EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2021/1549

2021 m. balandžio 29 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0064/2021),

A.

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

Biudžeto ir finansų valdymas

1.

su džiaugsmu pažymi, jog Audito Rūmai savo 2019 m. metinėje ataskaitoje nurodė, kad atlikus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų auditą didelių trūkumų nenustatyta;

2.

džiaugiasi tuo, kad, remdamiesi savo atliktu auditu, Audito Rūmai padarė išvadą, jog per 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant visus mokėjimus, susijusius su Teisingumo Teismo administracinėmis ir kitomis išlaidomis, reikšmingų klaidų nepadaryta ir kad priežiūros bei kontrolės sistemos buvo veiksmingos;

3.

apskritai apgailestauja, kad Audito Rūmų metinės ataskaitos 9 skyriaus „Administravimas“ apimtis ir išvados yra gana ribotos, net jei daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorija „Administravimas“ laikoma mažos rizikos; prašo, kad atliekant su šiuo skyriumi susijusį auditą daugiau dėmesio būtų skiriama problemoms, kurios yra labai aktualios ar net itin svarbios Teisingumo Teismui;

4.

pažymi, kad Teisingumo Teismo biudžetą sudarė 429 468 936 EUR (410 025 089 EUR – 2018 m. ir 399 344 000 EUR – 2017 m.) ir kad įvykdymo lygis buvo 98,7 proc. (palyginti su 99,18 proc. 2018 m. ir 98,69 proc. 2017 m.); pažymi, kad abiejų antraštinių dalių – 1 antraštinės dalies („Institucijoje dirbantys asmenys“) ir 2 antraštinės dalies („Pastatai, baldai, įranga ir kitos veiklos sąnaudos“) – biudžeto įvykdymo lygis yra aukštas; 1 antraštinės dalies atveju įvykdymo lygis siekia 98,4 proc. (palyginti su 99 proc. 2018 m. ir 98,6 proc. 2017 m.), o 2 antraštinės dalies – 99,6 proc. (palyginti su 99,8 proc. 2018 m. ir 98,1 proc. 2017 m.);

5.

pažymi, kad beveik 75 proc. Teisingumo Teismo biudžeto buvo skirta narių ir darbuotojų išlaidoms (1 antraštinė dalis) ir beveik 25 proc. infrastruktūros išlaidoms (2 antraštinė dalis) padengti, ypač pastatams ir informacinėms technologijoms finansuoti; pažymi, kad iš 2018 ir 2019 m. perkelti asignavimai sudarė 21 092 468 EUR (daugiausia iš skirtų pastatams ir ši suma siekė 15 038 328 EUR), iš kurių 2019 m. buvo panaudoti 87,21 proc., palyginti su 85,45 proc. 2018 m.;

6.

susirūpinęs pažymi, kad Teisingumo Teismas ir toliau pervertina kai kuriuos įsipareigojimus, kaip buvo nurodyta 2017 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo: 104 biudžeto eilutėje „Komandiruotės“ įsipareigota skirti 299 750 EUR, palyginti su išmokėta 34 340 EUR suma; 162 biudžeto eilutėje „Komandiruotės“ įsipareigota skirti 498 500 EUR, palyginti su išmokėta 272 898 EUR suma; 106 biudžeto eilutėje „Profesinis mokymas“ įsipareigota skirti 270 065 EUR, palyginti su išmokėta 164 263 EUR suma ir 1612 biudžeto eilutėje „Tęstinis mokymas“ įsipareigota skirti 1 528 061 EUR, palyginti su išmokėta 706 717 EUR suma; vis dėlto pažymi, kad iš į kitą laikotarpį perkeltų įsipareigojimų 2020 m. buvo išmokėtos didelės sumos; ragina Teisingumo Teismą toliau stengtis užtikrinti patikimą su visomis biudžeto eilutėmis susijusių finansų valdymą, kad būtų galima išvengti didelių skirtumų tarp įsipareigojimų ir mokėjimų;

Žmogiškieji ištekliai

7.

pažymi, kad 2019 m. Teisingumo Teisme dirbo 2 256 asmenys (palyginti su 2 217 2018 m. ir 2 180 2017 m.); pažymi, kad pareigybių paskirstymas pagal veiklos sektorius tebėra panašus kaip ir ankstesniais metais, t. y. beveik 85 proc. pareigybių skirti sektoriams, susijusiems su teisine ir lingvistine veikla; atsižvelgdamas į pareigybių užimtumo rodiklį pažymi, kad 2019 m. jis toliau buvo labai aukštas, t. y. maždaug 97 proc., ir panašus į 2018 m. rodiklį; tačiau pažymi, kad dėl labiau ribotų karjeros plėtojimo galimybių ir dėl žemo bazinio darbo užmokesčio pradedančiųjų kategorijų darbuotojams lygio, palyginti su didelėmis pragyvenimo išlaidomis Liuksemburge, kilo tam tikrų sunkumų samdant darbuotojus; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl didėjančios perkamosios galios skirtumo problemos, kylančios Liuksemburge dirbantiems Sąjungos pareigūnams;

8.

pabrėžia, kad svarbu spręsti su lyčių pusiausvyros trūkumu teisėjų kolegijoje susijusį klausimą; atkreipia dėmesį į Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto įsipareigojimą siekti lyčių pusiausvyros; tačiau pripažįsta, kad administraciniu lygmeniu vis labiau pastebimos pastangos lygių galimybių srityje – viduriniosios grandies vadovų pareigas einančių moterų dalis siekia 41 proc., o aukštesniosios grandies vadovų pareigas – 40 proc.; pažymi, kad visų darbuotojų pasiskirstymas atrodo taip: 39 proc. vyrų ir 61 proc. moterų, o AD kategorijos darbuotojų – 46 proc. vyrų ir 54 proc. moterų;

9.

pabrėžia, kad reikia pagerinti darbuotojų geografinę pusiausvyrą, visų pirma kalbant apie vadovų pareigybes, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. viduryje 15 iš 58 skyrių vadovų (25,8 proc.) ir tik 2 iš 15 direktorių (13,3 proc.) buvo iš tų valstybių narių, kurios prie Sąjungos prisijungė po 2004 m. gegužės mėn. (palyginti su 15 iš 57 skyrių vadovų ir 2 iš 13 direktorių 2018 m.); primygtinai ragina Teisingumo Teismą dėti daugiau pastangų šiuo klausimu skatinant nepakankamai atstovaujamų valstybių narių kandidatus teikti paraiškas ir pasinaudojant tarpinstituciniais mainais;

10.

prašo Teisingumo Teismo lygių galimybių ir įvairovės grupės įvertinti galimybes toliau stiprinti ir integruoti lygių galimybių principą į įdarbinimo, mokymo, karjeros raidos ir darbo sąlygų sritis, taip pat didinti darbuotojų informuotumą apie šiuos aspektus;

11.

susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais Teisingumo Teisme pranešta apie daugybę pervargimo atvejų; palankiai vertina tai, kad 2019 m. Teisingumo Teismas ėmėsi keleto veiksmų, siekdamas užkirsti kelią pervargimo atvejams ir šią problemą spręsti, pvz., įdarbino psichologą, rengė mokymus darbuotojams ir vykdė privalomą mokymų programą vadovams, į kurią buvo įtrauktas svarbus gerovės užtikrinimo komponentas; mano, kad priimant bet kokius su biudžeto mažinimu susijusius sprendimus, taip pat taikant darbuotojų skaičiaus mažinimo priemones turėtų būti laikomasi principo išlaikyti aukštos kokybės rezultatus, turėtų būti paisoma darbuotojų gerovės ir pasitenkinimo ir turėtų būti atsižvelgiama į pastaruosius kelerius metus nuolat didėjantį Teisingumo Teismo darbo krūvį; primygtinai ragina Teisingumo Teismą atidžiai stebėti naujai pradėtų taikyti priemonių, kuriomis siekiama spręsti didėjančio darbo krūvio problemą, efektyvumą ir dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią išsekimo atvejams; ragina Teisingumo Teismą turimas lanksčias darbo sąlygas papildyti darbuotojų teisės atsijungti apsauga;

12.

palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi Teisingumo Teismas, siekdamas įvertinti, ar darbo krūvis proporcingai paskirstomas įvairioms grupėms ir darbuotojams, kad būtų sumažintas pervargimo atvejų skaičius ir padidintas efektyvumas; pažymi, kad už bylų paskirstymą, atsižvelgiant į dabartinį ir numatomą darbo krūvį, atitinkamai atsakingi Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo pirmininkai; atkreipia dėmesį į tai, kad yra parengtos priemonės, kuriomis galima tiksliai įvertinti padėtį, įskaitant kas šešias savaites atliekamą darbo krūvio analizę; pažymi, kad administracinių tarnybų atveju vadovai, atsižvelgdami į nuolat didėjantį darbo krūvį ir ribotus turimus išteklius, nuolat stebi darbo krūvį ir tai, kaip jis paskirstomas įvairiems darbuotojams, kad būtų galima atlikti būtinus pakoregavimus;

13.

yra susirūpinęs dėl to, kad 2019 m. tik 48,5 proc. stažuočių buvo mokamos; tačiau pažymi, kad ši dalis padidėjo nuo buvusios 2018 m. – 31,7 proc.; pažymi, kad 2019 m. buvo perėjimo prie laipsniško naujosios tvarkos diegimo metai (2018 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo numatoma galimybė priimti institucijų apmokamus stažuotojus); pažymi, jog apskaičiuota, kad 2020 m. Teisingumo Teismas mokės atlyginimą 75 proc. savo stažuotojų; pažymi, kad visos stažuotės, kurios buvo atšauktos dėl COVID-19 krizės, buvo nemokamos stažuotės; primygtinai ragina Teisingumo Teismą samdyti savo stažuotojus pagal apmokamas sutartis ir skirti išmokas, kuriomis būtų padengtos bent gyvenimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai stažuotojai gauna užmokestį iš kitų šaltinių, laikantis Teisingumo Teismo pasirašytų tarpinstitucinių susitarimų;

14.

su džiaugsmu pažymi, kad 2019 m., įgyvendinant trečiąjį ir paskutinįjį struktūrinės reformos, kuri buvo priimta 2015 m., etapą, prie Bendrojo Teismo prisijungė septyni papildomi teisėjai ir taip buvo padvigubintas Bendrojo Teismo teisėjų skaičius;

15.

