apsaugos reikalavimais ir kaimo išlaikymu žemės ūkio gamybos metodų ( 17 ) ir 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus ( 18 ) bei 1994 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1017/1994 dėl žemės, šiuo metu apsėtos lauko kultūromis, pertvarkymo į ekstensyviąją gyvulininkystę Portugalijoje ( 19 ).
II
DALIS
INTEGRUOTA ADMINISTRAVIMO IR KONTROLĖS SISTEMA
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROJI DALIS
5 straipsnis
Ūkininkų tapatybės nustatymas
Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnio 3 dalies, to reglamento 18 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta bendra kiekvieno ūkininko tapatybę registruojančia sistema yra užtikrinama unikali visų to paties ūkininko paduotų pagalbos paraiškų identifikacija.
6 straipsnis
Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimas
1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnyje nurodyta žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema veikia referencinio sklypo, kaip, pvz., kadastrinio sklypo arba gamybos vieneto lygiu, kas užtikrina unikalų kiekvieno referencinio sklypo identifikavimą.
Be to, valstybės narės užtikrina patikimą žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimą ir ypač reikalauja bendroje paraiškoje nurodyti išsamius duomenis ar kartu su ja pateikti kompetentingos institucijos nurodytus dokumentus, kuriais remiantis galima nustatyti žemės ūkio paskirties sklypų vietovę ir juos išmatuoti. GIS veikia nacionalinių geodetinių sistemų pagrindu.
2. Valstybės narės užtikrina, kad mažiausiai 75 % referencinių sklypų atžvilgiu yra paduotos pagalbos paraiškos ir mažiausiai 90 % ploto atitinka numatytus dalyvavimui bendrosios išmokos schemoje kriterijus. Įvertinimas atliekamas kasmet, naudojant tinkamus statistinius metodus.
▼M5 —————
7 straipsnis
Teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema
1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 21 straipsnyje numatyta teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema yra elektroninis registras valstybės narės lygiu ir visų pirma užtikrina veiksmingą šio reglamento 24 straipsnyje numatytų kryžminių patikrinimų atžvilgiu teisių į išmokas sietį, o ypač šių jos elementų:
a) turėtojas;
b) vertė;
c) steigimo data;
d) paskutinio aktyvinimo data;
e) kilmė, visų pirma priskyrimo požiūriu, ar tai originalus ar nacionalinis rezervas, pirkimas, nuoma, paveldėjimas;
f) teisės į išmokas rūšis, visų pirma teisių, kurioms taikomos specialios Reglamento (EB) Nr. 73/2009 44 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir pagal to paties reglamento 68 straipsnio 1 dalies c punktą suteiktų teisių;
g) kai taikoma, regioniniai apribojimai.
2. Valstybės narės, kuriose yra daugiau negu viena mokėjimo agentūra, gali nuspręsti naudotis elektroniniu registru mokėjimo agentūros lygiu. Tokiu atveju valstybė narė užtikrina, kad skirtingi registrai būtų suderinami vienas su kitu.
8 straipsnis
Bendrieji principai dėl žemės ūkio paskirties sklypų
1. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, laikoma, kad žemės ūkio paskirties sklypas, kuriame yra medžių, atitinka pagalbos už plotą schemų reikalavimus, jeigu žemės ūkio veikla arba, jei taikoma, numatoma gamyba jame gali būti vykdoma panašiai kaip to paties ploto sklypuose, kuriuose nėra medžių.
2. Jei plotas naudojamas kaip bendra žemė, kompetentingos institucijos sąlygiškai paskirsto jį atskiriems ūkininkams proporcingai tai ploto daliai, kuria ūkininkas naudojasi arba kuria naudotis turi teisę.
9 straipsnis
Kompleksiniam paramos susiejimui taikoma kontrolės sistema
Valstybės narės įdiegia sistemą, užtikrinančią veiksmingą kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų laikymąsi. Ši sistema pagal šio reglamento III antraštinės dalies III skyrių visų pirma nustato:
a) kaip specializuotoms kontrolės įstaigoms ir (arba), kai taikoma, per koordinuojančią Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą instituciją perduoti reikalingą informaciją apie ūkininkus, kurie kreipiasi į mokėjimo agentūrą dėl tiesioginių išmokų, tais atvejais, kai kompetentinga kontrolės institucija nėra mokėjimo agentūra;
b) kontrolinių mėginių atrinkimui taikytinus metodus;
c) atliekamų patikrinimų pobūdžio ir masto nuorodas;
d) kontrolės ataskaitas, kuriose visų pirma nurodomi aptikti neatitikimai bei įvertinamas nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumas, mastas, pastovumas ir pasikartojimas;
e) kaip iš specializuotų kontrolės įstaigų perduoti kontrolės atskaitas mokėjimo agentūrai arba Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 23 straipsnio 3 dalyje nurodytai koordinuojančiai institucijai arba abiem, kai kompetentinga kontrolės institucija nėra mokėjimo agentūra;
f) mokėjimo agentūros naudojamą sumažinimo ir neskyrimo sistemos taikymo tvarką.
Be to, valstybės narės gali numatyti tvarką, pagal kurią ūkininkas nurodo mokėjimo agentūrai elementus, reikalingus nustatyti jam taikomus reikalavimus ir standartus.
10 straipsnis
Su kompleksinio paramos susiejimo patikrinimais susijusios pagalbos išmokėjimas
▼M16 —————
2. Jei šio reglamento III antraštinės dalies III skyriuje nurodytų kompleksinio paramos susiejimo patikrinimų neįmanoma užbaigti iki išmokėjimo laikotarpio, bet kokios neteisėtai išmokėtos sumos sugrąžinamos, vadovaujantis šio reglamento 73 straipsniu.
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
PAGALBOS PARAIŠKOS
I
SKYRIUS
BENDROJI PARAIŠKA
11 straipsnis
Bendrosios paraiškos pateikimo data
1. Besikreipiantis dėl pagalbos pagal bet kurią su plotu susijusią pagalbos schemą ūkininkas per metus gali pateikti tiktai vieną paraišką.
Ūkininkas, kuris kreipiasi pagalbos ne pagal su plotu susijusią pagalbos schemą, o pagal kitą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede nurodytą pagalbos schemą, arba paramos pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 11,12 ir 98 straipsnius ir kuris turi Reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio h punkto apibrėžtį atitinkančių žemės ūkio paskirties plotų, teikia bendrosios paraiškos formą, kurioje išvardija šiuos plotus pagal šio reglamento 14 straipsnį.
Ūkininkas, kuriam taikomi tik Reglamento (EB) Nr. 479/2008 20 ir 103 straipsniuose numatyti kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai, kiekvienais kalendoriniais metais, kuriais minėti įpareigojimai taikomi, pateikia bendrosios paraiškos formą.
Tačiau valstybės narės gali atleisti ūkininkus nuo antroje ir trečioje pastraipoje numatytų įpareigojimų, jei atitinkama informacija kompetentingoms institucijoms yra žinoma iš kitų administravimo ir kontrolės sistemų, garantuojančių suderinamumą su integruota sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 26 straipsnį.
2. ►M1 Bendroji paraiška paduodama iki valstybės narės nustatomos datos, bet ne vėliau kaip gegužės 15 d. Tačiau Estija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Švedija gali nustatyti vėlesnę datą, bet ne vėliau kaip birželio 15 d. ◄
Tam tikrose zonose, kur dėl išimtinių klimato sąlygų neįmanoma laikytis įprastų datų, Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, šios straipsnio dalies pirmojoje pastraipoje nurodytas datas gali būti leista atidėti.
Nustatydamos tokią datą, valstybės narės atsižvelgia į laikotarpį, reikalingą visiems atitinkamiems duomenims surinkti tam, kad būtų užtikrinama tinkama administracinė ir finansinė pagalbos vadyba ir sudaromas efektyvių kontrolių tvarkaraštis, visų pirma atsižvelgdamos į pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 3 dalį nustatomą datą.
3. Jei už to paties ūkininko dalyvavimo pagalbos schemose, kurioms pateikiama bendroji paraiška, vadybą atsako daugiau negu viena mokėjimo agentūra, valstybė narė imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad šiame straipsnyje reikalaujama informacija būtų prieinama visoms susijusioms mokėjimo agentūroms.
12 straipsnis
Bendrosios paraiškos turinys
1. Bendrojoje paraiškoje nurodoma visa pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimui nustatyti reikalinga informacija, visų pirma:
a) ūkininko tapatybė;
b) atitinkama pagalbos schema ar schemos;
c) pagal 7 straipsnyje nurodytą teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistemą nustatomos teisės į išmokas, skiriamas pagal bendrosios išmokos schemą;
d) detalės, leidžiančios nustatyti visų ūkyje turimų žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimą, jų plotą nurodant hektarais dviejų ženklų po kablelio tikslumu, jų vietą ir, kai taikoma, jų panaudojimą, taip pat nurodoma, ar žemės ūkio paskirties sklypas yra drėkinamas;
e) atitinkamais atvejais alyvmedžių plotas, išreikštas alyvmedžių auginimo GIS-ha, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 XXIV priedo 2 ir 3 punktais;
f) ūkininko pareiškimas, kad jis yra susipažinęs su dalyvavimo atitinkamose pagalbos schemose reikalavimais.
2. Siekiant nustatyti šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas teises į išmokas, pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 19 straipsnio 2 dalį ūkininkams pateiktose iš anksto nustatytose formose išvardijamos galimos teisės į išmokas, vadovaujantis 7 straipsnyje numatyta teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema.
3. ►M16 Siekiant identifikuoti šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus visus vieno ūkio žemės ūkio paskirties sklypus, pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 19 straipsnio 2 dalį ūkininkams pateiktose iš anksto nustatytose formose nurodomas didžiausias kiekvieno referencinio sklypo pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis žemės plotas pagal bendrosios išmokos schemą arba pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą. ◄ Be to, vadovaujantis tomis pačiomis nuostatomis, ūkininkui pateiktoje grafinėje medžiagoje nurodomos referencinių sklypų ribos bei unikali jų identifikacija, o ūkininkas nurodo kiekvieno žemės ūkio paskirties sklypo vietą.
Valstybėse narėse, kurios į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnyje nurodytą žemės ūkio sklypų identifikavimo sistemą įtraukia alyvuogių auginimo geografinę informacinę sistemą, alyvmedžių sklypo atveju ūkininkui pateiktoje grafinėje medžiagoje nurodomas kiekvieno alyvmedžių sklypo pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančių alyvmedžių skaičius bei jų išdėstymas sklype ir alyvmedžių plotas, išreikštas alyvmedžių auginimo GIS-ha pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 XXIV priedo 3 punktą.
Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10b skyriuje numatytos pagalbos už alyvmedžių giraites paraiškos atveju, ūkininkui pateiktoje grafinėje medžiagoje nurodomas kiekvienam alyvmedžių sklypui:
a) reikalavimų neatitinkančių alyvmedžių skaičius ir jų išsidėstymas sklype;
b) alyvmedžių plotas, išreikštas alyvmedžių auginimo GIS-ha, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 XXIV priedo 2 punktu;
c) kategorija, pagal kurią prašoma skirti pagalbą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110i straipsnio 2 dalyje;
d) tam tikrais atvejais nurodoma, kad sklypui taikoma Komisijos patvirtinta programa, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1638/98 ( 20 ) 4 straipsnyje, ir atitinkamų alyvmedžių skaičius ir jų išsidėstymas sklype.
4. Pateikdamas paraišką, ūkininkas pakoreguoja 2 ir 3 dalyse nurodytą iš anksto atspausdintą formą, jeigu atsirado pakeitimų, visų pirma susijusių su teisių į išmokas perdavimu remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 46 straipsniu, arba jeigu iš anksto atspausdintoje formoje yra neteisingos informacijos.
►M10 Jei koreguojamas referencinio sklypo plotas, ūkininkas deklaruoja naujausią kiekvieno susijusio žemės ūkio paskirties sklypo plotą ir prireikus nurodo naująsias referencinio sklypo ribas. ◄ Tačiau jeigu grafinėje medžiagoje neteisingai nurodytas alyvmedžių išsidėstymas, ūkininkas neprivalo nurodyti susidariusį teisingą plotą, išreikštą alyvmedžių auginimo GIS-ha, bet nurodo tik faktinį medžių išsidėstymą.
13 straipsnis
Specifiniai su bendrąja paraiška susiję reikalavimai
1. Jei ūkininkas ketina auginti kanapes pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio nuostatas arba auginti pluoštines kanapes, kaip nurodyta to reglamento 106 straipsnyje, bendroje paraiškoje turi buti nurodyta:
a) visa informacija, reikalinga kanapėmis užsėtiems sklypams identifikuoti, nurodant jų sėklų veisles;
b) duomenys apie sunaudotas sėklas (kg/ha);
c) oficialios sėklų pakuotės etiketės, remiantis Tarybos direktyva 2002/57/EB ( 21 ), ypač jos 12 straipsniu.
Tačiau, nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto, jei sėjama vėliau negu bendrosios paraiškos padavimo galutinis terminas, etiketės pristatomos vėliausiai iki birželio 30 dienos; jei etiketes taip pat reikia pateikti kitoms nacionalinėms institucijoms, valstybės narės gali numatyti, kad pagal šį punktą pristatytos etiketės vėliau turi būti gražinamos ūkininkui. Ant grąžintų etikečių turi būti pažymėta, kad jos buvo naudojamos teikiant paraišką.
Jei, teikiant pagalbos paraišką gauti išmoką už pasėlių plotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10 skyrių, deklaruojamas pluoštinių linų arba kanapių auginimas, kaip nurodyta to reglamento 106 straipsnyje, kartu su bendra paraiška pateikiama tame straipsnyje numatytos sutarties arba įsipareigojimo kopija, nebent valstybė narė yra numačiusi galimybę tą kopiją pristatyti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 dienos.
2. Jei atidėta žemė naudojama pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 107 straipsnio 3 dalies pirmą įtrauką, bendrojoje paraiškoje turi būti pateikti pagal taikomas sektoriaus taisykles reikalaujami įrodymai.
3. Pateikiant pagalbos paraiškas konkrečiai priemokai už kietųjų kviečių kokybę, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 1 skyriuje ir priedui už kietuosius kviečius bei specialiai to reglamento 105 straipsnyje numatytai pagalbai gauti, bendrojoje paraiškoje, laikantis valstybės narės nustatytų taisyklių, turi būti pateikti įrodymai, jog buvo panaudotas mažiausias sertifikuotos kietųjų kviečių sėklos kiekis.
4. Pateikiant pagalbos paraiškas konkrečiai išmokai už ryžių pasėlius, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 3 skyriuje, bendrojoje paraiškoje turi būti nurodoma pasėtų ryžių veislė ir atitinkamų sklypų identifikavimas.
5. Jei pateikiama pagalbos už riešutmedžių plotą paraiška, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 4 skyriuje, vienoje paraiškoje nurodomas riešutmedžių skaičius pagal atskiras rūšis.
6. Teikiant paraiškas pagalbai už energetinius augalus gauti, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 5 skyriuje, su bendrąja paraiška turi būti pateikiama pareiškėjo su surinkėju arba pirmuoju perdirbėju pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 25 straipsnį sudarytos sutarties kopija, o teikiant paraišką pagal to paties reglamento 33 straipsnio 2 dalį – tame straipsnyje nurodyta raštiška deklaracija.
7. Pateikiant paraiškas pagalbai už krakmolo gamybai skirtas bulves, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 6 skyriuje, su bendrąja paraiška turi būti pateikiama auginimo sutarties kopija; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą kopiją pristatyti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos.
8. Pateikiant paraiškas pagalbai už sėklą gauti, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 9 skyriuje, su bendrąja paraiška turi būti pateikiama:
a) auginimo sutarties arba auginimo deklaracijos kopija; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą kopiją pristatyti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 dienos;
b) nuoroda į kiekviename sklype pasodintos sėklos rūšis;
c) nuoroda į pagamintos sertifikuotos sėklos kiekį, nurodant jį po 50 kg iki vieno skaičiaus po kablelio; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą informaciją pateikti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki po derliaus nuėmimo einančių metų birželio 15 dienos;
d) nurodyto sėklos kieko oficialų sertifikavimą patvirtinančių dokumentų kopija; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą informaciją pateikti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki po derliaus nuėmimo einančių metų gegužės 31 dienos.
9. Pateikiant paraiškas papildomai pagalbai už apynius, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68a straipsnyje, bendrojoje paraiškoje turi būti nurodyti atitinkami plotai.
10. Pateikiant paraiškas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyriuje numatytai specialiajai pagalbai už medvilnę gauti, vienoje paraiškoje nurodoma:
a) naudotos medvilnės sėklos veislės pavadinimas;
b) kai taikoma, patvirtintos tarpšakinės organizacijos, kuriai priklauso ūkininkas, pavadinimas ir adresas.
11. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10b skyriuje numatytos pagalbos už alyvmedžių giraites paraiškos atveju, vienoje paraiškoje nurodomas kiekviename alyvmedžių sklype esančių toliau nurodytų alyvmedžių skaičius ir jų išsidėstymas sklype:
a) alyvmedžių, išrautų ir pakeistų kitais alyvmedžiais;
b) alyvmedžių, išrautų ir nepakeistų kitais alyvmedžiais;
c) papildomai pasodintų alyvmedžių.
12. Pateikiant paraiškas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10c skyriuje numatytai pagalbai už tabaką gauti, vienoje paraiškoje nurodoma:
a) Reglamento (EB) Nr. 110k straipsnio c punkte nurodytos auginimo sutarties kopija arba nuoroda į jos registracijos numerį;
b) kiekviename žemės ūkio paskirties sklype auginamo tabako veislė;
c) kompetentingos institucijos išduoto kontrolės sertifikato, kuriame nurodomas pirminiam perdirbėjui pristatyto džiovintų tabako lapų kiekis kilogramais, kopija.
Valstybės narės gali numatyti, kad c punkte nurodyta informacija gali būti atskirai pateikiama vėlesne data, tačiau ne vėliau kaip iki kitų derliaus metų gegužės 15 d.
▼M8 —————
13a. Taikant pereinamojo laikotarpio išmokas už vaisius ir daržoves, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10g skyriuje, arba pereinamojo laikotarpio išmokas už minkštuosius vaisius, numatytas tos antraštinės dalies 10h skyriuje, vienoje paraiškoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171db straipsnį pateikiama perdirbimo sutarties ar tiekimo įsipareigojimo kopija.
Valstybės narės gali numatyti, kad pirmoje pastraipoje nustatytą informaciją būtų galima pateikti atskirai iki vėlesnės datos, bet ne vėliau kaip iki paraiškos teikimo metų gruodžio 1 d.
14. Kompetentinga institucija, kai įmanoma, informacijos, kurią būtina pateikti šiame straipsnyje nurodytuose patvirtinamuosiuose dokumentuose, gali tiesiogiai pareikalauti iš informacijos šaltinio.
14 straipsnis
Bendrosios su bendrąja paraiška ir deklaracijomis susijusios taisyklės, reglamentuojančios tam tikrus ploto naudojimo atvejus
Plotų naudojimo atvejai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnyje ir išvardyti to reglamento VI priede, taip pat pluoštiniams linams auginti naudojami plotai arba plotai, kurie deklaruojami siekiant gauti specialiąją Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje nustatytą paramą, jeigu tų plotų nereikia deklaruoti pagal šio reglamento 13 straipsnį, deklaruojami bendrosios paraiškos formos skiltyje su atskiru antraštiniu pavadinimu.
◄
Be to, jeigu valstybė narė naudojasi Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68a straipsnyje numatyta galimybe skirti išmokas to straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytoms pripažintoms augintojų grupėms, ūkininkas apyniams auginti skirtus žemės ūkio paskirties sklypus taip pat deklaruoja bendrosios paraiškos formos skiltyje su atskiru antraštiniu pavadinimu. Tokiu atveju ūkininkas bendrosios paraiškos formoje taip pat nurodo savo narystę atitinkamoje augintojų grupėje.
Plotų naudojimo atvejai, nepatenkantys į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse numatytas pagalbos schemas bei neįtraukti į to reglamento V priedą, deklaruojami vienoje ar keliose skiltyse su antraštiniu pavadinimu „kiti naudojimo“ atvejai.
