2.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/53

(1)

Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2737/90 (2) Taryba importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui nustatė 33 % galutinį antidempingo muitą (toliau – pradinis tyrimas). Sprendimu 90/480/EEB (3) Komisija dėl produkto, kuriam taikomos priemonės, priėmė dviejų didžiausių eksportuotojų įsipareigojimus.

(2)

Vėliau abu minėti Kinijos eksportuotojai atsiėmė įsipareigojimus, todėl Taryba Tarybos reglamentu (EB) Nr. 610/95 (4) iš dalies pakeitė Reglamentą (EEB) Nr. 2737/90 ir importuojamam volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui nustatė 33 % galutinį muitą.

(3)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą šių priemonių galiojimas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 771/98 (5) pratęstas dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(4)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą Taryba Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2268/2004 (6) importuojamam KLR kilmės volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui nustatė 33 % antidempingo muitą.

(5)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1275/2005 (7) Taryba iš dalies pakeitė produkto apibrėžtąją sritį, kad į ją būtų įtraukas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas.

(6)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (8) 11 straipsnio 2 dalį atlikus peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Taryba Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 287/2011 (9) priemonių galiojimą pratęsė dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(7)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių priemonių galiojimo pabaigą (10), Komisija 2015 m. gruodžio 7 d. gavo prašymą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – prašymas atlikti peržiūrą).

(8)

Prašymas pateiktas šešių Sąjungos gamintojų (toliau – pareiškėjas), kurie pagamina daugiau kaip 25 % viso volframo karbido, lydytojo volframo karbido ir su metalo milteliais sumaišyto volframo karbido (toliau – volframo karbidas) Sąjungoje, vardu.

(9)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(10)

Pasikonsultavusi su pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtu komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2016 m. kovo 23 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (11) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(11)

Keli naudotojai teigė prieš inicijuojant dabartinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą Komisijos prašę, kad, jeigu bus pradėtas priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas, kartu pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį būtų inicijuota tarpinė peržiūra. Šis tvirtinimas pakartotas ir po faktų atskleidimo.

(12)

Tačiau priešingai nei teigta, Komisijai toks prašymas nebuvo pateiktas. Minėtos šalys Komisijos paprasčiausiai klausė, ar tebegalioja ankstesnės išvados dėl dempingo ir žalos. Šio klausimo šalys nesiejo su prašymu inicijuoti tarpinę peržiūrą ir nepateikė jokių įrodymų, kad aplinkybių pokyčiai yra ilgalaikiai. Prašymas gali būti laikomas pagrįstu tik jeigu jis pagrindžiamas pakankamais įrodymais, kad aplinkybių pokyčiai yra ilgalaikiai.

(13)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams bei naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(14)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos. Be to, suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(15)

Atliekant tyrimą surengti keturi klausymai: du su keliais naudotojais, vienas su Sąjungos gamintojais ir vienas su vienu importuotoju/naudotoju dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(17)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vykdyti atranką.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(19)

Atrankai būtiną informaciją pateikė aštuoni KLR įsikūrę eksportuojantys gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės).

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, iš pradžių atrinko tris eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes). Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais (eksportuojančių gamintojų grupėmis) ir KLR valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

(21)

Klausimynai nusiųsti trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams (eksportuojančių gamintojų grupėms), tačiau nė vienas jų Komisijai prašomos informacijos nepateikė. Taigi, norėdamos gauti informacijos, būtinos siekiant nustatyti, ar yra tikimybė, jog dempingas ir jo daroma žala gali tęstis arba pasikartoti, Komisijos tarnybos manė esant reikalinga dėl bendradarbiavimo kreiptis į likusius atrankai būtiną informaciją pateikusius eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes). Dėl naujų atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais (eksportuojančių gamintojų grupėmis) ir KLR valdžios institucijomis. Pastabų negauta. Taigi klausimynai nusiųsti likusiems eksportuojantiems gamintojams (eksportuojančių gamintojų grupėms). Tačiau nė vienas iš šių Kinijos eksportuojančių gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių) prašomos informacijos Komisijai nepateikė.

(22)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, Sąjungoje yra devyni volframo karbido gamintojai, iš kurių šeši gamina atvirajai rinkai, o kiti trys – daugiausia uždarajam naudojimui. Atliekant padėties analizę apie save pranešė visi šeši atvirajai rinkai gaminantys Sąjungos gamintojai (Sąjungos gamintojų grupės), pagaminantys 65 % visos Sąjungos produkcijos. Komisija nusprendė atrinkti visus šešis gamintojus. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės patvirtintos. Atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(23)

Minėti trys daugiausia uždarajai rinkai gaminantys gamintojai nebendradarbiavo, tačiau tyrimui neprieštaravo.

(24)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija susisiekė su dešimt žinomų importuotojų/naudotojų ir paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(25)

Per nustatytą terminą apie save pranešė septynios bendrovės ir visoms joms nusiųsti klausimynai. Visos šios bendrovės yra naudotojos.

(26)

Komisija klausimynus nusiuntė šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, septyniems žinomiems naudotojams, aštuoniems KLR eksportuojantiems gamintojams (eksportuojančių gamintojų grupėms) ir 20 žinomų gamintojų galimose panašiose šalyse (Kanadoje, Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose).

(27)

Klausimyno atsakymai gauti iš šešių Sąjungos gamintojų, aštuonių naudotojų (du iš jų yra susiję), vieno galimos panašios šalies gamintojo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vieno galimos panašios šalies gamintojo Japonijoje. Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas (eksportuojančių gamintojų grupė).

(28)

Apie save pranešė ir tolesniam priemonių taikymui pritarė viena Vokietijos spalvotųjų metalų asociacija.

(29)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės bei Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai surengti šių bendrovių patalpose:

(30)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(31)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – volframo karbidas, lydytasis volframo karbidas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas (toliau – peržiūrimasis produktas), kurio KN kodai šiuo metu yra 2849 90 30 ir ex 3824 30 00 (TARIC kodas 3824300010).

(32)

Volframo karbidas, lydytasis volframo karbidas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas yra kaitinant gaunami anglies ir volframo junginiai. Tai tarpiniai produktai, naudojami kaip žaliava kietmetalio detalėms, pvz., cementuoto karbido pjovimo įrankiams ir dilimui ypač atsparioms detalėms, dilimui atsparioms dangoms, naftos gręžinių grąžtams ir kasybos įrankiams, be to, metalų tempimo ir kalimo štampams bei matricoms gaminti.

(33)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas Sąjungoje buvo gaminamas iš pirminių žaliavų (rūdos, koncentrato, amonio paravolframato (toliau – APT) ir oksido), naudojant vadinamąjį pirminės gamybos procesą, ir iš laužo, naudojant vadinamąjį grąžinamojo perdirbimo gamybos procesą. Kietmetalio laužas susidaro kietmetalio pramonės bendrovių gamybos procese, įrankių gamybos procese, taip pat pas kietmetalio produktų galutinius naudotojus. Volframo pramonėje laužas gali būti perdirbamas naudojant cheminio perdirbimo arba cinko regeneravimo procesą.

(34)

Pirminis volframo karbidas ir chemiškai perdirbtas volframo karbidas turi tokias pačias fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį. Be to, gamybos procese nėra jokio skirtumo tarp iš pirminių žaliavų ir iš laužo gaminamo volframo karbido.

(35)

Cinko regeneravimo proceso metu gaunamas su metalo milteliais, kaip antai kobaltu, sumaišytas volframo karbidas. Šis gamybos procesas – tai fizinis mechaninis grąžinamojo perdirbimo procesas, kuriame volframo karbido kokybę lemia žaliavų (naudojamo laužo) kokybė.

(36)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad iš cinko regeneruoti milteliai neturėtų patekti į šio tyrimo aprėptį, nes, palyginti su iš pirminių žaliavų gaunamu volframo karbidu, skiriasi jų gamybos sąnaudos, paklausa, pirkėjai ir paskirtys.

(37)

Iš cinko regeneruoti milteliai patenka į su metalo milteliais sumaišyto volframo karbido, t. y. vieno iš trijų į šio tyrimo aprėptį patenkančių rūšių produkto, aprašymą. Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad iš cinko regeneruotiems milteliams būdingas mažesnis cheminis grynumas ir įvairesnė granuliometrinė sudėtis nei volframo karbidui, pagamintam iš pirminių žaliavų ar iš volframo laužo cheminio grąžinamojo perdirbimo proceso metu. Gautų miltelių kokybė priklauso nuo žaliavinio laužo kokybės. Nors iš cinko regeneruoti milteliai gali būti naudojami ne visoms paskirtims, kurioms naudojamas volframo karbidas, jie, kaip ir volframo karbidas, naudojami tam tikriems kietmetalio įrankiams gaminti. Todėl padaryta išvada, kad šios rūšies volframo karbidas turi panašias fizines ir chemines savybes ir panašias paskirtis kaip iš pirminių žaliavų ar iš laužo cheminio grąžinamojo perdirbimo proceso metu pagamintas volframo karbidas. Be to, kiti 36 konstatuojamojoje dalyje minimi aspektai, kaip antai gamybos sąnaudos ir paklausa, nėra kaip tokie svarbūs peržiūrimajam produktui apibrėžti. Atsakant į tvirtinimą dėl skirtingų, kaip įtariama, iš cinko regeneruotų miltelių pirkėjų, atlikus tyrimą nustatyta, kad trys iš tai tvirtinančių suinteresuotųjų šalių iš tiesų yra šios rūšies produkto, taip pat volframo karbido vartotojos. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(38)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad dabartinis tyrimas neturėtų apimti iš laužo gaminamo volframo karbido. Buvo teigiama, kad iš KLR importuojamas peržiūrimasis produktas gaminamas beveik vien tik iš pirminių žaliavų, o Sąjungos pramonė volframo karbidą gamina ir iš perdirbtų medžiagų. Šios šalys teigė, kad volframo karbido gamybos sąnaudos priklauso nuo naudojamų žaliavų ir kad laužo surinkimas, transportavimas ir perdirbimas lemia skirtingą sąnaudų struktūrą.

