(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija), gavusi skundą, kurį keturių Sąjungos gamintojų, kurie pagamina visus tam tikrus karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno lakštus ir ritinius Sąjungoje, vardu 2019 m. birželio 28 d. pateikė Europos plieno asociacija „Eurofer“ (toliau – skundo pateikėjas), 2019 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti antidempingo tyrimą (toliau – tyrimas) dėl į Sąjungą importuojamų tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Taivano ir Indonezijos kilmės karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių.

(2)

2019 m. spalio 10 d. Komisija paskelbė inicijuojanti antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamo to paties KLR ir Indonezijos kilmės produkto (3) (toliau – lygiagretus antisubsidijų tyrimas) pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (4) (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 10 straipsnį.

(3)

Registruotinas produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas) – plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant išilgai supjaustytus ir siaurų juostų produktus), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, išskyrus produktus, nesuvyniotus į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, o storis didesnis kaip 10 mm. Šių produktų SS kodai šiuo metu yra 7219 11, 7219 12, 7219 13, 7219 14, 7219 22, 7219 23, 7219 24, 7220 11 ir 7220 12. Šie SS kodai pateikiami tik kaip informacija.

(4)

Skundo pateikėjas jau į skundą įtraukė prašymą registruoti importą. 2019 m. spalio 31 d. skundo pateikėjas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį pateikė atskirą prašymą registruoti importuojamus produktus, kurie nagrinėjami šiame tyrime. Skundo pateikėjas prašė nustatyti reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą, kad vėliau jam priemones būtų galima taikyti nuo minėtos registracijos dienos. Papildoma informacija šiam prašymui paremti pateikta 2019 m. lapkričio 22 d. ir gruodžio 10 d.

(5)

2019 m. lapkričio 14 d. antidempingo tyrime bendradarbiaujantis nagrinėjamojo produkto naudotojas „Marcegaglia Specialties“ (toliau – „Marcegaglia“) pateikė pastabų dėl skundo pateikėjo prašymo registruoti importą.

(6)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį Komisija gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima taikyti priemones nuo minėtos registracijos dienos. Reikalavimas registruoti importą gali būti nustatomas, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti.

(7)

Skundo pateikėjo teigimu, registracija yra pagrįsta, nes KLR, Taivano ir Indonezijos kilmės nagrinėjamasis produktas yra importuojamas dempingo kaina. Jis tvirtino, kad Sąjungos pramonei didelę žalą daro importo mažomis kainomis augimas, dėl kurio sumažės galimų galutinių muitų taisomasis poveikis, nes sudaromos galimybės kaupti atsargas.

(8)

Komisija išnagrinėjo prašymą atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Komisija tikrino, ar importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą, t. y. įtariamo arba nustatyto dempingo ir žalos mastą. Ji taip pat nagrinėjo, ar toliau žymiai augo importas, dėl kurio, atsižvelgiant į importo laiką ir apimtį bei kitas aplinkybes, gali gerokai sumažėti taikytino galutinio antidempingo muito taisomasis poveikis.

(9)

2019 m. rugpjūčio 12 d. paskelbtame pranešime apie šio tyrimo inicijavimą pabrėžta, kad apskaičiuoti dempingo skirtumai yra reikšmingi visoms šalims. Apskritai atsižvelgiant į įtariamo dempingo skirtumų dydį (15,1–54,3 %) skunde pateiktais įrodymais šiuo etapu pakankamai pagrindžiamas faktas, kad eksportuojantys gamintojai vykdo dempingą.

(10)

Skundo pateikėjas taip pat pateikė pakankamai įrodymų dėl įtariamos žalos Sąjungos pramonei, įskaitant rinkos dalies sumažėjimą ir neigiamą kitų Sąjungos pramonės pagrindinių veiklos rodiklių raidą.

(11)

Pranešimą apie inicijavimą paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jis tapo viešai prieinamas visiems importuotojams. Be to, importuotojai, kaip tyrimo suinteresuotosios šalys, gali susipažinti su nekonfidencialia skundo versija ir nekonfidencialia byla. Todėl Komisija mano, kad dėl to importuotojai, kurie yra patyrę profesionalai, jau žinojo arba turėjo žinoti apie įtariamą dempingą, jo mastą ir įtariamą žalą (5).

(12)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad tenkinamas pirmasis registracijos kriterijus.