Valstybės narės gali priimti nuostatą, kad pirmoji ir antroji pastraipos nebūtų taikomos, jei tose pastraipose minima informacija kompetentingoms institucijoms yra žinoma iš kitų administravimo ir kontrolės sistemų, garantuojančių suderinamumą su integruota sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 26 straipsnį.
1a. Jeigu kuriais nors metais ūkininkas nedeklaruoja visų 1 dalyje nurodytų plotų, o skirtumas tarp bendrojoje paraiškoje deklaruoto bendro ploto ir deklaruoto ploto bei bendro nedeklaruotų sklypų ploto sudaro daugiau kaip 3 % deklaruoto ploto, bendra tiesioginių mokėtinų išmokų tam ūkininkui už tuos metus suma mažinama iki 3 % priklausomai nuo neatitikimų dydžio.
Jei ūkininkui pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 20 ir 103 straipsnius taikomi kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai, pirmoji pastraipa taip pat taikoma to reglamento 11, 12 ir 98 straipsniuose numatytoms išmokoms. Išmokos sumažinimo procentinis dydis taikomas visai išmokėtinai sumai, padalytai iš metų skaičiaus, nurodyto to reglamento 20 ir 103 straipsniuose.
2. Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais valstybės narės gali nukrypti nuo 12 ir 13 straipsnių nuostatų, jei paskutinę bendrosios paraiškos padavimo dieną teisės į išmokas dar nėra galutinai nustatytos.
Valstybės narės tomis pačiomis sąlygomis taip pat gali leisti daryti pakeitimus, susijusius su naudojimu ar pagalbos schemomis bendrojoje paraiškoje jau deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų atžvilgiu.
Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos taip pat taikomos pirmaisiais metais, kai nauji sektoriai įtraukiami į bendrosios išmokos schemą ir su šiuo įtraukimu susijusių ūkininkų teisės į išmokas dar nėra iki galo nustatytos.
3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad visas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinę dalį pagalbos paraiškas apima bendroji paraiška. Tokiu atveju šios antraštinės dalies II ir III skyriai konkrečių pagalbos pagal tas schemas taikymui nustatytų reikalavimų atžvilgiu taikomi mutatis mutandis.
4. Kiekviena valstybė narė nustato mažiausią žemės ūkio paskirties plotų, kuriems galima pateikti paraiškas, dydį. Tačiau mažiausias dydis negali viršyti 0,3 ha.
15 straipsnis
Bendrosios paraiškos pakeitimai
1. Pasibaigus bendrosios paraiškos pateikimo terminui, kai kuriais konkrečiais atvejais individualūs žemės ūkio paskirties sklypai, siejami su atitinkamomis teisėmis į išmokas ir dar nedeklaruoti bendrosios paraiškos formoje, kreipiantis dėl dalyvavimo pagalbos už plotą schemose, gali būti įrašomi į bendrąją paraišką, jei atitinka atitinkamų pagalbos schemų reikalavimus.
Tomis pačiomis sąlygomis gali būti daromi pakeitimai, susiję su naudojimu ar pagalbos schemomis bendrojoje paraiškoje jau deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ar teisių į išmokas atžvilgiu.
Jei pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodyti pakeitimai turi įtakos kokiems nors teiktiniems patvirtinamiesiems dokumentams arba sutartims, susijusius pakeitimus leidžiama daryti ir tuose dokumentuose arba sutartyse.
2. Nepažeidžiant pagal 11 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos nustatytų bendrosios paraiškos padavimo datų, ne vėliau kaip iki atitinkamų kalendorinių metų gegužės 31 dienos apie pakeitimus, padarytus pagal šio straipsnio 1 dalį, raštu pranešama kompetentingai institucijai, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą, Suomiją ir Švediją, kuriose kompetentingoms institucijoms pranešama ne vėliau kaip iki atitinkamų kalendorinių metų birželio 15 dienos.
▼M16 —————
3. Jei kompetentinga institucija jau yra informavusi ūkininką apie bendrojoje paraiškoje nustatytus neatitikimus arba pranešusi apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir, jei patikrinimo vietoje metu buvo nustatyti neatitikimai, daryti žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose buvo nustatyti neatitikimai, pakeitimus pagal straipsnio 1 dalį neleidžiama.
IA
SKYRIUS
PRIPAŽINTŲ AUGINTOJŲ GRUPIŲ PAGALBOS PARAIŠKOS DĖL IŠMOKŲ UŽ APYNIUS
15a straipsnis
Pagalbos paraiška
Gamintojų, kurie kreipiasi dėl pagalbos pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1973/2004 ( 22 ) 171 straipsnį, pagalbos paraiškoje nurodoma visa pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimui nustatyti reikalinga informacija, ir visų pirma:
a) augintojų grupės tapatybė;
b) duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti nurodytus žemės ūkio paskirties sklypus;
c) augintojų grupės pareiškimas, kad ji yra susipažinusi su dalyvavimo konkrečioje pagalbos schemoje reikalavimais.
Augintojų grupė gali deklaruoti tiktai apyniams auginti naudojamus žemės ūkio paskirties sklypus, kuriuos šios grupės nariai tais pačiais kalendoriniais metais deklaravo pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą.
Valstybės narės paraiškų pateikimo tvarką gali supaprastinti, nusiųsdamos augintojų grupei spausdintą paraiškos formą su išvardytais visais sklypais, kuriuos tuo tikslu konkretūs šios grupės nariai pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą deklaravo.
II
SKYRIUS
PAGALBOS GYVULININKYSTEI PARAIŠKA
16 straipsnis
Reikalavimai, susiję su pagalbos gyvulininkystei paraiška
1. Pagalbos gyvulininkystei paraiškoje nurodoma visa pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimui nustatyti reikalinga informacija, visų pirma:
a) ūkininko tapatybė;
b) nuoroda į bendrąją paraišką, jei ji jau pateikta;
c) kiekvienos rūšies gyvulių, dėl kurių paduoda kokios nors pagalbos paraiška, skaičius, o jei paduota pagalbos gyvulininkystei paraiška – gyvulių identifikacijos kodai;
d) kai taikoma, ūkininko įsipareigojimas išlaikymo laikotarpiu laikyti savo ūkyje c punkte nurodytus gyvulius ir informacija apie vietovę ar vietoves, kuriose bus laikomi gyvuliai, bei konkretus laikotarpis ar laikotarpiai;
e) kai taikoma, individualus limitas arba individuali viršutinė riba konkrečių gyvulių atžvilgiu;
f) kai taikoma, kovo 31 d. individualus referencinis pieno kiekis ūkininkui arba konkrečiai valstybei narei nusprendus pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 130 straipsnyje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, susijusių kalendorinių metų balandžio 1 d.; jeigu paraiškos pateikimo dieną šis kiekis nežinomas, apie tai kompetentingai institucijai reikia pranešti iš karto atsiradus galimybei;
g) ūkininko pareiškimas, kad jis yra susipažinęs su dalyvavimo konkrečioje pagalbos schemoje reikalavimais.
Jei išlaikymo laikotarpiu gyvulys patenka į kitą vietovę, ūkininkas apie tai iš anksto raštu praneša kompetentingai institucijai.
2. Valstybės narės kiekvienam gyvulių laikytojui užtikrina teisę be jokių suvaržymų per protingą laikotarpį ir be jokio nepamatuoto delsimo gauti iš kompetentingos institucijos informaciją, kuri susijusi su duomenimis apie jį ir jo gyvulius, laikomą kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje. Paduodamas pagalbos paraišką, ūkininkas patvirtina, kad tie duomenys yra teisingai ir išsamūs arba neteisingus duomenis ištaiso ar įrašo trūkstamus duomenis.
3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad kai kurios straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nereikia įtraukti į pagalbos paraišką, jei kompetentingai institucijai ji jau buvo pranešta.
Valstybės narės gali nustatyti procedūras, kurių laikantis gali būti naudojami pagalbos prašymams reikalingi kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje laikomi duomenys, jei kompiuterinė galvijų duomenų bazė gali užtikrinti tinkamai pagalbos schemų vadybai reikalingą patikimumo ir įgyvendinimo lygį. Tokias procedūras gali sudaryti sistema, pagal kurią ūkininkas gali kreiptis pagalbos visų valstybės narės nustatomą datą atitinkančių pagalbos skyrimo reikalavimus, remiantis kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje turimais duomenimis, gyvulių atžvilgiu. Tokiu atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:
a) laikantis konkrečiai pagalbos schemai taikomų nuostatų, atitinkamo išlaikymo laikotarpio pradžia ir pabaiga yra aiškiai apibrėžiamos ir šie laikotarpiai ūkininkui yra žinomi;
b) ūkininkui žinoma, kad galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje nustačius neteisingą bet kurio gyvulio identifikavimą ar registraciją, toks gyvulys laikomas neatitinkančiu 59 straipsnyje nurodytų reikalavimų.
Priemokų už karves žindenes atžvilgiu, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 125 straipsniu, galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje nustatyti neatitikimai paskirstomi proporcingai tarp reikalingų priemokai gauti gyvulių skaičiaus ir reikalingų pieno ar pieno produktų tiekimui pagal to reglamento 125 straipsnio 2 dalies b punktą gyvulių skaičiaus. Tačiau pirmiausia tokie neatitikimai paskirstomi gyvulių, nebūtinų laikyti pagal individualų limitą ar viršutines ribas, nurodytas 125 straipsnio 2 dalies b punkte ir 126 straipsnyje, skaičiui.
4. Valstybės narės gali nustatyti, kad kai kuri straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti perduodama per jos paskirtą įstaigą ar įstaigas. Tačiau ūkininkas išlieka atsakingas už perduodamus duomenis.
III
SKYRIUS
PAGALBOS PARAIŠKA PRIEMOKAI UŽ PIENĄ IR PAPILDOMOMS IŠMOKOMS GAUTI
17 straipsnis
Reikalavimai, susiję su pagalbos paraiška priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms gauti
Kiekvieno pieno gamintojo, besikreipiančio dėl priemokos už pieną ir papildomų išmokų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 7 skyrių skyrimo, pagalbos paraiškoje nurodoma visa pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimui nustatyta reikalinga informacija, visų pirma:
a) ūkininko tapatybė;
b) ūkininko pareiškimas, kad jis yra susipažinęs su dalyvavimo pagalbos schemoje reikalavimais.
Pagalbos paraiška paduodama iki valstybės narės nustatomos datos, bet ne vėliau kaip gegužės 15 d., o Suomija ir Švedija – ne vėliau kaip birželio 15 d.
IIIA
SKYRIUS
PAGALBA CUKRINIŲ RUNKELIŲ IR CUKRANENDRIŲ AUGINTOJAMS, ATSKIRA IŠMOKA UŽ CUKRŲ IR ATSKIRA IŠMOKA UŽ VAISIUS IR DARŽOVES
17a straipsnis
►M11 Reikalavimai, paraiškoms keliami dėl pagalbos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, dėl atskirų išmokų už cukrų ir atskirų išmokų už vaisius ir daržoves ◄
1. ►M11 Ūkininkai, prašantys cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams teikiamos pagalbos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje, ūkininkai, prašantys atskirų išmokų už cukrų, numatytų to reglamento 143ba straipsnyje, ir ūkininkai, prašantys atskirų išmokų už vaisius ir daržoves, numatytų to reglamento 143bb straipsnyje, pateikia pagalbos paraišką ir joje nurodo visą informaciją, reikalingą siekiant nustatyti, ar jie atitinka visus pagalbos skyrimo reikalavimus, visų pirma: ◄
a) ūkininko tapatybę;
b) ūkininko pareiškimą, kad jis yra susipažinęs su konkrečios pagalbos skyrimo reikalavimais.
Pateikiant paraišką gauti pagalbą cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, kartu pateikiama Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110r straipsnyje nurodytos tiekimo sutarties kopija.
2. Pagalbos paraiška dėl pagalbos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, dėl atskiros išmokos už cukrų ar atitinkamai dėl atskiros išmokos už vaisius ir daržoves pateikiama iki valstybių narių nustatomos datos, bet ne vėliau kaip iki gegužės 15 d., o Estijos, Lietuvos ir Latvijos atveju – ne vėliau kaip iki birželio 15 d.
Valstybės narės gali nustatyti, kad 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą tiekimo sutarties kopiją galima atskirai pateikti iki vėlesnės datos, bet ne vėliau kaip paraiškos pateikimo metų gruodžio 1 d.
IV
SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
18 straipsnis
Procedūrų supaprastinimas
1. Nepažeidžiant konkrečių šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatų, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad bendravimas tarp ūkininko ir institucijų bei atvirkščiai, susijęs su šiuo reglamentu, būtų vykdomas elektroniniu būdu. Tokiu atveju imamasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad visų pirma:
a) ūkininko tapatybė yra vienareikšmiškai nustatyta;
b) ūkininkas atitinka visus konkrečiai pagalbos schemai taikomus atitikimo reikalavimus;
c) konkrečios pagalbos schemos vadybos atžvilgiu perduodami duomenys yra patikimi; jei naudojamasi kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje turimais duomenimis, duomenų bazė turi užtikrinti tinkamai pagalbos schemų vadybai reikalingą patikimumo ir įgyvendinimo lygį;
d) jei kartu su paraiška pateikiami dokumentai negali būti perduodami elektroniniu būdu, tokie dokumentai kompetentingoms institucijoms pristatomi, laikantis to paties termino, kaip ir pateikiant duomenis ne elektroninio ryšio priemonėmis;
e) tarp naudojančių neelektronines ryšio priemones ir pasirinkusių naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis paraiškai paduoti ūkininkų nėra jokios diskriminacijos.
2. Tais atvejais, kai atitinkamus duomenis kompetentingos institucijos jau turi ir ypač tais atvejais, kai nuo paskutinio pagalbos paraiškos pagal atitinkamą pagalbos schemą pateikimo padėtis nėra pasikeitusi, valstybės narės, laikydamosi straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų reikalavimų, gali numatyti supaprastintas pagalbos paraiškų pateikimo procedūras.
19 straipsnis
Akivaizdžių klaidų taisymas
Nepažeidžiant 11–18 straipsnių nuostatų, pateikus pagalbos paraišką, ją galima bet kada pataisyti, jei kompetentinga institucija joje randa akivaizdžių klaidų.
20 straipsnis
Nuo pagalbos paraiškų, patvirtinamųjų dokumentų, sutarčių ir deklaracijų paskutinės pateikimo dienos, taip pat nuo bendrosios paraiškos pakeitimų pateikimo paskutinės dienos leidžianti nukrypti nuostata
Nukrypstant nuo Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 ( 23 ) 5 straipsnio 1 dalies, tais atvejais, kai paskutinė šioje antraštinėje dalyje nurodytų pagalbos paraiškų ar patvirtinamųjų dokumentų, sutarčių ar deklaracijų pateikimo diena arba bendrosios paraiškos pakeitimų pateikimo paskutinė diena yra valstybinė šventė, šeštadienis ar sekmadienis, po jų einanti pirmoji darbo diena laikoma paskutine pateikimo diena.
Pirmoji pastraipa taip pat taikoma paraiškoms, kurias ūkininkai pateikia pagal bendrosios išmokos schemą remdamiesi Reglamento (EB) Nr. 73/2009 56 straipsniu.
21 straipsnis
Pavėluotas pateikimas
1. Išskyrus 72 straipsnyje nurodytus force majeure atvejus ir išimtines aplinkybes, pagal šio reglamento nuostatas pagalbos paraiškas pateikus vėliau nustatyto termino, suma, į kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę, jei pagalbos paraiška būtų pateikta laikantis nustatytų terminų, mažinama 1 % už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.
Nepažeidžiant jokių ypatingų priemonių, kurių valstybės narės imtųsi dėl to, kad patvirtinamieji dokumentai būtų pateikiami nustatytu laiku tam, kad būtų galima sudaryti reikiamos kontrolės tvarkaraščius ir ją atlikti, pirmoji pastraipa taip pat galioja dokumentams, sutartims ar deklaracijoms pateikiamiems kompetentingoms institucijoms pagal 12 ir 13 straipsnius, jei tokie dokumentai, sutartys ar deklaracijos yra sudedamoji atitinkamos pagalbos reikalavimų atitikimo dalis. Tokiu atveju sumažinimas taikomas sumai mokomai už atitinkamą pagalbą.
Jei pateikti kokių nors iš minėtų dokumentų vėluojama daugiau negu 25 kalendorines dienas, paraiška nepriimama.
2. Jei pakeitimai bendrojoje paraiškoje pateikiami po paskutinės dienos, kaip numatyta 15 straipsnio 2 dalyje, sumos susijusios su faktiniu atitinkamų žemės ūkio paskirties sklypų naudojimu mažinamos 1 % už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.
Pateikti bendrojoje paraiškoje padarytus pakeitimus leidžiama vėliausiai paskutinę pavėluoto bendrosios paraiškos pateikimo dieną, kaip nurodyta straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje. Tačiau jei ta data yra ankstesnė arba ta pati kaip vėliausia 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta diena, bendrosios paraiškos pakeitimai nepriimami, juos pateikiant vėliau negu numatyta 14 straipsnio 2 dalyje.
▼M10 —————
21a straipsnis
Pavėluotas paraiškos pateikimas pagal bendrosios išmokos schemą
Išskyrus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 56 straipsnio 2 dalyje minimus force majeure bei išskirtinių aplinkybių atvejus ir nukrypstant nuo šio reglamento 21 straipsnio, pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 3 skyrių metais, jeigu konkrečioje valstybėje narėje ūkininkas kartu turi pateikti teisės į išmokas paskyrimo paraišką pagal to reglamento 56 straipsnio 1 dalį ir bendrąją paraišką už tuos metus ir jeigu ūkininkas šias paraiškas pateikia po nustatyto termino, sumos, į kurias ūkininkas turi teisę atitinkamais metais, mažinamos 4 % už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.
◄
Jei pateikti kuriuos nors iš minėtų dokumentų vėluojama daugiau kaip 25 kalendorines dienas, paraiška laikoma nepriimtina ir teisė į išmokas ūkininkui nesuteikiama.
2. Jeigu konkrečioje valstybėje narėje paraišką pagal bendrosios išmokos schemą ir bendrąją paraišką reikia pateikti atskirai, bendrosios paraiškos pateikimui taikomas 21 straipsnis.
Tokiu atveju, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 56 straipsnio 2 dalyje minimus force majeure bei išskirtinių aplinkybių atvejus, pagal tą straipsnį paraišką pagal bendrosios išmokos schemą pateikus po nustatyto termino, sumos, į kurias ūkininkas turi teisę pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, mažinamos 3 % už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.
Jei pateikti kuriuos nors iš minėtų dokumentų vėluojama daugiau kaip 25 kalendorines dienas, paraiška laikoma nepriimtina ir teisė į išmokas ūkininkui nesuteikiama.
3. Pirmaisiais metais, kai nauji sektoriai įtraukiami į bendrosios išmokos schemą, 1 ir 2 dalys taip pat taikomos tuose sektoriuose veikiančių ūkininkų paraiškoms.
Pirmoje pastraipoje nurodytos dalyvavimo schemoje paraiškos pateikiamos iki dienos, kurią nustato valstybės narės, bet ne vėliau kaip atitinkamų metų gegužės 15 d.
22 straipsnis
Pagalbos paraiškų atsiėmimas
1. Visą ar dalį pagalbos paraiškos galima bet kuriuo metu rašytinai atsiimti.
Jei valstybė narė pasinaudoja 16 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje numatytomis galimybėmis, ta valstybė narė gali numatyti, kad kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateiktas pranešimas apie gyvulio pasitraukimą iš ūkio gali būti laikomas rašytinu pranešimu.
Tačiau, jei kompetentinga institucija jau yra informavusi ūkininką apie pagalbos paraiškoje rastus neatitikimus arba, jei kompetentinga institucija yra pranešusi ūkininkui apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir kai patikrinimo vietoje metu atskleidžiami neatitikimai, tos paraiškos dalies kurioje rasti neatitikimai, atsiimti neleidžiama.
2. Paraiškos atsiėmimo pagal straipsnio 1 dalį atveju, pareiškėjas atsiduria padėtyje, kurioje buvo iki pagalbos paraiškos ar tam tikros jos dalies padavimo momento.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
KONTROLĖS
I
SKYRIUS
BENDROSIOS TAISYKLĖS
23 straipsnis
Bendrieji principai
1. Šiame reglamente numatyti administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo patikra.
