52021BP1642

EUR-Lex

Достъп до правото на Европейския съюз

Този документ е извадка от уебсайта EUR-Lex.

Помощ

Съвети за търсене

Нужни са ви още опции за търсене? Използвайте Разширено търсене

Документ 52021BP1642

2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija (ES) 2021/1642 su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2019 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

OL L 340, 2021 9 24г., стр. 405—409 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/res/2021/1642/oj

HTML

PDF

Официален вестник

2021 9 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/405

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2021/1642

2021 m. balandžio 29 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2019 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2019 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0093/2021),

kadangi, remiantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (toliau – Institucija) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2019 finansinių metų biudžetas buvo 47 379 354 EUR, t. y. 7,21 proc. didesnis negu 2018 m.; kadangi Institucija yra finansuojama iš Sąjungos lėšų (28,73 proc.), iš valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų įnašų (45,76 proc.) ir iš mokesčių, gautų iš prižiūrimų subjektų (24,33 proc.);

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2019 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, kad Institucijos metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2019 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,95 proc., t. y. nežymiai (0,03 proc.) mažesnis, palyginti su 2018 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 88,77 proc., t. y. 0,11 proc. mažesnis, palyginti su praėjusiais metais;

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, Institucija, vadovaudamasi susijusiu mokesčių reglamentu, ima mokesčius iš kredito reitingų agentūrų ir sandorių duomenų saugyklų ir kad tokie mokesčiai turėtų padengti tik su taikomais mokesčiais susijusias Institucijos išlaidas; vis dėlto pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog taikomi mokesčiai viršijo susijusias išlaidas ir taip susidarė perviršis; pastebi, kad nepaisant to, jog Institucija laikėsi Komisijos pateiktų gairių, perviršiai ir deficitai gali paskatinti metinį veiklos kryžminį finansavimą; remdamasis Institucijos atsakymu pažymi, kad dėl to Institucijos biudžete nenumatytas didelis pasikartojantis kryžminis finansavimas ir kad 2019 m. skirtumas tarp kredito reitingų agentūrų priežiūros išlaidų ir mokesčių siekė 2,8 proc., o sandorių duomenų saugyklų atveju – 1,8 proc.; ragina Instituciją toliau riboti tokį kryžminį finansavimą;

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, į Institucijos biudžetą įtraukti nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) įnašai 2019 m. sudarė 1 363 258 EUR, kurie buvo pagrįsti apskaičiuotomis sumomis ir niekada nebuvo pakoreguoti, kad atitiktų faktinius dydžius; remdamasis Institucijos atsakymu pažymi, kad tiek apskaičiuotosios, tiek faktinės sumos buvo apskaičiuotos, tačiau Komisijos nurodymuose (Ares(2016)2772696) dėl pensijų įmokų pažymima, kad agentūros neturėtų koreguoti NKI pensijų įmokų dalies iki faktinio lygio ir kad skirtumas tarp faktinių ir apskaičiuotųjų 2019 m. NKI pensijų įmokų sumų buvo nereikšmingas, t. y. 27 888 EUR;

remdamasis Audito Rūmų ataskaitą pažymi, kad mokesčiai, taikomi kredito reitingų agentūroms pagal susijusį mokesčių reglamentą, apskaičiuojami remiantis jų, kaip juridinių asmenų, pajamomis, bet ne kaip grupės ar susijusių subjektų grupės, todėl taip sukuriama galimybė sumažinti mokesčius arba jų išvengti pervedant pajamas iš kredito reitingų agentūrų, priklausančių Sąjungos jurisdikcijai, jų susijusiems subjektams už Sąjungos ribų, o galimas šios reglamentavimo spragos finansinis poveikis nežinomas; pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, Institucija teisingai taikė susijusį mokesčių reglamentą, tačiau ataskaitoje nustatyta rizika ir apie ją pranešta Komisijai; remdamasis Institucijos atsakymu pažymi, kad ji aktyviai dalyvaus visose iniciatyvose, kuriomis siekiama išvengti bet kokių spragų susijusiame mokesčių reglamente;

