12.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 357/112

(1)

2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu Komisija patvirtino schemą „Paramos priemonės kredito įstaigoms Graikijoje“ (toliau – Graikijos bankams skirta paramos schema), kuria siekiama užtikrinti Graikijos finansų sistemos stabilumą. Pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą pagalba gali būti teikiama pagal tris ją sudarančias priemones: rekapitalizavimo priemonę, garantijų priemonę ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemonę (4). 2009 m. gegužės mėn. Graikija rekapitalizavo banką „EFG Eurobank Ergasias S.A.“ (5) pagal rekapitalizavimo priemonę.

(2)

2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisijai bus pranešta apie pagalbos pagal rekapitalizavimo priemonę gavėjų restruktūrizavimo planą.

(3)

2010 m. rugpjūčio 2 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai „Eurobank Group“ restruktūrizavimo planą. Komisija tą planą ir vėlesnes atnaujintas jo versijas, taip pat Graikijos valdžios institucijų pateiktą papildomą informaciją užregistravo kaip bylą SA.30342 (PN 26/2010), vėliau – kaip bylą SA.32789 (2011/PN).

(4)

Bankui pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą kelis kartus buvo suteiktos valstybės garantijos skolos priemonėms ir paskolos, padengtos Vyriausybės obligacijomis (6). Jam taip pat buvo skirta valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti.

(5)

2012 m. balandžio 20 d. Graikijos finansinio stabilumo fondas (toliau – HFSF) pateikė bankui raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti didinant, kaip planuota, banko akcinį kapitalą. 2012 m. gegužės 28 d. HFSF bankui suteikė 3 970 mln. EUR dydžio tarpinio rekapitalizavimo priemonę (toliau – pirmasis tarpinis rekapitalizavimas).

(6)

2012 m. gegužės mėn. Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie įsipareigojimo raštą, kurį HFSF pateikė bankui. Kadangi priemonė jau buvo įvykdyta, Komisija ją užregistravo kaip pagalbą, apie kurią nebuvo pranešta (byla SA.34825 (2012/NN)).

(7)

2012 m. liepos 27 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo (toliau – sprendimas pradėti procedūrą dėl „Eurobank“) (7).

(8)

2012 m. gruodžio mėn. HFSF bankui suteikė 1 341 mln. EUR dydžio antrąją tarpinio rekapitalizavimo priemonę (toliau – antrasis tarpinis rekapitalizavimas). 2012 m. gruodžio 21 d. HFSF bankui taip pat pateikė raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti (iš viso iki 528 mln. EUR) didinant banko akcinį kapitalą ir konvertuojamųjų kapitalo priemonių, kurias ketinama išleisti, emisijoje (8). Graikijos valdžios institucijos Komisijai apie tas priemones pranešė 2012 m. gruodžio 27 d.

(9)

2013 m. gegužės mėn. HFSF dalyvavo didinant banko akcinį kapitalą (dėl to buvo sutarta 2012 m. gruodžio mėn.). Jis konvertavo pirmąją ir antrąją tarpinio rekapitalizavimo priemones į nuosavą kapitalą ir skyrė bankui dar 528 mln. EUR kapitalo injekciją (toliau – 2013 m. pavasario rekapitalizavimas).

(10)

2013 m. gruodžio 19 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai informaciją apie 2013 m. pavasario rekapitalizavimo sąlygas.

(11)

2014 m. kovo 31 d. HFSF pateikė bankui raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti didinant, kaip planuota, banko akcinį kapitalą.

(12)

2014 m. balandžio 16 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai galutinį banko restruktūrizavimo planą (toliau – restruktūrizavimo planas). Jos taip pat pranešė Komisijai apie HFSF įsipareigojimą visiškai garantuoti būsimą banko rekapitalizavimą. Tą pačią dieną Graikijos valdžios institucijos pateikė informaciją apie valstybės garantuojamą skubią paramą likvidumui padidinti. Jos nurodė, kad nori ir toliau teikti bankui tokią paramą likvidumui padidinti, taip pat valstybės garantijas skolos priemonėms ir paskolas, padengtas Vyriausybės obligacijomis, pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą (9).

(13)

Komisija surengė daug susitikimų, telekonferencijų ir keitėsi elektroniniais laiškais su Graikijos valdžios institucijų ir banko atstovais.

(14)

Graikija sutinka, kad išimties tvarka šis sprendimas būtų priimtas tik anglų kalba.

(15)

2012 m. liepos 26 d. Komisija priėmė sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.34488 (2012/C) „Pagalba bankui „Nea Proton Bank“ įsteigiant ir kapitalizuojant banką „Nea Proton Bank“ (10) (toliau – sprendimas pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“). Tuo sprendimu Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl: i) 1 121,6 mln. EUR finansavimo trūkumo, atitinkančio bankui „Nea Proton Bank“ perduoto „Proton Bank“ turto ir įsipareigojimų skirtumą, padengimo pagal Graikijos indėlių ir investicijų garantijų fondo (HDIGF) pertvarkymo schemą ir HFSF lėšomis; ii) HFSF „Nea Proton Bank“ skirtos 250 mln. EUR pradinio akcinio kapitalo injekcijos; ir iii) HFSF „Nea Proton Bank“ skirtos 300 mln. EUR papildomo akcinio kapitalo injekcijos, kuri buvo numatyta tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“. Komisija paprašė Graikijos pateikti pastabų ir suteikti visą informaciją, kuri galėtų padėti įvertinti pagalbos priemones. Sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 1 skirsnyje išsamiai aprašyta su „Proton Bank“ susijusi procedūra, įskaitant „Proton Bank“ pertvarkymą, „Nea Proton Bank“ įsteigimą, finansavimo trūkumo padengimą ir HFSF „Nea Proton Bank“ skirtą pradinio akcinio kapitalo injekciją.

(16)

2012 m. rugpjūčio 1 d. HFSF pasirašė papildomą „Nea Proton Bank“ akcinį kapitalą, o šio kapitalo padidinimo suma – 230 mln. EUR.

(17)

2012 m. rugsėjo 5 d. Graikija pateikė Graikijos banko ir HFSF parengtas pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“.

(18)

2012 m. gruodžio 31 d. HFSF pasirašė papildomą „Nea Proton Bank“ akcinį kapitalą, kurio suma – 35 mln. EUR.

(19)

2013 m. gegužės mėn. HFSF pradėjo „Nea Proton Bank“ pardavimo procesą.

(20)

2013 m. liepos 12 d. Graikijos valdžios institucijos informavo Komisiją apie banko ketinimą įsigyti „Nea Proton Bank“. Komisija atsakė 2013 m. liepos 15 d.

(21)

2013 m. liepos 15 d. bankas pasirašė įpareigojantį susitarimą su HFSF įsigyti 100 % „Nea Proton Bank“ akcijų ir balsavimo teisių, kurių pirkimo kaina 1 EUR, o HFSF įsipareigojo rekapitalizuoti „Nea Proton Bank“ prieš jo pardavimą suteikdamas 395 mln. EUR grynaisiais pinigais.

(22)

2013 m. liepos 29 d. Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie „Nea Proton Bank“ skirtą 395 mln. EUR kapitalo injekciją.

(23)

2013 m. gegužės 6 d. Komisija priėmė sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.31155 (2013/C) „Valstybės pagalba bankui „TT Hellenic Postbank S.A.“ sukuriant ir kapitalizuojant laikiną banką „New TT Hellenic Postbank S.A.“ (toliau – sprendimas pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“) (11). Tuo sprendimu Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl: i) HFSF „New TT Hellenic Postbank S.A.“ (toliau – „New TT Bank“) skirtos 500 mln. EUR kapitalo injekcijos; ii) 4,1 mlrd. EUR (12) finansavimo trūkumo (13), susidariusio „Hellenic Postbank S.A.“ (toliau – „TT Bank“) veiklą perdavus „New TT Bank“, padengimo; iii) Graikijos „TT Bank“ skirtos 224,96 mln. EUR kapitalo injekcijos privilegijuotosiomis akcijomis pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą; ir iv) 0,68 mlrd. EUR HDIGF intervencijos, skirtos „T Bank S.A.“ (toliau – „T Bank“) turtui, kuris perduotas „TT Bank“. Komisija paprašė Graikijos pateikti pastabų ir suteikti visą informaciją, kuri galėtų padėti įvertinti restruktūrizavimo pagalbą. Sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 1 skirsnyje išsamiai aprašytos procedūros, susijusios su „T Bank“ pertvarkymu parduodant bankui „TT Bank“ ir su „TT Bank“ pertvarkymu sukuriant „New TT Bank“.

(24)

2013 m. birželio mėn. HFSF pradėjo „New TT Bank“ pardavimo procesą.

(25)

2013 m. liepos 15 d. Graikijos valdžios institucijos informavo Komisiją apie HFSF sprendimą parduoti „New TT Bank“ bankui ir to sprendimo priežastis.

(26)

2013 m. liepos 15 d. bankas pasirašė įpareigojantį susitarimą su HFSF įsigyti 100 % „New TT Bank“ akcijų ir balsavimo teisių.

(27)

2013 m. liepos 19 d. Graikija pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“.

(28)

Nuo 2008 m. iki 2012 m. Graikijos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 20 %, kaip parodyta 1 lentelėje. Todėl Graikijos bankai susidūrė su sparčiai augančiu įsipareigojimų, susijusių su Graikijos namų ūkiams ir įmonėms suteiktomis paskolomis, nevykdymo lygiu (14). Tokie pokyčiai turėjo neigiamos įtakos Graikijos bankų turto rezultatams ir dėl to atsirado kapitalo poreikių.

1 lentelė

Realiojo BVP augimas Graikijoje 2008–2013 m.

(29)

Be to, 2012 m. vasario mėn. Graikija įgyvendino privačiojo sektoriaus obligacijų keitimo, žinomo kaip privačiojo sektoriaus dalyvavimas, programą (toliau – PSD programa). Graikijos bankai dalyvavo PSD programoje, pagal kurią Graikijos Vyriausybė mainais už esamas Graikijos Vyriausybės obligacijas (GVO) esamiems privatiems obligacijų turėtojams siūlė naujus vertybinius popierius (įskaitant naujas GVO, su BVP susietus vertybinius popierius ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) išleistus PSD mokėjimo įsipareigojimus) su 53,5 % nominalia diskonto norma ir ilgesniais išpirkimo terminais (15). To obligacijų keitimo rezultatus Graikijos valdžios institucijos paskelbė 2012 m. kovo 9 d. (16) Dėl keitimo obligacijų turėtojai patyrė didelių nuostolių (Graikijos banko skaičiavimais, Graikijos bankų nuostoliai vidutiniškai siekė 78 % senųjų GVO nominaliosios vertės) ir atsirado kapitalo poreikių, kurie atgaline data įrašyti į Graikijos bankų 2011 m. finansines ataskaitas.

2 lentelė

Bendri pagrindinių Graikijos bankų nuostoliai, susiję su PSD (mln. EUR)

(30)

Kadangi dėl PSD programos ir tebesitęsiančio nuosmukio Graikijos bankai susidūrė su dideliu kapitalo trūkumu, pagal 2012 m. kovo 11 d. Graikijos Vyriausybės, Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Centrinio Banko (ECB) sudarytą antrosios Graikijos ekonomikos koregavimo programos Ekonominės ir finansų politikos memorandumą (EFPM) numatytos lėšos tų bankų rekapitalizavimui. Graikijos valdžios institucijų skaičiavimais, pagal tą programą finansuotini bendri bankų rekapitalizavimo poreikiai ir pertvarkymo išlaidos sudaro 50 mlrd. EUR (18). Ta suma apskaičiuota remiantis Graikijos banko atliktu laikotarpio nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. testavimu nepalankiausiomis sąlygomis (toliau – 2012 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis), pagrįstu bendrovės „Blackrock“ parengta paskolų nuostolių prognoze (19). Lėšos Graikijos bankų rekapitalizavimui skiriamos per HFSF. 3 lentelėje apibendrinami pagrindinių Graikijos bankų kapitalo poreikių, nustatytų atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, skaičiavimai.

3 lentelė

2012 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis: pagrindinių Graikijos bankų kapitalo poreikiai (mln. EUR)

(31)

Remiantis 2012 m. kovo mėn. EFPM, „bankams, pateikiantiems perspektyvius kapitalo didinimo planus, bus suteikta galimybė prašyti valstybės paramos ir ją gauti taip, kad būtų išlaikytos privačiojo sektoriaus paskatos vykdyti kapitalo injekcijas ir taip sumažinta našta mokesčių mokėtojams“ (20). Graikijos bankas nustatė, kad tik keturi didžiausi bankai („Eurobank“, Graikijos nacionalinis bankas, „Piraeus Bank“ ir „Alpha Bank“) yra gyvybingi (21). Pirmąją rekapitalizavimo priemonę HFSF jiems suteikė 2012 m. gegužės mėn.

(32)

Dėl nuosmukio ir politinio nestabilumo vidaus indėliai Graikijos bankuose nuo 2009 m. pabaigos iki 2012 m. birželio mėn. iš viso sumažėjo 37 %. Mėgindami išlaikyti indėlius tie bankai turėjo mokėti aukštesnes palūkanas. Išaugo indėlių sąnaudos, todėl sumažėjo grynoji bankų palūkanų marža. Kadangi Graikijos bankai nebegalėjo naudotis didmeninio finansavimo rinkomis, jie tapo visiškai priklausomi nuo Eurosistemos (22) finansavimo, kurio vis didesnę dalį sudarė Graikijos banko teikiama skubi parama likvidumui padidinti. Tų bankų gautos sumos buvo ypač didelės 2012 m. antrąjį pusmetį.

(33)

Po 2012 m. birželio mėn. įvykusių rinkimų indėlių atsargos vėl pradėjo augti. Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. bendras Graikijos bankams Eurosistemos teikiamas finansavimas sumažėjo.

(34)

2012 m. gruodžio 3 d. Graikija pradėjo naujų GVO, gautų pagal PSD programą, išpirkimo programą kainomis, kurios svyravo nuo 30,2 % iki 40,1 % GVO nominaliosios vertės (23). Graikijos bankai dalyvavo toje išpirkimo programoje ir dėl to jų balansuose parodyti dar didesni nuostoliai, kadangi PSD programos metu į apskaitą įtrauktas buhalterinis nuostolis (t. y. rinkos vertės ir nominaliosios vertės skirtumas) tapo galutinis ir negrįžtamas (24).

(35)

2012 m. gruodžio mėn. keturiems didžiausiems Graikijos bankams HFSF suteikė antrąją rekapitalizavimo priemonę.

(36)

2013 m. rudenį Graikijos bankas pradėjo naują testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekdamas įvertinti Graikijos bankų kapitalo pozicijos tvirtumą esant pagrindiniam ir nepalankiam scenarijams.

(37)

2013 m. liepos mėn. Graikijos bankas pavedė konsultantui atlikti visų Graikijos bankų paskolų portfelių vertinimą. Konsultantas parengė visų Graikijos bankų vidaus paskolų portfelių, taip pat užsienio filialų ir patronuojamųjų įmonių paskolų, susijusių su Graikijos rizika, kredito nuostolio projekcijas trejų su puse metų ir paskolos trukmės laikotarpiu. Analizėje pateikiamos kredito nuostolio projekcijos pagal du makroekonominius scenarijus, t. y. pagrindinį ir nepalankų scenarijus. Užsienio paskolų portfelių kredito nuostolio projekcijas sudarė Graikijos bankas, padedamas konsultanto.

(38)

Remdamasis konsultanto atliktu kredito nuostolio projekcijų vertinimu, Graikijos bankas, naudodamasis technine kito konsultanto parama, atliko kapitalo poreikių vertinimą.

(39)

Pagrindiniai kapitalo poreikių vertinimo, atlikto vykdant 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, elementai buvo šie: i) bankų paskolų portfelių kredito nuostolio projekcijos (25) konsoliduotai Graikijos rizikai ir užsienio rizikai, atėmus esamus paskolų rezervus, ir ii) numatomas bankų veiklos pelningumas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., remiantis atsargiu 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį Graikijos bankui pateiktų restruktūrizavimo planų koregavimu. 4 lentelėje apibendrinami pagrindinių Graikijos bankų konsoliduotų kapitalo poreikių, nustatytų atliekant 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal pagrindinį scenarijų, skaičiavimai.

4 lentelė

2013 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis: konsoliduoti Graikijos bankų kapitalo poreikiai pagal pagrindinį scenarijų (mln. EUR)

(40)

2013 m. kovo 6 d. Graikijos bankas paskelbė 2013 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir paprašė, kad bankai iki 2014 m. balandžio vidurio pateiktų kapitalo didinimo planus kapitalo poreikiams pagal pagrindinį scenarijų padengti.

(41)

Bankas teikia universalias banko paslaugas, daugiausia Graikijoje ir Rytų bei Pietryčių Europoje (Kipre, Rumunijoje, Bulgarijoje, Serbijoje ir Ukrainoje). Bankas siūlo namų ūkiams ir įmonėms visus bankininkystės ir finansinius produktus ir paslaugas. Jis vykdo mažmeninės, korporacinės ir privačiosios bankininkystės, turto valdymo, draudimo, iždo veiklą, veikia kapitalo rinkose ir teikia kitas paslaugas. Bankas įregistruotas Graikijoje, o jo akcijos įtrauktos į Atėnų vertybinių popierių biržos sąrašus. 2012 m. gruodžio 31 d. banke dirbo iš viso 17 427 žmonės, maždaug pusė iš jų dirbo Rytų ir Pietryčių Europoje, o kita pusė – Graikijoje (29).

(42)

Bankas dalyvavo PSD programoje, pagal kurią iškeitė GVO ir su valstybe susijusių paskolų, kurių nominalioji vertė – 7 336 mln. EUR. Bendri banko su PSD susiję nuostoliai sudarė apie 5 781 mln. EUR prieš apmokestinimą ir visa suma buvo įrašyta į jo 2011 m. sąskaitas (30). 2012 m. gruodžio mėn. vykdytos išpirkimo programos metu bankas pardavė naujas GVO, kurias jis buvo gavęs pagal PSD programą, gerokai žemesne kaina nei nominalioji vertė. Dėl to pardavimo susidarė naujų GVO nuostolių.

(43)

5 lentelėje pateikiami 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. gruodžio mėn. pagrindiniai banko duomenys (konsoliduoti duomenys).

5 lentelė

„Eurobank“ pagrindiniai duomenys, 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m.

(44)

5 lentelė rodo, kad bankas ne tik patyrė didelių nuostolių dėl PSD programos, įtrauktų į 2011 m. sąskaitas (5 781 mln. EUR (32)), bet ir susidūrė su mažėjančiomis pajamomis (įskaitant dėl didesnių indėlių sąnaudų) ir patyrė didelių ir toliau didėjančių paskolų portfelių Graikijoje ir užsienyje vertės sumažėjimo nuostolių. Banko likvidumo poziciją smarkiai paveikė indėlių atsiėmimas, 2011 m. gruodžio 31 d. jo paskolų ir indėlių santykis siekė 148 %, o 42 % jo balanso vertės tą dieną buvo finansuojama Eurosistemos lėšomis.

(45)

Graikijos bankas, atlikdamas 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (jo rezultatai paskelbti 2014 m. kovo 6 d.), banko kapitalo poreikius pagal pagrindinį scenarijų įvertino 2 945 mln. EUR. Į šią sumą neįtrauktos poveikio mažinimo priemonės, t. y. jau daroma prielaida, kad bankas vykdys poveikio mažinimo priemones (t. y. parduos turtą), kurios turėtų padėti sumažinti kapitalo poreikius.

(46)

Nustatytam 2 945 mln. EUR kapitalo poreikiui padengti bankas pasiūlė sustiprintas poveikio mažinimo priemones, tačiau jomis iš viso bus gauta tik šiek tiek daugiau, nei Graikijos bankas numatė apskaičiuodamas kapitalo poreikius. Tos poveikio mažinimo priemonės apima papildomo turto pardavimą ([…] (33) pardavimą, […] % patronuojamosios draudimo įmonės pardavimą ir dalyvavimo nekilnojamojo turto veikloje sumažinimą iki 20 % iki […]) (34).

(47)

Kadangi tomis sustiprintomis poveikio mažinimo priemonėmis galima padengti tik labai nedidelę nustatytų kapitalo poreikių dalį, 2014 m. balandžio 12 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti kapitalą 2 864 mln. EUR. Kapitalas didinamas platinant nuosavybės vertybinius popierius, kuriems netaikoma pirmenybės teisė juos įsigyti (t. y. kapitalo didinimas panaikinus pirmenybės teises įsigyti vertybinius popierius), tarptautiniams investuotojams ir viešai platinant vertybinius popierius Graikijoje. Jei privačių investuotojų paklausa būtų nepakankama, kad būtų padengta visa kapitalo padidinimo suma, HFSF padengs skirtumą pasirašydamas likusias naujas akcijas, prieš tai konvertavus esamas banko subordinuotąsias kapitalo priemones į akcijas.

(48)

2013 m. liepos 15 d. bankas pasirašė du įpareigojančius susitarimus su HFSF įsigyti 100 % „Nea Proton Bank“ ir „New TT Bank“ akcijų ir balsavimo teisių.

(49)

2011 m. spalio 9 d. Graikijos bankas pradėjo „Proton Bank“ pertvarkymą. Graikijos bankas panaikino „Proton Bank“ licenciją, todėl pradėtas jo likvidavimas (35).

(50)

Remiantis Graikijos banko pasiūlymu ir vadovaujantis finansų ministro sprendimu (36) įsteigtas „Nea Proton Bank“, kaip laikina kredito įstaiga, ir jam perduoti visi „Proton Bank“ indėliai (mažmeniniai, bankų ir Vyriausybės), filialų tinklas ir atitinkamas turtas (paskolų ir vertybinių popierių portfeliai). Nuosavybės vertybinių popierių reikalavimai, subordinuotoji skola ir labai rizikingos paskolos paliktos „Proton Bank“. HFSF „Nea Proton Bank“ skyrė 250 mln. EUR pradinio akcinio kapitalo injekciją (37) ir buvo vienintelis jo akcininkas. Pradinė „Nea Proton Bank“ balanso suma – maždaug 3 mlrd. EUR.

(51)

2011 m. pabaigoje pagal riziką įvertintas „Nea Proton Bank“ turtas (38) sudarė 1,2 mlrd. EUR.

(52)

Pagal Graikijos bankų pertvarkymo įstatymą HFSF turimas laikinos kredito įstaigos akcijas turi parduoti per dvejus metus nuo ministro sprendimo, kuriuo ta laikina kredito įstaiga įsteigiama (39). Vykdydamas tą įsipareigojimą ir laikydamasis EFPM, HFSF pradėjo turimų „Nea Proton Bank“ akcijų pardavimą. HFSF konsultantas finansų klausimais susisiekė su daug įvairių potencialių investuotojų (įskaitant Graikijos bankus, užsienio bankus ir finansinius rėmėjus), tačiau galutinius pasiūlymus pateikė tik dvi šalys – bankas ir JAV rizikos draudimo fondas. Tik banko pateiktas pasiūlymas atitiko HFSF rašto dėl procedūros (angl. process letter) reikalavimus, todėl laikomas tinkamu.

(53)

2013 m. gegužės 31 d. pagal riziką įvertintas „Nea Proton Bank“ turtas sudarė 811 mln. EUR, o jo reguliuojamasis kapitalas buvo - 203 mln. EUR. Tą pačią dieną „Nea Proton Bank“ bendras rekapitalizavimo poreikis sudarė 276 mln. EUR, kad būtų pasiektas 9 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas. Bankas mainais už 100 % „Nea Proton Bank“ akcijų ir balsavimo teisių sumokėjo 1 EUR piniginį atlygį. Bankas paprašė, kad HFSF rekapitalizuotų „Nea Proton Bank“ 395 mln. EUR suma, iš kurios 276 mln. EUR reikia „Nea Proton Bank“ kapitalo pakankamumo rodikliui vėl padidinti iki 9 %, o likusi dalis leistų numatyti papildomai 119 mln. EUR atidėjinių, skirtų papildomiems atidėjiniams paskolų nuostoliams ir numatomiems nuostoliams prieš apmokestinimą iki 2016 m. padengti. Pagal pardavimo sąlygas HFSF įsipareigojo padengti „Nea Proton Bank“ kapitalo poreikius prieš sandorio užbaigimą skirdamas 395 mln. EUR grynaisiais pinigais.

(54)

2013 m. sausio 18 d. Graikijos valdžios institucijos pradėjo „TT Bank“ pertvarkymą. Graikijos bankas panaikino „TT Bank“ licenciją, todėl pradėtas jo likvidavimas (40).

(55)

Remiantis Graikijos banko pasiūlymu ir vadovaujantis finansų ministro sprendimu (41) įsteigtas „New TT Bank“, kaip laikina kredito įstaiga, ir jam perduotas 10,8 mlrd. EUR vertės turtas (t. y. grynieji pinigai, iždo vekseliai, veiksnios paskolos, mažmeniniai indėliai, centrinio banko finansavimas ir GVO (42)). „TT Bank“ paliktas bendros 1,2 mlrd. EUR vertės grynasis turtas, kurį sudarė TT nuosavybės vertybinių popierių reikalavimai, neveiksnios paskolos, mokesčių turtas ir įsipareigojimai, taip pat bet kokie mokesčiai ir rinkliavos. HFSF „New TT Bank“ skyrė 500 mln. EUR pradinio akcinio kapitalo injekciją ir buvo vienintelis jo akcininkas. Po kapitalo injekcijos pradinė „New TT Bank“ balanso suma buvo maždaug 15,1 mlrd. EUR.

(56)

Vykdydamas EFPM nustatytus įsipareigojimus HFSF pradėjo turimų „New TT Bank“ akcijų pardavimą. Tuo pačiu jis taip pat vykdė įsipareigojimą parduoti turimas tos laikinos kredito įstaigos akcijas per dvejus metus nuo pastarosios įstaigos įsteigimo. HFSF konsultantas finansų klausimais susisiekė su daug įvairių potencialių investuotojų, įskaitant Graikijos bankus, užsienio bankus ir finansinius rėmėjus. Galutinius pasiūlymus pateikė tik keturi didžiausi Graikijos bankai, iš jų pirmenybė suteikta banko pasiūlymui.

(57)

„New TT Bank“ įsigyti bankas sutiko sumokėti iš viso 681 mln. EUR išleisdamas naujas paprastąsias akcijas. Pagal akcijų pasirašymo susitarimą banko sumokėtas pradinis atlygis turėjo būti toliau patikslintas remiantis grynojo turto vertės vertinimu (43).

(58)

Dėl tos priežasties 2013 m. rugpjūčio 26 d. įvykęs banko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino banko akcinio kapitalo padidinimą 425 625 000 EUR išleidžiant 1 418 750 000 naujų paprastųjų akcijų (44), kurių kiekvienos nominalioji vertė – 0,3 EUR, o siūloma kaina – 0,48 EUR. HFSF nepiniginiu įnašu pasirašė visą didinamo kapitalo dalį. Tas nepiniginis įnašas – tai visos HFSF nuosavybės teise turimos „New TT Bank“ akcijos, kurių bendra vertė – 681 mln. EUR. Įvykdžius tą sandorį HFSF turimų banko akcijų dalis padidėjo nuo 93,5 % iki 95,2 %.

(59)

Bankui buvo suteiktos A, B1, B2, B3, B4 ir C kapitalo paramos priemonės, L1 ir L2 paramos likvidumui padidinti priemonės. „Proton Bank“ ir „Nea Proton Bank“ buvo suteiktos šios priemonės: Pr1, Pr2 Pr3, NP1, NP2 ir NP3. „T Bank“, „TT Bank“ ir „New TT Bank“ buvo suteiktos T, TT, NTT1 ir NTT2 priemonės.

(60)

Bankas gavo kelių rūšių pagalbą pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą, pagal rekapitalizavimo priemonę, garantijų priemonę ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemonę.