2. Ūkininkui ar jo atstovui neleidus atlikti patikrinimo vietoje, pagalbos paraiškos atmetamos.
23a straipsnis
1. Jei nekyla grėsmė pakenkti kontrolės tikslams, apie numatomą atlikti patikrą vietoje gali būti pranešta. Pranešimas teikiamas griežtai per nustatytą trumpiausią laikotarpį, kuris turi būti ne ilgesnis kaip 14 dienų.
Tačiau, atliekant su pagalbos gyvulininkystei paraiškomis susijusias patikras vietoje, pirmoje pastraipoje minėti pranešimai, išskyrus tinkamai pateisinamus atvejus, negali būti daromi anksčiau kaip prieš 48 valandas. Be to, jeigu įstatymuose, taikytinuose su kompleksiniu paramos susiejimu susijusiems teisės aktams ir standartams, nustatyta, kad patikros vietoje turi būti atliekamos apie jas nepranešus iš anksto, tokios taisyklės taip pat taikomos kompleksinio paramos susiejimo patikroms vietoje.
2. Tam tikrais atvejais šiame reglamente numatytos patikros vietoje ir kitos Bendrijos taisyklėse numatytos patikros atliekamos tuo pat metu.
II
SKYRIUS
PAGALBOS SKYRIMO REIKALAVIMŲ ATITIKIMO KONTROLĖ
I
skirsnis
Administraciniai patikrinimai
24 straipsnis
Kryžminiai patikrinimai
1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 23 straipsnyje nurodytais administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti toliau išvardytus pažeidimus, visų pirma automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis, įskaitant kryžminius patikrinimus:
a) deklaruotų teisių į išmokas ir atitinkamai deklaruotų sklypų neatitikimus, kad būtų išvengta neteisėto daugkartinio tokios pat pagalbos skyrimo tais pačiais kalendoriniais ar prekybos metais ir išvengta neleistino pagal pagalbos už plotą schemas, išvardytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I ir V prieduose, skiriamos pagalbos susikaupimo;
b) teisių į išmokas neatitikimus, siekiant patvirtinti pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų atitikimą;
c) neatitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie plotai apskritai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijus;
d) teisių į išmokas ir ploto neatitikimą, siekiant patikrinti, ar teisių į išmokas skaičių atitinka toks pat skaičius reikalavimus atitinkančių hektarų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalyje;
e) kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje patikrinti pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų atitikimą ir išvengti neleistino daugkartinio tokios pat pagalbos skyrimo tais pačiais kalendoriniais metais;
f) tais atvejais, kai pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 33 straipsnio 2 dalį reikia pristatyti patvirtinamuosius dokumentus, sutartis ir auginimo deklaracijas arba rašytines deklaracijas ir kai taikoma, atitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruojamų žemės ūkio paskirties sklypų ir patvirtinamųjų dokumentų, sutarčių ir auginimo deklaracijų ar raštiškų deklaracijų pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 33 straipsnio 2 dalį, siekiant patikrinti atitikimą pagalbos skyrimo už plotą reikalavimams;
g) tarp bendrojoje paraiškoje deklaruojamų žemės ūkio paskirties sklypų ir plotų, kurie atitiko Direktyvų, nurodytų 1972 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1674/72, nustatančio pagalbos skyrimo ir finansavimo bendrąsias taisykles ( 24 ), 1 straipsnio 1 dalyje reikalavimus ir kuriems paskirtas oficialus tikrinimas;
h) tarp pagal 15a straipsnį augintojų grupių deklaruojamų žemės ūkio paskirties sklypų ir atitinkamų pagal 14 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą augintojų grupės narių deklaruojamų sklypų bei referencinių sklypų, nurodytų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie sklypai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijus;
i) neatitikimus tarp vienoje paraiškoje nurodytų žemės ūkio paskirties sklypų ir sklypų, kuriuose valstybė narė leidžia auginti medvilnę remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110b straipsniu;
j) neatitikimus tarp ūkininkų deklaracijų, pateiktų vienoje paraiškoje tapti patvirtintos tarpšakinės organizacijos nariais, informacijos pagal šio reglamento 13 straipsnio 10 dalies b punktą ir atitinkamos patvirtintos tarpšakinės organizacijos pateiktos informacijos, siekiant patikrinti, ar tenkinami Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110f straipsnio 2 dalyje numatyto pagalbos padidinimo reikalavimai;
k) neatitiktį tarp Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110r straipsnyje nurodytoje tiekimo sutartyje pateiktos informacijos ir cukraus gamintojo pateiktos informacijos apie tiekimą.
2. Kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.
Jeigu du ar daugiau ūkininkų pateikia paraišką pagalbai pagal tą pačią pagalbos schemą už referencinį sklypą gauti, ir jeigu bendras deklaruojamas plotas viršija žemės ūkio paskirties plotą, kai skirtumas atitinka pagal 30 straipsnio 1 dalį nustatytą leistiną nuokrypį, valstybėms narėms reikėtų leisti nustatyti proporcingą atitinkamų plotų sumažinimą. Tuo atveju, tiems ūkininkams turėtų būti suteikta teisė apskųsti sumažinimo sprendimą motyvuojant tuo, kad bet kurie kiti susiję ūkininkai deklaravo leistiną nuokrypį viršijantį plotą, taip padarydami jiems žalą.
II
skirsnis
Patikrinimai vietoje
I
poskirsnis
Bendrosios nuostatos
▼M11 —————
26 straipsnis
Kontrolės dažnumas
1. Iš viso kasmet atliekamų patikrinimų vietoje turi būti atliekama ne mažiau kaip 5 % visų ūkininkų, pateikusių paraiškas išmokoms pagal bendrosios išmokos schemą arba pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą gauti.
Valstybės narės užtikrina, kad patikrinimai vietoje būtų atliekami ne mažiau kaip 3 % ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal kiekvieną kitą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa dalyse numatytą su plotu susijusią pagalbos schemą.
2. Be to, kiekvienais metais bendras atliekamų patikrinimų vietoje skaičius apima mažiausiai:
a) minimalią 30 % arba 20 % kanapių auginimui deklaruotų plotų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnyje, kontrolės normą.
Jei valstybė narė jau yra įdiegusi išankstinio tokių kultūrų auginimo patvirtinimo sistemą ir pranešusi Komisijai išsamias tokios sistemos taisykles bei su ta sistemas susijusius reikalavimus iki šio reglamento įsigaliojimo datos, Komisija nedelsiant yra informuojama apie tų išsamių taisyklių ar reikalavimų pakeitimus;
b) 5 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos prašymus pagal galvijienos išmokų schemas. Tačiau, jei kompiuterinės galvijų duomenų bazės patikimumo ir užtikrinimo lygis nėra pakankamas tinkamai konkrečių pagalbos schemų vadybai užtikrinti, tikrinamų ūkininkų skaičius didinamas iki 10 % Tie patikrinimai vietoje taip pat apima mažiausiai 5 % visų vienos konkrečios pagalbos schemoje dalyvaujančių gyvulių, dėl kurių paduotos pagalbos paraiškos;
c) 5 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal priemokos už avis ir (arba) ožkas schemą, neatsižvelgiant į tai, ar pagalbos paraiška pateikiama kaip bendrosios paraiškos dalis, ar atskirai; šie patikrinimai vietoje taip pat taikomi ne mažiau kaip 5 % visų gyvulių, dėl kurių pateikta pagalbos paraiška; tačiau jeigu Reglamento (EB) Nr. 21/2004 8 straipsnyje numatytos avių ir (arba) ožkų kompiuterinės duomenų bazės patikimumo ir įgyvendinimo lygis nėra pakankamas, kad būtų užtikrintas tinkamas taikomų pagalbos schemų valdymas, ūkininkų procentas didinamas iki 10 %.
d) 2 % visų pieno gamintojų, pateikusių paraiškas dėl priemokų už pieną ir (ar) papildomų išmokų;
e) 3 % visų ūkininkų, kurių žemės ūkio paskirties sklypus deklaruoja augintojų grupė, pagal 15a straipsnį pateikusi paraiškas dėl išmokų už apynius.
f) Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyriuje numatytos specialiosios išmokos už medvinę paraiškų atveju 20 % pagal to reglamento 110d straipsnį patvirtintų tarpšakinių organizacijų, kurių nariais ūkininkai deklaruoja esą savo paraiškose;
g) Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10c skyriuje numatytos pagalbos už tabaką paraiškų atveju 5 % pirminių perdirbėjų, tikrinimus atliekant pirminio perdirbimo ir paruošimo rinkai metu;
h) ne mažiau kaip 5 % visų atitinkamam gamintojui tiekiančių ūkininkų, pateikusių paraiškas gauti cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams skiriamą pagalbą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje, siekiant patikrinti cukraus gamintojų cukraus, pagaminto iš cukrinių runkelių ar cukranendrių, tiekiamų pagal to reglamento 110r straipsnį, turimą kvotos kiekį.
3. Jei patikrinimų vietoje metu būtų nustatyta didelių kurios nors konkrečios pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų arba regiono ar regiono dalies neatitikimų, kompetentinga institucija atitinkamai padidina einamaisiais metais atliekamų patikrinimų vietoje skaičių bei atitinkamai padidina kitais metais tikrinamų vietoje ūkininkų procentinę dalį.
4. Tais atvejais, kai yra numatyta, kad konkrečių patikrinimo vietoje elementų patikra gali būti grindžiama mėginio tikrinimu, toks mėginys turi garantuoti patikimo ir reprezentatyvaus lygio kontrolę. Valstybės narės nustato ėminių atrankos kriterijus. Jei tokio mėginio patikrinimo metu nustatoma neatitikimų, mėginio ir jo taikymo sritis atitinkamai išplečiamos.
27 straipsnis
Kontrolinio mėginio atranka
1. Kontrolines imtis, kurioms pagal šį reglamentą taikomi patikrinimai vietoje, atrenka kompetentinga institucija, remdamasi rizikos analize ir pateiktų pagalbos paraiškų tipiškumo elementais. Kiekvienais metais įvertinamas ir atnaujinamas rizikos analizės parametrų veiksmingumas:
a) nustatant kiekvieno rizikos veiksnio tinkamumą;
b) palyginant rizikos analize pagrįstos ir antrojoje pastraipoje nurodytos atsitiktine tvarka atrinktos imties rezultatus;
c) atsižvelgiant į specifinę valstybės narės padėtį.
◄
Tipiškumo elementui numatyti valstybės narės atsitiktine tvarka atrenka mažiausiai nuo 20 iki 25 % ūkininkų, kuriems taikomi 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti patikrinimai vietoje.
Tačiau jeigu tikrintinų vietoje ūkininkų skaičius viršija minimalų tikrintinų vietoje ūkininkų skaičių, kaip numatyta 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsitiktine tvarka atrinktų ūkininkų procentas papildomoje imtyje neturėtų viršyti 25 %.
▼M10 —————
3. Kompetentinga institucija registruoja informaciją apie priežastis, nulėmusias kiekvieno ūkininko atrinkimą patikrinimui vietoje atlikti. Patikrinimą vietoje atliekančiam inspektoriui iki patikrinimo vietoje pradžios atitinkamai pranešama.
4. Prieš baigiantis minėtam paraiškų teikimo laikotarpiui prireikus pagal turimą informaciją gali būti atliekama dalinė kontrolinių imčių atranka. Kai pateiktos visos atitinkamos paraiškos, laikina imtis papildoma.
28 straipsnis
Kontrolės ataskaita
1. Po kiekvieno pagal šį skirsnį atliekamo patikrinimo rengiama kontrolės ataskaita, kuria pasinaudojant galima peržiūrėti atliktų patikrinimų duomenis. Visų pirma kontrolės ataskaitoje nurodoma:
a) pagalbos schemos ir patikrintos paraiškos;
b) dalyvaujantys asmenys;
c) patikrinti žemės ūkio paskirties sklypai, išmatuoti žemės ūkio paskirties sklypai, įskaitant, kai taikoma, alyvmedžių skaičių ir jų išsidėstymą sklype, kiekvieno išmatuoto žemės ūkio paskirties sklypo matavimų rezultatai ir naudoti matavimo būdai;
d) rastų gyvulių skaičius bei rūšis, ir, kai taikoma, ausies įsagų numeriai, įrašai galvijų ir (arba) avių arba ožkų registre ir kompiuterinėse duomenų bazėse ir visi patikrinti patvirtinamieji dokumentai, patikrinimų rezultatai ir, kai taikoma, konkrečios pastabos apie atskirus gyvūnus ir (arba) jų identifikavimo kodai;
e) ar ūkininkui buvo pranešta apie vizitą, o jei taip – prieš kiek laiko;
f) nuorodos į ateityje vykdytinas konkrečias individualių pagalbos schemų kontrolės priemones;
g) nuorodos į tolesnes vykdytinas kontrolės priemones.
2. Ūkininkas pasirašo ataskaitą, tuo patvirtindamas savo dalyvavimą patikrinimo metu, taip pat jam suteikiama galimybė pateikti savo pastabas. Jei nustatyta neatitikimų, ūkininkas gauna kontrolės atskaitos kopiją.
Jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nurodoma 32 straipsnyje, valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti ūkininkui ar jo atstovui galimybės pasirašyti kontrolės ataskaitą, jei nuotolinio patikrinimo būdu neatitikimų nenustatyta. Jei tokių patikrinimų rezultatas – nustatyti neatitikimai, prieš kompetentingai institucijai, remiantis nustatytais faktais, darant išvadas dėl išmokų sumažinimų ar jų neskyrimo, ūkininkui ar jo atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą.
II
poskirsnis
Bendrosios paraiškos patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos už plotą schemomis
29 straipsnis
Patikrinimų vietoje elementai
Patikrinimai vietoje apima visus žemės ūkio paskirties sklypus, dėl kurių kreipiamasi pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytas pagalbos schemas, išskyrus susijusias su pagalbos už sėklas paraiškomis pagal to reglamento 99 straipsnį. Nepaisant to, faktiškai nustatant, kokiam plotui turi būti taikomas patikrinimas vietoje, imtis gali būti sumažinta iki mažiausiai 50 % žemės ūkio paskirties sklypų, dėl kurių buvo pateikta paraiška pagalbai pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa dalyse nustatytas schemas gauti, jei ta imtimi bus garantuotas patikimas ir tipiškas tiek tikrinamo ploto, tiek prašomos pagalbos kontrolės lygis. Kai tikrinant imtį nustatoma pažeidimų, faktiškai tikrinamų žemės ūkio paskirties sklypų skaičius didinamas.
Valstybės narės gali naudotis nuotolinio tikrinimo ir pasaulinės navigacijos palydovų sistemų technologijomis.
30 straipsnis
Plotų nustatymas
1. Žemės ūkio paskirties sklypų plotai nustatomi visomis priemonėmis, kuriomis, kaip įrodyta, užtikrinama bent jau tokia matavimų kokybė, kokia yra būtina pagal Bendrijoje galiojantį techninį standartą.
Nustatoma leistina matavimo paklaida, kuri neviršija 1,5 m buferinės zonos, taikomos žemės ūkio paskirties sklypo perimetrui. Kiekvieno žemės ūkio paskirties sklypo didžiausia leistinos paklaidos absoliučioji vertė neviršija 1,0 ha.
Antrojoje pastraipoje numatyta leistina paklaida netaikoma alyvmedžių sklypams, kurių plotas yra išreikštas alyvmedžių auginimo GIS-ha remiantis Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 XXIV priedo 2 ir 3 punktais.
2. Gali būti atsižvelgiama į bendrą žemės ūkio paskirties sklypo plotą, jei jis visiškai panaudojamas konkrečios valstybės narės ar regiono įprastų standartų prasme. Kitais atvejais atsižvelgiama į faktiškai panaudotą plotą.
Kai kuriose regionuose, kur tam tikri požymiai, ypač gyvatvorės, grioviai ir sienos tradiciškai yra laikomi geros augalininkystės arba žemės ūkio paskirties žemės panaudojimo praktika, valstybės narės gali priimti sprendimą, kad tas plotas būtų laikomas visiškai panaudoto ploto dalimi, jei ji neviršija bendrojo valstybių narių nustatytino pločio. Tas plotis turi atitikti tradicinį regione įprastą gyvatvorių, griovių ir sienų plotį, bet neviršyti 2 metrų.
Iš anksto pranešusios Komisijai, valstybės narės gali nustatyti didesnį negu 2 metrų plotį, jei nustatant atitinkamo regiono derlingumą, buvo atsižvelgta į lauko kultūrų plotus.
3. Papildant 2 dalį, bet kokie reikalavimai, į kuriuos daroma nuoroda teisės aktuose, išvardytuose Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priede arba kurie gali būti laikomi geros žemės ūkio ir aplinkosauginės būklės dalimi, kaip nurodyta to reglamento IV priede ir 5 straipsnyje, sudaro žemės ūkio paskirties sklypo bendro ploto dalį.
4. Žemės ūkio paskirties sklypų atitikimas pagalbos reikalavimų kriterijus tikrinamas visomis tinkamomis priemonėmis. Dėl šios priežasties prireikus gali būti reikalaujama papildomų įrodymų.
31 straipsnis
Pagalbos paraiškų už sėklą patikrinimų vietoje elementai
Patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos paraiškomis už sėklą, numatytomis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 99 straipsniu, visų pirma apima:
a) pagalbos paraišką padavusio ūkininko tikrinimą tokiais aspektais:
i) tikrinami visi sklypai tam, kad būtų patikrinamos visuose deklaruotuose sklypuose pasėtos sėklos rūšys arba veislės grupė;
ii) tikrinami visi dokumentai, siekiant patikrinti bent jau pirmąją sėklos, dėl kurios kreiptasi pagalbos, paskirties vietą;
iii) atliekami bet kokie valstybių narių nuomone būtini tikrinimai, siekiant užtikrinti, kad pagalba nebūtų suteikta už nesertifikuotą sėklą arba sėklą iš trečiųjų šalių;
b) jei sėklos pirmoji paskirties vieta yra selekcininkas arba sėklininkystės įmonė, papildomus patikrinimus jų patalpose, siekiant užtikrinti, kad:
i) selekcininkas ar sėklininkystės įmonė tikrai pirko ir sumokėjo už sėklą pagal auginimo sutartį;
ii) apmokėjimas už sėklą atspindėtas selekcininko ar sėklininkystės įmonės finansinėje atskaitomybėje;
iii) sėkla faktiškai buvo parduota sėjimui. Frazę „parduodama sėkla“ reikia suprasti kaip sėklos turėjimą ar jos atsargas, išstatymą pardavimui, pardavimo pasiūlymą, pardavimą ar pristatymą kitam asmeniui. Būtent dėl to atliekami selekcininko arba sėklininkystės įmonės turimų atsargų fizinis tikrinimas ir finansinės atskaitomybės dokumentų patikrinimas;
c) tam tikrais atvejais, galutinių naudotojų patikrinimus.
31a straipsnis
Patvirtintų tarpšakinių organizacijų patikrinimai vietoje
Atliekant patvirtintų tarpšakinių organizacijų patikrinimus vietoje Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 6 skirsnyje nustatytos specialiosios išmokos už medvilnę paraiškų pagrindu yra tikrinama, kaip laikomasi tų organizacijų patvirtinimo kriterijų ir jų narių sąrašas.
31b straipsnis
Cukraus gamintojų patikrinimai vietoje
Atliekant cukraus gamintojų patikrinimus vietoje, susijusius su paraiškomis gauti pagalbą cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje, tikrinama:
a) tiekimo sutartyse ūkininko pateikta informacija;
b) kompetentingai institucijai pateiktos informacijos apie tiekimą teisingumas;
c) svarstyklių, naudojamų pristatytiems kiekiams sverti, sertifikavimas;
d) oficialios laboratorijos atliktų tyrimų, siekiant nustatyti sacharozės kiekį procentais pristatytuose cukriniuose runkeliuose ir cukranendrėse, rezultatai.
32 straipsnis
Nuotolinis tikrinimas
1. Jei valstybė narė naudojasi 29 straipsnio antrojoje pastraipoje numatyta galimybe patikrinimus vietoje pakeisti nuotoliniais patikrinimais, ji:
a) atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų kiekvienoje tikrintinoje paraiškoje, palydovu gautų vaizdų arba aeronuotraukų analizę, kad nustatytų dirvos dangą ir išmatuotų plotą;
b) atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, kurių nuotraukų analizavimo kompetentinga institucija nelaiko pakankama deklaracijos tikslumo patikra, fizinius lauko patikrinimus.