remdamasis Audito Rūmų ataskaitą pažymi, kad, apskaičiuodama sandorių duomenų saugyklų mokesčius, Institucija pateikė nepriklausomų auditorių nuomones, kuriose teigiama, kad jų 2018 m. finansinės ataskaitos atspindi tikrą ir teisingą vaizdą, bet pateiktą informaciją apie tam tikrus sandorius, apie kuriuos sandorių duomenų saugykloms pranešta 2018 m., ir 2018 m. gruodžio 31 d. užregistruotus neapmokėtus sandorius nepriklausomi auditoriai įvertino tik iš dalies; remdamasis Institucijos atsakymu pažymi, kad ji neturi teisinio pagrindo prašyti sandorių duomenų saugyklų atlikti nepriklausomas audito peržiūras ir kad Institucija pasiūlė Komisijai iš dalies pakeisti deleguotąjį reglamentą dėl sandorių duomenų saugykloms taikomų mokesčių siekiant suderinti apskaičiavimo sistemą pagal Komisijos Vidaus audito tarnybos (IAS) rekomendacijas; remdamasis Institucijos atsakymu pažymi, kad 2019 m. didžiausia sandorių duomenų saugykla savanoriškai pateikė nepriklausomo auditoriaus sertifikatą, apimantį visus apskaičiavimui naudotus kriterijus;

Veikla

džiaugdamasis pažymi, kad Institucija naudoja tam tikras priemones, pvz., pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad įvertintų savo veiklos teikiamą pridėtinę vertę, ir kitas biudžeto valdymo gerinimo priemones, pvz., atliktų tarpusavio vertinimų skaičių, ištirtų rizikos veiksnių skaičių ir biudžeto įvykdymo lygį;

pažymi, kad 2019 m. Institucija užbaigė 95 proc. į jos metinę darbo programą įtrauktos veiklos, t. y. 5 proc. daugiau nei 2018 m.;

pažymi, kad Institucija kartu su Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija sudaro jungtinį komitetą, kurio tikslas – užtikrinti tarpsektorinį nuoseklumą ir bendras pozicijas finansinių konglomeratų priežiūros srityje ir kitais įvairius sektorius apimančiais klausimais, ir kad ji su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra naudojasi vieno apskaitos pareigūno paslaugomis ir kartu su kitomis agentūromis dalyvavo daugelyje bendro pirkimo procedūrų, nuolat siekdama padidinti veiksmingumą pasitelkiant bendradarbiavimą; primygtinai ragina Instituciją aktyviai siekti tolesnio ir aktyvesnio bendradarbiavimo su visomis Sąjungos agentūromis;

palankiai vertina Institucijos pastangas nustatyti labiau koordinuotą priežiūros režimą visoje Europos Sąjungos finansų sistemoje; pabrėžia jos vaidmenį užtikrinant stabilią, gerai integruotą, veiksmingą ir saugią finansų rinką; pabrėžia, kad skatinant sąžiningumą ir skaidrumą produktų ir finansinių paslaugų rinkoje vartotojų apsauga Sąjungoje atlieka svarbų vaidmenį, ir tikisi gauti naujausią informaciją apie būsimas priemones, kurių bus imtasi šioje srityje, įskaitant informaciją apie reagavimą į ekonomikos ir tvarumo priemonių skaitmeninimo keliamus iššūkius;

10.

pabrėžia, kad finansų sistemos pareiga – tinkamai reaguoti į finansinio tvarumo keliamus iššūkius, Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą; todėl palankiai vertina Institucijos pastangas į savo 2020 m. biudžetą įtraukti papildomą etato ekvivalentų skaičių, kad ji galėtų vykdyti savo naujus įgaliojimus tvarumo srityje; tikisi, kad per 2021 m. antrą pusmetį bus pateikta naujausia informacija apie pažangą šioje srityje;

11.

