28.8.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 257/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 909/2014

2014 m. liepos 23 d.

dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (CVPD) kartu su pagrindinėmis sandorio šalimis (PSŠ) yra labai svarbūs poprekybinių infrastruktūrų, kurios saugo finansų rinkas ir rinkos dalyviams suteikia pasitikėjimo, kad vertybinių popierių sandoriai vykdomi tinkamai ir laiku, net ir nepalankiausių sąlygų laikotarpiais, eksploatavimui;

(2)

CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atlieka esminį vaidmenį atsiskaitymo procese, todėl yra sistemiškai svarbios vertybinių popierių rinkų veikimui. CVPD valdomoms vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms tenka svarbus vaidmuo vertybinių popierių saugojimo sistemose, per kurias jų dalyviai praneša apie investuotojų turimus vertybinius popierius, be to, jos yra viena iš esminių emisijos vientisumo kontrolės priemonių, trukdančių netinkamai kurti ar mažinti išleistų vertybinių popierių emisijas, ir tokiu būdu atliekančių svarbų vaidmenį palaikant investuotojų pasitikėjimą. Be to, CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos aktyviai dalyvauja užtikrinant įkaitą pinigų politikos operacijoms, taip pat užtikrinant įkaitą kredito įstaigoms tarpusavyje, todėl yra svarbios užtikrinimo įkaitu proceso dalyvės;

(3)

nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB (4) sumažintas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos sutrikdymas dėl tos sistemos dalyviams iškeltų nemokumo bylų, būtina mažinti kitą vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms būdingą riziką, taip pat nemokumo riziką arba vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas valdančių CVPD veikimo sutrikdymo riziką. Kai kuriems CVPD kyla kredito ir likvidumo rizika dėl teikiamų atsiskaitymą papildančių bankinio tipo paslaugų;

(4)

dėl CVPD tarpusavyje sudaromų sąsajos susitarimų atliekama vis daugiau tarptautinių atsiskaitymų, o bendrų rizikos ribojimo taisyklių nėra, todėl kyla klausimas dėl CVPD atsparumo kitų valstybių narių CVPD kylančiai rizikai. Be to, nepaisant tarptautinių atsiskaitymų skaičiaus augimo, paaiškėjo, kad rinkos inicijuojami pokyčiai siekiant labiau integruotos CVPD paslaugų rinkos vyksta labai lėtai. Atviroje vertybinių popierių vidaus rinkoje visiems Sąjungos investuotojams turėtų būti sudaryta galimybė investuoti į visus Sąjungos vertybinius popierius taip pat lengvai ir taikant tokius pačius procesus, kaip ir investuojant į nacionalinius vertybinius popierius. Tačiau dėl atsiskaitymą ir CVPD veiklą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių skirtumų ir ribotos CVPD tarpusavio konkurencijos atsiskaitymų rinkos Sąjungoje tebėra susiskaidžiusios už nacionalinės rinkos ribų, o tarptautinis atsiskaitymas yra brangesnis. Dėl to susiskaidymo varžomi tarptautiniai atsiskaitymai, kyla papildoma rizika ir didėja sąnaudos. Atsižvelgiant į CVPD sisteminę svarbą, turėtų būti skatinama jų tarpusavio konkurencija, kad rinkos dalyviai galėtų pasirinkti paslaugų teikėją ir būtų sumažinta priklausomybė nuo kurio nors vieno infrastruktūros paslaugų teikėjo. Kadangi nėra identiškų rinkos dalyviams taikomų įpareigojimų ir bendrų CVPD taikomų rizikos ribojimo standartų, tikėtinai skirtingos nacionaliniu lygiu taikomos priemonės turės tiesioginį neigiamą poveikį saugumui, veiksmingumui ir konkurencijai Sąjungos atsiskaitymų rinkose. Būtina šalinti šias reikšmingas vidaus rinkos veikimo kliūtis, vengti konkurencijos iškraipymų ir neleisti tokioms kliūtims ir iškraipymams atsirasti ateityje. Norint užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą reikia sukurti integruotą vertybinių popierių atsiskaitymo rinką, kurioje nebūtų daromas skirtumas tarp nacionalinių ir tarptautinių vertybinių popierių sandorių. Todėl tinkamas šio reglamento teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis, išaiškintas pagal nuoseklią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(5)

reglamente būtina nustatyti tam tikrus vienodus įpareigojimus rinkos dalyviams dėl tam tikrų atsiskaitymo ciklo ir drausmės aspektų ir pateikti bendrus reikalavimus vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas valdantiems CVPD. Tiesiogiai taikomomis reglamento taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad visiems rinkos dalyviams ir CVPD būtų tiesiogiai taikomi identiški įpareigojimai, standartai ir taisyklės. Reglamentu turėtų būti padidintas atsiskaitymų saugumas ir veiksmingumas Sąjungoje, nes būtų užkirstas kelias nacionalinių taisyklių skirtumams, atsirandantiems direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę. Reglamentu turėtų būti sumažintas rinkos dalyvių ir CVPD reglamentavimo sudėtingumas, atsirandantis dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, ir turėtų būti sudarytos sąlygos CVPD teikti savo paslaugas tarptautiniu mastu neprivalant laikytis skirtingų nacionalinių reikalavimų, pvz., dėl CVPD veiklos leidimų išdavimo, priežiūros, organizavimo ar rizikos. Be to, identiškus reikalavimus CVPD nustatančiu reglamentu būtų padedama šalinti konkurencijos iškraipymus;

(6)

2010 m. spalio 20 d. Finansinio stabilumo taryba paragino kurti tvirtesnes pagrindines rinkos infrastruktūras ir paprašė patikslinti bei sugriežtinti galiojančius standartus. 2012 m. balandžio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (CPSS) ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) priėmė pasaulinius finansų rinkos infrastruktūrų standartus. Tais standartais pakeistos 2001 m. TAB rekomendacijos, kurias Europos lygiu neprivalomomis gairėmis 2009 m. pritaikė Europos centrinių bankų sistema (ECBS) ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas. Dėl pasaulinio finansų rinkų pobūdžio ir CVPD sisteminės svarbos būtina užtikrinti tarptautinę jiems taikomų rizikos ribojimo reikalavimų konvergenciją. Šis reglamentas turėtų būtų grindžiamas CPSS ir IOSCO parengtais galiojančiais finansų rinkos infrastruktūrų principais. Rengdamos arba siūlydamos patikslinti šiame reglamente nurodytus techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus bei gaires ir rekomendacijas, Komisija ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (5), glaudžiai bendradarbiaudamos su ECBS nariais, turėtų užtikrinti suderinamumą su galiojančiais standartais ir jų būsimais pakeitimais;

(7)	2008 m. gruodžio 2 d. išvadose Taryba pabrėžė, kad reikia didinti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų saugumą bei patikimumą ir šalinti teisines poprekybinio proceso kliūtis Sąjungoje;

(8)

vienas iš pagrindinių ECBS uždavinių – skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. Šiuo atžvilgiu ECBS nariai vykdo priežiūrą užtikrindami veiksmingas ir patikimas tarpuskaitos ir mokėjimo sistemas. ECBS nariai dažnai veikia kaip atsiskaitymų tarpininkai atsiskaitant už vertybinių popierių sandorių lėšų dalį. Be to, jie yra svarbūs CVPD klientai, kurie dažnai valdo pinigų politikos operacijų užtikrinimą įkaitu. ECBS nariai turėtų aktyviai dalyvauti ir su jais turėtų būti konsultuojamasi išduodant CVPD veiklos leidimus ir vykdant jų priežiūrą, pripažįstant trečiosios valstybės CVPD ir tvirtinant tam tikras CVPD sąsajas. Kad būtų užkirstas kelias analogiškų taisyklių atsiradimui, jie taip pat turėtų aktyviai dalyvauti ir su jais turėtų būti konsultuojamasi rengiant techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, gaires ir rekomendacijas, nors už tokių techninių standartų, gairių ir rekomendacijų parengimą visų pirma turėtų būti atsakinga Komisija ir ESMA, kaip nustatyta šiame reglamente. Šiuo reglamentu neturėtų būti daroma poveikio Europos Centrinio Banko (ECB) ir nacionalinių centrinių bankų atsakomybei užtikrinti veiksmingas ir patikimas tarpuskaitos ir mokėjimo sistemas Sąjungoje ir kitose šalyse. Šiuo reglamentu ECBS nariams neturėtų būti kliudoma susipažinti su informacija, susijusia su jų pareigų vykdymu, įskaitant CVPD ir kitų finansų rinkos infrastruktūrų priežiūrą;

(9)

ECBS nariai, bet kurios kitos tam tikrose valstybėse narėse panašias funkcijas vykdančios įstaigos arba kitos viešosios įstaigos, kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar dalyvauti ją valdant Sąjungoje, gali patys teikti tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, valdyti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą, dėl ko jie būtų laikomi CVPD. Tokiems subjektams, kai jie, neįsteigę atskiro subjekto, veikia kaip CVPD, neturėtų būti taikomi veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros reikalavimai, tam tikri organizaciniai reikalavimai bei kapitalo ir investicijų politikos reikalavimai, tačiau jiems turėtų būti toliau taikomi likę CVPD rizikos ribojimo reikalavimai. Kai tokie valstybės narės subjektai veikia kaip CVPD, jie neturėtų teikti savo paslaugų kitose valstybėse narėse. Kadangi atsiskaitymo procese ECBS nariai veikia kaip atsiskaitymų tarpininkai, jiems neturėtų būti taikomi šio reglamento IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai;

(10)

šis reglamentas turėtų būti taikomas atsiskaitymui už sandorius visomis finansinėmis priemonėmis ir visai CVPD veiklai, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip. Be to, šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis kitiems Sąjungos teisės aktams dėl konkrečių finansinių priemonių, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/87/EB (6), ir pagal tą direktyvą patvirtintoms priemonėms;

(11)

vertybinių popierių registravimas darant įrašus apskaitos sistemoje yra svarbus žingsnis siekiant padidinti atsiskaitymo veiksmingumą ir užtikrinti vertybinių popierių emisijos vientisumą, visų pirma tokiomis aplinkybėmis, kai saugojimo ir pervedimo būdai tampa vis sudėtingesni. Dėl saugos priežasčių šiame reglamente numatoma visus perleidžiamuosius vertybinius popierius, kuriais leidžiama prekiauti arba prekiaujama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES (7) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (8) reglamentuojamose prekybos vietose, registruoti nematerialioje apskaitos sistemoje. Šiuo reglamentu neturėtų būti nustatytas vienas konkretus pradinio registravimo darant įrašus apskaitos sistemoje būdas; tai turėtų būti leista vykdyti imobilizavimo arba tiesioginio vertimo nematerialia forma būdu. Šiuo reglamentu neturėtų būti nustatyta, kokios rūšies įstaiga turi registruoti išleidžiamus vertybinius popierius darant įrašus apskaitos sistemoje; vietoj to tą funkciją turėtų būti leidžiama vykdyti įvairiems subjektams, įskaitant registrus. Tačiau kai tokių vertybinių popierių sandoriai yra vykdomi Direktyva 2014/65/ES ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 reglamentuojamose prekybos vietose arba kai jie teikiami kaip įkaitas laikantis sąlygų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/47/EB (9), tokie vertybiniai popieriai turėtų būti registruojami darant įrašus CVPD apskaitos sistemoje siekiant užtikrinti, kad, inter alia, už visus tokius vertybinius popierius būtų galima atsiskaityti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje. Dėl imobilizavimo ir vertimo nematerialia forma vertybinių popierių turėtojai neturėtų prarasti jokių teisių, ir imobilizavimas bei vertimas nematerialia forma turėtų būti atlikti taip, kad būtų užtikrinta, jog vertybinių popierių turėtojai galėtų patvirtinti savo teises;

(12)

siekiant užtikrinti atsiskaitymų saugumą, visi vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviai, perkantys arba parduodantys tam tikras finansines priemones, konkrečiai – perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir apyvartinius taršos leidimus, atsiskaitymo įsipareigojimą turėtų įvykdyti numatytą atsiskaitymo dieną;

(13)

dėl ilgesnių atsiskaitymo už perleidžiamųjų vertybinių popierių sandorius laikotarpių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyviai susiduria su netikrumu ir didesne rizika. Dėl skirtingos atsiskaitymo laikotarpių trukmės valstybėse narėse trinka sutikrinimas, o emitentai, investuotojai ir tarpininkai daro klaidų. Todėl būtina nustatyti bendrą atsiskaitymo laikotarpį; taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti numatytą atsiskaitymo dieną ir įgyvendinti atsiskaitymo drausmės priemones. Numatyta atsiskaitymo už perleidžiamųjų vertybinių popierių sandorius, vykdomus Direktyva 2014/65/ES ir Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 reglamentuojamose prekybos vietose, diena turėtų būti ne vėlesnė kaip antra darbo diena po sandorio sudarymo. Sudėtingų operacijų, kurias sudaro keli sandoriai, pavyzdžiui, vertybinių popierių atpirkimo arba skolinimo sandoriai, atveju tas reikalavimas turėtų būti taikomas pirmajam sandoriui, apimančiam vertybinių popierių pervedimą. Atsižvelgiant į jų nestandartinį pobūdį, šis reikalavimas neturėtų būti taikomas sandoriams, dėl kurių atitinkamos šalys derasi privačiai, tačiau kurie yra vykdomi Direktyva 2014/65/ES ir Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 reglamentuojamose prekybos vietose, arba sandoriams, kurie vykdomi dvišaliu pagrindu, tačiau apie kuriuos pranešama Direktyva 2014/65/ES ir Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 reglamentuojamai prekybos vietai. Be to, tas reikalavimas neturėtų būti taikomas pirmam sandoriui, kai atitinkamiems perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams taikomas pirminis registravimas darant įrašus apskaitos sistemoje;

