23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/36

(1)

2010 m. gegužės 6 d. Komisija patvirtino sanavimo pagalbą Centrinei Kofino skerdyklai (toliau – įmonė CKS), kurią sudarė valstybės garantija 1,6 mln. EUR paskolai (2).

(2)

2010 m. lapkričio 3 d. raštu Kipras pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį pranešė apie įmonės CKS restruktūrizavimo planą.

(3)

2010 m. gruodžio 7 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos; Kipro valdžios institucijos ją pateikė 2011 m. sausio 10 d.2011 m. sausio 20 d. Komisija gavo įmonės CKS konkurentės „Cypra Ltd.“ (toliau – įmonė „Cypra“) skundą.

(4)

2011 m. vasario 7 d. raštu Komisija kreipėsi į Kiprą ir pakvietė pateikti pastabas dėl skundo pateikėjos išdėstytų kaltinimų bei paprašė papildomos informacijos apie restruktūrizavimo planą. Kipras savo pastabas pateikė 2011 m. kovo 4 d.

(5)

2011 m. vasario 16 d. Komisija skundo pateikėjai perdavė prašymą pateikti papildomos informacijos. Įmonė „Cypra“ atsakė 2011 m. kovo 2 d.

(6)

2011 m. balandžio 26 d. raštu Komisija informavo Kiprą, kad 2011 m. balandžio 20 d. dėl šios restruktūrizavimo pagalbos nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Komisija taip pat informavo Kiprą, kad nusprendė ištirti keletą pagalbos gavėjai esą skirtų pagalbos priemonių. Šias pagalbos priemones sudarė: i) tai, kad valstybė nuolat toleravo vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, ii) Savivaldybių sąjungos 512 850 EUR paskola, iii) įtariama su Vyriausybės užtikrintomis obligacijomis susijusi pagalba ir iv) tai, kad savivaldybės perėmė esamus darbuotojus ir su jais susijusius pensijų įsipareigojimus.

(7)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl pagalbos.

(8)

2011 m. gegužės 25 d. raštu Kipro valdžios institucijos paprašė pastabų pateikimo terminą pratęsti vienam mėnesiui. 2011 m. birželio 7 d. Komisijos raštu šį terminą leista pratęsti.

(9)

Kipro valdžios institucijos pastabas dėl Komisijos sprendimo pateikė 2011 m. birželio 24 d. raštu.

(10)

Komisija taip pat gavo suinteresuotųjų šalių, būtent įmonių „Cypra“, „A&A Sfagia Ltd.“, Kipro kiaulių augintojų asociacijos ir ketvirtos suinteresuotosios šalies, prašiusios pateiktą informaciją laikyti konfidencialia, pastabas. Komisija iš suinteresuotųjų šalių gautas pastabas perdavė Kipro valdžios institucijoms ir joms suteikė galimybę į jas atsakyti; Kipras pastabas pateikė 2011 m. lapkričio 8 d. raštu.

(11)

2012 m. kovo 1 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos; Kipro valdžios institucijos ją pateikė 2012 m. kovo 30 d. raštu.

(12)

2012 m. spalio 24 d. raštu Komisija paprašė pateikti išsamesnius paaiškinimus ir atnaujintą informaciją. Kipro valdžios institucijos atsakymą pateikė 2012 m. lapkričio 26 d.

(13)

2013 m. gegužės 14 d. Kipro valdžios institucijos pateikė išsamesnę informaciją ir paaiškinimus.

(14)

Pranešimas teiktas dėl restruktūrizavimo pagalbos įmonei CKS. Tačiau Komisijos tyrimo dalykas buvo išplėstas, į jį įtrauktos kitos pagalbos gavėjai esą skirtos pagalbos priemonės.

(15)

Pasak Kipro valdžios institucijų, restruktūrizavimo pagalba būtų suteikta pagalbos gavėjai tik Komisijai ją patvirtinus. Pradinė pagalbos suma, apie kurią pranešta 2010 m. lapkričio mėn., buvo 15 mln. EUR. Tačiau 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete Kipro valdžios institucijos nurodė 17,8 mln. EUR pagalbos sumą, kuri apėmė padidėjusias restruktūrizavimo sąnaudas.

(16)

Šios pagalbos gavėja yra įmonė CKS. Įmonė CKS įsteigta 1981 m. kaip valstybės komunalinė įmonė, kurios paskirtis – tenkinti tam tikrų Nikosijos, Limasolio ir Larnakos apygardų savivaldybių poreikius. 2003 m. priėmus 2003 m. Įstatymą Nr. 26(I), atitinkama reglamentavimo sistema liberalizuota (4). Šiuo įstatymu reglamentuojama centrinių skerdyklų, tokių kaip CKS, struktūra, veiklos organizavimas ir funkcijos. Pagal šį įstatymą tokių organizacijų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas negali būti nei įprastų priverstinio vykdymo arba arešto procedūrų, nei kitų procedūrų, kurios būtų vykdomos toms organizacijoms iškėlus bylą, objektas. 2010 m. (t. y. tuo metu, kai pranešta apie restruktūrizavimo pagalbą) įmonė CKS užėmė maždaug 30,7 % Kipro rinkos dalies (5). 2012 m. lapkričio mėn. duomenimis, ši dalis sumažėjo iki maždaug 26,5 % Kipro valdžios institucijos patvirtino, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto leidžiančią nukrypti nuostatą įmonė CKS veikia pagalbos regionams kriterijus atitinkančioje vietovėje.

(17)

Pagal Kipro įstatymus bankroto procedūras galima taikyti tik privatinės teisės reglamentuojamoms įmonėms, nes atitinkamos Įmonių įstatymo nuostatos taikomos tik privatinės teisės reglamentuojamoms įmonėms. Vadinasi, valstybės komunalinėms įmonėms bankroto procedūros taikyti negalima.

(18)

Remiantis pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, 2009 m. pabaigoje įmonės CKS trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė apie 19,4 mln. EUR, o susikaupę nuostoliai siekė apie 28,6 mln. EUR. Iki 2012 m. pabaigos trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo 30 mln. EUR, o susikaupę nuostoliai padidėjo iki beveik 40 mln. EUR.

(19)

Tuo metu, kai buvo pranešta apie restruktūrizavimą, įmonėje CKS dirbo 110 darbuotojų, 22 iš jų turėjo valstybės tarnautojo statusą, o likusieji buvo padieniai darbininkai. 2009 m. įmonės apyvarta sudarė apie 5 mln. EUR. 2012 m. apyvarta sumažėjo iki maždaug 3,6 mln. EUR. Nepaisant mažos apyvartos, įmonės negalima laikyti MVĮ pagal Komisijos rekomendaciją dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (6), nes daugiau kaip 25 % balsavimo teisių (pagal Rekomendacijos priedo 3 straipsnio 4 dalį) valdo viešojo sektoriaus institucija. Visa įmonė CKS priklauso valstybei, o visus įmonės direktorių valdybos narius skiria dalyvaujančios vietos valdžios institucijos.

(20)

Kaip paaiškinta 2010 m. gegužės 6 d. Komisijos sprendime dėl sanavimo pagalbos įmonei CKS (byla Nr. N 60/10), įmonė CKS gavo sanavimo pagalbą, nes esama forma toliau veikti nebegalėjo. Kipro valdžios institucijos pažymėjo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios susiklostė tokia įmonės CKS finansinė būklė, yra tai, kad įmonė CKS, kitaip negu jos pagrindiniai konkurentai, yra valstybės komunalinė įmonė. Dėl to ji yra nelanksti (sprendimų priėmimo ir ryšių su personalu aspektais), patiria dideles darbo sąnaudas, joje stinga įmonės kultūros. Kadangi rinka buvo liberalizuota ir joje pradėjo veikti naujos privačios skerdyklos, dėl pirmiau minėtų priežasčių įmonės CKS rinkos dalys mažėjo, vėliau ėmė kauptis skolos.

(21)

Komisija savo sprendime byloje Nr. N 60/10 pripažino, kad įmonė CKS yra sunkumų patirianti įmonė. Ši išvada patvirtinta ir 2006–2009 m. įmonės metinėmis ataskaitomis. Iš ataskaitų matyti, kad įmonė savo pajamomis negalėjo padengti einamųjų išlaidų daugiausia dėl didelių darbo sąnaudų. Dėl to įmonė negalėjo sumokėti paskolos įmokų ir įvykdyti kitų įsipareigojimų. Įmonei CKS buvo būdingi šie sunkumų patiriančios įmonės požymiai: didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjantys pertekliniai pajėgumai, mažėjantis grynųjų pinigų srautas, auganti skola ir mažėjanti grynoji turto vertė. 2010 m. gegužės 6 d. sprendime Komisija taip pat nustatė, kad įmonė CKS nebegali atsigauti naudodamasi savo pačios ištekliais, nes jos lėšos ir turtas sparčiai senka, o lėšų iš rinkos šaltinių ji gauti negali.

(22)

Nuo to laiko tęsiasi neigiama įmonės CKS ekonominės plėtros tendencija. 2012 m. apyvarta smuktelėjo iki maždaug 3,6 mln. EUR, o susikaupę nuostoliai, kartu ir neigiamas nuosavas kapitalas, pasiekė beveik 40 mln. EUR.

(23)

Iki 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės CKS pradelsta skola Kipro paskolų komisarui išaugo iki maždaug 11 mln. EUR, pradelsti mokėjimai socialinio draudimo ir mokesčių institucijoms pasiekė apie 8,7 mln. EUR, o veterinarijos sąnaudos – apie 1,3 mln. EUR.

(24)

Teisinis restruktūrizavimo pagalbos pagrindas yra 2010 m. lapkričio 2 d. Kipro ministrų tarybos sprendimas Nr. 71.196.

(25)

Restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią pranešta iš pradžių ir kurią ketinta suteikti pagalbos gavėjai, sudarė 15 mln. EUR. Ji atitiko 55,6 % visų 26,85 mln. EUR restruktūrizavimo sąnaudų. Likusi 44,4 % dalis turėjo būti finansuojama pačios įmonės CKS įnašais (plg. 26 konstatuojamąją dalį). Tačiau 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete Kipro valdžios institucijos nurodė, kad per tą laiką restruktūrizavimo sąnaudos padidėjo, todėl restruktūrizavimo pagalba taip pat padidės iki 17,772 mln. EUR. Pasak Kipro valdžios institucijų, restruktūrizavimo sąnaudos pasiskirsto taip:

(26)

Pasak Kipro valdžios institucijų, įmonė CKS ketino finansuoti nuosavą įnašą, sudariusi sutartį dėl naujos 5 mln. EUR paskolos ir pardavusi 7 mln. EUR vertės turto. Taip pagalbos gavėjos 12 mln. EUR nuosavas įnašas sudarytų 40,3 % visų patikslintų restruktūrizavimo sąnaudų. Kipro valdžios institucijos pateikė 2013 m. balandžio mėn. atliktą įmonės CKS nekilnojamojo turto įvertinimą, pagal kurį skerdyklos nekilnojamojo turto (žemės, pastatų ir nuomos) vertė siekė apie 8,2 mln. EUR. Tačiau dėl naujos paskolos sutarties sudarymo Kipro valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete pažymėjo, kad galimybę gauti tokią paskolą esamomis ekonominėmis aplinkybėmis reikia laikyti abejotina.

(27)

Restruktūrizavimo planas parengtas 2010 m. spalio mėn.; jis Komisijai nusiųstas kartu su 2010 m. lapkričio 3 d. pranešimu. Teikdamas 2012 m. lapkričio 26 d. atsakymą Kipras pateikė atnaujintas atitinkamas finansines prognozes ir rinkos duomenis. Pradinį restruktūrizavimo planą sudaro šie skirsniai:

(28)

Šiame restruktūrizavimo plano skirsnyje pirmiausia paaiškinta, kaip veikia Kipro skerdyklos. Privačioms skerdykloms leista veikti 2003 m., atsižvelgiant į tai, kad Kipras netrukus įstos į Europos Sąjungą.