pažymi, kad Institucijai buvo suteikta daugiau įgaliojimų tiesioginės priežiūros vykdymo ir konvergencijos stiprinimo srityse; palankiai vertina šią suteiktą atsakomybę, tačiau įspėja, kad norint, jog šis procesas būtų veiksmingas, jis turi būti laipsniškas ir tęstinis;

12.

pabrėžia, kad tam tikrais atvejais įgaliojimuose, priimtuose pirmuoju teisės aktų lygmeniu, neatsižvelgiama į minimalius terminus, būtinus, kad Institucija galėtų atlikti reikiamą darbą ir parengtų bei patvirtintų antrojo lygmens priemones, todėl kyla poreikis perskirstyti išteklius ir atsiranda vėlavimai įgyvendinant tam tikras priemones;

13.

pripažįsta, kad Institucijos Priežiūros tarybos sudėtis atrodo tinkama Institucijos reguliavimo įgaliojimams vykdyti, tačiau mažiau tinkama – jos priežiūros funkcijoms atlikti; mano, jog Institucijos pajėgumas gauti tikslią informaciją iš finansų įstaigų yra nepakankamas, kad ji galėtų vykdyti jai priskirtas įvairias priežiūros funkcijas;

14.

pabrėžia, kad Institucija, vykdydama savo veiklą, turi rūpintis, kad būtų užtikrintas Sąjungos teisės laikymasis, gerbiamas proporcingumo principas, kai tai aktualu, ir laikomasi pagrindinių vidaus rinkos principų; palankiai vertina tai, kad įsteigtas Patariamasis proporcingumo komitetas, kuris prižiūrės, kaip taikomas proporcingumo principas, ir tikisi gauti pasiūlytą metodiką, kurią taikant šis komitetas prisidės prie Institucijos metinės darbo programos; atkreipia dėmesį į tai, kad proporcingumo principas turėtų būti pagrindinis Institucijos darbo principas, kai tai aktualu;

15.

pažymi, kad reikia perskirstyti vidinius biudžeto ir personalo išteklius, nes Institucijos darbo krūvis vis didėja vykdant ne su reglamentavimu, bet su Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimu ir taikymu susijusias užduotis; pažymi, kad dėmesį sutelkus vien tik į Sąjungos teisės aktų leidėjo suteiktų įgaliojimų vykdymą bus užtikrintas veiksmingesnis ir efektyvesnis išteklių naudojimas; įspėja, jog siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą labai svarbu, kad Institucija turėtų galimybę imtis priemonių prisitaikyti prie rinkoje kylančios rizikos ar problemų; pažymi, kad laikui bėgant, atsižvelgiant į besiplečiančius įgaliojimus, reikėtų palaipsniui didinti biudžetą; mano, jog būtina pakoreguoti Institucijos finansavimą, kad jis atitiktų būsimą atsakomybę, susijusią su, inter alia, Skaitmeninių finansų strategija, ir atsakomybę, neatsiejamą nuo kovos su pinigų plovimu; pabrėžia, jog Institucijai reikia skubiai skirti pakankamai išteklių, kad ji galėtų tinkamai ir veiksmingai vykdyti jai pavestas užduotis;

16.

palankiai vertina 2020 m. lapkričio 3 d. Institucijos pagreitinto tarpusavio vertinimo ataskaitą dėl Vokietijos federalinės finansų priežiūros tarnybos (BaFin) ir Finansinės informacijos reikalavimų vykdymo užtikrinimo darbo grupės (angl. Financial Reporting Enforcement Panel, FREP) finansinės informacijos reikalavimų vykdymo užtikrinimo gairių (ESMA/2014/1293) taikymo kalbant apie finansinių paslaugų teikėją „Wirecard“; ataskaitoje atskleista, kad rinkos ir institucijų priežiūros srityje yra didelių trūkumų, ypač susijusių su investuotojų apsauga ir rinkos vientisumu; siūlo Institucijai savo gairėse ir šių gairių įgyvendinimo tarpusavio vertinimuose atsižvelgti į šio skandalo metu įgytą patirtį; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą toliau derinti Sąjungos finansų priežiūros taisykles;