(14)

CVPD ir kiti rinkos infrastruktūros subjektai turėtų imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias neatsiskaitymui ir sprendžiama ši problema. Labai svarbu, kad tokios taisyklės būtų vienodai ir tiesiogiai taikomos Sąjungoje. Visų pirma turėtų būti reikalaujama, kad CVPD ir kitos rinkos infrastruktūros nustatytų procedūras, kurios sudarytų jiems sąlygas imtis tinkamų priemonių sustabdyti bet kurio dalyvio, kuris sistemingai neatsiskaito, dalyvavimą ir atskleisti jo tapatybę visuomenei su sąlyga, kad tas dalyvis turės galimybę pateikti pastabų prieš priimant tokį sprendimą;

(15)

vienas iš veiksmingiausių neatsiskaitymo problemos sprendimo būdų yra reikalauti, kad neatsiskaitantiems dalyviams būtų taikomas privalomas pirminės sutarties vykdymas. Šiame reglamente turėtų būti numatytos vienodos taisyklės dėl nuobaudų ir tam tikrų supirkimo sandorio aspektų, pavyzdžiui, laiko pasirinkimo ir kainodaros, visiems perleidžiamiems vertybiniams popieriams, pinigų rinkos priemonėms, kolektyvinio investavimo subjektų investiciniams vienetams ir apyvartiniams taršos leidimams. Tos taisyklės turėtų būti pritaikytos prie įvairių vertybinių popierių rinkų, tam tikrų prekybos vietų, pavyzdžiui, MVĮ augimo rinkų, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES, ir tam tikrų sudėtingų operacijų, pavyzdžiui, labai trumpo laikotarpio vertybinių popierių atpirkimo ar skolinimo sandorių, ypatumų, kad būtų išvengta neigiamo poveikio vertybinių popierių rinkų likvidumui ir veiksmingumui. Atsiskaitymo drausmės taisyklės turėtų būti taikomos tokiu būdu, kad būtų skatinama už sandorius visomis atitinkamomis finansinėmis priemonėmis atsiskaityti ne vėliau kaip numatytą atsiskaitymo dieną;

(16)

su neatsiskaitymu susijusios procedūros ir nuobaudos turėtų atitikti tokio neatsiskaitymo mastą ir rimtumą, kurie turėtų būti nustatomi tokiu būdu, kad būtų išlaikytas ir apsaugotas atitinkamų finansinių priemonių likvidumas. Būtent rinkos formavimo veikla atlieka ypač svarbų vaidmenį užtikrinant Sąjungos rinkų likvidumą, visų pirma mažiau likvidžių vertybinių popierių atveju. Neatsiskaitymo prevencijos ir neatsiskaitymo problemos sprendimo priemonės turėtų būti suderintos su poreikiu išlaikyti ir apsaugoti tų vertybinių popierių likvidumą. Neatsiskaitantiems dalyviams taikomos piniginės baudos turėtų, kai įmanoma, būti įskaitomos atsiskaitantiems klientams kaip kompensacija ir jokiu atveju neturėtų tapti atitinkamo CVPD pajamų šaltiniu. CVPD turėtų konsultuotis su rinkos infrastruktūros subjektais, kuriems jie teikia CVPD paslaugas, dėl šiame reglamente nustatytų atsiskaitymo drausmės priemonių įgyvendinimo;

(17)

jei finansinės priemonės nepateikiamos per keturias darbo dienas nuo numatytos atsiskaitymo dienos, daugeliu atveju turėtų būti inicijuojama supirkimo procedūra. Tačiau nelikvidžių finansinių priemonių atveju tikslinga laikotarpį iki supirkimo procedūros inicijavimo pratęsti ne daugiau kaip iki septynių darbo dienų. Sprendimo, kada finansinės priemonės laikomos nelikvidžiomis, pagrindą reikėtų nustatyti priimant techninius reguliavimo standartus, atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 600/2014 jau padarytus įvertinimus. Jei priimamas toks sprendimas, galutinis supirkimo procedūros inicijavimo terminas turėtų būti pratęsiamas ne daugiau kaip iki septynių darbo dienų;

(18)

tikslinga MVĮ augimo rinkoms suteikti lankstumo, kad jos galėtų netaikyti supirkimo procedūros iki 15 dienų po to, kai įvykdomas sandoris, kad būtų galima atsižvelgti į tokių rinkų likvidumą ir visų pirma sudaryti sąlygas rinkos formuotojams veikti tose mažiau likvidžiose rinkose. MVĮ augimo rinkoms skirtos atsiskaitymo drausmės priemonės turėtų būti taikomos tik tokiose rinkose vykdomiems sandoriams. Kaip teigiama 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos tarnybų darbo dokumente, pridėtame prie Komisijos komunikato „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“, kaip alternatyvą bankų skolinimui MVĮ derėtų gerinti galimybes patekti į kapitalo rinkas, todėl tikslinga pakoreguoti taisykles, kad jos labiau atitiktų tų MVĮ augimo rinkų poreikius;

(19)

CVPD turėtų būti leidžiama stebėti supirkimo vykdymą, kad būtų laikomasi sudėtinių atsiskaitymo nurodymų dėl tų pačių finansinių priemonių ir dėl tos pačios pratęsto laikotarpio pabaigos dienos, siekiant kuo labiau sumažinti supirkimų skaičių tiek, kad jis būtų suderinamas su šio reglamento reikalavimais;

(20)

pagrindinis šio reglamento tikslas – nustatyti tam tikrus tiesiogiai rinkos dalyviams taikomus teisinius įpareigojimus, kuriuos sudaro, inter alia, visų perleidžiamųjų vertybinių popierių registravimas darant įrašus CVPD apskaitos sistemoje, kai tokiais vertybiniais popieriais prekiaujama Direktyva 2014/65/ES ir Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 reglamentuojamose prekybos vietose arba jie teikiami kaip įkaitas Direktyvoje 2002/47/EB nustatytomis sąlygomis, ir atsiskaitymo įsipareigojimų įvykdymas ne vėliau kaip antrą darbo dieną po prekybos sandorio sudarymo, be to, kadangi CVPD yra atsakingas už vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų valdymą ir atsiskaitymo laiku užtikrinimo priemonių taikymą Sąjungoje, labai svarbu užtikrinti, kad visi CVPD būtų saugūs bei patikimi ir visuomet laikytųsi šiame reglamente nustatytų griežtų organizacinių, veiklos vykdymo ir rizikos ribojimo reikalavimų, įskaitant visas pagrįstas sukčiavimo ir aplaidumo poveikio mažinimo priemones. Todėl vienodos ir tiesiogiai taikomos taisyklės dėl CVPD veiklos leidimų išdavimo ir nuolatinės priežiūros yra svarbus rinkos dalyviams šiuo reglamentu nustatytų teisinių įpareigojimų padarinys ir jos yra susijusios su tais įsipareigojimais. Todėl būtina taisykles dėl CVPD veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros įtraukti į tą patį aktą, kuriame nustatomi rinkos dalyviams taikomi teisiniai įpareigojimai;

(21)

atsižvelgiant į tai, kad CVPD turėtų būti taikomi bendri reikalavimai, ir siekiant panaikinti esamas tarpvalstybinio atsiskaitymo kliūtis, visi veiklos leidimus turintys CVPD turėtų naudotis laisve teikti paslaugas Sąjungos teritorijoje, be kita ko, steigdami filialus. Siekiant užtikrinti tinkamą CVPD teikiamų paslaugų saugumo lygį kitoje valstybėje narėje, kai jis ketina teikti tam tikras pagrindines paslaugas, kaip numatyta šiame reglamente, tokiam CVPD turėtų būti taikoma šiame reglamente nustatyta konkreti tvarka arba jis turėtų įsteigti filialą priimančiojoje valstybėje narėje;

(22)

Sąjungos atsiskaitymų rinkoje be sienų būtina nustatyti įvairių institucijų, dalyvaujančių taikant šį reglamentą, kompetenciją. Valstybės narės turėtų konkrečiai paskirti už šio reglamento taikymą atsakingas kompetentingas institucijas, kurioms turėtų būti suteikti priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Kiekvienam CVPD turėtų būti taikoma jo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos veiklos leidimų išdavimo tvarka ir priežiūra, nes ši institucija yra tinkama ir turėtų būti įgaliota nagrinėti, kaip CVPD veikia normaliomis sąlygomis, vykdyti reguliarias peržiūras ir prireikus imtis tinkamų veiksmų. Tačiau atitinkama kompetentinga institucija turėtų kuo anksčiau konsultuotis ir bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis institucijomis, įskaitant institucijas, atsakingas už kiekvienos CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos priežiūrą, centrinius bankus, kurie išleidžia tinkamiausią atsiskaitymo valiutą, kai taikoma, atitinkamus centrinius bankus, kurie veikia kaip kiekvienos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymų tarpininkai, taip pat, kai taikoma, su kitų grupės subjektų kompetentingomis institucijomis. Toks bendradarbiavimas taip pat apima atitinkamų institucijų keitimąsi informacija tarpusavyje ir neatidėliotiną tų institucijų informavimą susidarius nenumatytai padėčiai, darančiai poveikį finansų sistemos likvidumui ir stabilumui bet kurioje valstybėje narėje, kurioje yra įsteigtas CVPD arba bet kuris iš jo dalyvių;

(23)

kai CVPD teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turėtų galėti paprašyti buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos suteikti visą informaciją apie CVPD veiklą, kuri yra svarbi prašymą pateikusiai institucijai. Kad būtų užtikrintas veiksmingas priežiūros koordinavimas, ta informacija visų pirma galėtų būti susijusi su CVPD naudotojams, įsisteigusiems priimančiojoje valstybėje narėje, teikiamomis paslaugomis, arba priemonėmis ar valiutomis, kuriomis atliekamos operacijos, ir gali apimti informaciją apie neigiamus pokyčius, rizikos vertinimo rezultatus ir taisomuosius veiksmus. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija taip pat turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija, kurią CVPD periodiškai praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai;

(24)

kai CVPD teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje jis įsteigtas, be kita ko, per įsteigtą filialą, už to CVPD priežiūrą iš esmės atsako jo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija. Jeigu CVPD veikla priimančiojoje valstybėje narėje tampa itin reikšminga vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje, buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos ir atitinkamos institucijos turėtų sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl to CVPD veiklos priimančiojoje valstybėje narėje priežiūros. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija taip pat turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad tuose bendradarbiavimo susitarimuose būtų numatytas daugiašalis buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir atitinkamų priimančiųjų valstybių narių kompetentingų ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimas, įskaitant kolegialaus pobūdžio bendradarbiavimą. Tačiau tokie bendradarbiavimo susitarimai neturėtų būti laikomi priežiūros institucijų kolegijomis, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010. Nė viena valstybė narė ar valstybių narių grupė neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama kaip CVPD ir atsiskaitymo paslaugų teikimo vieta. Atlikdama savo pareigas pagal šį reglamentą jokia institucija neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti jokių kitos valstybės narės įmonių. Vadovaujantis šiuo reglamentu, vienos valstybės narės konkrečiam CVPD neturėtų būti draudžiama ar kliudoma už finansines priemones atsiskaityti kitos valstybės narės valiuta arba trečiosios valstybės valiuta;

(25)

šiuo reglamentu valstybėms narėms neturėtų būti kliudoma jų nacionaliniuose įstatymuose nustatyti konkrečią teisinę CVPD kompetentingos institucijos ir atitinkamų institucijų kasdienio bendradarbiavimo nacionaliniu lygiu sistemą. Tokia nacionalinė teisinė sistema turėtų būti suderinama su institucijų priežiūros praktikos ir bendradarbiavimo gairėmis, kurias Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) gali paskelbti pagal šį reglamentą;

(26)

juridiniai asmenys, atitinkantys CVPD apibrėžtį, prieš pradėdami veiklą turi gauti nacionalinių kompetentingų institucijų išduodamą veiklos leidimą. Siekiant atsižvelgti į įvairius verslo modelius, apibrėžiant CVPD turėtų būti pateiktos nuorodos į tam tikras pagrindines paslaugas, kurias sudaro atsiskaitymas, apimantis vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos valdymą, notarinės ir centralizuoto vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo paslaugos. CVPD turėtų bent jau valdyti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą ir teikti vieną kitą pagrindinę paslaugą. Šis derinys yra esminis, kad CVPD galėtų atlikti savo vaidmenį vykdant vertybinių popierių atsiskaitymo procesą ir užtikrinant vertybinių popierių emisijos vientisumą. Subjektai, kurie nevaldo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų, pavyzdžiui, registrų, mokėjimų tarpininkų, viešųjų institucijų, įstaigų, atsakingų už registrų sistemą, nustatytą pagal Direktyvą 2003/87/EB, arba pagrindinių sandorio šalių (PSŠ), kurias reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (10), nepatenka į CVPD apibrėžtį;