(39)

Nuo naudojamų žaliavų (nuo to, ar naudojamos pirminės žaliavos, ar laužas) priklausančios gamybos sąnaudos nėra kaip tokios svarbios produkto apibrėžčiai, veikiau jo techninėms, fizinėms ir cheminėms savybėmis bei pagrindinėms paskirtims. Be to, kaip patvirtinta įvertinus Sąjungos pramonės gamybos procesą, iš pirminių žaliavų ir iš laužo pagamintas volframo karbidas nesiskiria. Kai kurie Sąjungos gamintojai gamybos procese naudoja tik pirmines žaliavas, o kiti naudoja ir laužą. Kaip minėta 34 konstatuojamojoje dalyje, iš pirminių žaliavų pagamintas volframo karbidas ir iš laužo pagamintas volframo karbidas turi tokias pačias fizines ir chemines savybes ir naudojimo paskirtį. Bet kuriuo atveju, kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas klausimyno atsakymų nepateikė. Taigi Komisija negalėjo įvertinti jų gamybos proceso ir į Sąjungą eksportuojamų produktų rūšių. Todėl tvirtinimas, kad dabartinis tyrimas neturėtų apimti iš laužo pagaminto volframo karbido, atmestas.

(40)

Vienas naudotojas teigė, kad atliekant tyrimą turėtų būti atsižvelgta į skirtingas volframo karbido prekines savybes, nes skirtingos volframo karbido klasės (ultrasmulkiosios, standartinės klasės ir aukštoje temperatūroje anglintos klasės) turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Be to, buvo teigiama, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai specializuojasi standartinių klasių produkto gamyboje, o Sąjungos pramonė gamina visų klasių produktą.

(41)

Šis tvirtinimas nepagrįstas įrodymais ir negalėjo būti patvirtintas atliekant tyrimą. Minėtas naudotojas nepateikė jokių įrodymų, kad įvairių rūšių ir (arba) kokybės produkto kainos labai skirtųsi. Šio tvirtinimo taip pat nebuvo galima patvirtinti remiantis per tyrimą surinkta informacija. Be to, kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų. Todėl Komisija, be kitų aspektų, negalėjo įvertinti jų gaminamų produktų rūšių, jų sąnaudų struktūros ir jų pardavimo kainų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(42)

Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad eksportuojančių gamintojų pagamintas ir Sąjungoje parduodamas peržiūrimasis produktas pagal fizines ir chemines savybes bei naudojimo paskirtis yra toks pats kaip Sąjungos gamintojų pagamintas ir Sąjungos rinkoje parduodamas produktas arba kaip panašioje šalyje pagamintas ir parduodamas produktas.

(43)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(44)

Per pradinį tyrimą nė vienam Kinijos eksportuojančiam gamintojui nesuteiktas rinkos ekonomikos režimas. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, visų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Šiuo tikslu reikėjo parinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis).

(45)

Ankstesniuose priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimuose panašia šalimi pasirinktos Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV). Pranešime apie šios peržiūros inicijavimą Komisija pasiūlė panašia šalimi vėl pasirinkti JAV ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas.

(46)

Komisija kvietė bendradarbiauti kitų galimų panašių šalių bendroves ir susisiekė su žinomais volframo karbido gamintojais Japonijoje bei Kanadoje ir paragino juos teikti reikiamą informaciją. Komisija susisiekė su Izraelio, Japonijos, JAV, Kanados, Korėjos Respublikos, Indijos ir Rusijos Federacijos valdžios institucijomis ir paprašė pateikti informacijos apie volframo karbido gamybą jų atitinkamose šalyse. Komisija gavo informaciją iš Kanados, Japonijos ir JAV apie maždaug 20 žinomų panašaus produkto gamintojų šiose šalyse, su jais buvo susisiekta ir jie paraginti atsakyti į klausimyno klausimus. Į raginimą atsiliepė ir prašomą informaciją pateikė tik vienas JAV ir vienas Japonijos gamintojas.

(47)

Abi rinkos – JAV ir Japonijos – yra panašios vertinant pagal vidaus gamintojų skaičių, taip pat dėl to, nes jose netaikomos antidempingo priemonės ir į jas iš Kinijos importuojamas didelis produkto kiekis. Tai rodo, kad abi šios rinkos yra konkurencingos.

(48)

Tačiau Japonijos gamintojas savo vidaus rinkoje per PTL pardavė tik nedidelį panašaus produkto kiekį, o JAV gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo didelis.

(49)

Nors kelios šalys pažymėjo, kad JAV gamintojas yra susijęs su Sąjungos pramone, šis faktas pats savaime nėra kliūtis JAV pasirinkti panašia šalimi. Iš tiesų nė viena šalis nepateikė įrodymų, kad šiuo atveju šis ryšys turi įtakos vidaus kainoms JAV ir kad dėl to JAV būtų netinkama panaši šalis.

(50)

Kelios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad nebuvo atsižvelgta į JAV naudojamus gamybos metodus, visų pirma į tai, ar volframo karbidas gaminamas iš pirminių žaliavų, ar iš laužo (kaip paaiškinta 33 konstatuojamojoje dalyje). Šios šalys teigė, kad šie skirtingi gamybos metodai turi įtakos paklausai ir kainoms JAV rinkoje ir kad į tai turėtų būti atsižvelgta. Jos taip pat teigė, kad kainų lygis JAV rinkoje yra labai aukštas, nes JAV gamintojai turi sutartis su JAV armija ir jose nustatytos didelės kainos.

(51)

Kaip jau minėta 34 konstatuojamojoje dalyje, iš pirminių žaliavų pagamintas volframo karbidas ir iš laužo pagamintas volframo karbidas turi tokias pačias fizines ir chemines savybes ir naudojimo paskirtį. Todėl ir JAV gamybos procese neskiriama, ar tai iš pirminių žaliavų, ar iš laužo pagamintas volframo karbidas. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad gamybos procesas neturi įtakos paklausai ir kainoms.

(52)

Be to, nors volframo karbidas iš tiesų naudojamas karinėms reikmėms, remiantis per tyrimą surinkta informacija, nėra įrodymų, kad bendradarbiavimas su Vyriausybe turėtų įtakos panašios rinkos gamintojo vidaus kainoms.

(53)

Galiausiai, šios suinteresuotosios šalys jokios kitos panašios šalies nepasiūlė.

(54)

Todėl argumentai, kuriais ginčytas JAV kaip panašios rinkos tinkamumas, atmesti.

(55)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į galimų panašių šalių gamintojų atrankos metu vidaus rinkose parduodamus kiekius, į tai, kad JAV panašia šalimi pasirinktos ir per pradinį tyrimą, taip pat į tai, kad Komisija negavo suinteresuotųjų šalių pastabų, verčiančių suabejoti JAV kaip panašios šalies tinkamumu, JAV laikytos tinkama panašia šalimi.

(56)

Apie šį pasirinkimą pranešta suinteresuotosioms šalims. Pastabų negauta.

(57)

Pirmiausia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visas panašios šalies gamintojo vidaus rinkoje parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Šis pardavimas laikytas tipišku, jei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visas nepriklausomiems pirkėjams parduotas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso Kinijos peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą, kaip nurodyta 111 konstatuojamojoje dalyje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, panašios šalies gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(58)

Tuomet Komisija nagrinėjo, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašios šalies gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir dėl to pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį gali būti laikomas įprastomis prekybos sąlygomis vykdytu pardavimu.

(59)

Panašaus produkto pelningas pardavimas sudarė mažiau nei 80 % viso panašaus produkto pardavimo, todėl normalioji vertė buvo grindžiama faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(60)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo grindžiama turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. Eurostato informacija, patikslinta pagal informaciją, gautą iš volframo karbidą iš Kinijos importavusių naudotojų.

(61)

Prekės iš Kinijos buvo eksportuojamos pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (12) (toliau – LĮPP) ir pagal įprastinį režimą. Kaip nurodyta 111 konstatuojamojoje dalyje, kadangi įprastine tvarka eksportuotos prekės per PTL sudarė tik 0,1 % Sąjungos rinkos dalies, šis eksportas laikytas nereikšmingu ir skaičiuojant remtasi tik prekių, kurioms įforminta LĮPP, eksporto kaina.

(62)

Komisija normaliąją vertę ir taip nustatytą eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo koreguojama eksporto kaina ir normalioji vertė, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, t. y. prašymu atlikti peržiūrą, koreguojant atsižvelgta į transporto sąnaudas (vidaus ir jūrų frachto) ir 5 % eksporto mokestį (panaikintą 2015 m. gegužės mėn.).

(63)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Kinijos gamintojai turi lyginamąjį pranašumą dėl žaliavų (konkrečiai dėl APT) kainos, todėl jų gamybos sąnaudos yra mažesnės. Šis tvirtinimas pakartotas ir po faktų atskleidimo. Jos taip pat teigė, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų gamyba yra efektyvesnė ir grindžiama masto ekonomija. Skaičiuojant dempingo skirtumą į šiuos veiksnius reikėtų atsižvelgti.

(64)

Kaip pažymėta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas (eksportuojančių gamintojų grupė) Komisijai nepateikė klausimyno atsakymų. Be to, nė viena iš šių suinteresuotųjų šalių nepateikė įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti. Taigi, nebuvo įmanoma įvertinti, ar tikrai Kinijos gamintojų gamybos procesas kuo nors pranašesnis už panašios šalies gamintojo gamybos procesą. Todėl šis argumentas atmestas.

(65)

Po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad apskaičiuojant dempingo ir žalos skirtumus būtina atsižvelgti į kokybės skirtumus, susijusius su naudojimo paskirtimis, gamybos sąnaudomis ir pardavimu.

(66)

Atsakant į šį tvirtinimą pažymima, kad, kaip paaiškinta 34 ir 37 konstatuojamosiose dalyse, visų trijų rūšių produktų fizinės ir cheminės savybės bei naudojimo paskirtys yra panašios. Be to, kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų. Taigi Komisija, be kitų dalykų, negalėjo nustatyti, kokios rūšies produktus jie gamina, ar skiriasi tų produktų kokybė ir galutinis naudojimas, taip pat jų sąnaudų struktūros ir pardavimo kainų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(67)

Be to, po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad šiame tyrime nenaudodama produktų kontrolės numerių Komisija nukrypo nuo savo įprastinės praktikos.

(68)

Per pradinį tyrimą nustatyta, kad skaičiuojant, be kita ko, dempingo skirtumus skirtingoms produkto rūšims atskirti nebūtina naudoti skirtingų produkto kontrolės numerių.