2. Papildomi 26 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai atliekami taikant tradicines patikrinimų vietoje priemones, jei einamaisiais metais jų atlikti nuotolinio tikrinimo būdu nebeįmanoma.
33 straipsnis
1. Tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimus atitinka pagal Direktyvos 2002/53/EB 17 straipsnį tų metų, kuriems skiriama išmoka, kovo 15 d. paskelbtame „Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge“ išvardytos kanapių veislės, išskyrus Finola ir Tiborszállási veisles.
2. Remdamosi Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalimi, tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekiui auginamose kultūrose nustatyti valstybės narės naudoja šio reglamento I priede išdėstytą sistemą.
3. Kompetentinga valstybės narės institucija saugo informaciją, susijusią su THC patikrinimo rezultatais. Ši informacija – tai visų veislių kiekvieno mėginio THC kiekio patikrinimo rezultatai, kurie išreiškiami procentais šimtųjų tikslumu, taikyta procedūra, atliktų bandymų skaičius, nuoroda į vietą, kurioje paimtas mėginys, ir nacionaliniu lygmeniu taikytos priemonės.
Jei konkrečios veislės kanapių mėginio THC kiekis viršija Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalyje nustatytą kiekį, ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų lapkričio 15 d. valstybė narė siunčia Komisijai visų šios veislės THC patikrinimo rezultatų ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija – tai kiekvieno mėginio THC kiekio patikrinimo rezultatai, kurie išreiškiami procentais šimtųjų tikslumu, taikyta procedūra, atliktų bandymų skaičius, nuoroda į vietą, kurioje paimtas mėginys, ir nacionaliniu lygmeniu taikytos priemonės.
4. Jei visų konkrečios veislės kanapių mėginių THC kiekio vidurkis viršija Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalyje nustatytą kiekį, kitais prekybos metais valstybės narės taiko šio reglamento I priede nustatytą B procedūrą. Ši procedūra taikoma kitais prekybos metais, išskyrus atvejus, kai visi konkrečios veislės THC kiekio patikrinimo rezultatai neviršija Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalyje nustatyto kiekio.
Jei ir antraisiais metais visų konkrečios veislės kanapių mėginių THC kiekio vidurkis viršija Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalyje nustatytą kiekį, atitinkamos valstybės narės, remdamosi Tarybos direktyvos 2002/53/EB 18 straipsniu, prašo leidimo uždrausti pardavinėti tos veislės sėklą ar dauginamąją medžiagą. Toks prašymas siunčiamas Komisijai ne vėliau kaip iki aptariamųjų prekybos metų lapkričio 15 d. Nuo kitų metų laikoma, kad veislė, kuri yra šio prašymo objektas, neatitinka tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų atitinkamoje valstybėje narėje.
5. Kanapės turi būti toliau auginamos įprastomis sąlygomis pagal vietos tradicijas mažiausiai 10 dienų pasibaigus žydėjimui, kad būtų galima atlikti 2, 3 ir 4 dalyse numatytus patikrinimus.
Tačiau valstybės narės gali leisti nuimti kanapių derlių prasidėjus žydėjimui, bet ne vėliau kaip 10 dienų po žydėjimo pabaigos, jeigu inspektoriai nurodo, kuriose tipinėse kiekvieno sklypo dalyse kanapės turi būti toliau auginamos mažiausiai 10 dienų pasibaigus žydėjimui, kad būtų galima atlikti patikrinimą I priede numatytu būdu.
IIA
poskirsnis
Pripažintų augintojų grupių pagalbos paraiškų dėl išmokų už apynius patikrinimai vietoje
33a straipsnis
Patikrinimų vietoje aspektai
26 straipsnio 2 dalies e punkte nurodyti patikrinimai vietoje atliekami taikant 29 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 2 dalies pirmosios ir antrosios pastraipų, 30 straipsnio 3 dalies, 30 straipsnio 4 dalies ir 32 straipsnio nuostatas mutatis mutandis.
Tokie patikrinimai yra skirti nustatyti, ar vykdomos Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171 straipsnyje numatytos sąlygos.
IIB
poskirsnis
Patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos už tabaką paraiškomis
33b straipsnis
Pristatymų patikrinimai
1. Visas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10c skyriuje numatytos pagalbos už tabaką paraiškas pristatomas tabakas yra tikrinamas. Kiekvienam pristatymui privalu gauti kompetentingos institucijos sutikimą, iš anksto pranešant jai apie numatomą pristatymą, kad ji galėtų nustatyti pristatymo datą. Patikrinimo metu kompetentinga institucija patikrina, ar tikrai buvo suteikusi išankstinį sutikimą pristatymui.
2. Jeigu tabakas pristatomas į patvirtintą supirkimo centrą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171ck straipsnio 2 dalyje, po patikrinimų neperdirbtas tabakas iš jo gali būti išvežamas tik į perdirbimo įmonę. Baigus patikrinimus, tabakas supakuojamas atskirais kiekiais.
Šių kiekių pervežimui į perdirbimo įmonę privalu gauti kompetentingos institucijos raštišką sutikimą, iš anksto pranešant jai apie numatomą pervežimą, kad ji galėtų tiksliai nustatyti transporto priemonę, maršrutą, išvykimo ir atvykimo laiką bei tabako kiekį kiekvienos pervežimo operacijos atveju.
3. Tabakui pasiekus perdirbimo įmonę, kompetentinga kontrolės įstaiga pirmiausia svėrimo būdu įsitikina, ar atskiri kiekiai, kurie buvo patikrinti supirkimo centruose, yra tie patys kiekiai, atvežti į įmonę.
Kompetentinga institucija gali nustatyti visas specialiąsias sąlygas, kurios, jos manymu, yra būtinos operacijoms tikrinti.
33c straipsnis
Perdavimas priežiūrai ir patikrinimai pirminio perdirbimo ir paruošimo rinkai metu
1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad žaliavinis tabakas būtų perduotas priežiūrai tuo metu, kai jį ūkininkas pristato pirminio perdirbimo įmonei.
Perdavus priežiūrai yra užtikrinama, kad žaliavinis tabakas nebūtų perduotas prieš pirminio perdirbimo ir paruošimo rinkai operacijų atlikimą ir kad joks žaliavinis tabakas nebūtų tikrinamas daugiau nei vieną kartą.
2. Tabako tikrinimų pirminio perdirbimo ir paruošimo rinkai metu yra patikrinama, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171cb straipsnio nuostatų, visų pirma nuostatų, susijusių su kiekvienoje įmonėje patikrintu žaliavinio tabako kiekiu, atskiriant Bendrijoje užaugintą žaliavinį tabaką ir trečiosiose šalyse užaugintą ar iš jų atvežtą žaliavinį tabaką. Tuo tikslu, tie patikrinimai apima:
a) perdirbimo įmonės atsargų patikrinimą;
b) patikrinimą išvežant tabaką iš vietos, kurioje jis buvo prižiūrimas, kol buvo atliktas pirminis perdirbimas ir paruošimas rinkai;
c) visas papildomas valstybės narės būtinomis laikomas kontrolės priemones, visų pirma priemones, leidžiančias užtikrinti, kad priemoka nebūtų išmokėta už trečiojoje šalyje išaugintą arba iš jos atvežtą tabaką.
3. Pagal šį straipsnį patikrinimai yra atliekami žaliavinio tabako perdirbimo vietoje. Perdirbimo įmonės iki valstybės narės nustatytino termino raštu praneša kompetentingoms įstaigoms apie numatomas perdirbimo vietas. Valstybė narė gali nustatyti, kokią informaciją pirminio perdirbimo įmonės turėtų pateikti kompetentingoms įstaigoms.
4. Visais atvejais apie patikrinimus, atliekamus pagal šį straipsnį, iš anksto nepranešama.
III
poskirsnis
Pagalbos gyvulininkystei paraiškų patikrinimai vietoje
34 straipsnis
Patikrinimų vietoje laikas
1. Mažiausiai 60 % kitų negu numatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 123 straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnyje pagalbos schemų patikrinimų vietoje, numatytų šio reglamento 26 straipsnio 2 dalies b punkto paskutiniame sakinyje, atliekama atitinkamos pagalbos schemos išlaikymo laikotarpiu. Bent vienos iš tų pagalbos schemų išlaikymo laikotarpiu atliekami likusieji patikrinimai vietoje.
Tačiau, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnyje numatyta galimybe, minimali patikrinimų vietoje norma, numatyta 26 straipsnio 2 dalies b punkto paskutiniame sakinyje, visiškai įvykdoma aptariamos pagalbos schemos išlaikymo laikotarpiu.
2. Per išlaikymo laikotarpį atliekama ne mažiau kaip 50 % minimalios 26 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos patikrinimų vietoje normos. Tačiau visi patikrinimai vietoje minimaliu dažnumu turi būti atliekami per išlaikymo laikotarpį tose valstybėse narėse, kuriose Reglamente (EB) Nr. 21/2004 dėl avių ir ožkų, ypač dėl gyvulių identifikavimo ir tinkamo registrų tvarkymo, nustatyta sistema nevisai įdiegta ir taikoma.
35 straipsnis
Patikrinimų vietoje elementai
1. Patikrinimai vietoje apima visų gyvulių, dėl kurių pateiktos pagalbos paraiškos pagal tikrintinas schemas, tikrinimą, o išmokų už galvijieną schemų tikrinimo atveju taip pat atliekami galvijų, dėl kurių pagalbos paraiškos nebuvo pateiktos, patikrinamai vietoje.
2. Patikrinimu vietoje visų pirma tikrinama:
a) ar ūkyje esančių gyvulių, dėl kurių pateiktos pagalbos paraiškos, skaičius ir galvijų skaičius, dėl kurių pagalbos paraiškos nepateiktos, atitinka registruose įrašytą gyvulių skaičių, o tikrinant galvijus – ar ūkyje esančių galvijų skaičius atitinka kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateiktus duomenis apie galvijų skaičių;
b) išmokų už galvijieną schemų tikrinimo atveju tikrinama:
— ar teisingi registruose įrašyti duomenys ir kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateikti duomenys; toks patikrinimas atliekamas vadovaujantis patvirtinamųjų dokumentų, tokių kaip pirkimo ir pardavimo sąskaitos faktūros, skerdimo sertifikatai, veterinarinės pažymos ir, kai taikoma, gyvulių pasai, susiję su gyvuliais, nurodytais pagalbos paraiškose, pateiktose per 6 mėn. iki patikrinimo vietoje, imties tikrinimu; tačiau jei nustatoma pažeidimų, patikrinimas turi būti atliekamas per 12 mėn. iki patikrinimo vietoje,
— ar kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje esanti informacija atitinka registre nurodytą informaciją imties, susijusios su gyvuliais, nurodytais pagalbos paraiškose, pateiktose per 6 mėn. iki patikrinimo vietoje, pagrindu; tačiau jei nustatoma pažeidimų, patikrinimas turi būti atliekamas per 12 mėn. iki patikrinimo vietoje,
— ar visi ūkyje turimi ir tebelaikomi pagal išlaikymo įpareigojimą gyvuliai atitinka pagalbos, dėl kurios yra pateiktos paraiškos, skyrimo reikalavimų kriterijus,
— ar visų ūkyje turimi gyvuliai paženklinti ausų įsagais ir, kai taikoma, turi gyvulių pasus, ar yra įtraukti į registrą ir, ar kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateikti duomenys apie juos yra teisingi.
B punkto ketvirtojoje įtraukoje nurodyti patikrinimai atliekami atskirai kiekvienam individualiam tebelaikomam pagal išlaikymo įpareigojimą galvijui patinui, dėl kurio buvo pateikta paraiška specialiai priemokai už jautieną skirti, išskyrus pagal tokias paraiškas, kurios pateiktos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 123 straipsnio 6 dalimi. Visais kitais atvejais įrašų gyvulių pasuose ir registre bei kompiuterinei duomenų bazei pateiktų duomenų teisingumo patikrinimas gali būti grindžiamas mėginio tikrinimu;
c) atliekant patikrinimą pagal pagalbos už avis ir (arba) ožkas schemą, tikrinama:
— remiantis registre esančiais duomenimis, ar visi gyvuliai, nurodyti pateiktose pagalbos paraiškose, buvo laikomi ūkyje visą išlaikymo laikotarpį,
— registre padarytų įrašų teisingumas per 6 mėn. iki patikrinimo vietoje pagal patvirtinamųjų dokumentų, pavyzdžiui, pirkimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų ir veterinarinių pažymų, imtį; tačiau jei nustatoma pažeidimų, patikrinimas turi būti atliekamas per 12 mėn. iki patikrinimo vietoje.
36 straipsnis
Kontrolės priemonės, susijusios su skerdyklų patikrinimais vietoje
1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 123 straipsnio 6 dalyje numatytos specialios priemokos už jautieną ir to reglamento 130 straipsnyje numatytos priemokos už skerdieną atveju bei tuomet, kai valstybė narė pasinaudoja to reglamento 68 straipsnyje numatyta galimybe, skerdyklose atliekami patikrinimai vietoje. Tokiu atveju valstybė narė atlieka patikrinimus vietoje:
a) mažiausiai 30 % visų skerdyklų, atrinktų remiantis rizikos analizės rezultatais, tikrindamos mėginį, kurį sudaro 5 % viso atitinkamoje skerdykloje per 12 mėnesių iki patikrinimo vietoje paskerstų galvijų skaičiaus arba
b) mažiausiai 20 % skerdyklų, kurios buvo patvirtintos iš anksto pagal konkrečius valstybės narės nustatomus patikimumo kriterijus ir kurios atrenkamos remiantis rizikos analizės rezultatais, ir tuomet tikrinamas mėginys, kurį sudaro 2 % viso atitinkamoje skerdykloje per 12 mėnesių iki patikrinimo vietoje paskerstų galvijų skaičiaus.
Skerdyklose atliekamus patikrinimus vietoje a posteriori sudaro nuodugnus dokumentų tikrinimas, palyginimas su kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje esamais duomenimis ir skerdimo sertifikatų suvestinių ar turimos informacijos tikrinimas, kuri buvo pateikta kitoms valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 121 straipsnio 3 dalį.
2. Skerdyklose atliekamus patikrinimus vietoje sudaro fizinis patikrinimas skerdimo procedūrų, įvykdytų patikrinimo vietoje, grindžiamo mėginio tikrinimu, atlikimo dieną. Prireikus tikrinama ar svėrimui pristatyta skerdena atitinka pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijus.
37 straipsnis
Kontrolės priemonės, susijusios skerdimo priemoka, skiriama po eksporto
1. Skerdimo priemokos, skiriamos už eksportuotus į trečiąją šalį galvijus, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/200 3 130 straipsniu, atveju ir tuomet, jei valstybė narė pasinaudoja galimybėmis, numatytomis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnyje, atliekami visų krovos operacijų patikrinimai vietoje, laikantis tokios tvarkos:
a) krovimo metu tikrinama, ar visi galvijai paženklinti ausies įsagais. Be to, mažiausiai 10 % taip patikrintų galvijų ženklinimas yra tikrinamas individualiai, siekiant patikrinti jų identifikavimą;
b) išvažiavimo iš Bendrijos teritorijos metu:
— jei transporto priemonė buvo paženklinta oficialia muitinės plomba, patikrinama, ar plomba nepažeista. Jei plomba nepažeista, atrankinis patikrinimas atliekamas tiktai tuomet, jei abejojama krovinio tinkamumo,
— jei transporto priemonė oficialia muitinės plomba paženklinta nebuvo arba, jei plomba pažeista, mažiausiai 50 % galvijų, kurie buvo kiekvienas atskirai tikrinti pakrovimo metu, tikrinama dar kartą.
2. Gyvulių pasai atiduodami kompetentingai institucijai, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 6 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
3. Remdamasi priemokų bylomis ir kita turima informacija, mokėjimo agentūra skrupulingai tikrina pagalbos paraiškas, ypatingą dėmesį atkreipdama į dokumentus, susijusius su eksportu ir kompetentingų kontrolės institucijų pateiktas pastabas, ir patikrina, ar gyvulių pasai atiduoti, vadovaujantis straipsnio 2 dalimi.
38 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl papildomų išmokų
►M16 Papildomoms išmokoms, skiriamoms už Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnyje numatytą konkrečių ūkininkavimo metodų įgyvendinimą ir kokybiškos produkcijos gamybą, arba Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje nustatytai specialiajai paramai valstybės narės prireikus taiko šios antraštinės dalies nuostatas. ◄ Jeigu tai neįmanoma dėl atitinkamos schemos struktūros, valstybės narės numato kontrolę, užtikrinančią kontrolės lygį, lygiavertį šioje antraštinėje dalyje nustatytam lygiui.
39 straipsnis
Specialiosios nuostatos, susijusios su kontrolės ataskaitomis
1. Jei patikrinimus vietoje, remdamosi šio reglamento nuostatomis, valstybės narės atlieka kartu su patikrinimais, atliekamais vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1082/2003, šio reglamento 28 straipsnyje numatyta kontrolės ataskaita papildoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1082/2003 2 straipsnio 5 dalį parengtomis ataskaitomis.
2. 28 straipsnyje numatytą kontrolės ataskaitą, susijusią su skerdyklose atliktais patikrinimais, numatytais 36 straipsnio 1 dalyje, gali sudaryti nuoroda skerdyklos sąskaitose, pagal kurią galima spręsti, kurie gyvuliai buvo tikrinti.
Kontrolės ataskaitoje, susijusioje su 36 straipsnio 2 dalyje numatytais patikrinimais, inter alia, nurodomi visų patikrinimo vietoje atlikimo dieną paskerstų ir patikrintų gyvulių identifikavimo numeriai, skerdenų svoriai ir skerdimo datos.
3. Kontrolės ataskaitą, susijusią su 37 straipsnyje numatytais patikrinimais, gali sudaryti tiktai patikrintų gyvulių nuorodos.
4. Jei pagal šį reglamentą atliekamų patikrinimų vietoje metu atskleidžiami Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 I antraštinėje dalyje numatytų nuostatų neatitikimo atvejai, kontrolės ataskaitų, parengtų pagal šio reglamento 28 straipsnio nuostatas, kopijos nedelsiant siunčiamos už Reglamento (EB) Nr. 1082/2003 įgyvendinimą atsakingoms institucijoms.
IV
poskirsnis
Patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos paraiškomis priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms gauti
40 straipsnis
Patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos paraiškomis priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms gauti
Patikrinimai vietoje apima pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų atitikties patikrinimą, visų pirma remiantis ūkininkų apskaita ir kitais registrais.
III
SKYRIUS
SU KOMPLEKSINIU PARAMOS SUSIEJIMU SUSIJUSI KOTROLĖ
I
skirsnis
Bendrosios nuostatos
41 straipsnis
Bendrieji principai ir sąvokų apibrėžimai
Šiame skyriuje taikomi šie bendrieji principai ir vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
a) pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų „pakartotinas“ neatitikimas – trijų iš eilės einančių metų laikotarpiu daugiau negu vieną kartą nustatytas to paties reikalavimo, standarto ar 4 straipsnyje nurodyto įpareigojimo neatitikimas, su sąlyga, kad ūkininkas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus neatitikimus ir, kai kuriais atvejais, turėjo galimybę imtis priemonių, kad ankstesnių neatitikimų nebeliktų;
b) pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimo „mastas“ apibrėžiamas atsižvelgiant visų pirma į tai, ar neatitikimo sukeltos pasekmės reikšmingos ar jos apsiriboja tiktai poveikiu pačiam ūkiui;
c) pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimo „sunkumas“ visų pirma priklauso nuo pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimo pasekmių svarbos, atsižvelgiant į aptariamo reikalavimo ar standarto tikslus;
d) ar pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimui galima priskirti savybę „pastovumas“ priklauso visų pirma nuo neatitikimo sukelto poveikio trukmės arba potencialios galimybės pagrįstomis priemonėmis tą poveikį nutraukti.
42 straipsnis
Kompetentinga kontrolės institucija
1. Už konkrečių reikalavimų ir standartų kontrolės vykdymą atsako specializuotos kontrolės institucijos.
Mokėjimo agentūros yra atsakingos už sumažinimų nustatymą ar atskirais atvejais už jų neskyrimą, remiantis šio reglamento IV antraštinės dalies II skyriumi.
