TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/127

2017 m. sausio 20 d.

kuriuo 2017 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

2.   1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas šiems laivams:

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, jei ji aiškiai minima atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje nurodytos apibrėžtys. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   trečiosios šalies laivas– su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis ir trečiojoje šalyje registruotas žvejybos laivas;

b)   mėgėjų žvejyba– nekomercinė jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla tokiais tikslais kaip poilsis, turizmas arba sportas;

c)   tarptautiniai vandenys– vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

d)   bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)–

e)   kvota– Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f)   analitiniai įvertinimai– kiekybiniai tam tikrų išteklių kitimo tendencijų įvertinimai remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, kurie atlikus mokslinę peržiūrą pripažinti tinkamos kokybės, kad jais remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl galimų būsimų laimikių;

g)   akių dydis– žvejybos tinklo akių dydis, nustatytas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 517/2008 (17);

h)   Sąjungos žvejybos laivyno registras– pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 straipsnio 3 dalį Komisijos sudarytas registras;

i)   žvejybos žurnalas– Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas.

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente nurodytų žvejybos zonų apibrėžtys:

a)   ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 218/2009 (18) III priede;

b)   Skagerako sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnės švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c)   Kategato sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Haseniorės iki Gnibeno kyšulio, nuo Korshagės iki Spodsbjergo ir nuo Gilbjergo kyšulio iki Kuleno;

d)   ICES VII parajonio 16 funkcinis vienetas– geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

e)   ICES IXa kvadrato 26 funkcinis vienetas– geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

f)   ICES IXa kvadrato 27 funkcinis vienetas– geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

g)   Kadiso įlanka– geografinis rajonas, kurį sudaro ICES IXa kvadrato dalis į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos;

h)   CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2009 (19) II priede apibrėžti geografiniai rajonai;

i)   NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 217/2009 (20) III priede;

j)   SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne (21);

k)   ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos (22);

l)   CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004 (23) 2 straipsnio a punkte;

m)   IATTC (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo (24);

n)   IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) kompetencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (25);

o)   SPRFMO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas– atvirosios jūros geografinis rajonas į pietus nuo 10° šiaurės platumos lygiagretės, į šiaurę nuo CCAMLR konvencijos rajono, į rytus nuo SIOFA konvencijos rajono, kaip apibrėžta Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (26), ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų;

p)   WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (27);

q)   GFCM (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) geografiniai parajoniai– rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 (28) I priede;

r)   Beringo jūros atvirosios jūros rajonas– geografinis Beringo jūros atvirosios jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis;

s)   IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžiamas šiomis ribomis:

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

1.   Sąjungos vandenyse arba kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams taikomi BLSK, tokių BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir su jais funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, nustatyti I priede.

2.   Sąjungos žvejybos laivams leidžiama žvejoti Farerų Salų, Grenlandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą neviršijant I priede nurodytų BLSK ribų ir laikantis šio reglamento 14 straipsnyje ir III priede, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 1006/2008 (29) ir jo įgyvendinimo nuostatose nustatytų sąlygų.

6 straipsnis

Valstybių narių nustatytini BLSK

1.   Tam tikrų žuvų išteklių BLSK nustato atitinkama valstybė narė. Tie ištekliai nurodyti I priede.

2.   Valstybių narių nustatytini BLSK:

3.   Ne vėliau kaip 2017 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

7 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.   Sužvejotas laimikis, kuriam nėra taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, laikomas laive arba iškraunamas tik tuo atveju, jeigu:

2.   Netikslinių rūšių ištekliai, kurių dydis atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, yra nustatyti šio reglamento I priede, kad jiems būtų galima taikyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo tame straipsnyje numatyto įpareigojimo sužvejotus kiekius įskaičiuoti į atitinkamas kvotas.

8 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais laikotarpiais taikomos šios žvejybos pastangų priemonės:

9 straipsnis

Paprastųjų vilkešerių žvejybai skirtos priemonės

1.   Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius ICES VIIb, VIIc, VIIj ir VIIk kvadratuose, taip pat ICES VIIa ir VIIg kvadratų vandenyse, esančiuose toliau kaip 12 jūrmylių nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama laive laikyti, perkrauti į kitą laivą, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius.

