52021BP1555

EUR-Lex

Aċċess għal-liġi tal-Unjoni Ewropea

Dan id-dokument hu mislut mis-sit web tal-EUR-Lex

EUROPA
EUR-Lex Paġna ewlenija
EUR-Lex - 52021BP1555 - MT

Għajnuna

Pariri għat-tfittxija

Għandek bżonn aktar opzjonijiet ta’ tfittxija? Uża t- Tfittxija Avvanzata

Dokument 52021BP1555

2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija (ES) 2021/1555 su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas, dalį

OL L 340, 2021 9 24, p. 153–161 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/res/2021/1555/oj

HTML

PDF

Ġurnal Uffiċjali

2021 9 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/153

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2021/1555

2021 m. balandžio 29 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0055/2021),

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

su pasitenkinimu pažymi, jog Audito Rūmai 2019 m. metinėje ataskaitoje (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodė, kad nenustatyta jokių didelių trūkumų audituojamose srityse, susijusiose su Regionų komiteto (toliau – Komitetas) žmogiškaisiais ištekliais ir vykdytais viešaisiais pirkimais;

palankiai vertina tai, kad, remdamiesi savo atliktu auditu, Audito Rūmai padarė išvadą, kad apskritai 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, sudarančiuose administracines ir kitas Komiteto išlaidas, esminių klaidų nebuvo ir kad tikrintos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos;

apskritai apgailestauja, kad Audito Rūmų ataskaitos 9 skyriaus „Administravimas“ apimtis ir išvados yra gana ribotos, net turint mintyje tai, kad daugiametės finansinės programos (DFP) 5 išlaidų kategorija „Administravimas“ laikoma mažos rizikos kategorija; prašo, kad atliekant su šiuo skyriumi susijusį auditą būtų labiau atsižvelgiama į ypač aktualius ir kritiškai svarbius Komitetui aspektus;

primena, kad Komiteto biudžetas yra daugiausia administracinio pobūdžio ir didelė dalis panaudojamų lėšų yra susijusi su institucijoje dirbančiais asmenimis (1 antraštinė dalis), taip pat su pastatais, kilnojamuoju turtu, įranga ir įvairiomis veiklos išlaidomis;

pažymi, kad 2019 m. patvirtintas Komiteto biudžetas buvo 98 751 000 EUR (palyginti su 96 101 000 EUR 2018 m. ir 93 295 000 EUR 2017 m.); pažymi, kad 2019 m. įsipareigojimų įvykdymo lygis buvo 99,6 proc. (palyginti su 99,3 proc. 2018 m. ir 98,1 proc. 2017 m.), o mokėjimų įvykdymo lygis – 88,8 proc. (žemesnis nei 91,0 proc. 2018 m. ir 89,9 proc. 2017 m.); tačiau pažymi, kad galutinis 2019 m. mokėjimų įvykdymo lygis biudžeto ciklo pabaigoje bus didesnis (po perkėlimų į kitą laikotarpį mokėjimo);

pabrėžia, kad 1 antraštinės dalies įsipareigojimų įvykdymo lygis buvo 99,6 proc., o 2 antraštinės dalies – 99,7 proc.; su pasitenkinimu pažymi, kad metų pabaigoje tik maždaug 400 000 EUR (0,4 proc.) įsipareigojimų liko neįvykdyti ir buvo grąžinti į Sąjungos biudžetą, taigi ši suma, palyginti su 2018 m., kai liko neįvykdyti maždaug 700 000 EUR (0,7 proc.), sumažėjo;

Žmogiškieji ištekliai

pažymi, kad 2019 m. bendras darbuotojų skaičius buvo 576 (palyginti su 538 2018 m. ir 533 2017 m.); pažymi, kad etatų plane yra 491 etatų ir, Komiteto manymu, šis skaičius nėra pakankamas; pripažįsta, kad pagal 2019 m. atliktos darbo krūvio vertinimo rezultatus, siekiant dar labiau padidinti efektyvumą ir sukurti sinergiją, reikia galimos reorganizacijos; yra informuotas apie tai, kad Komitetas nori, jog Sąjungos biudžeto valdymo institucijos spręstų šį klausimą ir palaipsniui subalansuotų dabartinę su darbuotojais susijusią padėtį; ragina Komitetą stiprinti savo administracinį bendradarbiavimą su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (EESRK), pasitelkiant jungtines tarnybas, siekiant sutelkti išteklius taip, kad būtų sukurta daugiau sinergijos;

pripažįsta, kad Komitetas nuolatos stengiasi stiprinti savo politinį vaidmenį ir spręsti su politinėje ir administracinėje srityse išaugusiu nuolatinės kvalifikacijos poreikiu susijusį klausimą; atkreipia dėmesį į specialistų rezervą, sukurtą patyrusiems Komiteto darbuotojams motyvuoti ir išsaugoti; pažymi, kad 2019 m. pirmąjį pusmetį baigėsi pirmasis Komiteto istorijoje surengtas bendras vidaus konkursas, kurio laureatais tapo 40 iš 113 dalyvavusių darbuotojų kandidatų; prašo Komiteto suteikti informaciją apie konkrečias laureatams siūlomas karjeros perspektyvas;

pažymi, kad buvo apskaičiuota, jog perkėlus 24 vertėjų etatus iš Komiteto į Parlamentą kasmet bus sutaupoma apie 2,9 mln. EUR, ir ragina Komitetą pateikti šio perkėlimo poveikio ataskaitą;

10.

apgailestauja, kad, kalbant apie vidurinės grandies vadovų ir aukštesnio lygmens vadovaujamas pareigas, lyčių pusiausvyra nuo 2018 m. nepagerėjo ir lieka mažai pakitusi (35 proc. šių pareigų užima moterys); pripažįsta, kad priimta nauja lygių galimybių strategija, kurioje iškelti konkretūs tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m.; ragina Komitetą pateikti naujosios lygių galimybių strategijos priėmimo ir planuojamo poveikio gaires, taip pat kasmet informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie strategijos įgyvendinimą ir preliminarius rezultatus;