17.

atkreipia dėmesį į tyrimą dėl dividendų arbitražo prekybos schemų, pvz., „cum-ex“ arba „cum-cum“, kurio Parlamentas prašė savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliucijoje „Cum-ex“ skandalas: finansinis nusikalstamumas ir dabartinės teisinės sistemos spragos (2); džiaugiasi, kad šis konkrečios finansų rinkų veiklos vientisumo tyrimas yra išsamus;

18.

mano, kad Institucija turėtų atsižvelgti į naujus iššūkius, susijusius su skaitmeninimu ir tvarumu; mano, kad šių nustatytų tikslų įgyvendinimas ir jų integravimas į reguliavimo ir priežiūros sistemą visada turėtų būti vykdomas stiprinant rinką, nemažinant rinkos konkurencingumo ir neužkraunant pernelyg didelės naštos rinkos dalyviams, ypač mažiesiems ir vidutiniams subjektams; mano, kad šių tikslų įgyvendinimo stebėsenai turėtų būti skiriama pakankamai išteklių;

Personalo politika

19.

pažymi, kad 2019 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 73,81 proc.: iš 210 pagal Sąjungos biudžetą patvirtintų laikinųjų darbuotojų etatų (palyginti su 2018 m. patvirtintais 156 etatais) buvo paskirti 155 laikinieji darbuotojai; pažymi, kad palyginti žemą etatų plano įvykdymą galima paaiškinti tuo, kad vėliau nei tikėtasi buvo patvirtinta Europos priežiūros institucijos peržiūra ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (3) (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas), pagal kuriuos Institucijai būtų leista įdarbinti papildomų darbuotojų; taip pat pažymi, kad 2019 m. Institucijoje dirbo 68 sutartininkai ir 10 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

20.

palankiai vertina tai, kad Institucija beveik pasiekė lyčių pusiausvyrą savo administracinėje valdyboje (6 vyrai ir 5 moterys) ir darbuotojų lygmeniu (52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų); džiaugdamasis atkreipia dėmesį į deklaruotą lyčių pusiausvyrą vyresniosios vadovybės lygmeniu (1 vyras ir 1 moteris); palankiai vertina Institucijos ketinimą paskelbti galutinį į Institucijos pirmininko vietą skiriamų asmenų sąrašą, į kurį būtų įtraukta bent viena moteris ir vienas vyras, ir ragina Instituciją imtis tokių pat veiksmų skiriant savo vykdomąjį direktorių; ragina Instituciją semtis įkvėpimo iš Europos Centrinio Banko iniciatyvų, kuriomis siūlomos vidaus programos, skirtos moterų dalyvavimui skatinti ir didesnei darbuotojų įvairovei užtikrinti;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. darbuotojų kaita siekė 5 proc., t. y. buvo žemesnė už Institucijos nustatytą tikslą – mažiau kaip 10 proc.;

22.

palankiai vertina tai, kad Institucija jau patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; pažymi, kad Institucijos žmogiškųjų išteklių skyrius kasmet parengia Institucijos vykdomos veiklos, kuria siekiama užkirsti kelią priekabiavimui darbo vietoje, ataskaitą; taip pat pažymi, kad Institucijos žmogiškųjų išteklių skyrius ir konfidencialios informacijos patikėtiniai reguliariai rengia informuotumo didinimo sesijas;

23.

laikosi nuomonės, kad viešojo ir privačiojo sektorių patirties, kurią turi Institucijos darbuotojai, derinys yra naudingas Institucijai; mano, jog reikėtų ieškoti galimybių sukurti sistemas, kaip, taikant būtiniausias apsaugos priemones, pritraukti talentus iš privačiojo sektoriaus į viešąjį sektorių ir atvirkščiai, kad būtų skatinamas abiejų sektorių nepriklausomumas; mano, kad šios srities taisyklių įgyvendinimą turėtų stebėti bendros Sąjungos institucijos ir turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes;