(13)

Komisija šį kriterijų analizavo remdamasi „Surveillance 2“ duomenų bazės statistiniais duomenimis, pagal apie nagrinėjamąjį produktą surinktą informaciją. Analizuojant importo apimtį pagal prašymą registruoti importą, turėti visi statistiniai duomenys iki 2019 m. lapkričio mėn. imtinai. Komisija manė, kad turėtų būti nagrinėjama importo nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. (tyrimo inicijavimo mėnuo) iki paskutinio laikotarpio, t. y. 2019 m. lapkričio mėn., apimtis ir kad ji turėtų būti lyginama su importo apimtimi tiriamuoju laikotarpiu. Manyta, kad netikslinga lyginti importo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio iki lapkričio mėn. apimties su importo tais pačiais mėnesiais ankstesniais metais apimtimi, nes byloje neturėta duomenų, kad tam tikrų karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių importui poveikio turėtų sezoniniai svyravimai. Importo iš nagrinėjamųjų šalių raida:

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis (tonomis)

(14)

Remdamasi šiais statistiniais duomenimis Komisija nustatė, kad vidutinė tam tikrų karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių importo iš nagrinėjamųjų šalių į Sąjungą mėnesio apimtis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn., t. y. po tyrimo inicijavimo, buvo 10 % didesnė nei vidutinė importo į Sąjungą mėnesio apimtis tiriamuoju laikotarpiu.

(15)

Atliekant tyrimus, susijusius su daugiau nei viena nagrinėjamąja šalimi, tai, ar atliekant pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse nurodytą analizę importas iš šių šalių bus vertinamas bendrai, priklausys nuo to, ar atlikdama pagrindinį tyrimą Komisija nusprendė vertinti šį importą bendrai. Komisija taip pat pažymėjo, kad Bendrasis Teismas sprendime Stemcor byloje nustatė, kad „tolesnis žymus importo augimas“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte, turi būti vertinamas bendrai, kad būtų galima nustatyti, ar dėl viso importo labai sumažėtų galutinių muitų taisomasis poveikis ir taip Sąjungos pramonei būtų padaryta papildomos žalos, neatsižvelgiant į atitinkamų importuotojų individualią ir subjektyvią situaciją (6). Kaip parodyta lentelėje, nėra abejonės, kad bendrai vertinamas importas iš nagrinėjamųjų šalių toliau žymiai augo.

(16)

„Marcegaglia“ teigė, kad su skundo pateikėjo pateikta informacija nebuvo pateikta tolesnio žymaus importo augimo įrodymų ir toks augimas buvo mažai tikėtinas, nes tam tikriems plieno produktams (7), kurie, be kita ko, apima nagrinėjamąjį produktą, taikomos apsaugos tarifinės kvotos (toliau – kvotos) kiekvienai nagrinėjamajai šaliai yra gerokai mažesnės už per tiriamąjį laikotarpį nustatytą eksporto apimtį. Viršijus kvotas visiems importuojamiems produktams bus taikomas 25 % apsaugos muitas. Todėl, „Marcegaglia“ teigimu, nagrinėjamojo produkto importas veikiausiai sumažės iki kvotomis nustatyto lygio, kuris yra 25 % mažesnis už tiriamuoju laikotarpiu nustatytą importo apimtį. „Marcegaglia“ pridūrė, kad nors 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. arba apskritai bet kuriuo konkrečiu mėnesiu importo apimtis (galėjo) viršyti šiuos mėnesio vidurkius, tuo neturėtų būti pateisinama išvada, kad importas veikiausiai didės.

(17)

Komisija primena, kad aptariamos kvotos yra tarifinės kvotos, kurias taikant nėra draudžiamas joks kvotomis nustatytą ribą viršijantis importas, tačiau jam taikoma papildoma 25 % ad valorem muito norma. Tai reiškia, kad importuotojams leidžiama importuoti kiekį, gerokai viršijantį taikomas ribas, jei sumokamas apsaugos muitas. Bet kuriuo atveju nagrinėjamajam produktui taikomos tarifinės kvotos yra susijusios su tuo, kad reikia išvengti didelės žalos Sąjungos pramonei. Dėl tokio paties importo padidėjimo po šio tyrimo inicijavimo gali prireikti rinkti galutinius muitus atgaline data, jei bus nustatyta materialinė žala ir reikės veiksmingos taisomosios priemonės. Be to, atsižvelgiant į skundo pateikėjo apskaičiuotus dempingo ir žalos skirtumus (žr. (30) konstatuojamąją dalį), 25 % apsaugos muito gali nepakakti, kad būtų kompensuotas visas dempingo ir žalos mastas. Todėl tikėtina, kad 25 % muitas importuotojų neatgrasys importuoti papildomą produkto kiekį.

(18)

Atsakydama į „Marcegaglia“ pastabas Komisija taip pat primena, kad šis reglamentas yra susijęs su importo registracija ir juo nedaromas poveikis sprendimui, ar bus renkami antidempingo muitai, – toks sprendimas priimamas tik galutinių priemonių nustatymo etapu.