(29)

Toliau plane pristatoma mėsos gamybos rinka (gamyba pagal mėsos rūšis – kiaulieną, jautieną, avieną, ožkieną, kainos, kokybė, užimtumas, importas ir eksportas, konkurentai), taip pat mėsos suvartojimas Kipre (vienam gyventojui tenkantis suvartojamas kiekis, importuotų gaminių suvartojimas, suvartojimas pagal prekybos taškus – prekybos centrus, mėsines, viešbučius, restoranus ir kavines, prekybos paruoštais mėsos gaminiais įmones, prekių ženklus, mėsos kokybę). Plane taip pat įvertintos būsimos pasiūlos ir paklausos atitinkamose rinkose perspektyvos.

(30)

Kipro skerdimo rinkoje veikia 5 įmonės. Remiantis planu, 2010 m. pagalbos gavėja užėmė apie 31 % rinkos dalį. Rinką suskirsčius pagal mėsos kategorijas, 2009 m. ir pirmuosius aštuonis 2010 m. mėnesius užimamos rinkos dalys buvo tokios:

(31)

Iš 2012 m. lapkričio 26 d. Kipro valdžios institucijų pateiktos informacijos matyti, kad 2011 m. bendra įmonės CKS rinkos dalis sumažėjo dar labiau, iki 29,3 %, o 2012 m. – iki 26,5 % Rinkoje pradėjus veikti įmonei „Cypra“, ji taip pat prarado monopolinę padėtį galvijų skerdimo srityje, bet šiame segmente vis dar užėmė daugiau kaip 92 % rinkos dalį. Apskritai Kipro gyvūnų skerdimo rinkoje matoma bendra mažėjimo tendencija, 2010 m. rinkoje fiksuotas sąstingis, 2011 m. rinka susitraukė 2 %, o 2012 m. dar labiau – 3,8 %

(32)

2012 m. pabaigoje penkių Kipro rinkoje veikusių skerdyklų vienos dienos skerdimo pajėgumai buvo:

(33)

Iš pateiktų skaičių tikrai matyti, kad per kelerius paskutinius metus įmonės CKS rinkos dalis gerokai sumažėjo. 2005 m. bendra įmonės CKS rinkos dalis vis dar sudarė 68 % 2008 m. ji sumažėjo iki 41 %, o 2012 m. – iki 26,5 % Šiuos pokyčius daugiausia lėmė rinkos liberalizavimas 2003 m. ir tai, kad po liberalizavimo rinkoje pradėjo veikti privačios įmonės.

(34)

Dėl galvijų skerdimo restruktūrizavimo plane daryta prielaida, kad rinkoje ketina pradėti veikti bent du to meto konkurentai („Cypra“ ir „Agioi Trimithias“). Taip pat tvirtinta, kad rinkoje ketina pradėti veikti dar viena įmonė (Kipro galvijų veisėjų organizacija). Ši organizacija kontroliuoja 75 % Kipro galvijų auginimo rinkos. Įmonė „Cypra“ šiame segmente galiausiai pradėjo veikti 2012 m. ir taip pat pripažįsta, kad „Agioi Trimithias“ ir Kipro galvijų veisėjų organizacija taip pat planuoja pradėti veikti galvijų skerdimo rinkoje.

(35)

CKS įsteigta ministro potvarkiu kaip viešųjų paslaugų organizacija, kurios paskirtis – teikti paslaugas kelioms savivaldybėms, įskaitant didžiuosius Kipro miestus, o šios turėjo išlaikyti skerdyklos infrastruktūrą. Direktorių valdybą sudaro 15 narių (6 merai, 5 savivaldybių tarybų nariai ir 4 Bendruomenių sąjungos atstovai).

(36)

Kaip jau paaiškinta, įmonės konkurencinė padėtis ėmė blogėti, 2003 m. liberalizavus rinką. Pasak Kipro valdžios institucijų, pagrindiniai veiksniai, dėl kurių susiklostė tokia įmonės padėtis, buvo šie:

(37)

Įmonės vadovybė bandė spręsti kai kurias iš šių problemų ir pasiekė kai kurių teigiamų rezultatų. Tačiau dėl įmonės rinkos dalies mažėjimo nuostoliai ilgainiui didėjo.

(38)

Plane pateikta Centrinės Kofino skerdyklos SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė. Tvirtinama, kad stipriosios jos sritys yra didelis gamybos pajėgumas, praktinė patirtis bei tradicijos ir atitiktis ES reglamentams. Silpnosios sritys yra didelės gamybos sąnaudos, priklausomybė nuo vienos veiklos srities, paslaugų kultūros stoka, klientų pasitikėjimo skerdimo planais praradimas. Be to, įmonės veikla ir darbo santykiai yra nepakankamai lankstūs. Jeigu įmonė veiktų kaip privati, dalyvaujant privatiems investuotojams, atitinkamus sprendimus priimtų direktorių valdyba ir įmonės visuotinis susirinkimas. Be to, įmonės darbuotojai turi valstybės tarnautojo statusą, todėl juos atleisti yra itin sudėtinga ir brangu.

(39)

Prie grėsmių priskirta: naujų rinkos dalyvių atsiradimas, numatomas mėsos importo iš kitų ES valstybių narių padidėjimas, nes importuotų gaminių kainos mažesnės, o kokybė geresnė, ir dėl to sumažėsiantis Kipro skerdyklų skaičius, gyvulių veisėjų veiklos mažėjimas Kipre ir didelės gamybos sąnaudos. Plane prie galimybių priskirta galimybė nuomoti gamybos linijas trečiosioms įmonėms, įmonės finansinės būklės pagerinimas pardavus nekilnojamąjį turtą, taip pat bendradarbiavimas su stambiaisiais rinkos dalyviais.

(40)

Iš pradžių įvertinta, kad visos įmonės restruktūrizavimo sąnaudos sudarys maždaug 27 mln. EUR. 55,6 % šios sumos būtų skyrusi valstybė, įmonė būtų padengusi likusią 44,4 % (12 mln. EUR) dalį. Tačiau, kaip paaiškinta 25 konstatuojamojoje dalyje, Kipro valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete nurodė, kad restruktūrizavimo sąnaudos per tą laiką padidėjo iki maždaug 29,8 mln. EUR, bet įmonės CKS įnašas išliks toks pat.

(41)

Įmonės CKS nuosavas įnašas bus sudarytas: i) pardavus nekilnojamąjį turtą (7 mln. EUR). Pasak Kipro valdžios institucijų tam valstybės pagalba nebūtų naudojama, nes kainą pagal rinkos vertę apskaičiuos nepriklausomas vertintojas; ii) sudarius naują paskolos sutartį (5 mln. EUR). Tačiau Kipro valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete taip pat pripažino, kad galimybę gauti tokią paskolą dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis reikia laikyti abejotina.

(42)

Plane numatytos šios restruktūrizavimo priemonės:

(43)

Siekiant padidinti įmonės lankstumą visose srityse, restruktūrizavimo plane siūloma įmonę CKS pertvarkyti į privatinės teisės reglamentuojamą įmonę. Tikimasi, kad taip padidės įmonės lankstumas priimant sprendimus. Tai taip pat turėtų padidinti privačių investuotojų susidomėjimą, privatūs investuotojai galėtų tapti įmonės akcininkais. Galiausiai, pakeitus darbuotojų statusą, juos bus lengviau samdyti ir atleisti.

(44)

Restruktūrizavimo plane numatyta apmokėti visas įmonės skolas Socialinio draudimo fondui (2012 m. pabaigos duomenimis 6,14 mln. EUR) ir Vidaus pajamų skyriui (2012 m. pabaigos duomenimis 3,646 mln. EUR). Įmonė taip pat grąžins 13,306 mln. EUR skolas, kurių terminas sukako (įskaitant jau patvirtintą 1,6 mln. EUR sanavimo paskolą). Apskaičiuota, kad visos šios priemonės sąnaudos sudaro maždaug 23,1 mln. EUR. Be to, Kipro valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete patvirtino, kad po restruktūrizavimo bus laipsniškai įvykdyti neįvykdyti įsipareigojimai Veterinarijos tarnybai.

(45)

Plane numatyta visus valstybės tarnautojo statusą turinčius darbuotojus perkelti į savivaldybes, o likusius darbuotojus atleisti. Tada nauju statusu veikianti įmonė savo darbuotojus pakeis naujais. Naujieji darbuotojai bus samdomi naujomis atlyginimų ir pensijų schemų sąlygomis. Įmonė taip pat turės išteklių užsakyti paslaugas, kai jų reikės. Numatyta, kad po įmonės restruktūrizavimo personalą sudarys tik 9 vadovaujamosios ir 67 darbuotojų ir (arba) darbininkų pareigybės. Visų atitinkamų įmonės CKS priemonių sąnaudos sudarys 6,68 mln. EUR, jos susidės iš kompensacijos darbuotojams (3,34 mln. EUR) ir išmokų pagal teises į pensiją (3,34 mln. EUR) sąnaudų. Numatyta, kad įgyvendinus planą, atlyginimų sąnaudos iš esmės sumažės.

(46)

Plane siūlomos šios kompensacinės priemonės:

(47)

Pasak Kipro valdžios institucijų, įmonei CKS būtų neįmanoma sumažinti savo pajėgumus. Taip yra todėl, kad įmonė CKS teturi po vieną gamybos liniją kiekvienos rūšies gyvūnams. Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad atitinkamų mechanizmų pardavimas, kad sumažėtų pajėgumas, prilygtų įmonės CKS veiklos nutraukimui atitinkamame rinkos segmente.

(48)

Pasak Kipro valdžios institucijų, restruktūrizavimo pagalbą galima suteikti tik po to, kai ją patvirtins Komisija.

(49)

Kipro valdžios institucijos įsipareigojo teikti reguliarias išsamias restruktūrizavimo plano įgyvendinimo ataskaitas.

(50)

2011 m. sausio 20 d. įmonės CKS konkurentė „Cypra“ pateikė skundą. „Cypra“ yra privati įmonė, pradėjusi veikti Kipro skerdimo rinkoje 2006 m. Tuo metu, kai pateikė skundą, įmonė „Cypra“ užėmė didžiausią dalį kiaulių skerdimo rinkoje (71 %), taip pat visoje Kipro skerdimo rinkoje (57 %).

(51)

Skunde teigiama, kad pagalbos gavėja neseniai naudojosi įvairia pagalba. Tiksliau, skunde tvirtinta, kad įmonė CKS gavo pagalbą, kurią sudarė:

(52)

Skundo pateikėja baigdama pažymi, kad suteikus restruktūrizavimo pagalbą bus iškraipoma konkurencija, nes pagalbos gavėja ankstesniais metais pastoviai naudojosi Kipro valstybės suteikta pagalba.

(53)

Komisijos nuomone, neatrodė, kad keičiant įmonės CKS sklypo užstatymo ir planavimo zonos paskirtį būtų buvę perduoti valstybiniai ištekliai, o sanavimo pagalbą Komisija jau patikrino. Todėl Komisija suteikė Kipro valdžios institucijoms galimybę pateikti savo pastabas dėl kaltinimų, jog buvo teikiama 51 konstatuojamosios dalies a ir c punktuose nurodyta pagalba.

(54)

2011 m. kovo 4 d. atsakyme Kipro valdžios institucijos nepateikė pakankamai informacijos, kad nuolatinis vėlavimo sumokėti mokėtinas sumas toleravimas nėra valstybės pagalba. Dėl 512 850 EUR paskolos Kipro valdžios institucijos nurodė, kad Kipro valstybės pagalbos komisarui priėmus neigiamą nuomonę, įmonė CKS grąžino paskolą Savivaldybių sąjungai su palūkanomis, perduodama žemės nuosavybės teisę.