2. Nukrypdamos nuo straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti, kad kontrolę, susijusią su visais ar tam tikrais reikalavimais, standartais, teisės aktais ar tam tikromis kompleksinio paramos susiejimo sritimis vykdytų mokėjimo agentūros, jei valstybė narė garantuoja, kad kontrolės veiksmingumas bent jau toks pat, koks būtų, jei kontrolę vykdytų specializuotos kontrolės institucijos.
II
skirsnis
Administraciniai patikrinimai
43 straipsnis
Administraciniai patikrinimai
Atsižvelgdamos į tai, kokie yra reikalavimai, standartai, teisės aktai ar kompleksinio paramos susiejimo sritys, valstybės narės gali nuspręsti atlikti administracinius patikrinimus, o ypač tokius, kurie jau yra numatyti kontrolės sistemų, taikomų atitinkamiems reikalavimams, standartams, teisės aktams ar kompleksinio paramos susiejimo sritims.
III
skirsnis
Patikrinimai vietoje
44 straipsnis
Mažiausias tikrintinų subjektų skaičius
1. Kompetentinga kontrolės institucija tikrina ne mažiau kaip 1 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte apibrėžtų tiesioginių išmokų paramos schemas, atitiktį konkretiems reikalavimams ir standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga institucija yra atsakinga. ►M15 Kompetentinga kontrolės institucija taip pat tikrina ne mažiau kaip 1 % visų ūkininkų, kuriems atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2003 20 ir 103 straipsnius taikomi kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai, atitiktį konkretiems reikalavimams ir standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga kontrolės institucija yra atsakinga. ◄
Pirmojoje pastraipoje minimas mažiausias tikrintinų subjektų skaičius gali būti užtikrintas kiekvienos kompetentingos kontrolės institucijos lygiu arba kiekvieno teisės akto ar standarto arba teisės aktų ar standartų grupių lygiu. Tačiau jeigu mokėjimo agentūros neatlieka patikrų, kaip numatyta 42 straipsnyje, šis mažiausias tikrintinų subjektų skaičius gali būti užtikrintas kiekvienos mokėjimo agentūros lygiu.
Jeigu teisės aktui ar standartams taikomuose įstatymuose nustatomas mažiausias tikrintinų subjektų skaičius, užuot taikius pirmojoje pastraipoje minėtą mažiausią skaičių taikomas įstatymų nustatytas mažiausias skaičius. Kita vertus, valstybės narės gali nuspręsti, kad apie visas neatitiktis, kurios pagal teisės aktams ir standartams taikomus įstatymus nustatomos atliekant patikras vietoje, nesusijusias su pirmojoje pastraipoje minėta imtimi, turi būti pranešta kompetentingai kontrolės institucijai, kuri atsakinga už atitiktį atitinkamam teisės aktui ar standartui ir kuri turi imtis atitinkamų priemonių. Taikomos šios antraštinės dalies nuostatos.
1a. Nustatant mažiausią tikrintinų subjektų skaičių, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 6 straipsnio 3 dalyje arba 7 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje numatytus veiksmus neatsižvelgiama.
2. Jei atliekant patikras vietoje nustatyta didelė neatitiktis tam tikram teisės aktui ar standartui, kitą kontrolinį laikotarpį nustatoma atlikti daugiau atitikties tam teisės aktui ar standartui patikrų vietoje.
45 straipsnis
Kontrolinės imties atranka
1. Neapribojant vėlesnių patikrų, vykdomų nustačius neatitiktis, į kurias anksčiau kaip nors kitaip buvo atkreiptas kompetentingos kontrolės institucijos dėmesys, kiekvieno pagal 44 straipsnį tikrinamos ūkininkų imties atranka grindžiama, kai taikoma, rizikos analize, pagrįsta taikytinais teisės aktais, arba atitinkamų reikalavimų ar standartų rizikos analize. Ta rizikos analizė gali būti grindžiama konkretaus atskiro ūkininko lygiu, ūkių kategorijų ar geografinių zonų lygiu arba, šio straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos b punkto atveju, – įmonių lygiu.
Rizikos analizėje gali būti atsižvelgta į vieną iš šių veiksnių ar į juos abu:
a) ūkininko dalyvavimą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 13 ir 14 straipsniuose nustatytoje ūkių konsultavimo sistemoje;
b) ūkininko dalyvavimą sertifikavimo sistemoje, jeigu atitinkama schema yra susijusi su atitinkamais reikalavimais ir standartais.
Nepažeisdama 44 straipsnio 1 dalies valstybė narė gali nuspręsti tai pačiai rizikos analizei atrinkti ūkininkus, gaunančius tiesiogines išmokas, ir ūkininkus, kuriems taikomi Reglamento (EB) Nr. 479/2008 20 ir 103 straipsniuose nurodyti kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai.
1a. Reprezentatyvumui užtikrinti, atsitiktinės atrankos būdu atrenkama 20–25 % iš mažiausio ūkininkų, kurie turi būti tikrinami vietoje pagal 44 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, skaičiaus.
Tačiau jei ūkininkų, kurie bus tikrinami vietoje, skaičius yra didesnis už mažiausią ūkininkų, kurie bus tikrinami vietoje pagal 44 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą, skaičių, atsitiktinės atrankos būdu atrinktų ūkininkų skaičius papildomoje imtyje turėtų neviršyti 25 %.
1b. Tam tikrais atvejais kontrolinės imties dalis gali būti atrinkta iki atitinkamo paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos remiantis turima informacija. Ši laikina imtis turi būti galutinai suformuota gavus visas atitinkamas paraiškas.
2. Pagal 44 straipsnio nuostatas tikrintinų ūkininkų imtys atrenkamos iš ūkininkų, kurie jau buvo atrinkti pagal 26 ir 27 straipsnių nuostatas ir kuriems taikomi atitinkami reikalavimai ar standartai, imčių. ►M15 Tačiau 44 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje nurodyta imtis atrenkama iš ūkininkų, kuriems atitinkamais kalendoriniais metais taikomi Reglamento (EB) Nr. 479/2008 20 ir 103 straipsniai. ◄
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, pagal 44 straipsnį tikrintinų ūkininkų imtys gali būti atrinktos iš ūkininkų, kurie pagal paramos schemas teikia pagalbos paraiškas dėl tiesioginių išmokų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d dalyje, iš ūkininkų, kuriems taikomi Reglamento (EB) Nr. 479/2008 20 ir 103 straipsniai ir kurie įpareigoti laikytis atitinkamų reikalavimų ar standartų.
Tokiu atveju:
a) jeigu, remiantis ūkio lygiu taikytos rizikos analizės rezultatais, prieinama prie išvados, kad tiesioginės pagalbos negaunantys ūkininkai sudaro didesnę riziką negu ūkininkai, kurie kreipėsi dėl pagalbos, tai ūkininkai, kurie kreipėsi dėl pagalbos, gali būti pakeisti jos negaunančiais ūkininkais; tokiu atveju bendras tikrintinų ūkininkų skaičius vis tiek turi sudaryti 44 straipsnio 1 dalyje numatytą tikrintinų subjektų skaičių, o tokių pakeitimų priežastys atitinkamai pagrindžiamos ir registruojamos;
b) užuot atliekant rizikos analizę ūkio lygiu, rizikos analizė gali būti atlikta įmonių, visų pirma skerdyklų, prekybos ar tiekimo įmonių lygiu, jeigu tai būtų veiksmingiau; tokiu atveju gali būti laikoma, kad taip patikrinti ūkininkai patenka į 44 straipsnio 1 dalyje numatytą tikrintinų subjektų skaičių.
4. Gali būti nuspręsta derinti 2 ir 3 dalyse išdėstytas procedūras, jeigu toks derinimas didina kontrolės sistemos veiksmingumą.
46 straipsnis
Reikalavimų ir standartų atitikties nustatymas
1. Kai taikoma, reikalavimų ir standartų atitiktis nustatoma naudojantis teisės aktų, taikomų atitinkamiems reikalavimams ar standartams, nustatytomis priemonėmis.
2. Kitais atvejais ir kai tinkama, reikalavimų ir standartų atitiktis nustatoma naudojantis visomis kompetentingos kontrolės institucijos, pastarajai užtikrinant tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis tam, kurio reikalaujama reikalavimų ir standartų atitikimui nustatyti, laikantis šalyje galiojančių taisyklių, numatytomis tinkamomis priemonėmis.
3. Tam tikrais atvejais, patikrinimai vietoje gali būti atliekami taikant nuotolinio patikrinimo metodus.
47 straipsnis
Patikrinimų vietoje elementai
1. Atlikdama 44 straipsnyje numatytų mėginių patikrą, kompetentinga kontrolės institucija užtikrina, kad tikrinamas visų taip atrinktų ūkininkų atitikimas reikalavimams ir standartams, už kurių atitikties tikrinimą yra atsakinga institucija.
Neatsižvelgiant į pirmąją pastraipą, jeigu mažiausias tikrintinų subjektų skaičius užtikrintas kiekvieno teisės akto ar standarto arba teisės aktų ar standartų grupės lygiu, kaip numatyta 44 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje, tai tikrinama atrinktų ūkininkų atitiktis atitinkamam teisės aktui ar standartui arba teisės aktų ar standartų grupei.
Apskritai kiekvienas patikrai vietoje atrinktas ūkininkas tikrinamas, kai galima patikrinti atitiktį daugumai reikalavimų ir standartų, kurių atitikčiai tikrinti jis buvo atrinktas. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad per metus būtų pasiektas tinkamas visų reikalavimų ir standartų kontrolės lygis.
1a. Patikros vietoje, kai taikoma, apima visą tikrinamos valdos žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau, patikros vietoje metu atliekant faktinį tikrinimą lauke galima apsiriboti bent pusės žemės ūkio paskirties sklypų, susijusių su valdai taikomu reikalavimu ar standartu, imtimi, jeigu tokia imtys leidžia užtikrinti, kad bus patikimai ir reprezentatyviai patikrinta atitiktis reikalavimams ir standartams. Jei atliekant tokios imties patikrą nustatoma neatitikčių, faktiškai patikrintų žemės ūkio paskirties sklypų imtis didinama.
Be to, jeigu taip numatyta teisės aktui ar standartams taikytinuose įstatymuose, patikros vietoje metu atliekant faktinę atitikties reikalavimams ir standartams patikrą galima apsiriboti reprezentatyvia tikrintinų objektų imtimi. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad būtų tikrinama atitiktis visiems reikalavimams ir standartams, atitikimą kuriems galima patikrinti per apsilankymą.
2. Straipsnio 1 dalyje nurodyti tikrinimai paprastai atliekami kaip vieno kontrolinio tikrinimo dalis ir susideda iš atitikties reikalavimams ir standartams patikros, kurią galima atlikti to apsilankymo metu, siekiant nustatyti visus įmanomus neatitikimus tiems reikalavimams ir standartams ir taip pat identifikuoti atvejus, kurių atžvilgiu galėtų būti atliekama tolesnė patikra.
3. Jeigu valstybė narė garantuoja, kad kontrolės veiksmingumas yra bent jau toks pat, koks būtų, jei kontrolė būtų vykdoma atliekant patikras vietoje, kontrolę ūkio lygiu galima pakeisti administracinėmis patikromis ar patikromis įmonių lygiu, kaip minėta 45 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos b punkte.
4. Atlikdamos patikras vietoje, valstybės narės gali naudoti tam tikriems reikalavimams ir standartams būdingus objektyvius kontrolės rodiklius, jei jos garantuoja, kad atitikties atitinkamiems reikalavimams ir standartams kontrolės veiksmingumas yra bent jau toks pat, koks būtų, jei patikros vietoje būtų atliekamos nenaudojant šių rodiklių.
Rodikliai turi būti tiesiogiai susiję su reikalavimais ar standartais, kuriems jie taikomi, ir turi aprėpti visus tikrintinus elementus, kai atliekama tokių elementų kontrolė ar tikrinama atitiktis tokiems reikalavimams ar standartams.
5. Patikros vietoje, susijusios su 44 straipsnio 1 dalyje numatyta imtimi, atliekamos per kalendorinius metus, kuriais buvo pateiktos pagalbos paraiškos.
48 straipsnis
Patikrinimo ataskaita
1. Baigus kiekvieną šiame skyriuje numatytą patikrinimą vietoje, parengiama patikrinimo ataskaita, neatsižvelgiant į tai, ar ūkininkas buvo atrinktas patikrinimui vietoje atlikti pagal 45 straipsnį ar kaip atitinkantis vėlesnių neatitikimų, į kuriuos buvo atkreiptas kompetentingos kontrolės institucijos dėmesys, patikrinimo kriterijus.
Ataskaita dalijama į tokias dalis:
a) bendroji dalis, kurioje visų pirma nurodoma tokia informacija:
i) patikrinimui vietoje atlikti atrinktas ūkininkas;
ii) dalyvavę asmenys;
iii) ar ūkininkui buvo pranešta apie būsimą apsilankymą jo ūkyje, jei taip, išankstinio pranešimo laikotarpis;
b) dalis, kurioje atskirai atspindėti atlikti patikrinimai, susiję su kiekvienu atskirai teisės aktu ar standartu, ir kurioje visų pirma nurodoma tokia informacija:
i) reikalavimai ir standartai, kurių atžvilgiu atlikti patikrinimai vietoje;
ii) atliktų patikrinimų pobūdis ir mastas;
iii) tikrinimo rezultatai;
iv) teisės aktai ir standartai, kurių atžvilgiu nustatyti neatitikimai;
c) įvertinimo dalis, kurioje įvertinama kiekvieno teisės akto ir (ar) standarto atžvilgiu nustatyto neatitikimo svarba atskirai pagal „sunkumo“, „masto“, „pastovumo“ ir „pasikartojimo“ kriterijus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 7 straipsnio 1 dalies bei kartu pateikiant nuorodą į veiksnius, kurie darytų įtaką taikytino sumažinimo didinimui ar mažinimui.
Jei susijusios su konkrečiu reikalavimu ar standartu nuostatos leidžia toliau netęsti nustatyto neatitikimo tikrinimo, ataskaitoje turi būti atitinkama nuoroda į tai. Tas pats taikoma tuo atveju, jei valstybė narė skiria laikotarpį, per kurį turi būti užtikrinamas atitikimas naujam standartui, kaip nurodyta 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ( 25 ) 5 straipsnio 3 dalyje arba skiria laikotarpį, per kurį užtikrinamas jaunų ūkininkų atitikimas minimaliems standartams, nurodytiems 2002 m. vasario 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 445/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 ( 26 ) taikymo taisykles, 4 straipsnio 2 dalyje.
2. Ūkininkui apie nustatytą reikalavimų nesilaikymą pranešama per 3 mėnesius nuo patikrinimo vietoje dienos.
Jei ūkininkas nedelsiant nesiėmė taisomųjų veiksmų reikalavimų nesilaikymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 7 straipsnio 2 dalį atitaisyti, jis informuojamas, kad taisomųjų veiksmų pagal tas nuostatas būtina imtis per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį.
Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 6 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe netaikyti sumažinimo arba išskaičiavimo, atitinkamas ūkininkas ne vėliau kaip per mėnesį nuo sprendimo netaikyti išmokos sumažinimo arba išskaičiavimo priėmimo informuojamas, kad būtina imtis taisomųjų veiksmų.
3. Nepažeidžiant kokių nors konkrečių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių reikalavimus ar standartus, kontrolės ataskaitos parengiamos per vieną mėnesį nuo patikrinimo vietoje atlikimo. Tačiau tas laikotarpis, esant tinkamai pagrįstoms aplinkybėms, visų pirma, jei prireikia atlikti cheminę ar fizinę analizę, gali būti pratęstas iki trijų mėnesių.
Jei kompetentinga institucija yra ne mokėjimo agentūra, per mėnesį nuo jos parengimo ataskaita nusiunčiama mokėjimo agentūrai
IV
ANTRAŠTINĖ DALIS
PAGALBOS IR SUMAŽINIMŲ APSKAIČIAVIMO BEI PAGALBOS NESKYRIMO PAGRINDAS
I
SKYRIUS
IŠVADOS DĖL REKALAVIMŲ KRITERIJŲ ATITIKIMO
I
skirsnis
Bendrosios išmokos schema ir kitos pagalbos už plotą schemos
49 straipsnis
Bendrieji principai
1. Šiame skirsnyje išskiriamos tokios pasėlių grupės:
a) bendrosios išmokos schemoje dalyvaujantys plotai, kai kuriais atvejais visi jų atitinkantys jiems nustatytus reikalavimus;
b) plotai, kuriems taikoma nevienodo dydžio pagalba;
c) atidėti plotai, deklaruoti pagal pagalbos schemas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinėje dalyje, ir, kai taikoma, atidėti plotai, kuriems taikoma nevienodo dydžio pagalba;
▼M10 —————
g) bendrosios išmokos už plotą schemoje dalyvaujantys plotai remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsniu;
h) plotai, kuriuos augintojų grupės deklaravo pagal šio reglamento 15a straipsnį.
Nukrypstant nuo b punkto, a punkto atveju atsižvelgiama į skirtingų teisių į išmokas, susijusias su atitinkamu deklaruotu plotu, vidutines vertes.
2. Jei plotas, kuris nustatytas norint dalyvauti bendrosios išmokos schemoje, mažesnis negu deklaruotasis plotas, nustatant, kurios teisės į išmokas turi būti grąžintos į nacionalinį rezervą, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 45 straipsnio 1 dalimi ir 42 straipsnio 8 dalies antrąja pastraipa, vadovaujamasi tokiais kriterijais:
a) atsižvelgiama į nustatytą plotą, pradedant nuo teisių į išmokas, kurių vertė didžiausia;
b) teisės į išmokas, kurių vertė didžiausia, tam plotui priskiriamos pirmiausia, paskui priskiriant kitas teises į išmokas jų vertės mažėjimo tvarka.
▼M16 —————
3. Jei tam pačiam plotui galima pateikti pagalbos paraiškas pagal daugiau negu vieną pagalbos už plotą skyrimo schemą, kiekvienoje iš tų pagalbos schemų į tą plotą atsižvelgiama atskirai.
50 straipsnis
Deklaruotų plotų apskaičiavimo pagrindas
1. Pateikiamų pagal pagalbos už plotą schemas pagalbos paraiškų atveju, išskyrus pagalbą už krakmolo gamybai skirtas bulves, sėklas ir tabaką, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 6, 9 ir 10c skyriuose, jei nustatytas kultūrų grupės plotas viršija pagalbos paraiškoje deklaruotą plotą, pagalbos suma apskaičiuojama remiantis deklaruotu plotu.
2. Pagalbos paraiškų pagal bendrosios išmokos schemą atveju, jei deklaruotos teisės į išmokas ir deklaruotas plotas nesutampa, teisės į išmokas apskaičiuojamos remiantis mažesniuoju dydžiu.
3. Nepažeidžiant sumažinimų ar neskyrimų pagal 51 ir 53 straipsnius, pateikiamų pagal pagalbos už plotą schemas pagalbos paraiškų atveju, išskyrus pagalbą už krakmolo gamybai skirtas bulves, sėklas ir tabaką, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 6, 9 ir 10c skyriuose, jei vienoje paraiškoje deklaruotas plotas viršija tai kultūrų grupei nustatytą plotą, pagalbos suma apskaičiuojama remiantis tai kultūrų grupei nustatytu plotu.
Tačiau nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 29 straipsnio nuostatų, jei nustatytas bendras plotas nuo bendro ploto, deklaruoto siekiant gauti išmoką pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa dalyse nurodytas pagalbos schemas, skiriasi 0,1 ha arba mažiau, nustatytas plotas prilyginamas deklaruotam plotui. Atliekant šiuos apskaičiavimus, atsižvelgiama tik į deklaruotus plotus, viršijančius tai kultūrų grupei nustatytą plotą.
Antrojoje pastraipoje pateikta nuostata netaikoma, jei minėtas skirtumas yra daugiau kaip 20 % bendro išmokoms gauti deklaruoto ploto.
▼M16 —————
5. Ryšium su plotais, deklaruotais konkrečiai priemokai už kietųjų kviečių kokybę gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 72 straipsnį ir priemokai už kietuosius kviečius bei specialiai pagalbai gauti pagal to reglamento 105 straipsnį ir, jei nustatomas skirtumas tarp minimalaus valstybės narės nustatyto sertifikuotos sėklos kiekio ir efektyviai naudojamo kiekio, plotas nustatomas dalijant bendrą sertifikuotos sėklos, dėl kurios panaudojimo ūkininkas yra pateikęs įrodymus, kiekį iš valstybės narės nustatyto vienam hektarui minimalaus sertifikuotos sėklos kiekio konkrečioje gamybos zonoje.