2.   Sąjungos žvejybos laivams, taip pat vykdant bet kurios rūšies komercinę žvejybą nuo kranto, draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius ir draudžiama laive laikyti, perkelti, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti šiuose rajonuose sužvejotus paprastuosius vilkešerius:

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, toje pastraipoje nurodytuose rajonuose taikomos šios su paprastaisiais vilkešeriais susijusios priemonės:

Pirmiau išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos Sąjungos žvejybos laivams, kurie 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu užregistravo paprastųjų vilkešerių kiekius, sužvejotus: b punkto atveju naudojant kabliukus ir ūdas ir c punkto atveju naudojant stacionarius žiauninius tinklus.

3.   2 dalyje nustatyti leidžiami sužvejoti kiekiai kitiems laivams neperduodami. Pasibaigus kiekvienam mėnesiui, valstybės narės ne vėliau kaip per 20 dienų Komisijai pateikia sužvejotų paprastųjų vilkešerių kiekio pagal kiekvieną naudoto žvejybos įrankio rūšį ataskaitą.

4.   Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. ICES IVb, IVc, VIIa ir VIId–VIIh kvadratuose vykdant mėgėjų žvejybą vilkešeriai gali būti žvejojami (įskaitant nuo kranto) tik jei jie iš karto paleidžiami. Šiuo laikotarpiu tame rajone sužvejotus vilkešerius draudžiama laikyti laive, perkelti, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti.

5.   Vykdant mėgėjų žvejybą, įskaitant nuo kranto, toliau nurodytais laikotarpiais ir nurodytuose rajonuose vienam žvejui leidžiamas laimikis – ne daugiau kaip vienas paprastasis vilkešeris per dieną:

6.   Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ICES VIIIa ir VIIIb kvadratuose vykdant mėgėjų žvejybą vienam žvejui leidžiamas laimikis yra ne daugiau kaip penkios žuvys per dieną.

10 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

1.   Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

2.   Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą kasmetinį BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento I priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi prevenciniai arba mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti BLSK.

3.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas prevencinis BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

4.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

11 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpis

1.   Nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. Porkupino seklumoje draudžiama žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis: atlantines menkes, megrimus, velniažuvines, juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, europines jūrines lydekas, norveginius omarus, jūrines plekšnes, sidabrinius polakus, ledjūrio menkes, rombines rajožuves, europinius jūrų liežuvius, paprastąsias brosmes, melsvąsias molvas, paprastąsias molvas ir paprastuosius dygliaryklius.

Šios dalies tikslais Porkupino seklumą sudaro geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, plaukti tranzitu per Porkupino seklumą laivuose gabenant toje dalyje nurodytų rūšių žuvis leidžiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

2.   Komercinė tobinių žvejyba dugniniais tralais, velkamaisiais tinklais arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis mažesnis nei 16 milimetrų, ICES IIa ir IIIa kvadratuose ir ICES IV parajonyje draudžiama nuo 2017 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Pirmoje pastraipoje nustatytas draudimas taip pat taikomas trečiųjų šalių laivams, turintiems leidimą žvejoti tobines ir susijusią priegaudą ICES IV parajonio Sąjungos vandenyse.

12 straipsnis

Draudimai

1.   Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

13 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus žuvų išteklių kodus.

II SKYRIUS

Žvejybos trečiųjų šalių vandenyse leidimai

14 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Didžiausias žvejybos leidimų Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nustatytas III priede.

2.   Jeigu, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos šio reglamento III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau negali būti viršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas šio reglamento III priede.

III SKYRIUS

Žvejybos galimybės regioninių žvejybos valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

15 straipsnis

Kvotų perleidimas ir keitimasis jomis

1.   Tuo atveju, kai pagal regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) taisykles RŽVO susitariančiosioms šalims leidžiama tarpusavyje keistis kvotomis arba jas perleisti, valstybė narė (toliau – atitinkama valstybė narė) gali su RŽVO susitariančiąja šalimi vesti diskusijas ir, jei reikia, parengti galimą numatomo kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą.