(61)

Bankas yra gavęs ir toliau gauna pagalbą pagal garantijų priemonę ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemonę. Ta pagalba šiame sprendime bus aprašoma kaip „L1 priemonė“. Bankui suteiktos garantijos 2013 m. lapkričio 30 d. (45) sudarė apie 13,9 mlrd. EUR. Tą dieną nebuvo jokios bankui nesumokėtos Vyriausybės obligacijų paskolos. 2011 m. balandžio 15 d. bankas buvo gavęs 1 737 mln. EUR Vyriausybės obligacijų paskolų ir 13,6 mlrd. EUR valstybės garantijų, suteiktų pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą.

(62)

2014 m. kovo 16 d. Graikijos valdžios institucijų Komisijai pateiktame banko restruktūrizavimo plane Graikijos valdžios institucijos pareiškė ketinimą restruktūrizavimo laikotarpiu toliau pagal schemą teikti garantijas ir skolinti Vyriausybės obligacijas.

(63)

2009 m. gegužės mėn. bankas gavo 950 mln. EUR kapitalo injekciją (46) (A priemonė) pagal Graikijos bankams skirtos paramos schemos rekapitalizavimo priemonę. Ta kapitalo injekcija sudarė maždaug 2 % pagal riziką įvertinto banko turto tuo metu.

(64)

Rekapitalizavimas atliktas Graikijos pasirašytomis privilegijuotosiomis akcijomis, kurių atkarpa – 10 %, o išpirkimo terminas – penkeri metai. 2010 m. privilegijuotųjų akcijų trukmė buvo pratęsta, o atlygis – padidintas. Nuo šio momento, jei privilegijuotosios akcijos neišperkamos per penkerius metus nuo jų emisijos, o visuotinis akcininkų susirinkimas nepriima sprendimo dėl tų akcijų išpirkimo, Graikijos finansų ministras padidins atkarpą 2 % per metus pagal kaupiamąjį principą (t. y. 12 % atkarpa šeštaisiais metais, 14 % atkarpa septintaisiais metais ir t. t.).

(65)

Skubi parama likvidumui padidinti yra išimtinė priemonė, pagal kurią moki finansų įstaiga, susidūrusi su laikinomis likvidumo problemomis, gali gauti Eurosistemos finansavimą, kai tokia operacija nėra bendros pinigų politikos dalis. Tokios finansų įstaigos už skubią paramą likvidumui padidinti mokama palūkanų norma yra […] baziniais punktais didesnė nei palūkanos, kurias ji moka už įprastinį centrinio banko refinansavimą.

(66)

Už skubios paramos likvidumui padidinti programą yra atsakingas Graikijos bankas, tai reiškia, kad bet kokios sąnaudos ir rizika, susijusios su skubios paramos likvidumui padidinti teikimu, tenka Graikijos bankui (47). Graikija suteikė Graikijos bankui valstybės garantiją, kuri taikoma visai Graikijos banko teikiamos skubios paramos likvidumui padidinti sumai. Priėmus Įstatymo Nr. 3943/2011 50 straipsnio 7 dalį, kuria iš dalies pakeista Įstatymo Nr. 2362/1995 65 straipsnio 1 dalis, numatyta, kad finansų ministras gali suteikti Graikijos bankui garantijas valstybės vardu, kad būtų užtikrinti Graikijos banko reikalavimai kredito įstaigoms. Bankai, kuriems teikiama skubi parama likvidumui padidinti, valstybei turi mokėti garantijos mokestį, kuris yra […] baziniai punktai.

(67)

2011 m. gruodžio 31 d. bankas buvo gavęs 14,95 mlrd. EUR valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti (48), o 2012 m. gruodžio 31 d. bankas buvo gavęs 12 mlrd. EUR valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti.

(68)

Nuo 2012 m. HFSF bankui suteikė keletą kapitalo paramos priemonių. 6 lentelėje pateikiama tų pagalbos priemonių apžvalga.

6 lentelė

Bankui per HFSF suteiktos kapitalo paramos priemonės

(69)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ 15–32 konstatuojamosiose dalyse išsamiai aprašomas 2012 m. gegužės mėn. pirmasis tarpinis rekapitalizavimas (B1 priemonė). Šiame skirsnyje išdėstyta bendroji informacija apie tą priemonę ir pagrindinės jos ypatybės.

(70)

2012 m. balandžio 20 d. HFSF suteikė bankui raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti (iki 4,2 mlrd. EUR) didinant, kaip planuota, banko akcinį kapitalą.

(71)

Pagal B1 priemonę 2012 m. gegužės 28 d. HFSF, laikydamasis Įstatyme Nr. 3864/2010, kuriuo įsteigiamas HFSF (toliau – HFSF įstatymas), išdėstytų tarpinio rekapitalizavimo nuostatų, perleido bankui 3,97 mlrd. EUR EFSF obligacijų. Bankui perleistos EFSF obligacijos – tai EFSF kintamųjų palūkanų obligacijos, kurių išpirkimo terminas – šešeri ir dešimt metų, o emisijos data – 2012 m. balandžio 19 d. Komisija sprendimo pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ 48 konstatuojamojoje dalyje jau nustatė, kad „2012 m. gegužės 28 d. tarpiniu rekapitalizavimu buvo įvykdytas įsipareigojimo raštu prisiimtas įsipareigojimas, taigi teikiama ta pati pagalba“. Ir įsipareigojimo rašte nurodytą sumą, ir pirmojo tarpinio rekapitalizavimo sumą Graikijos bankas apskaičiavo siekdamas užtikrinti, kad 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. tarpinio rekapitalizavimo įtraukimo į banko apskaitą atgaline data dieną, bankas pasiektų 8 % bendro kapitalo pakankamumo koeficientą. Kaip matyti iš 3 lentelės, B1 priemone padengta tik ribota dalis visų kapitalo poreikių, nustatytų atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Bankas turėjo didinti kapitalą atlikdamas būsimą kapitalo padidinimą, o tarpiniu rekapitalizavimu buvo siekiama tik užtikrinti, kad bankas atitiktų reikalavimus ECB finansavimui gauti tol, kol kapitalas bus padidintas.

(72)

Laikotarpiui nuo pirmojo tarpinio rekapitalizavimo dienos iki pirmosios tarpinio rekapitalizavimo priemonės konvertavimo į paprastąsias akcijas ir kitas konvertuojamąsias kapitalo priemones dienos banko ir HFSF sudarytame išankstinio pasirašymo susitarime nustatyta, kad bankas turi mokėti HFSF 1 % EFSF obligacijų nominaliosios vertės metinį mokestį ir kad bet kokios atkarpos išmokos ir sukauptos palūkanos už EFSF obligacijas per tą laikotarpį bus laikomos papildomu HFSF kapitalo įnašu (49).

(73)

2012 m. rudenį bankas į apskaitą įtraukė dar didesnius nuostolius. Taigi jo kapitalas vėl neatitiko minimalaus kapitalo reikalavimų, kad bankas toliau atitiktų reikalavimus ECB refinansavimui gauti.

(74)

Todėl buvo būtinas antrasis tarpinis rekapitalizavimas. 2012 m. gruodžio 21 d. HFSF įvykdė 1 341 mln. EUR dydžio antrąjį tarpinį rekapitalizavimą (B2 priemonė), ši priemonė taip pat buvo išmokėta perleidžiant bankui EFSF obligacijas.

(75)

Be antrojo tarpinio rekapitalizavimo, 2012 m. gruodžio 21 d. HFSF bankui suteikė raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti (iš viso iki 528 mln. EUR) didinant banko akcinį kapitalą ir konvertuojamųjų priemonių, kurios bus išleistos, emisijoje (B3 priemonė).

(76)

Bendra dviejų tarpinio rekapitalizavimo priemonių (B1 ir B2 priemonės) ir 2012 m. gruodžio mėn. įsipareigotos skirti papildomos sumos (B3 priemonė) suma reiškė, kad HFSF įsipareigojo padengti visus kapitalo poreikius, nustatytus atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (5 839 mln. EUR (50)).

(77)

2013 m. balandžio 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino banko akcinio kapitalo padidinimą 5 839 mln. EUR (toliau – 2013 m. pavasario rekapitalizavimas). Todėl bankas išleido 3 789 317 357 naujų akcijų, kurių nominalioji vertė – 0,30 EUR, o pardavimo kaina – 1,54 EUR už akciją.

(78)

Tą pačią dieną visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat nusprendė, kad visą kapitalo sumą suteiks HFSF ir ji bus sumokėta natūra, t. y. EFSF obligacijomis.

(79)

Todėl 2013 m. gegužės mėn. HFSF bankui skyrė iš viso 5 839 mln. EUR kapitalo injekciją paprastosiomis akcijomis (B4 priemonė). Ta suma lygi B1, B2 ir B3 priemonių sumai.

(80)

2013 m. pavasario rekapitalizavimu pirmasis ir antrasis tarpinis rekapitalizavimas (B1 ir B2 priemonės) pakeisti nuolatiniu rekapitalizavimu ir įvykdytas įsipareigojimas suteikti papildomą kapitalo pagalbą (B3 priemonė).

(81)

Nustatyta naujų akcijų kaina – 50 % vidutinės pagal apimtį įvertintos akcijų kainos 50 prekybos dienų prieš siūlomos kainos nustatymo dieną. Dėl atvirkštinio akcijų padalijimo, dėl kurio sprendimą visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė 2012 m. balandžio 30 d. (51), nustatyta naujų akcijų kaina – 1,54 EUR už akciją.

(82)

Iškart po 2013 m. pavasario rekapitalizavimo HFSF tapo pagrindiniu banko akcininku (98,56 % akcijų). Tačiau bankui užbaigus kitą įsipareigojimų valdymo priemonę 2013 m. birželio mėn. ta dalis sumažėjo iki 93,55 % (žr. 2.4.5 skirsnį). Siekdamas įsigyti „New TT Bank“, 2013 m. rugpjūčio mėn. bankas išleido naujas akcijas HFSF, dėl to HFSF dalis padidėjo iki 95,23 % (52).

(83)

2014 m. kovo 6 d. Graikijos bankas paskelbė 2013 m. antrąjį pusmetį atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus. Graikijos bankas nurodė, kad pagal pagrindinį scenarijų banko kapitalo poreikiai 2014–2016 m. sieks 2 945 mln. EUR.

(84)

2014 m. kovo 31 d. HFSF išsiuntė bankui raštą, nurodydamas, kad jis ketina ir gali remti bet kokį pagal HFSF įstatymą Nr. 3864/2010 (su pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 30 d.) atliekamą akcinio kapitalo padidinimą, kuris būtinas, kad būtų patenkinti atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatyti kapitalo poreikiai. HFSF įstatyme numatyta, kad jei pasirašymo laikotarpio pabaigoje privačių investuotojų paklausa HFSF bendrosios tarybos, remiantis dviem nepriklausomais vertinimais, nustatyta kaina bus nepakankama, HFSF pasirašys visas likusias akcijas, prieš tai konvertavus esamas banko subordinuotąsias kapitalo priemones į akcijas, kaip nurodyta 6a straipsnyje.

(85)

2014 m. balandžio 12 d. visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2 864 mln. EUR dydžio akcinio kapitalo padidinimą pagal HFSF įstatymą ir nurodė, kad siūloma kaina negali būti mažesnė už nominaliąją kainą, t. y. 0,30 EUR už akciją, ir mažiausią kainą, kurią nustatys HFSF (53).

(86)

Laikydamasis HFSF įstatymo, banko vertei nustatyti HFSF paskyrė du nepriklausomus konsultantus. 2014 m. balandžio 10 d. abu konsultantai savo darbą baigė ir kiekvienas pateikė banko vertės intervalą. Abiejų konsultantų pateikti intervalai žymiu mastu sutampa. Remdamasi tais vertinimais, 2014 m. balandžio 14 d. HFSF bendroji taryba nustatė kainą, atitinkančią mažiausią kainą, už kurią naujos banko akcijos gali būti siūlomos investuotojams, ir kainą, kuria prireikus bus remiama kapitalo didinimo operacija (54). 2014 m. balandžio 15 d. HFSF patvirtino investuotojų konsorciumo pateiktą pasiūlymą pasirašyti 1,3 mlrd. EUR vertės naujų akcijų, kurių kaina – 0,30 EUR už akciją (toliau – pagrindinis investuotojas (55)  (56)).

(87)

2014 m. balandžio 24 d.„Eurobank“ paskelbė užsakymų portfelio sudarymo pradžią, kaina – nuo 0,30 EUR iki 0,33 EUR (57). Jei paklausa bus pakankama visai 2 864 mln. EUR sumai padengti už didesnę nei 0,30 EUR kainą, pagrindinis investuotojas turės pakoreguoti savo kainą, kad ji atitiktų aukštesnę kainą, arba atšaukti savo užsakymus; pastaruoju atveju jam bus išmokėta kompensacija. Jei privačių investuotojų paklausa (įskaitant pagrindinio investuotojo paklausą) bus pakankama visai 2 864 mln. EUR sumai padengti už 0,30 EUR kainą, pagrindiniam investuotojui akcijos bus paskirstytos pirmiausia. Jei paklausa (įskaitant pagrindinio investuotojo paklausą) už 0,30 EUR kainą bus nepakankama, subordinuotoji skola bus konvertuota į naujas akcijas. Kaip numatyta HFSF įstatyme, po subordinuotosios skolos konvertavimo visas nepasirašytas akcijas už tą pačią kainą, t. y. 0,30 EUR už akciją, pasirašys HFSF.

(88)

Nuo 2008 m. „Proton Bank“ ir „Nea Proton Bank“ buvo suteiktos kelios pagalbos priemonės. 7 lentelėje pateikiama tų pagalbos priemonių apžvalga.

7 lentelė

Kapitalo paramos priemonių „Proton Bank“ ir „Nea Proton Bank“ apžvalga

(89)

2009 m. gegužės mėn. Graikija „Proton Bank“ skyrė 80 mln. EUR injekciją, kuri sudarė maždaug 4,6 % pagal riziką įvertinto jo turto tuo metu. Ta kapitalo injekcija buvo skirta pagal rekapitalizavimo priemonę, kuri yra Graikijos bankams skirtos paramos schemos dalis. Rekapitalizavimas atliktas privilegijuotosiomis akcijomis.

(90)

„Proton Bank“ taip pat buvo suteiktos pagalbos priemonės pagal garantijų ir paskolų, padengtų obligacijomis, priemones, kurios yra Graikijos bankams skirtos paramos schemos dalis. 2009 m. balandžio mėn. „Proton Bank“ gavo 78 mln. EUR vertės Graikijos Vyriausybės vertybinių popierių (Pr2 priemonė), o 2010 m. liepos mėn. jam suteikta valstybės garantija išleistoms obligacijomis, kurių nominalioji vertė – 149,4 mln. EUR (Pr3 priemonė). Valstybės garantuojamos obligacijos buvo perleistos „Nea Proton Bank“ pertvarkymo dieną, tačiau 2012 m. sausio 5 d. jos buvo atšauktos. 2011 m. gruodžio mėn. suėjo Graikijos Vyriausybės vertybinių popierių išpirkimo terminas, jų terminas nepratęstas.

(91)

Vykdydamos „Proton Bank“ pertvarkymą Graikijos valdžios institucijos nustatė „Nea Proton Bank“ finansavimo trūkumą. Vadovaujantis 2011 m. spalio 9 d. Graikijos banko sprendimu, 2011 m. gruodžio mėn. pagal HDIGF pertvarkymo schemą bankui „Nea Proton Bank“ sumokėta 862 mln. EUR. 2012 m. sausio 19 d. Graikijos bankui galutinai apskaičiavus, kad finansavimo trūkumas yra 1 121,6 mln. EUR, vadovaudamasis 2012 m. balandžio 9 d. Graikijos banko sprendimu (58), 2012 m. gegužės 14 d. HFSF (59) sumokėjo likusią 259,6 mln. EUR sumą. Taip pagal HDIGF pertvarkymo schemą ir HFSF lėšomis buvo padengtas tas finansavimo trūkumas.

(92)

HFSF suteikė „Nea Proton Bank“ valstybės pagalbą 250 mln. EUR pradinio akcinio kapitalo (paprastųjų akcijų) forma; išmokėta dviem dalimis 2011 m. spalio 9 d. ir 2012 m. vasario 3 d.

(93)

Pagal 2012 m. liepos 16 d. pateiktą atnaujintą „Nea Proton Bank“ restruktūrizavimo planą (t. y. naujausią plano versiją, apie kurią tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“, buvo pranešta Komisijai) „Nea Proton Bank“ reikalingas 300 mln. EUR papildomas kapitalas. To papildomo kapitalo iš dalies reikėjo dėl to, kad „Nea Proton Bank“ patyrė nuostolių dėl PSD programos (su GVO susiję vertės sumažėjimo nuostoliai 2011 m. – 146,5 mln. EUR ir papildomi 22 mln. EUR vertės sumažėjimo nuostoliai buvo įtraukti į 2012 m. pirmojo ketvirčio rezultatus). „Nea Proton Bank“ papildomas kapitalas taip pat reikalingas todėl, kad 2011–2016 m. atidėjinių mokesčiai yra didesni, nei buvo numatyta tuo metu, kai „Nea Proton Bank“ buvo įsteigtas.

(94)

Pagal 2012 m. liepos 16 d. pateiktą atnaujintą „Nea Proton Bank“ restruktūrizavimo planą tie numatomi kapitalo poreikiai turėjo būti numatyta 285 mln. EUR kapitalo injekcija 2012 m. ir numatyta 15 mln. EUR kapitalo injekcija 2014 m. Iš tikrųjų galiausiai HFSF „Nea Proton Bank“ skyrė 230 mln. EUR injekciją 2012 m. rugpjūčio 1 d. ir 35 mln. EUR injekciją 2012 m. gruodžio 31 d.

(95)

Pagal 2013 m. liepos 15 d. pardavimo sutartį HFSF jau įsipareigojo „Nea Proton Bank“ skirti 395 mln. EUR injekciją (60). 2013 m. rugpjūčio 28 d. HFSF išmokėjo 395 mln. EUR sumą.

(96)

Nuo 2008 m. „T Bank“, „TT Bank“ ir „New TT Bank“ buvo suteiktos kelios pagalbos priemonės. 8 lentelėje pateikiama tų pagalbos priemonių apžvalga.

8 lentelė

Pagalbos priemonių „T Bank“ ir „TT Bank“ apžvalga

(97)

Pagal HDIGF pertvarkymo schemą ir HFSF lėšomis padengtas finansavimo trūkumas, susidaręs „T Bank“ veiklą perdavus „TT Bank“ ir atitinkantis bankui „TT Bank“ perduoto „T Bank“ turto tikrosios vertės ir perduotų įsipareigojimų tikrosios vertės skirtumą. Vadovaujantis 2011 m. gruodžio 17 d. Graikijos banko sprendimu, pagal HDIGF pertvarkymo schemą sumokėta 450 mln. EUR (62) suma; tai atitiko maždaug du trečdalius apskaičiuoto finansavimo trūkumo. Galutinai apskaičiavus, kad finansavimo trūkumas yra maždaug 677 mln. EUR, vadovaudamasis 2012 m. balandžio 9 d. Graikijos banko sprendimu (63), 2013 m. vasario 14 d. HFSF (64) bankui „New TT Bank“ sumokėjo 227 mln. EUR likutį (65).

(98)

2009 m. gegužės mėn. Graikija „TT Bank“ skyrė 224,96 mln. EUR kapitalo injekciją, kuri sudarė maždaug 2,9 % pagal riziką įvertinto jo turto tuo metu. „TT Bank“ kapitalo injekciją gavo pagal rekapitalizavimo priemonę, kuri yra Graikijos bankams skirtos paramos schemos dalis. Kapitalo injekcija atlikta privilegijuotosiomis akcijomis.

(99)

HFSF padengė „New TT Bank“ finansavimo trūkumą, atitinkantį bankui „New TT Bank“ perduoto „TT Bank“ turto vertės ir nominaliosios perduotų įsipareigojimų vertės skirtumą. Vadovaudamasis 2013 m. sausio 18 d. Graikijos banko sprendimu, 2013 m. sausio 29 d. HFSF sumokėjo 2 730,8 mln. EUR (66) sumą, kuri atitiko maždaug du trečdalius apskaičiuoto finansavimo trūkumo. Graikijos bankui galutinai apskaičiavus, kad finansavimo trūkumas yra 3 732,6 mln. EUR (67), vadovaudamasis 2013 m. gegužės 21 d. Graikijos banko sprendimu, 2013 m. birželio 14 d. HFSF „New TT Bank“ sumokėjo likusią 1 001,7 mln. EUR sumą.

(100)

HFSF buvo vienintelis „New TT Bank“ akcininkas ir suteikė jam valstybės pagalbą 500 mln. EUR pradinio akcinio kapitalo (paprastųjų akcijų) forma.

(101)

2014 m. balandžio 16 d. Graikija pateikė banko restruktūrizavimo planą, kuriame paaiškinama, kaip bankas, kaip jungtinis subjektas, sukurtas įsigijus „Nea Proton Bank“ ir „New TT Bank“, ketina atkurti savo ilgalaikį gyvybingumą.

(102)

Įgyvendindamas restruktūrizavimo planą bankas daugiausia dėmesio skirs savo pagrindinei bankininkystės veiklai Graikijoje. Nors 2010 m. jo tarptautinė veikla sudarė maždaug 26 % paskolų (68), 2012 m. pabaigoje ta dalis jau sumažėjo iki 20 %, o iki 2018 m. pabaigos dar sumažės iki […] % (69).

(103)

Svarbiausias banko prioritetas – iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos (2018 m. gruodžio 31 d.) atkurti Graikijoje vykdomos banko veiklos pelningumą ir gyvybingumą. Tuo tikslu restruktūrizavimo plane numatyta priemonių, kuriomis siekiama padidinti banko veiklos efektyvumą ir grynąją palūkanų maržą, taip pat priemonių, kuriomis stiprinama jo kapitalo pozicija ir balanso struktūra.

(104)

Kalbant apie veiklos efektyvumą, bankas dar gerokai prieš „New TT Bank“ ir „Nea Proton Bank“ įsigijimą jau buvo pradėjęs plačią racionalizavimo programą. Nuo 2010 m. bankas sumažino savo fizinį buvimą Graikijoje. Vertinant atskirai (neįtraukiant „New TT Bank“ ir „Nea Proton Bank“ įsigijimo), jis sumažino savo filialų skaičių nuo 564 2008 m. birželio mėn. iki […] 2014 m., taip pat sumažino darbuotojų skaičių Graikijoje (nuo 10 142 2008 m. iki 9 037 2012 m.) (70).

(105)

Iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos bankas planuoja toliau mažinti ir filialų skaičių nuo 645 pro forma pagrindu 2012 m. gruodžio 31 d. iki […] 2018 m. gruodžio 31 d., ir darbuotojų skaičių nuo 12 430 iki […] pro forma pagrindu, t. y. atsižvelgdamas į „Nea Proton Bank“ ir „New TT Bank“ (71).

(106)

Didesnis efektyvumas filialų ir darbuotojų požiūriu bendras jungtinės Graikijoje vykdomos bankininkystės veiklos sąnaudas padės sumažinti […] % nuo 913 mln. EUR per metus 2013 m. (72) iki […] mln. EUR 2018 m. (73) Todėl numatomas banko Graikijoje vykdomos bankininkystės veiklos sąnaudų ir pajamų santykis sumažės nuo 60 % 2012 m. ir restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje bus mažesnis nei […] %.

(107)

Restruktūrizavimo plane taip pat aprašoma, kaip bankas pagerins savo finansavimo išlaidas; tai būtina siekiant atkurti gyvybingumą. Bankas tikisi, kad dėl stabilesnės aplinkos ir ypač dėl numatomo Graikijos ekonomikos stabilizavimosi ir atsigavimo (tikimasi, kad nuo 2014 m. ekonomika vėl augs) galės mokėti mažesnes palūkanas už indėlius. Numatoma, kad Graikijoje indėlių palūkanų normų skirtumai (vidutinės terminuotųjų indėlių, neterminuotųjų indėlių ir santaupų palūkanų normos) sumažės nuo 223 bazinių punktų 2012 m. iki […] bazinių punktų 2018 m. (74) Toks skirtumų sumažėjimas iš esmės būtų pasiektas mokant gerokai mažesnes palūkanas už terminuotuosius indėlius. Banko priklausomybė nuo skubios paramos likvidumui padidinti ir didesnio Eurosistemos finansavimo taip pat sumažės nuo 42,9 % viso jo turto grupės lygmeniu 2012 m. iki […] % 2018 m. (75)

(108)

Restruktūrizavimo plane numatyta, kad bankas taip pat stiprins savo balansą. Banko grynųjų paskolų ir indėlių santykis Graikijoje sumažės iki […] % 2018 m. (nuo 160 % 2012 m. ir 115 % 2013 m.) (76), o jo kapitalo pakankamumas bus padidintas 2018 m. pasiekus […] % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą grupės lygmeniu (77) (vietoj neigiamo nuosavo kapitalo prieš pirmąjį tarpinį rekapitalizavimą).

(109)

Kitas strateginis banko prioritetas – neveiksnių paskolų valdymas. Be griežtesnių paskolų teikimo procesų, susijusių tiek su paskolų išdavimu, tiek su neveiksnių paskolų restruktūrizavimu, restruktūrizavimo plane dėmesys skiriamas nuvertėjusių pozicijų tvarkymui sukuriant naują specialų padalinį. To padalinio paskirtis – nuvertėjusių pozicijų restruktūrizavimas. Jis naudosis 30–50 vadybininkų, atsakingų už santykius su įsipareigojimų nevykdančiais klientais, patirtimi (78). 2015 m. neveiksnių paskolų lygis sieks […] % grupės lygmeniu ([…] % 2015 m. Graikijos vidaus rinkoje (79)), o tada pradės mažėti ir numatoma, kad restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje jis bus […] % (80) (30 % Graikijoje prieš skolos nurašymą). Dėl Graikijos ekonomikos atsigavimo Graikijos banko sumažėjusios vertės paskolų dalis sumažės nuo 1 652 mln. EUR 2013 m. iki […] mln. EUR 2018 m. (81)

(110)

Didesnis veiklos efektyvumas, sumažėjusi grynoji palūkanų marža ir mažėjančios rizikos sąnaudos leis bankui nuo 2015 m. būti pelningam Graikijoje. Bankas numato, kad konsoliduotai jo nuostoliai sudarys […] mln. EUR 2014 m. ir […] mln. EUR 2015 m., o jo pelnas 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. atitinkamai sudarys […] mln. EUR, […] mln. EUR ir […] mln. EUR (82). Jo konsoliduota nuosavo kapitalo grąža 2018 m. sieks […] % (83). Tą pelningumo lygį daugiausia lems Graikijos rinka (restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje nuosavo kapitalo grąža bus […] %), o […] ir […] pelningumo lygis bus mažesnis (atitinkamai […] % ir […] %).

(111)

Bankas jau pradėjo mažinti finansinį savo tarptautinio tinklo įsiskolinimą ir jį restruktūrizuoti. Jis jau pardavė patronuojamąsias įmones Turkijoje („Eurobank Tefken“) ir Lenkijoje („EFG Poland“). Likusio tarptautinio tinklo komercinis atotrūkis, t. y. atitinkamos patronuojamosios įmonės indėlių likutinės sumos ir paskolų likutinės sumos skirtumas, sumažėjo nuo 1,7 mlrd. EUR 2010 m. iki 0,8 mlrd. EUR, o veiklos sąnaudos 2010–2012 m. sumažėjo 9 % (84).