11.

palankiai vertina lygių galimybių pareigūno, kuris centralizuotai dirba Žmogiškųjų išteklių direktorate, paskyrimą, taip pat lygių galimybių reklamines kampanijas; prašo Komiteto pranešti apie konkrečius naujosios strategijos laimėjimus, įskaitant veiksmų, kurių imtasi siekiant stiprinti įvairovę ir užtikrinti, kad Komitetas taptų įtraukesne darbo vieta neįgaliesiems, rezultatus;

12.

pažymi, kad, kalbant apie darbuotojų pilietybę, 2019 m. buvo atstovaujama visoms Sąjungos valstybėms, išskyrus Liuksemburgą; ragina Komitetą ir toliau skatinti savo personalo geografinį subalansuotumą, siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visų valstybių narių piliečiams, įskaitant atstovavimą vadovų lygmeniu; ragina Komitetą stiprinti savo komunikacijos veiklą tose šalyse, kurioms nepakankamai atstovaujama;

13.

skatina Komitetą ir toliau stengtis užtikrinti lyčių pusiausvyrą visais hierarchijos lygmenimis ir palankiai vertina tokius veiksmus kaip privalomą abiejų lyčių atstovų dalyvavimą atrankos komisijose, aktyvų moterų skatinimą kandidatuoti į visas vadovaujamas pozicijas, specializuotus mokymo renginius darbuotojoms, norinčioms pasirengti vadovių karjerai, taip pat lankstesnes darbo sąlygas, įskaitant darbo ne visą darbo laiką ir nuotolinio darbo galimybę; atkreipia dėmesį į įvairias Komiteto įgyvendintas iniciatyvas, tokias kaip oficialus valdymo atsakomybių pripažinimas žemesniu nei skyriaus vadovo lygmeniu ir neformalaus lyčių pusiausvyros vadyboje tinklo sukūrimas padedant administracijai;

14.

pripažįsta, kad naujoje lygių galimybių strategijoje daug dėmesio taip pat skiriama negaliai ir įvairovei; atkreipia dėmesį į atrankos procedūrose dalyvaujantiems vadovams ir žmogiškųjų išteklių tarnybų darbuotojams skirtus mokymus apie nesąmoningą šališkumą; ragina Komitetą informuoti biudžeto valdymo instituciją apie konkrečius strategijos tikslus, veiksmus ir rodiklius;

15.

teigiamai vertina tai, kad Komitetas daug dėmesio skiria tam, kad būtų sukurtos ir išlaikytos kokybiškos sveikatos ir gerovės paslaugos, grindžiamos prevencija ir ankstyva intervencija, glaudžiai bendradarbiaujant susijusioms žmogiškųjų išteklių tarnyboms, taip pat vadovų bei kitų darbuotojų informuotumo didinimo programos; palankiai vertina mokymo renginius, organizuojamus žemesnio, vidurinio ir vyresniojo lygmens vadovams nebuvimo darbe valdymo ir sėkmingos kolegų integracijos sugrįžus į darbą po ilgalaikio nebuvimo tema; pažymi, kad 2019 m. buvo užregistruota dešimt išsekimo darbe atvejų; pažymi, kad Komiteto socialinė tarnyba teikia paramą ligos laikotarpiu ir grįžus į darbą; prašo Komiteto į savo sveikatos ir gerovės paslaugas įtraukti išsekimo darbe nustatymo sistemą; palankiai vertina tai, kad dažniau suteikiamos lankstaus darbo laiko ir nuotolinio darbo galimybės, kuriomis gerinama darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, taip pat tęsiama streso ir išsekimo darbe prevencijos programa; ragina Komitetą lanksčias darbo sąlygas papildyti darbuotojų teisės atsijungti apsauga;

16.

pabrėžia, kad Komitetas pasitelkia daugiausiai sutartininkus, kai reikia tinkamos paramos (pavaduoti vidutinės trukmės arba ilgą laikotarpį darbe nesančius darbuotojus, taip pat konkretiems projektams įvairiuose direktoratuose, siekiant teikti papildomą paramą Komiteto nariams); visgi primena, kad pasitelkus sutartininkus ir pasibaigus jų sutarčių terminui, Komitetas praranda daug žinių ir patirties, todėl ragina Komitetą ir toliau derėtis dėl savo etatų plano plėtros; pažymi, kad dėl Komiteto ir Parlamento bendradarbiavimo 2019 m. pagal ilgalaikes sutartis įdarbintų asmenų Komiteto ir ESSRK Vertimo raštu direktorate buvo mažiau nei 2013–2017 m. laikotarpiu;

17.

pažymi, kad Komitetas turi atnaujinti saugumo kontrolės sistemas ir užtikrinti saugią darbo vietą jo nariams ir darbuotojams, o tam reikia papildomų specializuotų išteklių, taip pat tai, kad fiziniam saugumui ir IT pagalbai skiriamų išteklių santykis vienam darbuotojui, palyginti su kitais Sąjungos subjektais, yra labai mažas; ragina Komitetą ir toliau rengti naujus kibernetinio saugumo didinimo projektus;

18.

pažymi, kad Komitetas nustatė papildomų projektų, susijusių su administracijos ir komunikacijos modernizavimu, tokių kaip parama geresnei teisėkūrai, vykdant Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo vietoje ex ante ir ex post stebėseną, ir informavimo veikla, siekiant į procesą įtraukti visas vietos ir regionų valdžios institucijas, ir kad šiems papildomiems projektams reikia tinkamų išteklių;

Komunikacija

19.