(27)

siekdami užtikrinti savo esminių operacijų tęstinumą, CVPD turėtų įdiegti gaivinimo planus. Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/59/ES (11), kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad kiekvienas CVPD įdiegtų ir tvarkytų tinkamą pertvarkymo sistemą pagal atitinkamus nacionalinius teisės aktus;

(28)

siekiant teikti patikimus duomenis apie atsiskaitymo už vertybinius popierius nesinaudojant vertybinių popierių atsiskaitymo sistema mastą ir užtikrinti, kad būtų galima stebėti kylančią riziką ir į ją reaguoti, visos įstaigos, kurios nėra CVPD ir už vertybinių popierių sandorius atsiskaito nesinaudodamos vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, turėtų apie savo atsiskaitymo veiklą pranešti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Pranešimą gavusios kompetentingos institucijos po to turėtų tą informaciją perduoti ESMA ir informuoti ESMA apie galimą riziką, kylančią dėl tokios atsiskaitymo veiklos. Be to, ESMA turėtų stebėti tokią atsiskaitymo veiklą ir atsižvelgti į galimą tokios veiklos riziką;

(29)

siekiant neleisti, kad vykdydami kitą veiklą nei ta, kuriai turi būti išduotas veiklos leidimas pagal šį reglamentą, CVPD prisiimtų riziką, veiklos leidimus turinčių CVPD veikla turėtų apsiriboti veiklos leidime nurodytų paslaugų arba paslaugų, apie kurias pranešta pagal šį reglamentą, teikimu ir jie neturėtų dalyvauti valdant kapitalą, kaip apibrėžta šiame reglamente darant nuorodą į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (12), arba turėti tiesioginės arba netiesioginės nuosavybės teisių į 20 % arba didesnę bet kurios kitos įstaigos, išskyrus panašias paslaugas teikiančias įstaigas, balsavimo teisių arba kapitalo dalį, nebent tokį dalyvavimą valdant kapitalą yra patvirtinusios CVPD kompetentingos institucijos, remdamosi tuo, kad dėl to ženkliai nepadidėja CVPD rizikos pobūdis;

(30)	siekiant užtikrinti saugų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą, tokias sistemas turėtų valdyti tik tie CVPD arba kaip CVPD veikiantys centriniai bankai, kuriems taikomas šis reglamentas;

(31)

nedarant poveikio konkretiems valstybių narių mokesčių teisės reikalavimams, CVPD turėtų būti leidžiama teikti pagrindines paslaugas papildančias papildomas paslaugas, kuriomis padedama didinti vertybinių popierių rinkų saugumą, veiksmingumą bei skaidrumą ir nesukuriama netinkamos rizikos jų pagrindinėms paslaugoms. Kad CVPD būtų sudarytos sąlygos reaguoti į būsimus pokyčius rinkoje, neišsamus tų paslaugų sąrašas yra pateiktas šiame reglamente. Kai tokių paslaugų teikimas yra susijęs su mokesčių išskaitymo ir ataskaitų teikimo mokesčių administratoriams įpareigojimais, jos bus toliau teikiamos vadovaujantis atitinkamų valstybių narių teise. Pagal SESV 114 straipsnio 2 dalį įgaliojimai priimti priemones pagal 114 straipsnio 1 dalį netaikomi fiskalinėms nuostatoms. Savo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu Komisija prieš Tarybą, C-338/01 (13) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, jog sąvoką „fiskalinės nuostatos“ reikia aiškinti ta prasme, kad ji apima ne tik nuostatas, apibrėžiančias apmokestinamuosius asmenis, apmokestinamuosius sandorius, apmokestinimo bazę, tiesioginių ir netiesioginių mokesčių tarifus bei atleidimą nuo jų, bet ir nuostatas dėl šių mokesčių surinkimo tvarkos. Todėl šis reglamentas neapima mokesčių surinkimo tvarkos, kurios atveju turėtų būti naudojamas skirtingas teisinis pagrindas;

(32)

CVPD, ketinantis pagrindinės paslaugos teikimą pavesti trečiajai šaliai arba teikti naują, šiame reglamente nenurodytą pagrindinę paslaugą arba papildomą paslaugą, valdyti kitą vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą, naudotis kito atsiskaitymų tarpininko paslaugomis arba įdiegti CVPD sąsajas, kurios yra susijusios su didele rizika, turėtų kreiptis dėl veiklos leidimo ta pačia tvarka kaip ir dėl pradinio veiklos leidimo, tačiau šiuo atveju kompetentinga institucija turėtų per tris mėnesius informuoti paraišką pateikusį CVPD apie tai, ar veiklos leidimas išduodamas, ar ne. Vis dėlto CVPD sąsajų, kurios nėra susijusios su didele rizika, arba CVPD, kurie savo paslaugų, susijusių su sąveikiomis sąsajomis, teikimą paveda viešiesiems subjektams, pavyzdžiui, ECBS nariams, sąveikių sąsajų atveju neturėtų būti reikalaujama išankstinio veiklos leidimo, tačiau apie jas atitinkami CVPD turėtų pranešti savo kompetentingoms institucijoms;

(33)	kai CVPD ketina išplėsti savo paslaugas teikdamas šiame reglamente aiškiai išvardytas ne bankinio tipo papildomas paslaugas, kurios nedidina CVPD veiklos rizikingumo, jis, pranešus apie tai jo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, turėtų galėti tai daryti;

(34)

trečiosiose valstybėse įsteigti CVPD turėtų galėti siūlyti savo paslaugas Sąjungoje, be kita ko, įsteigdami filialą. Siekiant užtikrinti tinkamą trečiųjų valstybių CVPD teikiamų CVPD paslaugų saugumo lygį, kai tokie CVPD ketina teikti šiame reglamente išvardytas tam tikras paslaugas arba steigti filialą Sąjungoje, juos turėtų pripažinti ESMA. Jei atitinkama kompetentinga institucija neprieštarauja, trečiųjų valstybių CVPD turėtų būti suteikta galimybė įdiegti sąsajas su Sąjungoje įsteigtais CVPD ir tuo atveju, jei tokio pripažinimo nėra. Atsižvelgiant į pasaulinį finansų rinkų pobūdį, tinkamiausia trečiosios valstybės CVPD pripažinimo institucija yra ESMA. ESMA turėtų galėti pripažinti trečiosios valstybės CVPD tik tuomet, jei Komisija padaro išvadą, kad jiems taikoma teisinė ir priežiūros sistema yra iš tikrųjų lygiavertė šiame reglamente nustatytai sistemai, jei jų įsisteigimo valstybėje jiems veiksmingai išduodami veiklos leidimai, jie yra prižiūrimi bei prižiūrimos jų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos, ir jei ESMA ir CVPD kompetentingos ir atitinkamos institucijos yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus. ESMA pripažinimas turėtų priklausyti nuo to, ar veiksmingai lygiaverčiai pripažįstama rizikos ribojimo sistema, taikytina Sąjungoje įsteigtiems ir veiklos leidimą pagal šį reglamentą gavusiems CVPD;

(35)

dėl CVPD ir jų teikiamų paslaugų sudėtingumo ir sisteminio pobūdžio, skaidraus valdymo taisyklėmis reikėtų užtikrinti, kad aukščiausioji vadovybė, valdymo organo nariai, akcininkai ir dalyviai, kurie gali kontroliuoti, kaip apibrėžta darant nuorodą į Direktyvą 2013/34/ES, CVPD veiklos metu būtų tinkami patikimam ir rizikos ribojimo principais pagrįstam CVPD valdymui užtikrinti;

(36)

valstybėse narėse naudojamos įvairios valdymo struktūros. Daugeliu atvejų naudojama vienos arba dviejų valdybų struktūra. Šiame reglamente vartojamomis apibrėžtimis siekiama apimti visas esamas struktūras, neteikiant pirmenybės kuriai nors konkrečiai struktūrai, o jų vienintelė funkcija – nustatyti taisykles, kuriomis siekiama konkretaus rezultato, nepriklausomai nuo nacionalinės bendrovių teisės, taikytinos įstaigoms kiekvienoje valstybėje narėje. Todėl apibrėžtys neturėtų turėti įtakos bendram kompetencijų paskirstymui pagal nacionalinę bendrovių teisę;

(37)

skaidraus valdymo taisyklėmis reikėtų užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama ir į CVPD akcininkų, vadovų bei darbuotojų ir į jų naudotojų, kuriems CVPD galiausiai dirba, interesus. Tos valdymo taisyklės turėtų būti taikomos nedarant poveikio CVPD pasirinktam nuosavybės modeliui. Turėtų būti įsteigtas kiekvienos CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos naudotojų komitetas, kad naudotojams būtų suteikta galimybė teikti patarimus CVPD valdymo organui pagrindiniais klausimais, kurie jiems daro poveikį, ir tam komitetui turėtų būti suteikta priemonių, reikalingų jo vaidmeniui atlikti. Naudotojų komitete turėtų būti atstovaujama įvairių CVPD naudotojų, įskaitant įvairių rūšių vertybinių popierių turėtojus, interesams;

(38)

CVPD turėtų turėti galimybę perduoti savo paslaugų teikimą su sąlyga, kad dėl tokių veiklos perdavimo susitarimų atsirandanti rizika būtų valdoma. Dėl CVPD patikėtų užduočių svarbos šiuo reglamentu reikėtų nustatyti, kad CVPD, savo veiklą pagal sutartį perduodami trečiosioms šalims, savo įsipareigojimų joms neperkelia. Tokia veikla turėtų būti perduodama griežtai apibrėžtomis sąlygomis, kuriomis išlaikoma CVPD atsakomybė už savo veiklą ir užtikrinama, kad nesusilpnėtų CVPD priežiūra ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos priežiūra. Laikantis tam tikrų sąlygų, turėtų būti galima tų reikalavimų netaikyti tuo atveju, kai CVPD savo veiklą perduoda viešajam subjektui;

(39)

šiuo reglamentu valstybėms narėms, kurios leidžia taikyti vieno lygio vertybinių popierių apskaitos sistemas, neturėtų būti kliudoma jų nacionaliniuose įstatymuose nustatyti, kad kitos šalys nei CVPD turi arba gali vykdyti tam tikras funkcijas, kurias kai kuriose kitų rūšių vertybinių popierių apskaitos sistemose paprastai vykdo CVPD, ir tiksliai nurodyti, kaip tos funkcijos turėtų būti vykdomos. Visų pirma kai kuriose valstybėse narėse sąskaitų tvarkytojai arba CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyviai registruoja įrašus vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko CVPD, nebūtinai patys būdami sąskaitos paslaugų teikėjai. Kadangi reikia užtikrinti teisinį tikrumą dėl CVPD lygmeniu sąskaitose padarytų įrašų, šiuo reglamentu reikėtų pripažinti konkretų vaidmenį, tenkantį tokioms kitoms šalims. Todėl konkrečiomis aplinkybėmis ir laikantis griežtų teisės aktais nustatytų taisyklių turėtų būti leidžiama atsakomybę padalyti tarp konkretaus CVPD ir atitinkamos kitos šalies, arba numatyti išimtinę tos kitos šalies atsakomybę už tam tikrus vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo aukščiausioje pakopoje aspektus su sąlyga, kad tokiai kitai šaliai taikoma atitinkamas reglamentavimas ir priežiūra. Atsakomybės padalijimo mastui neturėtų būti taikomi jokie apribojimai;

(40)

veiklos vykdymo taisyklėmis turėtų būti užtikrintas CVPD ir jo naudotojų santykių skaidrumas. Visų pirma CVPD turėtų turėti viešai skelbiamus, skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius dalyvavimo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje kriterijus, kuriais prieigą dalyviams būtų leidžiama riboti tik remiantis kylančia rizika. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta greito ir tinkamo teisių gynimo priemonių, kad jos galėtų spręsti visus su CVPD nepagrįstu atsisakymu dalyviams teikti savo paslaugas susijusius klausimus. CVPD turėtų viešai skelbti savo paslaugų kainas ir mokesčius. Siekiant suteikti atvirą ir nediskriminacinę prieigą prie CVPD paslaugų ir atsižvelgiant į didelę įtaką rinkoje, kurią CVPD vis dar turi savo atitinkamų valstybių narių teritorijoje, CVPD neturėtų būti leidžiama nukrypti nuo savo paskelbtos pagrindinėms paslaugoms taikomos kainodaros politikos ir turėtų turėti atskiras išlaidų ir pajamų, susijusių su kiekviena iš jo pagrindinių paslaugų ir jo papildomų paslaugų, sąskaitas. Tomis dalyvavimo nuostatomis papildoma ir sustiprinama Direktyvoje 2014/65/ES numatyta rinkos dalyvių teisė naudotis atsiskaitymo sistema kitoje valstybėje narėje;

(41)

siekdami sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam registravimui, atsiskaitymui ir mokėjimui, CVPD turėtų pranešimų apsikeitimo su dalyviais ir rinkos infrastruktūros subjektais, su kuriais jie sąveikauja, procedūrose numatyti atitinkamas tarptautines atviras pranešimų perdavimo procedūras ir standartus, skirtus keitimuisi pranešimais bei informaciniais duomenimis;

(42)

atsižvelgiant į vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų pagrindinį vaidmenį finansų rinkose, teikdami savo paslaugas CVPD turėtų dėti visas pastangas užtikrinti, kad už vertybinių popierių sandorius būtų atsiskaitoma laiku ir būtų garantuotas vertybinių popierių emisijos vientisumas. Šiuo reglamentu neturėtų būti kliudoma taikyti valstybių narių nacionalinius įstatymus, kuriais reglamentuojamas vertybinių popierių saugojimas ir vertybinių popierių emisijų vientisumo išlaikymo priemonės. Vis dėlto, siekiant padidinti jų dalyvių ir klientų turto apsaugą, šiuo reglamentu turėtų būti reikalaujama, kad CVPD atskirtų tvarkomas kiekvieno dalyvio vertybinių popierių sąskaitas ir gavę prašymą pasiūlytų smulkesnį dalyvių klientų sąskaitų atskyrimą, kuris tam tikrais atvejais būtų galimas tik numatant didesnę kainą, kurią turėtų padengti dalyvių klientai, prašantys smulkesnio sąskaitų atskyrimo. Turėtų būti reikalaujama, kad CVPD ir jų dalyviai teiktų bendro klientų atskyrimo paslaugą ir individualaus klientų atskyrimo paslaugą, kad klientai galėtų pasirinkti atskyrimo lygį, kuris, jų nuomone, atitinka jų poreikius. Vienintelė išimtis turėtų būti taikoma tada, kai dėl kitų viešosios politikos reikalavimų, visų pirma susijusių su veiksmingu ir skaidriu mokesčių surinkimu, reikalaujama, kad CVPD ir jo dalyviai teiktų individualaus klientų atskyrimo paslaugą valstybės narės piliečiams ir gyventojams bei joje įsisteigusiems juridiniams asmenims, kai šio reglamento įsigaliojimo dieną pagal valstybės narės nacionalinę teisę, pagal kurią yra išleidžiami vertybiniai popieriai, reikalaujama teikti individualaus klientų atskyrimo paslaugą tik tos valstybės narės piliečiams, gyventojams ir joje įsisteigusiems juridiniams asmenims. CVPD turėtų užtikrinti, kad tie reikalavimai būtų atskirai taikomi kiekvienai jų valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai. Nedarant poveikio papildomų paslaugų teikimui, CVPD neturėtų savo sąskaita naudoti jokių vertybinių popierių, kurie priklauso dalyviui, išskyrus atvejus, kai tas dalyvis duoda aiškų leidimą, ir neturėtų kitais atžvilgiais savo sąskaita naudoti vertybinių popierių, kurie jiems nepriklauso. Be to, CVPD turėtų reikalauti, kad dalyviai iš savo klientų gautų visus būtinus išankstinius sutikimus;

(43)

Direktyvoje 98/26/EB nustatyta, kad pervedimo nurodymų, kurie užregistruojami vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose pagal tų sistemų taisykles, vykdymas turėtų būti teisiškai užtikrinamas ir privalomas trečiosioms šalims. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 98/26/EB nėra konkrečiai nurodyti CVPD, kurie valdo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, siekiant aiškumo šiuo reglamentu turėtų būti reikalaujama, kad CVPD apibrėžtų konkretų laiką, kada pervedimo nurodymai yra užregistruojami jų sistemose ir tampa neatšaukiami pagal tos direktyvos taisykles. Be to, siekiant padidinti teisinį tikrumą, CVPD turėtų savo dalyviams atskleisti konkretų laiką, kada vertybinių popierių ir pinigų pervedimų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje vykdymas yra teisiškai užtikrinamas ir privalomas trečiosioms šalims atitinkamai pagal nacionalinę teisę. Be to, CVPD turėtų imtis visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad vertybinių popierių ir pinigų pervedimų vykdymas būtų teisiškai užtikrinamas ir privalomas trečiosioms šalims ne vėliau kaip faktinės atsiskaitymo (darbo) dienos pabaigoje;

(44)

siekiant išvengti atsiskaitymo rizikos dėl atsiskaitymų tarpininko nemokumo, CVPD, kai tikslinga ir įmanoma, atsiskaitymas už vertybinių popierių sandorius piniginėmis lėšomis turėtų būti atliekamas per centriniame banke atidarytas sąskaitas. Jei ši galimybė netikslinga ir neįmanoma, CVPD turėtų galėti atsiskaitymą vykdyti per sąskaitas, atidarytas kredito įstaigoje, kuri įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (14) nustatytas sąlygas ir kuriai taikoma konkreti veiklos leidimų išdavimo tvarka bei rizikos ribojimo reikalavimai, nustatyti šio reglamento IV antraštinėje dalyje;

(45)	su kredito ir likvidumo rizika susijusias atsiskaitymą papildančias bankinio tipo paslaugas turėtų teikti tik CVPD arba jas perduoti subjektams, kurie turi leidimą teikti šiame reglamente nustatytą CVPD veiklą papildančias bankinio tipo paslaugas;

(46)

siekiant užtikrinti veiksmingumą, kai ta pati įmonių grupė teikia ir CVPD, ir bankinio tipo paslaugas, dėl šio reglamento reikalavimų neturėtų būti kliudoma kredito įstaigoms priklausyti tai pačiai įmonių grupei, kuriai priklauso CVPD. Tikslinga numatyti priemones, kurias taikant CVPD galėtų būti leista teikti jų dalyviams ir kitiems subjektams papildomas paslaugas per tą patį juridinį subjektą arba per kitą juridinį subjektą, kuris gali priklausyti tai pačiai įmonių, nepriklausomai nuo to, ar jas galiausiai kontroliuoja ta pati patronuojančioji įmonė, grupei. Kai kredito įstaiga, kuri nėra centrinis bankas, veikia kaip atsiskaitymų tarpininkas, ji turėtų galėti CVPD dalyviams teikti šiame reglamente nustatytas paslaugas, kurioms išduotas veiklos leidimas, tačiau siekiant apriboti atsiskaitymo sistemoms tenkančią riziką, susijusią su kredito įstaigos įsipareigojimų nesilaikymu, ji neturėtų per tą patį juridinį subjektą teikti kitų bankinio tipo paslaugų;

(47)

atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2013/36/ES konkrečiai neaptariama dienos kredito ir likvidumo rizika, kylanti dėl atsiskaitymą papildančių bankinio tipo paslaugų teikimo, tokias paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms ir CVPD taip pat turėtų būti taikomi konkretūs griežtesni kredito ir likvidumo rizikos mažinimo reikalavimai, įskaitant rizika grindžiamą didesnį kapitalo poreikio koeficientą, kuris atspindi atitinkamą riziką. Tokie griežtesni kredito ir likvidumo rizikos mažinimo reikalavimai turėtų atitikti pasaulinius finansų rinkų infrastruktūros standartus ir 2013 m. balandžio mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto paskelbtus dienos likvidumo valdymo stebėsenos priemonių principus;

(48)

kai kuriems CVPD, veikiantiems ir kaip kredito įstaigos, taikomi nuosavų lėšų ir ataskaitų teikimo reikalavimai, susiję su kredito įstaigomis ir nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (15) bei Direktyvoje 2013/36/ES. Atsižvelgiant į tokių CVPD sisteminę svarbą, tikslinga, kad būtų taikomi griežčiausi Sąjungos teisėje nustatyti reikalavimai siekiant išvengti kumuliacinio įvairių Sąjungos taisyklių taikymo, pavyzdžiui, susijusių su ataskaitų teikimo dėl nuosavų lėšų reikalavimais. Visose srityse, kuriose nustatomas galimas reikalavimų dubliavimas, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (16), ir ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 34 straipsnį turėtų pateikti nuomonę dėl tinkamo Sąjungos aktų taikymo;

(49)

be Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų, kredito įstaigoms ir CVPD turėtų būti taikomas kapitalo poreikio koeficientas, atspindintis riziką, pavyzdžiui, kredito ir likvidumo riziką, susijusią su dienos kredito suteikimu, be kita ko, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviams arba kitiems CVPD paslaugų naudotojams;

(50)

siekiant užtikrinti visišką atitiktį konkrečioms priemonėms, skirtoms kredito ir likvidumo rizikai mažinti, kompetentingos institucijos turėtų galėti reikalauti, kad CVPD paskirtų daugiau kaip vieną kredito įstaigą kaskart, kai remdamosi turimais įrodymais jos gali įrodyti, kad vienai kredito įstaigai kylanti kredito ir likvidumo rizikos koncentracija nėra visiškai sumažinta. CVPD turėtų taip pat turėti galimybę paskirti daugiau kaip vieną kredito įstaigą;

(51)

priežiūra, ar paskirtos kredito įstaigos arba CVPD, gavę veiklos leidimą teikti atsiskaitymą papildančias bankinio tipo paslaugas, laikosi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimų bei šio reglamento konkrečių atitinkamų rizikos ribojimo reikalavimų, turėtų būti pavesta Reglamente (ES) Nr. 575/2013. Siekiant užtikrinti, kad priežiūros standartai būtų taikomi nuosekliai, pageidautina, kad CVPD bankinio tipo paslaugų, kurios pagal savo mastą ir pobūdį kelia didelę riziką Sąjungos finansiniam stabilumui, tiesioginę priežiūrą vykdytų ECB, laikydamasis Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2013 (17) dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politikos nustatytų sąlygų. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Reglamentui (ES) Nr. 1024/2013;

(52)

kredito įstaiga arba CVPD, kurie turi leidimą teikti atsiskaitymą papildančias bankinio tipo paslaugas, turėtų laikytis visų dabartinių ar būsimų Sąjungos teisės aktų, taikytinų kredito įstaigoms. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Direktyvai 2014/59/ES ir jokiems kitiems būsimiems Sąjungos teisėkūros procedūra priimamiems aktams dėl kredito įstaigų, investicinių įmonių ir kitų finansų įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos;

(53)	siekiant užtikrinti pakankamo laipsnio CVPD teikiamų paslaugų saugumą ir tęstinumą, CVPD reikėtų taikyti konkrečius vienodus ir tiesiogiai taikytinus rizikos ribojimo ir kapitalo reikalavimus, kuriais būtų mažinama jiems kylanti teisinė, operacinė ir investicinė rizika;

(54)

CVPD sąsajos susitarimų saugumui reikėtų taikyti konkrečius reikalavimus, kad būtų sudarytos sąlygos atitinkamiems jų dalyviams gauti prieigą prie kitų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų. Dėl papildomų bankinio tipo paslaugų teikimo per atskirą juridinį subjektą neturėtų būti kliudoma CVPD gauti tokias paslaugas, visų pirma jei jie yra kito CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviai. Ypač svarbu, kad dėl sąsajos susitarimų kylanti galima rizika, pavyzdžiui, kredito, likvidumo, organizacinė ar bet kuri kita atitinkama CVPD kylanti rizika, būtų visiškai sumažinta. Sąveikių sąsajų atveju svarbu, kad susietose vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose pervedimo nurodymų užregistravimo sistemoje momentai ir momentai, nuo kada tokie pervedimo nurodymai yra neatšaukiami, būtų identiški, ir būtų taikomos lygiavertės taisyklės dėl vertybinių popierių bei pinigų pervedimų baigtinumo momento. Tokie patys principai turėtų būti taikomi CVPD, kurie naudoja bendrą atsiskaitymų informacinių technologijų (IT) infrastruktūrą;

(55)

kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai prižiūrėti CVPD veiklą, CVPD turėtų būti taikomi griežti įrašų saugojimo reikalavimai. CVPD turėtų bent dešimt metų saugoti visus įrašus ir duomenis apie visas paslaugas, kurias jie gali teikti, įskaitant sandorių duomenis apie įkaito valdymo paslaugas, kurios apima vertybinių popierių atpirkimo ar skolinimo sandorių tvarkymą. Gali reikėti, kad CVPD tiksliai nurodytų bendrą formatą, pagal kurį jų klientai turi teikti sandorio duomenis, kad būtų galima įvykdyti šį įrašų saugojimo reikalavimą, laikantis visų atitinkamų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, priimtų pagal šį reglamentą;