(69)

Per šį tyrimą patvirtinta, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių būtų buvę galima pagrįstai nukrypti nuo iš pradžių taikyto metodo, nepasikeitė. Be to, kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl nebuvo įmanoma palyginti skirtingų rūšių produktų pagal tai, ar tai panašioje rinkoje pagaminti ir parduodami, ar iš Kinijos į Sąjungą eksportuojami produktai. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(70)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, Komisija palygino vidutinę svertinę normaliąją vertę su pirmiau nustatyta vidutine svertine eksporto kaina.

(71)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF (sąnaudų, draudimo, frachto) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutinis svertinis dempingo skirtumas buvo didesnis nei 40 %.

(72)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai pradėjo gaminti tolesnės gamybos grandies rinkai skirtus produktus, labai mažai tikėtina, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai pardavimą vykdytų dempingo kainomis.

(73)

Reikėtų pažymėti, kad 71 konstatuojamojoje dalyje nurodytas dempingo skirtumas nustatytas laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnyje nustatytos metodikos. Nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo ir nepateikė reikiamos informacijos dempingo skirtumams apskaičiuoti. Minėtos šalys taip pat nepateikė jokių įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(74)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų ir panašios šalies gamintojo prašyti pateikti duomenys buvo neišsamūs ir jais remiantis nebuvo galima atlikti tinkamo palyginimo pagal produkto rūšis. Jos teigė, kad duomenys turėjo būti renkami suskirstyti pagal produktų rūšis.

(75)

Šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas. Per šį tyrimą, kaip ir per ankstesnius dėl to paties produkto vykdytus tyrimus, nustatyta, kad volframo karbido rūšių/kokybės skirtumai neturi reikšmingos įtakos sąnaudoms ir kainoms. Minėtos suinteresuotosios šalys taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad labai skirtųsi įvairių rūšių/kokybės produkto kainos. Be to, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų, todėl Komisija negalėjo nustatyti Kinijos eksportuojančių gamintojų gaminamų produktų rūšių, taip pat jų poveikio sąnaudoms bei kainoms. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(76)

Siekiant nustatyti žalos pasikartojimo tikimybę, jeigu priemonės būtų panaikintos, išnagrinėti šie veiksniai: i) gamyba, gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai Kinijoje, ii) sukauptos žaliavų atsargos bei volframo koncentrato eksporto mokestis, iii) Kinijos eksportas bei Sąjungos rinkos patrauklumas ir iv) suvartojimo raida Kinijoje ir kitose pagrindinėse jos eksporto rinkose.

(77)

Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl gamyba, gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai Kinijoje nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, taip pat šiais šaltiniais: i) per eksportuojančių gamintojų atranką surinkta informacija, ii) prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija (kuri grindžiama pareiškėjo rinkos tyrimais) ir iii) viešai prieinama informacija, t. y. leidiniu „Metal Bulletin“, kurio specializacija – informacija apie pasaulines plieno, netauriųjų metalų ir metalo laužo rinkas.

(78)

Apskaičiuota, kad Kinijoje per PTL pagaminta maždaug 30 000 tonų volframo karbido, jos gamybos pajėgumai sudarė 42 000–50 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai – 12 000–20 000 tonų. Taigi apskaičiuota, kad nepanaudoti pajėgumai per PTL sudarė 94–156 % Sąjungos suvartojimo (kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje).

(79)

Remdamasi viešai prieinama informacija (13) Komisija nustatė, kad per PTL ir vėliau Kinija turėjo sukaupusi žaliavų atsargų (APT ir volframo koncentratų), iš kurių buvo galima pagaminti daugiau kaip 25 000 tonų volframo karbido ir taip per trumpą laiką sukurti didelę pasiūlą. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad būtų išaugusi iš šių žaliavų pagaminto volframo karbido pasaulinė paklausa.

(80)

Be to, KLR valdo 60 % pasaulio volframo rūdos atsargų ir kartu volframo koncentratui taiko 20 % eksporto mokestį (14).

(81)

Kinijos eksporto apimtis ir Sąjungos rinkos patrauklumas įvertinti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, taip pat remiantis šiais šaltiniais: i) Kinijos eksporto statistikos duomenų baze, ii) Eurostato informacija, patikslinta pagal informaciją, gautą iš naudotojų, iš Kinijos importavusių volframo karbidą, kaip aprašyta 106 konstatuojamojoje dalyje, iii) per eksportuojančių gamintojų atranką surinkta informacija, iv) per tyrimą surinkta informacija apie Kinijos neatidėliotinų sandorių rinkos kainas ir v) per tyrimą gauta informacija apie Kinijos Japonijai pateiktą pasiūlymą dėl kainos.

(82)

Pagrindinai žinomi Kinijos eksportuojantys gamintojai maždaug 20 % savo peržiūrimojo produkto produkcijos eksportavo, o eksporto į Sąjungą ir į kitas trečiąsias šalis (Japoniją, Korėjos Respubliką, JAV ir pan.) santykis buvo maždaug 1:3.

(83)

Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos peržiūrimojo produkto eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis išaugo 10 %.

(84)

Nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, Kinija išliko daugiausia volframo karbido į Sąjungą eksportuojančia šalimi. Reikia pažymėti, kad per PTL peržiūrimojo produkto į Sąjungą iš Kinijos importuota penkis kartus (arba 406 %) daugiau nei 2012 m., o tai reiškia, kad jo užimama Sąjungos rinkos dalis padidėjo 6,9 procentinio punkto (nuo 2,0 % 2012 m. iki 8,9 % per PTL, kaip nurodyta 109 konstatuojamojoje dalyje). Tai rodo nuolatinį Kinijos susidomėjimą Sąjungos rinka. Po Japonijos Sąjungos rinka yra antra pagal dydį Kinijos volframo karbido eksporto rinka.

(85)

Siekiant įvertinti Sąjungos rinkos patrauklumą kainų požiūriu, Kinijos eksporto į Sąjungą kainos buvo palygintos su Kinijos vidaus rinkos kainomis ir su Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainomis.

(86)

Per PTL vidutinės Kinijos vidaus rinkos kainos buvo iki 19 % mažesnės nei Kinijos eksporto į Sąjungą kainos.

(87)

Kitose trečiosiose rinkose Kinijos per PTL taikytos eksporto kainos buvo iki 25 % mažesnės nei Kinijos eksporto į Sąjungą kainos.

(88)

Tai, kad per PTL Kinijos peržiūrimojo produkto eksporto kainos Sąjungos rinkoje buvo didesnės nei Kinijos vidaus rinkos kainos ir jos eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainos, aiškiai rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(89)

Taip pat reikėtų pažymėti, kad net ir atsižvelgus į tai, kad kitose trečiosiose šalyse antidempingo muitai netaikomi, Sąjunga yra antra pagal dydį Kinijos volframo karbido eksporto rinka, kaip nurodyta 84 konstatuojamojoje dalyje. Be to, po faktų atskleidimo pateiktose pastabose keli naudotojai pripažino, kad Kinijos produktas visada bus paklausus Sąjungos rinkoje.

(90)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos rinkos patrauklumo Kinijos gamintojams lygis yra gana žemas. Šios šalys teigė, kad tai patvirtina faktas, jog per pastaruosius dešimt metų Kinijos eksportuojantys gamintojai nesiėmė jokių priemonių vengimo ar absorbcijos veiksmų, labai nepadidino savo eksporto apimties ar rinkos dalies Sąjungos rinkoje, taip pat nemažino savo eksporto į Sąjungą kainų.

(91)

Nors priemonių vengimas ar absorbcijos veiksmai yra svarūs rodikliai, rodantys, ar, nepaisant galiojančių priemonių, tam tikri eksportuojantys gamintojai gali turėti interesų tam tikroje rinkoje, kaip tokie jie nėra būtini norint nustatyti, ar ta rinka yra patraukli importui iš trečiųjų šalių. Kitų įtarimų, kuriuos išsakė minėtos šalys, nebuvo įmanoma patvirtinti faktais, nustatytais atlikus šį tyrimą, per kurį, kaip paaiškinta 109 ir 114 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, jog nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo Kinijos eksportuojančių gamintojų rinkos dalis ir sumažėjo jų eksporto į Sąjungą kainos. Todėl šis argumentas atmestas.

(92)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad kitose rinkose antidempingo muitai volframo karbidui netaikomi, todėl nepanašu, kad kokia nors šių nepanaudotų pajėgumų dalis bus panaudota eksportui į Sąjungą didinti.

(93)

Pirma, Kinijos eksportuojantys gamintojai jau dabar galėtų eksportuoti į tas kitas trečiąsias šalis be antidempingo muitų. Antra, kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje, suvartojimas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 %. Trečia, kaip paaiškinta 111–112 konstatuojamosiose dalyse, didžioji dalis importo iš KLR vykdoma pagal LĮPP (be muitų), o nagrinėjamuoju laikotarpiu šis importas išaugo 477 %. Todėl jeigu antidempingo muitai būtų panaikinti, tikėtina, kad Kinijos eksportas į ES išaugtų. Šis argumentas atmestas.

(94)

Kalbant apie tikėtiną vidaus suvartojimo raidą Kinijoje, per tyrimą nenustatyta jokių požymių, rodančių žymų vidaus paklausos didėjimą Kinijoje artimiausiu metu. Atsižvelgdama į išaugusį Kinijos volframo karbido eksportą į Sąjungą (406 %) ir į kitas trečiąsias šalis (10 %) (kaip paaiškinta 83 ir 84 konstatuojamosiose dalyse), Komisija padarė išvadą, kad vidaus paklausa Kinijoje negali absorbuoti turimų nepanaudotų pajėgumų.

(95)

Kalbant apie tikėtiną suvartojimo kitose pagrindinėse Kinijos eksporto rinkose (Japonijoje, Korėjos Respublikoje ir JAV) raidą, atlikus tyrimą nenustatyta jokių požymių, rodančių žymų vidaus paklausos didėjimą šiose rinkose. Kinijos eksporto į šias šalis apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 8 %, tačiau Kinijos eksporto į JAV apimtis tuo laikotarpiu sumažėjo 35 %. Atsižvelgiant į tai, kad Kinija yra pagrindinė volframo gamintoja pasaulyje (kaip paaiškinta 192 konstatuojamojoje dalyje), ir net jei nėra šių šalių vidaus gamybos ir importo duomenų, Komisija padarė išvadą, kad šios rinkos nepajėgų absorbuoti didelio Kinijoje esančių nepanaudotų pajėgumų kiekio.