pabrėžia, kad Komiteto komunikacijos strategijos išorinis vertinimas buvo atliktas laikantis standartų, kuriuos taiko visi kiti Sąjungos subjektai, besinaudojantys bendrąja preliminariąja sutartimi; pažymi, kad Komiteto komunikacijos kokybė ne visada atitinka auditorijos poreikius, tačiau apskritai yra veiksminga, nes pagrindiniai suinteresuotieji subjektai Komitetą vertina teigiamai; ragina Komitetą pagerinti skaitmeninę komunikaciją su visuomene ir siekti, kad jo tyrimai būtų geriau žinomi suinteresuotiesiems subjektams ir Sąjungos piliečiams; ragina Komitetą palaikyti ryšį su Parlamentu, siekiant stiprinti bendradarbiavimą, pavyzdžiui, organizuojant bendrus posėdžius ir renginius;

20.

prašo Komiteto pranešti, kaip jis įgyvendins vertinimo ataskaitos rekomendacijas; pažymi, kad sėkmingiausi Komiteto komunikacijos pavyzdžiai yra piliečių dialogai su Komisija ir paties Komiteto vietos dialogai, pavyzdiniai renginiai „EuroPCom“ (Europos viešosios komunikacijos konferencija) ir „Europos regionų ir miestų savaitė“;

Skaitmeninimas, kibernetinis saugumas

21.

palankiai vertina tai, kad 2019 m. pradžioje Regionų komiteto Biuras priėmė skaitmeninę strategiją, atsižvelgiant į Talino deklaraciją dėl e. valdžios, kurios pagrindinis principas – „standartiškai skaitmeninis“, ir kad, ją priėmus, strategija pradėta įgyvendinti; pažymi, kad pagrindiniai strategija siektini rezultatai yra į narius orientuotos informacinės sistemos, skirtos politinei Komiteto veiklai remti, informacinės sistemos bepopieriams administraciniams procesams ir skaitmeninės darbo vietos programai remti; ragina Komitetą stiprinti skaitmeninimą taip pat remiantis tarpinstituciniu bendradarbiavimu;

22.

palankiai vertina tarpinstitucinį bendradarbiavimą kibernetiniais klausimais, kai paramą Komitetui teikė ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba, pvz., rengė mokymus darbe debesijos saugumo ir žvalgybos informacijos apie kibernetines grėsmes, susijusias su tikslinėmis atakomis prieš Sąjungos institucijas, srityje; pažymi, kad daugelis skaitmeninimo projektų susiję su žmogiškųjų išteklių ir finansinių procesų, kuriems Komitetas naudoja Komisijos teikiamas „SYSPER“ ir „ABAC“ sistemas, skaitmeninimu; prašo Komiteto apsvarstyti galimybę derėtis su Komisija dėl geresnių sąlygų, siekiant pagerinti dalijimosi taikomosiomis programomis procesą ir padaryti jį finansiškai patrauklų;

23.

pabrėžia, kad informacinėms technologijoms skirtas biudžetas naudojamas kartu su EESRK; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. IT srities biudžetas padidėjo dėl biudžeto perkėlimų (nuo 7 963 825 EUR 2018 m. iki 9 082 838,76 EUR 2019 m.); palankiai vertina tai, kad IT skyrius dirbo kurdamas informacines sistemas, kuriomis būtų palaikomos keturios veiklos sritys (politinė veikla, dokumentų valdymas, komunikacija bei žmogiškieji ištekliai ir (arba) finansai), ir kad skaitmeninės darbo vietos atžvilgiu pažanga padaryta visais programos aspektais;

24.

palankiai vertina Komiteto aktyvią politiką dėl atvirų šaltinių technologijų; ragina Komitetą pirmenybę teikti atvirų šaltinių technologijoms, siekiant užkirsti kelią susaistymui su pardavėju, išlaikyti jo techninių sistemų kontrolę, užtikrinti griežtesnes vartotojų privatumo ir duomenų apsaugos priemones ir didinti saugumą ir skaidrumą visuomenei; pažymi, kad 2019 m. 39 atvirų šaltinių taikomosios programos buvo įtrauktos į programų paketus, ir kad šiuo metu yra aktyviai įgyvendinami projektai, kuriais siekiama įkurti naują skaitmeninio parašo portalą ir valdymo pultą, remiantis atvirų šaltinių technologija;

25.

ragina Komitetą laikytis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno rekomendacijų iš naujo derantis dėl tarpinstitucinio licencijavimo susitarimo ir įgyvendinimo sutarties, 2018 m. pasirašytų ES institucijų ir bendrovės „Microsoft“, siekiant užtikrinti technologinį suverenumą, išvengti susaistymo su pardavėju ir kontrolės stokos, taip pat užtikrinti asmens duomenų apsaugą;

Pastatai, saugumas

26.

palankiai vertina tai, kad buvo įgyvendinta keletas priemonių, siekiant užtikrinti tinkamus pastatų saugumo standartus, pavyzdžiui, įdiegta nauja prieigos kontrolės įranga ir nauja apsauginė vaizdo stebėjimo sistema; pažymi, kad atitinkami saugumo standartai dabar prilygsta Parlamento ir Komisijos saugumo standartams ir kad, be to, buvo pradėta viešųjų pirkimų procedūra dėl naujos lankytojų valdymo sistemos, kurią planuota įdiegti 2020 m.;

27.