(55)

2011 m. balandžio 20 d. sprendimu Komisija nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Tiksliau, Komisija padarė išvadą, kad restruktūrizavimo pagalba prima facie atitinka visas 107 straipsnio 1 dalies sąlygas. Taip pat nustatyta, jog yra požymių, kad galėjo būti suteikta kita pagalba, kurią sudarė: i) tai, kad valstybė nuolat toleravo vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, ii) 512 850 EUR Savivaldybių sąjungos paskola, iii) įtariama su Vyriausybės užtikrintomis obligacijomis susijusi pagalba ir iv) tai, kad savivaldybės perėmė esamus darbuotojus ir su jais susijusius pensijos įsipareigojimus.

(56)

2011 m. birželio 24 d. raštu Kipro valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimo. Kipro valdžios institucijų argumentai išdėstyti tolesniuose punktuose.

(57)

Kipro valdžios institucijos savo atsakyme tvirtina, kad keleto valdžios institucijų, t. y. Vidaus pajamų departamento ir Socialinio draudimo departamento, pastangomis teismas anksčiau priėmė sprendimus, kuriais nurodė įmonei CKS grąžinti skolas atitinkamoms institucijoms. Tačiau remiantis 2003 m. Įstatymo Nr. 26(I) 18 straipsniu, viešųjų skerdyklų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas negali būti nei įprastų priverstinio vykdymo arba arešto procedūrų, nei kitų procedūrų, kurios būtų vykdomos toms organizacijoms iškėlus bylą, objektas. Todėl pagal dabartinę reglamentavimo tvarką teismo sprendimų dėl įmonės CKS negalima priversti vykdyti.

(58)

Taip pat nurodoma, jog atsižvelgdamos į tai, kad teismo sprendimų dėl įmonės CKS negalima priversti vykdyti, ir tai, kad vyksta restruktūrizavimo procesas, valdžios institucijos nesiims tolesnių priemonių tol, kol restruktūrizavimo procesas nebus baigtas. Be to, pažymima, kad jokiu kitokiu aptariamų skolų išieškojimo būdu jokių sumų susigrąžinti nepavyktų. Kipro valdžios institucijos baigdamos pažymi, kad jų sprendimas suteikti įmonei CKS restruktūrizavimo pagalbą yra Vyriausybės ketinimo spręsti CKS skolų Vyriausybės departamentams klausimą įrodymas.

(59)

Kipro valdžios institucijos pripažįsta, kad Savivaldybių sąjunga 2007 m. gruodžio mėn. įmonei CKS suteikė 512 850 EUR paskolą. Pateikus skundą, Kipro valstybės pagalbos komisaras priėmė sprendimą, kad šios sumos skyrimą reikėtų laikyti neteisėta veiklos pagalba, kuri buvo suteikta apie ją prieš tai nepranešus Europos Komisijai. Kipro valdžios institucijos priduria, kad įmonė CKS šią sumą 2010 m. sausio 15 d. grąžino Savivaldybių sąjungai su palūkanomis, perleisdama 580 000 EUR vertės žemės nuosavybės teises. Žemę įvertino Žemės registro ir stebėjimo departamentas, laikomas oficialiu valstybės vertintoju. Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad 67 150 EUR palūkanos atitinka 6,12 % metinę palūkanų normą, jei atsižvelgiama ir į metinę kapitalizaciją. Pasak Kipro valdžios institucijų, ši palūkanų norma nėra mažesnė už aptariamuoju laikotarpiu nekilnojamuoju turtu užtikrintoms paskoloms taikytas rinkos palūkanų normas.

(60)

Kipro valdžios institucijos pakartoja, kad aptariamosios obligacijos išleistos 1985 m. su valstybės garantija, o 1992 ir 1999 m., remiantis Parlamento patvirtintu įstatymu, išleistos pakartotinai. 2007 m. liepos 9 d. Nikosijos regioninis teismas nurodė, kad valstybė, kaip garantas, sumokėtų skolą vienam iš obligacijų savininkų. Po šio teismo sprendimo Vyriausybė turėjo grąžinti atitinkamas sumas, įskaitant palūkanas. Valstybė neteikė įmonei CKS jokių priešieškinių, todėl ieškiniai nebuvo atšaukti.

(61)

Dėl darbuotojų perdavimo savivaldybėms Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad buvo perkelta tik 19 darbuotojų. Į pensijų išmokas šiems asmenims jau atsižvelgta apskaičiuojant restruktūrizavimo sąnaudas – remiantis restruktūrizavimo planu, jos sudarytų 1,4 mln. EUR. 13 savivaldybių sutiko pasamdyti 15 iš 19 nuolatinių įmonės CKS darbuotojų, taip patenkindamos savo pačių darbuotojų poreikius. Po šio susitarimo Vidaus reikalų ministerija ir Finansų ministerija tose savivaldybėse neleistų kurti naujų arba papildomų darbo vietų.

(62)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, susitarta, kad visi nuolatiniai įmonės CKS darbuotojai bus perduoti su tokia pačia pareigybe ir atlyginimu, kokie anksčiau buvo įmonėje CKS. Dėl to susitarta, kad savivaldybės, kurios perims buvusius įmonės CKS darbuotojus, mokės pradinį naujai pasamdyto darbuotojo atlyginimą atitinkančią atlyginimo dalį, o valstybė padengs atlyginimų skirtumą. Šias sumas valstybė skirs laikotarpiu nuo perdavimo iki kiekvieno darbuotojo karjeros pabaigos. Apskaičiuota, kad ši suma už 15 įmonės CKS darbuotojų sudaro apie 3,4 mln. EUR. Pasak Kipro valdžios institucijų, ši suma nėra išlaidos, kurias turėtų padengti įmonė CKS, dėl to nėra įtraukta į restruktūrizavimo sąnaudas. Tai tipinė tokiomis aplinkybėmis taikoma praktika. Kipro valdžios institucijos baigdamos pažymi, kad dėl šios priežasties priemonė nėra atrankaus pobūdžio, todėl neatitinka vienos iš valstybės pagalbos buvimo sąlygų. Tačiau Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad net jei ją reikėtų laikyti valstybės pagalba, tai būtų socialinio pobūdžio pagalba, platesnė už pagalbos gavėjo interesus. Gairėse nurodyta, kad Komisijos požiūris į tokią pagalbą yra teigiamas.

(63)

Dėl restruktūrizavimo plane pateiktos prognozės, kad skerdyklų rinka pagal visus tris scenarijus (geriausio atvejo, blogiausio atvejo ir tarpinį) padidės 2 %, Kipro valdžios institucijos pažymi, kad ši procentinė dalis atitinka vidutinį metinį skerdimų skaičiaus Kipre didėjimą 1998–2008 m. Tokią pačią ateinančių 5 metų laikotarpio prognozę pateikė įmonės CKS vadovybė. Jeigu augimo tempas sumažėtų 0,5 %, įmonės CKS pelnas sumažėtų 500 000 EUR, tačiau pagalbos gavėja pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui vis tiek gautų pelno.

(64)

Dėl darbuotojų perdavimo savivaldybėms sąnaudų Kipro valdžios institucijos pakartoja, kad perduota tik 19 asmenų, o dauguma perteklinių darbuotojų bus atleisti.

(65)

Komisija 2011 m. balandžio 20 d. sprendime pažymėjo abejojanti įmonės CKS galimybe sudaryti paskolų sutartis su finansų įstaigomis. Kipro valdžios institucijos dėl šio aspekto tvirtina, kad įmonė CKS yra sudariusi paskolų sutartis su komerciniais bankais ir paskolas grąžina įprasta tvarka, nevėluodama. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip paaiškinta pirmiau, pagal atitinkamus teisės aktus įmonės CKS turtas negali būti įprastų priverstinio vykdymo ir arešto procedūrų objektas, paskolų sutartys su bankais yra užtikrintos valstybės garantijomis. Kipro valdžios institucijos priduria, kad įmonę restruktūrizavus ir pakeitus jos teisinį statusą, padėtis pasikeis. Ateityje paskolas rinkos sąlygomis bus galima gauti, naudojantis įmonės turtu, įskaitant maždaug 7 mln. EUR vertės nekilnojamąjį turtą. Dėl įmonės CKS nekilnojamojo turto vertės Kipro valdžios institucijos pažymi, kad tokią vertę apskaičiavo Vidaus reikalų ministerijos Žemės registro ir stebėjimo departamentas.

(66)

Galiausiai Kipro valdžios institucijos pakartoja, kad įmonės CKS problemos kilo dėl šių priežasčių: a) nepakankamo struktūros ir veiklos lankstumo, b) didelių darbo sąnaudų ir c) didelių skolų. Pagal restruktūrizavimo planą šias priežastis galima pašalinti, pakeitus įmonės teisinį statusą, sumažinus darbo sąnaudas ir įmonės skolas.

(67)

Dėl kompensacinių priemonių Kipro valdžios institucijos pirmiausia pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad įmonė „Cypra“ rinkoje gali įgyti monopolinę padėtį. Pasak Kipro valdžios institucijų, įmonė „Cypra“ Kipro vidaus reikalų, komercijos ir finansų ministerijoms išsiuntė raštą, kuriame pažymėjo, kad užima 71 % kiaulių skerdimo rinkos, kad jos kainos yra 20 % didesnės ir kad klientai, be kitų dalykų, jai pirmenybę teikia dėl geresnės mėsos kokybės. Tai, Kipro valdžios institucijų nuomone, yra įrodymas, kad įmonė „Cypra“ užima dominuojančią padėtį ir jei įmonė CKS nutrauks veiklą, kainos padidės. Kipro valdžios institucijos priduria, kad nors įmonė „Cypra“ nurodė ketinanti per šešis mėnesius pradėti veiklą galvijų skerdimo rinkoje, ji to dar nepadarė. Kipro valdžios institucijos taip pat nurodo, kad įmonė „Cypra“ dar neturi visų reikalingų teritorijų planavimo ir kitokio pobūdžio licencijų, todėl mažai tikėtina, kad per nurodytą laikotarpį galės pradėti veiklą galvijų skerdimo segmente. Remiantis Kipro valdžios institucijų turima informacija, jokia kita įmonė taip pat neketina pradėti veikti šiame segmente.

(68)

Dėl perteklinių pajėgumų Kipro valdžios institucijos pažymi, kad pertekliniai pajėgumai kiaulių skerdimo segmente sudaro 39 % ir kad įmonei „Cypra“ 2006 m. pradėjus veiklą šioje rinkoje, segmento pajėgumas išaugo 32 % Pertekliniai avių ir ožkų skerdimo pajėgumai sudaro 51 %, o pradėjus veikti įmonei „Cypra“, padidėjo 17 % Todėl, pasak Kipro valdžios institucijų, darytina išvada, kad pertekliniai pajėgumai rinkoje atsirado dėl to, kad rinkoje pradėjo veikti įmonė „Cypra“. Kipro valdžios institucijos baigdamos pažymi, kad turint galvoje įmonės CKS finansinę būklę, bet kokie papildomi įmonės CKS veiklos apribojimai neigiamai paveiktų jos gyvybingumą.

(69)

Skundo pateikėja pateikė savo pastabas dėl 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimo 2011 m. liepos 4 d. raštu. Savo rašte įmonė „Cypra“ pakartoja, kad Kipro galvijų veisėjų organizacija ketina steigti skerdyklą.

(70)

Dėl kompensacinių priemonių įmonė „Cypra“ pažymi, kad jeigu restruktūrizavimo pagalbą bus leista teikti ir jeigu įmonės CKS veikloje ims dalyvauti kiaulių veisėjai, bet to dar turint galvoje naujos „A&A“ skerdyklos statybą, kils pavojus jos gyvybingumui. Priežastis – tai, kad gerokai sumažės jos paskerdžiamų kiaulių skaičius. Įmonė „Cypra“ taip pat primena, kad neseniai nemažai investavo, kad padidintų savo pajėgumus. Ji taip pat pridūrė, kad į restruktūrizavimo procesą įtraukta Kipro kiaulių augintojų asociacija (atstovaujanti visiems salos kiaulių veisėjams). Vyriausybė greičiausiai siūlo šiai asociacijai naujosios įmonės, kuri bus sukurta po restruktūrizavimo, akcijų. Pasak įmonės „Cypra“, tai savaime prieštarauja įsipareigojimui trejus metus nesiimti agresyvių veiksmų, siekiant padidinti rinkos dalį. Kalbant apie pajėgumus, trys įmonės – „Cypra“, „A&A“ ir „Trimithias“ – yra pajėgios paskersti daugiau kaip 20 000 kiaulių per savaitę, o paskerdžiama atitinkamai apie 14 000.

(71)

Įmonė „Cypra“ tvirtina, kad prieš patvirtinant pagalbą Kipro valdžios institucijos turėtų įrodyti, kad įmonė CKS galėtų sudaryti sutartį dėl 5 mln. EUR paskolos. Bet kuriuo atveju geriausias sprendimas, pasak skundo pateikėjos, yra uždaryti kiaulių skerdimo gamybos liniją. Dėl to rinkoje jokių trūkumų nekiltų, nes likusios įmonės gali patenkinti šalies poreikius. Įmonė „Cypra“ taip pat pateikia kaltinimus dėl glaudžių dabartinių ir ankstesnių Kipro Vyriausybės narių ryšių su įmonės CKS vadovybe; jeigu jie tęsis, prilygs tolesnei nesąžiningai elgsenai privačių skerdyklų atžvilgiu.

(72)

Dėl valstybės ieškinių įmonei CKS įmonė „Cypra“ tvirtina, kad įmonė CKS surinko 900 000 EUR veterinarinių mokesčių, bet jų valstybei negrąžino. Kalbant apie darbuotojų perdavimą, valstybė sutiko subsidijuoti darbuotojų perdavimo sąnaudas ir visiems darbuotojams, kurie bus perkelti, sumokėti skirtumą tarp naujai paskirtam darbuotojui (savivaldybėje) mokamo atlyginimo ir dabartinio darbuotojų atlyginimo. Be to, darbuotojams, kurie liks naujojoje įmonėje, valstybė subsidijuos 40 % ankstesnio atlyginimo iki jų tarnybos pabaigos, o naujoji įmonė dengs 60 %

(73)

Dėl įmonės nuosavo įnašo įmonė „Cypra“ tvirtina, kad įmonės CKS nekilnojamasis turtas turėtų būti parduodamas laisvoje rinkoje. Atsižvelgdama į tai, kokį nuomos mokestį valstybė yra nustačiusi toje pačioje vietovėje kitai įmonei („Sigan Management Limited“), įmonė „Cypra“ įtaria, kad aptariamos žemės vertė yra daug mažesnė, negu nurodyta restruktūrizavimo plane. Dėl Savivaldybių sąjungos suteiktos 512 850 EUR paskolos įmonė „Cypra“ abejoja, ar paskola buvo grąžinta perdavus žemės nuosavybę.

(74)

Galiausiai skundo pateikėja siūlo, kad ateityje restruktūrizuojant įmonę CKS, galvijų skerdimo linija turėtų būti laikinai išnuomota Kipro galvijų veisėjų organizacijai, avių ir ožkų skerdimo linija laikinai išnuomota tam, kas tuo domėsis, o kiaulių skerdimo linija turėtų būti uždaryta. Kai Kipro galvijų veisėjų organizacija sukurs savo skerdyklą, CKS skerdyklą reikėtų uždaryti, o atitinkamą žemę Vyriausybė turėtų parduoti trečiosioms šalims.

(75)

Pastabas dėl 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimo pateikė keletas kitų trečiųjų šalių.

(76)

Viena konkurentė (įmonė „A&A Slaughterhouses“) tvirtina ką tik baigusi modernizuoti savo gamybos vietą ir šiuo metu galinti patenkinti 35–40 % šalies kiaulių skerdimo poreikių ir 30 % šalies avių ir ožkų skerdimo poreikių. Ji taip pat tvirtina, kad įmonės CKS restruktūrizavimo plane neatsižvelgta į pokyčius, tokius kaip įmonės CKS konkurentų, pavyzdžiui, įmonės „A&A“ arba „Agioi Trimithias“, gamybos linijų restruktūrizavimas. Įmonė tvirtina, kad dėl to pagalbos gavėjos padėtis yra daug blogesnė, negu vaizduojama restruktūrizavimo plane, net vertinant pagal blogiausio atvejo scenarijų. Be to, įmonė „A&A“ teigia, kad Kipro valdžios institucijų argumentas, jog įmonė „Cypra“ gali užimti monopolinę padėtį, jei įmonė CKS sustabdytų vieną iš savo gamybos linijų, yra nepagrįstas, turint galvoje įmonių „A&A“ ir „Agioi Trimithias“ gamybos linijų modernizavimą ir šių įmonių pajėgumus. Įmonės „A&A“ nuomone, siūlomų kompensacinių priemonių negalima priimti. Vienintelė įtikinama kompensacinė priemonė, kurią būtų galima priimti, būtų įmonės CKS kiaulių skerdimo paslaugų nutraukimas. Kartu įmonės CKS valdymą reikėtų patikėti patirties rinkoje turinčių vadovų grupei, įmonės galvijų ir ožkų bei avių skerdimo linijose turėtų likti dirbti tik nedidelis skaičius darbuotojų.

(77)

Viena šalis, prašiusi jos pateiktą informaciją laikyti konfidencialia, tvirtino, kad įmonė CKS deramai vykdo savo įsipareigojimus pagal ES direktyvas atliekų srityje. Tačiau jos konkurentai piktnaudžiavo tuo, kad vietos valdžios institucijos netinkamai įgyvendina ir kontroliuoja atitinkamas ES direktyvas, dėl to tiesiogiai ir netiesiogiai nesąžiningai konkuruoja su įmone CKS, o tai, savo ruožtu, yra viena iš priežasčių, dėl kurių susiklostė įmonės dabartinė finansinė būklė, nes įmonė CKS, kitaip nei jos konkurentai, moka mokesčius už savo atliekų tvarkymą.

(78)

Viena šalis, Kipro kiaulių augintojų asociacija, išreiškė susirūpinimą dėl „kiaulių skerdimo segmente dominuojančios įmonės“, t. y. „Cypra“, „agresyvumo“. Ji tvirtina, kad jeigu įmonė CKS nutrauks veiklą, įmonė „Cypra“ užims monopolinę padėtį bent jau kiaulių skerdimo segmente. Ji taip pat tvirtina, kad galimybė pradėti veikti galvijų skerdimo segmente nėra tikėtina. Asociacija taip pat pažymi, kad kiaulių veisėjai neseniai įkūrė įmonę, kuri šiuo metu kontroliuoja 60 % šalies gamybos. Šiuo metu skerdyklą renkasi klientas (mažmeninės arba didmeninės prekybos mėsa įmonė). Tačiau asociacija pažymi, kad ateityje įmonė galėtų rinktis skerdyklą atsižvelgdama į skerdyklos gyvybingumą, pvz., prašydama pateikti pasiūlymus dėl jos gyvūnų skerdimo. Todėl, atsižvelgiant į Kipro rinkos struktūrą, jokios įmonės gyvybingumo nereikėtų laikyti savaime suprantamu.

(79)

2011 m. lapkričio 8 d. raštu Kipro valdžios institucijos pateikė pastabas dėl trečiųjų šalių pateiktos informacijos.

(80)

Dėl įmonės „A&A“ pastabų Kipro valdžios institucijos tvirtino, kad restruktūrizavimo planas parengtas remiantis jo rengimo metu rinkoje buvusia padėtimi. Plane iš tikrųjų atsižvelgta į „Agioi Trimithias“ ir „Cypra“ skerdyklų veiklą. Įmonė CKS mano, kad naujos „A&A“ skerdyklos atidarymas rinkos sąlygoms reikšmingo poveikio nepadarys. Pažymėta, kad įmonės „A&A“ pastabas lemia tai, kad ji gautų naudos dėl galimo įmonės CKS pasitraukimo iš rinkos. Tačiau jeigu taip nutiktų, įmonė CKS būtų likviduota, o jos turto nepakaktų skoloms padengti. Šiuo atveju valstybė perims įmonės CKS įsipareigojimus ir skerdyklą galės atidaryti kitas privatus veiklos vykdytojas. Kita vertus, pagal restruktūrizavimo planą įmonei CKS suteikiama galimybė pačiai įvykdyti savo įsipareigojimus ir kartu yra galimybių pradėti veikti privatiems investuotojams. Dėl kompensacinių priemonių Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad įmonė „A&A“ nepagrindžia savo pasiūlymų. Šie pasiūlymai ne tik dirbtiniai, bet ir neturi ekonominės prasmės ir bet kuriuo atveju nepadėtų užtikrinti įmonės gyvybingumo. Kipro valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad iš įmonės „A&A“ pateiktos informacijos susidaro įspūdis, jog restruktūrizavimo planas parengtas nekruopščiai. Tačiau įmonė „A&A“, regis, ignoruoja pagrindinius atitinkamų teisės aktų ir paties restruktūrizavimo plano aspektus.

(81)

Dėl įmonės „Cypra“ pastabų Kipro valdžios institucijos teigia, kad kalbant apie monopolijos riziką, kol kas nėra aišku, ar naujos skerdyklos atsidarys. Bet kuriuo atveju valdžios institucijos pirmenybę teiktų priemonėms, kurios leis įmonei CKS tęsti veiklą ir kuriomis bus sulaikoma nuo monopolijų arba oligopolijų kūrimosi. Įmonės CKS restruktūrizavimas padeda to siekti, ypač jeigu įmonė CKS tęs veiklą kiaulių skerdimo segmente. Įmonės „Cypra“ susirūpinimas dėl savo pačios gyvybingumo, regis, daugiau susijęs su tuo, kad vėl atsidarys „A&A“ skerdykla ir įmonė CKS tęs savo veiklą. Kalbant apie tai, kas būtų privatūs investuotojai, Kipro valdžios institucijos pažymi, kad vieni iš galimų investuotojų tikrai galėtų būti Kipro kiaulių augintojų asociacijos nariai. Tačiau tai nereikštų, kad viena iš tokio dalyvavimo sąlygų būtų tai, kad turėtų padidėti įmonės CKS paskerdžiamų kiaulių skaičius arba kad kiaulių veisėjai turėtų būti įmonės CKS klientai.

(82)

Kipro valdžios institucijos atmeta teiginį dėl artimų buvusių ir dabartinių Vyriausybės narių ryšių su įmone CKS ir teigia, kad tokie teiginiai nepagrįsti. Dėl veterinarinių mokesčių nurodo, kad jie grąžinami laipsniškai. Kipro valdžios institucijos kaip pavyzdį pažymi, kad 2008–2011 m. įmonė CKS sumokėjo 479 000 EUR mokesčių. Dėl įmonės CKS nekilnojamojo turto pardavimo Kipro valdžios institucijos pažymi, kad žemę įvertino nepriklausomas vertintojas (Žemės registro ir stebėjimo departamentas) ir kad įmonės „Cypra“ teiginiai taip pat nepagrįsti. Kipro valdžios institucijos pateikė Valstybinio žemės registro ir stebėjimo departamento raštą, kuriame pagrindžiamas kainų skirtumas tarp įmonės „Sigan Management Limited“ mokamo nuomos mokesčio ir įmonės CKS žemės įvertinimo. Galiausiai Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad su įmonės „Cypra“ pasiūlymais negalima sutikti. NET jeigu įmonės CKS restruktūrizavimas nebus užbaigtas, valstybė arba įmonės CKS likvidatorius bus įpareigoti ir turės teisę parduoti arba išnuomoti įmonės turtą privatiems investuotojams arba įmonėms.

(83)

Komisijos prašymu Kipro valdžios institucijos 2012 m. kovo 30 d. ir lapkričio 26 d. raštais pateikė išsamesnius paaiškinimus ir atnaujino informaciją. 2013 m. gegužės 14 d. jos papildė anksčiau teiktą informaciją papildomais duomenimis.

(84)

Dėl neįvykdytų įmonės CKS įsipareigojimų Kipras 2012 m. kovo 30 d. rašte juos suskirstė, o 2012 m. lapkričio 26 d. rašte tiksliau apibrėžė šių įsipareigojimų pobūdį ir faktinius įvykdymo terminus. Kipro valdžios institucijos taip pat atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad 2003 m. Įstatymas 26(I), kuriuo reglamentuojama centrinių skerdyklų, tokių kaip CKS, struktūra, veiklos organizavimas ir funkcijos ir kuriame nustatyta, kad tokių organizacijų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas negali būti nei įprastų priverstinio vykdymo arba arešto procedūrų, nei kitų procedūrų, kurios būtų vykdomos joms iškėlus bylas, objektas, paprasčiausiai priimtas vietoj 1981 m. Įstatymo Nr. 69 dėl skerdyklų, kurio 22 straipsnyje išdėstytos lygiai tokios pačios nuostatos. Todėl Kipro valdžios institucijos primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti, kokie tos 2003 m. įstatymo nuostatos aspektai sudaro esamą pagalbą pagal atitinkamą Stojimo sutartį, ir pažymi panašią Komisijos nagrinėtą bylą (E 12/2005 – Lenkija – Neribota valstybės garantija „Poczta Polska“); toje byloje Komisija laikėsi nuomonės, kad nors tuo metu galiojusios nuostatos, pagal kurias atitinkamai įmonei neleidžiama bankrutuoti, išdėstytos 2003 m. įstatyme, tai buvo esamos pagalbos atvejis, nes ta nuostata iš esmės kilo iš dar 1934 m. priimto įstatymo.

(85)

Kipro valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete taip pat patvirtino, kad sumos, už kurias būtų atsiskaityta per restruktūrizavimą, apima įsiskolintas nominaliąsias sumas ir palūkanas. Jos taip pat patvirtino, kad nesumokėtą skolą Veterinarijos tarnybai įmonė CKS laipsniškai grąžins po restruktūrizavimo.

(86)

Dėl darbuotojų perdavimo savivaldybėms Kipro valdžios institucijos 2012 m. kovo 30 d. rašte nurodė, kad tuo metu, kai rengtas raštas, aštuoni darbuotojai jau buvo perduoti pačių savivaldybių prašymu – šioms savivaldybėms buvo reikalingi papildomi darbuotojai, o Vidaus reikalų ir Finansų ministerijos esamomis ekonomikos sąlygomis negalėjo leisti tose savivaldybėse kurti naujų ir (arba) papildomų darbo vietų. Restruktūrizavimo plane numatyta iš viso perduoti 15 darbuotojų, į jį įtraukta nuostata dėl šių 15 darbuotojų teisių į pensiją. Numatyta, kad savivaldybės mokės tiems darbuotojams pradinį atlyginimą atitinkančią sumą taip, lyg į tą pareigybę samdytų naują darbuotoją, o valstybė padengs skirtumą su faktiniu darbuotojo atlyginimu. Kipro valdžios institucijos apskaičiavo, kad iš viso 15 darbuotojų atlyginimų skirtumui padengti nuo darbuotojų perdavimo iki išėjimo į pensiją reikės 3 342 450 EUR. Tuo pačiu klausimu Kipro valdžios institucijos pabrėžė, kad pagal Darbo santykių nutraukimo įstatymą (N.24/1976) minimalios sąnaudos, kurias patirtų privati skerdykla, atleisdama 15 darbuotojų, atitinka aštuonių savaičių laikotarpį – prieš tiek privaloma įspėti apie atleidimą iš darbo. Pasak Kipro valdžios institucijų, privati skerdykla už darbuotojų atleidimą neprivalo mokėti jokios papildomos kompensacijos, nebent būtų sudaryti specialūs kolektyviniai susitarimai su profesinėmis sąjungomis. Šios institucijos taip pat pažymėjo, kad pagrindinė įmonės CKS konkurentė, regis, neturi jokių kolektyvinių susitarimų su profesinėmis sąjungomis.

(87)

Kipro valdžios institucijos taip pat pateikė pagal naujausius pokyčius ir rinkos duomenis atnaujintą verslo planą. Jos taip pat pateikė atnaujintą informaciją apie faktinių restruktūrizavimo sąnaudų pasiskirstymą ir finansavimą, šiuo tikslu taip pat pateikė 2013 m. balandžio 24 d. Vidaus reikalų ministerijos Žemės registro ir stebėjimo departamento atliktą įmonės CKS nekilnojamojo turto įvertinimą; remiantis šiuo įvertinimu, įmonei CKS priklausančios žemės ir pastatų rinkos vertė sudaro apie 8,16 mln. EUR.

(88)

Šios valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete dėl naujos paskolos sutarties sudarymo taip pat pripažino, kad galimybę esamoje ekonominėje aplinkoje gauti tokią paskolą reikėtų laikyti abejotina.

(89)

Įmonė CKS užsiima gyvūnų, būtent avių, ožkų, kiaulių ir galvijų skerdimu. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (8), galiojusio tuo metu, kai pranešta apie restruktūrizavimo pagalbą įmonei CKS, 180 straipsnyje nurodyta, kad Sutarties 87, 88 ir 89 (dabartiniai SESV 107, 108 ir 109) straipsniai taikomi jautienos, veršienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos gamybai ir prekybai šia mėsa. Todėl aptariamos priemonės turi būti nagrinėjamos pagal valstybės pagalbos taisykles.

(90)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra draudžiama, jeigu daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(91)

Restruktūrizavimo pagalbą teikia Kipro valstybė, šia pagalba jos gavėjai suteikiamas atrankusis pranašumas, nes pagalba teikiama tik įmonei CKS. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, vien tai, kad įmonės konkurencinė padėtis yra sustiprinama, palyginti su kitomis konkuruojančiomis įmonėmis, nes jai suteikiama ekonominė nauda, kurios įmonė įprastomis veiklos sąlygomis nebūtų gavusi, rodo, kad konkurencija gali būti iškraipoma (9). Rinkoje, kurioje veikia įmonė CKS, vyksta valstybių narių tarpusavio prekyba, todėl dėl pagalbos iškraipoma konkurencija ir paveikiama valstybių narių tarpusavio prekyba arba tokia grėsmė gali kilti, nes įmonei CKS, palyginti su jos konkurentais, suteikiamas pranašumas, o gyvūnus leidžiama vežti skersti į kitas šalis. Be to, užsienio investuotojai gali investuoti į Kipro skerdyklas. Taigi aptariama priemonė pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra pagalba.

(92)

Šis sprendimas priimamas ne tik dėl restruktūrizavimo pagalbos, bet ir dėl kitos galimos pagalbos, kuri galėjo būti arba bus suteikta įmonei CKS. Ši pagalba yra: tai, kad valstybė nuolat toleravo vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, ii) 512 850 EUR Savivaldybių sąjungos paskola, iii) įtariama su Vyriausybės užtikrintomis obligacijomis susijusi pagalba ir iv) tai, kad savivaldybės perėmė esamus darbuotojus ir su jais susijusius pensijos įsipareigojimus.

(93)

Tai, kad valstybė nuolat toleruoja vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, įprastais atvejais galėtų pateikti į SESV 107 straipsnio 1 dalyje pateiktą valstybės pagalbos apibrėžtį: pagal nusistovėjusią teismų praktiką kuriai nors įmonei valstybės taikomas palankesnes skolų susigrąžinimo sąlygas galima laikyti valstybės pagalba. Remiantis ES teismų praktika (10), tai, kad valstybė kaip kreditorė sumažina skolų įmokas arba neišieško nesumokėtos skolos, gali būti pagalba, jeigu privatus kreditorius tokiomis pačiomis arba panašiomis aplinkybėmis nebūtų taip elgęsis. Iš tikrųjų, šiuo atveju panašu, kad pagalba suteikta iš valstybinių išteklių, nes valstybė atsisako pajamų, kurias gautų susigrąžinusi įmonės CKS skolas. Kaip nurodyta 23 konstatuojamojoje dalyje, iki 2011 m. gruodžio 31 d. susikaupusi pradelsta įmonės CKS skola Paskolų komisarui sudarė apie 11 mln. EUR, pradelsti mokėjimai socialinio draudimo ir mokesčių institucijoms – apie 8,7 mln. EUR, veterinarijos sąnaudos – apie 1,3 mln. EUR. Be to, atrodytų, kad priemone įmonei CKS suteikiamas atrankusis pranašumas, nes priemonė yra skirta konkrečiai šiai įmonei. 91 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai taikomi ir konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai sąlygai. Todėl tai, kad valstybė toleruoja įmonės CKS vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra pagalba.

(94)

Dėl Savivaldybių sąjungos 512 850 EUR paskolos Kipro valdžios institucijos nurodė, kad ši suma suteikta 2007 m. gruodžio mėn. Kipro valstybės pagalbos komisarui priėmus neigiamą nuomonę, įmonė CKS grąžino šią sumą Savivaldybių sąjungai su palūkanomis 2010 m. sausio 15 d., perduodama 580 000 EUR vertės žemę. Žemę įvertino Žemės registro ir stebėjimo departamentas, laikomas oficialiu valstybės vertintoju.

(95)

Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad 67 150 EUR palūkanos atitinka 6,12 % metinę palūkanų normą, įskaitant metinę kapitalizaciją. Pasak Kipro valdžios institucijų, ši palūkanų norma nėra mažesnė už aptariamu laikotarpiu nekilnojamuoju turtu užtikrintoms paskoloms taikytas rinkos palūkanų normas. Komisija pažymi, kad aptariamu laikotarpiu Kipro bazinės palūkanų normos svyruoja nuo 4,99 % (2007 m. gruodžio mėn.) iki 1,24 % (2010 m. sausio mėn.). Pagal ankstesnį Komisijos pranešimą dėl orientacinių ir nuolaidų normų metodo nustatymo (11), norint nustatyti atitinkamą orientacinę normą, prie bazinės normos reikia pridėti 75 bazinius punktus. Remiantis nauju Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (12), kuris yra taikytinas nuo 2008 m. liepos 1 d., vidutiniškai reikia pridėti 220 bazinių punktų maržą (atitinka įprastą užstatą ir pakankamą reitingą arba didelį užstatą ir žemą finansinį reitingą). 6,12 % metinės palūkanos, kurias įmonė CKS sumokėjo Savivaldybių sąjungai, vidutiniškai buvo didesnės už orientacinę normą, kuri buvo taikytina 2007 m. gruodžio mėn.–2010 m. sausio mėn. Todėl iš esmės dėl Savivaldybių sąjungos 512 850 EUR paskolos įmonei CKS Komisija galėtų sutikti, kad visa galima valstybės pagalba Savivaldybių sąjungai buvo grąžinta.

(96)

Tačiau pirmiau nurodytos orientacinės palūkanų normos netaikomos sunkumų patiriančioms įmonėms. Kaip jau nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, Komisija savo sprendime, kuriuo patvirtino restruktūrizavimo pagalbą įmonei CKS, pripažino, kad CKS yra sunkumų patirianti įmonė. Tokį argumentą prieš priimant tą sprendimą, pateikė ir Kipro valdžios institucijos, jį pagrįsdamos 2006–2009 m. įmonės sąskaitomis. Be to, šį faktą patvirtina ir tai, kad įmonė 2007 m. liepos mėn. neįvykdė įsipareigojimų pagal obligacijas, todėl Kipro valstybė turėjo įsikišti kaip garantas (plg. 60 konstatuojamąją dalį). 2007 m. įmonei CKS, regis, buvo būdingi įprasti sunkumų patiriančios įmonės požymiai tokie kaip augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, pertekliniai pajėgumai, mažėjantis grynųjų pinigų srautas ir mažėjanti grynoji turto vertė, kaip aprašyta tuo metu taikytų Valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gairių 11 punkte (13). Ir ankstesniame Komisijos pranešime dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo, ir naujame Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo numatyta, kad sunkumų patiriančioms įmonėms turi būti taikoma ne mažesnė kaip 400 bazinių punktų rizikos marža. Kadangi įmonė CKS jau 2007 m. gruodžio mėn. atitiko priskyrimo prie sunkumų patiriančių įmonių sąlygas, skirtumas tarp faktiškai sumokėtų palūkanų ir palūkanų, kurias ji būtų turėjusi sumokėti su 400 bazinių punktų rizikos marža, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba.

(97)

1985 m. įmonė CKS išleido obligacijas su valstybės garantija, o 1992 ir 1999 m. jas išleido pakartotinai. Kipras tuo tikslu priėmė įstatymą. Taigi, panašu, kad pagalba suteikta prieš Kiprui įstojant į Europos Sąjungą. Iš tikrųjų pagal Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 (dabartinių SESV 107 ir 108) straipsnių taikymo valstybės pagalbai garantijų forma (14) 2.1 punktą pagalba garantijos forma skiriama tada, kada garantija suteikiama, o ne tada, kada garantija pasinaudojama, ar tada, kai pagal garantijos sąlygas išmokamos lėšos. Todėl Komisija pripažįsta, kad 2007 m., kai garantija pasinaudota, valstybės pagalba neteikta.

(98)

Galiausiai, kaip nurodyta restruktūrizavimo plane, dalis darbuotojų bus perduoti savivaldybėms. Kaip paaiškino Kipro valdžios institucijos 2011 m. balandžio 20 d. rašte, darbuotojų, kurie bus perduoti savivaldybėms, teisės į pensiją įtrauktos į restruktūrizavimo sąnaudas ir sudaro 1,4 mln. EUR. Į restruktūrizavimo planą neįtrauktos socialinės sąnaudos yra susijusios su darbuotojų atlyginimo dalimi, kuri viršija naujiems savivaldybėms darbuotojams mokamą atlyginimą ir sudaro skirtumą tarp šio atlyginimo ir įmonėje CKS darbuotojui mokėto atlyginimo. Apskaičiuota, kad ši suma lygi 3,4 mln. EUR.

(99)

Bet kuri priemonė, dėl kurios įmonei nereikia dengti išlaidų, kurios įprastu atveju įtraukiamos į įmonės biudžetą, yra valstybės pagalba. Prie jos taip pat priskiriamos su išmokomis darbuotojams susijusios sąnaudos. Teisingumo Teismas šiuo klausimu laikėsi nuomonės, kad tai, jog valstybės priemonėmis siekiama atlyginti papildomas sąnaudas, negali būti pagrindas jų nelaikyti pagalba (15).

(100)

Todėl Komisija mano, kad 3,4 mln. EUR savivaldybėms perduodamų darbuotojų atlyginimų skirtumas yra valstybės pagalba įmonei CKS.

(101)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytu draudimu teikti valstybės pagalbą neatmetama galimybė, kad kai kurių kategorijų pagalba, remiantis to straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis išimtimis, gali būti skelbiama suderinama su vidaus rinka.

(102)

Taikydama SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte išdėstytas nukrypti leidžiančias nuostatas, Komisija gali nuspręsti, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, jeigu nustato, kad pagalba skatinama tam tikrų rūšių ekonominės veiklos arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtra, bet nedaromas neigiamas bendrajam interesui priešingas poveikis prekybos sąlygoms. Tačiau reikia pažymėti, kad iš principo valstybės pagalba sunkumų patiriančiai įmonei gali būti skelbiama suderinama tik pagal Valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gaires (16), nes pagalbą sunkumų patiriančiai įmonei paprastai nėra tikslinga teikti teisėtam suderinamumo tikslui siekti, kol pačios įmonės gyvybingumas yra abejotinas.

(103)

Pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairių 2014–2020 m. (17) 66 ir 67 punktus pagalbos priemonės turi daryti kokį nors skatinamąjį poveikį. Skatinamasis poveikis egzistuoja, jei pagalba daromas toks poveikis įmonės elgesiui, kad ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kuria prisideda prie sektoriaus plėtros, ir be pagalbos ji šios veiklos nevykdytų arba vykdytų ją mažesniu mastu ar kitaip. Vienašalės valstybės pagalbos priemonės, kuriomis tik norima pagerinti įmonės finansinę būklę, bet niekaip neprisidedama prie sektoriaus plėtros, laikomos veiklos pagalba, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka.

(104)

Nuolatinis vėlavimo sumokėti įmonės CKS mokėtinas sumas toleravimas nebuvo susijęs nei su investicijomis, nei su mokymu, nei su darbo vietų kūrimu arba kuria nors kita iš pagalbos gavėjos reikalaujama veikla. Pagalba tik ketinta sustiprinti pagalbos gavėjos finansinę būklę. Todėl Komisija mano, kad ši pagalba yra veiklos pagalba, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka.

(105)

Aptariamu atveju taip pat reikia išnagrinėti, ar ši priemonė galėtų būti laikoma esama pagalba.

(106)

Pagal Kipro stojimo sutarties IV.4 priedo 4 punktą pagalbos schemos ir individuali pagalba veiklai, susijusiai su žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu arba prekyba jais, suteikta naujoje valstybėje narėje iki stojimo dienos, o po jos taikytina ir toliau, pagal EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį (dabartinio SESV 108 straipsnio 1 dalį) laikoma esama pagalba, jei apie pagalbos priemonę Komisijai pranešama per keturis mėnesius nuo stojimo dienos. Po įstojimo į ES 2004 m. gegužės 1 d. Kipro perduotame ir Komisijos (18) paskelbtame sąraše nenurodyta jokia įmonei CKS suteikta pagalba. Todėl aptariamos priemonės negalima laikyti esama pagalba pagal Stojimo sutarties IV.4 priedo 4 punktą.

(107)

Tačiau restruktūrizavimo plane, be kitų dalykų, įmonę CKS numatyta pertvarkyti į privatinės teisės reglamentuojamą įmonę. Įgyvendinus šią pertvarką, įmonė CKS neteks dabartinio teisinio statuso ir ateityje jai bus galima taikyti įprastą bankroto procedūrą.

(108)

Restruktūrizavimo plane taip pat numatyta grąžinti visas įmonės skolas Socialinio draudimo fondui, Vidaus pajamų skyriui, taip pat atsiskaityti su Paskolų komisaru už skolas, kurių terminas sukako (plg. 44 konstatuojamąją dalį). Be to, Kipro valdžios institucijos patvirtino, kad neįvykdyti įsipareigojimai Veterinarijos tarnybai po restruktūrizavimo bus laipsniškai apmokėti. Jos tvirtina, kad jų sprendimas suteikti restruktūrizavimo pagalbą įmonei CKS yra įrodymas, kad Vyriausybė ketina įgyvendinti susitarimą dėl įmonės CKS skolų Vyriausybės departamentams.

(109)

Kadangi sunkumų patirianti įmonė, tokia kaip CKS, iš esmės gali naudotis suderinama valstybės pagalba tik pagal patvirtintą sanavimo ir restruktūrizavimo planą, už neįvykdytus įsipareigojimus bus atsiskaitoma tiesiogiai remiantis restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo vertinimu.

(110)

Kaip parodyta 96 konstatuojamojoje dalyje, negalima atmesti galimybės, kad su Savivaldybių sąjungos suteikta 512 850 EUR paskola buvo susijusi papildoma pagalba, kurios įmonė CKS dar negrąžino. Tokia papildoma pagalba nebūtų susijusi nei su investicijomis, nei su mokymu, nei su darbo vietų kūrimu ar kuria nors kita iš pagalbos gavėjos reikalaujama veikla. Pagalba būtų buvę ketinta tik sustiprinti pagalbos gavėjos finansinę būklę. Todėl tokia pagalba būtų veiklos pagalba, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka. Tokią papildomą pagalbą vis tiek reikėtų grąžinti Savivaldybių sąjungai, dėl jos neįvykdyti įmonės CKS įsipareigojimai padidėtų, o už šiuos įsipareigojimus būtų atsiskaitoma kartu su skola, už kurią numatoma atsiskaityti per restruktūrizavimo procesą (plg. 109 konstatuojamąją dalį).

(111)

Komisija ne kartą nurodė, kad vadinamųjų per didelių sąnaudų (t. y. sąnaudų, patiriamų dėl įsipareigojimų, prisiimtų prieš atveriant rinką, kurių tokiomis pačiomis sąlygomis konkurencingoje rinkos aplinkoje vykdyti nebeįmanoma) kompensavimas tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomas suderinamu su vidaus rinka.

(112)

Šiuo atžvilgiu ji pripažino, kad laipsniškas perėjimas nuo labai ribotos prie tikros konkurencijos Sąjungos lygmeniu turi vykti priimtinomis ekonominėmis sąlygomis. Todėl keliuose sprendimuose sutiko, kad valstybės narės teiktų valstybės pagalbą, kuria ilgalaikis veiklos vykdytojas atleidžiamas nuo dalies jo „tęstinių“ įsipareigojimų. Komisija savo sprendimuose laikėsi nuomonės, kad atleidžiant nuo įsipareigojimų reikia apsiriboti tuo, ko reikia socialinių įsipareigojimų, kurių sąnaudas patiria ilgalaikis veiklos vykdytojas, dydžiui suvienodinti su jo konkurentų socialiniais įsipareigojimais (19).

(113)

Šiuo atveju laikomasi nuomonės, kad įmonė CKS dėl savo kaip viešųjų paslaugų organizacijos statuso yra struktūriškai nepalankesnėje padėtyje, palyginti su konkurentais, nes turi dengti dideles darbo sąnaudas, kylančias iš laikotarpio iki Kipro skerdyklų rinkos liberalizavimo prieš Kiprui įstojant į ES 2004 m. (plg. 35 ir 36 konstatuojamąsias dalis).

(114)

2012 m. kovo 30 d. atsakyme Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad pagal Darbo santykių nutraukimo įstatymą (N.24/1976) minimalios sąnaudos, kurias patirtų privačios skerdyklos, atleisdamos darbuotojus, atitinka aštuonių savaičių laikotarpį – prieš tiek privaloma įspėti apie atleidimą iš darbo (plg. 86 konstatuojamąją dalį). Pasak Kipro valdžios institucijų, privati skerdykla už darbuotojų atleidimą neprivalo mokėti jokios papildomos kompensacijos, nebent yra sudaryti specialūs kolektyviniai susitarimai su profesinėmis sąjungomis, o tokių susitarimų, pasak šių institucijų, pagrindinė įmonės CKS konkurentė nėra sudariusi.

(115)

Todėl Komisija mano, kad 3,4 mln. EUR savivaldybėms perduodamų darbuotojų atlyginimo skirtumą būtų galima laikyti suderinamu su vidaus rinka, bet, kadangi įmonė CKS yra sunkumų patirianti įmonė, Kipras šį skirtumą turėjo įtraukti į atitinkamas restruktūrizavimo sąnaudas. Todėl suderinamumas bus vertinamas, tiesiogiai remiantis restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo vertinimu.

(116)

Norint įvertinti, ar aptariamą pagalbą galima laikyti suderinama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ją reikia išnagrinėti, remiantis taikytinose valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gairėse išdėstytomis sąlygomis.

(117)

2014 m. liepos 9 d. Komisija priėmė naujas Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (20). Pagal šių naujųjų gairių 136 punktą iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos užregistruoti pranešimai bus nagrinėjami atsižvelgiant į pranešimo metu galiojusius kriterijus.

(118)

Tuo metu, kai pranešta apie restruktūrizavimo pagalbą įmonei CKS (2010 m. lapkričio 3 d.), galiojo Bendrijos valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gairės (toliau – gairės). Todėl aptariamą pagalbą reikia nagrinėti, remiantis tų gairių nuostatomis.

(119)

Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar pagalbos gavėja yra gairių 10 ir 11 punktuose apibrėžta sunkumų patirianti įmonė. Byloje N. 60/10 Kipro valdžios institucijos jau įrodė, kad įmonė CKS yra sunkumų patirianti įmonė, nes jai būdingi įprasti sunkumų patiriančios įmonės požymiai (tokie kaip augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjantys pertekliniai pajėgumai, mažėjantis grynųjų pinigų srautas, auganti skola ir mažėjanti grynoji turto vertė) ir kad ji, naudodama savo išteklius arba lėšas, kurias galėtų gauti iš savo savininkų ar akcininkų arba rinkos išteklių, atsigauti negali (plg. 21 konstatuojamąją dalį). Nuo to laiko tęsiasi neigiama įmonės CKS ekonominės plėtros tendencija (plg. 22 ir 23 konstatuojamąsias dalis). Todėl įmonę CKS galima laikyti gairių 11 punkte apibrėžta sunkumų patiriančia įmone.

(120)

Gairių 12 punkto sąlyga taip pat įvykdyta, nes įmonė CKS nėra naujai sukurta, ji įsteigta 1981 m. Galiausiai Kipro valdžios institucijos byloje N. 60/10 patvirtino, kad įmonė CKS nėra didesnės įmonių grupės dalis.

(121)

Gairių 5 skyriuje išdėstytos specialios pagalbai žemės ūkio sektoriui restruktūrizuoti taikytinos nuostatos. Tačiau pagalbos priemonės įmonėms, kurios perdirba žemės ūkio produktus ir jais prekiauja, į tą skyrių neįtrauktos. Kadangi įmonė CKS veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais srityje, specialios gairių nuostatos, taikytinos pagalbai žemės ūkio sektoriui restruktūrizuoti, netaikomos.

(122)

Pagal gairių 34 punktą restruktūrizavimo pagalba turi būti teikiama su sąlyga, kad bus įgyvendintas restruktūrizavimo planas, kurį visais individualios pagalbos atvejais turi patvirtinti Komisija. Remiantis gairių 35 punktu, restruktūrizavimo planas turi padėti per pagrįstą laikotarpį atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą.

(123)

Šiuo atveju Kipras iš tikrųjų patvirtino restruktūrizavimo planą ir jį pateikė Komisijai kartu su 2010 m. lapkričio 3 d. pateiktu pranešimu. Kaip reikalaujama gairėse, planas yra išsamus, jame pateikta išsami Kipro skerdyklų rinkos apžvalga. Komisijos prašymu 2012 m. lapkričio 26 d. Kipro valdžios institucijos pateikė atnaujintą verslo planą, kuriame atnaujino finansines prognozes ir rinkos duomenis.

(124)

Pradiniame plane išsamiai aprašytos problemos, kurių patyrė įmonė CKS ir kurios paveikė įmonės gyvybingumą. Pagrindinės priežastys – nepakankamas CKS kaip viešosios įmonės lankstumas, didelės skolos ir personalo sąnaudos. 43–45 konstatuojamosiose dalyse aprašytos restruktūrizavimo priemonės (teisinio statuso pakeitimas, įmonės įsipareigojimų ir darbuotojų skaičiaus sumažinimas) galėtų padėti sugrąžinti įmonės gyvybingumą. Pradinis restruktūrizavimo planas parengtas remiantis faktiniais 2009 m. ir pirmųjų aštuonių 2010 m. mėnesių rezultatais ir prielaida, kad metinis rinkos augimas sudarys 2 % Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad šis procentinis dydis atitinka vidutinį metinį skerdimų skaičiaus Kipre didėjimą 1998–2008 m., tą patį numatė ir įmonės CKS vadovybė 5 metų prognozuojamojo laikotarpio prognozėje, kuri buvo pateikta pradiniame restruktūrizavimo plane (plg. 63 konstatuojamąją dalį). Įmonės plėtros duomenys ir prognozės pateiktos iki 2017 m.

(125)

Pradiniame plane numatyti visų trijų scenarijų (tikėtino, geriausio atvejo ir blogiausio atvejo) ir Kipro valdžios institucijų pažymėti finansiniai rezultatai pateikti toliau lentelėse (skaičiai pateikti tūkstančiais euro).

Tikėtinas scenarijus

Geriausio atvejo scenarijus

Blogiausio atvejo scenarijus

(126)

Pagal visus tris scenarijus aiškiai matyti, kad gamybos ir administracinės sąnaudos mažėja (bet 2009 m. vis tiek sudarė atitinkamai apie 4,5 ir 1,5 mln. EUR), todėl įmonė CKS nuo 2011 m. galėtų uždirbti grynojo pelno (išskyrus apie 80 000 EUR grynuosius nuostolius, kurių pagal blogiausio atvejo scenarijų patirtų 2012 m.).

(127)

Tačiau šiuos rezultatus reikia įvertinti pagal bendrą įmonės CKS finansinę būklę ir tikėtinus grynųjų pinigų srautus. Dėl susikaupusių nuostolių įmonės CKS nuosavas kapitalas tapo neigiamas ir iki 2009 m. pabaigos pasiekė apie –28,6 mln. EUR. NET ir pagal pradiniame verslo plane išdėstytą geriausio atvejo scenarijų įmonė CKS nebūtų atkūrusi teigiamos nuosavo kapitalo bazės (numatyta, kad prognozuojamo laikotarpio pabaigoje 2017 m. nuosavas kapitalas vis dar būtų neigiamas, apie –3 mln. EUR). Be to, pagal tikėtiną scenarijų prognozuojama, kad 2012–2016 m. grynieji grynųjų pinigų srautai vis dar bus neigiami. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad iki 2012 m., imtinai, biudžete nesuplanuotos jokios kapitalo išlaidos, o vėliau, 2013 ir 2014 m. įtraukta tik 200 000 EUR, 2015–2017 m. – tik 100 000 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad prognozuojamas nusidėvėjimas svyruos nuo 595 000 EUR 2011 m. iki 346 000 2017 m. pagal visus tris scenarijus, tai atrodytų neapdairu.

(128)

2012 m. lapkričio mėn. Kipro valdžios institucijos Komisijos prašymu pateikė atnaujintas finansines 2013–2020 m. prognozes pagal tikėtiną ir blogiausio atvejo scenarijų. Abiejuose scenarijuose kaip atskaitos tašku remiamasi 2012 m. rugpjūčio 31 d. įmonės CKS finansinės būklės, darbuotojų skaičiaus ir atlyginimų, rinkos dydžio ir rinkos dalies duomenimis. Pasak Kipro valdžios institucijų, daroma prielaida, kad įmonė CKS susigrąžins rinkos dalis, kuriomis remtasi pradiniame restruktūrizavimo plane (pagal atitinkamą scenarijų). Pagrindinis jų argumentas, kuriuo grindžiama ši prielaida, yra tai, kad daugelis klientų nutraukė bendradarbiavimą su įmone CKS, nors nurodė norį dirbti su įmone CKS, dėl to, kad įmonės CKS veiklos ateitis neužtikrinta, o klientai nori, kad jų gyvūnų skerdimo paslaugų teikėjas būtų stabilus.

(129)

Atnaujintame verslo plane prognozės yra tokios:

Atnaujintas tikėtinas scenarijus

Atnaujintas blogiausio atvejo scenarijus

(130)

Kadangi įmonė CKS pelningai veikti imtų vėliau, jos nuosavo kapitalo padėtis pagal atnaujintą verslo planą yra dar blogesnė; pagal atnaujintą tikėtiną scenarijų nuosavas kapitalas prognozuojamojo laikotarpio pabaigoje (2020 m.) vis dar yra neigiamas, apie –10,4 mln. EUR, o 2015–2020 m. teigiamo grynojo grynųjų pinigų srauto nebūtų.

(131)

Komisija pažymi, kad pradiniame verslo plane remtasi prielaida, kad rinkos augimas sudarys 2 % per metus (plg. 124 konstatuojamąją dalį). Tačiau remiantis Kipro valdžios institucijų 2012 m. lapkričio 26 d. pateikta informacija, Kipro gyvūnų skerdimo rinkoje vyravo bendra mažėjimo tendencija, 2010 m. rinkoje fiksuotas sąstingis, 2011 m. rinka susitraukė 2 %, o 2012 m. – dar 3,8 % (plg. 31 konstatuojamąją dalį). Be to, per tą laiką galvijų skerdimo segmente ėmė veikti įmonė „Cypra“, pertekliniai pajėgumai rinkoje apskritai padidėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atnaujintame verslo plane (pateiktame 2012 m. lapkričio mėn.) Kipro valdžios institucijų daroma prielaida, kad įmonė CKS susigrąžins pradiniame restruktūrizavimo plane nurodytą rinkos dalį (plg. 128 konstatuojamąją dalį) stebina.

(132)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad dėl apskritai silpnos įmonės CKS finansinės būklės (pradiniame verslo plane nurodyta, kad net pagal geriausio atvejo scenarijų nuosavas kapitalas prognozuojamojo laikotarpio pabaigoje būtų neigiamas, plg. 127 konstatuojamąją dalį) ir įtemptos įmonės grynųjų pinigų srauto padėties bei nepalankių rinkos sąlygų pagal numatytą restruktūrizavimo planą įmonė ilgalaikio gyvybingumo susigrąžinti negalės.

(133)

Pagal gairių 38 punktą kompensacinių priemonių reikia imtis tam, kad būtų užtikrinta, kad neigiamas poveikis prekybos sąlygoms būtų kuo labiau sumažintas taip, kad siekiami teigiami pokyčiai nusvertų neigiamus.

(134)

Pagal gairių 39 punktą tokias priemones gali sudaryti turto pardavimas, pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas ir patekimo į konkrečias rinkas kliūčių sumažinimas. Tokiomis priemonėmis negalima pabloginti rinkos struktūros, pavyzdžiui, netiesiogiai sudarant sąlygas kurtis monopolijai arba griežtai oligopolijai. Pagal gairių 40 punktą kompensacinės priemonės turi būti proporcingos iškreipiamajam pagalbos poveikiui ir ypač įmonės dydžiui bei jos santykinei svarbai rinkoje arba rinkose. Pažymėtina, kad pagal gairių 56 punktą leidimo suteikti restruktūrizavimo pagalbą remiamoje vietovėje veikiančiai įmonei sąlygos kompensacinių priemonių įgyvendinimo atžvilgiu gali būti ne tokios griežtos. Kaip jau minėta, pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą įmonė CKS iš tikrųjų veikia remiamoje vietovėje.

(135)

Restruktūrizavimo plane pasiūlytos kompensacinės priemonės (sprendimo 46 konstatuojamoji dalis) yra susijusios tik su elgsena, pagal jas neparduodamas joks turtas, nemažinami pajėgumai arba dalyvavimas rinkoje. Kipro valdžios institucijos šiuo atžvilgiu pateikia tokius argumentus:

(136)

Restruktūrizavimo plane tvirtinama, kad įmonei CKS tenkanti Europos rinkos dalis yra minimali, o rinkos dalis Kipre kelerius praėjusius metus pastoviai mažėjo. Taip nutiko dėl stiprios konkurencijos su kitais rinkos dalyviais, pirmiausia su įmone „Cypra“. Argumentas dėl įmonei CKS tenkančios mažos Europos lygmens rinkos dalies, regis, neturi reikšmės. Nors gyvūnus leidžiama gabenti skersti į kitas šalis (plg. 91 konstatuojamąją dalį), neatrodo, kad Kipro skerdyklų klientai praktiškai naudotųsi skerdimo paslaugomis už Kipro ribų. Be to, Komisija laikosi nuomonės, kad nors įmonei CKS tenkanti Kipro skerdimo rinkos dalis gerokai sumažėjo nuo 68 % 2005 m. iki maždaug 31 % 2010 m. ir 26,5 % 2012 m. (plg. 30–33 konstatuojamąsias dalis), jos rinkos dalis vis tiek svarbi.

(137)

Pradiniame plane taip pat tvirtinta, kad jeigu įmonė CKS nutrauktų veiklą, tai labai sutrikdytų rinką ir sukeltų konkurencijos problemų. Pirma, sezoninė mėsos paklausa tikriausiai nebūtų patenkinta dėl sumažėjusių kitų rinkos dalyvių pajėgumų. Be to, kadangi įmonė CKS yra vienintelė galvijų skerdimu užsiimanti įmonė, jokia kita įmonė negalėtų teikti atitinkamų paslaugų. Taip pat tvirtinta, kad įmonė „Cypra“ įgytų kvazimonopolinę padėtį kiaulių skerdimo rinkoje ir užimtų labai didelę avių ir ožkų skerdimo rinkos dalį. Galiausiai Kipro valdžios institucijos pažymėjo, kad net jei ir buvo ketinimų pradėti veikti rinkoje požymių, tuo metu, kai pranešta apie restruktūrizavimą, galvijų skerdimo rinkoje veiklos nevykdė jokia kita įmonė. Tačiau iš naujesnių duomenų matyti, kad iki 2012 m. pabaigos įmonė „Cypra“ faktiškai pradėjo veikti galvijų skerdimo rinkoje ir per dieną buvo pajėgi papildomai paskersti 104 gyvūnus, o įmonė CKS tuo metu buvo pajėgi paskersti 200 gyvūnų (plg. 32 konstatuojamąsias dalį).

(138)

Todėl Komisija negali sutikti su Kipro valdžios institucijų pateiktais argumentais. Gali būti, kad negaudama pagalbos įmonė CKS būtų nemoki ir kita įmonė galėtų įsigyti jos turtą, taigi tęsti veiklą. Jeigu taip nutiktų, bendras rinkos pajėgumas nesumažėtų ir įmonė „Cypra“ neįgytų kvazimonopolinės padėties. NET jeigu įmonė „Cypra“ įsigytų įmonės CKS turtą, yra matyti, kad abiejuose segmentuose: ir kiaulių, ir galvijų skerdimo, perkamoji galia yra didelė, todėl galimybė, kad susikurs griežta oligopolinė rinka ir išaugs kainos, jei nėra neįmanoma, tai yra bent jau labai mažai tikėtina. Pavyzdžiui, Kipro kiaulių augintojų asociacija pažymėjo, kad neseniai įkūrė įmonę, kuri valdo 60 % šalies gamybos. Ji taip pat pripažįsta, kad ateityje įmonė skerdyklą galbūt rinksis pagal gyvybingumą. Tas pats vyksta su galvijų veisėjais. Jų asociacijai kolektyviai tenka 75 % šalies gamybos, todėl sunku įsivaizduoti, kaip skerdyklos galėtų nustatyti didesnes už konkurencines kainas.

(139)

Be to, aišku, kad rinkoje kenčiama nuo perteklinių pajėgumų. Kipro valdžios institucijų pateiktuose informacijos paketuose tai pripažįstama. Jeigu įmonė CKS pasitrauktų iš rinkos, įvairiuose skerdimo segmentuose dėl to nekiltų jokių trūkumų.

(140)

Dėl siūlomų kompensacinių priemonių plane tvirtinama, kad gamybos pajėgumų pardavimas arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas įmonės CKS atveju yra tiesiog neįmanomas. CKS yra maža įmonė, be gyvūnų skerdimo neužsiimanti jokia kita veikla. Jos gamybos linijos pagal gyvūnų rūšis skiriasi labai nedaug. Kiekvienos rūšies skerdimą vykdo tie patys darbuotojai, o kai kurios paslaugos (pvz., įkrovimas) yra tokios pačios visose gamybos linijose. Plane teigiama, kad dėl šių priežasčių, sumažinus pajėgumus, įmonė CKS paprasčiausiai taptų negyvybinga.

(141)

Kadangi įmonė CKS veikia remiamoje vietovėje, Komisija tikrai gali leisti taikyti ribotas kompensacines priemones. Tačiau šios priemonės vis tiek turėtų atitikti sanavimo ir restruktūrizavimo gaires ir apimti turto pardavimą, pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje ir patekimo į atitinkamas rinkas kliūčių sumažinimą, jas pritaikius, įmonės CKS dalyvavimas rinkoje turėtų sumažėti, palyginti su tuo, koks buvo iki restruktūrizavimo. Tikslus reikalingų kompensacinių priemonių mastas priklauso nuo rinkos struktūros ir pagalbos poveikio konkurencijai.

(142)

Komisija daro išvadą, kad Kipro valdžios institucijos nepateikė įrodymų, jog nederamų konkurencijos iškraipymų bus išvengta. Todėl Komisija daro išvadą, kad Kipro pasiūlytos kompensacinės priemonės yra nepakankamos.

(143)

Gairėse (43 punkte) nurodyta, kad pagalbos dydis ir intensyvumas turi apsiriboti griežtu restruktūrizavimo sąnaudų minimumu, reikalingu restruktūrizavimui įvykdyti, atsižvelgiant į turimus bendrovės, jos akcininkų arba ją valdančios įmonių grupės finansinius išteklius.

(144)

Gairių 44 punkte nurodyta, jog Komisija paprastai laikosi nuomonės, kad tinkamas didelės įmonės (šiuo atveju tokia yra įmonė CKS) įnašas į restruktūrizavimą turi sudaryti bent 50 % Tačiau pagal gairių 55 ir 56 punktus leidimo teikti pagalbą sąlygos, susijusios su pagalbos gavėjo įnašo dydžiu, gali būti ne tokios griežtos, jeigu pagalbos gavėjas veikia remiamoje vietovėje.

(145)

Pagal pradinį restruktūrizavimo planą visos įmonės CKS restruktūrizavimo sąnaudos sudarė maždaug 27 mln. EUR, iš jų 15 mln. EUR turėjo padengti valstybė, skirdama restruktūrizavimo pagalbą, o likę 12 mln. EUR būtų padengti nuosavomis įmonės CKS lėšomis (pardavus 7 mln. EUR vertės nekilnojamąjį turtą ir sudariusi sutartį dėl naujos 5 mln. EUR paskolos). Pagal šį pradinį restruktūrizavimo planą įmonės įnašas būtų sudaręs 44,4 % visų restruktūrizavimo sąnaudų (plg. 25 ir 26 konstatuojamąsias dalis). Kipro valdžios institucijos patvirtino, kad pagalbos sumą įmonė CKS naudos tik savo įsipareigojimams įvykdyti. Todėl pagalba bus naudojama tik restruktūrizavimo planui įgyvendinti, iš jos įmonė negaus papildomų lėšų, kurias galėtų panaudoti su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai veiklai.

(146)

2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete Kipro valdžios institucijos nurodė, kad per tą laiką restruktūrizavimo sąnaudos padidėjo iki maždaug 29,8 mln. EUR. Be to, kaip paaiškinta 115 konstatuojamojoje dalyje, savivaldybėms perduodamų darbuotojų 3,4 mln. EUR atlyginimų skirtumą taip pat reikia įtraukti į restruktūrizavimo sąnaudas, taigi bendra jų suma padidėja iki maždaug 33,2 mln. EUR. Įmonės CKS įnašas išlieka toks pat, taigi, atsižvelgiant į visas padidėjusias restruktūrizavimo sąnaudas, sudaro tik apie 36 % Be to, tame pačiame informacijos pakete Kipro valdžios institucijos pripažįsta, kad esamomis ekonominėmis aplinkybėmis galimybes gauti numatytą paskolą reikia laikyti abejotinomis. Įmonės CKS nuosavas įnašas, kurį sudarytų vien pajamos, gautos pardavus apie 7 mln. EUR vertės žemę, sudarytų tik apie 21 % visų restruktūrizavimo sąnaudų ir, Komisijos nuomone, yra pernelyg mažas, net atsižvelgiant į tai, kad pagalbos gavėja veikia remiamoje vietovėje (21).

(147)

Restruktūrizavimo pagalba teikiama su sąlyga, kad bus įgyvendintas restruktūrizavimo planas. Iš tikrųjų Kipro valdžios institucijos patvirtino, kad jeigu pagalbos gavėja per nurodytą laikotarpį restruktūrizavimo plano neįgyvendins (iki galo arba iš dalies), pagalba bus nutraukta ir įmonė privalės grąžinti jau išmokėtas sumas.

(148)

Kipro valdžios institucijos įsipareigojo kasmet teikti ataskaitą, kurioje būtų pateikiama gairių 51 punkte reikalaujama informacija.

(149)

Pagal gaires restruktūrizavimo pagalba turėtų būti teikiama tik kartą per dešimt metų.

(150)

Priimant Sprendimą dėl sanavimo pagalbos, Kipro valdžios institucijos patvirtino, kad įmonė CKS anksčiau negavo jokios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos.

(151)

Pagal Sprendimo dėl sanavimo pagalbos 28 dalį Kipro valdžios institucijos įsipareigojo ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo leidimo įgyvendinti sanavimo pagalbos priemonę pateikti Komisijai restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba įrodymą, kad visa paskola buvo grąžinta ir (arba) kad garantija buvo panaikinta (22). Komisija iki šiol negavo tokio Kipro valdžios institucijų pranešimo.

(152)

Komisija daro išvadą, kad remiantis tuo, kas išdėstyta 132, 142 ir 146 konstatuojamosiose dalyse, restruktūrizavimo pagalba, apie kurią Kipras pranešė 2010 m. lapkričio 3 d., yra nesuderinama su vidaus rinka.

(153)

Komisija prašo, kad Kipras pateiktų įrodymų, kad 1,6 mln. EUR sanavimo pagalba įmonei CKS, kurią Komisija patvirtino 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu, grąžinta, arba pateiktų įmonės CKS likvidavimo planą, kaip nurodyta gairių 27 punkte.

(154)

Komisija nurodo Kiprui susigrąžinti visą įmonei CKS jau suteiktą pagalbą, susijusią su tuo, kad valstybė toleravo vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, ir su darbuotojų perdavimu savivaldybėms, ir visą galbūt suteiktą ir Savivaldybių sąjungai dar negrąžintą su 512 850 EUR paskola susijusią pagalbą.

a)

nurodo visą sumą (pagrindinę ir susigrąžinimo palūkanas), susigrąžintiną iš pagalbos gavėjos;

b)

išsamų priemonių, kurių imtasi arba planuojama imtis šiam sprendimui įvykdyti, aprašą;

c)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjai nurodyta grąžinti pagalbą.