(96)

Daroma išvada, kad nustatytas PTL dempingo skirtumas, dideli nepanaudoti pajėgumai Kinijoje ir nustatytas Sąjungos rinkos patrauklumas rodo, jog panaikinus priemones dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos rinką užplūs didelis kiekis dempingo kaina eksportuojamų produktų. Todėl manoma, kad yra dempingo tęsimosi tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti dabartinių antidempingo priemonių.

(97)

Sąjungoje panašų produktą gamina devynios bendrovės ar bendrovių grupės, iš kurių šešios bendrovės gamina ir parduoda atvirojoje rinkoje, o likusios trys bendrovės volframo karbidą gamina daugiausia kaip žaliavą tolesnės gamybos grandies produktams gaminti (uždarajam naudojimui). Laikoma, kad jos sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(98)

Vienas naudotojas pažymėjo, kad vienas Sąjungos gamintojas savo produktus Sąjungoje parduoda naudodamas kitokį KN kodą (8101 10 00), kuris nepatenka į šio tyrimo aprėptį. Todėl manoma, kad šis Sąjungos gamintojas neturėtų būti 97 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtos Sąjungos pramonės dalis.

(99)

Peržiūrimajam produktui nustatyti ir Sąjungos pramonei apibrėžti KN kodai, naudojami produktais prekiaujant Sąjungoje, nereikalingi. Šiuo požiūriu svarbu tik tai, ar Sąjungos gamintojų gaminamas produktas patenka į 31 konstatuojamojoje dalyje pateiktą peržiūrimojo produkto apibrėžtį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šio Sąjungos gamintojo gaminamas produktas į minėtą apibrėžtį tikrai patenka. Taigi šis Sąjungos gamintojas yra 97 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtos Sąjungos pramonės dalis.

(100)

Kaip minėta 97 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie Sąjungos gamintojai peržiūrimąjį produktą daugiausia gamina uždarajam naudojimui kaip pirminę žaliavą įvairiems tolesnės gamybos grandies produktams gaminti, todėl uždarasis naudojimas ir suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėti atskirai.

(101)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir atvirąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotaisiais, o grupėse sandorių kainos nustatomos remiantis įvairia kainų politika, todėl yra nepatikimos. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu peržiūrimuoju produktu, o kainos yra atvirosios rinkos kainos.

(102)

Remdamasi iš Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų ir pareiškėjo apie visą Sąjungos pramonės veiklą (uždarąją ir atvirąją) gauta informacija, Komisija nustatė, kad maždaug 31 % visos Sąjungos produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui.

(103)

Be to, atvirojoje rinkoje Sąjungos pramonė gamybą vykdo pagal įprastinius susitarimus (pagal juos Sąjungos pramonė yra žaliavų savininkė) ir pagal žaliavų perdirbimo susitarimus (volframo karbido pirkėjas yra žaliavų savininkas ir Sąjungos gamintojams moka mokestį už žaliavų perdirbimą į volframo karbidą). Žaliavų perdirbimo susitarimai naudojami grąžinamojo perdirbimo veiklai, nes pirkėjai Sąjungos pramonei laužą tiekia perdirbti. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu 23 % visos produkcijos buvo pagaminta pagal žaliavų perdirbimo susitarimus ir maždaug 89 % to kiekio buvo skirta Sąjungos rinkai. Taigi galima daryti išvadą, kad atvirajai rinkai skirta įprastinė produkcija sudaro maždaug 46 % visos produkcijos.

(104)

Komisija Sąjungos uždarąjį suvartojimą nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu ir uždaruoju pardavimu Sąjungos rinkoje. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Uždarasis suvartojimas

(105)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos uždarasis suvartojimas padidėjo 18 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 2 653 tonas.

(106)

Komisija suvartojimą Sąjungos atvirojoje rinkoje nustatė remdamasi: a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtimi ir b) visa importo į Sąjungą apimtimi, remiantis Eurostato duomenimis. Kalbant apie KLR, Eurostato importo apimties duomenys buvo patikslinti atsižvelgiant į patikrintus bendradarbiaujančių naudotojų klausimyno atsakymus, nes juose buvo nurodyti didesni importuoti kiekiai nei Eurostato statistikoje.

(107)

Tuo remiantis suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje raida buvo tokia:

2 lentelė

Suvartojimas atvirojoje rinkoje

(108)

Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje 2012–2014 m. padidėjo 24 %, o vėliau per PTL, palyginti su 2014 m., sumažėjo 7 % ir siekė 12 814 tonų. Apskritai suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 %.

(109)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, kuriuos patikslino atsižvelgdama į patikrintus bendradarbiaujančių naudotojų klausimyno atsakymus, nes, kaip minėta 106 konstatuojamojoje dalyje, tuose atsakymuose nurodyti bendri importuoti kiekiai buvo didesni nei nurodytieji Eurostato statistikoje. Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(110)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis labai išaugo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš KLR importuota 1 140 tonų – daugiau nei penkis kartus daugiau nei iš KLR importuota nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (225 tonos). Importo apimtis augo labiau nei suvartojimas, taigi Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6,9 procentinio punkto – nuo 2,0 % 2012 m. iki 8,9 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(111)

Kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, importas iš KLR vykdytas pagal įprastinį režimą ir pagal LĮPP:

4 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis pagal importo režimą

(112)

Beveik visas KLR importas vykdytas pagal LĮPP ir nagrinėjamuoju laikotarpiu jo apimtis išaugo beveik penkis kartus. Importo pagal įprastinį režimą dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo visai menka (rinkos dalis nesiekė 0,1 %) ir net mažėjo.

(113)

Komisija Kinijos importo kainų tendenciją nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, kartu atsižvelgdama į patikrintus bendradarbiaujančių naudotojų klausimyno atsakymus. Iš KLR pagal įprastinį režimą vykdyto importo apimtis buvo labai menka, todėl nustatant vidutinę importo kainą ir skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą į ją neatsižvelgta.

(114)

Importo į Sąjungą iš KLR vidutinės kainos raida:

5 lentelė

Importo pagal LĮPP kainos (EUR/t)

(115)

Bendrai vidutinė pagal LĮPP importuotų produktų kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %. Kainos mažėjo mažėjant žaliavų kainoms.

(116)

Kaip matyti iš bendradarbiaujančių naudotojų pateiktos informacijos ir importui iš KLR naudojamų režimų, visas peržiūrimojo produkto importas iš KLR vykdomas pagal įprastinius susitarimus. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą neatsižvelgta į pardavimą, kurį Sąjungos pramonė vykdė pagal žaliavų perdirbimo susitarimus. Be to, kaip minėta 113 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu pagal įprastinį režimą importuotas kiekis buvo labai nedidelis, todėl į jį neatsižvelgta. Taigi, priverstinis kainų mažinimas buvo apskaičiuotas remiantis tik LĮPP importo kainomis.

(117)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė palyginusi:

(118)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas Sąjungos pramonės vidutinės svertinės kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi ir vidutiniškai sudarė 13,2 %. Skaičiuojant įvertinta tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu regeneruojant cinką gauti milteliai nebuvo importuojami iš KLR, todėl į juos neatsižvelgta.

(119)

Importo į Sąjungą iš kitų nei nagrinėjamoji šalis trečiųjų šalių apimtis nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje. Kiekio ir kainų raida grindžiama Eurostato duomenimis ir apima visus importo režimus (įprastinį režimą, laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą). Didžiausią iš trečiųjų šalių importuojamų prekių dalį sudaro pagal įprastinį režimą importuojamos prekės.

6 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(120)

Visas importas iš trečiųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 28 %. Jo raida neatitiko išaugusio suvartojimo paskatintos bendros rinkos raidos, kaip aprašyta 108 konstatuojamojoje dalyje. Vien tik per 2014 m., palyginti su 2013 m., importo apimtis išaugo 23 %, tačiau vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2014 m., sumažėjo 21 %. Atitinkamai šio importo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 17,0 % iki 10,6 %.

(121)

JAV ir Pietų Korėjos kilmės importo raida neatitiko šios bendros tendencijos – šio importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek išaugo, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nepasiekė importo iš Kinijos lygio. Be to, vidutinė importo iš JAV ir Pietų Korėjos kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, nors ir nuosekliai išliko didesnė nei vidutinė Kinijos eksporto pagal LĮPP pardavimo kaina.

(122)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(123)

Kaip minėta 97 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonę sudaro devynios bendrovės ar bendrovių grupės, iš kurių šešios bendrovės gamina ir parduoda atvirojoje rinkoje, o likusios trys bendrovės gamina daugiausia uždarajam naudojimui. Trys atvirojoje rinkoje veikiantys Sąjungos gamintojai ir trys uždarojoje rinkoje veikiantys gamintojai yra integruoti tolesniame gamybos etape. Be to, kaip nurodyta 22 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nutarė ištirti visus šešis atvirojoje rinkoje veikiančius Sąjungos gamintojus, kad nustatytų Sąjungos pramonės galbūt patirtą žalą.

(124)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Visos Sąjungos pramonės makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo pateikta informacija. Komisija vertino tik atrinktų bendrovių mikroekonominius rodiklius remdamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(125)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(126)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vidutinės vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(127)

Vertindama kai kuriuos Sąjungos pramonės makroekonominius rodiklius Komisija atskirai išanalizavo su atvirąja rinka ir uždarąja rinka susijusius duomenis ir atliko palyginamąją analizę. Nagrinėti šie veiksniai: pardavimas ir rinkos dalis. Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį Sąjungos pramonės naudojimą, nes jie priklauso nuo visos veiklos, nesvarbu, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar parduoti atvirojoje rinkoje. Nagrinėti šie veiksniai: gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, užimtumas, našumas ir darbo sąnaudos. Šiems veiksniams išanalizuoti būtina visos Sąjungos pramonės analizė, kad būtų galima susidaryti išsamų Sąjungos pramonei padarytos žalos vaizdą, nes aptariami duomenys negali būti išskaidyti į uždarojo ir atvirojo pardavimo duomenis.

(128)

Analizuojant tam tikrus mikroekonominius rodiklius (vidutinę vieneto kainą, vidutines vieneto sąnaudas ir pelningumą) atskirai vertinti įprastiniai ir žaliavų perdirbimo susitarimai. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad į žaliavų perdirbimo susitarimus neįtraukiamos žaliavų sąnaudos, o juose nustatytos kainos iš tiesų yra už perdirbimo paslaugą mokamas mokestis.