atkreipia dėmesį į pagrindinius Komiteto pastatų strategijos principus, kurie apima geografinį pastatų sutelkimą, pirmenybės teikimą nuosavybei, o ne nuomai, tvarų pastatų valdymą ir daugiametį planavimą; pažymi, kad darbo grupė, įsteigta kartu su EESRK, atsižvelgdama į padėtį kitose Sąjungos įstaigose, parengė biuro patalpų naudojimo ir paskirstymo gaires; teigiamai vertina tai, kad šie parametrai buvo pristatyti darbuotojų atstovams ir aptarti su jais; pripažįsta, kad Komiteto požiūris į darbuotojų atstovus yra skaidrus ir grindžiamas bendradarbiavimu; pažymi, kad iš viso nėra naudojama 241 kompiuterizuota darbo vieta ir prašo Komiteto šiuo metu rengiamoje strategijoje paaiškinti savo planus, susijusius su šiomis kompiuterizuotomis darbo vietomis;

28.

pripažįsta, kad Komitetas kartu su EESRK nurodė 2020 m. rudenį pašalinti asbestą ir atliekant darbus visapusiškai laikytis būtinų apsaugos priemonių, kaip reikalaujama 2018 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; palankiai vertina tai, kad daugumoje Komiteto ir EESRK pastatų nėra asbesto; reiškia susirūpinimą dėl darbuotojų sveikatos ir asbesto buvimo VMA pastate; vis dėlto pripažįsta, kad Komitetui buvo išduotas saugumo, kiek tai susiję su asbestu, sertifikatas;

Vidaus valdymas, vidaus kontrolė, finansai

29.

pabrėžia, kad Komitetas nustato aiškius skirtingų administracinių sričių pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, apibrėždamas tikslus, rezultatus ir nustatydamas susijusį darbuotojų skaičių; prašo Komiteto kitoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikti ne tik šią labai išsamią informaciją, bet ir konsoliduotą pagrindinių tikslų ir pasiektų rezultatų dokumento versiją, taip pat išnagrinėti vaizdinio duomenų pateikimo galimybes, kad būtų galima lengviau skaityti pagrindinių veiklos rodiklių lenteles;

30.

pažymi, kad 2019 m. buvo pradėtas atitikties ir veiksmingumo tyrimas, siekiant įvertinti, kokiu mastu Komitetas laikosi 16 vidaus kontrolės standartų; pažymi, kad 2019 m. atitikties tyrimas parodė, kad palyginti su 2018 m., bendra reikalavimų įgyvendinimo ir veiksmingumo padėtis išliko patenkinama ir stabili; tačiau pažymi, kad nustatyta sričių, kurias reikia toliau tobulinti, įskaitant Komiteto misijos ir organizacinės struktūros suderinimą su naujais prioritetais, administracinį Parlamento ir Komiteto bendradarbiavimą, tolesnį duomenų saugojimo skaitmeninimą ir administracinių procesų supaprastinimą, taip pat esamo veiklos tęstinumo plano nuodugnią peržiūrą, reikalingą dėl per dabartinę COVID-19 situaciją įgytos patirties; ragina Komitetą informuoti apie šių labai reikalingų patobulinimų įgyvendinimą ataskaitoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2019 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu;

31.

pažymi, kad vidaus audito funkciją vykdo audito komitetas, kurį sudaro po vieną narį iš kiekvienos frakcijos, turinčios atstovų Komiteto Finansų ir administracinių reikalų komisijose, ir vienas aukšto lygio išorės patarėjas; pastebi, kad 2019 m. Audito komitetas surengė du posėdžius, kuriuose buvo pristatyta 2018 m. metinė vidaus ataskaita ir 2020 m. darbo programa, o nariai buvo informuoti apie pasiektą pažangą, susijusią su vykdomais auditais, ir dar neįvykdytas rekomendacijas bei susijusią riziką; pažymi, kad 57 proc. labai svarbių rekomendacijų buvo įgyvendintos per 6 mėnesius (2019–2020 m. tikslas buvo 75 proc.) ir 100 proc. labai svarbių rekomendacijų buvo įgyvendintos per 12 mėn. (2019–2020 m. tikslas buvo 100 proc.); siūlo Komitetui į savo metinę veiklos ataskaitą įtraukti audito rekomendacijų apibendrinimą;

32.

pastebi, kad Komiteto biudžeto įgyvendinimo vidaus finansų taisyklės buvo atnaujintos 2019 m. sausio 1 d. Komiteto sprendimu Nr. 0014/2018 ir įgyvendintos per 2019 m.; su pasitenkinimu pažymi, kad į finansinio patvirtinimo darbo procesus kaip formalūs subjektai buvo įtraukti veiklos vykdytojai ir paskirti už veiklos valdymą atsakingi vadovai, atliekantys perdeleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų funkcijas;

33.

palankiai vertina tai, kad 2019 m. veiklai visi perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai pasirašė savo asmenines patikinimo deklaracijas, kad visos ataskaitos dėl išimčių buvo paminėtos atitinkamose patikinimo deklaracijose ir kad taisomosios priemonės įgyvendinamos ir stebimos tam, kad tokios išimtys nesikartotų;

34.

ragina Komitetą dėti daugiau pastangų analizuojant galimybes visoms viešųjų pirkimų procedūroms užtikrinti visiškai bepopierę pirkimo aplinką; pažymi, kad dėl to reikėtų įsigyti viešųjų pirkimų valdymo priemonę, kurią sukūrė Komisijos jungtinis tyrimų centras, taip pat sukurti arba įsigyti geresnę vidaus administracinių dokumentų valdymo sistemą; pažymi, kad esamos „bepopierės procedūros nuo sąskaitos iki jos apmokėjimo“ 2019 m. buvo pradėtos taikyti dar keliuose padaliniuose ar direktoratuose, ir kad Komiteto ateities tikslas yra toliau plėsti bepopierių procedūrų taikymą kitose operacijų srityse, atsižvelgiant į turimus informacinių technologijų išteklius;

Daugiakalbystė

35.