(112)

Bankas ir toliau restruktūrizuos savo tarptautinį tinklą ir mažins jo finansinį įsiskolinimą. Visų pirma bankas įsipareigojo iki 2017 m. birželio 30 d. sumažinti savo tarptautinio turto portfelio dydį iki 8,77 mlrd. EUR. Bankas taip pat įsipareigojo tą portfelį dar sumažinti iki 3,5 mlrd. EUR, jeigu HFSF reikėtų skirti daugiau kaip vieną milijardą eurų atliekant būsimą akcinio kapitalo padidinimą.

(113)

Viena banko restruktūrizavimo plane nagrinėjama galimybė tam tikslui pasiekti – tai parduoti savo veiklą […] (85).

(114)

Tas turto pardavimas sudaro […] % 2012 m. gruodžio 31 d. banko turėto užsienio turto. Taigi 2018 m. gruodžio 31 d. užsienio turtas sudarytų […] mlrd. EUR, o tarptautinis tinklas būtų sutelktas į […] ir […].

(115)

Restruktūrizavimo plane pabrėžiama būtinybė sumažinti užsienio patronuojamųjų įmonių priklausomybę nuo jų Graikijos patronuojančiosios įmonės dėl savo finansavimo poreikių ir toliau užtikrinti banko kapitalo poziciją.

(116)

Tuo tikslu tarptautiniame tinkle bankas planuoja įgyvendinti reikšmingo sąnaudų mažinimo programą, […]. Pavyzdžiui, […] bus uždaryti […] filialai, o darbuotojų skaičius nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki patronuojamosios įmonės pardavimo […] sumažės […] (86).

(117)

Bankas sumažins užsienio patronuojamosioms įmonėms teikiamą bendrą finansavimą nuo 2 mlrd. EUR 2012 m. iki […] 2018 m. (87), o nuosavo kapitalo grąža sieks […] % ir […] % atitinkamai […] ir […].

(118)

Bankas padidindamas akcinį kapitalą sumažino turimą savo patronuojamosios nekilnojamojo turto įmonės „Eurobank Properties“ nuosavybės dalį iki mažiau nei 35 %, ir tai turėjo teigiamos įtakos banko bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientui (88). Bankas tą patronuojamąją įmonę visiškai parduos iki 2018 m. gruodžio 31 d.

(119)

Bankas taip pat planuoja iki […] parduoti patronuojamąją draudimo įmonę.

(120)

Bankui pavyko pritraukti kapitalą rinkoje ir taip sumažinti bankui reikalingą valstybės pagalbą.

(121)

Įvykdžius 2013 m. pavasario rekapitalizavimą akcininkų valdoma akcinio kapitalo dalis smarkiai sumažėjo, nes HFSF gavo 98,56 % banko akcijų, o ankstesniems akcininkams liko tik 1,44 % akcijų. Taigi 2013 m. birželio mėn. HFSF perėmė visišką banko kontrolę. Nuo 2008 m. nemokami jokie dividendai grynaisiais.

(122)

2012 m. vasario mėn. bankas pasiūlė išpirkti mišrias priemones iš privačių investuotojų už 40–50 % jų nominaliosios vertės kainą. Ta išpirkimo kaina buvo nustatyta remiantis priemonių rinkos verte ir apėmė ne daugiau kaip dešimties procentinių punktų priedą, kuriuo buvo siekiama paskatinti investuotojus dalyvauti išpirkimo programoje. Pasiūlymas buvo priimtas dėl beveik 50 % bendros priemonių nominaliosios vertės; atsižvelgus į sandorio sąnaudas bankui susidarė 248 mln. EUR pelnas (89).

(123)

2013 m. gegužės mėn. bankas paskelbė kitą įsipareigojimų valdymo priemonę. Bankas suteikė skolos priemonių turėtojams galimybę konvertuoti savo žemesnio pirmojo lygio ir žemesnio antrojo lygio vertybinius popierius, kurių likutinė suma – 662 mln. EUR, į paprastąsias akcijas nominaliąja verte. Buvo nustatyta tokia konvertavimo kaina, kad atitiktų vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą HFSF sumokėtą pasirašymo kainą (90). Sutikimo lygis – 48 %. Kadangi žemesnio pirmojo lygio ir žemesnio antrojo lygio obligacijų turėtojai savo vertybinius popierius konvertavo į žemesnes subordinuotąsias priemones be piniginio atlygio, pritrauktas kapitalas sudarė 317 mln. EUR.

(124)

Dėl dviejų išpirkimų subordinuotoji ir mišri skola sumažėjo nuo 1 045 mln. EUR 2011 m. gruodžio 31 d. iki 283 mln. EUR 2013 m. gruodžio 31 d. (91)

(125)

Graikija įsipareigojo, kad bankas ir jo susijusios įmonės įgyvendins 2014 m. balandžio 16 d. pateiktą restruktūrizavimo planą, ir prisiėmė tolesnių įsipareigojimų, susijusių su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu (toliau – įsipareigojimai). Šiame skirsnyje apibendrinami priede išvardyti įsipareigojimai.

(126)

Pirmiausia Graikija įsipareigojo, kad bankas restruktūrizuos savo komercinę veiklą Graikijoje, nustatydamas didžiausią filialų ir darbuotojų skaičių, taip pat didžiausią bendrų sąnaudų sumą, kuriuos turi atitikti 2017 m. gruodžio 31 d. (92).

(127)

Graikija taip pat įsipareigojo, kad bankas sumažins Graikijoje priimamų indėlių sąnaudas ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. atitiks didžiausią grynųjų paskolų ir indėlių santykį (93).

(128)

Banko užsienio patronuojamųjų įmonių atžvilgiu Graikija įsipareigojo, kad bankas neteiks papildomos kapitalo paramos, išskyrus atvejus, kai įvykdomos iš anksto nustatytos sąlygos. Graikija taip pat įsipareigojo, kad bankas iki 2018 m. birželio 30 d. gerokai sumažins savo finansinį įsiskolinimą, susijusį su tarptautiniu turtu (94).

(129)

Graikija įsipareigojo, kad bankas parduos savo draudimo veiklą, patronuojamąją nekilnojamojo turto įmonę ir tam tikrą vertybinių popierių dalį, taip pat sumažins savo privataus akcinio kapitalo portfelio dydį. Be to, bankas nepirks neinvesticinio reitingo vertybinių popierių, išskyrus tam tikras išimtis (95).

(130)

Graikija prisiėmė keletą įsipareigojimų, susijusių su banko valdymu. Ji įsipareigojo nustatyti banko darbuotojų ir valdytojų atlygio apribojimus, užtikrinti, kad bankas laikytųsi Graikijos įstatymų dėl įmonių valdymo, ir sukurti veiksmingą ir tinkamą organizacinę struktūrą (96).

(131)

Graikija taip pat įsipareigojo, kad bankas griežtins savo paskolų politiką siekdamas užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai bet kuriame paskolų teikimo proceso etape ir užtikrinti, kad sprendimais dėl paskolų suteikimo ir restruktūrizavimo būtų siekiama kuo didesnio banko pelningumo. Graikija įsipareigojo, kad bankas pagerins kredito rizikos stebėseną ir paskolų restruktūrizavimą (97).

(132)

Keletas įsipareigojimų susiję su banko operacijomis su susijusiais skolininkais. Tais įsipareigojimais siekiama užtikrinti, kad bankas, teikdamas paskolas darbuotojams, valdytojams ir akcininkams, taip pat viešiesiems subjektams, politinėms partijoms ir žiniasklaidos įmonėms ar tokias paskolas restruktūrizuodamas, nenukryptų nuo apdairios bankininkystės praktikos (98).

(133)

Be to, Graikija įsipareigojo nustatyti bankui kitų apribojimų, pvz., draudimą mokėti atkarpas ir dividendus, draudimą įsigyti ir reklamos draudimą (99).

(134)

Tuos įsipareigojimus iki 2018 m. gruodžio 31 d. stebės už stebėseną atsakingas patikėtinis.

(135)

Be to, kadangi dabartinį banko kapitalo padidinimą remia HFSF, Graikija įsipareigojo, kad bus įgyvendintos priemonės, numatytos HFSF įstatymo (su pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 30 d.) 6a straipsnyje, kurio nuostata siekiama prieš bet kokią HFSF kapitalo injekciją likutinę kredito įstaigos kapitalo trūkumo sumą prireikus paskirstyti jos kapitalo priemonių ir kitų antraeilių įsipareigojimų turėtojams.

(136)

2012 m. liepos 27 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą siekdama patikrinti, ar HFSF bankui suteikta pirmoji tarpinio rekapitalizavimo priemonė (B1 priemonė) atitinka 2008 m. Bankų komunikato (100) sąlygas dėl tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo.

(137)

Dėl priemonės tinkamumo Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pagalba buvo suteikta po ankstesnio rekapitalizavimo ir pagalbos likvidumui padidinti, ir į ilgą sanavimo laikotarpį, pareiškė abejojanti, ar bankas ėmėsi visų įmanomų veiksmų tam, kad pagalbos neprireiktų ateityje (101). Be to, Komisijai neaišku, kas kontroliuos banką, kai pirmąjį tarpinį rekapitalizavimą pakeis nuolatinis rekapitalizavimas (102), nes banko kontrolę gali perimti arba valstybė, arba smulkieji privatūs savininkai. Komisija pažymėjo, kad ji norėtų užtikrinti, jog bet kuriuo atveju banko valdymo ir ypač jo skolinimo proceso kokybė nepablogėtų.

(138)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo būtinumo Komisija sprendimo pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ 66 konstatuojamojoje dalyje abejojo, ar buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad bankui vėl neprireiktų pagalbos ateityje. Be to, tarpinio rekapitalizavimo laikotarpio trukmė buvo neapibrėžta, todėl Komisija negalėjo padaryti išvados, ar ta priemonė pakankama ir atitinka atlygio ir naštos pasidalijimo principus pagal valstybės pagalbos taisykles. Ir dar, tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą dėl „Eurobank“, pirmojo tarpinio rekapitalizavimo pakeitimo nuolatiniu rekapitalizavimu sąlygos nebuvo žinomos, todėl Komisija negalėjo jų įvertinti.

(139)

Dėl priemonės proporcingumo Komisija pareiškė abejojanti, ar apsaugos priemonės (reklamos draudimas, draudimas mokėti atkarpas ir dividendus, pasirinkimo pirkti sandorių draudimas, išpirkimo draudimas, kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ 71 konstatuojamojoje dalyje) yra pakankamos pirmojo tarpinio rekapitalizavimo atveju. Be to, sprendimo pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ 72 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad, nesant taisyklių, pagal kurias HFSF negalėtų koordinuoti visų keturių didžiausių Graikijos bankų (t. y. banko, „Alpha Bank“, NBG ir „Piraeus“), ir tinkamų apsaugos priemonių siekiant išvengti, kad jie nesidalytų neskelbtina komercine informacija, konkurencija gali būti iškreipta. Todėl Komisija pasiūlė paskirti už stebėseną atsakingą patikėtinį, kuris fiziškai būtų banke.

(140)

2012 m. liepos 26 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą siekdama patikrinti, ar bankui „Nea Proton Bank“ skirta 1 122 mln. EUR intervencija pagal HDIGF pertvarkymo schemą (NP1 priemonė), taip pat HFSF skirta 250 mln. EUR kapitalo injekcija ir HFSF skirtos kapitalo injekcijos, kurių suma – 300 mln. EUR (NP2 priemonė), atitinka 2008 m. Bankų komunikate, Kapitalo atkūrimo komunikate (103) ir Restruktūrizavimo komunikate (104) nustatytus bendruosius suderinamumo kriterijus ir reikalavimus (ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo, naštos pasidalijimo, pagalbos apribojimo iki mažiausios būtinos sumos ir konkurencijos iškraipymų ribojimo).

(141)

Dėl priemonių tinkamumo Komisija nurodė, kad kaip sanavimo pagalba tos priemonės yra tinkamos.

(142)

Dėl priemonių būtinumo Komisija pažymėjo, kad intervencija pagal HDIGF pertvarkymo schemą yra būtina savo dydžiu ir forma, o HFSF kapitalo injekcijos yra būtinos tik savo forma. Tačiau, kalbant apie HFSF kapitalo injekcijų dydį, sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 59 konstatuojamojoje dalyje Komisija pareiškė abejojanti, ar „Nea Proton Bank“ pajėgs savarankiškai atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir ar savarankiškas restruktūrizavimas yra pigiausia turima galimybė. Be to, sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 60 ir 61 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad dėl „Nea Proton Bank“ negalėjimo pakankamai atlyginti už HFSF vykdomą rekapitalizavimą kyla abejonių, ar jis yra iš esmės patikimas bankas, ir todėl reikalingas esminis restruktūrizavimas.

(143)

Dėl priemonių proporcingumo Komisija laikėsi nuomonės, kad kaip sanavimo pagalba jos yra proporcingos.

(144)

Kalbant apie ilgalaikio „Nea Proton Bank“ gyvybingumo atkūrimą, sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 65 konstatuojamojoje dalyje Komisija pareiškė abejojanti, ar tas bankas gali tapti gyvybingu kaip savarankiškas bankas.

(145)

Komisija abejojo, kad siūlomo restruktūrizavimo pakanka, palyginti su būtinu restruktūrizavimo mastu nesant pakankamo atlygio.

(146)

2013 m. gegužės 6 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą siekdama patikrinti, ar 4,1 mlrd. EUR finansavimo trūkumo, susidariusio „TT Bank“ veiklą perdavus „New TT Bank“, padengimas (NTT1 priemonė), HFSF „New TT Bank“ skirta 500 mln. EUR kapitalo injekcija (NTT2 priemonė), „TT Bank“ skirta 224,96 mln. EUR kapitalo injekcija privilegijuotosiomis akcijomis pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą (TT priemonė) ir 0,68 mlrd. EUR intervencija pagal HDIGF pertvarkymo schemą, skirta „T Bank“ turtui, kuris perduotas „TT Bank“ (T priemonė), atitinka 2008 m. Bankų komunikate, Kapitalo atkūrimo komunikate ir Restruktūrizavimo komunikate nustatytus bendruosius suderinamumo kriterijus ir reikalavimus (ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo, naštos pasidalijimo, pagalbos apribojimo iki mažiausios būtinos sumos ir konkurencijos iškraipymų ribojimo).

(147)

Komisija laikėsi nuomonės, kad kaip sanavimo pagalba ir NTT2 priemonė, ir NTT1 priemonė savo forma yra tinkamos ir būtinos. Kalbant apie NTT2 priemonės būtinumą dydžio požiūriu, Komisija, abejodama dėl ilgalaikio „New TT Bank“, kaip savarankiško banko, gyvybingumo, manė, kad savarankiškas restruktūrizavimas negali būti vienintelė ir pigiausia turima galimybė (105). Dėl atlygio už abi priemones Komisija nurodė, kad finansavimo trūkumo padengimas – galutinės sąnaudos nekompensuojant būsimų pajamų, todėl reikalingas esminis restruktūrizavimas (106).

(148)

Dėl abiejų priemonių proporcingumo Komisija laikėsi nuomonės, kad kaip sanavimo pagalba NTT2 ir NTT1 priemonės yra proporcingos artimiausiu laikotarpiu, tačiau sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 79 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad reikia skubiai imtis priemonių, kuriomis būtų apribotas neigiamas šalutinis poveikis.

(149)

Kalbant apie T priemonės suderinamumą, 2012 m. gegužės 16 d. savo sprendimu dėl „T Bank“ pertvarkymo (toliau – sprendimas dėl „T Bank“) (107) Komisija laikinai jau patvirtino šią priemonę kaip sanavimo pagalbą, tačiau negalėjo galutinai patvirtinti pagalbos, skirtos „T Bank“ veiklai, kuri perduota „TT Bank“. Sprendimu pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ (108) Komisija pratęsė leidimą taikyti priemonę kaip sanavimo pagalbą, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl atnaujinto „TT Bank“ restruktūrizavimo plano.

(150)

Dėl tų priemonių suderinamumo su Pertvarkymo komunikatu Komisija abejojo, ar „New TT Bank“ pajėgs savarankiškai atkurti ilgalaikį gyvybingumą. Tas skepticizmas pagrįstas ribotu kiekiu siūlomų priemonių, kurių imsis „New TT Bank“ siekdamas gauti pelno ateityje, savanoriško išėjimo į pensiją sistemos neapibrėžtumu kalbant apie laiką ir darbuotojų sutikimo lygį, taip pat tuo, kad nenumatyta tolesnių priemonių personalo išlaidoms mažinti, nenumatyta priemonių filialų tinklui racionalizuoti įsigijus „T Bank“ ir kartu neišnaudojama galima sąveika (109).

(151)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 90 ir 91 konstatuojamosiose dalyse Komisija išreiškė abejonių dėl to, ar gali būti žymiai sumažintos esamų indėlių palūkanų maržos ir padidintos teikiamų naujų paskolų maržos „New TT Bank“ neprarandant didelės dalies klientų ir neteikiant rizikingų paskolų. Be to, Komisija abejojo, ar „New TT Bank“ padvigubins, kaip planuojama, įmonių paskolų portfelį ir ar, atsižvelgiant į patirties trūkumą, jis gali pasiekti planuojamą didelio grynųjų pajamų iš palūkanų augimo rodiklį.

(152)

Todėl sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 95 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikėsi nuomonės, kad „TT Bank“ reintegravimas į didesnę gyvybingą finansų bendrovę padidintų „New TT Bank“ gyvybingumo perspektyvas, nes tai leistų racionalizuoti išlaidas, perkainoti indėlius ir naujas paskolas, siūlyti daugiau įvairių produktų.

(153)

Kadangi „New TT Bank“ perėmė ekonominę veiklą, kurią anksčiau vykdė „TT Bank“, įskaitant „T Bank“ veiklą, Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl to, ar T ir TT priemonėmis siūlomas ilgalaikis sprendimas dėl „New TT Bank“ gyvybingumo, ir paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(154)

Dėl naštos pasidalijimo Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl savarankiško restruktūrizavimo gerokai išaugo restruktūrizavimo išlaidos, todėl abejojo, kad valstybės pagalba apribota iki mažiausios sumos. Be to, Komisija pažymėjo, kad nors ir pasiektas pakankamas akcininkų ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojų dalijimasis našta, kuris tikriausiai yra didžiausias galimas, tuo atveju, kaip nemokamas atlygis, reikalingas esminis restruktūrizavimas tiek gyvybingumo atkūrimo priemonių, tiek konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių požiūriu. Komisija taip pat pareiškė, kad tai, jog didelė patirtų nuostolių dalis susidarė dėl skolos atsisakymo valstybės naudai, pateisina mažesnį atlygį (110).

(155)

Dėl konkurencijos iškraipymų Komisija pažymėjo, kad dėl didelės „TT Bank“ ir perduotai „T Bank“ veiklai skirtos pagalbos sumos ir nemokamo atlygio turi būti vykdomas esminis restruktūrizavimas ir sumažinta „New TT Bank“ užimama rinkos dalis. Be to, nors nuostoliai daugiausia susidarė dėl GVO turėjimo, Komisija pareiškė, kad „TT Bank“, palyginti su jo dydžiu, turėjo daugiau GVO nei kiti Graikijos bankai, ir laikėsi nuomonės, kad tai reiškia netinkamą rizikavimą (111). Galiausiai Komisija pažymėjo, kad nors „New TT Bank“ išliko rinkoje beveik toks pat, kaip ankstesnis „TT Bank“, konkurencijos iškraipymai bus apriboti, nes ankstesnis bankas buvo palyginti nedidelis ir nevykdė veiklos užsienyje. Tačiau Komisija abejojo, ar imtasi pakankamų priemonių siekiant apriboti netinkamą konkurencijos iškraipymą, ir laikėsi nuomonės, kad gali prireikti draudimo siūlyti palankiausias kainas ir kitų elgesio kontrolės priemonių (112).

(156)

2013 m. sausio 3 d. Komisija gavo vieno Graikijos banko pateiktas pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl „Eurobank“. Tas Graikijos bankas teigė, kad HFSF vykdomas Graikijos bankų rekapitalizavimas iš esmės yra sveikintinas žingsnis užtikrinant tvirtesnę ir gyvybingesnę bankų sistemą, ir nepareiškė prieštaravimų dėl „Eurobank“ rekapitalizavimo.

(157)

Tačiau išreikšdamas visišką paramą HFSF vykdomam Graikijos bankų rekapitalizavimui tas Graikijos bankas paaiškino, kad, siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymus ir išvengti diskriminacijos, HFSF vykdomo rekapitalizavimo galimybe panašiomis sąlygomis turėtų galėti pasinaudoti visi Graikijoje veikiantys bankai.

(158)

2012 m. rugsėjo 5 d. Graikija pateikė Graikijos banko ir HFSF parengtas pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl „Eurobank“.

(159)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo tinkamumo Graikijos bankas pažymėjo, kad 18 mlrd. EUR kapitalo suma, kuria 2012 m. gegužės mėn. HFSF rekapitalizavo keturis didžiausius Graikijos bankus, buvo mažesnė nei galutinė suma, kuri reikalinga tam, kad tie bankai palaipsniui pasiektų ir išlaikytų 10 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą iki 2012 m. birželio mėn. ir 7 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą pagal trejų metų nepalankiausių sąlygų scenarijų. Jis taip pat pažymėjo, kad pirmasis tarpinis rekapitalizavimas yra laikinas, atsižvelgiant į tai, kad rekapitalizavimo procesas bus užbaigtas tiems keturiems bankams padidinus akcinį kapitalą.

(160)

Graikijos bankas taip pat pareiškė, kad didžiausių Graikijos bankų rekapitalizavimas yra ilgesnės trukmės Graikijos bankų sektoriaus restruktūrizavimo dalis. Jis pažymėjo, kad tuo atveju, kai bankas lieka privačiose rankose, vadovybė tikriausiai liks ta pati, tačiau jei bankas priklausytų valstybei (t. y. HFSF), HFSF gali paskirti naują vadovybę, kurią bet kokiu atveju vertins Graikijos bankas. Graikijos bankas pažymėjo, kad jis nuolat vertina kiekvieno banko valdymo sistemą, valdymo tinkamumą ir rizikos profilį siekdamas užtikrinti, kad nebūtų prisiimama pernelyg didelė rizika. Jis taip pat nurodė, kad HFSF jau paskyrė atstovus rekapitalizuotų bankų direktorių valdybose.

(161)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo būtinumo Graikijos bankas pareiškė, kad banko rekapitalizavimas buvo apribotas siekiant užtikrinti, kad bankas atitiktų tuo metu taikomus minimalaus kapitalo reikalavimus (8 %). Jis taip pat nurodė, kad ilgą laikotarpį prieš rekapitalizavimo priemonių taikymą lėmė smarkiai pablogėjusios veiklos sąlygos Graikijoje ir PSD programos poveikis, viso projekto sudėtingumas ir poreikis užtikrinti kuo didesnį privačių investuotojų dalyvavimą didinant akcinį kapitalą.

(162)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo proporcingumo Graikijos bankas nurodė, kad visapusiškas restruktūrizavimo plano, kuris turi būti pateiktas Komisijai, įgyvendinimas užtikrinamas tuo, kad HFSF balsavimo teisių sustabdymas bus panaikintas, jei, inter alia, restruktūrizavimo planas bus iš esmės pažeistas. Graikijos bankas taip pat pareiškė, kad banko sunkumai kilo ne dėl banko vadovybės nepakankamai įvertintos rizikos ar agresyvių komercinių veiksmų.

(163)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo tinkamumo HFSF, aptardamas klausimą dėl galimo valstybės kišimosi, jei valstybė per HFSF suteikia dideles valstybės pagalbos sumas, o HFSF turi visas balsavimo teises, nurodė, kad HFSF lėšomis finansuojami bankai nėra laikomi viešaisiais ar valstybės kontroliuojamais subjektais ir kad jie nebus valstybės kontroliuojami HFSF įvykdžius nuolatinį jų rekapitalizavimą. HFSF nurodė, kad jis yra visiškai nepriklausomas privatinės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, turintis teisę savarankiškai priimti sprendimus. Remiantis HFSF įstatymo 16C straipsnio 2 dalimi, pagal kurią kredito įstaigos, kurioms HFSF suteikė kapitalo paramą, nepriklauso viešajam sektoriui plačiąja prasme, HFSF nėra kontroliuojamas valdžios sektoriaus. HFSF taip pat paminėjo savo valdymo struktūrą.

(164)

Dėl HFSF kišimosi į banko valdymą HFSF pažymėjo, kad jis gerbs banko savarankiškumą ir nesikiš į kasdienį jo valdymą, nes jo vaidmuo yra apribotas HFSF įstatymo nuostatomis. Jis nurodė, kad nebus jokio valstybės kišimosi ar koordinavimo, o banko sprendimai dėl skolinimo proceso (inter alia, dėl įkaito, kainų nustatymo ir paskolos gavėjų mokumo) bus priimami remiantis komerciniais kriterijais.

(165)

HFSF nurodė, kad HFSF įstatyme ir išankstinio pasirašymo susitarime nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, kad esami privatūs akcininkai negalėtų prisiimti pernelyg didelės rizikos. Jis nurodė tokius elementus: i) HFSF atstovų paskyrimą nepriklausomais vykdomųjų įgaliojimų neturinčiais banko direktorių valdybos nariais ir jų dalyvavimą komitetuose, ii) HFSF atliekamą išsamų banko patikrinimą ir iii) faktą, kad po galutinio rekapitalizavimo jo balsavimo teisės bus apribotos tik tol, kol bankas laikysis restruktūrizavimo plano sąlygų.

(166)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo būtinumo ir ypač dėl atlygio už pagalbą lygio HFSF nurodė, kad dėl atlygio susitarta su Komisijos, ECB ir TVF atstovais. Tas sutartas lygis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pirmasis tarpinis rekapitalizavimas iki 2012 m. rugsėjo 30 d. (šis terminas nustatytas 2012 m. kovo mėn. Komisijos, ECB, TVF ir Graikijos sudarytame EFPM) bus pakeistas nuolatiniu rekapitalizavimu.

(167)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo proporcingumo HFSF nurodė, kad jo priimtos priemonės, kaip antai šio sprendimo (165) konstatuojamojoje dalyje aprašytos priemonės, yra pakankamos apsaugos priemonės atsižvelgiant į dideles gautos pagalbos sumas ir ilgą sanavimo laikotarpį. Be to, HFSF nurodė, kad nustatytos tinkamos priemonės siekiant užtikrinti, kad bankai, kurių veikloje dalyvauja HFSF, tarpusavyje nesidalytų neskelbtina komercine informacija. Tokios priemonės apima skirtingų HFSF atstovų paskyrimą tuose bankuose, tiems atstovams nustatytus įgaliojimus, kuriais konkrečiai užtikrinama, kad vienas atstovas neperduotų informacijos kitam, ir aiškias vidaus taisykles tiems pareigūnams neperduoti neskelbtinos komercinės bankų informacijos. Be to, HFSF nurodė, kad jis savo teisėmis bankų atžvilgiu naudojasi taip, kad neužkirstų kelio veiksmingai konkurencijai, jos neribotų, neiškraipytų, reikšmingai nesumažintų ir nevaržytų. Galiausiai HFSF nurodė, kad jo direktorių valdybos nariams ir darbuotojams taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės ir patikėtinių pareigos, jie privalo laikytis su HFSF reikalais susijusios profesinės paslapties nuostatų.

(168)

2012 m. rugsėjo 5 d. Graikija pateikė Graikijos banko ir HFSF parengtas pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“.

(169)

Graikijos bankas pareiškė, kad „Nea Proton Bank“, kaip HFSF priklausanti laikina kredito įstaiga, negali savarankiškai pateikti ilgesnės trukmės verslo plano. Be to, Graikijos bankas nurodė, kad jis atidžiai stebi, kaip įgyvendinamas Komisijai pateiktas HFSF parengtas „Nea Proton Bank“ verslo planas, siekdamas užtikrinti, kad „Nea Proton Bank“ galėtų būti parduotas per įstatymu nustatytą laikotarpį.