24.

su susirūpinimu pritaria Audito Rūmų pastabai, kad siekdama kompensuoti etatų trūkumą Institucija vis dažniau įdarbina konsultantus ir laikinuosius darbuotojus, ir tai gali kelti pavojų, jog sudėtingas išorės rangovų darbas bus netinkamai prižiūrimas ir kils su bylinėjimusi pagal sutartis susijusių problemų dėl neapibrėžtos atsakomybės; pažymi, kad Institucija, atsižvelgdama į ankstesnių metų Audito Rūmų išvadas, naudoja sutartis su IT bendrovėmis, kurios suformuluotos taip, kad būtų galima paskirti laikinuosius darbuotojus, o ne teikti aiškiai apibrėžtas IT paslaugas ar produktus; pažymi, kad IT paslaugų teikimo sutarčių naudojimas įdarbinant darbuotojus neatitinka Sąjungos socialinių ir įdarbinimo taisyklių, todėl Institucijai kyla teisinė rizika ir rizika reputacijai; pažymi, kad, remiantis Institucijos atsakymu, bet kokia galima rizika šiomis aplinkybėmis buvo ribota, ir ji patvirtino visas būtinas procedūras, kad sutartyse būtų išvengta bet kokios galimos painiavos tarp IT paslaugų pirkimo ir laikinųjų darbuotojų paskyrimo; primygtinai ragina Instituciją užtikrinti, kad sutartyse nebūtų painiojamas paslaugų pirkimas ir laikinųjų darbuotojų samdymas;

Viešieji pirkimai

25.

atkreipia dėmesį į Institucijos pastangas siekti didesnio veiksmingumo vykdant viešųjų pirkimų procedūras kartu su kitomis agentūromis; pažymi, kad 2019 m. Institucija kartu su Europos bankininkystės institucija pasirašė bendrąją sutartį dėl konsultavimo paslaugų infrastruktūros valdymo srityje ir dabar ji vadovauja viešųjų pirkimų procedūrai dėl laikinųjų darbuotojų paslaugų kartu su kitomis trimis agentūromis, kurių centrinė būstinė yra Prancūzijoje;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

26.

pažymi, kad 25,41 proc. Institucijos biudžeto sudarė mokesčiai, kuriuos moka jos prižiūrimi subjektai; pažymi, kad buvo įgyvendintos priemonės siekiant sušvelninti bet kokius interesų konfliktus ir kad Sąjungos organai ir išorės auditoriai atliko šių struktūrų ir procesų auditą; ragina Instituciją ir toliau teikti informaciją biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi siekdama užtikrinti, kad nekiltų interesų konfliktų; be to, pažymi, kad Institucija mano, jog jei mokesčius rinktų Komisija, tai būtų neveiksminga ir padidėtų netikslumo bei neteisingo skaičiavimo rizika, ir savo ruožtu padidėtų reputacijai daroma žala;

27.

palankiai vertina tolesnius veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti didesnį Institucijos veiklos skaidrumą, nes pranešama apie Institucijos darbuotojų susitikimus su išorės suinteresuotaisiais subjektais, ir tai skelbiama Institucijos interneto svetainėje;

28.

palankiai vertina tai, kad Institucija skelbia savo vyresniosios vadovybės darbuotojų gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas;

29.

primena biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos rezoliucijoje, pridėtoje prie sprendimo dėl Institucijos 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pateiktus komentarus ir pastabas, susijusius su interesų konfliktais, kylančiais dėl „sukamųjų durų“ reiškinio problemos, ir pabrėžia, kad agentūros turi laikytis vieningo požiūrio; ragina Instituciją pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie padarytą pažangą;

30.