2.   Atitinkamai valstybei narei pranešus Komisijai, Komisija gali patvirtinti numatomo kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą, kurį valstybė narė aptarė su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi. Po to Komisija ir atitinkama RŽVO susitariančioji šalis nepagrįstai nedelsdamos pareiškia sutikimą, kad toks kvotų perleidimas ar pasikeitimas jomis būtų privalomas. Komisija praneša apie sutartą kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis RŽVO sekretoriatui pagal tos organizacijos taisykles.

3.   Komisija praneša valstybėms narėms apie sutartą kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis.

4.   Vykdant kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis iš atitinkamos RŽVO susitariančiosios šalies gautos arba jai perleistos žvejybos galimybės atitinkamai valstybei narei skirtomis arba iš jos žvejybos galimybių išskaičiuotomis kvotomis yra laikomos nuo to momento, kai kvotų perleidimas arba pasikeitimas jomis įsigalioja atitinkamai pagal su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi sudaryto susitarimo sąlygas arba pagal atitinkamos RŽVO taisykles. Dėl tokio skyrimo nesikeičia galiojantis paskirstymo būdas, taikomas paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

5.   Kvotų perleidimams iš RŽVO susitariančiosios šalies Sąjungai, taip pat tolesniam jų paskirstymui valstybėms narėms šis straipsnis taikomas iki 2018 m. sausio 31 d.

1 skirsnis

ICCAT konvencijos rajonas

16 straipsnis

Žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1.   Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviosios žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius negali viršyti IV priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2.   Priekrantės vandenyse smulkiosios žvejybos Sąjungos laivų, kuriems Viduržemio jūroje aktyviosios žvejybos įrankiais leidžiama žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius negali viršyti IV priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3.   Sąjungos žvejybos laivų, kuriems Adrijos jūroje auginimo reikmėms leidžiama aktyviosios žvejybos įrankiais žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius negali viršyti IV priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4.   Žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, negali viršyti IV priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus ir bendro pajėgumo.

5.   Gaudyklių, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje naudojamų paprastiesiems tunams žvejoti, skaičius negali viršyti IV priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6.   Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius žuvininkystės ūkius, kiekis negali viršyti IV priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

7.   Didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis bent 20 metrų, didžiausias skaičius ribojamas, kaip nustatyta IV priedo 7 punkte.

17 straipsnis

Mėgėjų žvejyba

Atitinkamais atvejais valstybės narės iš joms ID priede paskirtų kvotų konkrečią dalį skiria mėgėjų žvejybai.

18 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus) skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Draudžiama vykdyti Alopias genties jūrų lapių specializuotosios žvejybos veiklą.

3.   Vykdant žvejybos veiklą ICCAT konvencijos rajone draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo) skerdenas arba skerdenų dalis.

4.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybos veiklą, skerdenas arba skerdenų dalis.

5.   Draudžiama laive laikyti floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis), sužvejotus vykdant bet kokią žvejybos veiklą.

2 skirsnis

CCAMLR konvencijos rajonas

19 straipsnis

Draudimai ir leidžiamas sužvejoti kiekis

1.   V priedo A dalyje nustatytų rūšių specializuotoji žvejyba draudžiama toje dalyje nustatytose zonose ir nustatytais laikotarpiais.

2.   V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose vykdomai žvalgomajai žvejybai taikomi toje dalyje nustatyti BLSK ir priegaudos apribojimai.

20 straipsnis

Žvalgomoji žvejyba

1.   2017 m. valstybės narės gali dalyvauti žvalgomojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose. Jeigu valstybė narė ketina dalyvauti tokioje žvejyboje, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnių ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2017 m. birželio 1 d. ji apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

2.   BLSK ir leidžiama priegauda FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose ir jų paskirstymas mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP) kiekviename iš tų parajonių ir kvadratų nustatyti V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, kai užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam BLSK, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusį sezono laiką.

3.   Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sužvejotų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 metrų gylyje.

21 straipsnis

Krilių žvejyba 2017–2018 m. žvejybos sezonu

1.   Jei valstybė narė ketina 2017–2018 m. žvejybos sezonu žvejoti krilius (Euphausia superba) CCAMLR konvencijos rajone, ji ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 1 d. Komisijai praneša apie savo ketinimą žvejoti krilius, naudodama šio reglamento V priedo C dalyje pateiktą formą. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 30 d. pateikia pranešimus CCAMLR sekretoriatui.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje.

3.   Valstybė narė, ketinanti žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, apie tai praneša tik tuo atveju, jei žvejybą ketina vykdyti leidimus turinčiais laivais, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo metu arba kurie plaukioja su kitos CCAMLR konvencijos narės vėliava, tačiau žvejybos vykdymo metu turėtų plaukioti su tos valstybės narės vėliava.

4.   Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje ne tiems laivams, apie kuriuos pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis buvo pranešta CCAMLR sekretoriatui, jei leidimą turintis laivas dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure negali dalyvauti tokioje žvejyboje. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

5.   Valstybės narės krilių žvejyboje neleidžia dalyvauti laivams, įtrauktiems į bet kurį iš CCAMLR sudarytų neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (toliau – NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

3 skirsnis

IOTC kompetencijos rajonas

22 straipsnis

IOTC kompetencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1.   Didžiausias IOTC kompetencijos rajone tropinius tunus žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 1 punkte.

2.   Didžiausias IOTC kompetencijos rajone durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 2 punkte.

3.   Valstybės narės gali vieno iš dviejų 1 ir 2 dalyje nurodytų išteklių žvejybai skirtus laivus perskirti antrojo ištekliaus žvejybai, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio pakeitimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, laivai, kurie bus perkeliami, būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Be to, negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios RŽVO neteisėtą, nereglamentuojamą ir nepraneštą žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.

5.   Valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumus viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas ribas tik laikydamosi plėtros planuose, kurie buvo pateikti IOTC, nustatytų ribų.

23 straipsnis

Dreifuojantieji žuvų suburiamieji įrenginiai (ŽSĮ) ir aptarnaujantieji laivai

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai bet kuriuo metu negali naudoti daugiau kaip 425 aktyvių dreifuojančiųjų ŽSĮ.

2.   Sąjungą aptarnaujančiųjų laivų skaičius neturi viršyti pusės Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų skaičiaus. Taikant šią dalį, Sąjungą aptarnaujančiųjų laivų ir Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų skaičius nustatomas remiantis IOTC aktyvių laivų registru.

24 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Alopiidae šeimos visų rūšių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas ar skerdenų dalis, išskyrus laivus, kurių bendrasis ilgis ne didesnis kaip 24 m ir kurie žvejoja tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja, išskirtinėje ekonominėje zonoje, jeigu jų laimikis skirtas tik vietiniam vartojimui.

3.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

4 skirsnis

SPRFMO konvencijos rajonas

25 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba

1.   Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius tame rajone laikydamosi IJ priede nustatytų BLSK.

2.   1 dalyje nurodytos valstybės narės 2017 m. apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų bendrosios talpos bendrą dydį tiek, kad jis tame rajone neviršytų bendro Sąjungai nustatyto 78 600 tonų bendrosios talpos dydžio.

3.   IJ priede nustatytomis žvejybos galimybėmis galima naudotis tik su sąlyga, kad valstybės narės ne vėliau kaip iki kito mėnesio penktos dienos perduoda Komisijai SPRFMO konvencijos rajone aktyviai vykdančių žvejybą ar dalyvaujančių perkrovimo į kitus laivus operacijose laivų sąrašus, laivo stebėjimo sistemos įrašus, mėnesines sužvejoto kiekio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, kad Komisija perduotų tą informaciją SPRFMO sekretoriatui.

26 straipsnis

Dugninė žvejyba

1.   2017 m. valstybės narės savo dugninės žvejybos pastangas arba sužvejojamų žuvų kiekį SPRFMO konvencijos rajone riboja – t. y. žvejyba vykdoma tik tose konvencijos rajono dalyse, kuriose dugninė žvejyba vykdyta 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d., ir laikantis tokio lygio, kuris neviršija to laikotarpio metinio vidutinio sužvejotų žuvų kiekio arba žvejybos pastangų lygio. Jos gali žvejoti viršydamos užregistruotą lygį tik SPRFMO patvirtinus jų planą žvejoti viršijant užregistruotą lygį.

2.   Valstybės narės, kurios neturi duomenų, susijusių su dugninės žvejybos metu sužvejotų žuvų kiekiais arba su šios žvejybos pastangomis SPRFMO konvencijos rajone 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, tokios žvejybos nevykdo, išskyrus atvejus, kai SPRFMO patvirtina jų planą žvejoti net kai duomenų neturima.

5 skirsnis

IATTC konvencijos rajonas

27 straipsnis

Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

2.   Atitinkamos valstybės narės iki 2017 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai pasirinktą 1 dalyje nurodytą žvejybos uždraudimo laikotarpį. Visi atitinkamų valstybių narių laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose pasirinktu laikotarpiu žvejybą tais tinklais turi sustabdyti.

3.   Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, gali laikyti laive ir tada iškrauti arba perkrauti į kitą laivą visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4.   3 dalis netaikoma šiais atvejais:

28 straipsnis

Ilgapelekių pilkųjų ryklių žvejybos draudimas

1.   IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir laive laikyti, į kitą laivą perkrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti, parduoti arba iškrauti tame rajone sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Laivo operatoriai nedelsdami jas paleidžia.

3.   Laivo operatoriai:

29 straipsnis

Raguotųjų rajų žvejybos draudimas

IATTC konvencijos rajone Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (Mobulidae šeimos, įskaitant Manta ir Mobula gentis) ir tame rajone laive laikyti, į kitą laivą perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti jų skerdenas arba skerdenų dalis. Vos pastebėję, kad sužvejota raguotųjų rajų, Sąjungos žvejybos laivai nedelsdami jas paleidžia gyvas ir nesužalotas, kai tai įmanoma.

6 skirsnis

SEAFO konvencijos rajonas

30 straipsnis

Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

7 skirsnis

WCPFC konvencijos rajonas

31 straipsnis

Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos sąlygos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos dienų skaičius, skirtas laivams, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems didžiaakius tunus (Thunnus obesus), gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) atvirosios jūros WCPFC konvencijos rajono dalyje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos lygiagrečių, neviršytų 403 dienų.

2.   Sąjungos žvejybos laivai negali tikslingai žvejoti pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) WCPFC konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos lygiagretės.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad ūdomis žvejojančių laivų sužvejotas didžiaakių tunų (Thunnus obesus) kiekis 2017 m. neviršytų 2 000 tonų.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejota didžiaakių tunų (Thunnus obesus) priegauda 2017 m. neviršytų 2 857 tonų.

32 straipsnis

Rajonas, kuriame draudžiama žvejyba naudojant ŽTĮ

1.   WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos lygiagrečių, gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, naudojančių ŽSĮ, žvejybos veikla draudžiama nuo 2017 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2017 m. spalio 31 d. 24.00 val. Tuo laikotarpiu gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas toje WCPFC konvencijos rajono dalyje tik jei jame yra stebėtojas, tikrinantis, ar šis laivas jokiu metu:

2.   Visų 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejoti visi didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai yra laikomi laive, iškraunami arba perkraunami į kitą laivą.

3.   2 dalis netaikoma šiais atvejais:

33 straipsnis

Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti durklažuves, skaičiaus apribojimas

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, žvejoti durklažuves (Xiphias gladius), skaičius yra nustatytas VII priede.

34 straipsnis

Floridiniai šilkiniai rykliai ir ilgapelekiai pilkieji rykliai

1.   Draudžiama WCPFC konvencijos rajone laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, sandėliuoti ar iškrauti šių rūšių žuvų skerdenų dalis ar visas skerdenas:

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

35 straipsnis

IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas

1.   Laivai, įtraukti tik į WCPFC registrą, kai jais žvejojama 4 straipsnio s punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, taiko šiame skirsnyje nustatytas priemones.

2.   Laivai, įtraukti ir į WCPFC, ir į IATTC registrus, ir laivai, įtraukti tik į IATTC registrą, kai jais žvejojama 4 straipsnio s punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, taiko 27 straipsnio 1 dalies a punkte, 2, 3 ir 4 dalyse ir 28 straipsnyje nustatytas priemones.

8 skirsnis

GFCM susitarimo rajonas

36 straipsnis

Mažų pelaginių žuvų ištekliai 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose

1.   Mažų pelaginių žuvų išteklių, sužvejotų Sąjungos žvejybos laivais 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose, kiekis neturi viršyti 2014 m. lygio, nustatyto šio reglamento IL priede, apie kurį pranešta pagal Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 24 straipsnį.

2.   17 ir 18 geografiniuose parajoniuose mažų pelaginių žuvų išteklius žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus. Iš tų 180 žvejybos dienų ne daugiau kaip 144 žvejybos dienos gali būti skirtos specializuotajai europinių sardinių žvejybai ir ne daugiau kaip 144 dienos gali būti skirtos specializuotajai europinių ančiuvių žvejybai.

9 skirsnis

Beringo jūra

37 straipsnis

Draudimas žvejoti Beringo jūros atvirosios jūros rajone

Beringo jūros atvirosios jūros rajone draudžiama žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma).

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS SĄJUNGOS VANDENYSE GALIMYBĖS

38 straipsnis

BLSK

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir laikantis šiame reglamente bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytų sąlygų.

39 straipsnis

Žvejybos leidimai

Su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti laikantis šiame reglamente bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytų sąlygų. Didžiausias žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems Sąjungos vandenyse, skaičius nustatytas VIII priede.

40 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Trečiųjų šalių laivų, žvejojančių su 39 straipsnyje nurodytais leidimais, sužvejotoms žuvims ir priegaudai taikomos 7 straipsnyje nurodytos sąlygos.

41 straipsnis

Draudimai

1.   Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti toliau išvardytų rūšių žuvis, kai jų esama Sąjungos vandenyse:

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

43 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

9 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis ir 12, 18, 19, 24, 28, 29, 30, 34, 37 bei 41 straipsniai mutatis mutandis toliau taikomi 2018 m. tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2018 m. žvejybos galimybės.

44 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.

Tačiau 8 straipsnis taikomas nuo 2017 m. vasario 1 d.

19, 20 ir 21 straipsniuose ir IE bei V prieduose nustatytos nuostatos dėl tam tikrų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybių taikomos nuo 2016 m. gruodžio 1 d.

(1)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008, nustatantis menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 423/2004 (OL L 348, 2008 12 24, p. 20).

(3)  2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2094, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008, nustatantis menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (OL L 330, 2016 12 3, p. 1).

(4)  2016 m. spalio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2250, kuriuo nustatomas tam tikrai priedugnio žuvų žvejybai Šiaurės jūroje ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse taikomas žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 340, 2016 12 15, p. 2).

(5)  2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2007, nustatantis Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 122, 2007 5 11, p. 7).

(6)  2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007, nustatantis plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (OL L 157, 2007 6 19, p. 1).

(7)  2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 43/2009 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007 (OL L 96, 2009 4 15, p. 1).

(8)  2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).

(9)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (OL L 344, 2008 12 20, p. 6).

(10)  1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(11)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(12)  Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

(13)  Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų Salų vietos Vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

(14)  Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 293, 2012 10 23, p. 5).

(15)  OL L 6, 2012 1 10, p. 9.

(16)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17)  2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).

(18)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(19)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(20)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(21)  Sudaryta Tarybos sprendimu 2002/738/EB (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(22)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 86/238/EEB (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(23)  2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 3943/90, (EB) Nr. 66/98 ir (EB) Nr. 1721/1999 (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(24)  Sudaryta Tarybos sprendimu 2006/539/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(25)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 95/399/EB (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(26)  Sudarytas Tarybos sprendimu 2008/780/EB (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(27)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 2005/75/EB (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(28)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(29)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(30)  Visų rūšių dugniniai tralai, įskaitant jūrinius užmetamuosius tinklus ir (arba) škotiškus velkamuosius tinklus, įskaitant OTB, OTT, PTB, TBB, SSC, SDN, SPR, SV, SB, SX, TBN, TBS ir TB.

(31)  Visa žvejyba naudojant ilgąsias ūdas arba kartines ūdas, įskaitant LHP, LHM, LLD, LL, LTL, LX ir LLS.

(32)  Visi stacionarūs žiauniniai tinklai ir gaudyklės, įskaitant GTR, GNS, FYK, FPN ir FIX.