(129)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad žaliavų perdirbimo veikla neturėtų patekti į tyrimo aprėptį, nes atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas yra žaliavų savininkas, galima ginčytis dėl to, kas yra tikrasis gamintojas. Be to, buvo teigiama, kad gamybos pagal žaliavų perdirbimo susitarimus sąnaudos yra mažesnės nei įprastinės gamybos, kai žaliavų savininke išlieka Sąjungos pramonė, sąnaudos (nes žaliavų sąnaudos neįtraukiamos į žaliavų perdirbimo susitarimus) ir kad atliekant žalos analizę nederėtų šių dviejų verslo modelių suplakti į vieną.

(130)

Atlikus tyrimą išsiaiškinta, kad Sąjungos gamintojų gamybos procese pagal įprastinius susitarimus gaminamo volframo karbido ir pagal žaliavų perdirbimo susitarimus gaminamo volframo karbido atskirti neįmanoma. Pirkėjai nežino, ar jų įsigytas volframo karbidas yra gautas iš laužo, ar iš pirminių žaliavų. Tik regeneruojant cinką gaunamo produkto atveju pirkėjas gauna volframo karbidą, pagamintą iš jo paties pateiktos laužo partijos. Vis dėlto gamybos pagal žaliavų perdirbimo susitarimus naudojant cinko regeneravimo procesą apimtis buvo labai nedidelė (mažiau nei 3 %), palyginti su visa Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl šiuo būdu pagal žaliavų perdirbimo susitarimus pagaminti kiekiai neiškreipia bendro Sąjungos gamybos vertinimo. Be to, visos Sąjungos gamybos dalis, kurią sudaro gamyba pagal žaliavų perdirbimo susitarimus, skirtingais metais buvo skirtinga ir priklausė nuo žaliavų prieinamumo rinkoje.

(131)

Tai, kad skiriasi gamybos pagal žaliavų perdirbimo susitarimus ir pagal įprastinius susitarimus sąnaudos, nėra priežastis atliekant žalos analizę neatsižvelgti į žaliavų perdirbimo veiklą. Bet kuriuo atveju šis skirtumas analizėje atsispindi. Todėl tvirtinimas, kad gamyba pagal žaliavų perdirbimo susitarimus neturėtų patekti į šio tyrimo aprėptį, atmetamas.

(132)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(133)

Į pirmiau pateiktą lentelę įtraukti iš pirminių žaliavų ir grąžinamojo perdirbimo būdu gaminamų produktų gamybos pagal įprastinius ir žaliavų perdirbimo susitarimus duomenys.

(134)

2012–2014 m. bendra gamybos apimtis padidėjo 16 %, o vėliau nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos šiek tiek sumažėjo (3 %) ir siekė 14 668 tonas. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo 16 %.

(135)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo 12 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 21 565 tonas. Be to, keli Sąjungos gamintojai planuoja per ateinančius 3–4 metus toliau didinti savo gamybos pajėgumus.

(136)

2012–2014 m. 8 % padidėjo ir pajėgumų naudojimo koeficientas, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2012 m. Apskritai pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo nuo 3 % nagrinėjamuoju laikotarpiu iki 68 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(137)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies atvirojoje rinkoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis ir rinkos dalis

(138)

Pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis 2012–2014 m. padidėjo 24 %, o vėliau per 2014 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %. Apskritai pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 14 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 10 314 tonų. Tokia raida sutapo su Sąjungos suvartojimo augimu tuo pačiu laikotarpiu.

(139)

Sąjungos pramonės užimama atvirosios rinkos dalis 2012–2013 m. padidėjo 4,5 procentinio punkto, o vėliau iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos sumažėjo 5 procentiniais punktais ir siekė 80,5 %. Apskritai Sąjungos pramonės užimama atvirosios rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo (0,5 procentinio punkto).

(140)

Kalbant apie uždarąją rinką, apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo tokia:

9 lentelė

Apimtis uždarojoje rinkoje ir rinkos dalis

(141)

Sąjungos pramonės pardavimo uždarojoje rinkoje apimtis (Sąjungos pramonės uždarasis naudojimas ir uždarasis pardavimas) nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 18 %, t. y. šiek tiek labiau nei didėjo bendras suvartojimas tiek uždarojoje, tiek atvirojoje rinkoje. Todėl Sąjungos pramonės uždarosios rinkos dalis, išreikšta viso suvartojimo (uždarojoje ir atvirojoje rinkoje) procentine dalimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nesikeitė ir siekė 17 %.

(142)

Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis iš esmės atitiko Sąjungos suvartojimo raidą ir nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 14 %. Taigi, Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko ganėtinai stabili, išskyrus 2013 m., kuomet, palyginti su 2012 m., ji padidėjo 4,5 procentinio punkto.

(143)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Užimtumas ir našumas

(144)

Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo (3 %) iki 704 darbuotojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Gamyba augo labiau, todėl našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 12 %.

(145)

Kaip nurodyta 71 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūrimasis produktas buvo toliau iš KLR į Sąjungos rinką importuojamas didelio dempingo kainomis.

(146)

Sąjungos pramonė iš esmės atsigavo nuo buvusio dempingo poveikio, o galiojančios antidempingo priemonės pasirodė esančios veiksmingos. Taigi, Sąjungos pramonė savo pardavimo apimtį padidino 14 %. Atvirojoje rinkoje jos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo (0,5 procentinio punkto).

(147)

Sąjungos gamintojų pardavimo pagal įprastinius susitarimus nesusijusiems pirkėjams Sąjungos atvirojoje rinkoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vidutinė svertinė vieneto pardavimo kaina

(148)

Sąjungos pramonės pardavimo pagal įprastinius susitarimus vidutinės svertinės vieneto kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 24 %. Kainos mažėjo mažėjant žaliavų kainoms.

(149)

Sąjungos gamintojų pagal žaliavų perdirbimo susitarimus nesusijusiems pirkėjams Sąjungos atvirojoje rinkoje taikyto vidutinio svertinio vieneto perdirbimo mokesčio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vidutinis svertinis vieneto perdirbimo mokestis

(150)

Sąjungos pramonės pagal žaliavų perdirbimo susitarimus taikytas vidutinis svertinis vieneto perdirbimo mokestis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 %.

(151)

Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų ir perdirbimo sąnaudų duomenis Komisija turėjo indeksuoti, nes tai konfidenciali verslo informacija.

(152)

Sąjungos pramonės vidutinių svertinių vieneto gamybos pagal įprastinius susitarimus sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Vidutinės svertinės vieneto gamybos pagal įprastinius susitarimus sąnaudos

(153)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės svertinės vieneto gamybos pagal įprastinius susitarimus sąnaudos sumažėjo 22 %. Gamybos sąnaudos mažėjo taip pat mažėjant žaliavų kainoms.

(154)

Sąjungos pramonės vidutinės svertinės vieneto perdirbimo pagal žaliavų perdirbimo susitarimus sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Vidutinės svertinės vieneto perdirbimo pagal žaliavų perdirbimo susitarimus sąnaudos

(155)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinis svertinis vieneto perdirbimo pagal žaliavų perdirbimo susitarimus mokestis sumažėjo 1 %.

(156)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(157)

2012–2014 m. vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 12 %, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %, palyginti su 2014 m. Apskritai vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 10 %.

(158)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

16 lentelė

Atsargos

(159)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų lygis sumažėjo 11 %. Atsargos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 8 % gamybos apimties, todėl laikyta, kad jų lygis normalus.

(160)

Sąjungos pramonės pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

17 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(161)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi, atsižvelgiant į visą Sąjungos pramonės veiklą (įprastinę gamybą ir gamybą pagal žaliavų perdirbimo susitarimus). Įprastinės veiklos, per PTL sudariusios 77 % visos gamybos, pelningumas buvo mažesnis nei žaliavų perdirbimo veiklos pelningumas. Be to, reikėtų pažymėti, kad įprastinės veiklos pelningumas buvo mažesnis nei tikslinis 10 % pelnas.

(162)

Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu veikė pelningai, o jos pelningumo norma buvo nepastovi. Taigi, pelningumas 2013 m., palyginti su 2012 m., padidėjo 4,8 procentinio punkto iki 16,8 %, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 5,1 procentinio punkto iki 11,6 %. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

(163)

Pinigų srautas, t. y. Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą, nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko teigiamas. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu jis sumažėjo net 36 %.

(164)

2012–2014 m. investicijos padidėjo 30 %, o vėliau iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos sumažėjo 39 %, palyginti su 2014 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo 21 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės investicijos viršijo 80 mln. EUR. Investuota siekiant geriau panaudoti žaliavas ir taip sumažinti gamybos sąnaudas: įdiegti rūšiavimo operacijų, perdirbimo įrenginių vakuumavimo operacijų ir skaldymo operacijų patobulinimai. Be to, Sąjungos pramonė taip pat skyrė investicijų atitikčiai Sąjungoje taikomoms aplinkos apsaugos taisyklėms užtikrinti. Taip pat investuota siekiant pagerinti efektyvumą – sena technologija pakeista energijos suvartojimo požiūriu efektyvesne technologija. Be to, pakeistos kelios krosnys, kad būtų galima lanksčiau maišyti kietą ir minkštą laužą, taip pat apdoroti įvairesnį laužą.

(165)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šis rodiklis buvo teigiamas. Palyginti su 2012 m., 2013 m. jis padidėjo 24 %, o vėliau iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos sumažėjo 25,9 procentinio punkto. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža sumažėjo 17 procentinių punktų.

(166)

Taikomi antidempingo muitai leido Sąjungos pramonei palaipsniui atsigauti nuo buvusio žalingo dempingo poveikio.

(167)

Pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama, nes Sąjungos pramonei pavyko prisitaikyti prie didėjančio suvartojimo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat didėjo gamyba ir pajėgumų naudojimas.

(168)

Su Sąjungos pramonės finansine veikla susiję žalos rodikliai (pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža) nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiami. Vis dėlto pinigų srautas nuolat mažėjo.

(169)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė atsigavo nuo buvusio dempingo ir kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ji nepatyrė materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(170)

Tyrimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos vykdytas dempingo kaina ir tikėtina, kad dempingas tęsis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(171)

Kadangi Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos, buvo įvertinta, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė, jei pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį būtų leista nebetaikyti KLR nustatytų priemonių.

(172)

Žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti nagrinėti šie veiksniai: i) nepanaudoti pajėgumai ir sukauptos žaliavų atsargos KLR, ii) iš Kinijos į Sąjungos rinką importuojamo peržiūrimojo produkto galimi kainų lygiai ir iii) jų poveikis Sąjungos pramonei.

(173)

Kaip paaiškinta 78 konstatuojamojoje dalyje, KLR yra didelių nepanaudotų volframo karbido gamybos pajėgumų, galinčių siekti 12 000–20 000 tonų, o tai sudaro nuo 94 % iki 156 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(174)

Be to, kaip nurodyta 79 konstatuojamojoje dalyje, KLR turi volframo karbido žaliavų atsargų (t. y. APT ir volframo koncentratų), iš kurių per trumpą laiką gali būti pagaminta daugiau kaip 25 000 tonų volframo karbido.

(175)

Jei nebus taikomos antidempingo priemonės, tikėtina, kad nepanaudoti pajėgumai kartu su žaliavų atsargomis bus panaudoti į Sąjungą eksportuojamai produkcijai gaminti, nes Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kaip paaiškinta 85 ir kitose konstatuojamosiose dalyse. Taip pat nėra požymių, kad kitose trečiųjų šalių rinkose išaugtų volframo karbido paklausa, o Sąjungos rinkoje stebima suvartojimo didėjimo tendencija, ir, kaip jau taip pat minėta 84 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinka po Japonijos buvo antra pagal dydį KLR eksporto rinka. Todėl tikėtina, kad importo iš KLR į Sąjungos rinką mastas vėl išaugs.

(176)

Po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad Kinijos gamintojai veikiau rinksis aprūpinti žaliavomis tolesnės gamybos grandies Kinijos gamintojus, o ne jas eksportuoti į Sąjungos rinką. Tačiau šis teiginys buvo atmestas, nes nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais.

(177)

Siekiant nustatyti tikėtiną, jei priemonės būtų panaikintos, iš Kinijos į Sąjungos rinką importuojamo volframo karbido kainų lygį, atsižvelgta į Kinijos importo į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainas. Dėl importo pagal LĮPP Sąjungos pramonė buvo priversta savo kainas sumažinti vidutiniškai apie 13,2 %. Be to, įvertinus galimas kainas pagal įprastinį importo režimą be antidempingo muitų ir su jais, taip pat gaunamas reikšmingas priverstinis kainų mažinimas, vidutiniškai siekiantis 8,6 %.

(178)

Taip pat nagrinėti Kinijos importo į kitas trečiąsias šalis kainų lygiai ir Kinijos kainos vidaus rinkoje. Abiem atvejais nustatyta, kad Kinijos kainos, palyginti su kitų trečiųjų šalių kainomis, buvo iki 33 % mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos ir iki 28 % mažesnės nei Kinijos vidaus rinkos kainos.

(179)

Jei nebus taikomos antidempingo priemonės, dideli nepanaudoti pajėgumai ir žaliavų atsargos KLR, kaip paaiškinta 173 ir 174 konstatuojamosiose dalyse, kartu su 85–87 ir 177 konstatuojamosiose dalyse aprašytais kainų skirtumais paskatins Kinijos eksportuojančius gamintojus į Sąjungos rinką per trumpą laikotarpį eksportuoti didelius kiekius mažomis dempingo lygio kainomis.

(180)

Dėl šių didelių pigaus volframo karbido kiekių Sąjungos pramonė patirs didelį spaudimą mažinti savo kainas ir bus priversta jas sumažinti, kad galėtų toliau prekiauti Sąjungoje. Tačiau kartu sumažės ir Sąjungos pramonės pardavimas, nes ji negalės savo kainų sumažinti iki Kinijos eksporto kainų lygio. Primenama, kad, kaip nurodyta 80 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuojantys gamintojai turi galimybę naudoti pigesnes žaliavas nei Sąjungos pramonė, nes KLR kontroliuoja 60 % pasaulio volframo rūdos atsargų ir kartu volframo koncentratui taiko 20 % eksporto mokesnį, dėl kurio ne KLR įsikūrusioms šalims padidėja šios žaliavos kaina.

(181)

Jeigu Kinijos importo pagal LĮPP kainas, pridėjus muitus, laikysime orientacine pardavimo kaina, kurią Sąjungos pramonė taikys panaikinus priemones, Sąjungos pramonė veiks nenuostolingai, bet nebeuždirbs pelno, o tokia padėtis nėra tvari. Tokį scenarijų iš tiesų galima laikyti konservatyviu, nes, atsižvelgiant į kitose trečiosiose šalyse užfiksuotus Kinijos kainų lygius, tikėtina, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai gali Sąjungos rinkoje taikyti dar mažesnes kainas nei nurodyta orientacinė kaina. Taip elgtis juos skatintų noras sumažinti žaliavų atsargas, kaip paaiškinta 79 konstatuojamojoje dalyje. Tokiu atveju Sąjungos pramonė turės toliau mažinti savo pardavimo kainas ir dėl to normali veikla per trumpą laiką (1–2 metus) virs nuostolingu verslu. Be to, reikėtų pažymėti, kad peržiūrimajam produktui būdingas didelis pelno dydžio kintamumas. Kaip matyti iš 17 lentelės, vos per dvejus metus (nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio) Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo 5,2 procentinio punkto.

(182)

Be to, tikėtina, kad Sąjungos pramonė bus priversta sumažinti ir savo gamybos apimtį, nes nebepajėgs be nuostolių prisiderinti prie žemų Kinijos kainų. Apimties nuostoliai turi tiesioginės įtakos ir žaliavų perdirbimo veiklai. Galima teigti, kad volframo pramonė yra kapitalui imli pramonė, nes joje būtina palaikyti tam tikrą gamybos apimtį, kad pernelyg nedidėtų pastoviosios sąnaudos. Dėl pastoviųjų sąnaudų didėjimo sumažėjus gamybai ne tik padidės įprastinės veiklos gamybos sąnaudos, bet ir perdirbimo sąnaudos, o tai neigiamai paveiks ir žaliavų perdirbimo susitarimų pelningumą.

(183)

Pavyzdžiui, jei, tarkim, gamybos apimtis sumažės 25 % (3 700 tonų arba 23 % Kinijos nepanaudotų pajėgumų), perdirbimo sąnaudos padidės 82 % ir žaliavų perdirbimo veikla iš pelningos virs į tokią, dėl kurios patiriami didesni nei 30 % dydžio nuostoliai. Panaši padėtis nustatyta ir per ankstesnį tyrimą, kuomet dėl maždaug 50 % (6 400 tonų) sumažėjusios gamybos apimties pelningumas vos per vienus metus sumažėjo nuo 7,6 % iki – 19,5 %.

(184)

Sąjungos pramonės pirkėjams (naudotojams) žaliavų perdirbimo veikla yra ekonomiškai patraukli tik tuo atveju, jeigu perdirbimo mokesčiai (perdirbimo sąnaudos + marža) pridėjus laužo sąnaudas (naudotojui) yra mažesni nei KLR kilmės volframo karbido importo kaina. Kai bus pasiekta ši riba, naudotojams nebeliks paskatos su Sąjungos pramone sudarinėti žaliavų perdirbimo susitarimų, nes bus naudingiau volframo karbidą įsigyti iš KLR. Galimybė su Sąjungos pramone iš naujo derėtis dėl perdirbimo mokesčių neatrodo tinkama, nes, kaip paaiškinta pirmiau, išaugs Sąjungos pramonės perdirbimo sąnaudos.

(185)

Be to, net jeigu perdirbimo veikla yra pelningesnė už įprastinę, Sąjungos pramonė negali veikti vien tik pagal žaliavų perdirbimo susitarimus. Žaliavų perdirbimas sietinas tik su grąžinamojo perdirbimo veikla, o Sąjungos pramonės pajėgumai perdirbti laužą į volframo koncentratą yra per menki, palyginti su bendru volframo koncentrato poreikiu gamybos procese. Taigi, kad patenkintų volframo koncentrato poreikį, Sąjungos pramonė volframo koncentratą turi gaminti ir iš pirminių žaliavų pagal įprastinius susitarimus. Be to, rinkoje nėra pakankamai laužo, kad Sąjungos pramonė galėtų padidinti savo grąžinamojo perdirbimo pajėgumus.

(186)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jeigu pardavimo kaina sumažės bent iki per PTL buvusio importo pagal LĮPP kainos, pridėjus muitus, lygio, ir kartu sumažės apimtis, Sąjungos pramonė taps nuostolinga.

(187)

Remdamasi pirmiau išdėstytais faktais Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog, panaikinus priemones, materialinė žala pasikartos labai greitai. Visų pirma tikėtina, kad trumpalaikėje perspektyvoje (po 1–2 metų) tolesnėje gamybos grandyje neintegruoti Sąjungos gamintojai bus priversti pasitraukti iš verslo, nes atvirojoje rinkoje dėl importo iš Kinijos mažomis dempingo kainomis patirs tiesioginį spaudimą mažinti kainas. Dvi iš šių bendrovių nevykdo grąžinamojo perdirbimo, todėl negali tikėtis su žaliavų perdirbimo susitarimais sietinų didesnių maržų. Be to, tolesnėje gamybos grandyje integruoti Sąjungos gamintojai volframo karbidą susijusiems naudotojams ir toliau parduos mažesnėmis kainomis, tačiau perdirbimo sąnaudos pagal žaliavų perdirbimo susitarimus padidės, nes sumažės gamybos apimtis. Tikėtina, kad tolimesnėje perspektyvoje (po 4–5 metų) savo veiklą sustabdys ir tolesnėje gamybos grandyje integruoti Sąjungos gamintojai, nes ir jų susiję naudotojai rinksis iš Kinijos įvežamą volframo karbidą, todėl ilgainiui jie nebegalės konkuruoti tokio spaudimo sąlygomis. Jei toks scenarijus pasitvirtins, tai reikš, kad ši strateginė žaliava Sąjungoje nebebus gaminama.

(188)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į šios priemonių galiojimo termino peržiūros išvadas, tolesnis importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui galiojančių antidempingo priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir tiekėjų interesus. Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

(189)

Primenama, kad per ankstesnius tyrimus nuspręsta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(190)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(191)

Atsižvelgdama į 166–169 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl Sąjungos pramonės padėties ir remdamasi argumentais, susijusiais su žalos pasikartojimo tikimybės analize, kaip paaiškinta 170–186 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad leidus pasibaigti antidempingo muitų galiojimo terminui Sąjungos pramonės finansinė būklė veikiausiai labai pablogėtų. Priemonės pasirodė esančios labai svarbios tam, kad Sąjungoje būtų išlaikyta volframo karbido gamyba, nes Sąjungos pramonė nebūtų pajėgusi atlaikyti spaudimo, kurį darė dideliais kiekiais iš KLR dempingo kainomis importuojamas ir Sąjungos rinkoje mažesnėmis už Sąjungos pramonės kainas parduodamas volframo karbidas.