(56)

daugelio valstybių narių nacionalinėje teisėje reikalaujama, kad emitentai tam tikrų rūšių vertybinius popierius, visų pirma akcijas, leistų nacionaliniuose CVPD. Siekiant pašalinti šią sklandaus Sąjungos poprekybinės veiklos rinkos veikimo kliūtį ir leisti emitentams pasirinkti veiksmingiausią savo vertybinių popierių valdymo būdą, emitentai turėtų turėti teisę pasirinkti bet kurį Sąjungoje įsteigtą CVPD savo vertybiniams popieriams registruoti ir atitinkamoms CVPD paslaugoms gauti. Kadangi nacionalinės bendrovių teisės suderinimas nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, tokie nacionalinės bendrovių teisės arba susiję teisės aktai, pagal kuriuos yra išleidžiami vertybiniai popieriai, turėtų būti taikomi toliau ir sudaromi susitarimai siekiant užtikrinti, kad tokie nacionalinės bendrovių teisės ar susijusių teisės aktų reikalavimai galėtų būti įvykdyti, jei CVPD pasinaudoja teise pasirinkti. Tokiais nacionalinės bendrovių teisės ir susijusiais teisės aktais, pagal kuriuos yra išleidžiami vertybiniai popieriai, reglamentuojamas vertybinių popierių emitento ir jų turėtojų arba bet kurių trečiųjų šalių santykis ir jų atitinkamos teisės bei pareigos, susijusios su vertybiniais popieriais, pavyzdžiui, balsavimo teisės, dividendai ir emitento įvykiai. Atsisakyti suteikti paslaugas emitentui turėtų būti leidžiama tik remiantis išsamiu rizikos įvertinimu arba jei tas CVPD neteikia jokių emisijos paslaugų, susijusių su pagal atitinkamos valstybės narės bendrovių teisę arba susijusią teisę išleidžiamais vertybiniais popieriais. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta greito ir tinkamo teisių gynimo priemonių, kad jos spręstų visus su nepagrįstu CVPD atsisakymu emitentams teikti savo paslaugas susijusius klausimus;

(57)

atsižvelgiant į dėl šio reglamento didėjantį vertybinių popierių tarptautinio saugojimo ir pervedimų atvejų skaičių, itin skubu ir svarbu nustatyti aiškias taisykles dėl nuosavybės aspektams, susijusiems su vertybiniais popieriais, laikomais CVPD tvarkomose sąskaitose, taikytinos teisės. Tačiau tai yra horizontalusis klausimas, kuris yra platesnis už šio reglamento taikymo sritį ir kurį galima spręsti būsimuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimamuose aktuose;

(58)

2006 m. lapkričio 7 d. Europos kliringo ir atsiskaitymų elgesio kodekse sukurta savanoriška sistema, kuria CVPD ir kitiems rinkos infrastruktūroms subjektams sudaromos tarpusavio prieigos sąlygos. Tačiau poprekybinis sektorius vis dar tebėra suskaidytas pagal nacionalines taisykles, todėl tarptautiniai sandoriai yra bereikalingai brangūs. Būtina nustatyti vienodas CVPD tarpusavio sąsajų ir CVPD bei kitų rinkos infrastruktūros subjektų tarpusavio prieigos sąlygas. Siekiant sudaryti sąlygas CVPD savo dalyviams siūlyti galimybę patekti į kitas rinkas, jie turėtų turėti teisę tapti kito CVPD dalyviu arba prašyti, kad kitas CVPD sukurtų specialias prieigos prie pastarojo funkcijas. Tokia prieiga turėtų būti suteikiama sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, o atsisakyti suteikti tokią prieigą turėtų būti galima tik tuo atveju, jei dėl to kiltų pavojus sklandžiam ir drausmingam finansų rinkų veikimui arba kiltų sisteminė rizika. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta greito ir tinkamo teisių gynimo priemonių, kad jos spręstų visus su nepagrįstu CVPD atsisakymu kitam CVPD suteikti prieigą susijusius klausimus. Kai dėl CVPD sąsajų kyla didelė rizika atsiskaitymui, šioms sąsajoms atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų išduoti leidimus ir vykdyti griežtesnę jų priežiūrą;

(59)

CVPD taip pat turėtų turėti prieigą prie PSŠ arba prekybos vietos sandorių duomenų, ir tie rinkos infrastruktūros subjektai turėtų turėti prieigą prie CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų. Atsisakyti suteikti tokią prieigą galima tik tuo atveju, jei dėl to kiltų pavojus sklandžiam ir drausmingam finansų rinkų veikimui arba kiltų sisteminė rizika, ir atsisakymas negalimas dėl priežasčių, susijusių su rinkos dalies praradimu;

(60)

Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta greito ir tinkamo teisių gynimo priemonių, kad jos spręstų visus su nepagrįstu CVPD arba rinkos infrastruktūros subjektų atsisakymu suteikti galimybę naudotis jų paslaugomis susijusius klausimus. Šiuo reglamentu papildomos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos dėl prekybos vietų, PSŠ ir CVPD susitarimų dėl prieigos, kas yra būtina siekiant sukurti konkurencingą poprekybinių paslaugų vidaus rinką. ESMA ir Komisija turėtų toliau atidžiai stebėti poprekybinės infrastruktūros vystymąsi ir Komisija, jei būtina, turėtų įsikišti, kad užkirstų kelią konkurencijos iškraipymui vidaus rinkoje;

(61)

patikima finansų sektoriaus rizikos ribojimo ir veiklos vykdymo sistema turėtų būti pagrįsta tvirtais priežiūros ir sankcijų režimais. Tuo tikslu priežiūros institucijoms turėtų būti suteikta pakankamai įgaliojimų imtis veiksmų ir jos turėtų galėti naudotis atgrasomaisiais sankcijų už neteisėtą veiklą režimais. Esamų sankcijų taikymo įgaliojimų ir jų taikymo praktikoje apžvalga, kuria siekiama skatinti sankcijų konvergenciją vykdant visų rūšių priežiūros veiklą, pateikta 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikate „Dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo“;

(62)

todėl siekiant užtikrinti, kad CVPD, atsiskaitymų tarpininkais paskirtos kredito įstaigos, jų valdymo organų nariai ir bet kurie kiti asmenys, kurie faktiškai kontroliuoja jų verslą, arba bet kurie kiti asmenys veiksmingai laikytųsi šio reglamento reikalavimų, kompetentingos institucijos turėtų galėti taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines sankcijas ir kitas priemones;

(63)

siekiant užtikrinti, kad sankcijos būtų atgrasomos ir nuosekliai taikomos visose valstybėse narėse, šiame reglamente reikėtų numatyti pagrindinių administracinių sankcijų ir kitų priemonių, kurias galėtų taikyti kompetentingos institucijos, sąrašą, įgaliojimą taikyti tas sankcijas ir priemones visiems už pažeidimą atsakingiems ir juridiniams, ir fiziniams asmenims, pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas tų sankcijų ir kitų priemonių lygis bei rūšis, sąrašą ir administracinių baudų dydį. Nustatant administracines baudas reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip bet kokia nustatyta finansinė nauda, gauta padarius pažeidimą, pažeidimo sunkumas ir trukmė, sunkinančios ar švelninančios aplinkybės, būtinybė užtikrinti baudų atgrasomąjį poveikį, o kai tikslinga, įtraukti nuolaidą už bendradarbiavimą su kompetentinga institucija. Tvirtinant ir skelbiant sankcijas reikėtų paisyti pagrindinių teisių, nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijoje (toliau – Chartija), visų pirma teisės, kad būtų gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas (7 straipsnis), teisės į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis) ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis);

(64)

siekiant nustatyti galimus pažeidimus, reikėtų nustatyti veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų skatinama kompetentingoms institucijoms pranešti apie galimus ar faktinius šio reglamento pažeidimus. Tie mechanizmai turėtų apimti tinkamas asmenų, pranešančių apie galimus ar faktinius šio reglamento pažeidimus, ir asmenų, kaltinamų padarius tokius pažeidimus, apsaugos priemones. Reikėtų nustatyti atitinkamas procedūras, kad būtų užtikrinama kaltinamojo teisė į asmens duomenų apsaugą, teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam prieš priimant galutinį sprendimą, turintį įtakos tam asmeniui, taip pat teisė veiksmingai kreiptis į teismą dėl bet kurio sprendimo arba priemonės, turinčios įtakos tam asmeniui;

(65)	šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis jokioms valstybių narių teisės nuostatoms, susijusioms su baudžiamosiomis sankcijomis;

(66)

pagal šį reglamentą valstybėse narėse tvarkant asmens duomenis taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (18). Bet koks valstybių narių kompetentingų institucijų keitimasis asmens duomenimis ar jų perdavimas turėtų būti vykdomas remiantis asmens duomenų perdavimo reikalavimais, nustatytais Direktyvoje 95/46/EB. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (19) reglamentuojamas ESMA atliekamas asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą. Bet koks ESMA keitimasis asmens duomenimis ar jų perdavimas turėtų būti vykdomas remiantis asmens duomenų perdavimo taisyklėmis, nustatytomis Reglamente (EB) Nr. 45/2001;

(67)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Chartijoje, ypač teisių, kad būtų gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisės nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką, taip pat laisvės užsiimti verslu, ir jis turi būti taikomas laikantis tų teisių ir principų;

(68)	ESMA turėtų tekti pagrindinis vaidmuo taikant šį reglamentą; ji turėtų užtikrinti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos nuosekliai taikytų Sąjungos taisykles, ir spręsti jų nesutarimus;

(69)

ESMA Komisijai turėtų teikti metines ataskaitas, kuriose įvertinamos rinkų, kurioms taikomas šis reglamentas, tendencijos ir galima rizika. Tose ataskaitose turėtų būti įvertinami bent šie aspektai: atsiskaitymų veiksmingumas, vidinis atsiskaitymų vykdymas, tarpvalstybinis paslaugų teikimas, atsisakymo leisti naudotis prieigos teise priežastys ir visos kitos esminės kliūtys konkurencijai poprekybinių finansinių paslaugų srityje, įskaitant bet kokias kliūtis, kurios atsiranda dėl netinkamo licencijavimo tvarkos taikymo, nuobaudų už neatsiskaitymą tinkamumas, visų pirma papildomo lankstumo poreikis taikant nuobaudas už neatsiskaitymą, susijusį su nelikvidžiomis finansinėmis priemonėmis, valstybių narių civilinės atsakomybės taisyklių taikymas, susijęs su CVPD priskirtinais nuostoliais, sąlygos, susijusios su papildomų bankinio tipo paslaugų teikimu, reikalavimai dėl dalyvių ir jų klientų vertybinių popierių apsaugos ir sankcijų režimas, taip pat prireikus gali būti pateikiamos prevencinių ar taisomųjų veiksmų rekomendacijos. ESMA taip pat turėtų per atitinkamą laikotarpį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 taisykles atlikti tarpusavio vertinimą, apimantį kompetentingų institucijų veiklą pagal šį reglamentą. Atsižvelgiant į CVPD sisteminę svarbą ir į tai, kad jų veikla Sąjungos lygiu yra reglamentuojama pirmą kartą, tikslinga reikalauti, kad tokie tarpusavio vertinimai iš pradžių turėtų būti atliekami kas trejus metus, bent tie vertinimai, kurie yra susiję su CVPD, kurie naudojasi laisve teikti paslaugas arba yra sąveikios sąsajos dalyviai, priežiūra;

(70)

veiksminga ir tikslinga ESMA – itin specializuotų ekspertinių žinių vertybinių popierių ir vertybinių popierių rinkų srityje turinčiai įstaigai – patikėti parengti Komisijai teiktinus techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kurie nesusiję su politikos pasirinkimu, projektus. Kai tai tiksliai nurodyta, ESMA taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ECBS nariais ir EBI;

(71)

pagal SESV 290 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus dėl išsamių atsiskaitymo drausmės priemonių elementų; ataskaitų dėl vidinio atsiskaitymų vykdymo teikimo; informacijos ir kitų elementų, kuriuos CVPD turi pateikti veiklos leidimo paraiškoje; sąlygų, kuriomis CVPD kompetentingos institucijos gali patvirtinti jų dalyvavimą valdant tam tikrų juridinių asmenų kapitalą; informacijos, kurią įvairios institucijos turi teikti vienos kitoms vykdydamos CVPD priežiūrą; informacijos, kurią paraišką teikiantis CVPD turi pateikti ESMA pripažinimo paraiškoje; CVPD valdymo tvarkos elementų; įrašų, kuriuos CVPD turi saugoti, išsamių aspektų; rizikos, į kurią turi atsižvelgti CVPD, atlikdami išsamų rizikos vertinimą, ir kompetentingos institucijos, vertindamos atsisakymo suteikti prieigą priežastis; dalyvių ir emitentų prieigos prie CVPD, CVPD tarpusavio prieigos arba CVPD ir kitų rinkos infrastruktūros subjektų tarpusavio prieigos procedūros elementų; priemonių, kurių CVPD turi imtis emisijos vientisumui užtikrinti, išsamių aspektų; operacinės ir investicinės rizikos bei rizikos, kylančios dėl CVPD sąsajų, mažinimo; CVPD kapitalo reikalavimų išsamių aspektų; paraiškos teikti papildomas bankinio tipo paslaugas išsamių aspektų; kapitalo perviršio bei kredito ir likvidumo rizikos ribojimo reikalavimų CVPD ir paskirtoms kredito įstaigoms, kuriems išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas;

(72)

pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose būtų nustatytos standartinės formos ir šablonai, susiję su ataskaitų dėl vidinio atsiskaitymų vykdymo teikimu, CVPD veiklos leidimo paraiška, įvairių kompetentingų institucijų teikiama informacija CVPD priežiūros tikslais, atitinkamais buveinės ir priimančiosios valstybių narių institucijų bendradarbiavimo susitarimais, įrašų, kuriuos CVPD turi saugoti, formatais, procedūromis, taikomomis tais atvejais, kai dalyvis arba emitentas negauna prieigos prie CVPD, CVPD negauna tarpusavio prieigos arba CVPD ir kitų rinkos infrastruktūros subjektų tarpusavio prieigos, taip pat konsultacijomis su įvairiomis institucijomis prieš atsiskaitymų tarpininkui išduodant veiklos leidimą;

(73)

siekiant šiame reglamente išdėstytų tikslų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl konkrečių išsamių aspektų, susijusių su kai kuriomis apibrėžtimis, dalyviams, dėl kurių kaltės neįvyksta atsiskaitymas, taikomų piniginių baudų dydžio apskaičiavimo parametrų ir kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti laikoma, kad priimančiojoje valstybėje narėje vykdomos CVPD operacijos yra itin reikšmingos tai valstybei narei. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Komisija, ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pačiu metu laiku ir atitinkamai būtų perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(74)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl trečiųjų valstybių taisyklių įvertinimo trečiosios valstybės CVPD pripažinimo tikslais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (20);

(75)

vertinant atitinkamas trečiųjų valstybių taisykles, reikėtų laikytis proporcingo, rezultatais grindžiamo požiūrio, daugiausia dėmesio skiriant taikytinos Sąjungos taisyklės ir, kai tinkama, tarptautinių standartų laikymuisi. Taip pat gali būti suteiktas sąlyginis arba tarpinis pripažinimas, kai nėra sričių, kuriose būtų esminių skirtumų, kurie darytų numatomą kenksmingą poveikį Sąjungos rinkoms;

(76)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti vienodus reikalavimus dėl atsiskaitymo ir dėl CVPD, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(77)	būtina iš dalies pakeisti Direktyvą 98/26/EB siekiant ją suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (21), kad apie paskirtas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas būtų pranešama nebe Komisijai, bet ESMA;

(78)

kadangi šiuo reglamentu Sąjungos lygiu suderinamos neatsiskaitymų prevencijos ir su neatsiskaitymu susijusių klausimų sprendimo priemonės ir kadangi šiame reglamente nustatyta platesnė tokių priemonių taikymo sritis nei nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2012 (22), būtina panaikinti to reglamento 15 straipsnį;

(79)

kai CVPD teikia paslaugas, kurios yra aiškiai išvardytos šiame reglamente, jiems turėtų būti netaikoma Direktyva 2014/65/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 600/2014. Tačiau siekiant užtikrinti, kad visiems subjektams, teikiantiems investicines paslaugas ir vykdantiems investicinę veiklą, būtų taikoma Direktyva 2014/65/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 600/2014, ir siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų tarp tokių paslaugų įvairių rūšių teikėjų, būtina reikalauti, kad CVPD, kurie teikdami papildomas paslaugas teikia investicines paslaugas ir vykdo investicinę veiklą, būtų taikomi Direktyvos 2014/65/ES ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014reikalavimai;

(80)

reikėtų atidėti šiame reglamente nustatytų veiklos leidimų išdavimo ir pripažinimo reikalavimų taikymą, kad Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse įsteigti CVPD turėtų pakankamai laiko pateikti paraišką dėl šiame reglamente numatytos veiklos leidimo ir pripažinimo. Kol pagal šį reglamentą bus priimtas sprendimas dėl veiklos leidimų išdavimo CVPD ar jų veiklos pripažinimo, įskaitant CVPD sąsajas, toliau turėtų būti taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės dėl veiklos leidimų išdavimo CVPD ir jų pripažinimo;

(81)

be to, būtina atidėti atsiskaitymų drausmės reikalavimų taikymą ir vidinio atsiskaitymų vykdymo subjektų informacijos pateikimo prievolės reikalavimų taikymą bei tam tikrų perleidžiamųjų vertybinių popierių registravimo darant įrašus apskaitos sistemoje reikalavimų taikymą ir įsipareigojimų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose atsiskaityti ne vėliau kaip antrą darbo dieną po sandorio sudarymo taikymą, kad rinkos dalyviai, turintys vertybinių popierių popierine forma arba taikantys ilgesnius atsiskaitymo laikotarpius, turėtų pakankamai laiko pradėti laikytis tų reikalavimų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomi vienodi atsiskaitymo už finansines priemones Sąjungoje reikalavimai ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) organizavimo ir veiklos taisyklės saugiam, veiksmingam ir sklandžiam atsiskaitymui skatinti.

2.   Šis reglamentas taikomas atsiskaitymui už visas finansines priemones ir CVPD veiklai, nebent šiame reglamente nurodyta kitaip.

3.   Šis reglamentas neturi poveikio Sąjungos teisės nuostatoms dėl konkrečių finansinių priemonių, visų pirma Direktyvai 2003/87/EB.

4.   10–20, 22–24 ir 27 straipsniai, 28 straipsnio 6 dalis, 30 straipsnio 4 dalis, 46 ir 47 straipsniai, IV antraštinės dalies nuostatos ir reikalavimai teikti ataskaitas kompetentingoms institucijoms ar atitinkamoms institucijoms arba vykdyti jų nurodymus pagal šį reglamentą netaikomi ECBS nariams, kitoms valstybių narių nacionalinėms įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas, arba kitoms viešosioms įstaigoms, atsakingoms už valstybės skolos valdymą arba dalyvaujančioms ją valdant Sąjungoje, ryšium su CVPD, kurį pirmiau nurodytos įstaigos tiesiogiai valdo to paties valdymo organo atsakomybe, kuris gali naudotis tų įstaigų lėšomis ir kuris nėra atskiras subjektas.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   centrinis vertybinių popierių depozitoriumas arba CVPD– juridinis asmuo, valdantis priedo A skirsnio 3 punkte nurodytą vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą ir teikiantis bent vieną kitą priedo A skirsnyje nurodytą pagrindinę paslaugą;

2.   trečiosios valstybės CVPD– trečiojoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, teikiantis į priedo A skirsnio 3 punkte nurodytą pagrindinę paslaugą panašią paslaugą ir teikiantis bent vieną kitą priedo A skirsnyje nurodytą pagrindinę paslaugą;

3.   imobilizavimas– fizinių vertybinių popierių vietos sukoncentravimo konkrečiame CVPD veiksmas, kad vėlesnį pervedimą būtų galima vykdyti darant įrašus apskaitos sistemoje;

4.   nemateriali forma– faktas, kad finansinė priemonė egzistuoja tik kaip įrašas apskaitos sistemoje;

5.   gaunantysis CVPD– CVPD, kuris gauna kito CVPD prašymą suteikti prieigą prie jo paslaugų per CVPD sąsają;

6.   prašantysis CVPD– CVPD, kuris prašo suteikti prieigą prie kito CVPD paslaugų per CVPD sąsają;

7.   atsiskaitymas– vertybinių popierių sandorio užbaigimas siekiant įvykdyti to sandorio šalių įsipareigojimus pervedant lėšas arba vertybinius popierius, arba tiek vieną, tiek kitą;

8.   finansinės priemonės arba vertybiniai popieriai– finansinės priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

9.   pervedimo nurodymas– pervedimo nurodymas, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio i punkto antroje įtraukoje;

10.   vertybinių popierių atsiskaitymo sistema– sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio a punkto pirmoje, antroje ir trečioje įtraukose, kurios nevaldo pagrindinė sandorio šalis ir kurios veiklą sudaro pervedimo nurodymų vykdymas;

11.   vidinio atsiskaitymų vykdymo subjektas– bet kuri įstaiga, įskaitant tą, kuriai suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2014/65/ES, ir kuri klientų vardu arba savo sąskaita vykdo pervedimo nurodymus nesinaudodama vertybinių popierių atsiskaitymo sistema;

12.   numatyta atsiskaitymo diena– į vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą įvesta atsiskaitymo diena, kurią vertybinių popierių sandorio šalių sutarimu turi įvykti atsiskaitymas;

13.   atsiskaitymo laikotarpis– laikotarpis nuo sandorio dienos iki numatytos atsiskaitymo dienos;

14.   darbo diena– darbo diena, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio n punkte;

15.   neatsiskaitymas– situacija, kai atsiskaitymas už vertybinių popierių sandorį numatytą atsiskaitymo dieną neįvyksta arba įvyksta tik dalinis atsiskaitymas dėl vertybinių popierių arba piniginių lėšų trūkumo, kad ir kokia būtų to priežastis;

16.   pagrindinė sandorio šalis arba PSŠ– PSŠ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

17.   kompetentinga institucija– institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal 11 straipsnį, nebent šiame reglamente nurodyta kitaip;

18.   atitinkama institucija– bet kuri 12 straipsnyje nurodyta institucija;

19.   dalyvis– bet kuris vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvis, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio f punkte;

20.   dalyvavimas valdant kapitalą– dalyvavimas valdant kapitalą, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 2 punkto pirmame sakinyje, arba tiesioginė ar netiesioginė nuosavybės teisė į 20 % arba didesnę įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

21.   kontrolė– dviejų įmonių santykiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnyje;

22.   patronuojamoji įmonė– patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 10 punkte ir 22 straipsnyje;

23.   buveinės valstybė narė– valstybė narė, kurioje yra įsteigtas CVPD;

24.   priimančioji valstybė narė– valstybė narė, kita nei buveinės valstybė narė, kurioje CVPD turi filialą arba kurioje jis teikia CVPD paslaugas;

25.   filialas– su buveinės vieta nesutampanti ir juridinio asmens statuso neturinti veiklos vieta, teikianti CVPD paslaugas, kurioms teikti CVPD turi veiklos leidimą;

26.   dalyvio įsipareigojimų neįvykdymas– situacija, kai dalyviui pradedama nemokumo byla, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio j punkte;

27.   vienalaikis vertybinių popierių ir lėšų pateikimas– vertybinių popierių atsiskaitymo mechanizmas, kuris vertybinių popierių ir lėšų pervedimus susieja taip, kad vertybiniai popieriai pateikiami tik tuomet, jei pervedamos atitinkamos lėšos, ir atvirkščiai;

28.   vertybinių popierių sąskaita– sąskaita, į kurią gali būti įskaitomi arba nuo kurios gali būti nurašomi vertybiniai popieriai;

29.   CVPD sąsaja– CVPD tarpusavio susitarimas, pagal kurį vienas CVPD tampa kito CVPD vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviu, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas pervesti pastarojo CVPD dalyvių vertybinius popierius pirmojo CVPD dalyviams, arba susitarimas, kai CVPD netiesiogiai per tarpininką naudojasi kito CVPD paslaugomis. CVPD sąsajos apima standartines sąsajas, pritaikytas sąsajas, netiesiogines sąsajas ir sąveikias sąsajas;

30.   standartinė sąsaja– CVPD sąsaja, kai vienas CVPD tampa kito CVPD vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviu tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios yra taikomos bet kuriam kitam to CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviui;

31.   pritaikyta sąsaja– CVPD sąsaja, kai CVPD tampa kito CVPD vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviu ir jam be paslaugų, kurias pastarasis CVPD paprastai teikia vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviams, teikiamos papildomos specialios paslaugos;

32.   netiesioginė sąsaja– CVPD ir trečiosios šalies, kuri nėra CVPD, bet yra kito CVPD vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvė, susitarimas. CVPD įdiegia tokią sąsają siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas kito CVPD dalyvių vertybinių popierių pervedimui savo dalyviams;

33.   sąveiki sąsaja– CVPD sąsaja, kai CVPD susitaria nustatyti abipusius techninius sprendimus atsiskaitymui savo valdomose vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose;

34.   tarptautinės atviros pranešimų perdavimo procedūros ir standartai– tarptautiniu mastu pripažinti pranešimų perdavimo procedūrų standartai, pavyzdžiui, standartizuoti pranešimų formatai ir duomenų pateikimas, kuriais sąžiningai, atvirai ir be diskriminacijos gali naudotis kiekviena suinteresuotoji šalis;

35.   perleidžiamieji vertybiniai popieriai– perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte;

36.   akcijos– vertybiniai popieriai, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto a papunktyje;

37.   pinigų rinkos priemonės– pinigų rinkos priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte;

38.   kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai– kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 3 punkte;

39.   apyvartinis taršos leidimas– apyvartinis taršos leidimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 11 punkte, išskyrus apyvartinių taršos leidimų išvestines finansines priemones;

40.   reguliuojama rinka– reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

41.   daugiašalė prekybos sistema arba DPS– daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte;

42.   prekybos vieta– prekybos vieta, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte;

43.   atsiskaitymų tarpininkas– atsiskaitymų tarpininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio d punkte;

44.   MVĮ augimo rinka– MVĮ augimo rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 12 punkte;

45.   valdymo organas– pagal nacionalinę teisę paskirtas CVPD organas arba organai, kuriems suteikti įgaliojimai nustatyti CVPD strategiją, tikslus bei bendrą veiklos kryptį ir kurie prižiūri bei stebi vadovybės sprendimų priėmimą, o jį sudaro asmenys, kurie faktiškai vadovauja CVPD veiklai.

Kai pagal nacionalinę teisę valdymo organą sudaro įvairūs konkrečias funkcijas vykdantys organai, šio reglamento reikalavimai taikomi tik tiems valdymo organo nariams, kuriems pagal taikytiną nacionalinę teisę pavedama atitinkama atsakomybė;

46.   aukščiausioji vadovybė– fiziniai asmenys, kurie CVPD vykdo vykdomąsias funkcijas ir kurie už kasdienį to CVPD valdymą yra atsakingi ir atskaitingi valdymo organui.

2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 67 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriuose tiksliai nurodomos priedo B skirsnio 1–4 punktuose nurodytos papildomos ne bankinio tipo paslaugos ir priedo C skirsnyje nurodytos papildomos bankinio tipo paslaugos.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

ATSISKAITYMAS UŽ VERTYBINIUS POPIERIUS

I   SKYRIUS

Įrašų darymas apskaitos sistemoje

3 straipsnis

Įrašų darymas apskaitos sistemoje

1.   Nedarant poveikio 2 daliai, bet kuris Sąjungoje įsteigtas emitentas, kuris leidžia arba išleido perleidžiamuosius vertybinius popierius, kuriais leidžiama prekiauti arba prekiaujama prekybos vietose, imasi priemonių, kad tokie vertybiniai popieriai būtų pateikiami darant įrašus apskaitos sistemoje juos imobilizuojant arba po tiesioginio jų išleidimo nematerialia forma.

2.   Kai perleidžiamųjų vertybinių popierių sandoris vykdomas prekybos vietoje, tie vertybiniai popieriai numatytą atsiskaitymo dieną arba iki jos užregistruojami CVPD darant įrašus apskaitos sistemoje, nebent jie jau buvo užregistruoti tokioje sistemoje.

Kai perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra perleidžiami pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies a punkte, tie vertybiniai popieriai numatytą atsiskaitymo dieną arba iki jos užregistruojami CVPD darant įrašus apskaitos sistemoje, nebent jie jau buvo užregistruoti tokioje sistemoje.

4 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1.   Valstybės narės, kurioje įsteigtas vertybinius popierius leidžiantis emitentas, institucijos užtikrina, kad būtų taikoma 3 straipsnio 1 dalis.

2.   Institucijos, atsakingos už prekybos vietų priežiūrą, įskaitant pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB (23) 21 straipsnio 1 dalį paskirtas kompetentingas institucijas, užtikrina, kad tais atvejais, kai šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais vertybiniais popieriais prekiaujama prekybos vietose, būtų taikoma šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa.

3.   Valstybių narių institucijos, atsakingos už Direktyvos 2002/47/EB taikymą, užtikrina, kad būtų taikoma šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, kai šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti vertybiniai popieriai pervedami pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies a punkte.

II   SKYRIUS

Atsiskaitymo laikotarpiai

5 straipsnis

Numatyta atsiskaitymo diena

1.   Bet kuris vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvis, savo sąskaita arba trečiosios šalies vardu toje sistemoje vykdantis atsiskaitymus už perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių, kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir apyvartinių taršos leidimų sandorius, už tokius sandorius atsiskaito numatytą atsiskaitymo dieną.

2.   Kiek tai susiję su 1 dalyje nurodytais perleidžiamųjų vertybinių popierių sandoriais, kurie vykdomi prekybos vietose, numatyta atsiskaitymo diena negali būti vėlesnė kaip antra darbo diena po sandorio sudarymo. Tas reikalavimas netaikomas sandoriams, dėl kurių susitarta privačiai, tačiau kurie yra vykdomi prekybos vietose, sandoriams, kurie vykdomi dvišaliu pagrindu, tačiau apie kuriuos pranešama prekybos vietai, arba pirmajam sandoriui, kai atitinkamiems perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams taikomas pirminis registravimas nematerialia forma pagal 3 straipsnio 2 dalį.

3.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų taikoma 1 dalis.

Institucijos, atsakingos už prekybos vietų priežiūrą, užtikrina, kad būtų taikoma 2 dalis.

III   SKYRIUS

Atsiskaitymo drausmė

6 straipsnis

Neatsiskaitymo atvejų prevencijos priemonės

1.   Prekybos vietos nustato procedūras, kuriomis sudaromos sąlygos patvirtinti atitinkamus 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių sandorių aspektus tą dieną, kai įvykdomas sandoris.

2.   Nepaisant 1 dalyje nustatyto reikalavimo, investicinės įmonės, kurios yra gavusios veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES 5 straipsnį, atitinkamais atvejais imasi priemonių mažinti neįvykdytų atsiskaitymų skaičių.

Tokias priemones sudaro bent investicinės įmonės ir jos profesionaliųjų klientų susitarimai, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES II priede, kuriais užtikrinamas skubus informavimas apie vertybinių popierių paskyrimą sandoriui, to paskyrimo patvirtinimas ir sąlygų pripažinimo arba atmetimo patvirtinimas likus pakankamai laiko iki numatytos atsiskaitymo dienos.

ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl standartinių procedūrų ir pranešimų protokolų, kurie turi būti naudojami siekiant laikytis šios dalies antros pastraipos.

3.   Kiekvienai savo valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato procedūras, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos atsiskaityti už sandorius 5 straipsnio 1 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėms numatytą atsiskaitymo dieną, sukeliant kuo mažesnę sandorio šalies riziką bei likvidumo riziką dalyviams ir užtikrinant, kad neatsiskaitymo atvejų būtų nedaug. CVPD, taikydamas tinkamus mechanizmus, skatina atsiskaityti kuo anksčiau numatytą atsiskaitymo dieną.

4.   Kiekvienai savo valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD taiko priemones, kuriomis jo dalyviai skatinami ir motyvuojami laiku atsiskaityti už sandorius. CVPD reikalauja, kad dalyviai už savo sandorius atsiskaitytų numatytą atsiskaitymo dieną.

5.   Glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodomos priemonės, kurių turi imtis investicinės įmonės pagal 2 dalies pirmą pastraipą, 3 dalyje nurodytų procedūrų, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos atsiskaitymui, aspektai ir 4 dalyje nurodytų priemonių, kuriomis skatinama ir motyvuojama laiku atsiskaityti už sandorius, aspektai.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7 straipsnis

Neatsiskaitymo problemos sprendimo priemonės

1.   Kiekvienai savo valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato sistemą, skirtą neatsiskaitymo už sandorius 5 straipsnio 1 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis atvejams stebėti. Taikant tą sistemą kompetentingai institucijai ir atitinkamoms institucijoms teikiamos reguliarios ataskaitos, kuriose nurodomas neatsiskaitymo atvejų skaičius bei išsamūs jų duomenys ir visa kita svarbi informacija, įskaitant CVPD ir jų dalyvių numatytos atsiskaitymo veiksmingumo didinimo priemonės. Tas ataskaitas CVPD kasmet skelbia viešai apibendrinta ir nuasmeninta forma. Kompetentingos institucijos visa tinkama informacija apie neatsiskaitymo atvejus dalijasi su ESMA.

2.   Kiekvienai savo valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato procedūras, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos atsiskaityti už sandorius 5 straipsnio 1 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis, už kuriuos neatsiskaityta numatytą atsiskaitymo dieną. Tose procedūrose numatomas nuobaudų mechanizmas, kuris bus veiksminga atgrasymo priemonė dalyviams, dėl kurių kaltės neįvyksta atsiskaitymas.

Prieš nustatydamas pirmoje pastraipoje nurodytas procedūras, CVPD konsultuojasi su atitinkamomis prekybos vietomis ir PSŠ, kurioms jis teikia atsiskaitymo paslaugas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas nuobaudų mechanizmas apima pinigines baudas, skiriamas dalyviams, dėl kurių kaltės neįvyksta atsiskaitymas (toliau – neatsiskaitantys dalyviai). Piniginės baudos skaičiuojamos kasdien už kiekvieną darbo dieną, kurią neatsiskaitoma už sandorį praėjus numatytai atsiskaitymo dienai iki 3 dalyje nurodyto supirkimo proceso pabaigos (bet ne ilgiau kaip faktinė atsiskaitymo diena). Piniginės baudos neturi būti laikomos CVPD pajamų šaltiniu.

3.   Nedarant poveikio 2 dalyje nurodytam nuobaudų mechanizmui ir teisei dvišaliu susitarimu nutraukti sandorį, kai neatsiskaitantis dalyvis gaunančiajam dalyviui per 4 darbo dienas po numatytos atsiskaitymo dienos („pratęsimo laikotarpis“) nepateikia 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių, inicijuojamas supirkimo procesas, kai tos priemonės gaunamos atsiskaitymui ir pateikiamos gaunančiajam dalyviui per atitinkamą laikotarpį.

Kai sandoris yra susijęs su finansine priemone, kuria prekiaujama MVĮ augimo rinkoje, nustatomas 15 dienų pratęsimo laikotarpis, išskyrus atvejus, kai MVĮ augimo rinka nusprendžia taikyti trumpesnį laikotarpį.

4.   3 dalyje nurodytam reikalavimui taikomos šios išimtys:

a)	atsižvelgiant į turto rūšį ir finansinių priemonių likvidumą, keturių darbo dienų pratęsimo laikotarpis gali būtų pailgintas iki ne daugiau kaip septynių darbo dienų, kai trumpesnis pratęsimo laikotarpis darytų poveikį sklandžiam ir tvarkingam atitinkamų finansų rinkų veikimui;

b)	operacijų, sudarytų iš kelių sandorių, įskaitant vertybinių popierių atpirkimo ar skolinimo sandorius, atveju 3 dalyje nurodytas supirkimo procesas netaikomas, kai tų operacijų vykdymo laikotarpis yra pakankamai trumpas ir supirkimo procesas yra neveiksmingas.

5.   Nedarant poveikio 7 daliai, 4 dalyje nurodytos išimtys netaikomos sandoriams akcijomis, kai tų sandorių tarpuskaitą vykdo PSŠ.

6.   Nedarant poveikio 2 dalyje nurodytam nuobaudų mechanizmui, kai sandorio metu sutarta akcijų kaina yra didesnė už kainą, kuri buvo sumokėta už supirkimo įvykdymą, neatsiskaitantis dalyvis atitinkamą skirtumą sumoka gaunančiajam dalyviui ne vėliau kaip antrą darbo dieną po finansinių priemonių pateikimo, įvykdžius supirkimą, dienos.

7.   Jei supirkimas neįvyksta arba jo neįmanoma įvykdyti, gaunantysis dalyvis gali pasirinkti, ar gauti piniginę kompensaciją, ar atidėti supirkimo įvykdymą atitinkamai vėlesnei dienai (toliau – „atidėjimo laikotarpis“). Jei atidėjimo laikotarpio pabaigoje gaunančiajam dalyviui finansinės priemonės nepateikiamos, sumokama piniginė kompensacija.

Gaunančiajam dalyviui piniginė kompensacija sumokama ne vėliau kaip antrą darbo dieną pasibaigus 3 dalyje nurodytam supirkimo procesui arba atidėjimo laikotarpiui, jei buvo pasirinktas atidėjimo laikotarpis.

8.   Neatsiskaitantis dalyvis supirkimą vykdančiam subjektui kompensuoja visas pagal 3, 4 ir 5 dalis sumokėtas sumas, įskaitant visus dėl supirkimo atsiradusius vykdymo mokesčius. Tokie mokesčiai aiškiai atskleidžiami dalyviams.

9.   CVPD, PSŠ ir prekybos vietos nustato procedūras, įgalinančias juos, pasikonsultavus su savo atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, sustabdyti bet kurio dalyvio, nuolat ir sistemingai nepateikiančio 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių numatytą atsiskaitymo dieną, dalyvavimą ir atskleisti jo tapatybę visuomenei tik po to, kai tam dalyviui suteikiama galimybė pateikti savo pastabas, ir jei apie tai tinkamai informuojamos CVPD, PSŠ, prekybos vietų ir to dalyvio kompetentingos institucijos. CVPD, PSŠ ir prekybos vietos ne tik konsultuojasi su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis prieš sustabdydamos dalyvavimą, bet ir nedelsdamos praneša joms apie dalyvio dalyvavimo sustabdymą. Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja atitinkamas institucijas apie dalyvio dalyvavimo sustabdymą.

Viešai atskleidžiant informaciją apie dalyvavimo sustabdymo atvejus nepateikiami asmens duomenys, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punkte.

10.   2–9 dalys taikomos visiems sandoriams 5 straipsnio 1 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis leidžiama prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje, arba kurių tarpuskaitą vykdo PSŠ, pagal šiuos principus:

a)	sandorių, kurių tarpuskaitą vykdo PSŠ, atveju PSŠ yra subjektas, kuris vykdo supirkimą pagal 3–8 dalis;

b)	sandorių, kurių tarpuskaitos PSŠ nevykdo, tačiau kurie sudaromi prekybos vietoje, atveju prekybos vieta į savo vidaus taisykles įtraukia įpareigojimą savo nariams ir savo dalyviams taikyti 3–8 dalyse nurodytas priemones;

c)	visų kitų sandorių, nei nurodyti šios pastraipos a ir b punktuose, atveju CVPD į savo vidaus taisykles įtraukia įpareigojimą savo dalyviams taikyti 3–8 dalyse nurodytas priemones.

CVPD pagrindinėms sandorio šalims ir prekybos vietoms teikia būtiną informaciją apie atsiskaitymą, kad jos galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šią dalį.

