23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/61

(1)

žvynelinė – paprastai užkrato pernešėjų perduodama virusinė galvijų liga, dėl kurios netenkama daug žvynelinei imlių gyvūnų ir kuri gali labai greitai plisti, visų pirma perkeliant gyvus žvynelinei imlius gyvūnus ir jų produktus bei prekiaujant tokiais gyvūnais ir jų produktais. Žvynelinė nekelia pavojaus visuomenės sveikatai, nes žmonės negali užsikrėsti šios ligos virusu;

(2)

Direktyvoje 92/119/EEB nustatytos bendrosios tam tikrų gyvūnų ligų, įskaitant žvynelinę, kontrolės priemonės. Joje taip pat nustatytos priemonės, kurių reikia imtis, jei ūkyje įtariama ar patvirtinama žvynelinė. Be kitų priemonių, aplink protrūkio vietovę turi būti nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos ir turi būti imtasi kitų papildomų ligos plitimo kontrolės priemonių. Pagal šias priemones taip pat numatoma skubi vakcinacija kilus žvynelinės protrūkiui;

(3)

Direktyvos 92/119/EEB 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad, jeigu konkrečiame regione epizootinė padėtis yra ypač pavojinga, visos papildomos priemonės, kurių turėtų imtis valstybės narės, patvirtinamos pagal komitologijos procedūrą;

(4)

2016 m. balandžio 12 d. Bulgarija pranešė Komisijai, kad dviejuose galvijų ūkiuose, esančiuose atitinkamai Vodeno ir Černogorovo kaimuose Dimitrovgrado savivaldybėje Chaskovo srityje centrinėje-pietinėje Bulgarijos dalyje, maždaug 80 km nuo sienų su kaimyninėmis šalimis, įtariama žvynelinė. 2016 m. balandžio 13 d. Bulgarija pranešė apie dviejų žvynelinės protrūkių patvirtinimą ir apie dar vieną įtariamą žvynelinės atvejį kaimyninėje Vodeničarovo savivaldybėje Stara Zagoros srityje. 2016 m. balandžio 15 d. Bulgarija patvirtino naujus protrūkius Bialo Pole kaime Stara Zagoros srityje ir Radievo ir Marijno kaimuose Chaskovo srityje;

(5)

Bulgarija ėmėsi priemonių, numatytų Direktyvoje 92/119/EEB, visų pirma nustatė apsaugos ir priežiūros zonas aplink protrūkių vietoves, kaip nustatyta tos direktyvos 10 straipsnyje, be to, apribojo žvynelinei imlių gyvūnų perkėlimą dviejose užkrėstose srityse ir, kaip prevencinę priemonę, kaimyninėse Burgaso, Jambolo, Sliveno, Kerdžalų, Plovdivo, Smoliano, Blagojevgrado, Pazardžiko, Kiustendilo, Perniko, Sofijos srityse ir Sofijos mieste. Intensyvesnė priežiūra vykdoma visoje šalyje;

(6)

dėl rizikos, kad žvynelinės virusas paplis į kitas Bulgarijos vietoves ir kitas valstybes nares, visų pirma prekiaujant gyvais galvijais ir jų genetinės medžiagos produktais, reikėtų kontroliuoti tam tikrų laukinių atrajotojų perkėlimą ir tam tikrų galvijų produktų tiekimą rinkai;

(7)

šiame sprendime turėtų būti vartojamos apibrėžtys, nustatytos Direktyvos 92/119/EEB 2 straipsnyje, Tarybos direktyvos 64/432/EEB (5) 2 straipsnyje ir Tarybos direktyvos 92/65/EEB (6) 2 straipsnyje. Tačiau šiame sprendime taip pat būtina nustatyti tam tikras specifines apibrėžtis;

(8)

reikia apibūdinti Bulgarijos teritorijos dalį, kuri laikoma neužkrėsta žvyneline ir kuriai netaikomi apribojimai, numatyti Tarybos direktyvoje 92/119/EEB ir šiame sprendime. Todėl, atsižvelgiant į žvynelinės plitimo rizikos lygį, šio sprendimo priede reikia nustatyti zoną, kuriai tie apribojimai taikomi. Šios apribojimų taikymo zonos geografinės ribos turėtų būti pagrįstos rizika, galimo sąlyčio su užkrėstu ūkiu tyrimo rezultatais, galimu užkrato pernešėjų poveikiu ir galimybe taikyti pakankamas žvynelinei imlių rūšių gyvūnų ir iš šių gyvūnų gautų produktų perkėlimo kontrolės priemones. Į šią apribojimų taikymo zoną turėtų būti įtrauktos visos apsaugos ir priežiūros zonos, nustatytos pagal Direktyvą 92/119/EEB. Pagal Bulgarijos pateiktą informaciją, visa Bulgarijos Chaskovo ir Stara Zagoros sričių teritorija turėtų būti laikoma šio sprendimo priede nustatyta apribojimų taikymo zona;