(192)

Manoma, kad tolesnis priemonių taikymas Sąjungos pramonei būtų naudingas, nes ji galėtų toliau investuoti į naujas gamybos įrenginių, ypač grąžinamojo perdirbimo, technologijas, kad taptų labiau nepriklausoma nuo KLR ir dėl to lengviau įveiktų problemas, susijusias su pirminių žaliavų trūkumu rinkoje.

(193)

Priešingai, jei priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad tai turėtų neigiamos įtakos Sąjungos pramonei. Kils didelė grėsmė Sąjungos pramonės gyvybingumui, todėl ji gali būti priversta nutraukti savo veiklą, taigi Sąjungos rinkoje sumažės tiekimo šaltinių ir konkurencija. Jeigu Sąjungos gamintojai nutrauks gamybą, Sąjunga taps priklausoma daugiausia nuo kitų trečiųjų šalių importo, pirmiausia nuo importo iš KLR, kuri yra didžiausia pasaulio volframo gamintoja ir jai priklauso didžioji pasaulio žaliavų atsargų dalis.

(194)

Inicijavus tyrimą susisiekta su dešimt žinomų importuotojų/naudotojų. Per nustatytą terminą apie save pranešė septyni naudotojai ir visiems jiems nusiųsti klausimynai. Volframo karbidą jie pirko iš KLR, kitų trečiųjų šalių (Pietų Korėjos, Vietnamo, Japonijos, Izraelio ir Indijos) ir Sąjungos pramonės. Šie naudotojai volframo karbidą naudoja cementuotam karbidui gaminti (cementuotas karbidas naudojamas tam tikrų šakų pramonėje, kaip antai naftos ir kasybos, naudojamiems kietmetalio įrankiams gaminti).

(195)

Klausimyno atsakymai gauti iš aštuonių naudotojų (du iš jų yra susiję). Jie pranešė didesnius importo iš KLR kiekius nei nurodytieji Eurostato statistikoje. Visi jie, išskyrus vieną, peržiūrimąjį produktą importavo tik pagal LĮPP. Bendradarbiaujančių naudotojų suvartojimas sudarė 32 % atvirosios rinkos suvartojimo Sąjungoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Dar penki naudotojai pranešė apie save ir pareiškė remiantys galiojančias priemones, tačiau klausimyno atsakymų nepateikė. Šių naudotojų suvartojimas sudarė maždaug 8 % viso atvirosios rinkos suvartojimo.

(196)

Vienas iš bendradarbiaujančių naudotojų tvirtino savo gamybos procese naudojantis specifinės rūšies produktą ir kad Sąjungos pramonė pagamina nepakankamą jo kiekį, todėl paprašė būti atleistas nuo šios specifinės rūšies produktui taikomo antidempingo muito. Tačiau šio naudotojo importuotas tos rūšies produktas patenka į 31 ir 32 konstatuojamosiose dalyse aprašytą produkto apibrėžtąją sritį. Taigi atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nebuvo pagrindo į tyrimą neįtraukti tam tikrų rūšių produktų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(197)

Kiti septyni bendradarbiaujantys naudotojai teigė, kad galiojančios antidempingo priemonės turi didelės neigiamos įtakos jų pelningumui.

(198)

Tyrimas atskleidė, kad su volframo karbidu susijusi šių naudotojų veikla peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 55–100 % visos jų apyvartos. Kai kurie naudotojai priklauso bendrovių grupėms ir iš volframo karbido pagamintais savo produktais taip pat prekiavo savo grupės viduje, o kai kurie iš jų yra savarankiški subjektai. Šios bendrovės cementuoto karbido įrankius pardavė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje ir už Sąjungos ribų. Prekiaudami už Sąjungos rinkos ribų minėti naudotojai peržiūrimąjį produktą daugiausia pirko iš KLR pagal LĮPP, todėl jokių importo muitų nemokėjo.

(199)

Visi bendradarbiaujantys naudotojai gamino labai įvairius produktus, kuriuose naudojo peržiūrimąjį produktą. Visų gamybos sąnaudų dalis, kurią sudarė volframo karbido sąnaudos, skirtingų naudotojų buvo labai skirtinga – nuo 6 % iki 50 %, nelygu gatavų produktų rūšis. Didelę kai kurių bendradarbiaujančių naudotojų gaminamų produktų vertės dalį sudaro pridėtinė vertė ir pažangioji patirtis, todėl šie naudotojai gali nustatyti dideles maržas, o kiti produktai, kuriuos gaminant sukuriama mažesnė pridėtinė vertė, yra mažiau pelningi. Be to, nustatyta, kad dauguma bendradarbiaujančių naudotojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai ir jų pelningumas siekė daugiau nei 15 %. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad šių naudotojų pelningumui įtakos turėjo ir kiti veiksniai, ne vien galiojančios antidempingo priemonės, kaip antai maža paklausa rinkose, kuriose jie veikia (naftos gavybos ir kasybos).

(200)

Kiti penki 194 konstatuojamojoje dalyje minėti apie save pranešę ir tolesniam galiojančių antidempingo priemonių taikymui pritarę naudotojai yra Sąjungos pramonės pirkėjai. Šie naudotojai teigė, kad nors trumpalaikėje perspektyvoje volframo kainų mažėjimas naudotojams bus naudingas, žvelgiant į vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą nelikus konkurencijos su Sąjungos pramone Kinijos kainos veikiausiai vėl išaugs. Be to, šie naudotojai teigė, kad antidempingo priemonių panaikinimas turės neigiamos įtakos grąžinamojo perdirbimo veiklai Sąjungoje, nes dėl dideliais kiekiais mažomis kainomis iš Kinijos importuojamo volframo karbido grąžinamojo perdirbimo veikla Sąjungoje taps nepelninga. Galiausiai šie naudotojai pabrėžė, kad jiems svarbu turėti prieigą prie įvairių tiekimo šaltinių, įskaitant Sąjungos pramonę.

(201)

Per tyrimą nustatyti faktai rodo, kad naudotojai ir toliau turėjo galimybę volframo karbidą įsigyti iš kelių šaltinių. Tarp šių šaltinių buvo ir iš KLR pagal LĮPP be muitų importuotas didelis volframo karbido kiekis. Dauguma jų veikė pelningai. Nors pagrįstai galima tikėtis, kad tam tikriems naudotojams bus naudinga (bent jau trumpalaikėje perspektyvoje) turėti galimybę įsigyti pigesnių iš KLR importuojamų produktų, priemonės didelės neigiamos įtakos jiems neturėjo ir tai patvirtina, kad tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas naudotojams didelio poveikio nedaro. Be to, keli naudotojai net pritarė tolesniam priemonių taikymui.

(202)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad, remiantis ferosilicio byla (15), atliekant priemonių poveikio naudotojams vertinimą reikėtų nagrinėti visą priemonių galiojimo laikotarpį, ir tvirtino, kad naudotojai patiria ilgalaikį suminį neigiamą poveikį, kuris yra neproporcingas bet kokiai Sąjungos gamintojų turimai galimai ar faktinei naudai.

(203)

Atsakant reikėtų pažymėti, kad nors priemonės galioja nuo 1990 m., naudotojai sugebėjo absorbuoti padidėjusias sąnaudas ir vis tiek veikti pelningai. Be to, per pradinį tyrimą ir per kiekvieną paskesnę su tuo tyrimu susijusią priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija vertino antidempingo priemonių poveikį naudotojams. Kiekvienu atveju Komisija padarė išvadą, kad tolesnis antidempingo priemonių taikymas didelės įtakos naudotojams Sąjungoje veikiausiai neturės. Be to, šiuo vertinimu minėta išvada patvirtinta remiantis faktiniu priemonių poveikiu. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(204)

Po faktų atskleidimo apie save pranešė dar keturi peržiūrimojo produkto naudotojai, iš kurių trys yra susiję su vienu iš klausimyno atsakymus pateikusių bendradarbiaujančių naudotojų. Tačiau vienas jų yra įsikūręs Brazilijoje, todėl šiame tyrime nelaikomas suinteresuotąja šalimi. Šios bendrovės nepritarė tolesniam antidempingo priemonių taikymui.

(205)

Be to, po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė jau išeikvoję galimybes absorbuoti dėl priemonių patiriamas išlaidas ir toliau veikti pelningai. Taip pat buvo teigiama, kad šie naudotojai patvirtino ir įrodė, jog daugiau nebėra galimybių toliau technologiškai tobulinti produktą, ir kad nebeįmanoma toliau padengti papildomų sąnaudų.

(206)

Kaip paaiškinta 198 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujantys naudotojai gamino labai įvairius produktus, kuriems naudojo peržiūrimąjį produktą, ir visų gamybos sąnaudų dalis, kurią sudarė volframo karbido sąnaudos, skirtingų naudotojų buvo labai skirtinga – nuo 6 % iki 50 %, nelygu gatavo produkto rūšis. Nors neatmetama, kad skirtingų produktų pelningumas yra skirtingas, nustatyta, kad dauguma bendradarbiaujančių naudotojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai ir jų pelnas siekė daugiau kaip 15 %. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(207)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad, vertinant poveikį naudotojams, nėra jokių požymių, rodančių, jog tolesnis priemonių taikymas turės reikšmingos neigiamos įtakos jų veiklai.

(208)

Dešimt pradinės grandies rinkos bendrovių pranešė apie save ir išreiškė paramą tolesniam priemonių taikymui. Keturios iš jų – savo produkciją Sąjungos pramonei tiekiančios kasybos bendrovės ir volframo koncentrato gamintojos.

(209)

Kitos šešios bendrovės Sąjungos pramonei tiekė medžiagas grąžinamajam perdirbimui. Jos teigė, kad Sąjungos pramonės veiklos nutraukimas padarys didelį neigiamą poveikį jų veiklai, nes jos praras savo pirkėjus. Jos taip pat pažymėjo laužo perdirbimo Sąjungoje svarbą teigdamos, kad laužo medžiagose yra daugiau volframo nei rūdų koncentrate, todėl volframo laužas yra vertinga žaliava, galinti sumažinti naudotojų žaliavų sąnaudas.

(210)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas atitinka tiekėjų interesus.

(211)

Nuo 2011 m. volframas Europos Sąjungoje priskiriamas prie svarbiausių žaliavų (16).

(212)

Todėl volframo gamybos išlaikymas Sąjungoje, grąžinamojo perdirbimo skatinimas siekiant sumažinti pirminių žaliavų vartojimą ir priklausomybės nuo importo mažinimas atitinka Sąjungos interesus.

(213)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad antidempingo priemonės pakenkė konkurencijai Sąjungoje, nes sumažėjo galimybių rinktis tiekėjus. Jos teigė, kad visi Sąjungos gamintojai taikė panašius nekonkurencingus kainų lygius.

(214)

Rinkoje yra šeši Sąjungos gamintojai, kurių gamybos procesai ir naudojamos žaliavos skiriasi. Kaip nurodyta 33 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie Sąjungos gamintojai naudoja tik pirmines žaliavas, o kai kurie – ir pirmines žaliavas, ir laužą. Gamybai naudojant pirmines žaliavas, gamybos procesas pradedamas nuo koncentrato, APT arba volframo oksido. Šie veiksniai turi įtakos gamybos sąnaudoms. Todėl mokestis, kurį Sąjungos pramonė savo pirkėjams prideda prie APT kainos, priklauso nuo jos gamybos sąnaudų. Minėti šeši Sąjungos gamintojai yra nepriklausomi vieni nuo kitų ir konkuruoja tarpusavyje Sąjungos rinkoje. Be to, per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos rinkoje yra kitų tiekimo šaltinių, kaip antai JAV, Vietnamas, Pietų Korėja ir Izraelis. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(215)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl galiojančių priemonių naudotojai Sąjungoje yra atsidūrę nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su kitose trečiosiose šalyse įsikūrusiais konkurentais, nes priemonės yra naudingesnės už Sąjungos ribų veikiantiems naudotojams nei Sąjungos naudotojams. Be to, jos teigė, kad trečiųjų šalių tolesnės gamybos grandies naudotojų sąnaudų bazė yra mažesnė nei jų konkurentų Sąjungoje, todėl didesnis ir jų pelningumas. Taip pat teigta, kad jiems neigiamą poveikį padarė tai, jog 2015 m. gegužės mėn. KLR panaikino volframo karbidui taikytą 5 % eksporto muitą ir pradinės gamybos grandies produktams taikytus apribojimus (APT eksporto kvotas). Jos taip pat teigė, kad jei priemonių galiojimas bus pratęstas, siekdami neprarasti savo klientų naudotojai bus priversti savo gamybos objektus perkelti už Sąjungos ribų.

(216)

Kaip nurodyta 198 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad dauguma Sąjungos bendradarbiaujančių naudotojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai ir kad jų pelningumą paveikė ne galiojančios antidempingo priemonės, o kiti veiksniai, kaip antai maža paklausa rinkose, kuriose jie veikia (naftos gamybos ir kasybos). Argumentas, kad naudotojai kitose trečiosiose šalyse veikiausiai uždirba daugiau pelno nei naudotojai Sąjungoje, vertinant Sąjungos interesus yra nereikšmingas. Be to, šios šalys negalėjo paaiškinti, kodėl KLR pradinės gamybos grandies produktams taikyto eksporto muito ir apribojimų panaikinimas turėjo neigiamos įtakos naudotojams, be to, savo tvirtinimo nepagrindė jokiais įrodymais. Tvirtinimas dėl kai kurių naudotojų persikėlimo yra nepagrįstas, nes šių naudotojų pelningumas priklauso ne tik nuo gaminamų produktų rūšies, bet ir nuo kitų veiksnių, kaip antai sumažėjusios šių produktų paklausos. Bet kuriuo atveju nėra jokių įrodymų, kad naudotojai nepersikeltų net ir panaikinus priemones. Taigi, 214 konstatuojamojoje dalyje pateikti tvirtinimai atmetami.

(217)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad dauguma Sąjungos volframo karbido gamintojų yra integruoti tolesnėje gamybos grandyje ir todėl su jais susiję įrankių gamintojai gali įsigyti žaliavų mažesnėmis kainomis nei su jais nesusiję naudotojai, o tai lemia skirtingas naudotojų veiklos sąlygas.

(218)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš šešių atvirajai rinkai volframo karbidą tiekiančių Sąjungos gamintojų trys yra integruoti tolesnėje gamybos grandyje. Šie Sąjungos gamintojai peržiūrimąjį produktą pardavė savo susijusioms bendrovėms rinkos kainomis, kurios dėl to įsigydamos žaliavas nesinaudojo pranašumu dėl kainų, palyginti su neintegruotais naudotojais. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(219)

Po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad vertikaliai integruoti tiekėjai taip pat yra naudotojų konkurentai ir trukdo sąžiningai konkurencijai, nes gali naudotojams nebetiekti peržiūrimojo produkto.

(220)

Atlikus tyrimą nenustatyta jokių požymių, kad Sąjungos pramonė nutrauktų peržiūrimojo produkto pardavimą nesusijusiems naudotojams. Priešingai, tolesnėje gamybos grandyje integruotų Sąjungos gamintojų pardavimas nesusijusiems naudotojams nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 16 %. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(221)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl galiojančių antidempingo priemonių Sąjungos pramonė nebuvo suinteresuota investuoti į naujas technologijas. Šios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė naudoja pasenusias technologijas.

(222)

Tačiau tyrimas atskleidė, kad, kaip minėta 164 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu daug investavo siekdama pagerinti žaliavų naudojimą ir taip sumažinti gamybos sąnaudas, pagerinti efektyvumą, padidinti lankstumą maišant kietą ir minkštą laužą, taip pat pagerinti atitiktį aplinkos apsaugos taisyklėms. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(223)

Keli naudotojai tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis priklauso nuo prieigos prie žaliavų, jų prieinamumo ir kainų. Antidempingo priemonės neturėtų būti naudojamos kaip kompensacinė priemonė, kai patiriama apsirūpinimo žaliavomis sunkumų.

(224)

Antidempingo priemonės buvo nustatytos remiantis išvadomis dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų vykdyto dempingo, Sąjungos pramonei dariusio materialinę žalą. Todėl tvirtinimas, kad antidempingo priemonės naudojamos kaip kompensacinė priemonė, kai patiriama apsirūpinimo žaliavomis sunkumų, atmestas.

(225)

Naujasis Sąjungos muitinės kodeksas

(226)

Keli naudotojai teigė, kad 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (17) 169 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyti Sąjungos muitinės veiklos taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos LĮPP nebebus leidžiama taikyti prekėms, kurioms taikomos antidempingo priemonės, arba bent jau nebeliks jo ekonominės naudos. Taigi, išaugs jų gamybos sąnaudos.

(227)

Šiame tvirtinime yra faktinė klaida, nes Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 169 straipsnio 2 dalimi nedraudžiama naudoti LĮPP prekėms, kurioms taikomi antidempingo muitai, o kalbama apie ekvivalentiškas prekes. Taigi, antidempingo muitas pagal LĮPP importuotoms prekėms bus taikomas tik tuo atveju, jei po tolesnio perdirbimo prekės vėliau išleidžiamos į laisvą apyvartą Sąjungoje. Jeigu perdirbtos prekės reeksportuojamos, kaip paprastai yra dabar, jokie antidempingo muitai joms netaikomi. Be to, suinteresuotosios šalys nepateikė jokių LĮPP ekonominės naudos išnykimo įrodymų. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(228)

Po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad dėl Sąjungos muitinės kodekso pakeitimų bus mažiau naudojama LĮPP, nes bus reikalaujama daugiau dokumentų ir yra didelė neatitikties rizika, todėl iki 15 % išaugs žaliavų sąnaudos.

(229)

Atsakant į šį tvirtinimą reikėtų pažymėti, kad Sąjungos muitinės kodekso pakeitimais siekiama pagerinti pagal LĮPP importuojamų prekių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, atsekamumą. Todėl neatmetama, kad dėl to padidės bendrovių administracinės išlaidos. Tačiau naudotojai nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų ar paaiškinimų, kaip buvo apskaičiuotas 15 % padidėjimas. Šis tvirtinimas hipotetinio pobūdžio, todėl jis atmestas.

(230)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad antidempingo priemonės peržiūrimajam produktui taikomos nuo 1990 m., todėl neturėtų būti pratęsiamos.

(231)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, jeigu nustatoma, kad žalingas dempingas tęsiasi arba pasikartoja, ir jeigu priemonės neprieštarauja visos Sąjungos interesams, tokios priemonės turi būti taikomos toliau. Per šį tyrimą nustatyta, kad tenkinamos visos šios sąlygos. Be to, susijusios šalys nenurodė jokių su visos Sąjungos interesais susijusių specifinių priežasčių, dėl kurių reikėtų nebetaikyti priemonių. Todėl kitos galimybės nei nustatyti antidempingo priemones Komisija neturi. Todėl šis argumentas atmetamas.

(232)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, kuriomis remiantis dėl Sąjungos interesų importuojamam KLR kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui reikėtų nebetaikyti galutinių antidempingo priemonių.

(233)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Į pateiktą informaciją ir pastabas prireikus deramai atsižvelgta.

(234)

Kaip nurodyta 65 konstatuojamojoje dalyje, po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad apskaičiuojant, be kita ko, žalos skirtumus būtina atsižvelgti į kokybės skirtumus, susijusius su naudojimo paskirtimis, gamybos sąnaudomis ir pardavimu.

(235)

Šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Primenama, kad šis tyrimas yra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliekama priemonių galiojimo termino peržiūra, kuria siekiama įvertinti, ar galiojančios antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos, ar panaikintos. Naujas žalos skirtumas šiame tyrime neskaičiuojamas.

(236)

Be to, po faktų atskleidimo keli naudotojai pageidavo, kad būtų leista nebetaikyti priemonių nuo tada, kai palaipsniui nustos galioję laikinojo įvežimo perdirbti leidimai, tai yra po dvejų metų.

(237)

Atsakant reikėtų pažymėti, kad atlikus tyrimą nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis pagal taikytinas pagrindinio reglamento taisykles būtų galima pagrįsti priemonių pratęsimą trumpesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

(238)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį antidempingo priemonės, taikomos importuojamam KLR kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui, turėtų būti toliau taikomos. Primenama, kad šios priemonės – tai ad valorem muitai.

(239)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,