pažymi, kad 2019 m. Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme darbą baigė atitinkamai 5 ir 8 nariai ir atvyko atitinkamai 4 ir 14 narių; pažymi, kad, laikantis sprendimo palaipsniui padvigubinti teisėjų skaičių, Bendrojo Teismo teisėjų skaičius šiuo metu yra 52; primena, kad klausimai, susiję su teisminių sprendimų kokybe ir su vykstančia Bendrojo Teismo reforma nebuvo įtraukti į 2017 m. Audito Rūmų peržiūrą, tačiau jie atsižvelgia į Reglamento (ES, Euratomas) 2015/2422 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią „iki 2020 m. gruodžio 26 d. Teisingumo Teismas privalo pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ataskaitą apie Bendrojo Teismo veikimą, kurioje būtų aptariamas šio teismo efektyvumas, būtinybė padidinti teisėjų skaičių iki 56 teisėjų ir tokio padidinimo veiksmingumas, efektyvus išteklių naudojimas ir tolesnis specializuotų kolegijų kūrimas ir (arba) kitų struktūrinių pokyčių atlikimas (1)“

16.

prašo Teisingumo Teismo pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie bet kokius administracinių procesų veiksmingumo patobulinimus, nes atrodo, jog jie itin svarbūs dėl vis didėjančio darbo krūvio; pakartoja, kad vykdomos reformos yra būtinos, siekiant užtikrinti, kad Teisingumo Teismas būtų gerai pasiruošęs reaguoti į būsimus sunkumus, ir toliau gerinti jo bendrus veiklos rezultatus, kad būtų išvengta nepagrįstų vėlavimų nagrinėjant bylas;

Etikos ir sąžiningumo politika

17.

teigiamai vertina vidaus teisinės sistemos pakeitimus, susijusius su narių kelionėmis, visų pirma atsižvelgiant į naudojimąsi tarnybiniais automobiliais ir vairuotojais; pažymi, kad šiuo metu naudotis vairuotojo paslaugomis galima tik dviem konkrečiais atvejais: prieš patvirtintas keliones darbo reikalais, į kurias išorės veiklos tikslais vyksta nariai (taisyklėmis, kuriomis reguliuojamos tokios kelionės darbo reikalais, nenumatyta jokia situacija (išskyrus esant išskirtinėms aplinkybėms), kai būtų galima paprašyti vairuotojo keliauti į nario kilmės šalį ar į bet kurią kitą šalį, transporto priemonėje nevežant to nario), ir kelionėms, kurių reikia dėl ypatingų aplinkybių (dėl su sveikata susijusių ar medicininių priežasčių, dėl saugos ar saugumo ir force majeure atvejais);

18.

pažymi, kad 2019 m. buvo pranešta apie vieną tariamą priekabiavimo atvejį ir kad buvo padaryta išvada, jog tariami faktai nėra laikomi priekabiavimu, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 12a straipsnyje; pažymi, kad 2019 m. užbaigtas vienas tyrimas, kuris buvo pradėtas darbuotojams pateikus skundų dėl priekabiavimo, ir kad šis atvejis buvo nagrinėjamas vykdant administracinį tyrimą, o jam vadovavo buvęs Tarnautojų teismo teisėjas; pažymi, kad nebuvo gauta jokių kitų skundų ir kad nebuvo patirta jokių išlaidų, susijusių su teismo bylų valdymu ar bausmėmis; su džiaugsmu pažymi, kad, siekiant skatinti pagarbią darbo aplinką ir išvengti bet kokių formų priekabiavimo, Teisingumo Teismo intraneto svetainėje skelbiamos kovos su priekabiavimu taisyklės ir procedūros;

19.

pažymi, kad 2019 m. buvo vienas informavimo apie pažeidimą atvejis, taip pat jis buvo pirmasis, dėl kurio pradėtos taikyti 2017 m. priimtos Teisingumo Teismo taisyklės dėl informavimo apie pažeidimą; palankiai vertina tai, kad šis atvejis parodė, jog taisyklės atitinka savo paskirtį; pažymi, kad nebuvo manoma, jog būtina informuoti Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF), nes Teisingumo Teismo turima informacija sudarė sąlygas priimti tinkamus sprendimus; vis dėlto prašo Teisingumo Teismo apie šį atvejį informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

20.

palankiai vertina 2019 m. surengtus mokymus „Gero elgesio taisyklės“, kuriame dalyvavo 63 darbuotojai; pažymi, kad tokie mokymai buvo surengti siekiant informuoti naujus ir kitus darbuotojus apie jų pareigas pagal Tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas; su džiaugsmu pažymi, kad kursai apėmė tokias temas, kaip priekabiavimas, informavimas apie pažeidimą, interesų konfliktų prevencija ir kiti etikos klausimai; palankiai vertina tai, kad pranešimo apie pažeidimą ir interesų konfliktų temos taip pat buvo įtrauktos į mokymo finansiniais klausimais turinį; ragina Teisingumo Teismą toliau sistemingai rengti šiuos mokymus naujiems darbuotojams ir periodiškai – kitiems darbuotojams; ragina Teisingumo Teismą skatinti kitus panašaus pobūdžio mokymus;

21.