▼M10 —————
7. Jei ūkininkas negalėjo laikytis savo įpareigojimo dėl force majeure ar ypatingų aplinkybių, kaip nurodyta 72 straipsnyje, jis išlaiko savo teisę pagalbai gauti už plotą, kuris atitinka pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijus, force majeure ar ypatingų aplinkybių pasireiškimo metu.
51 straipsnis
Išmokų sumažinimas ar jų neskyrimas, deklaravus per didelį plotą
1. Kultūrų grupės atžvilgiu, jeigu deklaruotas plotas pagal bet kurią pagalbos už plotą schemą, išskyrus pagalbos už krakmolines bulves, sėklą ir tabaką schemas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 ir 5 skirsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10c skyriuje, viršija pagal šio reglamento 50 straipsnio 3 ir 5 dalis nustatytą plotą, pagalbos suma apskaičiuojama pagal nustatytą plotą, sumažinamą dvigubu nustatytu skirtumu, jeigu skirtumas sudaro daugiau kaip 3 % arba du hektarus, bet ne daugiau kaip 20 % nustatyto ploto.
Jeigu skirtumas didesnis negu 20 % nustatyto ploto, aptariamai kultūrų grupei pagalba, susijusi su už plotą skiriamomis išmokomis, neskiriama.
Jeigu skirtumas didesnis negu 50 %, ūkininkui dar kartą neskiriama pagalba, kurios dydis lygus sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 50 straipsnio 3 ir 5 dalis nustatyto ploto skirtumą. Ta suma išskaičiuojama pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 ( 27 ) 5b straipsnį. Jeigu pagalbos neužtenka visiškai kompensuoti pagal tą straipsnį išskaitant per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas neatitikimas, likutis panaikinimas.
▼M16 —————
2a. Jeigu ūkininkas deklaruoja didesnį už teises į išmokas plotą, o deklaruotas plotas atitinka visus kitus reikalavimus paramai gauti, 1 dalyje numatytas išmokų sumažinimas ar neskyrimas netaikomi.
Jeigu ūkininkas deklaruoja didesnį už teises į išmokas plotą, o deklaruotas plotas neatitinka visų kitų reikalavimų paramai gauti, 1 dalyje nustatytas skirtumas yra atitinkančio visus kitus reikalavimus paramai gauti ploto ir deklaruotos teisių į išmokas sumos skirtumas.
3. Taikant šį straipsnį, jei ūkininkas, kuris kreipiasi dėl pagalbos už energetinius augalus pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 88 straipsnį arba deklaruoja atidėtus sklypus pagal to reglamento 107 straipsnio 3 dalies pirmą įtrauką, nepristato privalomo kurios nors žaliavos kiekio, laikoma, kad jis neįvykdė savo įpareigojimo, susijusio su energetiniams augalams auginti ar žemei atidėti numatytais sklypais, ir atitinkamai su plotu, apskaičiuotu dauginant dirbamos žemės, jo naudojamos žaliavai auginti, plotą iš procentinės tos žaliavos dalies, kurios jis nepristato.
52 straipsnis
Sumažinimai pažeidimų, susijusių su deklaruojamų plotų dydžiu išmokoms už krakmolo gamybai skirtas bulves, sėklas ir tabaką gauti, atvejais
1. Jeigu nustatoma, kad faktiškai dirbamos krakmolo gamybai skirtoms bulvėms ar tabakui auginti skirtas žemės plotas yra 10 % mažesnis negu plotas, deklaruotas pagalbos išmokai už krakmolo gamybai skirtas bulves ar tabaką gauti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 6 ir 10c skyriuose, mokėtina pagalbos suma mažinama dvigubu nustatytu skirtumu.
2. Jeigu nustatoma, kad faktiškai dirbamos sėkloms auginti skirtos žemės plotas yra 10 % didesnis negu plotas, deklaruotas pagalbos išmokai už sėklą gauti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 9 skyriuje, mokėtina pagalbos išmoka mažinama dvigubu nustatytu skirtumu.
3. Jei nustatoma, kad straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti plotų neatitikimai yra nulemti tyčinių ūkininko veiksmų, straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pagalbos išmokos visiškai neskiriamos.
Tokiu atveju ūkininkas taip pat negauna pagalbos išmokos, atitinkančios šią sumą. ►M16 Ta suma išskaičiuojama pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnį. Jeigu pagalbos neužtenka visiškai kompensuoti pagal tą straipsnį išskaitant per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas neatitikimas, likutis panaikinimas. ◄
53 straipsnis
Sąmoningas per didelio ploto deklaravimas
Jei deklaruoto ploto ir pagal 50 straipsnio 3 ir 5 dalis nustatyto ploto skirtumai atsirado dėl tyčinių pažeidimų, pagalba, į kurią ūkininkas būtų įgijęs teisę pagal 50 straipsnio 3 ir 5 dalis, tais kalendoriniais metais pagal atitinkamą pagalbos schemą nesuteikiama, jei minėtas skirtumas sudaro daugiau kaip 0,5 % nustatyto ploto arba yra didesnis kaip vienas hektaras.
Be to, jei tas skirtumas didesnis negu 20 % nustatyto ploto, ūkininkui dar kartą neskiriama pagalba, kurios dydis lygus sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal 50 straipsnio 3 ir 5 dalis nustatyto ploto skirtumą. Ta suma išskaičiuojama pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnį. Jeigu pagalbos neužtenka visiškai kompensuoti pagal tą straipsnį išskaitant per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas neatitikimas, likutis panaikinimas.
Jeigu ūkininkas deklaruoja didesnį už teises į išmokas plotą, o deklaruotas plotas atitinka visus kitus reikalavimus paramai gauti, pirmoje ir antroje pastraipose numatytas sumažinimas ar neskyrimas netaikomi.
Jeigu ūkininkas deklaruoja didesnį už teises į išmokas plotą, o deklaruotas plotas neatitinka visų kitų reikalavimų paramai gauti, pirmoje ir antroje pastraipose numatytas skirtumas yra skirtumas tarp atitinkančio visus kitus reikalavimus paramai gauti ploto ir deklaruotos teisių į išmokas sumos.
54 straipsnis
Išmokų sumažinimas ar jų neskyrimas, susijęs su pagalbos už sėklą paraiškomis
1. Nustačius, kad sėkla, dėl kurios pateikta pagalbos paraiška, faktiškai nebuvo ūkininko naudojama, kaip apibrėžta 31 straipsnio b punkto iii papunktyje, sėjai, taikant pagalbos sumažinimą pagal 52 straipsnį, mokėtina už atitinkamas veisles pagalba mažinama 50 %, jei sėjai nepanaudotas kiekis siekia iki 2 %, bet ne daugiau kaip 5 % kiekio, kuriam skiriama pagalba. Jei nepanaudotas kiekis viršija 5 %, atitinkamais prekybos metais pagalba už sėklą neskiriama.
2. Nustačius, kad buvo prašyta pagalbos už sėklą, kuri tais kalendoriniais metais, kuriais prasideda prekybos metai, kuriems numatyta pagalba, atitinkamoje valstybėje narėje nėra oficialiai sertifikuota ar nuimta, nei tais prekybos, nei kitais pagalba neskiriama.
54a straipsnis
Išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas, susijęs su pagalbos už tabaką paraiškomis
Jei nustatoma, kad tabakas nebuvo persodintas auginimo sutartyje nurodytame sklype iki derliaus metų birželio 20 d.:
a) 50 % sumažinama aptariamais derliaus metais skirtos pagalbos sumos, jeigu persodinta ne vėliau kaip birželio 30 d.;
b) neišmokama visa aptariamais derliaus metais skirta pagalbos suma, jeigu persodinta po birželio 30 d.
Tačiau pirmos pastraipos a ir b punktuose minėtas sumažinimas ar neskyrimas netaikomas tais atvejais, kai, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171cd straipsnio 4 dalimi, ūkininkas gali pateikti kompetentingai institucijai tinkamus vėlavimą pateisinančius įrodymus.
Jeigu nustatoma, kad sklypas, kuriame auginamas tabakas, skiriasi nuo auginimo sutartyje nurodyto sklypo, tokiam ūkininkui pagalbos už tą derlių suma sumažinama 5 %.
54b straipsnis
Išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas, susijęs su specialiąja išmoka už medvilnę
Nepažeidžiant pagal 51 ir 53 straipsnius taikytinų sumažinimų ar neskyrimų, jeigu nustatoma, kad ūkininkas nesilaiko įsipareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171af straipsnio 1 ir 2 dalis, ūkininkas praranda teisę į pagalbos padidinimą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110f straipsnio 2 dalyje. Be to, pagal 110c straipsnį pagalbos už reikalavimus atitinkantį medvilnės hektarą suma tam ūkininkui yra sumažinama Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110f straipsnio 2 dalyje numatyta padidinimo suma.
▼M10 —————
II
skirsnis
Priemoka už gyvulius
57 straipsnis
Apskaičiavimo pagrindas
1. Jeigu taikomas individualus limitas arba individuali aukščiausia riba, pagalbos paraiškose nurodytas gyvulių skaičius sumažinamas iki atitinkamam ūkininkui nustatyto limito arba aukščiausios ribos.
2. Jokiais atvejais pagalba negali būti skiriama gyvulių skaičiui, kuris yra didesnis už nurodytą pagalbos paraiškoje.
3. Nepažeidžiant 59 ir 60 straipsnių, jeigu pagalbos paraiškoje deklaruotų gyvulių skaičius yra didesnis už administracinių arba patikrinimų vietoje metu nustatytą, apskaičiuojant pagalbą, atsižvelgiama į nustatytų gyvulių skaičių.
Tačiau ūkininkas, kuris išlaikymo įpareigojimo negalėjo įvykdyti dėl force majeure arba išskirtinių aplinkybių, nurodytų 72 straipsnyje, nepraranda teisės gauti pagalbą už gyvulius, kurie atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, atsiradus force majeure arba išskirtinėms aplinkybėms.
4. Jeigu nustatomi galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos reikalavimų nevykdymo atvejai, taikomos šios nuostatos:
a) galvijas, pametęs vieną arba du ausies įsagus laikomas nustatytu, jeigu jis aiškiai ir individualiai identifikuojamas pagal kitus galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos elementus;
b) jeigu išaiškinti pažeidimai yra susiję su klaidingais įrašais registre arba gyvulių pasuose, atitinkamas gyvulys laikomas nenustatytu tiktai tuomet, jei tokios klaidos randamos ne mažiau kaip dviejų patikrinimų, atliktų per 24 mėnesius, metu. Visais kitais atvejais atitinkami gyvuliai laikomi nenustatytais nuo tada, kai pažeidimai išaiškinami pirmą kartą.
19 straipsnis taikomas galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje padarytiems įrašams ir atsiųstiems pranešimams.
58 straipsnis
Pakeitimas
1. Ūkyje esantys galvijai laikomi nustatytais tiktai tuomet, jei jie yra identifikuoti pagalbos paraiškoje. ►M10 Tačiau karves žindenes arba telyčias, dėl kurių teikiama pagalbos paraiška pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 125 arba 129 straipsnį, išlaikymo laikotarpiu galima pakeisti, laikantis tuose straipsniuose numatytų ribų, neprarandant teisės į pagalbos, dėl kurios pateikta paraiška, išmokėjimą. ◄
2. Straipsnio 1 dalyje nurodyti pakeitimai atliekami per 20 dienų nuo juos paskatinusio įvykio ir įrašomi į registrą ne vėliau kaip praėjus trims dienoms nuo pakeitimo dienos. Kompetentinga institucija, kuriai buvo pateikta pagalbos paraiška, apie pakeitimą informuojama per septynias darbo dienas.
Tačiau valstybei narei pasinaudojus 16 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje numatytomis galimybėmis, ta valstybė narė gali numatyti nuostatą, kurios laikantis, į kompiuterinę galvijų duomenų bazę siunčiami pranešimai apie pirmojoje pastraipoje nustatytu laikotarpiu ūkį palikusį gyvulį ir į tą ūkį atvykusį kitą gyvulį, gali pakeisti tokios informacijos siuntimą kompetentingai institucijai.
3. Jei ūkininkas kreipiasi dėl pagalbos skyrimo už aveles ir ožkas, o šios išmokos nesiskiria savo dydžiu, galima avelę keisti ožka, o ožką – avele. Aveles ir ožkas, už kurias prašoma pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/200 3 113 straipsnį, išlaikymo laikotarpiu galima pakeisti tame straipsnyje nustatytose ribose, neprarandant teisės į prašomą pagalbą.
4. Straipsnio 3 dalyje nurodyti pakeitimai atliekami per 10 dienų nuo juos paskatinusio įvykio ir įrašomi į registrą ne vėliau kaip praėjus trims dienoms nuo pakeitimo dienos. Kompetentinga institucija, kuriai buvo pateikta pagalbos paraiška, apie pakeitimą informuojama per penkias darbo dienas.
59 straipsnis
Pagalbos sumažinimas ir jos neskyrimas galvijams, nurodytiems pagalbos paraiškose
1. Jeigu, pateikus paraišką skirti pagalbą pagal pagalbos už galvijus schemas, nustatomas skirtumas tarp deklaruotų ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų galvijų skaičiaus, visa pagalbos suma, kurią ūkininkas turi teisę gauti pagal šias schemas už atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį, sumažinama pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytu procentiniu dydžiu, jeigu randama ne daugiau kaip trys gyvuliai, neatitinkantys reikalavimų.
2. Radus daugiau kaip tris reikalavimų neatitinkančius gyvulius, visa pagalbos suma, kurią ūkininkas turi teisę gauti pagal straipsnio 1 dalyje nurodytas schemas už atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį, sumažinama:
a) procentiniu dydžiu, nustatomu pagal straipsnio 3 dalį, jeigu jis yra ne didesnis kaip 10 %;
b) dvigubu procentiniu dydžiu, nustatytu pagal straipsnio 3 dalį, jeigu jis yra didesnis kaip 10, bet ne didesnis kaip 20 %.
Jeigu pagal straipsnio 3 dalį nustatytas procentinis dydis yra didesnis kaip 20 %, pagalba, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti pagal 57 straipsnio 3 dalį, remiantis šiomis schemomis, už atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį neskiriama.
Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytas procentinis dydis yra didesnis kaip 50 %, ūkininkui dar kartą neskiriama pagalba, kurios suma ne didesnė kaip skirtumas tarp deklaruotų gyvulių skaičiaus ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiaus. ►M16 Ta suma išskaičiuojama pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnį. Jeigu pagalbos neužtenka visiškai kompensuoti pagal tą straipsnį išskaitant per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas neatitikimas, likutis panaikinimas. ◄
3. Siekiant nustatyti straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus procentinius dydžius, galvijai, kuriems prašoma skirti pagalbą pagal visas pagalbos už galvijus schemas per atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį, ir kurie neatitinka reikalavimų, padalijami iš visų per atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį nustatytų gyvulių skaičiaus.
4. Jeigu deklaruotų gyvulių ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiai skiriasi dėl sąmoningai padarytų pažeidimų, 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta pagalba, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti pagal pagalbos už galvijus schemą ar schemas už atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį, nemokama.
Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytas skirtumas yra didesnis už 20 %, ūkininkui dar kartą neskiriama pagalba, kurios suma ne didesnė kaip skirtumas tarp deklaruotų gyvulių skaičiaus ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiaus. ►M16 Ta suma išskaičiuojama pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnį. Jeigu pagalbos neužtenka visiškai kompensuoti pagal tą straipsnį išskaitant per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas neatitikimas, likutis panaikinimas. ◄
60 straipsnis
Pagalbos už avis ir ožkas sumažinimas arba jos neskyrimas
1. Jeigu, pateikus pagalbos paraiškas pagal pagalbos už avis (ožkas) schemą, nustatomas skirtumas tarp deklaruoto ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatyto gyvulių skaičiaus, 59 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis, pradedant pirmuoju gyvuliu, su kuriuo yra susiję nustatyti pažeidimai.
2. Nustačius, kad avių pieną ir jo produktus pardavinėjantis avių augintojas nedeklaravo paduotos paraiškos priemokai, pagalbos suma, į kurią jis turi teisę, mažinama iki priemokos sumos, mokamos avių augintojams, parduodantiems avių pieną ir jo produktus, iš jos atėmus tos sumos ir visos priemokos už avis sumos skirtumą.
3. Jei paraiškose papildomoms priemokoms gauti nustatoma, kad mažiau nei 50 % žemės ūkiui naudojamo ūkio ploto yra Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 114 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietovėse, papildoma priemoka nemokama, o priemoka už avis ir ožkas mažinama 50 % papildomos priemokos dydžio suma.
4. Nustačius, kad žemės ūkiui naudojamo ūkio ploto, esančio Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 X priede išvardytose vietovėse, procentinė dalis mažesnė negu 50 %, priemoka už ožkas nemokama.
5. Nustačius, kad sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas praktikuojantis ūkininkas, pateikęs paraišką dėl papildomos priemokos, mažiausiai 90 dienų neganė 90 % savo gyvulių plotuose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 114 straipsnio 2 dalies b punkte, papildoma priemoka jam nemokama, o priemoka už aveles ar ožkas mažinama 50 % papildomos priemokos dydžio suma.
6. Nustačius, kad straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodyti pažeidimai padaryti sąmoningai, atsisakoma išmokėti visą tose straipsnio dalyse nurodytą pagalbos sumą.
Tokiu atveju ūkininkui dar kartą neskiriama šios sumos dydžio pagalba. ►M16 Ta suma išskaičiuojama pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnį. Jeigu pagalbos neužtenka visiškai kompensuoti pagal tą straipsnį išskaitant per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas neatitikimas, likutis panaikinimas. ◄
7. Ir aveles, ir ožkas laikančio ir turinčio teisę į tokio pat lygio priemokas ūkininko laikomi gyvuliai priskiriami tai pačiai grupei, jei patikrinimo vietoje metu nustatoma, kad bandą sudaro skirtingas kiekvienos veislės gyvulių skaičius.
61 straipsnis
Natūralios aplinkybės
59 ir 60 straipsniuose numatytas pagalbos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomas tais atvejais, kai dėl natūralių aplinkybių įtakos gyvulių bandai ūkininkas negali įvykdyti savo įsipareigojimo laikyti gyvulius, kuriems prašoma skirti pagalbą išlaikymo laikotarpiu, jeigu jis per dešimt darbo dienų raštu informavo kompetentingą instituciją apie bet kokį nustatytą gyvulių skaičiaus sumažėjimą.
Nepažeidžiant faktinių aplinkybių, į kurias atskirais atvejais reikia atsižvelgti, kompetentingos institucijos pirmiausia gali pripažinti toliau nurodytus natūralių aplinkybių, susijusių su gyvulių banda, atvejus:
a) gyvulio kritimą dėl ligos;
b) gyvulio kritimą dėl nelaimingo atsitikimo, už kurį ūkininkas negali būti laikomas atsakingu.
62 straipsnis
Skerdyklų išduoti suklastoti pažymėjimai ir deklaracijos
►M7 Paaiškėjus, kad skerdykla dėl didelio aplaidumo arba sąmoningai pateikė suklastotą deklaraciją ar pažymėjimą Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 121 straipsnyje numatytai skerdimo priemokai gauti, susijusi valstybė narė taiko atitinkamas nacionalines sankcijas. ◄ Jeigu tokie pažeidimai nustatomi antrą kartą, iš šios skerdyklos ne trumpiau kaip vieneriems metams atimama teisė išduoti galiojančias deklaracijas arba pažymėjimus priemokoms išmokėti.
63 straipsnis
Išvados dėl papildomos išmokos
Valstybės narės numato papildomų išmokų, suteikiamų už Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnyje numatytą konkrečių ūkininkavimo metodų įgyvendinimą arba kokybiškos produkcijos gamybą, arba Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje nustatytos specialiosios paramos sumažinimus ir neskyrimus, kurie iš esmės atitinka šioje antraštinėje dalyje numatytus sumažinimus ir neskyrimus. Suteikiant su plotu susijusias išmokas arba išmokas už gyvulius, šios dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.