(170)

Dėl pelningumo augimo rodiklio Graikijos bankas nurodė, kad didžiausias augimas buvo numatytas 2013 m. (tikėtasi, kad grynosios pajamos iš palūkanų padidės iki 55,3 mln. EUR, palyginti su 22,7 mln. EUR 2012 m.) daugiausia dėl sumažėjusių visų palūkanų išlaidų, o jį lems du veiksniai: terminuotųjų indėlių, kurie buvo didelio pajamingumo, pratęsimas geresnėmis sąlygomis ir bendros indėlių likutinės sumos sumažinimas 30 % 2012 m. pirmąjį pusmetį. Be to, Graikijos bankas pabrėžė, kad nuo 2013 m. grynųjų pajamų iš palūkanų rodikliai augs gana sklandžiai ir nekils jokių abejonių dėl „Nea Proton Bank“ sugebėjimo pasiekti tikslą.

(171)

Dėl „Nea Proton Bank“ suteiktų priemonių būtinumo HFSF pažymėjo, kad atitinkama institucija sprendimams dėl bet kokios pertvarkymo priemonės priimti yra Graikijos bankas, o HFSF skyrė reguliavimo tikslais reikalingo minimalaus kapitalo injekciją.

(172)

Kalbant apie ilgalaikio „Nea Proton Bank“ gyvybingumo atkūrimą, HFSF paminėjo bankų pertvarkymo sistemą, pagal kurią HFSF turi per dvejus metus parduoti „Nea Proton Bank“, ir pritarė Komisijai, kad „Nea Proton Bank“ galėtų būti didesnio gyvybingo subjekto dalis. Nors „Nea Proton Bank“ restruktūrizavimo planas pagrįstas savarankiško subjekto modeliu, HFSF paaiškino, kad jo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas parduoti tą banką didinant jo patrauklumą investuotojams ir gerinant finansinius rezultatus. HFSF teigė, kad kapitalo injekcijos ne tik leido „Nea Proton Bank“ atitikti minimalaus kapitalo pakankamumo rodiklį, bet dėl jų taip pat pagerėjo jo finansinė padėtis ir padidėjo jo patrauklumas bet kokio būsimo susijungimo su kitais mažais bankais atveju. HFSF taip pat pažymėjo, kad papildomo kapitalo injekcijos reikėjo su PSD programa susijusiems vertės sumažėjimo nuostoliams ir išaugusiems atidėjinių mokesčiams už paskolas padengti.

(173)

HFSF pareiškė, kad „Nea Proton Bank“ pagerino savo finansavimo išlaidas ir padidino indėlininkų lojalumą. „Nea Proton Bank“ priklausomybė nuo Eurosistemos 2012 m. sumažėjo, o jo likvidumo pozicija sustiprėjo. Papildomo kapitalo injekcija padėjo sumažinti indėlių palūkanų normas ir padidinti palūkanų maržas. „Nea Proton Bank“ jau perkainojo dalį savo paskolų portfelio taikydamas rizikos vertinimu pagrįstą kainų nustatymo metodą, kai palūkanų normos gerokai didesnės už finansavimo išlaidas. Be to, planuojamas grynųjų pajamų iš palūkanų augimo rodiklis būtų pasiektas vykdant nuosaikią veiklos plėtrą įmonių rinkos segmente ir gerinant portfelio kokybę.

(174)

HFSF pažymėjo, kad 2012 m. „Nea Proton Bank“ smarkiai sumažino veiklos sąnaudas, dvi vienintelės jo patronuojamosios įmonės nutrauks veiklą, jo draudimo brokerių veiklos dalis smarkiai mažinama, o prekyba vertybiniais popieriais savo sąskaita bus nutraukta.

(175)

Be to, HFSF pažymėjo, kad konkurencijos iškraipymai bus apriboti atsižvelgiant į tai, kad „Nea Proton Bank“ tenka maža bendro bankų turto Graikijoje dalis ir jis nesvarstė agresyvaus indėlių priėmimo.

(176)

2013 m. liepos 19 d. Finansų ministerija pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“.

(177)

Dėl NTT1 priemonės būtinumo Finansų ministerija papildė, kad tiksli bankui „New TT Bank“ perduoto turto ir įsipareigojimų vertė nustatyta remiantis išorės auditorių ataskaita pagal Įstatymo Nr. 3601/2007 63E straipsnio 6 dalį.

(178)

Dėl NTT2 priemonės būtinumo Finansų ministerija teigė, kad pagal antrąją Graikijos ekonomikos koregavimo programą (antroji peržiūra, 2013 m. gegužės mėn.) reikalaujama, kad „New TT Bank“ būtų parduotas trečiajai šaliai iki 2013 m. liepos 15 d.

(179)

Dėl atlygio už NTT1 ir NTT2 priemones Finansų ministerija pažymėjo, kad HFSF, kuris iki 2013 m. gruodžio 31 d. vietoj HDIGF padengia finansavimo trūkumą, turto, kuris liko „TT Bank“ nuosavybė, likvidavimo atveju įgyja pirmaeilį reikalavimą kitų užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių atžvilgiu ir kad prieš HFSF reikalavimą tenkinami tik darbuotojų reikalavimai gauti 50 % jiems priklausančios kompensacijos. Todėl ji pareiškė, kad to turto likvidavimo rezultatas daugiausia bus naudingas HFSF ir taip bus sumažintos valstybės patiriamos išlaidos.

(180)

Dėl ilgalaikio „New TT Bank“ gyvybingumo atkūrimo Finansų ministerija pareiškė, kad pagal Įstatymo Nr. 3601/2007 63E straipsnį „New TT Bank“, kaip laikina kredito įstaiga, turėjo būti parduotas per dvejus metus nuo įsteigimo. Pagal 2013 m. gegužės mėn. EFPM „New TT Bank“ pardavimo procesas būtų užbaigtas iki 2013 m. liepos 15 d., taip būtų užtikrintas ilgalaikis jo veiklos gyvybingumas.

(181)

Komisija turi nustatyti, ar buvo suteikta valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Pagal tą nuostatą valstybės pagalba – tai valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(182)

Pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą buvo suteiktos šios priemonės: 2009 m. gegužės mėn. Graikijos valstybės „Proton Bank“ skirta 80 mln. EUR kapitalo injekcija (Pr1 priemonė), 2009 m. balandžio mėn. „Proton Bank“ gauti 78 mln. EUR vertės Graikijos Vyriausybės vertybiniai popieriai (Pr2 priemonė) ir 2010 m. liepos mėn. „Proton Bank“ suteikta valstybės garantija išleistoms obligacijoms, kurių nominalioji vertė – 149,4 mln. EUR (113). Sprendime, kuriuo ta schema patvirtinta, Komisija padarė išvadą, kad pagal tą schemą suteiktos priemonės bus laikomos valstybės pagalba.

(183)

Kaip nustatyta sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 38 konstatuojamojoje dalyje, „Nea Proton Bank“ perėmė „Proton Bank“ ekonominę veiklą. Pr1, Pr2 ir Pr3 priemonės buvo naudingos „Nea Proton Bank“, nes jos padėjo stabilizuoti ir tęsti ekonominę veiklą, kuri buvo jam perduota ir kuri priešingu atveju nebebūtų vykdoma. Todėl Komisija mano, kad tos priemonės naudingos „Nea Proton Bank“ perduotai ekonominei veiklai.

(184)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 31–37 konstatuojamosiose dalyse Komisija jau nustatė, kad NP1 priemonė, t. y. intervencija pagal HDIGF pertvarkymo schemą ir HFSF lėšomis finansavimo trūkumui padengti, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. To paties sprendimo 38 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikėsi nuomonės, kad „Nea Proton Bank“ yra tos priemonės ekonominės naudos gavėjas, nes „Nea Proton Bank“ perėmė „Proton Bank“ ekonominę veiklą ir ji toliau vykdoma tik dėl gautos pagalbos.

(185)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 41–43 konstatuojamosiose dalyse Komisija jau nustatė, kad HFSF skirta 250 mln. EUR kapitalo injekcija ir iš viso 300 mln. EUR dydžio papildomo kapitalo injekcijos, kurios buvo numatytos tuo metu, kai buvo priimtas tas sprendimas, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Kaip nurodyta šio sprendimo (93) konstatuojamojoje dalyje, iš galimos papildomos 300 mln. EUR kapitalo sumos 2012 m. HFSF galiausiai sumokėjo papildomą 265 mln. EUR sumą, todėl bendra rekapitalizavimo pagalbos 2011 ir 2012 m. suma – 515 mln. EUR (NP2 priemonė).

(186)

Komisija mano, kad HFSF „Nea Proton Bank“ skirta 395 mln. EUR kapitalo injekcija prieš jo pardavimą bankui yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(187)

Kapitalo injekciją suteikė HFSF, t. y. subjektas, kuris yra Graikijos įsteigtas ir finansuojamas bankams remti, taigi naudojantis valstybės ištekliais. Be to, priemonė yra atrankaus pobūdžio, kadangi kapitalo injekcija naudinga tik „Nea Proton Bank“.

(188)

Intervencija „Nea Proton Bank“ suteikiamas aiškus pranašumas, nes ja sudaromos sąlygos toliau vykdyti savo bankininkystės veiklą. Be kapitalo injekcijos „Nea Proton Bank“, kurio kapitalas buvo labai neigiamas, būtų bankrutavęs. Tokiomis aplinkybėmis nebūtų buvę galimybės „Nea Proton Bank“ parduoti ir integruoti jį į didesnį subjektą. Be to, tas rekapitalizavimas neatitinka rinkos investuotojo principo. Priešingai, rekapitalizavus 395 mln. EUR buvo sudarytos sąlygos parduoti „Nea Proton Bank“ už vieną eurą. Privatus investuotojas būtų nusprendęs „Nea Proton Bank“ ne rekapitalizuoti, bet leisti jam bankrutuoti, taip sutaupydamas 395 mln. EUR.

(189)

„Nea Proton Bank“ konkuruoja su kitais bankais, įskaitant Graikijoje veikiančias ar potencialiai suinteresuotas patekti į Graikijos rinką užsienio bankų patronuojamąsias įmones. Taigi kapitalo injekcija daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir gali iškraipyti konkurenciją.

(190)

Todėl Komisija daro išvadą, kad „Nea Proton Bank“ skirta 395 mln. EUR kapitalo injekcija yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(191)

Kaip jau paaiškinta (188) konstatuojamojoje dalyje, Komisija „Nea Proton Bank“ laiko „Nea Proton Bank“ skirtos 395 mln. EUR kapitalo injekcijos naudos gavėju, nes pagalba leido banke toliau vykdyti jo ekonominę veiklą.

(192)

Siekdama nustatyti, ar „Nea Proton Bank“ pardavimas yra valstybės pagalba bankui, pagal 2008 m. Bankų komunikato 49 punktą Komisija turi įvertinti, ar laikomasi tam tikrų reikalavimų. Pirmiausia Komisija turi įvertinti, ar: i) pardavimo procesas buvo viešas ir nediskriminacinis; ii) pardavimas vyko rinkos sąlygomis; ir iii) finansų įstaiga arba Vyriausybė kuo labiau padidino turto ir įsipareigojimų pardavimo kainą.

(193)

Bankas įsigijo „Nea Proton Bank“ akcijas, nes jis pateikė vienintelį tinkamą pasiūlymą pagal nediskriminacinę konkurso procedūrą, kurioje galėjo dalyvauti kiti bankai ir finansų įstaigos. HFSF konsultantas finansų klausimais susisiekė su daug įvairių bankų, finansų įstaigų ir rėmėjų, tik keturi pareiškė susidomėjimą įsigyti „Nea Proton Bank“, iš jų galutinius pasiūlymus pateikė tik du – bankas ir rizikos draudimo fondas (114). Tik banko pasiūlymas atitiko HFSF rašto dėl procedūros reikalavimus.

(194)

Kadangi konsultantas finansų klausimais susisiekė su daug įvairių bankų ir iš anksto nustatė reikalavimus ir terminą, kuriuos pasiūlymai turėtų atitikti, kad būtų laikomi tinkamais, Komisija mano, kad konkursas buvo viešas ir nediskriminacinis. Todėl Komisija daro išvadą, kad konkurso procedūra leidžia atmesti galimybę, jog pirkėjui suteikta pagalba.

(195)

Bankas sumokėjo vieno euro atlygį, o HFSF įsipareigojo rekapitalizuoti „Nea Proton Bank“ prieš jo pardavimą. Ta neigiama kaina (t. y. atsižvelgiant į „Nea Proton Bank“ rekapitalizavimą prieš pat pardavimą) nereiškia, kad pardavimo kaina neatitinka verslo rinkos vertės (115), kadangi „Nea Proton Bank“ grynasis nuosavas kapitalas buvo aiškiai neigiamas ir buvo numatoma, kad jis toliau patirs nuostolių. Komisija neturi pagrindo manyti, kad pateiktas pasiūlymas ir sumokėta kaina neatitinka verslo rinkos kainos. Todėl vadovaudamasi 2008 m. Bankų komunikato 49 punktu, Restruktūrizavimo komunikato 20 punktu ir savo sprendimų priėmimo praktika (116) Komisija daro išvadą, kad pardavimo kaina buvo rinkos kaina, o įtarimas dėl pagalbos bankui gali būti atmestas.

(196)

Remdamasi (182)–(190) konstatuojamosiomis dalimis Komisija mano, kad Pr1, Pr2 ir Pr3, NP1, NP2 ir NP3 priemonės atitinka Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir yra valstybės pagalba. Dėl Pr1, Pr2 ir Pr3 priemonių Komisija daro išvadą, kad tos priemonės prisidėjo prie to, kad būtų toliau vykdoma „Proton Bank“ veikla, kuri vėliau perduota „Nea Proton Bank“, todėl jos taip pat gali būti laikomos naudingomis „Nea Proton Bank“, kuris perėmė tą veiklą. Kaip jau nurodyta (184) konstatuojamojoje dalyje, NP1 priemonės naudos gavėjas yra „Nea Proton Bank“, kuris perėmė perduotą „Proton Bank“ veiklą. Be to, „Nea Proton Bank“ taip pat yra NP2 ir NP3 priemonių naudos gavėjas.

(197)

Todėl Komisija daro išvadą, kad „Nea Proton Bank“ veiklai buvo suteikta 2 111,6 mln. EUR valstybės pagalba kapitalo paramos forma (Pr1, NP1, NP2 ir NP3 priemonės), kartu su 149,4 mln. EUR dydžio valstybės garantijomis (Pr3 priemonė) ir 78 mln. EUR vertės Graikijos Vyriausybės vertybiniais popieriais (Pr2 priemonė), kaip apibendrinta 9 lentelėje.

9 lentelė

Visos „Proton Bank“ ir „Nea Proton Bank“ gautos pagalbos apžvalga

(198)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

(199)

Komisija pripažino, kad pasaulio finansų krizė gali sukelti didelių kurios nors valstybės narės ekonomikos sutrikimų ir kad tie sutrikimai gali būti atitaisyti paramos bankams priemonėmis. Tai patvirtinta 2008 m. Bankų komunikate, Kapitalo atkūrimo komunikate ir Restruktūrizavimo komunikate. Komisija ir toliau mano, kad, atsižvelgiant į vėl kilusią įtampą finansų rinkose, reikalavimai valstybės pagalbai patvirtinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą yra įvykdyti. Komisija šią nuomonę patvirtino priimdama 2011 m. Pratęsimo komunikatą (117) ir 2013 m. Bankų komunikatą (118).

(200)

Graikijos ekonomikos atžvilgiu savo sprendimuose, kuriais patvirtinama ir pratęsiama Graikijos bankams skirta paramos schema, taip pat patvirtindama Graikijos atskiriems bankams suteiktas valstybės pagalbos priemones (119) Komisija pripažino, kad esama didelių Graikijos ekonomikos sutrikimų grėsmės ir kad valstybės parama bankams yra tinkama priemonė tiems sutrikimams atitaisyti. Todėl teisinis pagalbos priemonių vertinimo pagrindas turėtų būti Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas.

(201)

Kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ji turi atitikti bendruosius suderinamumo kriterijus:

a)   tinkamumo: pagalba turi būti tikslinga, kad ja būtų galima veiksmingai pašalinti didelius ekonomikos sutrikimus; taip nebūtų, jeigu priemonė būtų netinkama sutrikimams atitaisyti;

b)   būtinumo:: savo dydžiu ir forma pagalbos priemonė turi būti būtina tikslui pasiekti; todėl ji turi būti apribota iki mažiausios sumos, būtinos tikslui pasiekti, o jos forma turi labiausiai tikti sutrikimams atitaisyti;

c)   proporcingumo: turi būti užtikrinta tinkama teigiamo priemonės poveikio ir konkurencijos iškraipymų pusiausvyra, kad iškraipymai būtų apriboti iki minimumo, būtino priemonės tikslams pasiekti.

(202)

Per finansų krizę Komisija nustatė skirtingoms pagalbos priemonių rūšims taikomus suderinamumo kriterijus. Pagalbos priemonių vertinimo principai pirmiausia buvo nustatyti 2008 m. Bankų komunikate.

(203)

Kapitalo atkūrimo komunikate (120) pateikiamos papildomos gairės dėl reikiamo atlygio už valstybės kapitalo injekcijas lygio.

(204)

Galiausiai Restruktūrizavimo komunikate (121) Komisija paaiškino, kaip ji vertins restruktūrizavimo planus. Vertindama banko restruktūrizavimo planą pagal Restruktūrizavimo komunikatą Komisija atsižvelgs į visas 7 lentelėje išvardytas priemones.

(205)

Pr1, Pr2 ir Pr3 priemonės buvo suteiktos pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą. 2008 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendime pagal tą schemą numatytos priemonės jau buvo įvertintos kaip suderinamos su vidaus rinka.

(206)

Komisija sprendimu pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ patvirtino NP1 ir NP2 priemones kaip sanavimo pagalbą. Tačiau kaip nurodyta (142) konstatuojamojoje dalyje, Komisija išreiškė abejonių dėl NP2 priemonės dydžio būtinumo, taip pat dėl to, ar „Nea Proton Bank“ pajėgs savarankiškai atkurti ilgalaikį gyvybingumą, todėl suabejojo, ar savarankiškas bankas būtų pigiausia turima galimybė. Tos abejonės buvo išsklaidytos 2013 m. liepos 15 d.„Nea Proton Bank“ pardavus bankui. Kadangi „Nea Proton Bank“ pardavimo bankui procesas buvo viešas, skaidrus ir nediskriminacinis, banko sumokėtas atlygis laikomas rinkos kaina. Todėl valstybės prieš pardavimą skirtos nuosavo kapitalo injekcijos dydis buvo būtinas, kad pardavimas būtų sėkmingas. Atsižvelgiant į Komisijai banko pateiktą restruktūrizavimo planą, „Nea Proton Bank“ integravus į banko veiklos sritį bus išspręsti ilgalaikio „Nea Proton Bank“ gyvybingumo klausimai.

(207)

Dėl NP3 priemonės, t. y. HFSF „Nea Proton Bank“ skirtos 395 mln. EUR kapitalo injekcijos prieš jo pardavimą bankui, tinkamumo Komisija mano, kad priemonė yra tinkama, nes ji padėjo išlaikyti „Nea Proton Bank“ veiklą. Be HFSF suteiktos pagalbos tos veiklos nebūtų buvę galima tęsti, nes pardavimo bankui metu „Nea Proton Bank“ nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir jis toliau registravo nuostolius. Joks bankas nebūtų pirkęs „Nea Proton Bank“ prieš tai neįvykdžius rekapitalizavimo. Taigi priemone užtikrinama, kad bus išlaikytas Graikijos finansinis stabilumas. Tuo remdamasi Komisija mano, kad kaip sanavimo pagalba priemonė yra tinkama.

(208)

Pagal 2008 m. Bankų komunikatą savo dydžiu ir forma pagalbos priemonė turi būti būtina priemonės tikslui pasiekti. Tai reiškia, kad kapitalo injekcijos suma turi būti apribota iki minimumo, būtino tam tikslui pasiekti.

(209)

Kaip Graikijos bankas nurodė savo 2013 m. liepos 19 d. rašte, „Nea Proton Bank“ likvidavimo poveikis galėjo išplisti, sukelti naują sisteminę krizę ir susilpninti pasitikėjimą bankų sistema, kuris neseniai buvo atgautas užbaigus rekapitalizavimo procesą. Komisija mano, kad tais finansinio stabilumo elementais patvirtinamas NP3 priemonės būtinumas.

(210)

Kalbant apie intervencijos mastą, 395 mln. EUR suma buvo nustatyta viešame ir nediskriminaciniame konkurse. Bankas atliko išsamų „Nea Proton Bank“ patikrinimą. Banko pasiūlymas, kuriame buvo reikalaujama banką „Nea Proton Bank“ rekapitalizuoti suteikiant 395 mln. EUR prieš bankui jį įsigyjant, buvo apskaičiuotas taip, kad būtų pasiektas 9 % minimalaus kapitalo pakankamumo rodiklis ir numatyta papildomai 119 mln. EUR atidėjinių numatomiems papildomiems paskolų nuostoliams ir numatomiems nuostoliams prieš apmokestinimą iki 2016 m. padengti. Komisija daro išvadą, kad 395 mln. EUR pagalba buvo būtina.

(211)

Kalbant apie atlygį už pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta pardavimo kaina yra vienas euras, HFSF nesusigrąžins jokių lėšų. Jo įnašas panašus į dotaciją. Kaip nurodyta Kapitalo atkūrimo komunikato 44 punkte, nepakankamas atlygis už rekapitalizavimą gali būti priimtas tik sunkumų patiriančių bankų, kurie negali mokėti jokio atlygio, atveju. Komisija mano, kad taip yra „Nea Proton Bank“ atveju. Pagal Kapitalo atkūrimo komunikatą tuo atveju, kai nemokamas atlygis, reikalingas esminis restruktūrizavimas.

(212)

Taigi kaip sanavimo pagalba priemonė savo dydžiu ir forma yra būtina siekiant apriboti Graikijos bankų sistemos ir visos ekonomikos sutrikimus.

(213)

Komisija pažymi, kad „Nea Proton Bank“ prijungus prie banko, „Nea Proton Bank“ ekonominė veikla buvo perduota bankui. Dėl to, kad pagalba sanuojama ta ekonominė veikla, teoriškai gali būti iškraipoma konkurencija. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad „Nea Proton Bank“ – nedidelis bankas, ir į pardavimo procesą, kuriame konkurentai turėjo galimybių pateikti pasiūlymus dėl „Nea Proton Bank“. Be to, tuojau pat po perdavimo „Nea Proton Bank“ ekonominė veikla bus visiškai integruota į banko veiklą ir nebebus vykdoma kaip atskira ekonominė ar konkuruojanti veikla. Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl pagalbos neatsiranda netinkamo konkurencijos iškraipymo.

(214)

Taigi Komisija daro išvadą, kad NP3 priemonė yra tinkama, būtina ir, atsižvelgiant į numatomą esminį banko, į kurį dabar įtraukta „Nea Proton Bank“ ekonominė veikla, restruktūrizavimą, proporcinga nustatytam tikslui pasiekti.

(215)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 60, 61, 78 ir 79 konstatuojamosiose dalyse, susijusiose su NP1 ir NP2 priemonėmis, Komisija pažymėjo, kad „Nea Proton Bank“ tikriausiai negalės atlyginti už gautą valstybės pagalbą, ir pabrėžė, kad tuo atveju, kai nemokamas atlygis, reikalingas esminis restruktūrizavimas. (211) konstatuojamojoje dalyje dėl atlygio už NP3 priemonę Komisija pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog nustatyta „Nea Proton Bank“ pardavimo kaina yra vienas euras, HFSF nesusigrąžins jokios prieš pat pardavimą skirtos 395 mln. EUR injekcijos (NP3 priemonė) dalies. Be to, Graikija neatgaus nieko iš 2009 m. gegužės mėn. jai išleistų privilegijuotųjų akcijų, nes su jomis susiję nuosavybės vertybinių popierių reikalavimai palikti likviduojamame „Proton Bank“. Todėl Komisija daro išvadą, kad tuo atveju, kai nemokamas atlygis, reikalingas esminis restruktūrizavimas tiek gyvybingumo atkūrimo priemonių, tiek konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių požiūriu.

(216)

Restruktūrizavimo komunikato 21 punkte numatyta, kad jei sunkumų patirianti kredito įstaiga negali patikimai atkurti ilgalaikio gyvybingumo, turėtų būti svarstomas tinkamas jos likvidavimas arba pardavimas aukcione. Todėl valstybės narės gali skatinti negyvybingų rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos ir sudaryti sąlygas pasitraukimo procesui įvykti per tinkamą laiką, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas.

(217)

Sprendime pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ Komisija išreiškė rimtų abejonių dėl to, ar „Nea Proton Bank“ pajėgs savarankiškai atkurti ilgalaikį gyvybingumą, ir atkreipė dėmesį į sąveiką, kurią būtų galima pasiekti integravus jį į didelį finansų sektoriaus subjektą.

(218)

Šiuo atžvilgiu Restruktūrizavimo komunikato 17 punkte Komisija paaiškina, kad sunkumų patiriančio banko pardavimas kitai finansų įstaigai gali padėti atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir pasitikėjimą rinka, jei perkantysis subjektas yra gyvybingas ir geba perimti sunkumų patiriantį banką. Be to, pagal EFPM reikėjo pasiekti didesnį bankų sektoriaus konsolidavimą, o HFSF iki 2013 m. liepos 15 d. turėjo parduoti „Nea Proton Bank“.

(219)

Kaip nurodyta 7.5.2 skirsnyje, remiantis restruktūrizavimo planu bankas gali būti laikomas gyvybingu subjektu. Todėl tai, kad „Nea Proton Bank“ veikla perduota bankui, leidžia atkurti ilgalaikį tos veiklos gyvybingumą. Be to, tai, kad „Nea Proton Bank“ yra visiškai integruotas į banką ir nustoja veikęs kaip savarankiškas konkurentas, yra laikoma esminiu restruktūrizavimu, kaip reikalaujama nepakankamo atlygio už valstybės pagalbą atveju.

(220)

Sprendime pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ Komisija pareiškė abejojanti, ar restruktūrizavimo išlaidos apribotos iki mažiausios sumos. Tos abejonės kilo dėl pastabos, kad „Nea Proton Bank“ nepajėgs savarankiškai atkurti ilgalaikio gyvybingumo nepatirdamas didelių išlaidų. Tos abejonės išsklaidomos „Nea Proton Bank“ integruojant į banką – didesnį subjektą, turintį įdiegtą IT infrastruktūrą ir rizikos valdymo struktūrą. Pardavimas bankui padeda apriboti restruktūrizavimo išlaidas iki mažiausios sumos.

(221)

Dėl akcininkų ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojų įnašo restruktūrizavimo išlaidoms padengti Komisija sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 77 konstatuojamojoje dalyje jau nustatė, kad akcininkai ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojai nebuvo perkelti į „Nea Proton Bank“, bet palikti „Proton Bank“, t. y. likviduojamam subjektui. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad pasiektas pakankamas akcininkų ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojų dalijimasis našta.

(222)

Dėl konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių Restruktūrizavimo komunikato 30 punkte nustatyta, kad „Komisija, vertindama tokių priemonių poreikį, atskaitos tašku laiko banko veiklos, kurią atitinkamas bankas vykdys užbaigus patikimą restruktūrizavimo planą, dydį, mastą ir apimtį. Tokių priemonių pobūdis ir pavidalas priklausys nuo dviejų kriterijų: pirma, nuo pagalbos sumos, sąlygų ir aplinkybių, kuriomis suteikta pagalba, ir antra, nuo rinkos ar rinkų, kurioje (-se) pagalbą gaunantis bankas veiks, ypatybių.“

(223)

Kalbant apie gautos pagalbos dydį, Komisija nurodo 2 111,6 mln. EUR visos kapitalo forma gautos pagalbos sumą (Pr1, NP1, NP2 ir NP3 priemonės), kartu su 149,4 mln. EUR dydžio valstybės parama likvidumui padidinti (Pr3 priemonė) ir 78 mln. EUR vertės Graikijos Vyriausybės vertybiniais popieriais (Pr2 priemonė). Pr1 priemonė atitiko 4,6 % pagal riziką įvertinto „Proton Bank“ turto tuo metu. NP1 priemonė, t. y. finansavimo trūkumo, susidariusio „Proton Bank“ veiklą perdavus „Nea Proton Bank“, padengimas, atitiko maždaug 36 % pagal riziką įvertinto „Proton Bank“ turto 2010 m. pabaigoje arba 84 % pagal riziką įvertinto „Nea Proton Bank“ turto jo įsteigimo metu. HFSF „Nea Proton Bank“ skirta pradinio akcinio kapitalo injekcija (NP2 priemonės dalis) atitiko maždaug 18,8 % pagal riziką įvertinto „Nea Proton Bank“ turto jo įsteigimo metu. Papildomo akcinio kapitalo injekcijos (NP2 priemonės dalis) atitiko maždaug 34,2 % pagal riziką įvertinto „Nea Proton Bank“ turto (remiantis 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis (122)). Kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 80 konstatuojamojoje dalyje, NP1 ir NP2 priemonės sudarė daugiau kaip 50 % pagal riziką įvertinto „Proton Bank“ turto arba daugiau kaip 130 % pagal riziką įvertinto „Nea Proton Bank“ turto. Akcinio kapitalo injekcija prieš pardavimą bankui, t. y. NP3 priemonė, atitiko maždaug 48,7 % pagal riziką įvertinto „Nea Proton Bank“ turto (remiantis 2013 m. gegužės 31 d. duomenimis). Tokių pagalbos sumų atveju, kai kartu nemokamas atlygis, turi būti smarkiai sumažinta pagalbos gavėjo užimama rinkos dalis.

(224)

Dėl rinkos, kurioje „Nea Proton Bank“ vykdė savo veiklą, sprendimo pradėti procedūrą dėl „Nea Proton Bank“ 82 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad „Proton Bank“ buvo labai nedidelis bankas (jo rinkos dalis – maždaug 1 % bendro Graikijos bankų turto), todėl „Nea Proton Bank“ perduotas „Proton Bank“ turtas ir įsipareigojimai buvo gana maži, palyginti su Graikijos bankų sistemos dydžiu. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nepaisant nepaprastai didelės pagalbos sumos, konkurencijos iškraipymai dėl „Nea Proton Bank“ suteiktos pagalbos gali būti laikomi ribotais.

(225)

Be to, „Nea Proton Bank“ veikla konkurentams buvo pasiūlyta atvirame aukcione. Po pardavimo „Nea Proton Bank“ nustojo veikęs kaip savarankiškas konkurentas, nes jis buvo visiškai integruotas į banką.

(226)

Komisija daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog „Nea Proton Bank“ – nedidelis bankas, pardavimo procesas buvo viešas, o „Nea Proton Bank“ nustos veikęs kaip savarankiškas konkurentas, nėra jokio netinkamo konkurencijos iškraipymo, nepaisant labai didelės pagalbos sumos ir nemokamo atlygio.

(227)

Remdamasi 216–226 konstatuojamosiose dalyse pateikta analize Komisija daro išvadą, kad „Nea Proton Bank“ pardavimu ir jo integravimu į banką užtikrinamas ilgalaikis „Nea Proton Bank“ gyvybingumas, pagalba yra apribota iki mažiausios būtinos sumos ir nėra jokio netinkamo konkurencijos iškraipymo.

(228)

Todėl visos 7 lentelėje išvardytos pagalbos priemonės turėtų būti pripažintos suderinamomis su vidaus rinka.

(229)

Komisija turi įvertinti, ar priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(230)

Sprendimo dėl „T Bank“ 26–32 konstatuojamosiose dalyse Komisija jau nustatė, kad T priemonė, t. y. intervencija pagal HDIGF pertvarkymo schemą ir HFSF lėšomis finansavimo trūkumui, atitinkančiam bankui „TT Bank“ perduoto turto ir įsipareigojimų skirtumą, padengti, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. To sprendimo 33 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikėsi nuomonės, kad valstybės pagalba buvo suteikta „T Bank“ ekonominei veiklai, kuri perduota „TT Bank“, nes ji toliau vykdoma tik dėl gautos pagalbos.

(231)

Graikijos valstybės „TT Bank“ skirta 224,96 mln. EUR kapitalo injekcija (TT priemonė) buvo suteikta pagal rekapitalizavimo priemonę, kuri yra Graikijos bankams skirtos paramos schemos dalis (123). Sprendime, kuriuo ta schema patvirtinta, Komisija padarė išvadą, kad pagal tą schemą suteiktos priemonės bus laikomos valstybės pagalba. Todėl TT priemonė buvo valstybės pagalba „TT Bank“.

(232)

Kaip Komisija pareiškė sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 98 konstatuojamojoje dalyje, „New TT Bank“ perėmė ekonominę veiklą, kurią anksčiau vykdė „TT Bank“, įskaitant „T Bank“ veiklą.

(233)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 53–57 konstatuojamosiose dalyse Komisija jau nustatė, kad NTT1 priemonė, t. y. HFSF intervencija „New TT Bank“ finansavimo trūkumui padengti, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. To sprendimo 54 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikėsi nuomonės, kad „New TT Bank“ yra ekonominės naudos gavėjas, nes „New TT Bank“ perėmė „TT Bank“ ekonominę veiklą ir ji toliau vykdoma tik dėl gautos pagalbos.

(234)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 49–52 konstatuojamosiose dalyse Komisija jau nustatė, kad NTT2 priemonė, t. y. HFSF „New TT Bank“ skirta 500 mln. EUR pradinio akcinio kapitalo injekcija, yra valstybės pagalba „New TT Bank“ pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(235)

Bankas įsigijo „New TT Bank“ akcijas viešame ir nediskriminaciniame konkurse. Remiantis 2013 m. liepos 15 d. iš Graikijos valdžios institucijų gauta informacija, konsultantas finansų klausimais susisiekė su daug užsienio ir Graikijos bankų ir investuotojų, o galutinius pasiūlymus pateikė tik keturi didžiausi Graikijos bankai. Tai, kad konsultantas finansų klausimais susisiekė su daug bankų, Komisijai leidžia daryti išvadą, kad konkursas buvo viešas ir nediskriminacinis. Banko pasiūlymas buvo laikomas geriausiu, atsižvelgiant į pasiūlyto atlygio dydį ir rūšį.

(236)

Tiksliau tariant, bankas sutiko sumokėti HFSF iš viso 681 mln. EUR išleisdamas naujas paprastąsias akcijas. Antras pagal kainą pasiūlymas – 500 mln. EUR piniginis pasiūlymas. Taigi jis buvo 26,58 % mažesnis už banko pasiūlymą. Remiantis 2013 m. liepos 8 d. Graikijos banko raštu, joks šalies banko piniginis pasiūlymas negalėjo būti svarstomas, jeigu tas bankas vis dar buvo priklausomas nuo Eurosistemos finansavimo, ypač jei jam buvo teikiama skubi parama likvidumui padidinti. Todėl antras pagal kainą pasiūlymas neatitiko Graikijos banko reikalavimų.

(237)

Taip pat pažymėtina, kad pagal pardavimo sutartį HFSF gavo 1 418,75 mln. naujų paprastųjų banko akcijų, kurių kiekvienos siūloma kaina – 0,48 EUR (124). HFSF turimų banko akcijų dalis padidėjo nuo 93,55 % iki 95,23 %.

(238)

Todėl Komisija daro išvadą, kad įsigijimas nėra pagalba pirkėjui.

(239)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad T, TT, NTT1 ir NTT2 priemonės yra valstybės pagalba. Dėl T priemonės Komisija daro išvadą, kad pagalba buvo naudinga „T Bank“ veiklai, kuri perduota „TT Bank“, o vėliau – „New TT Bank“. Dėl TT priemonės Komisija daro išvadą, kad ji buvo naudinga „TT Bank“ veiklai, kuri perduota „New TT Bank“. NTT1 ir NTT2 priemonių naudos gavėjas yra „New TT Bank“.

(240)

Todėl Komisija daro išvadą, kad „T Bank“ ekonominei veiklai, kurią perėmė „TT Bank“, o vėliau – „New TT Bank“, buvo skirta 677 mln. EUR rekapitalizavimo pagalba, o „TT Bank“ veiklai, kurią perėmė „New TT Bank“, buvo skirta 4 457,96 mln. EUR valstybės pagalba kapitalo paramos forma (TT, NTT1 ir NTT2 priemonės).

10 lentelė

Visos „T Bank“, „TT Bank“ ir „New TT Bank“ gautos pagalbos apžvalga

(241)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

(242)

Kaip paaiškinta (199) ir (200) konstatuojamosiose dalyse, teisinis pagalbos priemonių Graikijos bankams vertinimo pagrindas šiuo metu turėtų būti Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas.

(243)

Kaip paaiškinta (201) konstatuojamojoje dalyje, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ji turi atitikti bendruosius suderinamumo kriterijus: tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo.

(244)

Pagalbos priemonių vertinimo principai pirmiausia buvo nustatyti 2008 m. Bankų komunikate.

(245)

Kapitalo atkūrimo komunikate (125) pateikiamos papildomos gairės dėl reikiamo atlygio už valstybės kapitalo injekcijas lygio.

(246)

Galiausiai Restruktūrizavimo komunikate (126) Komisija paaiškino, kaip ji vertins restruktūrizavimo planus. Vertindama banko restruktūrizavimo planą pagal Restruktūrizavimo komunikatą Komisija atsižvelgs į visas 8 lentelėje išvardytas priemones.

(247)

Dėl T priemonės savo sprendime dėl „T Bank“ Komisija nustatė, kad intervencija atitinka Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimus, ir nusprendė, kad dėl finansinio stabilumo priežasčių ji yra suderinama su vidaus rinka šešis mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos. Iki to šešių mėnesių laikotarpio pabaigos Graikijos valdžios institucijos nepateikė atnaujinto „TT Bank“ restruktūrizavimo plano, kuriame būtų atsižvelgta į „T Bank“ veiklos integravimą į „TT Bank“. Tačiau sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 83 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikėsi nuomonės, kad toks neveikimas suprantamas, nes tuo tarpu buvo priimtas sprendimas, kad „TT Bank“ bus pertvarkomas. Kadangi 2013 m. sausio mėn. Graikijos valdžios institucijos pateikė „New TT Bank“ restruktūrizavimo planą, o 2013 m. kovo mėn. – atnaujintą restruktūrizavimo planą, kuriuose sprendžiami klausimai, susiję su „TT Bank“ perduota „T Bank“ veikla, Komisija savo sprendimu pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ laikinai patvirtino T priemonę kaip sanavimo pagalbą, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl T, TT, NTT1 ir NTT2 priemonių.

(248)

Savo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendime (127) Komisija jau padarė išvadą, kad TT priemonė, kuri buvo suteikta 2009 m. gegužės mėn. pagal rekapitalizavimo priemonę, kuri yra Graikijos bankams skirtos paramos schemos dalis, pagal 2008 m. Bankų komunikatą yra suderinama sanavimo pagalba. 2008 m. lapkričio 19 d. sprendime Kapitalo atkūrimo komunikatas nenurodytas, nes tuo metu jis dar nebuvo priimtas.

(249)

Komisija sprendimu pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ laikinai jau patvirtino NTT1 ir NTT2 priemones kaip sanavimo pagalbą.

(250)

Sprendimo dėl „T Bank“ 45 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad HDIGF ir HFSF tikriausiai nesusigrąžins jokių pinigų, todėl finansavimo trūkumo, susidariusio „T Bank“ veiklą perdavus „TT Bank“, padengimas panašus į dotaciją. Be to, kaip nustatyta sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 101 konstatuojamojoje dalyje, HFSF gali tikėtis susigrąžinti tik dalį savo 500 mln. EUR pradinio akcinio kapitalo injekcijos (NTT2 priemonė). Komisija taip pat pareiškė, kad nebus jokio atlygio už finansavimo trūkumo, susidariusio „TT Bank“ veiklą perdavus „New TT Bank“, padengimą HFSF lėšomis (NTT1 priemonė) ir kad labai mažai tikėtina, jog HFSF pavyks susigrąžinti daug lėšų iš 3,7 mlrd. EUR sumos. Galiausiai Komisija pažymi, kad valstybė tikriausiai nesusigrąžins jokios sumos pagal TT priemonę, nes jos nuosavybės vertybinių popierių reikalavimai, susiję su 2009 m. gegužės mėn. išleistomis privilegijuotosiomis akcijomis, palikti likviduojamame „TT Bank“.

(251)

Kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 77 ir 102 konstatuojamosiose dalyse, tuo atveju, kai nemokamas atlygis, reikalingas esminis restruktūrizavimas tiek gyvybingumo atkūrimo priemonių, tiek konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių požiūriu.

(252)

Restruktūrizavimo komunikato 21 punkte numatyta, kad jei sunkumų patirianti kredito įstaiga negali patikimai atkurti ilgalaikio gyvybingumo, turėtų būti svarstomas tinkamas jos likvidavimas arba pardavimas aukcione.

(253)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 3.2.4.1 skirsnyje Komisija išreiškė rimtų abejonių dėl to, ar „New TT Bank“ pajėgs savarankiškai atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir ar „New TT Bank“ pasieks planuojamą pajamų augimą. Be to, Komisija nurodė, kad „New TT Bank“ ėmėsi tik kelių priemonių pelnui gauti ir kad trūksta priemonių, kuriomis „New TT Bank“ imtųsi mažinti personalo išlaidas ir racionalizuoti filialų tinklą. Komisija taip pat nurodė sąveiką, kurią būtų galima pasiekti integravus „New TT Bank“ į didelį finansų sektoriaus subjektą.

(254)

Šiuo atžvilgiu Restruktūrizavimo komunikato 17 punkte Komisija paaiškina, kad sunkumų patiriančio banko pardavimas kitai finansų įstaigai gali padėti atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir pasitikėjimą rinka, jei perkantysis subjektas yra gyvybingas ir geba perimti sunkumų patiriantį banką. Be to, pagal EFPM „New TT Bank“ pardavimas buvo prioritetinis veiksmas, atsižvelgiant į viešąjį interesą ir finansinį stabilumą, taip pat HFSF turto apsaugą.

(255)

Kaip nurodyta 7.5.2 skirsnyje, remiantis restruktūrizavimo planu bankas gali būti laikomas gyvybingu subjektu. Todėl tai, kad „New TT Bank“ veikla dabar perduota bankui, leidžia atkurti ilgalaikį tos veiklos gyvybingumą. „New TT Bank“ nustoja veikęs kaip savarankiškas konkurentas. 2014 m. balandžio 14 d. užbaigtas „New TT Bank“ ir banko susijungimas. „Hellenic Postbank“ pavadinimo filialų tinklas bus mažinamas (bankas ketina tam tikrų filialų atveju išlaikyti pavadinimą „Hellenic Postbank“, o pavadinimas „T Bank“ nebus išlaikytas ir „T Bank“ filialų tinklas bus beveik visas uždarytas), kartu su visišku administravimo ir kitų pagrindinės buveinės funkcijų integravimu į banko veiklos sritį. Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo planu užtikrinama, jog bus įvykdytas esminis restruktūrizavimas, kaip reikalaujama nepakankamo atlygio atveju.

(256)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 99 konstatuojamojoje dalyje Komisijos išreikštos abejonės, kad „New TT Bank“ restruktūrizuojant kaip savarankišką banką gerokai padidėja restruktūrizavimo išlaidos, išsklaidytos taikant savanoriško pasitraukimo sistemą (128) (ją „New TT Bank“ savarankiškai įgyvendino 2013 m. liepos mėn.) ir parduodant „New TT Bank“ bankui. Tiksliau tariant, filialų tinklo racionalizavimu, visišku „T Bank“ integravimu ir visišku „New TT Bank“ veiklos integravimu į banko veiklos sritį restruktūrizavimo išlaidos apribojamos iki mažiausios sumos.

(257)

Dėl akcininkų ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojų dalijimosi našta Komisija sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 100 konstatuojamojoje dalyje jau nustatė, kad akcininkai ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojai nebuvo perkelti į „New TT Bank“, bet palikti „TT Bank“, t. y. likviduojamam subjektui. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad pasiektas pakankamas akcininkų ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojų dalijimasis našta.

(258)

Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo išlaidos apribotos iki mažiausios sumos ir kad pasiektas pakankamas naštos pasidalijimas. Tačiau kaip jau nurodyta (251) konstatuojamojoje dalyje, tuo atveju, kai nemokamas atlygis, reikalingas esminis restruktūrizavimas tiek gyvybingumo atkūrimo priemonių, tiek konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių požiūriu.

(259)

Dėl konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių Restruktūrizavimo komunikato 30 punkte nustatyta, kad „Komisija, vertindama tokių priemonių poreikį, atskaitos tašku laiko banko veiklos, kurią atitinkamas bankas vykdys užbaigus patikimą restruktūrizavimo planą, dydį, mastą ir apimtį. Tokių priemonių pobūdis ir pavidalas priklausys nuo dviejų kriterijų: pirma, nuo pagalbos sumos, sąlygų ir aplinkybių, kuriomis suteikta pagalba, ir antra, nuo rinkos ar rinkų, kurioje (-se) pagalbą gaunantis bankas veiks, ypatybių.“

(260)

Kalbant apie gautos pagalbos dydį, Komisija primena sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 104 konstatuojamojoje dalyje nurodžiusi, kad „New TT Bank“ gavo 4,6 mlrd. EUR pagalbą (NTT1 ir NTT2 priemonės), kuri sudaro daugiau kaip 70 % pagal riziką įvertinto „TT Bank“ turto ir daugiau kaip 90 % pagal riziką įvertinto „New TT Bank“ turto. Komisija taip pat pažymėjo, kad „TT Bank“ (juridinis asmuo, anksčiau vykdęs veiklą, kurią perėmė „New TT Bank“) anksčiau yra gavęs pagalbą pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą (129). „TT Bank“ gavo pirmą 224,96 mln. EUR kapitalo injekciją privilegijuotosiomis akcijomis (TT priemonė), kuri sudarė 2,9 % pagal riziką įvertinto jo turto tuo metu. Be to, pertvarkant „T Bank“, „T Bank“ veiklai, kuri perduota „TT Bank“, buvo suteikta maždaug 678 mln. EUR pertvarkymo pagalba (T priemonė), kuri sudarė 37,7 % pagal riziką įvertinto „T Bank“ turto 2011 m. kovo 31 d. (susijungimo atskaitos data). Tokių pagalbos sumų atveju, kai kartu nemokamas atlygis, turi būti vykdomas esminis restruktūrizavimas.

(261)

Kita vertus, sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 104 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė aplinkybes, kuriomis suteikta pagalba. Tiksliau tariant, didelė „TT Bank“ pastaraisiais metais patirtų nuostolių dalis, atrodo, susidarė ne dėl rizikingos veiklos, bet dėl GVO turėjimo. Komisija taip pat pareiškė, kad dideli paskolų nuostoliai, susiję su skolinimu namų ūkiams ir įmonėms, daugiausia susidarė dėl nepaprastai gilaus ir ilgo nuosmukio, o ne dėl rizikingo skolinimo. Todėl atrodo, kad dėl pagalbos konkurencija mažai iškraipoma. Tačiau Komisija pareiškė, kad „TT Bank“, palyginti su jo dydžiu, turėjo gerokai daugiau GVO nei kiti Graikijos bankai, ir tas veiksnys reiškia tam tikrą netinkamą rizikavimą.

(262)

Kaip jau nurodyta, „New TT Bank“ nustoja veikęs kaip savarankiškas konkurentas, kuris savarankiškai nustato savo politiką. Banko restruktūrizavimo planas grindžiamas prielaida, kad „New TT Bank“ bus visiškai integruotas, net jei tam tikrų filialų ir produktų atveju bankas toliau naudos pavadinimą „Hellenic Postbank“.

(263)

Dėl rinkos, kurioje „New TT Bank“ vykdė savo veiklą, sprendimo pradėti procedūrą dėl „New TT Bank“ 106 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad „TT Bank“ buvo vidutinio dydžio bankas Graikijoje (maždaug 6 % indėlių požiūriu), „New TT Bank“ perduotas „TT Bank“ turtas ir įsipareigojimai buvo gana maži, palyginti su Graikijos bankų sistemos dydžiu. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nepaisant nepaprastai didelės pagalbos sumos, konkurencijos iškraipymai dėl „New TT Bank“ suteiktos pagalbos gali būti laikomi ribotais.

(264)

Planuojamas „Hellenic Postbank“ pavadinimo filialų tinklo sumažinimas (maždaug 50 filialų (130) iš 196) toliau patvirtina 263 konstatuojamojoje dalyje pateiktą vertinimą, kad konkurencijos iškraipymai dėl „New TT Bank“ suteiktos pagalbos gali būti laikomi ribotais.

(265)

Be to, „New TT Bank“ veikla konkurentams buvo pasiūlyta atvirame ir nediskriminaciniame aukcione.

(266)

Didelės NTT1 ir NTT2 pagalbos priemonių dalies reikėjo dėl skolos atsisakymo valstybės naudai (PSD programos forma) ir dėl nepaprastai ilgo nuosmukio, o ne dėl netinkamos skolinimo praktikos. Be to, „New TT Bank“ veiklos mastas buvo nedidelis, pardavimo procesas buvo viešas, skaidrus ir nediskriminacinis, o „New TT Bank“ nustos veikęs kaip savarankiškas konkurentas. Todėl Komisija daro išvadą, kad nepaisant didelės pagalbos sumos ir už suteiktą valstybės pagalbą nemokamo tinkamo atlygio, nėra jokio netinkamo konkurencijos iškraipymo.

(267)

Komisija daro išvadą, kad „New TT Bank“ pardavimu bankui ir susijusiu restruktūrizavimu užtikrinamas ilgalaikis „New TT Bank“ gyvybingumas, pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir netinkamo konkurencijos iškraipymo nebuvimas.

(268)

Visos 8 lentelėje išvardytos pagalbos priemonės turėtų būti pripažintos suderinamomis su vidaus rinka.

(269)

Komisija turi nustatyti, ar buvo suteikta valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(270)

Sprendimuose, kuriais patvirtinama ir pratęsiama Graikijos bankams skirta paramos schema (131), Komisija jau nustatė, kad pagal tą schemą suteikta parama likvidumui padidinti yra valstybės pagalba. 2011 m. balandžio 15 d. likutinė garantijų suma buvo 13 600 mln. EUR, o 2013 m. lapkričio 30 d. ji siekė 13 932 mln. EUR. Pagal tą schemą teikiama būsima parama likvidumui padidinti taip pat būtų laikoma valstybės pagalba.

(271)

2008 m. lapkričio 19 d. sprendime dėl Graikijos bankams skirtos paramos schemos Komisija jau nustatė, kad pagal tos schemos rekapitalizavimo priemonę vykdomas rekapitalizavimas bus laikomas valstybės pagalba. Bankas gavo 950 mln. EUR privilegijuotosiomis akcijomis, tai sudaro 2 % pagal riziką įvertinto banko turto (132).

(272)

2010 m. Graikija padarė keletą tų privilegijuotųjų akcijų techninių parametrų pakeitimų. Kadangi pakeitimais padidinamas valstybės atlygis, t. y. kiekvienais metais atkarpa automatiškai padidinama 2 %, jei privilegijuotosios akcijos neišperkamos per penkerius metus, Komisija daro išvadą, kad techninių parametrų pakeitimais bankui nesuteikiamas joks pranašumas, todėl tai nesusiję su papildoma valstybės pagalba.

(273)

2008 m. Bankų komunikato 51 punkte Komisija paaiškino, kad finansų įstaigoms skirtos centrinių bankų lėšos nėra valstybės pagalba, jeigu įvykdomos visos keturios sąlygos, susijusios su finansų įstaigos mokumu, priemonės užtikrinimu įkaitu, finansų įstaigai taikomomis palūkanomis ir priešpriešinės valstybės garantijos netaikymu. Kadangi bankui suteikta valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti visų tų keturių sąlygų neatitinka, visų pirma todėl, kad yra valstybės garantuojama ir suteikta kartu su kitomis paramos priemonėmis, ji yra valstybės pagalba.

(274)

Valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti atitinka Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Pirma, kadangi ši priemonė apima Graikijos bankui skirtą valstybės garantiją, visus nuostolius padengs valstybė. Todėl priemonė susijusi su valstybės ištekliais. Skubi parama likvidumui padidinti leidžia bankams gauti finansavimą tuo metu, kai jie neturi galimybės naudotis didmeninio finansavimo rinka ir įprastinėmis Eurosistemos refinansavimo operacijomis. Todėl valstybės garantuojama skubia parama likvidumui padidinti bankui suteikiamas pranašumas. Skubi parama likvidumui padidinti yra teikiama tik bankų sektoriui, todėl priemonė yra atrankioji. Be to, kadangi valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti leidžia bankui toliau veikti rinkoje, kartu užtikrinant, kad bankas vykdytų įsipareigojimus ir jam nereikėtų pasitraukti iš rinkos, ji iškraipo konkurenciją. Kadangi bankas veikia kitose valstybėse narėse, o kitų valstybių narių finansų įstaigos veikia arba būtų potencialiai suinteresuotos veikti Graikijoje, bankui suteiktas pranašumas daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(275)

Valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti (L2 priemonė) yra valstybės pagalba. Valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti suma laikui bėgant kito. 2012 m. gruodžio 31 d. ji buvo maždaug 12 mlrd. EUR.

(276)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ 5.1 skirsnyje Komisija jau padarė išvadą, kad pirmasis tarpinis rekapitalizavimas yra valstybės pagalba. Gautas kapitalas sudarė 3 970 mln. EUR.

(277)

B2 priemonė buvo įgyvendinta naudojantis HFSF ištekliais, taigi, kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ 47 konstatuojamojoje dalyje, naudojami valstybės ištekliai.

(278)

Kalbant apie pranašumo buvimą, dėl B2 priemonės banko kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo tiek, kad bankas gali veikti rinkoje ir naudotis Eurosistemos finansavimu. Be to, atlygį už B2 priemonę sudaro sukauptos palūkanos už EFSF obligacijas ir papildomas 1 % mokestis. Dėl to, kad tas atlygis yra akivaizdžiai mažesnis negu atlygis už panašias kapitalo priemones rinkoje, bankas tikrai nebūtų galėjęs tokiomis sąlygomis pritraukti to kapitalo rinkoje. Taigi B2 priemone bankui suteiktas pranašumas iš valstybės išteklių. Priemone galėjo pasinaudoti tik bankas, todėl ji yra atrankaus pobūdžio.

(279)

Dėl B2 priemonės banko padėtis sustiprėjo, nes bankui buvo suteikti finansiniai ištekliai, kad jis toliau atitiktų kapitalo reikalavimus, taigi buvo iškraipyta konkurencija. Kadangi bankas veikia kitose Europos bankų rinkose, o kitų valstybių narių finansų įstaigos veikia Graikijoje, visų pirma draudimo rinkoje, B2 priemonė taip pat gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(280)

Komisija mano, kad B2 priemonė yra valstybės pagalba. Nacionalinės valdžios institucijos pranešė apie ją kaip apie pagalbą. Gautas kapitalas sudarė 1 341 mln. EUR.