pabrėžia, kad atviras, veiksmingas ir nepriklausomas administravimas yra svarbus visoms Sąjungos agentūroms ir visai Sąjungai; primena savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“ (4), 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir 2020 m. gegužės 7 d. Europos ombudsmenės rekomendaciją byloje 2168/2019/KR; pabrėžia, kad reikia sukurti bendrą teisinę sistemą šiems klausimams spręsti; ragina Instituciją įgyvendinti Europos ombudsmenės byloje 2168/2019/KR pateiktas rekomendacijas, visų pirma, kai būtina, pasinaudojant galimybe uždrausti savo vyresniesiems pareigūnams eiti tam tikras pareigas pasibaigus jų kadencijai, nustatyti kriterijus, pagal kuriuos darbuotojai galėtų pereiti į privatųjį sektorių, informuoti kandidatus į aukštesnes pareigas Institucijoje apie tuos kriterijus, kai jie kandidatuoja, ir įdiegti vidaus procedūras, kuriomis būtų užtikrinta, kad tuo atveju, kai jos darbuotojas pereina į kitą darbo vietą, jis nedelsiant netektų prieigos prie konfidencialios informacijos; be to, ragina Instituciją apsvarstyti galimybę pratęsti privalomą 12 mėnesių veiklos pertraukos laikotarpį vadovaujamas pareigas užimantiems darbuotojams, kurie svarsto galimybę imtis pareigų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktų pasibaigus viešojo sektoriaus darbo santykiams; ragina Instituciją remtis Europos Centrinio Banko etikos komiteto paskelbtomis nuomonėmis dėl interesų konfliktų atvejų ir dėl apmokamo darbo baigus eiti pareigas, kad būtų padidintas skaidrumas galimų interesų konfliktų ir apmokamo darbo baigus eiti pareigas srityse;

Vidaus kontrolė

31.

atsižvelgdamas į biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos komentarus ir pastabas, susijusias su Vidaus audito tarnybos ataskaita „Pajamos ir veikla grindžiamas valdymas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijoje“, pažymi, kad buvo imtasi susijusių veiksmų, dėl kurių buvo sutarta;

32.

pažymi, kad 2019 m. Vidaus audito tarnyba paskelbė audito ataskaitą dėl „IT saugumo ir susijusių valdymo procesų“ ir kad Institucija parengė veiksmų planą, kuriame aptariamos tobulintinos sritys; ragina Instituciją pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi šioje srityje;

33.

pažymi, kad 2018 m. lapkričio mėn. Institucijos administracinė valdyba patvirtino naują vidaus kontrolės sistemą; pažymi, kad 2020 m. pirmąjį ketvirtį Institucija atliko pirmąjį metinį vidaus kontrolės principų įgyvendinimo veiksmingumo vertinimą ir padarė išvadą, kad vidaus kontrolės sistema veikia gerai; pažymi, kad nustatyti 24 trūkumai, iš kurių dauguma buvo nedideli ir nė vienas iš jų nekėlė abejonių dėl principų buvimo ir tinkamo veikimo ir buvo daugiausia susiję su kontrolės aplinkos ir kontrolės veiklos komponentais, taip pat su informacijos ir ryšių komponentais;

Kitos pastabos

34.

pažymi, kad dėl tebesitęsiančio netikrumo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos Institucija ir toliau ėmėsi praktinių parengiamųjų priemonių išstojimo be susitarimo scenarijui, paskelbdama atnaujintus pareiškimus ir IT taikomųjų programų bei duomenų bazių priemones;

35.

atkreipia dėmesį į dedamas pastangas padidinti Institucijos kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą;

36.

pažymi, kad 2019 m. lapkričio mėn. Institucija persikėlė į naujas patalpas Paryžiuje pastate „iBox“, kuris turi aukštos kokybės aplinkosauginį sertifikatą ir yra pigesnis už kvadratinį metrą, palyginti su senosiomis patalpomis;

37.

ragina Instituciją sutelkti dėmesį į savo mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą plačiajai visuomenei;

38.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje (5) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1) OL C 107, 2020 3 31, p. 233.

(2) OL C 363, 2020 10 28, p. 102.

(3) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0017.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0215.

Нагоре

Изберете експерименталните функции, които искате да изпробвате