pažymi, kad, kalbant apie bylas, susijusias su Europos ombudsmenui pateiktais skundais, 2019 m. sausio 1 d. tebebuvo nagrinėjamos dvi bylos ir viena byla buvo pradėta nagrinėti 2019 m.; palankiai vertina tai, kad visos šios trys bylos baigtos nagrinėti 2019 m. ir Europos ombudsmenas nenustatė jokio netinkamo administravimo atvejo;

22.

palankiai vertina tai, kad Žmogiškųjų išteklių ir personalo administravimo direktorate sukurta lygių galimybių ir įvairovės grupė, kurios tikslas – parengti ir įgyvendinti politiką, kuria ypatingas dėmesys būtų skiriamas lygių galimybių ir įvairovės principų integravimui į įvairias žmogiškųjų išteklių valdymo procedūras; prašo Teisingumo Teismo informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie veiklos įgyvendinimą ir rezultatus;

23.

yra susirūpinęs, kad Teisingumo Teismas negalėjo suteikti informacijos apie aukštesnes pareigas užimantiems darbuotojams taikomas jo vidaus procedūras, susijusias su „sukamųjų durų“ reiškiniu; primena Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto prašymą nedelsiant nustatyti ir paskelbti griežtas taisykles šiuo klausimu; taip pat primena 2018 m. Europos ombudsmeno iniciatyvą dėl to, kaip geriausia įgyvendinti Tarnybos nuostatuose numatytas nuostatas dėl „sukamųjų durų“ reiškinio;

24.

atkreipia dėmesį į galiojančias taisykles, kuriomis reglamentuojamas Teisingumo Teismo narių įsidarbinimas pasibaigus tarnybai; pažymi, kad elgesio kodeksu nustatyti įvairūs apribojimai, kaip antai trejų metų trukmės laukimo laikotarpis, per kurį buvę nariai negali atstovauti šalims Teisingumo Teismui pateiktose bylose; taip pat pažymi, kad buvę nariai negali niekaip būti susiję su bylomis, nagrinėjamomis tame teisme, kurio nariais jie buvo, arba bylomis, kurios yra susijusios kitomis – nagrinėjamomis ar baigtomis nagrinėti – bylomis, kurias jie nagrinėjo būdami to teismo nariais;

25.

palankiai vertina tai, kad, Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui paprašius, Teisingumo Teismas savo interneto svetainėje paskelbė savo narių išorės veiklos sąrašą; primygtinai tvirtina, kad siekiant skaidrumo reikėtų skelbti dar daugiau išsamios informacijos tokiomis temomis, kaip išvardytų renginių tikslas, data, vieta ir kelionės bei gyvenimo išlaidos, taip pat ar šias išlaidas padengė Teisingumo Teismas, ar trečioji šalis; pažymi, kad, norint dalyvauti išorės veikloje, reikia iš anksto gauti leidimą, toks dalyvavimas turi patekti į narių pareigų aprėptį, atsižvelgiant į teismų praktikos sklaidą, ir turi atitikti elgesio kodekse numatytus reikalavimus;

26.

ragina Teisingumo Teismą sustiprinti savo pastangas ir baigti rengti bendrą su darbuotojų elgesio kodeksu susijusių priemonių rinkinį; primena, kad naujausias peržiūrėtas narių elgesio kodeksas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.; pakartoja, kad reikia nustatyti išsamias nuostatas, susijusias su tokiais klausimais, kaip interesų konfliktai, išorės veikla, profesinė veikla baigus eiti tarnybą ir sutuoktinių apmokamas darbas; pažymi, kad dėl papildomo darbo krūvio, kuris susidarė dėl dabartinės situacijos sveikatos srityje, procesas užsitęsė;

27.

yra susirūpinęs dėl to, kad finansinių interesų deklaracijas toliau teikia pats asmuo; ragina Teisingumo Teismą paspartinti nagrinėjimo, ar šį mechanizmą būtų galima patobulinti, atsižvelgiant į teisminių institucijų nepriklausomumo principą, procesą, ir pranešti apie tai Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui; pažymi, kad kiekvienas narys pateikia finansinių interesų deklaraciją pradėdamas eiti pareigas ir prireikus ją atnaujina; pažymi, kad kiekvieno teismo pirmininkas išnagrinėja deklaracijas, kad būtų išvengta interesų konfliktų skiriant bylas skirtingiems teisėjams pranešėjams; tačiau pakartoja, kad peržiūrėti finansinių interesų deklaracijas ir įvertinti, ar esama interesų konflikto, turėtų nepriklausoma trečioji šalis;

28.

palankiai vertina Teisingumo Teismo siekį užtikrinti didesnį skaidrumą; skatina Teisingumo Teismo interneto svetainėje skelbti narių gyvenimo aprašymus ir ragina Teisingumo Teismą apsvarstyti galimybę taikyti metodus, kuriais šioje srityje vadovaujasi kitos institucijos ir valstybės narės;

Pastatai ir saugumas

29.

palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti 5-asis Teisingumo Teismo rūmų priestatas, įskaitant 2019 m. liepos mėn. pradėjusį veikti naująjį pastatą „Tower C“; pažymi bendrą paviršiaus plotą, t. y. 42 631 m2, iš kurių maždaug 14 850 m2 sudaro biurų erdvė, todėl Teisingumo Teismas galėjo nutraukti ankstesnio pastato, kurį pastaraisiais metais nuomojosi Kirchberge, nuomą; pažymi, kad, atlikus tyrimą dėl atviros erdvės, buvo pakeistas biurų išdėstymas; šie pokyčiai pasiteisino ir sudarė sąlygas Teisingumo Teismui užtikrinti tinkamus su paslaugomis ir darbuotojais susijusius sprendimus;