(9)

taip pat reikia nustatyti tam tikrus žvynelinei imlių rūšių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų išvežimo iš apribojimų taikymo zonos, kuri turi būti nustatyta šio sprendimo priede, apribojimus ir tam tikrų gyvūninių produktų ir gyvūninių šalutinių produktų iš šios apribojimų taikymo zonos tiekimo rinkai apribojimus;

(10)

skirtingos prekės kelia skirtingo lygio žvynelinės plitimo riziką. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinėje nuomonėje dėl žvynelinės (7) nurodyta, kad perkeliant gyvus galvijus, galvijų spermą ir žaliamines užkrėstų galvijų odas kyla didesnė užkrėtimo ir jos padarinių rizika nei perkeliant kitus produktus, pavyzdžiui, galvijų pieną ir pieno produktus, apdorotas odas ar šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kai trūksta mokslinių ar bandymais patvirtintų įrodymų apie jų poveikį perduodant ligą. Todėl šiuo sprendimu nustatomos priemonės turėtų būti subalansuotos ir proporcingos keliamai rizikai;

(11)

siekiant neleisti plisti žvynelinei, turėtų būti draudžiama perkelti gyvus galvijus iš apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje, kuri turi būti nustatyta šio sprendimo priede. Remiantis EFSA moksline nuomone dėl žvynelinės ir Pasauline gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), laukiniai gyvūnai, tai yra, tam tikri egzotiniai laukiniai atrajotojai, gali turėti poveikio perduodant žvynelinę, ypač Afrikoje, kur ši liga yra endeminė. Todėl laukiniams atrajotojams taip pat turėtų būti taikomos tam tikros prevencinės priemonės. Kadangi Sąjungos teisės aktuose konkretesnių taisyklių nenustatyta, šioms reikmėms reikėtų taikyti atitinkamus tarptautinius standartus, nustatytus OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekse (8);

(12)

kadangi Bulgarija paprašė, kad išimties tvarka nebūtų draudžiama išvežti galvijus iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir priežiūros zonų ribų, tiesiogiai skersti, o tokia išimtis numatyta OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 11.11.5 straipsnyje, tikslinga tam tikromis sąlygomis leisti išvežti tokias siuntas;

(13)

taip pat negalima atmesti galimybės, kad žvynelinė gali būti perduodama per galvijų spermą ir embrionus. Todėl reikėtų nustatyti tam tikras su šiomis prekėmis susijusias apsaugos priemones. Kadangi Sąjungos lygmens standartų nėra, šioms reikmėms taip pat reikėtų taikyti EFSA mokslinę nuomonę dėl žvynelinės ir atitinkamas OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso rekomendacijas;

(14)

remiantis EFSA moksline nuomone dėl žvynelinės, bandymais įrodyta, kad žvynelinės virusas gali būti perduodamas per spermą, kergiant gyvūnus natūraliai arba apvaisinant dirbtinai, ir iš bandomųjų užkrėstų bulių spermos galima išskirti žvynelinės virusą. Todėl reikėtų uždrausti rinkti ir naudoti apribojimų taikymo zonos kilmės galvijų spermą;

(15)

OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 4.7.14 straipsnyje nurodyta, kad remiantis Tarptautinės embrionų perkėlimo tarnybos parengtu vadovu žvynelinė priskiriama 4 kategorijos ligoms arba užkratams, t. y. ligoms arba užkratams, „dėl kurių tyrimai atlikti arba atliekami, ir tai reiškia, kad dar nėra galimybių padaryti išvadų dėl perdavimo rizikos lygio, arba kad perkeliant embrionus vis dėlto gali kilti pakankama rizika, net jei embrionai nuo paėmimo iki perkėlimo tvarkyti tinkamai, remiantis minėtuoju vadovu“. Todėl reikėtų uždrausti rinkti ir naudoti apribojimų taikymo zonos kilmės galvijų embrionus;