(281)

B3 priemone HFSF įsipareigojo suteikti papildomo kapitalo, būtino banko rekapitalizavimui užbaigti, iki sumos, kurios Graikijos bankas prašė atlikdamas 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Savo išteklius HFSF gauna iš valstybės. Todėl Komisija daro išvadą, kad raštu įsipareigojama skirti valstybės išteklius. Aplinkybės, kuriomis HFSF gali teikti paramą finansų įstaigoms, yra tiksliai apibrėžtos ir apribotos įstatymais. Atitinkamai tų valstybės išteklių naudojimas priskiriamas valstybei. HFSF įsipareigojo suteikti iki 528 mln. EUR papildomo kapitalo.

(282)

Įsipareigojimo raštu bankui suteiktas pranašumas, nes juo indėlininkai užtikrinami, kad bankas sugebės gauti visą reikalingą kapitalo sumą, t. y. HFSF suteiks kapitalą, jei bankui nepavyktų pritraukti kapitalo rinkoje. Tas įsipareigojimas taip pat padeda rinkoje pritraukti privataus kapitalo, nes investuotojai užtikrinami, kad jei bankas rinkoje negalėtų gauti dalies kapitalo, jį suteiks HFSF. Joks privatus investuotojas nebūtų sutikęs įsipareigoti, kol dar nežinomos rekapitalizavimo sąlygos, ir tuo metu bankas neturėjo galimybės naudotis kapitalo rinka.

(283)

Kadangi bankas veikia kitose Europos bankų rinkose, o kitų valstybių narių finansų įstaigos veikia Graikijoje, visų pirma draudimo rinkoje, B3 priemonė taip pat gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją.

(284)

Todėl B3 priemonė yra valstybės pagalba ir 2012 m. gruodžio 27 d. Graikijos valdžios institucijos pranešė apie ją kaip apie valstybės pagalbą.

(285)

2013 m. pavasario rekapitalizavimas (B4 priemonė) – tai pirmojo ir antrojo tarpinio rekapitalizavimo (B1 ir B2 priemonės) ir įsipareigojimo rašto (B3 priemonė) pakeitimas nuolatiniu rekapitalizavimu 5 839 mln. EUR paprastosiomis akcijomis. Kadangi B4 priemonė yra jau suteiktos pagalbos pakeitimas, ji vis dar susijusi su valstybės ištekliais, bet dėl jos nominali pagalbos suma nepadidėja. Tačiau dėl to, kad rekapitalizavimas yra nuolatinis, o ne laikinas, kaip B1 ir B2 priemonių atveju, bankui suteikiamas didesnis pranašumas (taigi iškraipoma konkurencija). Palyginti su B3 priemone, kuri yra tik įsipareigojimas, o ne faktinis rekapitalizavimas, dėl B4 priemonės padidėjo banko kapitalo pakankamumas, todėl ji yra naudingesnė.

(286)

Komisija pažymi, kad tokia parama nebuvo suteikta visiems Graikijoje veikiantiems bankams. Dėl konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai Komisija pažymi, kad, pavyzdžiui, pagalba leido bankui vykdyti veiklą kitose valstybėse narėse, kaip antai Rumunijoje ar Bulgarijoje. Banko likvidavimo atveju jo veikla užsienyje būtų nutraukta likviduojant tą veiklą arba parduodant įmones. Be to, banko draudimo veikla Graikijoje konkuruoja su kitų valstybių narių draudimo bendrovių patronuojamųjų įmonių veikla. Todėl priemonė iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi B4 priemonė yra valstybės pagalba.

(287)

B1, B2, B3 ir B4 priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Pagal B1, B2, B3 ir B4 priemones suteiktos valstybės pagalbos suma yra 5 839 mln. EUR; ši suma taip pat yra valstybės paramos suma, kurią HFSF išmokėjo bankui.

(288)

Restruktūrizavimo komunikato 31 punkte nurodyta, kad be absoliučios pagalbos sumos Komisija turi atsižvelgti į pagalbą „lyginant su pagal riziką įvertintu banko turtu“. B1, B2, B3 ir B4 priemonės buvo suteiktos per vienų metų laikotarpį, nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. Per tą laikotarpį pagal riziką įvertintas banko turtas pasikeitė. Taigi kyla klausimas, koks pagal riziką įvertinto turto lygis turėtų būti naudojamas, t. y. buvęs laikotarpio pradžioje ar buvęs laikotarpio pabaigoje. B1, B2, B3 ir B4 priemonės skirtos padengti 2012 m. kovo mėn. Graikijos banko nustatytą kapitalo poreikį (2012 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis). Kitaip tariant, tomis priemonėmis padengti kapitalo poreikiai 2012 m. kovo mėn. jau buvo. Todėl Komisija mano, kad pagal B1, B2, B3 ir B4 priemones suteiktos pagalbos suma turėtų būti lyginama su pagal riziką įvertintu banko turtu 2012 m. kovo 31 d. Taip pat primenama, kad Graikijos bankas po 2012 m. kovo mėn., iki 2013 m. pavasario rekapitalizavimo neatsižvelgė į Graikijos bankų įvykdytus įsigijimus, kad pakoreguotų – sumažindamas arba padidindamas – jų kapitalo poreikius. Tas veiksnys taip pat rodo, kad B1, B2, B3 ir B4 priemonės buvo pagalbos priemonės, susijusios su banko apimtimi, buvusia 2012 m. kovo 31 d.

(289)

Pirmasis ir antrasis tarpinis rekapitalizavimas ir įsipareigojimo raštas kartu sudarė 5 839 mln. EUR. Ta suma sudaro 13,8 % pagal riziką įvertinto banko turto 2012 m. kovo 31 d.

(290)

2014 m. kovo 31 d. bankas gavo HFSF įsipareigojimo raštą, kuriuo HFSF įsipareigojo dalyvauti (iki 2 864 mln. EUR) didinant banko akcinį kapitalą (C priemonė). Dėl 277 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių tai priemonei naudojami valstybės ištekliai. Ta priemone bankui suteikiamas pranašumas, nes ja užtikrinama, kad bankas gaus jam reikalingą kapitalą, o tai suteiks indėlininkams garantijų ir padės bankui pritraukti privačių investuotojų kapitalo.

(291)

Jei privatūs investuotojai nepasirašytų visos kapitalo padidinimo sumos, vykdydamas įsipareigojimo raštą HFSF turi faktiškai bankui skirti kapitalo injekciją. Tokia kapitalo injekcija, palyginti su įsipareigojimo raštu, bankui suteikiamas didesnis pranašumas. Skirtingai nei paprasčiausiu įsipareigojimo raštu, faktine kapitalo injekcija padidinamas banko kapitalo pakankamumas.

(292)

Nei įsipareigojimo raštas, nei galimas jo vykdymas faktinės kapitalo injekcijos forma neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo. NET jei HFSF naujas akcijas pirktų už tą pačią kainą kaip ir privatūs investuotojai, HFSF dalyvavimo aplinkybės labai skiriasi nuo privačių investuotojų, kurie pasirašys naujas akcijas, dalyvavimo aplinkybių. HFSF įsipareigojo prireikus pasirašyti visą akcinio kapitalo padidinimo sumą anksčiau negu bet koks privatus investuotojas oficialiai įsipareigojo pirkti akcijas. Naujas akcijas perkantys privatūs investuotojai bus tikri, kad bet kokiu atveju bankas gaus visą reikalingą kapitalo sumą, nes HFSF veiks kaip apsaugos mechanizmas ir įsigis visas privačių investuotojų nepasirašytas akcijas. Antra, HFSF dalyvaus tik jei privačių investuotojų paklausa už minimalią paskelbto kainų intervalo kainą bus nepakankama. Iš esmės HFSF suteiks kapitalą, kurio bankas negali gauti rinkoje už tą pačią kainą už akciją. Vadinasi, HFSF kapitalą suteikia tokio dydžio arba už tokią kainą, kurių rinka nėra pasirengusi suteikti.

(293)

C priemonė buvo suteikta tik bankui, todėl ji yra atrankioji. Banko padėtis sustiprėjo, nes bankui buvo suteikti finansiniai ištekliai, kad jis toliau atitiktų Graikijos banko nustatytus reguliuojamojo kapitalo reikalavimus. Taigi suteikiamas pranašumas, kuriuo iškraipoma konkurencija. Kadangi bankas veikia kitose Europos bankų rinkose, o kitų valstybių narių finansų įstaigos veikia Graikijoje, visų pirma draudimo rinkoje, C priemonė taip pat gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(294)

2014 m. rekapitalizavimo įsipareigojimas yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Pagal tą priemonę numatytos pagalbos suma yra 2 864 mln. EUR, tai sudaro 7,5 % pagal riziką įvertinto banko turto 2013 m. gruodžio 31 d. (133)

(295)

Jeigu vykdydamas tą įsipareigojimą HFSF faktiškai bankui skirtų papildomą kapitalo injekciją, dėl to gali padidėti bankui teikiamas pranašumas ir konkurencijos iškraipymas, tačiau nominali pagalbos suma nepadidės (134).

(296)

A, B1, B2, B3, B4 ir C priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

11 lentelė

Visos banko gautos pagalbos apžvalga

(297)

Kaip nustatyta 200 konstatuojamojoje dalyje, teisinis pagalbos priemonių vertinimo pagrindas turėtų būti Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas (135).

(298)

Per finansų krizę Komisija nustatė skirtingoms pagalbos priemonių rūšims taikomus suderinamumo kriterijus. Pagalbos priemonių vertinimo principai pirmiausia buvo nustatyti 2008 m. Bankų komunikate.

(299)

Gairės dėl rekapitalizavimo priemonių pateikiamos Kapitalo atkūrimo komunikate ir 2011 m. Pratęsimo komunikate.

(300)

Restruktūrizavimo komunikate apibūdinamas požiūris, kurio Komisija laikosi vertindama restruktūrizavimo planus, visų pirma dėl būtinybės atkurti gyvybingumą, užtikrinti tinkamą pagalbos gavėjo įnašą ir riboti konkurencijos iškraipymą.

(301)

Ta sistema buvo papildyta 2013 m. Bankų komunikatu, kuris taikomas pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta po 2013 m. rugpjūčio 1 d.

(302)

Banko jau gauta parama likvidumui padidinti galutinai patvirtinta priėmus kelis sprendimus, kuriais leista taikyti priemones pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą, ir schemos pakeitimus bei pratęsimus (136). Bet kokia būsima parama likvidumui padidinti bankui turės būti teikiama pagal tinkamai Komisijos patvirtintą schemą. Prieš suteikiant tokią pagalbą jos sąlygas turės patvirtinti Komisija, todėl šiame sprendime jų išsamiau vertinti nereikia.

(303)

2009 m. rekapitalizavimo privilegijuotosiomis akcijomis priemonė (A priemonė) buvo suteikta pagal rekapitalizavimo priemonę, kuri buvo patvirtinta 2008 m. kaip Graikijos bankams skirtos paramos schemos dalis pagal 2008 m. Bankų komunikatą. Todėl jos nereikia iš naujo vertinti pagal 2008 m. Bankų komunikatą, ją reikia vertinti tik pagal Restruktūrizavimo komunikatą.

(304)

Valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti (L2 priemonė) suderinamumas turėtų būti vertinamas remiantis 2008 m. Bankų komunikatu ir 2011 m. Pratęsimo komunikatu. Po 2013 m. rugpjūčio 1 d. teikiamai valstybės garantuojamai skubiai paramai likvidumui padidinti taikomas 2013 m. Bankų komunikatas.

(305)

HFSF vykdomo rekapitalizavimo (B1, B2, B3 ir B4 priemonės) suderinamumas, ypač dėl atlygio, pirmiausia turėtų būti vertinamas remiantis 2008 m. Bankų komunikatu, Kapitalo atkūrimo komunikatu ir 2011 m. Pratęsimo komunikatu. Sprendime pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ Komisija išreiškė abejonių dėl B1 priemonės suderinamumo su tais komunikatais. Kadangi tos priemonės buvo įgyvendintos iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., joms 2013 m. Bankų komunikatas netaikomas. HFSF vykdomo rekapitalizavimo (B1, B2, B3 ir B4 priemonės) suderinamumas taip pat turėtų būti vertinamas remiantis Restruktūrizavimo komunikatu.

(306)

2014 m. rekapitalizavimo įsipareigojimo (C priemonė) suderinamumas turėtų būti vertinamas remiantis 2013 m. Bankų komunikatu, kuriame nustatyti nauji reikalavimai, susiję su subordinuotųjų kreditorių įnašu ir valdytojų atlygiu, taip pat Kapitalo atkūrimo komunikatu ir 2011 m. Pratęsimo komunikatu. C priemonės suderinamumas taip pat turėtų būti vertinamas remiantis Restruktūrizavimo komunikatu.

(307)

Kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ji turi atitikti bendruosius suderinamumo kriterijus: tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo.

(308)

Kadangi Graikijos bankai nebegalėjo naudotis didmeninėmis rinkomis ir tapo visiškai priklausomi nuo centrinio banko finansavimo, kaip nurodyta (32) konstatuojamojoje dalyje, o bankas negalėjo pasiskolinti pakankamai lėšų naudodamasis įprastinėmis refinansavimo operacijomis, bankui reikėjo valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti, kad pasiektų pakankamą likvidumą ir galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Komisija mano, kad L2 priemonė yra tinkama priemonė dideliems sutrikimams, kuriuos būtų sukėlęs banko įsipareigojimų nevykdymas, atitaisyti.

(309)

Kadangi dėl valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti bankui susidaro palyginti didelės finansavimo išlaidos, bankas turi pakankamą paskatą vengti priklausomybės nuo to finansavimo šaltinio savo veiklai plėtoti. Bankas turėjo mokėti […] baziniais punktais didesnes palūkanas nei įprastinių Eurosistemos refinansavimo operacijų atveju. Be to, bankas turėjo mokėti valstybei […] bazinių punktų garantijos mokestį. Todėl visos banko valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti išlaidos yra daug didesnės nei įprastos ECB refinansavimo išlaidos. Visų pirma, tų išlaidų skirtumas yra didesnis nei 2011 m. Pratęsimo komunikate nustatytas garantijos mokesčio dydis. Todėl visa valstybės taikomo atlygio suma gali būti laikoma pakankama. Kalbant apie valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti sumą, Graikijos bankas ir ECB ją reguliariai peržiūri atsižvelgdami į faktinius banko poreikius. Jie atidžiai stebi, kaip ji naudojama, ir užtikrina, kad ji būtų apribota iki mažiausios būtinos sumos. Todėl L2 priemone bankui nesuteikiama perteklinio likvidumo, kuriuo galėtų būti naudojamasi konkurenciją iškreipiančiai veiklai finansuoti. Ta priemonė yra apribota iki mažiausios būtinos sumos.

(310)

Taip atidžiai stebint, kaip naudojama valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti, ir reguliariai tikrinant, ar jos naudojimas yra apribotas iki minimumo, taip pat užtikrinama, kad šis likvidumas būtų proporcingas ir dėl jo nebūtų netinkamai iškraipoma konkurencija. Komisija taip pat pažymi, kad Graikija įsipareigojo įgyvendinti keletą priemonių, kuriomis siekiama sumažinti neigiamą šalutinį poveikį, kaip nagrinėjama 7.6 skirsnyje; taip toliau užtikrinama, kad priklausomybė nuo paramos likvidumui padidinti kuo greičiau pasibaigs ir kad tokia pagalba bus proporcinga.

(311)

Todėl L2 priemonė atitinka 2008 m. Bankų komunikatą ir 2011 m. Pratęsimo komunikatą. Kadangi 2013 m. Bankų komunikate papildomų reikalavimų dėl garantijų nenustatyta, L2 priemonė taip pat atitinka 2013 m. Bankų komunikatą.

(312)

Kaip nurodyta 201 konstatuojamojoje dalyje, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ji turi atitikti bendruosius suderinamumo kriterijus (137): tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo.

(313)

Kapitalo atkūrimo komunikate ir 2011 m. Pratęsimo komunikate pateikiamos papildomos gairės dėl reikiamo atlygio už valstybės kapitalo injekcijas lygio.

(314)

Komisija mano, kad HFSF vykdomos rekapitalizavimo operacijos (B1, B2, B3 ir B4 priemonės) yra tinkamos, nes jomis išvengiama banko bankroto. Be jų banko veiklos nebūtų buvę galima tęsti, nes 2012 m. pabaigoje banko nuosavas kapitalas buvo neigiamas (138).

(315)

Šiuo klausimu Komisija sprendime pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ pažymėjo, kad bankas yra vienas didžiausių bankų Graikijoje tiek skolinimo, tiek surinktų indėlių požiūriu. Todėl bankas yra sisteminės svarbos bankas Graikijoje. Taigi banko įsipareigojimų nevykdymo atveju būtų kilę didelių Graikijos ekonomikos sutrikimų. Tuo metu buvusiomis aplinkybėmis Graikijos finansų įstaigos susidūrė su sunkumais norėdamos gauti finansavimą. Dėl trūkstamo finansavimo jų galimybė teikti paskolas Graikijos ekonomikai buvo ribota. Tokiomis sąlygomis dėl banko įsipareigojimų nevykdymo ekonomikos sutrikimai būtų buvę dar didesni. Be to, B1, B2, B3 ir B4 priemonės daugiausia buvo taikomos dėl PSD programos, labai neįprasto ir nenuspėjamo atvejo, o ne dėl netinkamo banko valdymo ar pernelyg didelės rizikos prisiėmimo. Taigi tomis priemonėmis iš esmės sprendžiamos PSD programos sukeltos problemos ir padedama išlaikyti Graikijos finansinį stabilumą.

(316)

Sprendime pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ Komisija pareiškė abejojanti, ar buvo nedelsiant imtasi visų įmanomų priemonių, kad bankui vėl neprireiktų pagalbos ateityje. Kaip nurodyta šio sprendimo 130–132 konstatuojamosiose dalyse, Graikija įsipareigojo įgyvendinti keletą veiksmų, susijusių su banko valdymu ir komercine veikla. Kaip aprašyta 102–104 ir 111 konstatuojamosiose dalyse, bankas taip pat visapusiškai restruktūrizavo savo veiklą, nemažai sąnaudų mažinimo priemonių ir turto pardavimo sandorių jau įgyvendinta. Taigi Komisijos abejonės buvo išsklaidytos.

(317)

Sprendime pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ Komisija taip pat pareiškė abejojanti, ar numatytos pakankamos apsaugos priemonės tuo atveju, jeigu banko kontrolę perimtų valstybė arba jeigu kontrolę išlaikytų privatūs akcininkai, o didžioji nuosavybės dalis priklausytų valstybei. Komisija pažymi, kad 131 ir 132 konstatuojamosiose dalyse aprašytais įsipareigojimais užtikrinama, kad banko kredito operacijos bus vykdomos komerciniais pagrindais, o kasdienė veikla bus apsaugota nuo valstybės kišimosi. HFSF ir banko sutarta santykių palaikymo tvarka taip pat užtikrinama, kad valstybės, kaip pagrindinio akcininko, interesai būtų apsaugoti nuo to, kad banko vadovybė neprisiimtų pernelyg didelės rizikos.

(318)

Taigi B1, B2, B3 ir B4 priemonėmis užtikrinama, kad bus išlaikytas Graikijos finansinis stabilumas. Imtasi reikšmingų veiksmų siekiant sumažinti būsimus nuostolius ir užtikrinti, kad banko veiklai nekiltų pavojaus dėl netinkamo valdymo. Tuo remdamasi Komisija mano, kad B1, B2, B3 ir B4 priemonės yra tinkamos.

(319)

Pagal 2008 m. Bankų komunikatą savo dydžiu ir forma pagalbos priemonė turi būti būtina tikslui pasiekti. Tai reiškia, kad kapitalo injekcija turi būti apribota iki mažiausios sumos, būtinos tikslui pasiekti.

(320)

Kapitalo paramos sumą Graikijos bankas apskaičiavo atlikdamas testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdamas užtikrinti, kad 2012–2014 m. laikotarpiu bendras 1 lygio nuosavas kapitalas ir toliau būtų didesnis už tam tikrą lygį, kaip parodyta 3 lentelėje. Taigi bankui nesuteikiama perteklinio kapitalo. Kaip paaiškinta 316 konstatuojamojoje dalyje, imtasi veiksmų siekiant sumažinti riziką, kad bankui galėtų prireikti papildomos pagalbos ateityje.

(321)

Kalbant apie atlygį už pirmąjį ir antrąjį tarpinį rekapitalizavimą (B1 ir B2 priemonės), Komisija primena, kad tos priemonės suteiktos 2012 m. gegužės ir gruodžio mėn. ir išmokėtos natūra, t. y. EFSF obligacijomis. HFSF kaip atlygį nuo tų EFSF obligacijų išmokėjimo dienos iki 2013 m. pavasario rekapitalizavimo dienos gavo sukauptas palūkanas už EFSF obligacijas ir 1 % dydžio mokestį (139). Kaip pabrėžta sprendime pradėti procedūrą dėl „Eurobank“, tas atlygis yra mažesnis už Kapitalo atkūrimo komunikate nustatytą 7–9 % ribą. Tačiau mažesnis atlygis taikomas ribotą laikotarpį – vienus metus už B1 priemonę ir penkis mėnesius už B2 priemonę (t. y. kol tarpinis rekapitalizavimas bus pakeistas standartiniu rekapitalizavimu paprastosiomis akcijomis (B4 priemonė)). Nors dėl pirmojo ir antrojo tarpinio rekapitalizavimo esamų akcininkų valdoma akcinio kapitalo dalis nesumažėjo, įvykdžius 2013 m. pavasario rekapitalizavimą, t. y. pirmąjį ir antrąjį tarpinį rekapitalizavimą pakeitus nuolatiniu rekapitalizavimu, tų akcininkų valdoma dalis smarkiai sumažėjo – jų turima banko nuosavo kapitalo dalis nukrito iki 1,4 %. Taip pasibaigė nuo pirmojo tarpinio rekapitalizavimo dienos buvusi neįprasta padėtis. Taigi sprendime pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ išreikštos abejonės buvo išsklaidytos.

(322)

Be to, atsižvelgiant į netipinę banko sunkumų atsiradimo priežastį, kai nuostoliai susidarė daugiausia dėl skolos atsisakymo valstybės naudai (PSD programos ir skolos išpirkimo, dėl kurių valstybė gauna reikšmingą naudą, t. y. sumažėja skola) ir dėl užsitęsusio šalies rinkos nuosmukio pasekmių, Komisija gali pritarti tokiam laikinam nuokrypiui nuo Kapitalo atkūrimo komunikate nustatytų standartinio atlygio reikalavimų (140).

(323)

B3 priemonė – įsipareigojimas suteikti kapitalo. Tas 2012 m. gruodžio mėn. prisiimtas įsipareigojimas įvykdytas vos po penkių mėnesių, 2013 m. gegužės–birželio mėn. skyrus faktinę kapitalo injekciją. Dėl tos priežasties ir dėl (322) konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių priimtina, kad už tą įsipareigojimą nemokėta jokio atlygio.

(324)

B4 priemonės atveju, remiantis 2011 m. Pratęsimo komunikato 8 punktu, pasirašomų kapitalo injekcijų akcijų kaina turėtų būti pakankamai diskontuota, patikslinus atsižvelgiant į vertės sumažėjimą, kad būtų pakankamai užtikrinta, jog valstybė gautų deramą atlygį. Nors to rekapitalizavimo atveju akcijų kainai nebuvo taikomas reikšmingas diskontas, patikslinus atsižvelgiant į vertės sumažėjimą, faktiškai pasiekti teorinei kainai be pasirašymo mokesčio (141) buvo neįmanoma taikyti reikšmingą diskontą. Prieš 2013 m. pavasario rekapitalizavimą banko kapitalas buvo neigiamas, o jo rinkos kapitalizacija buvo tik keli šimtai milijonų eurų. Tokiomis aplinkybėmis kyla klausimas, ar esami akcininkai turėjo netekti visos savo dalies. Komisija pažymi, kad nustatyta emisijos kaina – 50 % diskontuota vidutinė rinkos kaina 50 dienų prieš siūlomos kainos nustatymo dieną. Komisija taip pat pažymi, kad ankstesnių akcininkų valdoma akcinio kapitalo dalis smarkiai sumažėjo, nes po to rekapitalizavimo jie turėjo tik 1,4 % banko akcijų. Todėl papildomo diskonto taikymas rinkos kainai turėtų tik nežymų poveikį HFSF atlygiui. Atsižvelgdama į ypatingą Graikijos bankų padėtį, kaip paaiškinta (322) konstatuojamojoje dalyje, ir į tai, kad pagalbos prireikė dėl skolos atsisakymo valstybės naudai, Komisija mano, kad emisijos kaina yra pakankamai maža.

(325)

Taigi kaip sanavimo pagalba B1, B2, B3 ir B4 priemonės savo dydžiu ir forma yra būtinos.

(326)

Bankas gavo labai didelę valstybės pagalbą. Taigi dėl tokios padėties gali būti smarkiai iškraipoma konkurencija. Tačiau Graikija įsipareigojo įgyvendinti keletą priemonių, kuriomis siekiama sumažinti neigiamą šalutinį poveikį. Visų pirma įsipareigojimais numatyta, kad banko veikla ir toliau bus vykdoma komerciniais pagrindais, kaip paaiškinta 131 ir 132 konstatuojamosiose dalyse. Graikija taip pat įsipareigojo laikytis draudimo įsigyti, taip pat parduoti tam tikrą turtą užsienyje ir su bankininkyste nesusijusią veiklą Graikijoje, kaip išdėstyta 133 konstatuojamojoje dalyje. Konkurencijos iškraipymų ribojimai išsamiau bus vertinami 7.6 skirsnyje.

(327)

Be to, banke paskirtas už stebėseną atsakingas patikėtinis, kuris stebės, ar tinkamai vykdomi įsipareigojimai dėl banko valdymo ir komercinės veiklos. Tai padės išvengti bet kokių žalingų banko komercinės praktikos pokyčių ir kartu sumažinti galimą neigiamą šalutinį poveikį.

(328)

Be to, 2014 m. balandžio 16 d. Komisijai pateiktas naujas išsamus restruktūrizavimo planas. Tas restruktūrizavimo planas bus vertinamas 7.6 skirsnyje.

(329)

Taigi sprendime pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ išreikštos abejonės buvo išsklaidytos. Atsižvelgiant į 2008 m. Bankų komunikato 15 punktą, B1, B2, B3 ir B4 priemonės yra proporcingos.

(330)

Taigi Komisija daro išvadą, kad HFSF vykdomos rekapitalizavimo operacijos (B1, B2, B3 ir B4 priemonės) yra tinkamos, būtinos ir proporcingos atsižvelgiant į 2008 m. Bankų komunikato 15 punktą, Kapitalo atkūrimo komunikatą ir 2011 m. Pratęsimo komunikatą.

(331)

Restruktūrizavimo komunikato 23 ir 40 punktuose paaiškinama, kad remiamų bankų vykdomas įmonių įsigijimas paprastai prieštarauja įpareigojimams apriboti restruktūrizavimo išlaidas ir riboti konkurencijos iškraipymus. Be to, tai gali kelti grėsmę gyvybingumo atkūrimui arba jį apsunkinti. Todėl Komisija turi įvertinti, ar banko įvykdyti įsigijimai gali būti suderinami su Restruktūrizavimo komunikatu.

(332)

Veiklos pelningumo požiūriu banko įvykdyti įsigijimai padės bankui atkurti ilgalaikį gyvybingumą, nes sujungus du bankus toje pačioje geografinėje rinkoje sudaroma galimybė pasiekti reikšmingą sąveiką, pvz., sumažinti darbuotojų skaičių, uždaryti filialus ir sumažinti pridėtines išlaidas. Bankas įsigis klientų ir indėlininkų, kartu smarkiai sumažindamas platinimo sąnaudas. Jis uždarys daugumą „T Bank“ pavadinimo filialų ir kai kuriuos „Hellenic Postbank“ pavadinimo filialus, taip pat bus racionalizuojamos pagrindinės buveinės funkcijos.