30.

prašo Teisingumo Teismo pranešti atitinkamų lygių galimybių komitetų („Intercopec“) išvadų dėl negalios ir dėl galimų patobulinimų, skirtų riboto judumo asmenims ar kitiems neįgaliesiems, įskaitant skubią šių asmenų evakuaciją, atliekant pagrįstus Teisingumo Teismo pastatų pakeitimus, susijusius su prieiga ir tinkama biuro įranga, rezultatus;

31.

pripažįsta, kad Teisingumo Teismas apsirūpino krizės valdymo įstaigomis ir jos sudarė sąlygas jam veiksmingai reaguoti į bet kokius galimus atvejus, siekiant užtikrinti darbuotojų, pastatų ir informacijos saugumą ir garantuoti veiklos tęstinumą, ir kad per 2020 m. kilusią COVID-19 krizę buvo įrodyta, jog šios įstaigos yra naudingos ir veikia tinkamai; pažymi, kad papildomos 2026 biudžeto eilutės „Pastatų apsauga ir priežiūra“ išlaidos 2019 m. siekė apytiksliai 500 000 EUR;

Aplinkosaugos aspektas

32.

teigiamai vertina tai, kad Teisingumo Teismas nuolat tobulina savo aplinkosauginį veiksmingumą taikydamas Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 (2) (EMAS III), pagal kurį reikalaujama, remiantis rodikliais, stebėti įvairius aplinkosaugos aspektus; palankiai vertina tai, kad dauguma iš 11 rodiklių, kurie išreiškiami santykiu etato ekvivalentui, 2019 m. parodė palankią tendenciją, palyginti su 2015 m., t. y. baziniais Teisingumo Teismo EMAS sistemos metais; ragina Teisingumo Teismą toliau mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką įgyvendinant neutralaus anglies dioksido poveikio darbo sprendimus ir naudojant švarius energijos šaltinius;

Komunikacinė veikla

33.

susidomėjęs pažymi, kad 2019 m. vienas pagrindinių Teisingumo Teismo komunikacinės veiklos punktų buvo aktyvesnis naudojimasis nuosavybiniais socialiniais tinklais, siekiant užtikrinti didesnę jo informacijos sklaidą; pažymi, kad 2019 m. lapkričio mėn. Teisingumo Teismas pradėjo aktyviai naudotis „LinkedIn“, kad informuotų suinteresuotuosius subjektus apie savo darbą; ragina Teisingumo Teismą dalyvauti nemokamuose ir atvirojo kodo socialinės žiniasklaidos tinkluose, pvz., „Mastodon“, siekiant didesnio skaidrumo ir platesnės aprėpties; palankiai vertina tai, kad 2019 m. Teisingumo Teismo svetainėje apsilankyta 8 150 232 kartus (palyginti su 8 270 495 kartais 2018 m.), o puslapių peržiūrų skaičius siekė 36 065 064 (palyginti su 32 808 573 2018 m.); pažymi, kad 2018 m. ir 2019 m. biudžete iš viso buvo numatyta 60 000 EUR, kad dalis žiniasklaidos stebėjimo darbo būtų atliekama kaip užsakomosios paslaugos, nes dėl poreikio tam tikrus žmogiškuosius išteklius iš naujo paskirti kitoms užduotims vykdyti šio darbo nebegalėjo atlikti vidaus darbuotojai;

34.

ragina Teisingumo Teismą didinti skaidrumą ir palankiai vertina Teisingumo Teismo sprendimą internetu tiesiogiai transliuoti jo didžiosios kolegijos sprendimų paskelbimą, pasitelkiant kanalą „Europe by Satellite“ (EbS); pažymi, kad pačių teismo posėdžių tiesioginis transliavimas internetu būtų sudėtingas ir daug kainuotų, nes Teisingumo Teismas dirba 24 kalbomis, o neteikiant sinchroninio vertimo žodžiu paslaugos, didžiajai daugumai Sąjungos piliečių būtų labai sudėtinga stebėti tokią transliaciją; taip pat palankiai vertina tai, kad nuo 2019 m. lapkričio mėn. Europos Sąjungos teisminio tinklo svetainėje Teisingumo Teismas skelbia nacionalinių teismų prašymus priimti prejudicinį sprendimą, su vidaus tyrimais susijusias pastabas ir nacionalinių teismų sprendimus;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad plėtojamas bendradarbiavimas su nacionalinių teismų pareigūnais – 2019 m. 2 824 jų lankėsi Teisingumo Teisme seminarų, mokymų, vizitų ar stažuočių tikslais, palyginti su 2 292 pareigūnais 2018 m.;

36.

palankiai vertina teigiamą Europos Sąjungos teisminio tinklo raidą ir giria Teisingumo Teismą už tai, kad jis didina skaidrumą, nes 2019 m. savo interneto svetainėje suteikė laisvą prieigą prie procedūrinių ir doktrinos dokumentų, pateikiamų Europos Sąjungos teisminio tinklo platformoje, kaip rekomendavo Parlamento Teisės reikalų komitetas savo nuomonėje Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui, kuri sudarė 2018 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalį; teigiamai vertina skaitmeninėje srityje padarytą pažangą, įskaitant naują teismo dokumentų priemonę, suteikiančią prieigą prie susijusių dokumentų ir informacijos nagrinėjant tam tikras Teismui pateiktas bylas;

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

37.

palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas visada visapusiškai bendradarbiavo su OLAF ir kad Teisingumo Teismas yra įsipareigojęs toliau tęsti šį naudingą bendradarbiavimą; pabrėžia, kad, 2018 m. OLAF atlikus tyrimą, 2019 m. imtasi drausminės priemonės, ir pažymi, kad OLAF buvo atitinkamai informuota; taip pat pažymi, kad 2019 m. buvo pradėtas OLAF tyrimas, kuris vis dar tęsiasi, ir todėl prasidėjo intensyvus bendradarbiavimo su OLAF laikotarpis;

38.

vertina naują Teisingumo Teismo metinės veiklos ataskaitos skyrių dėl mokesčių, paslaugų ir susijusių klausimų, kalbant apie susitarimus dėl paslaugų lygio su kitomis Sąjungos institucijomis ir įstaigomis, kaip buvo prašoma 2018 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; pažymi, kad Teisingumo Teismas ir toliau tobulino daugiakryptę tarpinstitucinio bendradarbiavimo strategiją, kurią įgyvendinant 2019 m. tarpinstitucinių susitarimų dėl paslaugų lygio bendra vertė siekė 7 852 221 EUR; pažymi tarpinstitucinių kvietimų teikti pasiūlymus organizavimą, per kurį Teisingumo Teismas buvo arba partneris, arba pagrindinis subjektas, kad būtų gaunama naudos iš geresnių rinkos kainų ir optimizuojamos susijusios valdymo išlaidos; pažymi bendradarbiavimą Tarpinstituciniame vertimo raštu ir žodžiu komitete vertimo raštu ir žodžiu srityje;

39.

palankiai vertina Teisingumo Teismo dalyvavimą tarpinstitucinių grupių ar tinklų veikloje įvairiose srityse, pvz., pastatų ir saugumo, aplinkos apsaugos, teisinės informatikos, profesinio mokymo, bibliotekų, informacijos ir ryšių; pažymi, kad Teisingumo Teismui ir kitoms institucijoms bendros taikomosios programos apima pagrindines administracinio valdymo sritis, tokias kaip žmogiškieji ištekliai, darbo užmokestis, biudžetas ir finansų bei apskaitos valdymas; pažymi, kad Teisingumo Teismas aktyviai bendradarbiauja su Komisija, siekdamas tobulinti priemonę „eTranslation“; atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo dalyvavimą tarpinstitucinės stebėsenos grupės veikloje su Airijos valdžios institucijomis ir kitomis Sąjungos institucijomis, siekiant pasirengti airių kalbai taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos panaikinimui nuo 2022 m. sausio 1 d.;

40.

pripažįsta, kad Teisingumo Teismas atidžiai atsižvelgė į Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto rekomendacijas, pareikštas rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi ši Teisingumo Teismo tolesniame dokumente biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikta grįžtamoji informacija;

Skaitmeninimas ir kibernetinis saugumas

41.

palankiai vertina ir atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. Teisingumo Teismas, laikydamasis savo skaitmeninės strategijos, tęsė darbą, susijusį su integruota bylų valdymo sistemos programa (SIGA programa), kurią įgyvendinant siekiama kurti integruotą sistemą, pakeisiančią daugumą teisminių institucijų taikomųjų programų, kurias naudoja Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas; pažymi, kad SIGA programa pradėta naudoti 2018 m. viduryje, rekomendavus Audito Rūmams; palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas ir toliau tobulina savo su IT susijusią padėtį; pažymi, kad 2019 m. investicijos į projektus ir įrangą buvo padidintos 1,3 mln. EUR, palyginti su 2018 m.;

42.

pripažįsta, kad Teisingumo Teismas ir toliau užtikrino savo IT operacijų saugumą, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba; pažymi, kad 2019 m. Teisingumo Teismas sugebėjo susidoroti su visais jam tekusiais kibernetiniais išpuoliais ir užtikrinti visos IT struktūros apsaugą, išvengiant didelių incidentų; palankiai vertina tai, kad 2019 m. Teisingumo Teismas, be techninių ir operatyvinių priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti kibernetinę apsaugą, pradėjo įgyvendinti svarbias informuotumo didinimo iniciatyvas;

43.

palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas sustiprino savo vidaus teisinę sistemą duomenų apsaugos srityje, siekdamas įsteigti nepriklausomas priežiūros institucijas, atsakingas už Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo asmens duomenų tvarkymo stebėseną jiems vykdant savo teismines funkcijas;

44.

pažymi, kad Teisingumo Teismas įsteigė inovacijų laboratoriją, kad išnagrinėtų dirbtinio intelekto (DI) naudojimą teismų sistemose; yra susirūpinęs dėl dirbtinio intelekto naudojimo teismų sistemose poveikio žmogaus teisėms; prašo Teisingumo Teismo pateikti Parlamentui daugiau informacijos apie inovacijų laboratorijos veiklą;

45.