palankiai vertina tai, kad remdamasis Europos ombudsmeno praktinėmis rekomendacijomis ES administracijai dėl oficialiųjų ES kalbų naudojimo bendraujant su visuomene (byla SI/98/2018/DDJ), Komitetas išplatino šias praktines rekomendacijas visiems darbuotojams; pažymi, kad 2019 m. Komitetas taip pat ėmėsi iniciatyvos pateikti vadovą dėl darbuotojų skundų Europos ombudsmenui, kad būtų užtikrinami teisingi atsakomieji veiksmai;

36.

konstatuoja, kad Komiteto ir EESRK užsakomojo vertimo raštu išlaidos 2019 m. sudarė 6 043 592 EUR, iš kurių Komiteto dalis sudarė 2 492 830 EUR ir kad vidaus vertimo raštu išlaidos būtų buvusios 8 781 075 EUR, iš kurių Komiteto dalis būtų 3 621 974 EUR;

37.

prašo Komiteto pateikti informaciją apie vykstantį vertimo raštu srities racionalizavimo procesą, kurį iš esmės sudaro skirtingų vertimo raštu skyrių sujungimas; prašo Komiteto pranešti apie galimą dėl racionalizavimo padidėjusį efektyvumą ir bet kokią susijusią riziką;

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

38.

pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti tarp institucijų, ir pažymi, kad Komitetas sumokėjo maždaug 6 mln. EUR pagal susitarimus dėl paslaugų lygio, 2019 m. sudarytus su kitomis ES institucijomis; pažymi, kad taip bendradarbiaujant užtikrinama sinergija ir papildomas bendrasis Komiteto ir EESRK susitarimas dėl paslaugų; pažymi, kad Komitetas rengia plenarines sesijas Parlamento ir Komisijos patalpose, perka vertimo žodžiu paslaugas iš Parlamento ir Komisijos, taip pat bendradarbiauja su keletu Sąjungos subjektų žmogiškųjų išteklių, IT ir kitose administracinėse srityse;

39.

palankiai vertina 2012 m. vasario 5 d. Komiteto ir Parlamento bendradarbiavimo susitarimą, kuris tebegalioja ir kuris apima politinį bendradarbiavimą tarp Parlamento ir Komiteto, taip pat administracinį bendradarbiavimą tarp Parlamento, Komiteto ir EESRK; prašo Komiteto informuoti apie šio susitarimo peržiūros rezultatus;

40.

ragina Komitetą pranešti apie bet kokius laimėjimus, susijusius su derybomis dėl naujojo bendradarbiavimo susitarimo su Komisija, nes dabartinis bendradarbiavimo su Komisija susitarimas (galiojęs nuo 2005 m. ir papildytas 2007 m.) baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d., bet buvo pratęstas vieniems metams;

41.

prašo Komiteto pateikti ataskaitą apie kontrolės mechanizmą, skirtą efektyviam jungtinių Komiteto ir EESRK tarnybų valdymui užtikrinti; vertina Komiteto ir EESRK administracinio bendradarbiavimo pasitelkiant jungtines tarnybas svarbą – Komiteto ir EESRK kartu naudojasi maždaug 470 darbuotojų (iš kurių maždaug 170 darbuotojų priklauso Komitetui) ir kartu išleidžia daugiau nei 50 mln. EUR kasmet (iš kurių apie 22 mln. EUR gaunami iš Komiteto), išskyrus su atlyginimais susijusias išlaidas; pažymi, kad kartu su išlaidomis, susijusiomis su atlyginimais, metinė jungtinių tarnybų operacijų piniginė vertė viršija 100 mln. EUR; pažymi, kad derybos dėl naujojo susitarimo dėl administracinio bendradarbiavimo su EESRK (esamas susitarimas galiojo 2016–2020 m. laikotarpiui) buvo atidėtos dėl COVID-19 krizės, dėl kurios Komiteto įgaliojimų pakeitimai 2020 m. pradžioje (o EESRK – 2020 m. rudenį) tapo sudėtingesni; pažymi, kad dėl to Komitetas ir EESRK susitarė pratęsti dabartinį susitarimą iki 2021 m. birželio 30 d.;

42.

ragina Komitetą galiojančių Parlamento, Komiteto ir EESRK bendradarbiavimo susitarimų kontekste nustatyti tolesnes sinergijos ir taupymo galimybes, apimant kitas sritis, kuriose būtų galima dalytis administravimo funkcijomis;

43.

sutinka su Komiteto ir EESRK nuomone, kad jei bus pratęstas dabartinis susitarimas arba sudarytas naujas susitarimas su Parlamentu, visi neišspręsti klausimai, kaip antai nesubalansuota padėtis Komitete ir EESRK, kai 60 vertėjų raštu buvo perkelti į Parlamentą (24 iš Komiteto), o mainais įgyta tik galimybė pasinaudoti Europos Parlamento tyrimų tarnybos paslaugomis, turi būti išspręsti; susirūpinęs pažymi, kad dėl to Komitetas ir EESRK turėjo samdyti sutartininkus ir naudojosi užsakomosiomis vertimo raštu paslaugomis, ir dėl to buvo iš esmės sumažintas biudžetas; yra susipažinęs su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu Komiteto ir EESRK išreikštais prašymais dėl esamo bendradarbiavimo susitarimo laikymosi, kad Komitetui ir EESRK būtų atlyginta už į Parlamentą perkeltas pareigybes; prašo trijų suinteresuotųjų šalių bendrai informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie vykdomą šio susitarimo peržiūrą;

44.

pabrėžia, kad Komitetas savo rašytiniuose atsakymuose Parlamentui pripažino, kad 2019 m. bendradarbiavimas su Parlamentu buvo toliau vystomas remiantis ankstesnių metų pasiekimais ir juo buvo pasiekta pakankamos pažangos keliose srityse, tokiose kaip Komiteto komisijų ir Parlamento komitetų santykiai, nauji bendradarbiavimo būdai, įskaitant pagalbą rengiant įgyvendinimo ataskaitas ir faktų nustatymo misijas, taip pat sėkmingą ir reikšmingą bendradarbiavimą dalyvaujant Parlamento jungtinei grupei klimato kaitos, biologinės įvairovės ir tvaraus vystymosi klausimais; pabrėžia, jog Komitetas paprašė, kad politinis bendradarbiavimas būtų toliau plėtojamas gerbiant kiekvieno Parlamento komiteto ir kiekvienos Komiteto komisijos nepriklausomumą ir konkretų požiūrį; pažymi, kad bendradarbiaujant su Parlamentu buvo užtikrinti tvarūs Parlamento ir Komiteto darbiniai santykiai, ir kad Komitetas sustiprino bendradarbiavimą su Parlamento komitetais, užsitikrino dalyvavimą Europos semestro veikloje, taip pat vietą Parlamento komitetų posėdžiuose, galimybę naudotis Europos Parlamento tyrimų tarnybos paslaugomis, vykdyti bendrus projektus ir plėtoti sinergiją vertimo raštu srityje, taip pat buvo atverti bendri Parlamento ir Komiteto bei EESRK pastatų koridoriai, sudarytas susitarimas dėl paslaugų lygio, įskaitant nuostatas, susijusias su Parlamento teikiamomis vertimo žodžiu paslaugomis ir technine pagalba, buvo užtikrinta galimybė nuolat naudotis Briuselyje esančiais Parlamento pastatais bei Parlamento ryšių biurais valstybėse narėse renginių ir veiklos klausimais, buvo sustiprintas bendradarbiavimas informatikos srityje ir sukurta galimybė bendrai naudotis valgyklomis bei keletas bendradarbiavimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti bendrą požiūrį ir kurti sinergijas informacijos ir komunikacijos srityje, taip pat buvo užtikrinta galimybė, esant poreikiui, gauti Parlamento Teisės tarnybos teisinę konsultaciją techniniais ar administraciniais klausimais;

45.

pažymi, kad administraciniu lygmeniu su Parlamentu bendradarbiaujama sėkmingai; pritaria, kad reikia ir toliau stiprinti politinį bendradarbiavimą metinio ir daugiamečio programavimo, bendros Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijos dėl teisėkūros prioritetų ir metinės darbo programos stebėsenos srityse; palaiko konkrečias Komiteto rekomendacijas, kuriomis siekiama plėtoti sistemingesnį požiūrį į politinį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į Komiteto, kaip Sąjungos regionų ir miestų atstovo, svarbą; palankiai vertina Komiteto dalyvavimą Jungtiniame lygių galimybių komitete;

46.

pabrėžia, jog svarbu skatinti regioninės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą formuojant Sąjungos politiką, užtikrinant stipresnį Komisijos ir teisėkūros institucijų bendradarbiavimą;

47.

prašo Komiteto jį informuoti apie bet kokius su administracinių procesų efektyvumo patobulinimus, kurie nuolat didėjant darbo krūviui ir greitai besikeičiant pasauliui atrodo neišvengiama būtinybė; pakartoja, kad vykdomos reformos yra būtinos, siekiant užtikrinti, kad Komitetas būtų tinkamai pasirengęs reaguoti į būsimas problemas;

48.

pripažįsta ir palankiai vertina Komiteto dalyvavimą 2019 m. Parlamento rinkimų kampanijoje, kuriuo buvo užtikrinta visų jo vidaus ir išorės tinklų mobilizacija, populiarinant veiklą vietoje „Šį kartą balsuosiu“, ir vaizdo įrašą „Pasirink savo ateitį“, be kita ko, pasitelkiant Komiteto socialinių tinklų priemones; ragina toliau bendradarbiauti, siekiant kurti sinergiją komunikacijos srityje;

Aplinkosaugos aspektas

49.

atkreipia dėmesį į Komiteto pastangas įgyvendinant aplinkosaugos vadybos sistemą (mažinant anglies dioksido išmetimo rodiklį bei plastiko, maisto ir popieriaus atliekų kiekį); pritaria tam, kad anglies dioksido išmetimo rodiklio sumažinimas yra vienas svarbiausių kitų kelių metų tikslų; ragina Komitetą atkreipti reikiamą dėmesį į energijos rūšių derinį (savo naudojamos elektros energijos šaltinius) ir vykdyti viešuosius pirkimus siekiant įsigyti vėjo, saulės, biologinių išteklių ir hidroelektrinių gaminamą elektros energiją; skatina Komitetą dalyvauti projektuose, vykdomuose su kitais Sąjungos subjektais susijusiose srityse, ir parengti išsamų Komiteto planą, kaip realizuoti Europos žaliojo kurso principus ir rekomendacijas, siekiant bendro tikslo iki 2030 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

Etikos ir sąžiningumo politika

50.

pabrėžia, kad 2019 m. gruodžio 5 d. Komitetas priėmė savo narių elgesio kodeksą, kuriame išsamiai išdėstyta procedūra tuo atveju, kai tvirtinama, jog Komiteto narys priekabiauja prie darbuotojų, daugiausiai grindžiama 2018 m. liepos 2 d. Parlamento Biuro sprendimu dėl skundų dėl priekabiavimo; palankiai vertina tai, kad elgesio kodekse, siekiant užtikrinti kodekso laikymąsi, numatyta keletas sankcijų, ir kad Komitetas įsteigė Patariamąją valdybą dėl priekabiavimo; ragina Komitetą parengti elgesio kodekso įgyvendinimo ataskaitą;

51.

pastebi, kad elgesio kodeksas yra minimas Komiteto svetainės narių tinklalapyje su nuoroda į atskirą tinklalapį; pažymi, kad elgesio kodekse išdėstytos nuostatos, kuriomis konkrečiai siekiama vengti interesų konfliktų atvejų, įskaitant įsipareigojimą pateikti finansinių interesų deklaraciją;