(19)

Todėl, atsižvelgdama į tolesnį žymų importo iš nagrinėjamųjų šalių augimą, Komisija padarė išvadą, kad tenkinamas antrasis registracijos kriterijus.

(20)

Komisija šiuo etapu turi pakankamai įrodymų, kad toliau augant importui mažėjančiomis kainomis jau padaryta papildomos žalos.

(21)

Kaip nustatyta (14) ir (15) konstatuojamosiose dalyse, yra pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto importas žymiai išaugo.

(22)

Be to, byloje nėra įrodymų, kad po tyrimo inicijavimo būtų padidėjusios importo kainos. Priešingai, remiantis viešai prieinama „Surveillance 2“ duomenų baze, iš nagrinėjamųjų šalių importuoto nagrinėjamojo produkto vidutinė vieneto vertė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio iki lapkričio mėn. buvo 1 % mažesnė, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu.

(23)

Be to, prašyme registruoti importą skundo pateikėjas pabrėžė, kad, kaip nurodyta skunde, Sąjungos pramonės padėtis sparčiai blogėjo ne tik 2018 m. antrąjį pusmetį, bet ir 2019 m. pirmąjį pusmetį, kartu toliau mažėjo gamybos apimtis ir didėjo priverstinis kainų mažinimas dėl importo. Prašyme jis taip pat pateikė įrodymų, kad nuo to laiko padėtis dar pablogėjo, be kita ko, atkreipdamas dėmesį į keturis svarbius nuo 2019 m. liepos mėn. įvairių Sąjungos gamintojų paskelbtus pranešimus apie įvairių rūšių restruktūrizavimą, turintį įtakos šimtų jų darbuotojų darbo vietoms.

(24)

Tuo remiantis, dėl tolesnio žymaus importo augimo laiko, kaip paaiškinta (14) ir (15) konstatuojamosiose dalyse, jau labai mažėja bet kokio galutinio muito taisomasis poveikis, nebent toks muitas būtų taikomas atgaline data.

(25)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad su dempingu susijusioje prašymo dalyje trečiasis registracijos kriterijus taip pat yra tenkinamas.

(26)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nagrinėjamojo produkto importo registraciją pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(27)

Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti.

(28)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti nustatytas reikalavimas registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą siekiant užtikrinti, kad, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta faktų, dėl kurių būtų nustatyti antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai, juos, jeigu tenkinamos būtinos sąlygos, registruotam importuojamam produktui pagal taikytinas teisės nuostatas būtų galima taikyti atgaline data.

(29)

Visi būsimi mokėtini muitai priklausys nuo tyrimo išvadų. Šiuo etapu neįmanoma nustatyti galimų mokėtinų muitų sumos.

(30)

Dėl importo iš KLR, skunde, kuriuo prašoma inicijuoti antidempingo tyrimą, pateikiami skaičiavimai, kad vidutinis nagrinėjamojo produkto dempingo skirtumas siekia 54,3 %, o vidutinis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas –29,1 %. Galimų būsimų mokėtinų muitų sumą būtų galima nustatyti pagal mažesnį iš minėtų lygių, t. y. 29,1 % nagrinėjamojo produkto CIF importo vertės. Tačiau, jei Komisija nustatytų, kad įvykdytos pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių sąlygos, t. y. būtų galima laikyti, kad Sąjungos pramonei padarytą žalą rodo būtent dempingo skirtumas, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį būtų galima nustatyti 54,3 % dempingo skirtumo dydžio galimų būsimų mokėtinų muitų sumą. Dėl importo iš Indonezijos, skunde, kuriuo prašoma inicijuoti antidempingo tyrimą, pateikiami skaičiavimai, kad vidutinis nagrinėjamojo produkto dempingo skirtumas siekia 32,2 %, o vidutinis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas –39,8 %. Galimų būsimų mokėtinų muitų suma nustatyta pagal mažesnį iš minėtų lygių, t. y. 32,2 % nagrinėjamojo produkto CIF importo vertės. Jei Komisija nustatytų, kad įvykdytos pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių sąlygos, t. y. būtų galima laikyti, kad Sąjungos pramonei padarytą žalą rodo būtent dempingo skirtumas, būtų galima nustatyti dempingo skirtumo dydžio galimų būsimų mokėtinų muitų sumą. Dėl importo iš Taivano, skunde, kuriuo prašoma inicijuoti antidempingo tyrimą, pateikiami skaičiavimai, kad vidutinis nagrinėjamojo produkto dempingo skirtumas siekia 15,1 %, o vidutinis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas –20,7 %. Galimų būsimų mokėtinų muitų suma nustatyta pagal mažesnį iš minėtų lygių, t. y. 15,1 % nagrinėjamojo produkto CIF importo vertės.

(31)

Visi su šia registracija susiję surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (8),