pažymi, kad 2019 m. Teisingumo Teismas tapo dviejų Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) tyrimų taikiniu; atkreipia dėmesį į tai, kad pirmasis tyrimas, kuris buvo pradėtas 2018 m., buvo susijęs su saityno paslaugų naudojimu Teisingumo Teismo svetainėje; palankiai vertina tai, kad EDAPP pateikus rekomendacijas ir atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą (3), svetainė buvo pakoreguota; pažymi, kad antrasis tyrimas, susijęs su Teisingumo Teismo naudojamais bendrovės „Microsoft“ produktais, dar vykdomas; pažymi, jog Teisingumo Teismas laikosi politikos, kad reikia taikyti lankstų požiūrį, apsvarstant galimybę naudoti ir atvirojo šaltinio technologijas, ir paruoštą naudoti komercinę programinę ir aparatinę įrangą, atsižvelgiant į jo poreikius;

46.

ragina Teisingumo Teismą laikytis EDAPP rekomendacijų iš naujo derėtis dėl 2018 m. Sąjungos institucijų ir „Microsoft“ pasirašytos tarpinstitucinės licencinės sutarties ir įgyvendinimo sutarties, siekiant užtikrinti skaitmeninį nepriklausomumą, išvengti susaistymo su pardavėju ir kontrolės stokos, taip pat užtikrinti asmens duomenų apsaugą;

47.

palankiai vertina 2019 m. išaugusį aukštą programos „e-Curia“ naudojimo Teisingumo Teisme lygį (2019 m. 80 proc. visų teismui pateiktų procedūrinių dokumentų buvo pateikta naudojantis šia priemone) ir tai, kad per 2020 m. COVID-19 krizę ši procentinė dalis toliau didėjo; ragina Teisingumo Teismą toliau kuo labiau intensyvinti naudojimąsi skaitmeninėmis priemonėmis teismo procesuose; visiškai supranta Teisingumo Teismo susirūpinimą, kad nurodymas naudoti programą „e-Curia“ visomis aplinkybėmis gali būti neproporcingas ir dėl to gali būti apribota teisė kreiptis į teismą;

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. lapkričio mėn. pradėta naudoti programa „e-Curia“ turėjo didžiulį poveikį pašto išlaidų mažėjimui (2011 m. šios išlaidos siekė 720 598 EUR, o 2019 m. – tik 89 954 EUR, taigi per aštuonerius metus jos sumažėjo daugiau kaip 87 proc.); toliau ragina Teisingumo Teismą laikytis savo įsipareigojimo sukurti integruotą bylų valdymo sistemą, kuria visi teisminio proceso etapai būtų kuo labiau suskaitmeninti;

49.

palankiai vertina tai, kad nuolat auga prieigos prie taikomosios programos „e-Curia“ paskyrų skaičius (6 588 –2019 m., 4 865 –2018 m.), ir tai, kad ji naudojama visose valstybėse narėse, o tai rodo, kad platforma veikia efektyviai ir kad buvo imtasi veiksmingų veiksmų siekiant padidinti visuomenės informuotumą apie šios taikomosios programos egzistavimą, efektyvumą, greitį ir privalumus; taip pat palankiai vertina tai, kad auga naudojantis taikomąja programa „e-Curia“ pateiktų procesinių dokumentų procentinė dalis: Bendrajame Teisme ji pasiekė 93 proc. (palyginti su 85 proc. 2018 m.), Teisingumo Teisme – 80 proc. (palyginti su 75 proc. 2018 m.);

Vidaus valdymas, vidaus kontrolė ir veikla

50.

palankiai vertina tai, kad 2019 m. buvo užbaigtas trečiasis struktūrinės reformos etapas, lėmęs svarbius Bendrojo Teismo struktūrinius pokyčius, visų pirma tai, kad buvo įsteigti specializuoti intelektinės nuosavybės ir su darbuotojais susijusių bylų rūmai, teisminiame darbe aktyviau dalyvavo pirmininkai ir jų pavaduotojai, modernizuotos rūmų veiklos rezultatų statistinių duomenų stebėsenos ir Bendrojo Teismo vidutinės trukmės laikotarpio planavimo sistemos;

51.

teigiamai vertina tai, kad du Teisingumo Teismą sudarantys teismai 2019 m. baigė nagrinėti iš viso 1 739 bylas, o tai rodo didelį produktyvumą, nepaisant nedidelio sumažėjimo, palyginti su 2018 m. rodikliu (1 769 bylos); taip pat pažymi, kad 2019 m. bendras abiejuose teismuose iškeltų bylų skaičius pasiekė rekordinį lygį – 1 905 bylos, palyginti su 1 683 bylomis 2018 m., ir šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad, siekiant sumažinti Teisingumo Teismui tenkančią naštą, 2020 m. gegužės 1 d. pradėtas taikyti išankstinio apeliacinių skundų priėmimo mechanizmas;

52.

pabrėžia, kad Teisingumo Teismas 2019 m. užregistravo daug naujų bylų – 966, t. y. 13,78 proc. daugiau nei 2018 m.; pažymi, kad 2019 m. Bendrajame Teisme taip pat buvo iškelta daug naujų bylų (939, palyginti su 834 bylomis 2018 m.); palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teisme baigta nagrinėti rekordiškai daug bylų – 865, t. y. 13,8 proc. daugiau nei 2018 m.; su susirūpinimu pažymi, kad 2019 m. Bendrajame Teisme baigta nagrinėti daug mažiau bylų (874) nei 2018 m. (1 009);

53.

vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad, palyginti su 2018 m., nebaigtų nagrinėti bylų skaičius padidėjo maždaug 7 proc. (2 500 bylų 2019 m. gruodžio 31 d., palyginti su 2 334 bylomis 2018 m. gruodžio 31 d.);

54.

pažymi, kad 2019 m. Teisingumo Teisme buvo sprendžiami daugiausia su konkurencija ir valstybės pagalba susiję ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės klausimai, o Bendrajame Teisme – daugiausia su valstybės pagalba ir intelektine bei pramonine nuosavybe susiję klausimai; pažymi, kad Bendrajame Teisme 2019 m. spręsti pagrindiniai klausimai, palyginti su 2018 m., nepakito, o Teisingumo Teisme 2018 m. spręsti pagrindiniai klausimai apėmė ne tik su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusius, bet ir su judėjimo bei įsisteigimo laisve, vidaus rinka ir intelektine bei pramonine nuosavybe susijusius klausimus;

55.

primena, kaip svarbu pranešti apie pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių situaciją, atsižvelgiant į struktūrinės reformos procesą, siekiant laimėjimus palyginti su strateginiais tikslais; prašo Teisingumo Teismo kitoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikti apibendrinamąją ataskaitą;

56.

palankiai vertina šių metų Teisingumo Teismo valdymo ataskaitos struktūros pakeitimus, nes dėl jų informacija pateikta aiškiau ir suprantamiau;

57.

palankiai vertina tai, kad sutrumpėjo vidutinė Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo procesų trukmė, ir pažymi, kad 2019 m. labai padidėjo naujų Teisingumo Teisme iškeltų bylų skaičius (14 proc. daugiau nei 2018 m.), daugiausia dėl gerokai išaugusio apeliacinių skundų skaičiaus;

58.

primena, kad veiksmingas ir efektyvus vidaus kontrolės sistemos veikimas privalo būti Teisingumo Teismo prioritetas; pažymi, kad 2019 m. sausio 29 d. administracinio komiteto sprendimu priimta vidaus kontrolės sistema kiekvienu valdymo lygmeniu daugiausia grindžiama autonomijos ir atskaitomybės principais; palankiai vertina tai, kad 2019 m., siekiant padėti tarnyboms įgyvendinti ir stebėti naująją sistemą, buvo parengtas vidaus kontrolės vadovas; pažymi, kad sistema veikia kartu su kitomis priemonėmis – centralizuota ex ante patikros tarnyba, itin veiksminga integruota apskaitos ir biudžeto valdymo sistema ir nepriklausoma Vidaus audito tarnyba;

59.

pažymi, kad, kaip teigiama Vidaus audito tarnybos metinėje ataskaitoje, 2019 m. auditai buvo atlikti „tarpinstitucinių įstaigų dalyvavimo peržiūros“ ir „gerosios patirties prižiūrint vidaus funkcijas vykdančius išorės paslaugų teikėjus analizės“ srityse; pažymi, kad 2019 m., atsižvelgdama į teisminės struktūros reformą ir išaugusį kai kurių Teisingumo Teismo tarnybų darbo krūvį, Vidaus audito tarnyba ir toliau teikė konsultacijas keliose veiklos srityse;

60.

palankiai vertina tai, kad Vidaus audito tarnyba reguliariai stebi veiksmus, kurių buvo imtasi reaguojant į ankstesniais metais atliktų auditų metu pateiktas rekomendacijas; pažymi, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia neteisėta Europos Sąjungos interesams kenkiančia veikla strategijos peržiūrą, viena iš pagrindinių rekomendacijų – atlikti periodinius pakartotinius rizikos registrų vertinimus; be to, pažymi, kad verta tobulinti keitimąsi informacija; vertina tai, kad intraneto svetainė papildyta etikai ir profesiniam elgesiui skirta skiltimi; taip pat palankiai vertina privalomą įvadinę mokymo programą, kurią įgyvendinant rengiami seminarai, skirti fizinio saugumo, duomenų apsaugos ir informacijos saugumo klausimams;

Daugiakalbystė

61.

pažymi, kad Teisingumo Teismas toliau dirbo įgyvendindamas 2015 m. pradėtą projektą „Išorės vertimo raštu indėlio optimizavimas“; pažymi, kad bendras užsakomųjų teisinio vertimo raštu paslaugų rodiklis išaugo nuo 31,2 proc. 2015 m. iki 40,6 proc. 2019 m.; tačiau pabrėžia, kad dėl konfidencialumo sumetimų ir nepakankamo tiekimo užsakomosiomis paslaugomis naudotis galima ribotai; žino, kad visi Teisingumo Teismo vertimai yra procedūriniai, teisiniai ir itin sudėtingi, o tai reiškia, kad laisvai samdomi vertėjai, kiek tai įmanoma, privalo būti teisininkai arba turėti teisinio vertimo patirties.

---

(1)  Specialioji ataskaita Nr. 14/2017: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų valdymo veiksmingumo peržiūra.

(2)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

(3)  2019 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände - Verbraucherzentrale Bundesverband e.V. / Planet49 GmbH, C-673/17, ECLI:EU:C:2019:801.