(333)

Likvidumo pozicijų požiūriu šis sandoris taip pat turi teigiamą poveikį banko paskolų ir indėlių santykiui – dėl šio sandorio smarkiai sumažėjo pernelyg aukštas jo lygis, nes „New TT Bank“ turėjo gerokai daugiau indėlių nei paskolų. Visų pirma Graikijos bankas savo 2013 d. liepos 8 d. rašte HFSF pažymėjo, kad bankas dvejus metus prieš sandorį patyrė didelį spaudimą. Graikijos bankas pareiškė, kad bankas prarado rinkos dalis Graikijoje ir buvo smarkiai priklausomas nuo Eurosistemos finansavimo ir skubios paramos likvidumui padidinti. Savo rašte Graikijos bankas nurodė didelį finansavimo trūkumą, 132 % konsoliduotą paskolų ir indėlių santykį ir pablogėjusią klientų nuomonę apie banką. Tame rašte Graikijos bankas nurodė, kad bankui įsigijus „New TT Bank“„gerokai išaugtų [banko] indėlių dalis, taigi pagerėtų bendros jo finansavimo galimybės, indėlininkų nuomonė ir jo gebėjimas pritraukti naujų indėlių palankesnėmis nei šiuo metu sąlygomis“.

(334)

Taigi įsigijimas padeda atitaisyti banko likvidumo poziciją, kuri yra esminė atkuriant ilgalaikį gyvybingumą. Komisija savo tarnybų 2013 m. liepos 8 d. rašte HFSF pripažino teigiamą įsigijimo poveikį. Tame rašte Komisija nurodė, kad dėl banko balanso pažeidžiamumo restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje banko restruktūrizavimo plano projektas, kurį Graikija pateikė prieš „New TT Bank“ įsigijimą, neatitinka ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo reikalavimo. Tame pačiame rašte Komisija nurodė, kad „daug indėlių turinčio [„New TT Bank“] įsigijimas iš esmės prisidėtų prie [banko] balanso tvarkymo, o kartu ir ilgalaikio jo gyvybingumo atkūrimo“. Tas vertinimas buvo pagrįstas atsižvelgiant į tokio įsigijimo poveikį banko likvidumo pozicijai: „Remiantis 2012 m. pabaigos rezultatais, dėl įsigijimo paskolų ir indėlių santykis nedelsiant sumažėtų nuo 155 % iki 123 %, todėl turėtų būti įmanoma 2017 m. pabaigoje įvykdyti [Komisijos] reikalavimą.“

(335)

Todėl Komisija mano, kad įsigijimas turi teigiamą poveikį ilgalaikio banko gyvybingumo atkūrimui.

(336)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 23 punktą restruktūrizavimo pagalba neturėtų būti naudojama kitoms įmonėms įsigyti, o tiktai restruktūrizavimo išlaidoms, reikalingoms banko gyvybingumui atkurti, padengti.

(337)

Bankas pirkimo kainą sumokėjo naujomis akcijomis, todėl įsigijimas nebuvo finansuojamas naudojantis valstybės pagalba. Kapitalo poreikis, atsiradęs sumokėjus pirkimo kainą, buvo nedelsiant padengtas naujų akcijų emisija, todėl sumokėjus pirkimo kainą bendrieji banko kapitalo poreikiai nepadidėjo. Be to, HFSF priklausė 100 % „New TT Bank“ akcijų, tai reiškia, kad visos banko išleistos naujos akcijos buvo perduotos HFSF, t. y. valstybei.

(338)

Dėl paties įsigijimo papildomos valstybės pagalbos neprireiks, nes „New TT Bank“ atitiko reguliuojamojo kapitalo reikalavimus. Be to, ta laikina kredito įstaiga buvo įsteigta vos prieš kelis mėnesius iki jos įsigijimo. Kadangi sunkumų patiriančio banko turtas prieš jį perduodant laikinai kredito įstaigai yra įvertinamas tikrąja verte, galima manyti, kad „New TT Bank“ paskolų portfelyje nebuvo paslėptų nuostolių arba nuostolių, kuriems padengti nebuvo sudaryti tinkami atidėjiniai.

(339)

Taigi konkrečiomis šio atvejo aplinkybėmis „New TT Bank“ įsigijimas išimties tvarka neprieštarauja principui, kad pagalba turėtų būti apribota iki mažiausios būtinos sumos.

(340)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 39 ir 40 punktus valstybės pagalba neturėtų būti naudojama konkuruojančioms įmonėms įsigyti, darant žalą pagalbos negaunančioms įmonėms. Restruktūrizavimo komunikato 41 punkte taip pat teigiama, kad įsigijimai gali būti leidžiami, jei tai yra konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti arba veiksmingai konkurencijai užtikrinti, dalis, kad įsigijimo procesas turėtų būti sąžiningas ir kad įsigijimu turėtų būti užtikrintos veiksmingos konkurencijos atitinkamose rinkose sąlygos.

(341)

„New TT Bank“, kaip savarankiškas bankas, nebuvo gyvybingas. Pagal 2013 m. gegužės 15 d. EFPM buvo reikalaujama tą banką sujungti. Todėl sandoris gali būti laikomas konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti, dalimi, kaip aprašyta Restruktūrizavimo komunikato 41 punkte.

(342)

Tinkamo pasiūlymo „New TT Bank“ įsigyti nepateikė nė vienas pagalbos negaunantis konkurso dalyvis, o pardavimo procesas buvo viešas, skaidrus ir nediskriminacinis. Taigi bankas neišstūmė jokio pagalbos negaunančio konkurso dalyvio. Kadangi tą įsigijimą leido Graikijos konkurencijos tarnyba (142), Komisija mano, kad pardavimo proceso rezultatas užtikrina veiksmingos konkurencijos sąlygas Graikijoje.

(343)

Atsižvelgiant į tas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad „New TT Bank“ įsigijimas yra suderinamas su Restruktūrizavimo komunikato 4 skirsniu.

(344)

Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nepaprastą Graikijos bankų padėtį (143) ir į „New TT Bank“ įsigijimo ypatumus, tas įsigijimas yra suderinamas su Restruktūrizavimo komunikate nustatytais reikalavimais.

(345)

Veiklos pelningumo požiūriu „Nea Proton Bank“ įsigijimas turėtų padėti bankui atkurti ilgalaikį gyvybingumą, nes sujungus dvi įmones toje pačioje geografinėje rinkoje sudaroma galimybė pasiekti reikšmingą sąveiką, pvz., sumažinti darbuotojų skaičių, uždaryti filialus ir sumažinti pridėtines išlaidas.

(346)

Dėl „Nea Proton Bank“ įsigijimo bankas turės naudos iš sąveikos. Bankas įsigis klientų ir indėlių, kartu uždarydamas daugumą filialų, racionalizuodamas informacines sistemas ir pagrindinės buveinės funkcijas. Dėl sandorio taip pat sumažėjo banko paskolų ir indėlių santykis, nes „Nea Proton Bank“ paskolų ir indėlių santykis buvo mažesnis. 2013 m. birželio mėn. pabaigoje banko grynųjų paskolų ir indėlių santykis buvo maždaug 135,79 %, o „Nea Proton Bank“ grynųjų paskolų ir indėlių santykis buvo maždaug 52,68 %.

(347)

Taigi įsigijimas turėjo teigiamą poveikį banko gyvybingumui.

(348)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 23 punktą restruktūrizavimo pagalba neturėtų būti naudojama kitoms įmonėms įsigyti, o tiktai restruktūrizavimo išlaidoms, reikalingoms gyvybingumui atkurti, padengti.

(349)

Bankas įsigydamas „Nea Proton Bank“ sumokėjo simbolinę kainą (vieną eurą), o įsigytas subjektas prieš pardavimą buvo tinkamai rekapitalizuotas. Tas rekapitalizavimas apėmė atidėjinius būsimiems paskolų nuostoliams ir veiklos nuostoliams padengti (144). Taigi dėl tinkamai kapitalizuoto banko įsigijimo už vieną eurą banko kapitalo poreikiai nepadidėjo.

(350)

Taigi „Nea Proton Bank“ įsigijimas neprieštarauja principui, kad pagalba turėtų būti apribota iki mažiausios būtinos sumos.

(351)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 39 ir 40 punktus valstybės pagalba neturėtų būti naudojama konkuruojančioms įmonėms įsigyti, darant žalą pagalbos negaunančioms įmonėms.

(352)

„Nea Proton Bank“, kaip savarankiškas bankas, nebuvo gyvybingas. Pagal 2013 m. gegužės 15 d. EFPM buvo reikalaujama tą banką sujungti. Todėl įsigijimas gali būti laikomas konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti, dalimi, kaip aprašyta Restruktūrizavimo komunikato 41 punkte.

(353)

Komisija taip pat pažymi, kad tinkamo pasiūlymo „New TT Bank“ įsigyti nepateikė nė vienas pagalbos negaunantis konkurso dalyvis, o pardavimo procesas buvo viešas, skaidrus ir nediskriminacinis. Taigi bankas neišstūmė jokio pagalbos negaunančio konkurso dalyvio. Kadangi tą įsigijimą leido Graikijos konkurencijos tarnyba (145), Komisija mano, kad pardavimo proceso rezultatas užtikrina veiksmingos konkurencijos sąlygas Graikijoje.

(354)

Atsižvelgiant į tas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad „Nea Proton Bank“ įsigijimas yra suderinamas su Restruktūrizavimo komunikato 4 skirsniu.

(355)

Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į „Nea Proton Bank“ įsigijimo ypatumus, tas įsigijimas yra suderinamas su Restruktūrizavimo komunikate nustatytais reikalavimais.

(356)

Kaip nurodyta 2.1.1 ir 2.1.2 skirsniuose, banko patiriami sunkumai daugiausia kilo dėl Graikijos valstybės skolos krizės ir gilaus nuosmukio Graikijoje ir Pietų Europoje. Kalbant apie pirmąjį veiksnį, Graikijos valdžios sektorius prarado galimybę naudotis finansų rinkomis ir galiausiai jam teko derėtis su šalies ir tarptautiniais kreditoriais dėl susitarimo, PSD programos, dėl to reikalavimų valstybei vertė buvo sumažinta 53,3 %. Be to, 31,5 % reikalavimų buvo iškeisti į naujas GVO su mažesnėmis palūkanomis ir ilgesniais išpirkimo terminais. Tas naujas GVO valstybė iš Graikijos bankų išpirko 2012 m. gruodžio mėn. už 30,2–40,1 % jų nominaliosios vertės kainą, dėl to Graikijos bankams susidarė papildomų nuostolių. Be PSD programos ir skolos išpirkimo poveikio jo kapitalo pozicijai bankas taip pat susidūrė su dideliu indėlių atsiėmimu nuo 2010 m. iki 2012 m. vidurio – dėl rizikos, kad Graikija dėl netvarios valstybės skolos ir ekonomikos nuosmukio gali pasitraukti iš euro zonos.

(357)

B1, B2, B3 ir B4 priemonės sudaro 5 839 mln. EUR; tai maždaug atitinka įgyvendinus PSD programą į apskaitą įtrauktų nuostolių sumą (5 781 mln. EUR). Tokiu atveju ir jeigu sunkumai pirmiausia kyla ne dėl pernelyg rizikingo elgesio, 2011 m. Pratęsimo komunikato 14 punkte numatyta, kad Komisija sušvelnins reikalavimus.

(358)

Komisija pripažįsta, kad dalis kapitalo poreikių yra susiję su nuolatine finansų įstaigos rizika dėl buveinės šalies valstybės skolos. Tas faktas taip pat buvo nurodytas sprendimo pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ 58 ir 69 konstatuojamosiose dalyse. Todėl bankui mažiau nei kitoms remiamoms finansų įstaigoms, kurios sukaupė pernelyg didelę riziką, savo restruktūrizavimo plane reikia spręsti neatsakingo elgesio rizikos problemas. Tos pagalbos priemonės turi mažesnį iškreipiamąjį poveikį, todėl priemonės, kurių imamasi konkurencijos iškraipymams riboti, turėtų būti proporcingai sušvelnintos. Kadangi PSD programa ir skolos išpirkimas yra skolos atsisakymas valstybės naudai, atlygis valstybei bankų rekapitalizavimo atveju gali būti mažesnis.

(359)

Tačiau Graikijos ekonomika nuo 2008 m. smuko maždaug 25 %, todėl siekiant atkurti pelningumą bankui reikia savo organizacinę struktūrą, sąnaudų struktūrą ir komercinį tinklą pritaikyti prie tų naujų sąlygų. Taigi nepaisant to, kad neatsakingo elgesio rizikos problemos nėra, bankas turi restruktūrizuoti savo veiklą Graikijoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis jo gyvybingumas.

(360)

Komisija taip pat pažymėjo, kad bankui dėl Graikijos valstybės skolos kylanti rizika buvo didesnė nei kai kuriems kitiems bankams Graikijoje. Todėl ne visi GVO nuostoliai (su PSD programa susiję nuostoliai) gali būti siejami su nuolatine finansų įstaigos rizika dėl buveinės šalies valstybės skolos.

(361)

Kita banko nuostolių atsiradimo priežastis – Graikijos namų ūkiams ir įmonėms suteiktų paskolų nuostoliai. Komisija mano, kad tie nuostoliai daugiausia susidarė dėl nepaprastai didelio ir užsitęsusio BVP sumažėjimo – maždaug 25 % per penkerius metus, o ne dėl rizikingos banko skolinimo praktikos. Taigi dėl pagalbos, suteiktos tiems nuostoliams padengti, nekyla neatsakingo elgesio rizikos; taip būna tuo atveju, kai pagalba bankas yra apsaugomas nuo ankstesnio rizikingo elgesio pasekmių. Todėl pagalba turi mažesnį iškreipiamąjį poveikį (146).

(362)

Tačiau dalis banko kapitalo poreikių ir paskolų nuostolių susidarė dėl kai kurių tarptautinių patronuojamųjų įmonių (Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje). Pavyzdžiui, 2012 m. bankas įtraukė į apskaitą nuostolius Rumunijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje, nors toms patronuojamosioms įmonėms buvo skirtas 1,8 mlrd. EUR grupės vidaus finansavimas.

(363)

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, atliktas 2012 m. siekiant nustatyti banko kapitalo poreikius, taip pat parodė, kad dalis kapitalo poreikių susidarė dėl užsienio paskolų nuostolių. Tų paskolų kredito nuostolio projekcijos sudarė 1 228 mln. EUR pagal pagrindinį scenarijų ir 1 622 mln. EUR pagal nepalankų scenarijų.

(364)

Taigi 2011 m. Pratęsimo komunikato 14 punktas apima didelę nuostolių dalį ir susijusį pagalbos poreikį, todėl Komisija gali sušvelninti reikalavimus. Dalis pagalbos poreikio susijusi su Graikijos paskolų nuostoliais dėl nepaprastai gilaus ir ilgo nuosmukio, o ne dėl rizikingo skolinimo. Dėl tokiomis aplinkybėmis suteiktos pagalbos nekyla neatsakingo elgesio rizikos, todėl tokia pagalba turi mažesnį iškreipiamąjį poveikį.

(365)

Be to, dalis pagalbos poreikio susijusi su paties banko rizikavimu, ypač kalbant apie jo užsienio patronuojamąsias įmones ir didesnę turimą GVO dalį.

(366)

Restruktūrizavimo planu turi būti užtikrinta, kad iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos finansų įstaiga sugebės atkurti ilgalaikį gyvybingumą (Restruktūrizavimo komunikato 2 skirsnis). Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo laikotarpis – tai laikotarpis nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki 2018 m. gruodžio 31 d.

(367)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 9–11 punktus Graikija pateikė visapusišką ir išsamų restruktūrizavimo planą, kuriame pateikiama išsami informacija apie banko verslo modelį. Be to, plane nurodomos banko patiriamų sunkumų priežastys, taip pat priemonės, kurių imtasi visoms gyvybingumo problemoms, su kuriomis jis susidūrė, spręsti. Visų pirma restruktūrizavimo plane aprašoma pasirinkta strategija banko veiklos efektyvumui išlaikyti ir klausimams, susijusiems su aukštu neveiksnių paskolų lygiu, mažu veiklos efektyvumu, silpnomis likvidumo ir kapitalo pozicijomis, taip pat užsienyje veikiančiomis įmonėmis, kurios dėl finansavimo ir kapitalo buvo priklausomos nuo savo patronuojančiosios įmonės, spręsti.

(368)

Kalbant apie likvidumą ir banko priklausomybę nuo Eurosistemos finansavimo, restruktūrizavimo plane numatomas ribotas balanso augimas Graikijoje, o indėlių bazė vėl turėtų didėti. Jau sumažėjusi priklausomybė nuo skubios paramos likvidumui padidinti ir toliau mažės, o tai padės bankui sumažinti ir savo finansavimo išlaidas.

(369)

127 konstatuojamojoje dalyje aprašytu įsipareigojimu dėl paskolų ir indėlių santykio užtikrinama, kad iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos banko balanso struktūra bus tvari. Pardavus vertybinius popierius ir kitą nepagrindinę veiklą taip pat sustiprės banko likvidumo pozicija ir bus užtikrinta, kad bankas nebūtų priklausomas nuo didmeninių rinkų. Kadangi banko likvidumo pozicija vis dar įtempta, Komisija gali pritarti Graikijos valdžios institucijų prašymui leisti padidinti banko likvidumą pagal Graikijos bankams skirtos paramos schemos garantijų ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemones.

(370)

Siekdamas sumažinti savo finansavimo išlaidas bankas taip pat įsipareigojo toliau mažinti už indėlius mokamas palūkanas, kaip aprašyta 127 konstatuojamojoje dalyje. Komisija pažymi, kad toks indėlių sąnaudų mažinimas bus svarbus veiksnys didinant banko pelningumą prieš atidėjinių sudarymą.

(371)

Nuo krizės pradžios bankas gerokai racionalizavo savo komercinį tinklą Graikijoje sumažindamas filialų ir darbuotojų skaičių. Iki 2018 m. banko bendros sąnaudos bus sumažintos dar […] %, palyginti su 2013 m. (147) Kad pasiektų tą tikslą, bankas įsipareigojo sumažinti savo filialų ir darbuotojų skaičių Graikijoje, kad 2017 m. gruodžio 31 d. neviršytų atitinkamai […] ir […], o bendros sąnaudos Graikijoje neviršytų 800 mln. EUR. Numatomas sąnaudų ir pajamų santykis restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje bus mažesnis nei […] %. Komisija mano, kad restruktūrizavimo planu išlaikomas banko efektyvumas naujomis rinkos sąlygomis.

(372)

Kita svarbi sritis – neveiksnių paskolų valdymas, nes 2013 m. gruodžio 31 d. jos sudarė 29,4 % portfelio (148). Bankas planuoja įkurti specialų departamentą, atsakingą už neveiksnių paskolų valdymą. Jis taip pat įsipareigojo vykdydamas paskolų politiką laikytis aukštų standartų, siekdamas užtikrinti kuo didesnę vertę bankui kiekviename paskolų teikimo proceso etape, kaip aprašyta 131 ir 132 konstatuojamosiose dalyse.

(373)

Kitas pagrindinis klausimas – banko valdymas, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. gruodžio 31 d. HFSF turėjo 95,23 % banko akcijų. Atsižvelgdami į valstybės valdomų bankų Graikijoje patirtį, 2013 m. bankas ir HFSF susitarė dėl specialios santykių palaikymo tvarkos. Tuo susitarimu kasdienė banko veikla apsaugoma nuo pernelyg didelio pagrindinio jo akcininko kišimosi, kartu užtikrinant, kad HFSF galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas restruktūrizavimo planas, ir neleisti banko vadovybei prisiimti pernelyg didelės rizikos rengiant atitinkamas konsultacijas. Bankas taip pat įsipareigojo atidžiai stebėti savo poziciją susijusiems skolininkams.

(374)

HFSF įstatyme (su pakeitimais, padarytais 2014 m.) numatyta, kad vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą HFSF pasirašytos akcijos taps akcijomis be balsavimo teisės, jeigu ne mažiau kaip 50 % 2014 m. padidinto kapitalo pasirašys privatūs investuotojai. Kalbant apie ilgalaikio banko gyvybingumo atkūrimą, Komisija neprieštarautų tam, kad kontrolė būtų suteikta privatiems akcininkams, jeigu jie į banką investuotų didelę savų pinigų sumą. Komisija pažymi, kad HFSF balsavimo teisių apribojimas nebus taikomas balsuojant dėl banko įstatų, emitento įvykių ar kitų strateginių sprendimų. Komisija teigiamai vertina tai, kad HFSF automatiškai atgaus visas savo balsavimo teises, jei bankas neįgyvendins savo restruktūrizavimo plano. Tomis nuostatomis užtikrinama, kad nors HFSF nesikiš į kasdienę banko veiklą, jis galės apsaugoti savo, kaip akcininko ir kaip institucijos, kuri turi užtikrinti tinkamą restruktūrizavimo plano įgyvendinimą, interesus.

(375)

Kaip paaiškinta 362 ir 363 konstatuojamosiose dalyse, dėl tam tikros tarptautinės banko veiklos praeityje smarkiai sumažėjo banko kapitalas, likvidumas ir pelningumas.

(376)

Restruktūrizavimo plane numatoma pakeisti banko verslo modelį ir tapti banku, kuris daugiau dėmesio skirtų […]. Bankas jau pardavė nepelningą patronuojamąją įmonę Lenkijoje („EFG Poland“). Jis taip pat pradėjo racionalizuoti kitas patronuojamąsias įmones, stiprinti paskolų garantavimo procesą ir mažinti patronuojamųjų įmonių finansavimo trūkumą. Bankas planuoja parduoti […] patronuojamąją įmonę […] (149). Jis taip pat toliau restruktūrizuos […] ir […] patronuojamųjų įmonių veiklą prieš galimą jų pardavimą vėliau, kaip nurodyta 116 konstatuojamojoje dalyje.

(377)

Bendras užsienyje veikiančių įmonių pelningumas bus atkurtas nuo […]. Tą pačią dieną užsienio patronuojamosioms įmonėms suteiktas finansavimas bus sumažintas […], palyginti su 2012 m. gruodžio 31 d. lygiu.

(378)

Todėl Komisija mano, kad bankas pakankamai restruktūrizavo tas užsienio patronuojamąsias įmones ir sumažino jų dydį, kad ateityje nepatirtų papildomų kapitalo poreikių ir likvidumo trūkumo. 128 konstatuojamojoje dalyje aprašytu įsipareigojimu neskirti didelių kapitalo injekcijų banko tarptautinėms patronuojamosioms įmonėms taip pat užtikrinama, kad užsienio patronuojamosios įmonės nekels grėsmės kapitalui ar likvidumui.

(379)

Pagal pagrindinį scenarijų, kaip aprašyta 2.4 skirsnyje, restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje bankas sugebės gauti grąžą, kuri leis jam padengti visas savo sąnaudas ir užtikrinti tinkamą nuosavo kapitalo grąžą, atsižvelgiant į jo rizikos profilį. Iš tikrųjų pagal pagrindinį scenarijų 2018 m. banko nuosavo kapitalo grąža sieks […] %. Tuo pat metu banko kapitalo pozicija turėtų išlikti patenkinama, nes nuo 2014 m. kapitalo pakankamumo rodiklis nebus mažesnis nei […] %.

(380)

Galiausiai Komisija atsižvelgia į Graikijos valdžios institucijų pateiktame banko restruktūrizavimo plane aprašytą nepalankų scenarijų. Tas nepalankus scenarijus grindžiamas su HFSF suderintomis prielaidomis. Šiuo scenarijumi atsižvelgiama į ilgesnį ir gilesnį nuosmukį, taip pat į didesnę nekilnojamojo turto kainų defliaciją (150). Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad bankas gali atlaikyti pakankamai nemažai nepalankiausių sąlygų, nes pagal nepalankų scenarijų bankas restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje išliks pelningas, 2018 m. jo nuosavo kapitalo grąža bus […] %, o bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas bus […] %.

(381)

Graikijos banko atliktas 2013 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis patvirtino, kad papildomo kapitalo sumos, kuri bus pritraukta 2014 m., t. y. 2 864 mln. EUR, pakanka pagrindiniam scenarijui restruktūrizavimo laikotarpiu įgyvendinti. Bankas Graikijos bankui taip pat pateiks nenumatytų atvejų kapitalo planą, kuriame numatytos priemonės, kurias reikėtų įgyvendinti, jei ekonominės sąlygos toliau blogėtų. Komisija primena, kad vertindamas kapitalo poreikius pagal pagrindinį scenarijų Graikijos bankas jau padarė keletą pakeitimų, dėl kurių padidėjo numatomi kapitalo poreikiai, palyginti su banko pagal savo pagrindinį scenarijų apskaičiuotais kapitalo poreikiais. Todėl Graikijos banko pagal pagrindinį scenarijų apskaičiuoti kapitalo poreikiai gali būti laikomi tam tikru testavimu nepalankiausiomis sąlygomis. Kad padarytų išvadą, jog bankas yra gyvybingas, Komisija nereikalauja, kad bankas iš anksto turėtų pakankamai kapitalo Graikijos banko pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų apskaičiuotiems kapitalo poreikiams padengti, nes pastarasis apskaičiuotas lygis reiškia aukštą nepalankiausių sąlygų lygį.

(382)

Be to, aišku, kad bankas papildomai neinvestuos į neinvesticinio reitingo vertybinius popierius; tai padės išlaikyti kapitalo ir likvidumo poziciją.

(383)

Todėl Komisija gali daryti išvadą, kad bankas ėmėsi pakankamų priemonių Graikijoje vykdomos bankininkystės veiklos ir užsienyje vykdomos veiklos gyvybingumo klausimams spręsti.

(384)

Kaip nurodyta Restruktūrizavimo komunikate, siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų apribota iki mažiausios būtinos sumos, bankai ir jų kapitalo savininkai turi kiek galėdami prisidėti prie restruktūrizavimo. Taigi restruktūrizavimui finansuoti bankai turėtų naudoti savo išteklius, šiuo tikslu, pvz., parduodami turtą, o kapitalo savininkai, jei įmanoma, turėtų padengti banko nuostolius. Banko prisiimtais įsipareigojimais turėtų būti užtikrintas nuosavų išteklių naudojimas ir pirminių akcininkų bei privačių investuotojų, turinčių banko mišrių kapitalo priemonių, dalyvavimas vykdant restruktūrizavimą.

(385)

Siekdamas padidinti kapitalo pakankamumą bankas pardavė nemažą savo verslo dalį. Pardavus dideles patronuojamąsias įmones Lenkijoje ir Turkijoje banko kapitalo pozicija sustiprėjo maždaug 750 mln. EUR. Dėl tų įmonių pardavimo taip pat pagerėjo banko likvidumo pozicija. Padidinus „Eurobank Properties“ akcinį kapitalą buvo sudarytos sąlygos bankui padidinti savo kapitalą 200 mln. EUR.

(386)

Restruktūrizavimo plane numatyta parduoti kitą turtą […] ir […]. Visų pirma bankas įsipareigojo sumažinti savo užsienio turto dydį iki 8,77 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į jau sumažintą finansinį įsiskolinimą ir parduotą turtą, taip pat įgyvendinus šį papildomą mažinimą, bankas bus reikšmingai sumažinęs savo geografinį buvimą […].

(387)

Be to, bankas įsipareigojo toliau mažinti užsienyje vykdomos veiklos mastą, jei jam reikėtų daugiau kaip 1 mlrd. EUR HFSF kapitalo injekcijos. Esant tokiam scenarijui, bankas sumažintų savo tarptautinio turto portfelį, kad jis neviršytų 3,5 mlrd. EUR. Jeigu kapitalo injekcija pagal C priemonę bus mažesnė nei 1 mlrd. EUR, privatūs investuotojai skirs ne mažiau kaip 1,5 mlrd. EUR, t. y. daugiau negu HFSF. Esant tokiam didesniam privačių investuotojų dalyvavimui gerokai sumažėtų reikalingos pagalbos suma, kartu būtų užtikrintas didesnis naštos pasidalijimas.

(388)

Bankas taip pat įsipareigojo parduoti didelę ir pelningą patronuojamąją draudimo įmonę.

(389)

Siekdamas apriboti kapitalo poreikius bankas įsipareigojo, kad jis nenaudos kapitalo užsienio patronuojamosioms įmonėms remti arba didinti, kaip aprašyta 128 konstatuojamojoje dalyje. Be to, įsipareigojimais numatyta, kad bankas neįsigis kitų įmonių.

(390)

Bankas taip pat ėmėsi plataus masto sąnaudų mažinimo programos, kaip nurodyta 2.4.2 skirsnyje. Jo sąnaudos toliau mažės iki 2018 m. […]

(391)

Graikija visų pirma įsipareigojo, kad iki […] bankas jokiam darbuotojui ar valdytojui nemokės didesnio kaip […] bendro metinio atlygio (darbo užmokestis, pensijų įmoka, premija). Be to, jeigu HFSF reikėtų pasirašyti banko akcijų, Graikija įsipareigojo taikyti darbo užmokesčio ribą pagal 2013 m. Bankų komunikatą (151).

(392)

Įvykdžius 2013 m. pavasario rekapitalizavimą (B4 priemonė) esamų akcininkų valdoma akcinio kapitalo dalis smarkiai sumažėjo. Iš tikrųjų, esamų akcininkų turima dalis sumažėjo nuo 100 % prieš 2013 m. pavasario rekapitalizavimą iki vos 1,44 %. Komisija taip pat pažymi, kad bankas nuo 2008 m. nemokėjo jokių dividendų grynaisiais. Galiausiai Komisija palankiai vertina tai, kad HFSF skirs papildomo kapitalo injekciją tik jei bankui nepavyktų pritraukti jo rinkoje už kainą, kuri laikoma pagrįsta ir nustatyta remiantis dviem nepriklausomais vertintojais.

(393)

Banko subordinuotosios skolos priemonių turėtojai dalyvavo padengiant banko restruktūrizavimo išlaidas. Siekdamas padidinti kapitalą bankas įgyvendino keletą įsipareigojimų valdymo priemonių. Bendra iškeistų įsipareigojimų suma – 748 mln. EUR, o kapitalo prieaugis – 565 mln. EUR, kaip aprašyta 122 ir 123 konstatuojamosiose dalyse.

(394)

Vis dar neapmokėtoms priemonėms taikomas draudimas mokėti atkarpas, nurodytas 133 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija mano, kad užtikrintas tinkamas banko privačių investuotojų, turinčių mišrių kapitalo priemonių, dalijimasis našta ir laikomasi atitinkamų Restruktūrizavimo komunikato reikalavimų.

(395)

Taigi, atsižvelgdama į 7.6.1 skirsnyje aptartus veiksnius, Komisija mano, kad Graikija įgyvendino pakankamas nuosavo įnašo ir naštos pasidalijimo priemones, kad A, B1, B2, B3 ir B4 pagalbos priemonės būtų apribotos iki mažiausios būtinos sumos.

(396)

2013 m. Bankų komunikatu papildomas Restruktūrizavimo komunikatas; jame reikalaujama užtikrinti didesnį naštos pasidalijimą, o bankai, gaunantys kapitalo paramą, raginami imtis papildomų priemonių, kad pagalba būtų apribota iki mažiausios sumos. 2013 m. Bankų komunikato 29 punkte reikalaujama, kad valstybės narės įrodytų, jog, kiek įmanoma, buvo išnaudotos visos priemonės, kad tokia pagalba būtų apribota iki mažiausios sumos. Todėl valstybės narės turi pateikti kapitalo didinimo planą, užtikrinti tinkamą akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių dalijimąsi našta ir užkirsti kelią lėšų netekimui prieš sprendimo dėl restruktūrizavimo priėmimą. Pagal 2013 m. Bankų komunikatą kapitalo didinimo planai turėtų apimti teisių emisijas, savanoriškas įsipareigojimų valdymo priemones, kapitalą didinantį turto pardavimą, finansinio įsiskolinimo mažinimo priemones, pelno neskirstymą ir kitas priemones, pavyzdžiui, griežtą išlaidų ir atlygio politiką.

(397)

2013 m. Bankų komunikato 47 punkte numatyta, kad nustačius kapitalo trūkumą bankas turi užkirsti kelią lėšų netekimui imdamasis priemonių, kuriomis siekiama tokio pat rezultato, kaip ir įprastiniais draudimais mokėti dividendus ir atkarpas, draudimais įsigyti, draudimais siūlyti palankiausias kainas ar reklamos draudimais. Komisija pažymi, kad bankas tokių draudimų jau laikosi, nes jie yra įtraukti į Graikijos pateiktą įsipareigojimų sąrašą, kaip aprašyta (133) konstatuojamojoje dalyje, ir kad bankas nuo 2008 m. nemokėjo jokių dividendų grynaisiais.

(398)

2014 m. rekapitalizavimo įsipareigojimu (C priemonė) numatytas rezervas būsimiems nuostoliams, nustatytiems 2013 m. Graikijos bankui atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (jo rezultatai paskelbti 2014 m. kovo 6 d.), padengti. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankui pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų reikia 2 945 mln. EUR papildomo kapitalo būsimiems nuostoliams padengti. C priemone dengiami tik tie kapitalo poreikiai, kurie liks tokiu atveju, jei i) jie negali būti padengti parduodant papildomą turtą arba taikant kitas kapitalo didinimo priemones (Komisija mano, kad bankas išanalizavo visas turto pardavimo galimybes ir įsipareigojo dėl visų pardavimo sandorių, kuriais galima sumažinti kapitalo poreikius pagal Graikijos banko pateiktą kapitalo didinimo planą) ir ii) jų nepadengia privatūs investuotojai 2014 m. balandžio mėn. didinant akcinį kapitalą. Taigi bankui nesuteikiama jokio perteklinio kapitalo.

(399)

Kaip paaiškinta 385–395 konstatuojamosiose dalyse, dar prieš testavimą nepalankiausiomis sąlygomis bankas ėmėsi veiksmų, kad reikalingo kapitalo suma būtų apribota iki minimumo. Jeigu įgyvendinant dabartinę kapitalo didinimo priemonę bankui pavyks didžiąją reikalingo kapitalo dalį pritraukti iš privačių investuotojų, o HFSF išmokėta papildoma pagalba neviršys 1 mlrd. EUR, nereikės jokio papildomo banko įnašo. Tačiau jeigu pagal C priemonę išmokėta pagalba tą lygį viršytų, bankui būtų tikslinga parduoti daugiau veiklos.

(400)

Kalbant apie naštos pasidalijimą, 2013 m. Bankų komunikate numatyta, kad tinkamai dalijantis našta akcininkai, mišrių kapitalo priemonių turėtojai ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojai įnašus moka prieš suteikiant pagalbą kapitalo paramos forma. Komisija pažymi, kad Graikija iš dalies pakeitė savo nacionalinės teisės aktų sistemą siekdama užtikrinti, kad subordinuotieji kreditoriai prisidėtų prie banko restruktūrizavimo išlaidų prieš skiriant bankui bet kokią papildomo kapitalo injekciją. Komisija taip pat pažymi, jog Graikija įsipareigojo, kad bus įgyvendintos HFSF įstatymo (su pakeitimais, padarytais 2014 m.) 6a straipsnyje numatytos priemonės, pagal kurias numatoma kapitalo trūkumą prireikus paskirstyti banko kapitalo priemonių ir kitų antraeilių įsipareigojimų turėtojams. Nors toks naštos pasidalijimas bus tik po 2014 m. rekapitalizavimo įsipareigojimo (C priemonė) dienos, remdamasi 2013 m. Bankų komunikato 45 punktu Komisija mano, kad tuo atveju, jei subordinuotoji skola ir mišrus kapitalas turėtų būti konvertuoti jau įsipareigojimo metu, rezultatai būtų neproporcingi. Jei bankas pritrauktų pakankamai privataus kapitalo visiems savo kapitalo poreikiams, nustatytiems Graikijos bankui atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, padengti, subordinuotosios skolos priemonių konvertavimas būtų neproporcingas. Todėl Graikijos įsipareigojimas, kad subordinuotieji kreditoriai prisidės prie restruktūrizavimo privačiomis lėšomis prieš faktiškai bankui išmokant bet kokią kapitalo paramą, yra pakankamas tinkamam naštos pasidalijimui užtikrinti.

(401)

Be to, siekdama užtikrinti, kad restruktūrizavimo laikotarpiu banko savininkai kiek įmanoma daugiau prisidėtų atkuriant tinkamą kapitalo bazę, Graikija įsipareigojo, kad iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos bankas nepaskirstys dividendų ir nemokės jokių atkarpų, kurių pagal įstatymus neprivalo mokėti. Todėl pagal Restruktūrizavimo komunikato 26 punktą ir 2013 m. Bankų komunikato 47 punktą bankas nenaudos valstybės pagalbos mokėjimams už nuosavas lėšas, jeigu nėra pakankamo pelno tokiems mokėjimams atlikti.

(402)

Bankas taip pat įsipareigojo, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. jokiam darbuotojui ar valdytojui nemokės bendro metinio atlygio (darbo užmokestis, pensijų įmoka, premija), didesnio už Graikijos banko valdytojo bendrą metinį atlygį (neatsižvelgiant į jokią savanoriškai valdytojo atsisakytą atlygio dalį). Be to, jeigu HFSF reikėtų pasirašyti banko akcijų, Graikija įsipareigojo taikyti darbo užmokesčio ribą pagal 2013 m. Bankų komunikatą (152).

(403)

Komisija turi įvertinti, ar tas įsipareigojimas, apimantis du scenarijus, atitinka 2013 m. Bankų komunikate nustatytus reikalavimus.

(404)

Pagal pirmąjį scenarijų, kai HFSF faktiškai nesuteikia bankui naujo kapitalo injekcijos, pagal C priemonę numatyta pagalba apsiribos paprasčiausiu įsipareigojimu garantuoti kapitalo padidinimą, o HFSF neišmokės nė vieno euro, nes visos naujos akcijos bus pasirašytos privačių investuotojų. 2013 m. Bankų komunikate numatyta, kad atlygio apribojimo galima nebetaikyti, kai pagalba grąžinama. Tačiau pagal tokį garantavimo įsipareigojimą dėl galimo kapitalo padidinimo numatyta pagalba negali būti grąžinta, jei šis įsipareigojimas niekada neįgyvendinamas (nes valstybė bankui iš viso neišmoka jokių pinigų). Tokiomis aplinkybėmis Komisija gali sutikti, kad atlygio apribojimas taikomas nustatytą laikotarpį. Komisija mano, kad Graikijos prisiimtas įsipareigojimas, galiojantis iki 2017 m. gruodžio 31 d. (t. y. trejus metus ir aštuonis mėnesius, baigiasi likus vieniems metams iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos) yra tinkamas 2013 m. Bankų komunikato 38 punkto paskutinės pastraipos taikymas. Kadangi Graikijos banko valdytojo metinis atlygis yra mažesnis už ribą, nustatytą 2013 m. Bankų komunikato 38 punkto antroje pastraipoje, o tas įsipareigojimas bus taikomas visa grupei, Komisija mano, kad Graikijos siūlomas įsipareigojimas tuo atveju, kai didinant, kaip planuota, kapitalą HFSF nepasirašys jokių akcijų, atitinka 2013 m. Bankų komunikato 38 punktą.

(405)

Pagal antrąjį scenarijų, kai HFSF turėtų pasirašyti banko akcijų, Graikija įsipareigojo pakeisti įsipareigojimą, kad jis atitiktų 2013 m. Bankų komunikatą. Komisija pažymi, kad norint toliau atitikti 2013 m. Bankų komunikatą tuo atveju, jei HFSF pasirašytų akcijų, atlygio ribos taikymo trukmė būtų pakeista, kad ta riba būtų taikoma iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d., arba iki pagalbos grąžinimui lygiaverčio sandorio, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. Kadangi paprastųjų akcijų bankas negali grąžinti, Komisija sutinka, kad pelningas akcijų pardavimas antrinėje rinkoje galėtų būti laikomas lygiaverčiu pagalbos grąžinimui.

(406)

Taigi pagal abu scenarijus Graikijos prisiimtas įsipareigojimas dėl atlygio apribojimo atitinka 2013 m. Bankų komunikato reikalavimus.

(407)

Kalbant apie valstybės atlygį, 2011 m. Pratęsimo komunikate reikalaujama, kad išleidžiamos naujos akcijos būtų diskontuotos rinkos kainos, patikslinus atsižvelgiant į vertės sumažėjimą. Komisija pažymi, kad to reikalavimo tikslas – užtikrinti, kad valstybė gautų pakankamą atlygį už savo turimą banko akcijų dalį ir kad istorinių akcininkų turima dalis atitinkamai sumažėtų. C priemonės atveju valstybė jau yra pagrindinė banko akcininkė, turinti daugiau kaip 90 % akcijų. Taigi dėl pernelyg diskontuotos rinkos kainos sumažėtų valstybės atlygis už B4 priemonę ir gali būti suteikta pagalba investuotojams, jeigu diskontu nepakankamai įvertinama banko vertė. Siekiant to išvengti, pasirašymo kaina negali būti mažesnė už minimalią kainą, nustatytą remiantis dviem nepriklausomų vertintojų vertinimais. Todėl išsamia kainų nustatymo tvarka HFSF apsaugomas nuo pernelyg didelio turimos dalies sumažėjimo dėl naujų investuotojų, kartu užtikrinant, kad HFSF pasirašys naujas akcijas už kainą, atitinkančią banko vertę. Tokiomis aplinkybėmis Komisija gali pritarti, kad išleidžiamos naujos akcijos gali būti mažiau diskontuotos dabartinės rinkos kainos, nei numatyta 2011 m. Pratęsimo komunikate, ir minimalią kainą ji laiko priimtina.

(408)

Jeigu akcijos būtų išleistos už didesnę kainą, būtų kilęs pavojus atbaidyti privačius investuotojus nuo dalyvavimo didinant akcinį kapitalą, taigi būtų apribotos galimybės pritraukti privataus kapitalo.

(409)

Todėl Komisija mano, kad nuosavo įnašo ir naštos pasidalijimo lygis C priemonės atveju yra tinkamas.

(410)

Komisija pažymi, kad, palyginti su visa gauta valstybės rekapitalizavimo suma, nuosavas įnašas ir naštos pasidalijimas parduodant turtą yra gerokai mažesni nei lygiai, kuriuos Komisija paprastai laikytų pakankamais. Tačiau atsižvelgiant į 7.6.1 skirsnyje aptartus veiksnius, dėl kurių Komisija gali sutikti su mažesniu nuosavu įnašu ir naštos pasidalijimu, gali būti laikoma, kad restruktūrizavimo plane numatytos pakankamos nuosavo įnašo ir naštos pasidalijimo priemonės.

(411)

C priemonės atveju restruktūrizavimo planas taip pat atitinka 2013 m. Bankų komunikato reikalavimus.

(412)

Restruktūrizavimo komunikate reikalaujama, kad restruktūrizavimo plane būtų pasiūlyta priemonių, kuriomis ribojami konkurencijos iškraipymai ir užtikrinamas konkurencingas bankų sektorius. Be to, tomis priemonėmis taip pat turėtų būti sprendžiamos neatsakingo elgesio rizikos problemos ir užtikrinta, kad valstybės pagalba nebūtų naudojama antikonkurenciniams veiksmams finansuoti.

(413)

Restruktūrizavimo komunikato 31 punkte nurodyta, kad vertindama pagalbos sumą ir dėl pagalbos kylančius konkurencijos iškraipymus Komisija turi atsižvelgti tiek į absoliučią, tiek į santykinę gautos valstybės pagalbos sumą, taip pat į naštos pasidalijimo lygį ir į finansų įstaigos padėtį rinkoje po restruktūrizavimo. Šiuo klausimu Komisija primena, kad bankas iš valstybės gavo kapitalo, kuris sudarė 16 % pagal riziką įvertinto jo turto (išskyrus C priemonę). Pagal C priemonę bankas gauna įsipareigojimą skirti papildomą 2 864 mlrd. EUR injekciją, todėl bendra kapitalo pagalbos suma – 23,7 % pagal riziką įvertinto banko turto. Be kapitalo paramos bankas taip pat gavo paramą likvidumui padidinti. Bankui suteiktos likvidumo garantijos, kurios siekė 13 600 mln. EUR 2011 m. balandžio 15 d. ir 13 932 mln. EUR 2013 m. lapkričio 30 d., tai sudaro 17 % banko balanso tą pačią dieną. 2012 m. gruodžio 31 d. bankas taip pat buvo gavęs 12 mlrd. EUR valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti, tai sudarė 18 % banko balanso tą dieną. Taigi būtinybė įgyvendinti priemones, kuriomis būtų ribojami galimi konkurencijos iškraipymai, pateisinama atsižvelgiant į palyginti didelę pagalbos sumą. Be to, banko rinkos dalis Graikijoje yra didelė: 2012 m. gruodžio 31 d. jo paskolų rinkos dalis siekė 17 %, o indėlių – 12 %. Įsigijus „New TT Bank“ ir „Nea Proton Bank“, 2013 m. rugsėjo mėn. banko paskolų rinkos dalis išaugo iki 20,7 %, o indėlių – iki 18,8 % (153).

(414)

Komisija primena, kad banko patiriami sunkumai daugiausia kilo dėl išorės sukrėtimų, kaip antai Graikijos valstybės skolos krizės ir užsitęsusio nuosmukio, dėl kurio Graikijos ekonomika yra sutrikdyta nuo 2008 m., kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą dėl „Eurobank“ 69 konstatuojamojoje dalyje. Poreikis spręsti neatsakingo elgesio rizikos problemas sumažėjęs, nes bankas, atrodo, nėra prisiėmęs pernelyg didelės rizikos. Kaip aptarta 7.6.1 skirsnyje, atsižvelgiant į tuos veiksnius pagalbos priemonių konkurenciją iškreipiantis poveikis yra mažesnis, taigi ir konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių poreikis yra mažesnis. Dėl tų priežasčių Komisija išimties tvarka gali sutikti, kad, nepaisant didelės pagalbos sumos, restruktūrizavimo plane nebūtų numatyta jokio balanso sumos ir paskolų mažinimo Graikijoje.

(415)

Tačiau Komisija pažymi, kad valstybės rekapitalizavimo priemonės leido bankui tęsti bankininkystės veiklą užsienio rinkose ir draudimo veiklą Graikijoje.

(416)

Šiuo atžvilgiu Komisija nurodo, be jau įgyvendinto finansinio įsiskolinimo mažinimo ir restruktūrizavimo, banko įsipareigojimą iki […] parduoti savo draudimo veiklą, taip pat įsipareigojimą iki 2018 m. gruodžio 31 d. sumažinti savo tarptautinio turto dydį, dėl ko tikriausiai reikės parduoti papildomą turtą […] ir […], ir įsipareigojimą nenaudoti pagalbos tų įmonių plėtrai finansuoti. Komisija mano, kad proporcinga užsienio turto dydį mažinti daugiau, jei pagal C priemonę HFSF bankui išmokėtų daugiau kaip 1 mlrd. EUR papildomą kapitalo pagalbą. Kaip nurodyta (295) konstatuojamojoje dalyje, dėl tokio mokėjimo pagalba turėtų didesnį iškreipiamąjį poveikį nei paprasčiausias įsipareigojimas dalyvauti didinant kapitalą. Tačiau jeigu papildomo kapitalo injekcija bus mažesnė nei 1 mlrd. EUR, tai reikštų didesnį privačių investuotojų dalyvavimą prisidedant mažiausiai 1,5 mlrd. EUR. Be to, esant didesniam privačių investuotojų dalyvavimui būtų užtikrintas papildomas naštos pasidalijimas, kaip paaiškinta 388 konstatuojamojoje dalyje. Restruktūrizavimo komunikato 31 punkte nurodyta, kad vertinant naštos pasidalijimo priemones bus atsižvelgta ir į kainą, sumokėtą už valstybės suteiktą paramą, ir į naštos pasidalijimo lygį. Taigi papildomi konkurencijos iškraipymai bus apriboti, jeigu HFSF skirs mažiau nei 1 mlrd. EUR injekciją.

(417)

Graikija taip pat įsipareigojo laikytis draudimo įsigyti, užtikrindama, kad bankas nenaudos gautos valstybės pagalbos jokiai naujai įmonei įsigyti. Tas draudimas padeda užtikrinti, kad pagalba būtų griežtai naudojama Graikijos bankininkystės veiklos gyvybingumo atkūrimui remti, o ne plėstis, pavyzdžiui, užsienio rinkose.

(418)

Įsipareigojimu mažinti už Graikijos indėlius mokamas palūkanas taip pat užtikrinama, kad pagalba nebus naudojama netvarioms indėlių priėmimo strategijoms, kuriomis iškraipoma konkurencija Graikijos rinkose, finansuoti. Taip pat įsipareigojimu įgyvendinti griežtas gaires dėl naujų paskolų kainų nustatymo remiantis tinkamu kredito rizikos vertinimu bus užtikrinta, kad bankas netinkamomis paskolų klientams kainų nustatymo strategijomis neiškraipytų konkurencijos Graikijos rinkoje.

(419)

Atsižvelgdama į ypatingą padėtį, aprašytą 7.6.1 skirsnyje, ir į restruktūrizavimo plane numatytas priemones Komisija mano, kad esama pakankamų apsaugos priemonių, kuriomis ribojami konkurencijos iškraipymai.

(420)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 5 skirsnį reikalaujama teikti reguliarias ataskaitas, kad Komisija galėtų tikrinti, ar restruktūrizavimo planas įgyvendinamas tinkamai. Kaip nurodyta įsipareigojimuose (154), Graikija užtikrins, kad už stebėseną atsakingas patikėtinis, kurį bankas, pritarus Komisijai, jau paskyrė, stebės Graikijos prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su veiklos Graikijoje ir užsienyje restruktūrizavimu ir su banko valdymu ir komercine veikla. Todėl Komisija mano, kad užtikrinta tinkama restruktūrizavimo plano įgyvendinimo stebėsena.

(421)

Komisija konstatuoja, kad Graikija, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį, neteisėtai įgyvendino pagalbos priemones SA.34825 (2012/C), SA.34825 (2014/N), SA.36006 (2013/NN), SA.34488 (2012/C, ex 2012/NN) SA.31155 (2013/C) (2013/NN), nes jos buvo įgyvendintos prieš tai oficialiai apie jas nepranešus. Tačiau Komisija pripažįsta, kad restruktūrizavimo planu, kartu su prieduose išdėstytais įsipareigojimais, užtikrinamas ilgalaikio banko gyvybingumo atkūrimas, jis yra pakankamas naštos pasidalijimo bei nuosavo įnašo požiūriu, taip pat tinkamas ir proporcingas šiame sprendime nagrinėjamų pagalbos priemonių konkurenciją iškreipiančiam poveikiui atsverti. Pateiktas restruktūrizavimo planas ir įsipareigojimai atitinka Restruktūrizavimo komunikato kriterijus, todėl pagalbos priemonės gali būti laikomos suderinamomis su vidaus rinka,

a)

Graikijos banko bankui „Eurobank Ergasias SA.“ (toliau – „Eurobank“) suteikta ir Graikijos Respublikos garantuojama skubi parama likvidumui padidinti (L2 priemonė);

b)

2012 m. gruodžio mėn. Graikijos finansinio stabilumo fondo (HFSF) „Eurobank“ suteikta 1 341 mln. EUR dydžio antroji tarpinio rekapitalizavimo priemonė (B2 priemonė);

c)

2012 m. gruodžio 21 d. HFSF „Eurobank“ pateiktas 528 mln. EUR dydžio įsipareigojimo raštas (B3 priemonė);

d)

2013 m. gegužės mėn. HFSF „Eurobank“ suteikta 5 839 mln. EUR dydžio rekapitalizavimo priemonė (B4 priemonė);

e)

HFSF suteiktas 2 864 mln. EUR dydžio rekapitalizavimo įsipareigojimas, 2014 m. balandžio 12 d. neeiliniam akcininkų susirinkimui patvirtinus akcinio kapitalo padidinimą 2 864 mln. EUR pagal HFSF įstatymą Nr. 3864/2010 su pakeitimais (C priemonė);

f)

2013 m. rugpjūčio 28 d. HFSF „Nea Proton Bank“ skirta 395 mln. EUR kapitalo injekcija (NP3 priemonė).

a)

2009 m. gegužės mėn. Graikijos „Eurobank“ skirta 950 mln. EUR kapitalo injekcija pagal rekapitalizavimo schemą (A priemonė);

b)

nuo 2011 m. liepos mėn. Graikijos banko bankui „Eurobank“ suteikta ir Graikijos garantuojama skubi parama likvidumui padidinti, kuri 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 12 mlrd. EUR (L2 priemonė);

c)

2012 m. gegužės mėn. HFSF „Eurobank“ suteikta 3 970 mln. EUR dydžio pirmoji tarpinio rekapitalizavimo priemonė (B1 priemonė);

d)

2012 m. gruodžio mėn. HFSF „Eurobank“ suteikta 1 341 mln. EUR dydžio antroji tarpinio rekapitalizavimo priemonė (B2 priemonė);

e)

2012 m. gruodžio 21 d. HFSF „Eurobank“ suteiktas 528 mln. EUR dydžio įsipareigojimo raštas (B3 priemonė);

f)

2013 m. gegužės mėn. HFSF „Eurobank“ suteikta 5 839 mln. EUR dydžio rekapitalizavimo priemonė (B4 priemonė);

g)

HFSF „Eurobank“ suteiktas 2 864 mln. EUR dydžio rekapitalizavimo įsipareigojimas, 2014 m. balandžio 12 d. neeiliniam akcininkų susirinkimui patvirtinus akcinio kapitalo padidinimą 2 864 mln. EUR pagal HFSF įstatymą Nr. 3864/2010 su pakeitimais (C priemonė);

h)

2009 m. gegužės mėn. Graikijos „Proton Bank“ skirta 80 mln. EUR kapitalo injekcija (Pr1 priemonė);

i)

iš viso 1 121,6 mln. EUR finansavimo trūkumo, susidariusio „Proton Bank“ veiklą perdavus „Nea Proton Bank“, padengimas Graikijos indėlių ir investicijų garantijų fondo (HDIGF) ir HFSF lėšomis 2011 m. spalio mėn. ir 2012 m. gegužės mėn. (NP1 priemonė);

j)

2011 m. spalio mėn., 2012 m. vasario mėn., 2012 m. rugpjūčio mėn. ir 2012 m. gruodžio mėn. HFSF „Nea Proton Bank“ skirta iš viso 515 mln. EUR kapitalo injekcija (NP2 priemonė);

k)

2013 m. rugpjūčio 28 d. HFSF „Nea Proton Bank“ skirta 395 mln. EUR kapitalo injekcija (NP3 priemonė).

l)

iš viso 677 mln. EUR finansavimo trūkumo, susidariusio „T Bank“ veiklą perdavus „Hellenic Postbank“ („TT Bank“), padengimas HDIGF ir HFSF lėšomis 2011 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. vasario mėn. (T priemonė);

m)

2009 m. gegužės mėn. Graikijos „TT Bank“ skirta 224,96 mln. EUR kapitalo injekcija (TT priemonė);

n)

iš viso 3 732,6 mln. EUR finansavimo trūkumo, susidariusio „TT Bank“ veiklą perdavus „New Hellenic Postbank“ („New TT Bank“), padengimas HFSF lėšomis 2013 m. sausio ir birželio mėn. (NTT1 priemonė);

o)

2013 m. sausio 29 d. HFSF „New TT Bank“ skirta 500 mln. EUR kapitalo injekcija (NTT2 priemonė).