(16)

nėra mokslinių ar bandymais patvirtintų įrodymų, kad žvynelinės virusas galėtų būti perduodamas žvynelinei imlių rūšių gyvūnams per šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ar mėsos produktus. EFSA mokslinėje nuomonėje dėl žvynelinės nurodyta, kad žvynelinės virusas gali išlikti mėsoje nenustatytą laikotarpį, tačiau dėl Sąjungoje galiojančio draudimo šerti atrajotojus atrajotojų baltymais nėra tikėtina, kad mėsoje esantis žvynelinės virusas būtų perduodamas oraliniu būdu. Siekiant išvengti bet kokios žvynelinės plitimo rizikos, apribojimų taikymo zonos, kuri nustatoma šio sprendimo priede, kilmės galvijų šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus turėtų būti leidžiama tiekti rinkai tik jei ta šviežia mėsa yra galvijų, laikytų neužkrėstuose ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir priežiūros zonų ribų. Tokia mėsa turėtų būti tiekiama rinkai tik Bulgarijos teritorijoje;

(17)

be to, tam tikromis sąlygomis turėtų būti leidžiama išvežti gyvūnų, laikytų ir paskerstų už apribojimų taikymo zonos ribų, šviežios mėsos ir tokios mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (9) I priedo 7.1 punkte, ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.9 punkte, kurie buvo apdoroti vienu iš būdų, nustatytų Komisijos sprendimo 2007/777/EB (10) II priedo 4 dalyje, perdirbtų įmonėse, esančiose apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir priežiūros zonų ribų, siuntas;

(18)

gyvūnams šerti naudojamas priešpienis, pienas ir pieno produktai gali turėti didelio poveikio žvynelinės plitimui, visų pirma tais atvejais, jei priešpienis, pienas ir pieno produktai nepakankamai termiškai apdoroti ar raugti, kad žvynelinės virusas taptų nebeaktyvus;

(19)

savo mokslinėje nuomonėje dėl gyvūnų sveikatos rizikos, kylančios šeriant gyvūnus visiškai paruoštais vartoti pieno produktais jų papildomai neapdorojus (11), EFSA nurodo konkretesnius metodus, kuriais galima sumažinti žvynelinės plitimo per pieną ir pieno produktus riziką. Todėl tam tikromis sąlygomis turėtų būti leidžiama tiekti rinkai gyvūnų, laikytų apribojimų taikymo zonoje, pieną ir pieno produktus, skirtus žmonėms vartoti, ir išvežti jų siuntas;

(20)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (12) nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 (13) įgyvendinimo taisyklės, kaip antai šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių saugaus perdirbimo reikalavimai. Siekiant neleisti plisti žvynelinei, turėtų būti draudžiama tiekti rinkai neperdirbtus šalutinius gyvūninius produktus. Kai šiame sprendime kalbama apie perdirbtus šalutinius gyvūninius produktus, turimi omenyje Reglamente (ES) Nr. 142/2011 nustatyti gyvūnų sveikatos standartai;

(21)

Direktyvos 92/119/EEB 19 straipsnyje numatyta, kad žvynelinės protrūkio atveju gyvūnus galima vakcinuoti nuo šios ligos. Bulgarija neatmetė galimybės vykdyti skubią vakcinaciją nuo žvynelinės. Rizika, kad ši liga išplis nuo vakcinuotų gyvūnų ir jų produktų, skiriasi nuo nevakcinuotų ir galbūt inkubacijos laikotarpyje esančių gyvūnų keliamos rizikos. Todėl būtina nustatyti vakcinuotų galvijų perkėlimo ir iš tokių gyvūnų gautų produktų tiekimo rinkai sąlygas;

(22)

mokslinių žinių apie žvynelinę nepakanka. vakcinuoti galvijai yra apsaugoti nuo klinikinių šios ligos požymių, bet nebūtinai apsaugoti nuo infekcijos ir ne visi vakcinuoti gyvūnai įgyja apsauginį imunitetą. Todėl tokius galvijus praėjus bent 28 dienoms po vakcinacijos turėtų būti leidžiama vežti tiesiai į Bulgarijos teritorijoje esančias skerdyklas iš karto skersti;