III
skirsnis
Priemoka už pieną ir papildomos išmokos
64 straipsnis
Priemoka už pieną ir papildomos išmokos
50 straipsnis, 51 straipsnio 1 dalis ir 53 straipsnis nustatytų išvadų dėl pagalbos paraiškų priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms atžvilgiu taikomi tiek, kiek sąvoka „plotas“ suprantama kaip „individualus referencinis kiekis“, o „nustatytas plotas“ – kaip „nustatytas individualus referencinis kiekis“.
Jeigu Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 22 straipsnyje nurodytu atveju iki paraiškos pateikimo galutinės datos asmuo nepradeda gamybinės veiklos, nustatytas individualus referencinis kiekis laikomas nuliniu. ►M16 Atmestoje paraiškoje numatytą sumą atitinkanti suma išskaičiuojama pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006* 5b straipsnį. Jeigu pagalbos neužtenka visiškai kompensuoti pagal tą straipsnį išskaitant per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas neatitikimas, likutis panaikinimas. ◄
II
SKYRIUS
IŠVADOS DĖL KRYŽMINIO PARAMOS SUSIEJIMO
65 straipsnis
Bendrieji principai ir sąvokos
1. Šiame skyriuje taikomos 41 straipsnio nuostatos.
▼M13 —————
2a. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalį taikant ūkininkams, kuriems taikomas kompleksinis paramos susiejimas pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 20 ir 103 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalyje minimos paraiškos pateikimas pagalbai gauti reiškia, kad kasmet pateikiama bendroji paraiškos forma.
3. Jei už skirtingų tiesioginių išmokų schemų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 2 straipsnio d punkte, ir Reglamento (EB) Nr. 479/2008 11, 12 ir 98 straipsniuose nurodytų išmokų valdymą yra atsakinga daugiau negu viena mokėjimo agentūra, valstybės narės imasi priemonių, reikalingų tinkamam šio skyriaus nuostatų laikymuisi užtikrinti, ypač tokių, kuriomis būtų užtikrinta, kad visoms pagal 66 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir 67 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą nustatomoms tiesioginėms išmokoms ir sumoms būtų taikoma vienoda sumažinimo norma.
Jei už vieno ūkininko skirtingų išmokų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto i–v papunkčiuose ir b punkto i, iv ir v papunkčiuose, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio d punkte ir nurodytų Reglamento (EB) Nr. 479/2008 11,12 ir 98 straipsniuose, valdymą yra atsakinga daugiau negu viena mokėjimo agentūra, valstybės narės užtikrina, kad apie nustatytus neatitikimus ir prireikus apie susijusius sumažinimus bei neskyrimus būtų pranešta visoms su tomis išmokomis susijusioms mokėjimo agentūroms.
4. Neatitikimai laikomi „nustatytais“ tuomet, jei jie nustatomi kokių nors patikrinimų, atliekamų pagal šio reglamento nuostatas, metu arba kai į juos kokiu nors kitokiu būdu atkreipiamas kompetentingos kontrolės institucijos dėmesys.
5. Išskyrus 72 straipsnyje nurodytus force majeure atvejus ir išimtines aplinkybes, jeigu ūkininkas, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 20 ir 103 straipsnius taikomi kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai, bendrosios paraiškos formos per šio reglamento 11 straipsnyje nurodytą laikotarpį nepateikia, parama sumažinama 1 % už kiekvieną darbo dieną. Parama gali būti sumažinta ne daugiau kaip 25 %. Paramos sumažinimas taikomas visai Reglamento (EB) Nr. 479/2008 11, 12 ir 98 straipsniuose nurodytai išmokėtinai sumai, padalytai iš metų skaičiaus, nurodyto to reglamento 20 ir 103 straipsniuose.
66 straipsnis
Išmokų sumažinimas dėl aplaidumo
1. Nepažeidžiant 71 straipsnio, jei nustatoma, kad pažeidimai padaryti dėl ūkininko aplaidumo, sumažinimas taikomas visai sumai tiesioginių išmokų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte, skirtų arba skirtinų pagal pagalbos paraiškas, kurias ūkininkas yra pateikęs ar pateiks tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomos šios išvados. Paprastai sumažinimas sudaro 3 % visos sumos.
Tačiau remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pateiktu kontrolės ataskaitos, parengtos pagal 48 straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinimu, mokėjimo agentūra gali nuspręsti išmokos mažinimą sumažinti iki 1 % arba padidinti iki 5 % visos sumos arba 48 straipsnio 1 dalies c punkto antrojoje pastraipoje nurodytais atvejais išmokų nemažinti visiškai.
Mažinant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 11, 12 ir 98 straipsniuose numatytas išmokas, mažinimo procentinis dydis taikomas visai išmokėtinai sumai, padalytai iš metų skaičiaus, nurodyto to reglamento 20 ir 103 straipsniuose.
2. Jei nustatytas daugiau negu vienas tos pačios srities kryžminį paramos susiejimą reglamentuojančio teisės akto ar standarto neatitikimas, tokie neatitikimai, nustatant pagal straipsnio 1 dalį numatytus sumažinimus, laikomi kaip vienas neatitikimas.
2a. Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 6 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe netaikyti sumažinimo arba išskaičiavimo, o ūkininkas per nustatytą laikotarpį padėties neištaisė, išmokos sumažinimas arba išskaičiavimas taikomas.
Kompetentinga institucija nustato galutinį terminą, kuris negali būti vėlesnis kaip kitų metų po tokių neatitikimų nustatymo pabaiga.
2b. Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti galimybe laikyti, kad reikalavimų nesilaikymas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 7 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią pastraipą yra nežymus, o ūkininkas per nustatytą laikotarpį padėties neištaisė, išmokos sumažinimas taikomas.
Kompetentinga institucija nustato galutinį terminą, kuris negali būti vėlesnis kaip kitų metų po tokių neatitikimų nustatymo pabaiga.
Toks reikalavimų nesilaikymas nelaikomas nežymiu ir taikomas bent 1 % dydžio pirmoje pastraipoje nurodytas sumažinimas.
Be to, reikalavimų nesilaikymas, kuris laikomas nežymiu ir kurį ūkininkas per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitaisė, nelaikomas reikalavimų nesilaikymu pagal 4 dalį.
3. Jei nustatytas daugiau negu vienas skirtingų kryžminio paramos susiejimo sričių neatitikimas, 1 dalyje numatytas sumažinimas kiekvienu neatitikimo atveju nustatomas individualiai.
Tačiau standarto neatitikimas, kuris taip pat yra reikalavimo dalis, sudaro vieną neatitikimą.
Gauti sumažinimų procentai sudedami. Tačiau maksimalus sumažinimas negali viršyti 5 % visos straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros sumos.
4. Nepažeidžiant nuostatų, taikomų 67 straipsnyje minėtoms sąmoningai padarytoms neatitiktims, pagal 1 dalį pakartotinai neatitikčiai nustatyta procentinė dalis pirmojo neatitikties pasikartojimo atveju dauginama iš 3. Kai tokia procentinė dalis buvo nustatyta pagal 2 dalį, mokėjimo agentūra nustato procentinę dalį, kuri būtų taikoma už pakartotiną neatitiktį atitinkamam reikalavimui ar standartui.
Jei nustatomi tolesni pasikartojantys neatitikimai, kiekvienu tokiu nustatytu atveju sumažinimui, nustatytam už ankstesnį pasikartojantį neatitikimą, taikomas daugiklio 3 sumažinimo koeficientas. Tačiau maksimalus sumažinimas negali viršyti 15 % visos straipsnio 1 dalyje numatytos sumos.
Pasiekus maksimalią 15 % sumažinimo ribą, mokėjimo agentūra informuoja atitinkamą ūkininką, kad tokį patį neatitikimą nustačius dar kartą, jo veiksmai bus laikomi sąmoningais pažeidimais, kaip apibrėžta 67 straipsnyje. Jei po to vis tiek randama neatitikimų, sumažinimo procentas nustatomas dauginant ankstesnio padauginto sumažinimo rezultatą, jei įmanoma, neviršijant antrosios pastraipos paskutiniame sakinyje numatytos 15 % ribos, iš daugiklio 3.
5. Jeigu neatitikimas nustatomas dar kartą kartu su kitu neatitikimu ar kitu pakartotiniu neatitikimu, gauti sumažinimo procentai sudedami. Nepažeidžiant 4 dalies trečiosios pastraipos, maksimalus sumažinimas negali viršyti 15 % visos 1 dalyje nurodytos bendros sumos.
67 straipsnis
Išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas dėl sąmoningų pažeidimų
1. Nepažeidžiant 71 straipsnio, jei nustatytas pažeidimas buvo padarytas ūkininko sąmoningai, 66 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytai visai sumai taikytinas sumažinimas paprastai sudaro 20 % visos sumos.
Tačiau mokėjimo agentūra, remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pateiktu patikrinimo ataskaitos, parengtos pagal 48 straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinimu, gali nuspręsti išmokos mažinimą sumažinti iki 15 % visos sumos arba, tam tikrais atvejais, padidinti iki 100 % visos sumos.
Mažinant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 11, 12 ir 98 straipsniuose numatytas išmokas, mažinimo procentinis dydis taikomas visai išmokėtinai sumai, padalytai iš metų skaičiaus, nurodyto to reglamento 20 ir 103 straipsniuose.
2. Jei sąmoningas pažeidimas susijęs su konkrečia pagalbos schema, atitinkamais kalendoriniais metais ūkininkui neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje pagalbos schemoje.
Jei nustatytų pažeidimų masto, sunkumo ar pastovumo laipsnis ypatingai didelis arba nustatyti pakartotini sąmoningi pažeidimai, ūkininkui neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje pagalbos schemoje dar ir kitais kalendoriniais metais.
III
SKYRIUS
BENDRO POBŪDŽIO NUOSTATOS
68 straipsnis
Pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo išimtys
1. I skyriuje numatytas pagalbos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomi, jeigu ūkininkas pateikė iš esmės teisingą informaciją arba jeigu, jis gali įrodyti, kad yra nekaltas.
2. I skyriuje numatytas pagalbos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomas pagalbos paraiškos dalims, apie kuriose esančias arba po paraiškos pateikimo atsiradusias klaidas ūkininkas raštu praneša kompetentingai institucijai, jeigu pastaroji ūkininko nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir jeigu kompetentinga institucija dar nebuvo pranešusi ūkininkui apie bet kokius paraiškoje nustatytus pažeidimus.
Gavus iš ūkininko informaciją, kaip nurodyta pirmojoje pastraipoje, pagalbos paraiška tikslinama atsižvelgiant į esamą padėtį.
69 straipsnis
Įrašų kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje pakeitimai ir tikslinimai
Nuo paraiškos skirti pagalbą galvijams pateikimo datos, klaidoms ir praleidimams kompiuterinės galvijų duomenų bazės įrašuose taikomas 68 straipsnis.
Pagalbos paraiškose nenurodytų galvijų atžvilgiu tas pats taikoma šios antraštinės dalies II skyriuje numatytam pagalbos sumažinimui ar jos neskyrimui.
V
ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
70 straipsnis
Minimalios išmokos
Valstybės narės gali nuspręsti neskirti pagalbos, jeigu pagal vieną pagalbos paraišką išmokama suma ne didesnė kaip 100 eurų.
71 straipsnis
sumažinimų kaupimas
1. Kai nesilaikymas taip pat yra laikomas pažeidimu ir todėl yra svarbus sumažinimo arba neskyrimo taikymui pagal IV antraštinės dalies I ir II skyrius:
a) pagalbos sumažinimo arba neskyrimo atvejai pagal IV antraštinės dalies I skyrių taikomi atsižvelgiant į atitinkamą pagalbos schemą;
b) pagalbos sumažinimo arba neskyrimo atvejai pagal IV antraštinės dalies II skyrių taikomi visai išmokų, kurios išmokėtinos pagal bendrosios išmokos schemą, vienkartinės išmokos už plotus schemą ir visas kitas pagalbos schemas, kurioms netaikomas sumažinimas arba neskyrimas pagal a punktą, sumai.
Pirmoje pastraipoje nurodyti pagalbos sumažinimo arba neskyrimo atvejai taikomi laikantis 71a straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros.
2. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2988/95 ( 28 ) 6 straipsnį šiame reglamente numatyti pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo atvejai nepažeidžia nacionalinių sankcijų pagal bet kokias kitas Bendrijos arba nacionalinės teisės aktų nuostatas.
71a straipsnis
Sumažinimų kiekvienai paramos schemai taikymas
1. Ūkininkui mokėtinos išmokos sumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede pateiktą paramos schemą apskaičiuoja valstybės narės, remdamosi atitinkamoje paramos schemoje nurodytomis sąlygomis ir prireikus atsižvelgdamos į pagrindinio ploto, didžiausio garantuoto ploto arba gyvulių, už kuriuos gali būti skirta priemoka, perviršį.
2. Kiekvienai pagalbos schemai pagalbos sumažinimo arba neskyrimo atvejai dėl pažeidimų, pavėluoto paraiškos pateikimo, nedeklaruotų sklypų, biudžeto viršutinių ribų viršijimo, moduliavimo, finansinės drausmės ir kompleksinio paramos susiejimo nepaisymo prireikus vykdomi tokiu būdu ir tokia seka:
a) pažeidimams taikomi IV antraštinės dalies 1 skyriuje nustatyti sumažinimai arba neskyrimai;
b) suma, susidaranti dėl a punkto taikymo, yra pagrindas apskaičiuoti sumažinimą, taikytiną pavėluotai pateikus paraišką pagal šio reglamento 21 ir 21a straipsnius;
c) suma, susidaranti dėl b punkto taikymo, yra pagrindas apskaičiuoti sumažinimą, taikytiną nedeklaravus žemės ūkio sklypo pagal šio reglamento 14 straipsnio 1a dalį;
d) ►M11 Taikant reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytas pagalbos schemas, kurioms pagal to reglamento 64 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 2 dalį, 71 straipsnio 2 dalį, 110p straipsnio 1 dalį, 143b straipsnio 7 dalį, 143ba straipsnio 2 dalį ir 143bc straipsnį nustatyta biudžeto riba, valstybė narė sudeda sumas, nustatytas pagal a, b ir c punktų nuostatas. ◄
Kiekvienai iš šių pagalbos schemų nustatomas koeficientas padalijant atitinkamą biudžeto viršutinės ribos sumą iš pirmoje pastraipoje nurodytų sudėtų sumų. Jei gautas koeficientas yra didesnis nei 1, taikomas koeficientas, lygus 1.
Apskaičiuojant atskiram ūkininkui suteiktiną išmoką pagal pagalbos schemą, kuriai yra nustatyta biudžeto viršutinė riba, suma, gauta taikant a, b ir c punktus dauginama iš antroje pastraipoje nustatyto koeficiento.
▼M16 —————
71b straipsnis
Sumažinimų dėl moduliavimo, finansinės drausmės ir kompleksinio paramos susiejimo apskaičiavimo pagrindas
1. Sumažinimai dėl moduliavimo, numatyto Reglamento (EB) Nr. 73/2009 7 ir 10 straipsniuose ir atitinkamais atvejais numatyto Tarybos reglamento (EB) Nr. 378/2007 ( 29 ) 1 straipsnyje, taip pat sumažinimas dėl finansinės drausmės, numatytos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 11 straipsnyje, ir to reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatytas sumažinimas taikomi skirtingų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede išvardytų paramos schemų išmokų, į kurias teisę turi kiekvienas ūkininkas, sumai laikantis šio reglamento 71a straipsnyje nustatytos tvarkos.
2. Bet kokie sumažinimai, taikomi pagal šio reglamento IV antraštinės dalies II skyrių dėl kompleksinio paramos susiejimo nesilaikymo, skaičiuojami pagal išmokos sumą, apskaičiuotą taikant 1 dalį.
72 straipsnis
Force majeure ir išskirtinės aplinkybės
1. Informaciją apie Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 40 straipsnio 4 dalyje apibrėžtus force majeure ir išskirtinių aplinkybių atvejus ūkininkas kompetentingai institucijai perduoda raštu per dešimt darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, kartu pateikdamas institucijai pakankamus susijusius įrodymus.
73 straipsnis
Pernelyg didelių išmokų susigrąžinimas
1. Jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį.
▼M16 —————
3. Palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį, praėjusį nuo pranešimo apie įpareigojimą grąžinti išmoką pateikimo ūkininkui iki jos grąžinimo arba išskaitymo.
Taikytina palūkanų norma skaičiuojama, laikantis nacionalinių teisės aktų, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą sumoms susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas.
4. Straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu išmoka buvo netinkamai skirta dėl kompetentingos arba kitos institucijos padarytos klaidos ir jeigu tokios klaidos ūkininkas pagrįstai galėjo neaptikti.
Tačiau, jeigu klaida yra susijusi su faktiniais elementais, kurie yra svarbūs atitinkamai išmokai skaičiuoti, pirmoji pastraipa taikoma tiktai tuomet, jei apie sprendimą dėl susigrąžinimo nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo išmokėjimo datos.
5. Straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų.
Tačiau pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai.
6. Sumoms, grąžintinoms pagal IV antraštinės dalies 21 straipsnyje nurodytas pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo taisykles, nustatomas ketverių metų senaties terminas.
7. Straipsnio 4 ir 5 dalys netaikomos išankstiniams mokėjimams.
▼M16 —————
73a straipsnis
Nepagrįstai suteiktų teisių į išmokas susigrąžinimas
1. Jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 795/2004 ūkininkams skyrus teises į išmokas yra nustatoma, kad tam tikros teisės į išmokas buvo skirtos nepagrįstai, atitinkamas ūkininkas turi nepagrįstai skirtą teisę perduoti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnyje nurodytam nacionaliniam rezervui.
Jei minėtas ūkininkas perleido teises į išmokas kitiems ūkininkams, jų perėmėjams taip pat galioja šio straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatytas įpareigojimas, atsižvelgiant į jiems perleistų išmokų kiekį, jei ūkininkas, kuriam pirmiausia jos buvo paskirtos, neturi pakankamai teisių į išmokas.
Laikoma, kad nepagrįstai suteiktos teisės nebuvo skirtos ab initio.
2. Jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 795/2004 ūkininkams suteikus teises į išmokas yra nustatoma, kad teisių į išmokas vertė yra pernelyg didelė, ta vertė atitinkamai patikslinama. Šis patikslinimas taip pat atliekamas teisėms į išmokas, kurios jau perleistos kitiems ūkininkams. Sumažinimo vertė turi būti grąžinta į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnyje nurodytą nacionalinį rezervą.
Laikoma, kad teisės į išmokas buvo skirtos ab initio pagal vertę, gautą po patikslinimo.
2a. Jei, taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatoma, kad ūkininkui pagal Reglamentą (EB) Nr. 795/2004 suteiktų teisių į išmokas skaičius yra neteisingas, ir jei neteisingai paskirta išmoka neturi poveikio bendrai ūkininko gautų teisių į išmokas vertei, valstybė narė perskaičiuoja teises į išmokas ir prireikus patikslina ūkininkui paskirtų teisių rūšį. Tačiau tai netaikoma, jei ūkininkai pagrįstai galėjo pastebėti klaidas.
2b. Valstybės narės gali nuspręsti neišieškoti netinkamai skirtų išmokų, jeigu ūkininkui netinkamai skirta bendra suma yra 50 EUR ar mažesnė. Be to, kai 2a dalyje minėta bendra suma yra 50 EUR ar mažesnė, valstybės narės gali nuspręsti neatlikti perskaičiavimo.
3. Jeigu ūkininkas kurias nors teises į išmokas perleido, neatsižvelgdamas į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 46 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos nuostatas, laikoma, kad teisių perleidimas neįvyko.
4. Nepagrįstai išmokėtos išmokos turi būti grąžinamos pagal 73 straipsnio nuostatas.
74 straipsnis
Ūkių perdavimas
1. Šiame straipsnyje:
a) „ūkio perdavimas“ – tai pardavimas, nuoma ar bet koks panašios rūšies sandoris, susijęs su atitinkamais gamybos vienetais;
b) „perdavėjas“ – tai ūkininkas, kurio ūkis perduodamas kitam ūkininkui;
c) „perėmėjas“ – tai ūkininkas, kuriam perduodamas ūkis.