52.

palankiai vertina tai, kad pradėtas dialogas įvairiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant peržiūrėti galiojantį 2010 m. lapkričio 29 d. vidaus sprendimą Nr. 362/2010 dėl psichologinio ir seksualinio priekabiavimo darbe, remiantis pasiūlymu pakeisti kovos su priekabiavimu sistemą išplečiant taikymo sritį (įtraukiant prevencijos priemones ir konfliktų sprendimo būdus, stiprinant visiško priekabiavimo netoleravimo principą, įskaitant priekabiavimo prevencijos kursus); ragina Komitetą kuo greičiau parengti naują kovos su priekabiavimu sistemą ir pranešti Parlamentui apie tolesnius su ja susijusius veiksmus;

53.

pažymi, kad 2019 m. nebuvo pranešta apie naujus informavimo apie pažeidimus atvejus; palankiai vertina tai, kad 2019 m. pabaigoje Komitetas atliko apklausą dėl darbuotojų informuotumo etikos klausimais, kuriame, be kita ko, daug klausimų apie tai, kiek darbuotojai žino apie informavimo apie pažeidimus procedūras, taip pat teigiamai vertina tai, kad 2020 m. imtasi veiksmų reaguojant į apklausos rezultatus; pažymi, kad Sprendime Nr. 508/2015 apibrėžiami saugūs kanalai, kuriais naudodamiesi darbuotojai gali teikti pranešimus apie pažeidimus viduje bet kuriam pasirinktam Komiteto vadovui arba tiesiogiai Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF); pažymi, kad, prieš pradedant tokią procedūrą, gali būtų kreiptis rekomendacijų į asmenis, atsakingus už etikos ir teisės aktuose numatytus klausimus;

54.

prašo Komiteto sekti geru kitų institucijų pavyzdžiu ir savo tinklalapyje paskelbti skyrių apie etiką, kuriame būtų skelbiamos taisyklės, taikytinos visiems Komiteto nariams ir darbuotojams, kaip užkirsti kelią galimam interesų konfliktui, jį nustatyti ir jo išvengti; reiškia norą gauti naujienas apie etikos sistemą ir susijusius viešosios etikos mokymo kursus, įskaitant skirtus naujiems darbuotojams;

55.

prašo Komitetą pradėti procedūrą dėl prisijungimo prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro, dėl kurio neseniai susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija; primena, jog svarbu užtikrinti aukšto lygio skaidrumą susitikimuose su interesų grupėmis, kurios, vykdydamos savo patariamąją funkciją, gali daryti įtaką Sąjungos institucijų nariams ir darbuotojams;

56.

pakartoja, kad Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 „Audituotų ES institucijų etikos sistemos: galimybės tobulinti“ teigia, jog etišku elgesiu viešųjų reikalų srityje prisidedama prie patikimesnio finansų valdymo ir didesnio visuomenės pasitikėjimo ir kad bet koks neetiškas ES institucijų ir įstaigų darbuotojų ir narių elgesys sukelia didelį visuomenės susidomėjimą ir mažina jos pasitikėjimą Sąjungos institucijomis;

57.

teigiamai vertina pažangą, pasiektą M. McCoy‘aus byloje reaguojant į 2018 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą; atkreipia dėmesį į darbą, kurį vienas po kito atliko pranešėjai ir šešėliniai pranešėjai kitų institucijų klausimais, atgaivinę ilgam įstrigusį dialogą; primena, kad trečioji neįgalumo nustatymo komisija vieningai patvirtino, jog buvusio vidaus auditoriaus neįgalumas buvo pripažintas dėl su profesija susijusių priežasčių, ir kad dėl to 2019 m. birželio 26 d. Komitetas oficialiai patvirtino šią išvadą; pažymi, kad pagal Tarnybos nuostatų 78 straipsnio 5 dalį 2019 m. liepos mėn. R. McCoy’ui buvo grąžintos visos jo įmokos į pensijų sistemą nuo tos dienos, kai jis pradėjo gauti neįgalumo išmoką (2007 m. liepos 1 d.), iki dienos, kai jis pradėjo gauti senatvės pensiją (2010 m. liepos 31 d.);

58.

primena, kad, remiantis 2017 m. rezoliucija dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Parlamento narė buvo paskirta tarpininke ir kad į tarpininkavimo procesą faktiškai įsitraukė visos ginčo šalys, kad užbaigtų šį Komiteto ir buvusio vidaus auditoriaus R. McCoy’aus ginčą ir pasiektų taikos sutartį; per pirmąjį tarpininkavimo etapą 2020 m. gruodžio 4 d. buvo pasirašytas bendras pareiškimas dėl principų, kuriais grindžiamas R. McCoy’aus kaip bona fide pranešėjo bylos sprendimas; pažymi, kad taip buvo padaryta išvada dėl nefinansinės atsiskaitymo dalies; primena, kad šiuo metu pradėtas ir vykdomas antrasis tarpininkavimo etapas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas finansiniam susitarimui;

59.

teigiamai vertina keitimąsi nuomonėmis su tarpininke, R. McCoy’umi ir Komiteto atstovu, surengtą 2020 m. lapkričio 10 d., vykdant 2019 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; primena, kad, remiantis 2018 m. pranešėjo kitų institucijų klausimais pasiūlymu, kuriam pritarė frakcijų koordinatoriai, R. McCoy ir Komitetas buvo pakviesti dalyvauti Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje; pabrėžia, kad svarbu sušvelninti padėtį ir suderinti R. McCoy’aus ir Komiteto pozicijas; palankiai vertina tarpininkės pasiūlymą surengti Komiteto pirmininko ir R. McCoy susitikimą, kuris prieš prasidedant deryboms būtų atspirties taškas susitaikyti;

60.