(23)

taigi, šviežia mėsa ir jos pusgaminiai bei mėsos produktai, apdoroti konkrečiai nenurodytu būdu, gali kelti didelę žvynelinės plitimo riziką. Todėl tikslinga apriboti galvijų ir žvynelinei imlių laukinių atrajotojų šviežios mėsos ir jos pusgaminių bei mėsos produktų tiekimą rinkai Bulgarijos teritorijoje, su sąlyga, kad tokios prekės yra pažymėtos specialiu ženklu, kuris negali būti ovalus ir kurio negalima supainioti su šviežios mėsos sveikumo ženklu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004 (14) I priedo I skirsnio III skyriuje, ir mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, kurie pagaminti iš galvijienos arba kurių sudėtyje jos yra, identifikavimo ženklu, nustatytu Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnyje;

(24)

mėsos produktus apdorojus konkrečiai nurodytu būdu hermetiškai užsandarintoje talpykloje pasiekiant ne mažesnę kaip trys Fo vertę, o pieną ir pieno produktus apdorojus Tarybos direktyvos 2003/85/EB (15) IX priedo A dalies 1.1–1.5 punktuose apibūdintu būdu, žvynelinės virusas tokiuose žmonėms vartoti skirtuose produktuose yra pakankamai nukenksminamas, todėl tokius mėsos produktus ir tokį pieną ir pieno produktus turėtų būti leidžiama tiekti rinkai visoje Bulgarijos teritorijoje ir kitose valstybėse narėse ir siųsti į trečiąsias šalis;

(25)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

galvijus ir nelaisvėje laikomus laukinius atrajotojus;

b)

galvijų spermą, kiaušialąstes ir embrionus.

a)

šviežią mėsą ir jos pusgaminius ir mėsos produktus;

b)

galvijų priešpienį, pieną ir pieno produktus;

c)

žaliamines odas, išskyrus apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 142/2011 I priedo 28 ir 29 punktuose;

d)

neperdirbtus šalutinius gyvūninius produktus, išskyrus skirtus ir siunčiamus oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai šalinti arba perdirbti Bulgarijos teritorijoje esančioje patvirtintoje įmonėje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

a)

gyvūnai nuo gimimo arba pastarąsias 28 dienas buvo laikomi ūkyje, kuriame per tą laikotarpį oficialiai nepranešta apie nė vieną žvynelinės atvejį;

b)

gyvūnai juos kraunant kliniškai patikrinti ir nenustatyta jokių klinikinių žvynelinės požymių;

c)

gyvūnai vežami tiesiai į skerdyklą iš karto skersti, nesustojant ar jų neiškraunant;

d)

skerdykla yra kompetentingos institucijos paskirta šiam tikslui;

e)

už vežimą atsakinga kompetentinga institucija privalo iš anksto informuoti už skerdyklą atsakingą kompetentingą instituciją apie ketinimą išvežti gyvūnus, o ši praneša už vežimą atsakingai kompetentingai institucijai apie jų atvežimą;

f)

atvežti į skerdyklą gyvūnai laikomi ir skerdžiami atskirai nuo kitų gyvūnų per mažiau nei 36 valandas;

g)

gyvūnai, kuriuos ketinama perkelti:

a)

prieš pakraunant šiuos gyvūnus ir juos iškrovus transporto priemonės tinkamai išvalomos ir dezinfekuojamos pagal 9 straipsnį;

b)

prieš vežimą ir vežant gyvūnus jie apsaugomi nuo užraktus pernešančių vabzdžių.

a)

laikytų ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje, kuriems netaikyti apribojimai pagal Direktyvą 92/119/EEB, arba

b)

paskerstų arba sumedžiotų iki 2016 m. balandžio 13 d., arba

c)

nurodytų 4 straipsnio 1 dalyje.

a)

laikytų ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje, kuriems netaikomi apribojimai pagal Direktyvą 92/119/EEB,

b)

paskerstų arba sumedžiotų iki 2016 m. balandžio 13 d., arba

c)

nurodytų 4 straipsnio 1 dalyje, arba

d)

laikytų ir paskerstų už apribojimų taikymo zonos ribų.

a)

šviežiai mėsai ženklinti skirtu sveikumo ženklu, nustatytu Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje;

b)

mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, kurie pagaminti iš galvijienos arba kurių sudėtyje jos yra, identifikavimo ženklu, nustatytu Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnyje.