17.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/13

(1)

trečiųjų šalių piliečių, neatitinkančių arba nebeatitinkančių atvykimo, buvimo ar gyvenimo valstybėse narėse sąlygų, grąžinimas, visapusiškai gerbiant jų pagrindines teises, visų pirma laikantis negrąžinimo principo bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB (2), yra vienas svarbiausių visapusiškų pastangų siekiant užtikrinti patikimumą ir tinkamą bei veiksmingą Sąjungos migracijos politikos veikimą ir sumažinti neteisėtą migraciją ir atgrasyti nuo jos aspektų;

(2)

valstybių narių nacionalinės institucijos patiria sunkumų grąžindamos neteisėtai esančius ir galiojančių kelionės dokumentų neturinčius trečiųjų šalių piliečius;

(3)

siekiant padidinti grąžinamų asmenų skaičių, kuris šiuo metu yra nepakankamas, būtina grąžinimo ir readmisijos srityje aktyviau bendradarbiauti su pagrindinėmis neteisėtai ES esančių trečiųjų šalių piliečių kilmės ir tranzito šalimis. Tuo atžvilgiu tikslinga nustatyti patobulintą Europos kelionės dokumentą neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti;

(4)

dabartinį tipinį trečiųjų šalių piliečių grąžinimo kelionės dokumentą, kuris buvo nustatytas 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos rekomendacija (3), priima ne visos trečiųjų šalių valdžios institucijos, be kita ko, dėl priežasčių, susijusių su netinkamais jo apsaugos standartais;

(5)

todėl būtina skatinti trečiąsias šalis pripažinti patobulintą ir vienodą Europos kelionės dokumentą neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti kaip pavyzdinį grąžinimo dokumentą;

(6)

siekiant palengvinti neteisėtai valstybių narių teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą ir readmisiją, reikėtų nustatyti saugesnį ir vienodą Europos kelionės dokumentą neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti (toliau - Europos kelionės dokumentas grąžinamiems asmenims). Patobulinus Europos kelionės dokumento grąžinamiems asmenims apsaugines savybes ir technines specifikacijas turėtų palengvėti jo pripažinimas trečiosiose šalyse. Taigi tas dokumentas turėtų padėti vykdyti grąžinimo operacijas pagal Sąjungos arba valstybių narių su trečiosiomis šalimis sudarytus readmisijos susitarimus bei kitus susitarimus ir vykdant su grąžinimu susijusį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kurio neapima oficialūs susitarimai;

(7)

savo šalies piliečių readmisija yra pagal tarptautinę paprotinę teisę nustatyta prievolė, kurią turi vykdyti visos valstybės. Neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymas ir dokumentų, įskaitant Europos kelionės dokumentą grąžinamiems asmenims, išdavimas atitinkamais atvejais turėtų būti vykdomas bendradarbiaujant su diplomatinėmis atstovybėmis ir vedant derybas su trečiosiomis šalimis, sudarančiomis readmisijos susitarimus su Sąjunga arba valstybėmis narėmis;

(8)

readmisijos susitarimais, kuriuos Sąjunga sudarė su trečiosiomis šalimis, turėtų būti siekiama pripažinti Europos kelionės dokumentą grąžinamiems asmenims. Valstybės narės turėtų siekti, kad Europos kelionės dokumentas grąžinamiems asmenims būtų pripažįstamas dvišaliuose susitarimuose ir kituose dokumentuose, taip pat vykdant su grąžinimu susijusį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, su kuriomis nesudaryti oficialūs susitarimai. Valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad būtų veiksmingai naudojamasi Europos kelionės dokumentu grąžinamiems asmenims;

(9)

Europos kelionės dokumentas grąžinamiems asmenims turėtų prisidėti mažinant administracinę ir biurokratinę naštą, tenkančią valstybių narių ir trečiųjų šalių administracijoms, įskaitant konsulines įstaigas, ir administracinių procedūrų, reikalingų neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui ir readmisijai užtikrinti, trukmę;

(10)

šiuo reglamentu turėtų būti suderintas tik Europos kelionės dokumento grąžinamiems asmenims formatas, apsauginės savybės bei techninės specifikacijos, ir juo neturėtų būti derinamos su tokio dokumento išdavimu susijusios taisyklės;

(11)

turėtų būti suderintas Europos kelionės dokumento grąžinamiems asmenims turinys ir techninės specifikacijos, kad būtų užtikrinti griežti techniniai ir apsaugos standartai, ypač susiję su apsaugos nuo padirbinėjimo ir klastojimo priemonėmis. Europos kelionės dokumentas grąžinamiems asmenims turėtų turėti atpažįstamas suderintas apsaugos priemones. Todėl Europos kelionės dokumentui grąžinamiems asmenims turėtų būti taikomos apsauginės savybės ir techninės specifikacijos, nustatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 333/2002 (4);

(12)

siekiant iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius Europos kelionės dokumento grąžinamiems asmenims modelio elementus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (5) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turi gauti tuo pat metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turi būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, rengiančių deleguotuosius aktus, posėdžiuose;

(13)

tvarkydamos asmens duomenis pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos savo užduotis šio reglamento tikslais vykdo laikydamosi nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (6) nuostatos;

(14)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas, tiek, kiek jis taikomas trečiųjų šalių piliečiams, neatitinkantiems arba nebeatitinkantiems atvykimo sąlygų, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 (7), grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba priima šį reglamentą, Danija turi nuspręsti, ar ji įgyvendins šį reglamentą savo nacionalinėje teisėje;

(15)

tiek, kiek šis reglamentas taikomas trečiųjų šalių piliečiams, neatitinkantiems ar nebeatitinkantiems atvykimo sąlygų pagal Reglamentą (ES) 2016/399, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (8); todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Be to, pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(16)

tiek, kiek šis reglamentas taikomas trečiųjų šalių piliečiams, neatitinkantiems ar nebeatitinkantiems atvykimo sąlygų pagal Reglamentą (ES) 2016/399, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (9); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Be to, pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(17)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu, tiek, kiek jis taikomas trečiųjų šalių piliečiams, neatitinkantiems arba nebeatitinkantiems atvykimo sąlygų pagal Reglamentą (ES) 2016/399, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (10), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (11) 1 straipsnyje nurodytą sritį;

(18)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu, tiek, kiek jis taikomas trečiųjų šalių piliečiams, neatitinkantiems arba nebeatitinkantiems atvykimo sąlygų pagal Reglamentą (ES) 2016/399, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (12), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnyje nurodytą sritį, tą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (13) 3 straipsniu;

(19)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu, tiek, kiek jis taikomas trečiųjų šalių piliečiams, neatitinkantiems arba nebeatitinkantiems atvykimo sąlygų pagal Reglamentą (ES) 2016/399, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (14), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnyje nurodytą sritį, tą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (15) 3 straipsniu;

(20)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(21)

siekiant nustatyti vienodas sąlygas ir užtikrinti sąvokų aiškumą, tikslinga šį aktą priimti reglamento forma;

(22)

valstybės narės turėtų vykdyti savo atitinkamus įsipareigojimus pagal tarptautinę ir Sąjungos teisę, ypač Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma užtikrinti 19 straipsnyje numatytą teisę į apsaugą perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju, ir vykdyti 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą;

(23)

todėl 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos rekomendacija turėtų būti panaikinta,

a)

trečiosios šalies piliečio vardas, pavardė, gimimo data, lytis, pilietybė, išskirtiniai požymiai ir, jei žinoma, adresas trečiojoje šalyje, į kurią grąžinama;

b)

trečiosios šalies piliečio nuotrauka;

c)

dokumentą išduodanti institucija, išdavimo data ir vieta bei galiojimo laikotarpis;

d)

informacija apie trečiosios šalies piliečio išvykimą ir atvykimą.