2. Perduodant visą vieno ūkininko ūkį kitam ūkininkui, nuo pagalbos paraiškos pateikimo iki visiško visų pagalbos skyrimo reikalavimus įvykdymo, perdavėjui už perduotą ūkį pagalba neskiriama.
3. Pagalba, dėl kurios kreipiasi perdavėjas, skiriama perėmėjui, jeigu:
a) perdavimo laikotarpiu, kurį turi nustatyti valstybės narės, perėmėjas informuoja kompetentingą instituciją apie perdavimą ir prašo skirti pagalbą;
b) perėmėjas pateikia kompetentingos institucijos reikalaujamus įrodymus;
c) įvykdomos visos perduodamam ūkiui nustatytos pagalbos skyrimo sąlygos.
4. Perėmėjui informavus kompetentingą instituciją apie ūkio perdavimą ir paprašius skirti pagalbą pagal straipsnio 3 dalies a punktą:
a) visos perdavėjo teisės ir prievolės, atsirandančios dėl teisinių santykių tarp perdavėjo ir kompetentingos institucijos pagal pagalbos paraišką, perleidžiamos perėmėjui;
b) visi veiksmai, būtini pagalbai suteikti, ir visos deklaracijos, perdavėjo pateiktos prieš perdavimą, priskiriami perėmėjui, taikant atitinkamas Bendrijos taisykles;
c) atitinkamais prekybos metais arba priemokos mokėjimo laikotarpiu perduotas ūkis tam tikrais atvejais laikomas atskiru ūkiu.
5. Kai pagalbos paraiška pateikiama atlikus pagalbai skirti būtinus veiksmus ir visą ūkininko ūkį perdavus kitam ūkininkui, kai minėti veiksmai jau pradėti vykdyti, bet dar neįvykdytos visos pagalbos skyrimo sąlygos, pagalba perėmėjui gali būti skiriama, jeigu įvykdomos straipsnio 3 dalies a ir b punktų sąlygos. Tokiu atveju taikomas straipsnio 4 dalies b punktas.
6. Valstybės narės tam tikrais atvejais gali nuspręsti skirti pagalbą perdavėjui. Šiuo atveju:
a) perėmėjui pagalba neskiriama;
b) straipsnio 2–5 dalyse išdėstytus reikalavimus valstybės narės taiko mutatis mutandis.
▼M13 —————
75 straipsnis
Papildomos priemonės ir valstybių narių savitarpio pagalba
1. Valstybės narės imasi visų tolesnių tinkamam integruotos sistemos taikymui užtikrinti būtinų priemonių ir teikia savitarpio pagalbą, reikalingą šiame reglamente nustatytiems patikrinimams atlikti. Todėl tais atvejais, kai šiame reglamente nenumatyta atitinkamai sumažinti pagalbą arba jos neskirti, valstybės narės gamintojams ar kitiems rinkos dalyviams, tokiems kaip skerdykloms arba asociacijoms, dalyvaujančioms pagalbos skyrimo procedūroje, gali numatyti atitinkamas nacionalines sankcijas, kad užtikrintų kontrolės reikalavimų, tokių kaip ūkio bandos registro tvarkymas arba informacijos perdavimo įsipareigojimų vykdymas, laikymąsi.
2. Valstybės narės viena kitai padeda užtikrinti veiksmingą kontrolę ir pateiktų dokumentų autentiškumo ir (arba) duomenų, kuriais keičiamasi, tikslumo tikrinimą.
76 straipsnis
Pranešimai
1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip iki liepos 15 d. pateikia Komisijai pagalbos schemų, kurioms taikoma Integruotoji administravimo ir kontrolės sistema, praėjusių kalendorinių metų ataskaitą ir visų pirma nurodo šiuos dalykus:
a) integruotos sistemos įgyvendinimo padėtį, visų pirma įskaitant pasirinktas kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų kontrolės vykdymo galimybes ir kompetentingas kontrolės institucijas, atsakingas už kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir sąlygų atitikimo kontrolę;
b) pareiškėjų skaičių, bendrą plotą, bendrą gyvulių skaičių ir bendrą kiekį;
c) pareiškėjų skaičių, bendrą plotą, bendrą gyvulių skaičių ir bendrą kiekį, kurie tikrinami;
d) atliktų patikrinimų rezultatą, nurodant pagal IV antraštinę dalį taikytus pagalbos sumažinimo ir neskyrimo atvejus;
e) patikrinimų rezultatus, susijusius su kompleksiniu paramos susiejimu pagal III antraštinės dalies III skyrių.
2. Be to, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 31 d. valstybės narės išsiunčia Komisijai pranešimą, kuriame nurodoma kokią visos žemės ūkio paskirties žemės dalį sudaro žemė, kurioje yra daugiametė ganykla, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje. Be to, ne vėliau kaip iki 2005 m. spalio 31 d. valstybės narės išsiunčia Komisijai pranešimą, kuriame nurodoma 2003 referenciniais metais žemės, kurioje buvo daugiametė ganykla, dalis, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje.
Tačiau Bulgarija ir Rumunija ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 31 d. Komisijai išsiunčia pranešimą, kuriame nurodo daugiametės ganyklos žemės 2007 referenciniais metais dalį, kaip nurodyta 3 straipsnio 7 dalyje.
3. Išimtiniais atvejais valstybės narės, susitarusios su Komisija, gali nukrypti nuo straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų datų.
4. Kompiuteriniai duomenys, numatyti pagal integruotą sistemą, naudojami patvirtinti sektorių taisyklėse nustatytai informacijai, kurią valstybės narės privalo siųsti Komisijai.
III
DALIS
MODULIAVIMAS
77 straipsnis
Sumažinimo apskaičiavimo pagrindas
Sumažinimo suma pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10 straipsnį apskaičiuojama remiantis tiesioginių išmokų, kurias ūkininkai turi teisę gauti, sumomis pagal šio reglamento 71a straipsnyje nustatytą procedūrą arba, jei pagalbos schemos yra išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede, bet joms netaikomos to reglamento III arba IV antraštinės dalys, pagal taikomus konkrečius teisės aktus.
78 straipsnis
Paskirstymo būdas
Reglamento (EB) Nr. 73/2009 9 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų sumų, gautų sumažinus išmoką 4 procentiniais punktais, paskirstymo formulė sudaroma pagal kiekvienos valstybės narės žemės ūkio plotų ir užimtumo žemės ūkyje dalis, atitinkamai sudarančias 65 % ir 35 %.
Kiekvienos valstybės narės žemės ūkio ploto ir užimtumo žemės ūkyje dalis tikslinama pagal tenkančio vienam asmeniu bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, išreikštą perkamosios galios standartu, naudojant vieną trečdalį valstybių narių vidurkio, kuriam taikomas moduliavimas, skirtumą.
Šiam tikslui naudojamasi šiais pagrindiniais duomenimis, pagrįstais 2003 m. rugpjūčio mėn. Eurostato turima informacija:
a) duomenys apie žemės ūkio plotus imami iš 2000 m. Ūkių struktūros tyrimo, vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 571/88 ( 30 );
b) duomenys apie užimtumą žemės ūkyje imami iš 2001 m. Darbo jėgos tyrimo kasmet leidžiamos serijos apie užimtumą žemės ūkyje, medžioklę ir žūklę remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 577/98 ( 31 );
c) duomenys apie vienam gyventojui tenkančio BVP dalį, išreikštą perkamosios galios standartu, imami pagal trejų metų (1999–2001) vidurkį, pagrįstą nacionalinių sąskaitų duomenimis.
▼M16 —————
IV
DALIS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
80 straipsnis
Panaikinimas
1. Reglamentas (EB) Nr. 2419/2001 panaikinamas. Tačiau jis toliau taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda iki 2005 m. sausio 1 d.
Tais atvejais, kai išmokų sumos mažinamos taikant užskaitas, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 32 straipsnio 2 dalies antrąja pastraipa, 33 straipsnio antrąja pastraipa, 34 straipsnio 2 dalimi, 35 straipsnio 3 dalies paskutiniu sakiniu, 38 straipsnio 2 dalies trečiąja pastraipa, 38 straipsnio 4 dalies antrąja pastraipa ir 40 straipsnio 1 ir 6 dalimis, bet iki šio reglamento įsigaliojimo dienos negali būti visiškai užskaitomos, likusioji sumos dalis užskaitoma kaip išmoka, skiriama pagal šiame reglamente numatytą bet kurią iš pagalbos schemų, su sąlyga, kad nėra pasibaigęs numatytas užskaitos taikymo laikotarpis.
Jeigu valstybė narė įveda bendrosios išmokos schemą po 2005 metų, tais atvejais, kai taikytini sumažinimai išskaičiuojant sumas pagal 59 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir 59 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, bet iki bendrosios išmokos schemos įsigaliojimo dienos negali būti išskaičiuojamos visos sumos, likusioji sumos dalis išskaičiuojama iš išmokų, skiriamų pagal bet kurią šiame reglamente numatytą pagalbos schemą tuo atveju, kai nėra pasibaigęs nustatytas išskaičiavimo taikymo laikotarpis.
2. Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 2419/2001 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą koreliacijos lentelę.
81 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda 2005 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
BENDRIJOJE TAIKOMAS Δ9 TETRAHIDROKANABINOLIO KIEKIO KANAPIŲ VEISLĖSE KIEKYBINIO NUSTATYMO METODAS
1. Taikymo sritis ir objektas
Šiuo metodu siekiama nustatyti Δ9 tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekį kanapių veislėse (Canabis sativa L.). Kur tinka, metodas apima toliau aprašytas A ir B procedūras.
Šis metodas grindžiamas kiekybiniu Δ9 THC nustatymu dujų chromatografijos (toliau – DCH) būdu po ekstrahavimo su tinkamu tirpikliu.
1.1. A procedūra
A procedūra taikoma augalams tikrinti, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 26 straipsnio 2 dalies a punkte.
1.2. B procedūra
B procedūra taikoma Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 2 dalyje ir šio reglamento 33 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.
2. Mėginių ėmimas
2.1. Mėginiai
a) A procedūra: atrenkama iš konkrečios veislės kanapių augančių augalų; paimama 30 cm augalo dalis, ant kurio mažiausiai vienas moteriškasis žiedynas. Augalo mėginio ėmimo laikotarpis – 20 dienų nuo žydėjimo pradžios iki 10 dienos po žydėjimo pabaigos; mėginys imamas dienos metu, sistemingai, kad būtų užtikrinama, jog mėginys yra būdingas tam laukui augalas, iš lauko pakraščių mėginiai neatrenkami.
Valstybės narės gali išduoti leidimą imti mėginius 20 dienų po žydėjimo pradžios, jei kiekvienos auginamos veislės kiti tipiniai mėginiai imami laikantis anksčiau nurodytos taisyklės, t. y. laikotarpiu nuo 20 dienos nuo žydėjimo pradžios iki 10 dienos po žydėjimo pabaigos.
b) B procedūra: atrenkama iš konkrečios veislės kanapių augančių augalų; mėginiu imamas kiekvieno atrinkto augalo viršutinis trečdalis. Mėginys imamas 10 dienų laikotarpiu nuo žydėjimo pabaigos, dienos metu, sistemingai, kad būtų užtikrinama, jog mėginys yra būdingas tam laukui augalas, iš lauko pakraščių mėginiai neatrenkami. Dvinamių veislių turi būti imami tik moteriškieji augalai.
2.2. Mėginio dydis
A procedūra: mėginį sudaro po 50 kiekvieno lauko augalų dalių.
B procedūra: mėginį sudaro po 200 kiekvieno lauko augalų dalių.
Kiekvienas mėginys, stengiantis jo nesutraiškyti, dedamas į medžiaginį arba popierinį maišelį ir siunčiamas į laboratoriją analizei.
Valstybė narė gali numatyti antro mėginio paėmimo galimybę, kurio prireiktų pakartotinei analizei atlikti. Antrąjį mėginį laiko augintojas arba už analizės atlikimą atsakinga įstaiga.
2.3. Mėginio džiovinimas ir laikymas
Mėginius pradedama džiovinti kiek įmanoma anksčiau, bet kokiu atveju nepraėjus daugiau kaip 48 valandoms, naudojant bet kurį džiovinimo metodą, žemesnėje negu 70 °C temperatūroje. Mėginiai turėtų būti išdžiovinami iki pastovaus svorio, o mėginių drėgnumas svyruoja nuo 8 % iki 13 %
Išdžiovinti mėginiai nesutraiškant jų laikomi žemesnėje negu 25 °C temperatūroje, tamsioje vietoje.
3. THC kiekio nustatymas
3.1. Tyrinio paruošimas
Nuo išdžiovintų mėginių pašalinami didesni negu 2 mm dydžio stiebeliai ir sėklos.
Išdžiovinti mėginiai sugrūdami iki vidutiniškai smulkių miltelių (turi išbyrėti pro 1 mm skersmens sietelio skylutes).
Milteliai gali būti laikomi 10 savaičių žemesnėje negu 25 °C temperatūroje, tamsioje vietoje.
3.2. Reagentai ir ekstrahentas
Reagentai
— Δ9 -tetrahidrokanabinolis, skirtas vien tik chromatografijai atlikti,
— skvalanas, skirtas vien tik chromatografijai atlikti, kaip vidinis etaloninis tirpalas.
Ekstrahentas
— 35 mg skvalano 100 ml heksano.
3.3. Δ9 THC ekstrahavimas
Atsveriama 100 mg tyrinio miltelių, dedama į centrifugą, įpilama 5 ml ekstrahento, turinčio vidinio etaloninio tirpalo.
20 minučių dedama į ultragarsinę vonią. Penkioms minutėms įjungiama centrifuga 3000 apsisukimų per minutę greičiu, tada pašalinamas paviršinis THC tirpalas. Tirpalas įšvirkščiamas į chromatografą ir atliekama kiekybinė analizė.
3.4. Dujų chromatografija
a) Prietaisas
— dujų chromatografas su liepsnos jonizacijos detektoriumi ir vientisas/išsišakojęs inžektorius,
— gerai atskiriantis kanabinolį stulpelis, pvz., stiklinis kapiliarinis 25 m ilgio ir 0,22 mm diametro stulpelis, impregnuotas 5 % bepole fenilmetilsiloksano faze.
b) Kalibravimo ribos
A procedūrai mažiausiai trys punktai, o B procedūrai penki punktai, įskaitant 0,04 punkto ir 0,50 mg/ml Δ9 THC ekstrahente.
c) Eksperimento sąlygos
Kaip pavyzdys a punkte minimam stulpeliui pateikiamos šios sąlygos:
— džiovinimo spintos temperatūra 260 °C
— inžektoriaus temperatūra 300 °C
— detektoriaus temperatūra 300 °C.
d) Įšvirkščiamas tūris: 1 μl.
4. Rezultatai
Išvados išreiškiamos dviejų dešimtųjų tikslumu gramais Δ9 THC 100 gramų analizės mėginio, išdžiovinto iki pastovaus svorio. Taikoma 0,03 g 100 g paklaida.
— A procedūra: vienas nustatymas vienam tyriniui.
— Tačiau, jei gautas rezultatas viršija Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, kiekvienas mėginys turi būti tiriamas antrą kartą, o abiejų nustatymų vidutinė vertė laikoma galutiniu rezultatu.
— B procedūra: rezultatas atitinka dviejų vieno tyrinio nustatymų vidutinę vertę.
▼M14 —————
III PRIEDAS
KORELIACIJOS LENTELĖ
|
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2419/2001 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
– |
|
2 straipsnis |
2 straipsnis |
|
3 straipsnis |
5 straipsnis |
|
4 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnio 1 dalis |
|
4 straipsnio 2 dalis |
14 straipsnio 4 dalis |
|
5 straipsnis |
8 straipsnis |
|
6 straipsnis |
– |
|
7 straipsnis |
– |
|
8 straipsnis |
15 straipsnis |
|
9 straipsnis |
– |
|
10 straipsnis |
16 straipsnis |
|
11 straipsnis |
18 straipsnis |
|
12 straipsnis |
19 straipsnis |
|
13 straipsnis |
21 straipsnis |
|
14 straipsnis |
22 straipsnis |
|
15 straipsnis |
23 straipsnio 1 dalis |
|
16 straipsnis |
24 straipsnis |
|
17 straipsnio 1 dalis |
25 straipsnio 1 dalis |
|
17 straipsnio 2 dalis |
25 straipsnio 2 dalis |
|
17 straipsnio 3 dalis |
23 straipsnio 2 dalis |
|
18 straipsnis |
26 straipsnis |
|
19 straipsnis |
27 straipsnis |
|
20 straipsnis |
28 straipsnis |
|
21 straipsnis |
29 straipsnis |
|
22 straipsnis |
30 straipsnis |
|
23 straipsnis |
32 straipsnis |
|
24 straipsnis |
34 straipsnis |
|
25 straipsnis |
35 straipsnis |
|
26 straipsnis |
36 straipsnis |
|
27 straipsnis |
37 straipsnis |
|
28 straipsnis |
38 straipsnis |
|
29 straipsnis |
39 straipsnis |
|
30 straipsnis |
49 straipsnis |
|
31 straipsnio 1 dalis |
50 straipsnio 1 dalis |
|
31 straipsnio 2 dalis |
50 straipsnio 3 dalis |
|
31 straipsnio 3 dalis |
50 straipsnio 6 dalis |
|
31 straipsnio 4 dalis |
50 straipsnio 7 dalis |
|
32 straipsnis |
51 straipsnis |
|
33 straipsnis |
53 straipsnis |
|
34 straipsnis |
55 straipsnis |
|
35 straipsnis |
56 straipsnis |
|
36 straipsnis |
57 straipsnis |
|
37 straipsnis |
58 straipsnis |
|
38 straipsnis |
59 straipsnis |
|
39 straipsnis |
– |
|
40 straipsnis |
60 straipsnis |
|
41 straipsnis |
61 straipsnis |
|
42 straipsnis |
62 straipsnis |
|
43 straipsnis |
63 straipsnis |
|
44 straipsnis |
68 straipsnis |
|
45 straipsnis |
69 straipsnis |
|
46 straipsnis |
70 straipsnis |
|
47 straipsnis |
71 straipsnis |
|
48 straipsnis |
72 straipsnis |
|
49 straipsnis |
73 straipsnis |
|
50 straipsnis |
74 straipsnis |
|
51 straipsnis |
75 straipsnis |
|
52 straipsnis |
76 straipsnis |
|
53 straipsnis |
– |
|
54 straipsnis |
– |
( 1 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8).
( 2 ) OL L 327, 2001 12 12, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 118/2004 (OL L 17, 2004 1 24, p. 7).
( 3 ) OL L 204, 2000 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir pakeitimų Europos Sąjungos steigimo sutartyse – II priedas: Sąrašas, į kurį daroma nuoroda Stojimo akto 20 straipsnyje – 6. Žemės ūkis – B. Veterinarijos ir fitosanitarijos teisės aktai – I. Veterinarijos teisės aktai (OL L 236, 2003 9 23, p. 381).
( 4 ) OL L 156, 2003 6 25, p. 9.
( 5 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 103.
( 6 ) OL L 148, 2008 6 6, p. 1.
( 7 ) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.
( 8 ) OL L 345, 2004 11 20, p. 1.
( 9 ) OL L 215, 1992 7 30, p. 85.
( 10 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 80.
( 11 ) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.
( 12 ) OL L 204, 2000 8 11, p. 1.
( 13 ) OL L 355, 1992 12 5, p. 32.
( 14 ) OL L 5, 2004 1 9, p. 8.
( 15 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 103.
( 16 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 1.
( 17 ) OL L 215, 1992 7 30, p. 85.
( 18 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 80.
( 19 ) OL L 112, 1994 5 3, p. 2.
( 20 ) OL L 210, 1998 7 28, p. 32.
( 21 ) OL L 193, 2002 7 20, p. 74.
( 22 ) OL L 345, 2004 11 20, p. 1.
( 23 ) OL L 124, 1971 6 8, p. 1.
( 24 ) OL L 177, 1972 8 4, p. 1.
( 25 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1783/2003 (OL L 270, 2003 10 21, p. 70).
( 26 ) OL L 74, 2002 3 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 963/2003 (OL L 138, 2003 6 5, p. 32).
( 27 ) OL L 171, 2006 6 23, p. 9
( 28 ) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
( 29 ) OL L 95, 2007 4 5, p. 1.
( 30 ) OL L 56, 1988 3 2, p. 1.
( 31 ) OL L 77, 1998 3 14, p. 3.