palankiai vertina raštą, kurį 2020 m. lapkričio 10 d. Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkei nusiuntė Komiteto Finansų ir administracinių reikalų komisijos pirmininkas ir kuriame patvirtinama, kad Komiteto pirmininkas pasirengęs susitikti su R. McCoy; palankiai vertina tolimesnius tarpininkės, pranešėjo 2019 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimu, buvusio vidaus auditoriaus ir Komiteto atstovų susitikimus; labai palankiai vertina 2020 m. gruodžio 4 d. laišką, kuriame skelbiama, kad pirmasis procedūros etapas siekiant susitarimo buvo užbaigtas priėmus bendrą pareiškimą, kuris buvo pasirašytas Komiteto atstovų ir R. McCoy’aus; Ragina ginčo šalis susitarti dėl finansinių aspektų sprendimo ir primena, jog yra pasiruošęs remti derybas; vertina visų ginčo šalių pastangas, pripažįsta, kad žengtas svarbus pirmasis žingsnis, ir tikisi, kad netrukus turėtų būti pasiektas susitarimas.

61.

palankiai vertina tai, kad Komiteto pirmininkas ir generalinis sekretorius tvirtai įsipareigojo siekti taikos sutarties ir taip baigti nagrinėti šį klausimą; pažymi, kad 2020 m. gruodžio 4 d., dalyvaujant Parlamento taikinimo tarpininkei, Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas, R. McCoy, Komiteto pirmininkas ir generalinis sekretorius priėmė bendrą pareiškimą dėl principų, kuriais grindžiamas šio atvejo sprendimas, atsižvelgdami į nuo 2004 m. Parlamento teiktus prašymus, ir kad Komitetas, gavęs R. McCoy’aus sutikimą, paskelbė šį bendrą pareiškimą savo tinklalapyje;

62.

pripažįsta, kad bendrame pareiškime, be kita ko, Komitetas: be išlygų pritaria Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaitai ir jos išvadoms bei pripažįsta savo praeities klaidas ir trūkumus; kaip ir Parlamentas, pripažįsta, kad R. McCoy buvo teisus, nusprendęs dėl savo klausimų tiesiogiai kreiptis į Parlamentą, ir kad Komitetas turėjo nuveikti daugiau, siekdamas atsižvelgti į 2004 m. Parlamento išsakytus prašymus, įskaitant tai, kad R. McCoy neturėjo patirti jokių neigiamų pasekmių pranešęs apie netinkamą elgesį; pripažįsta, kad R. McCoy buvo bona fide informatorius, kaip tai 2004 m. politiškai patvirtino Parlamentas, ir apgailestauja, kad R. McCoy nebuvo apsaugotas, nepaisant to, kad jam, kaip informatoriui, buvo pasiūlyta apsauga 2003 m.; nuoširdžiai apgailestauja dėl reikšmingos Komiteto padarytos žalos R. McCoy’ui, dėl to, kaip su juo buvo elgtasi, ir dėl nepakankamai įvykdytos Komiteto rūpestingumo pareigos; pritaria, kad šis atvejis neturėjo būti paliktas neišspręstas daugiau nei septyniolika metų;

63.

su pasitenkinimu pažymi, kad Komiteto pirmininkas ir generalinis sekretorius dėl šios priežasties ir netinkamo Komiteto elgesio sprendžiant šį klausimą R. McCoy’ui pateikė oficialų atsiprašymą, kad Komitetas ir R. McCoy susitarė išspręsti finansinius ginčo aspektus pasitelkiant Parlamento Teisės tarnybą ir atsižvelgiant į Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto politines gaires, kad Komitetas pakartojo savo visapusišką įsipareigojimą laikytis informatorių apsaugos taisyklių ir principų, ypač neginčijamų lygybės ir sąžiningumo principų, kad buvo padarytos reikiamos su R. McCoy’aus byla susijusios išvados ir imtasi visų reikiamų priemonių, susijusių su vidaus valdymu, kad tokia situacija nepasikartotų; ragina visas ginčo šalis kuo greičiau pasiekti finansinį susitarimą;

64.

pripažįsta derybose dalyvavusių asmenų pastangas sutaikyti abi ginčo šalis ir giria juos už tarpininkavimą siekiant galimo sąžiningo, teisingo ir tinkamai garbingo sprendimo šiame ginče;

65.

ragina visas ginčo šalis, reaguojant į bendrą pareiškimą, susitarti dėl teisingo finansinio susitarimo ir padaryti tai toliau nedelsiant; pripažįsta, kad Komiteto prašymas Parlamento Teisės tarnybai padėti pasiekti šį finansinį susitarimą buvo nuoširdus;

66.

pažymi, kad Komitetas buvo įsteigtas siekiant spręsti svarbias problemas, nes maždaug trys ketvirtadaliai Sąjungos teisės aktų įgyvendinami vietos ar regiono lygmeniu ir dėl to vietos ir regionų atstovai turi turėti teisę išreikšti savo poziciją dėl naujų Sąjungos teisės aktų rengimo; taip pat pažymi, kad pirminė jo misija buvo panaikinti gilėjantį atotrūkį tarp visuomenės ir Europos integracijos proceso, įtraukiant regionų atstovus;

67.

ragina Komitetą apsvarstyti galimybę parengti vidaus procesų reorganizavimo ir racionalizavimo planą, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas su Parlamentu ir jo išmanymas būtų pritaikomas veiksmingiau;

68.

palankiai vertina tai, kad nuo 2010 m. Komitetas savo interneto svetainėje skelbia metines savo nuomonių poveikio vertinimo ataskaitas; taip pat ragina Komitetą nustatyti aiškius ir išmatuojamus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ateinantiems metams, siekiant optimizuoti jo veiklą.

Fuq

Agħżel il-karatteristiċi sperimentali li tixtieq tipprova