Nedarant poveikio pirmos pastraipos a, b ir c punktams, CVPD gali stebėti tuose punktuose nurodytų supirkimų vykdymą, kad būtų laikomasi sudėtinių atsiskaitymo nurodymų už tas pačias finansines priemones ir su ta pačia įvykdymo laikotarpio pabaigos diena, siekiant kuo labiau sumažinti supirkimų, kurie turi būti įvykdyti, skaičių ir poveikį atitinkamų finansinių priemonių kainoms.

11.   2–9 dalys netaikomos neatsiskaitantiems dalyviams, kurie yra pagrindinės sandorio šalys.

12.   2–9 dalys netaikomos, jei neatsiskaitančio dalyvio atžvilgiu pradėtos nemokumo procedūros.

13.   Šis straipsnis netaikomas, kai pagrindinė prekybos akcijomis vieta yra trečiojoje valstybėje. Pagrindinės prekybos akcijomis vietos buvimo vieta turi būti nustatoma pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 16 straipsnį.

14.   Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose tiksliai nurodomi turto rūšimi, finansinės priemonės likvidumu ir sandorio rūšimi grindžiami 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytų atgrasančių ir proporcingų piniginių baudų lygio apskaičiavimo parametrai, kuriais būtų užtikrinta aukšto lygio atsiskaitymo drausmė ir sklandus bei drausmingas atitinkamų finansų rinkų veikimas.

15.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodomi:

a)	1 dalyje nurodytos neatsiskaitymo atvejų stebėsenos sistemos ir ataskaitų apie neatsiskaitymo atvejus aspektai;

b)	piniginių baudų ir bet kurių kitų galimų pajamų iš tokių nuobaudų rinkimo ir perskirstymo tvarka pagal 2 dalį;

c)	3–8 dalyse nurodyto tinkamo supirkimo proceso veikimo aspektai, įskaitant atitinkamus finansinių priemonių pateikimo laikotarpius laikantis 3 dalyje nurodyto supirkimo proceso. Tie laikotarpiai tikslinami atsižvelgiant į turto rūšį ir finansinių priemonių likvidumą;

d)	aplinkybes, kuriomis, atsižvelgiant į turto rūšį ir finansinių priemonių likvidumą, pratęsimo laikotarpis galėtų būti pratęstas laikantis 4 dalies a punkte nurodytų sąlygų ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatytus likvidumo vertinimo kriterijus;

e)	operacijų rūšį ir konkrečius jų atlikimo laikotarpius, nurodytus 4 dalies b punkte, dėl kurių supirkimas yra neveiksmingas;

f)	7 dalyje nurodytos piniginės kompensacijos apskaičiavimo metodiką;

g)	sąlygas, kada laikoma, kad dalyvis nuolat ir sistemingai nepateikia finansinių priemonių, kaip nurodyta 9 dalyje; ir

h)	būtiną 10 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją apie atsiskaitymą.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

8 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1.   CVPD, kuris valdo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą, kompetentinga institucija, už atitinkamos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos priežiūrą atsakinga atitinkama institucija ir už prekybos vietų, investicinių įmonių bei PSŠ priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad jų prižiūrimos įstaigos taikytų 6 ir 7 straipsnius, ir stebėti taikomas nuobaudas. Prireikus atitinkamos kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja. Valstybės narės informuoja ESMA apie paskirtas kompetentingas institucijas, kurios sudaro priežiūros struktūrą nacionaliniu lygiu.

2.   Siekdama Sąjungoje užtikrinti nuoseklią, veiksmingą ir rezultatyvią priežiūros praktiką, susijusią su šio reglamento 6 ir 7 straipsniais, ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, gali skelbti gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį.

3.   Šioje antraštinėje dalyje nustatytų taisyklių pažeidimas nedaro poveikio privačios sutarties dėl finansinių priemonių galiojimui arba šalių galimybei užtikrinti privačios sutarties dėl finansinių priemonių nuostatų vykdymą.

IV   SKYRIUS

Vidinis atsiskaitymų vykdymas

9 straipsnis

Vidinio atsiskaitymų vykdymo subjektai

1.   Vidinio atsiskaitymų vykdymo subjektai kartą per ketvirtį pateikia savo įsisteigimo vietos kompetentingoms institucijoms informaciją apie visų sandorių vertybiniais popieriais, už kuriuos jie atsiskaito ne vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, bendrą apimtį ir vertę.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos pagal pirmą pastraipą gautą informaciją perduoda ESMA ir informuoja ESMA apie galimą riziką, susijusią su ta atsiskaitymo veikla.

2.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliau nurodomas tokių ataskaitų turinys.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

3.   ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomos 1 dalyje nurodytų ataskaitų teikimo ir informacijos perdavimo standartinės formos, šablonai ir procedūros.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

CENTRINIAI VERTYBINIŲ POPIERIŲ DEPOZITORIUMAI

I   SKYRIUS

CVPD veiklos leidimų išdavimas ir priežiūra

1   skirsnis

Institucijos, atsakingos už CVPD veiklos leidimų išdavimą ir priežiūrą

10 straipsnis

Kompetentinga institucija

Nedarant poveikio 12 straipsnio 1 dalies nurodytai ECBS narių atliekamai priežiūrai, CVPD veiklos leidimą išduoda ir priežiūrą vykdo jo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija.

11 straipsnis

Kompetentingos institucijos skyrimas

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytų pareigų – jos teritorijoje įsteigtų CVPD veiklos leidimų išdavimą ir priežiūrą – vykdymą, ir apie tai informuoja ESMA.

Kai valstybė narė paskiria daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, ji nustato jų atitinkamus vaidmenis ir paskiria vienintelę instituciją, atsakingą už bendradarbiavimą su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, atitinkamomis institucijomis, ESMA ir EBI, kai konkrečiai nurodyta šiame reglamente.

2.   ESMA savo interneto svetainėje skelbia pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą.

3.   Kompetentingoms institucijoms suteikiami priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti.

12 straipsnis

Atitinkamos institucijos

1.   Kai konkrečiai nurodyta šiame reglamente, išduodant CVPD veiklos leidimus ir vykdant jų priežiūrą dalyvauja šios institucijos:

a)	institucija, atsakinga už CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos priežiūrą valstybėje narėje, kurios teisė taikoma tai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai;

b)	centriniai bankai, Sąjungoje leidžiantys tinkamiausias valiutas, kuriomis vykdomas atsiskaitymas;

c)	atitinkamais atvejais – Sąjungos centrinis bankas, kurio apskaitos žurnaluose vykdoma CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymų piniginėmis lėšomis dalis.

2.   ESMA savo interneto svetainėje skelbia 1 dalyje nurodytų atitinkamų institucijų sąrašą.

3.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodomos sąlygos, kuriomis 1 dalies b punkte nurodytos Sąjungos valiutos būtų laikomos tinkamiausiomis, ir veiksminga praktinė konsultavimosi su tos dalies b ir c punktuose nurodytomis atitinkamomis institucijomis tvarka.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

13 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Kompetentingos institucijos, atitinkamos institucijos ir ESMA, gavusios prašymą ir nepagrįstai nedelsdamos, pateikia vienos kitoms informaciją, būtiną jų pareigoms vykdyti pagal šį reglamentą.

2.   Kompetentingos institucijos, atitinkamos institucijos, ESMA ir kitos įstaigos arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie atlikdami savo pareigas pagal šį reglamentą gauna konfidencialią informaciją, ją naudoja tik atlikdami savo pareigas.

14 straipsnis

Institucijų bendradarbiavimas

1.   Kompetentingos institucijos, atitinkamos institucijos ir ESMA glaudžiai bendradarbiauja, be kita ko, keisdamosi visa šio reglamento taikymui svarbia informacija. Kai tikslinga ir tinkama, tokiame bendradarbiavime dalyvauja kitos viešosios institucijos ir įstaigos, visų pirma įsteigtos ar paskirtos pagal Direktyvą 2003/87/EB.

Siekdama Sąjungoje užtikrinti nuoseklią, veiksmingą ir rezultatyvią priežiūros praktiką, įskaitant kompetentingų institucijų ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimą atliekant įvairius vertinimus, būtinus šiam reglamentui taikyti, ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, gali skelbti kompetentingoms institucijoms skirtas gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį.

2.   Vykdydamos savo bendrąsias pareigas kompetentingos institucijos, remdamosi turima informacija, tinkamai apsvarsto galimą savo sprendimų poveikį visų kitų atitinkamų valstybių narių finansų sistemos stabilumui, visų pirma susidarius 15 straipsnyje nurodytai kritinei padėčiai.

15 straipsnis

Kritinė padėtis

Nedarant poveikio Direktyvos 98/26/EB 6 straipsnio 3 dalyje numatytai pranešimo procedūrai, kompetentingos institucijos ir atitinkamos institucijos nedelsdamos informuoja ESMA, Europos sisteminės rizikos valdybą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (24), ir vienos kitas apie kritinę padėtį, susijusią su CVPD, įskaitant pokyčius finansų rinkose, kurie gali turėti neigiamų padarinių bet kurios iš valstybių narių, kuriose įsteigtas CVPD arba vienas iš jo dalyvių, rinkos likvidumui, valiutos, kuria atsiskaitoma, stabilumui, pinigų politikos vientisumui ar finansų sistemos stabilumui.

2   skirsnis

CVPD Veiklos leidimų išdavimo sąlygos ir procedūros

16 straipsnis

CVPD veiklos leidimo išdavimas

1.   Visi CVPD apibrėžtį atitinkantys juridiniai asmenys prieš pradėdami savo veiklą turi gauti veiklos leidimą iš valstybės narės, kurioje jie įsteigti, kompetentingos institucijos.

2.   Veiklos leidime apibrėžiamos priedo A skirsnyje išvardytos pagrindinės ne bankinio tipo paslaugos ir pagal priedo B skirsnį leidžiamos papildomos bankinio tipo paslaugos, kurias CVPD turi teisę teikti.

3.   CVPD visada laikosi veiklos leidimui gauti būtinų sąlygų.

4.   CVPD ir jo nepriklausomi auditoriai nepagrįstai nedelsdami informuoja kompetentingą instituciją apie visus esminius pokyčius, kurie turi įtakos veiklos leidimo išdavimo sąlygų laikymuisi.

17 straipsnis

Veiklos leidimo išdavimo procedūra

1.   Paraišką teikiantis CVPD pateikia veiklos leidimo paraišką savo kompetentingai institucijai.

2.   Kartu su veiklos leidimo paraiška pateikiama visa būtina informacija, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, jog paraišką teikiantis CVPD veiklos leidimo išdavimo metu yra nustatęs visą būtiną tvarką, kad galėtų įvykdyti šiame reglamente nustatytus įpareigojimus. Veiklos leidimo paraiškoje pateikiama operacijų programa, kurioje išdėstomos numatomos veiklos rūšys bei CVPD organizacinė struktūra.

3.   Per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos kompetentinga institucija įvertina, ar paraiška yra išsami. Jei paraiška nėra išsami, kompetentinga institucija nustato terminą, iki kurio paraišką teikiantis CVPD turi pateikti papildomos informacijos. Kai paraiška yra išsami, kompetentinga institucija informuoja apie tai paraišką teikiantį CVPD.

4.   Nuo to momento, kai laikoma, kad paraiška yra išsami, kompetentinga institucija visą paraiškoje pateiktą informaciją perduoda atitinkamoms institucijoms ir su tomis institucijomis konsultuojasi dėl paraišką teikiančio CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos ypatumų. Visos atitinkamos institucijos savo nuomonę kompetentingai institucijai gali pranešti per 3 mėnesius nuo informacijos gavimo dienos.

5.   Kai paraišką teikiantis CVPD ketina teikti ne tik priedo B skirsnyje aiškiai išvardytas papildomas ne bankinio tipo paslaugas, bet ir Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas paslaugas, kompetentinga institucija visą paraiškoje pateiktą informaciją perduoda Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnyje nurodytai institucijai ir su ta institucija konsultuojasi dėl paraišką teikiančio CVPD gebėjimo laikytis Direktyvoje 2014/65/ES ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų reikalavimų.

6.   Kompetentinga institucija, prieš paraišką pateikusiam CVPD išduodama veiklos leidimą, konsultuojasi su kitos susijusios valstybės narės kompetentingomis institucijomis, kai:

a)	CVPD yra kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusio CVPD patronuojamoji įmonė;

b)	CVPD yra kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusio CVPD patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

c)	CVPD yra kontroliuojamas tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitą kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusį CVPD.

7.   6 dalyje nurodytas konsultavimasis apima šiuos aspektus:

a)	27 straipsnio 6 dalyje nurodytų akcininkų ir asmenų tinkamumą ir 27 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų asmenų, kurie faktiškai vadovauja CVPD veiklai, reputaciją bei patirtį, kai tie akcininkai ir asmenys veikia ir tame CVPD, ir kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusiame CVPD;

b)	tai, ar 6 dalies a, b ir c punktuose nurodyti kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusio CVPD ir paraišką pateikusio CVPD santykiai neturi poveikio pastarojo gebėjimui laikytis šio reglamento reikalavimų.

8.   Per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo dienos kompetentinga institucija raštu informuoja paraišką pateikusį CVPD pateikdama visapusiškai pagrįstą sprendimą dėl veiklos leidimo išdavimo arba atsisakymo jį išduoti.

9.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodoma informacija, kurią paraišką teikiantis CVPD turi pateikti kompetentingai institucijai veiklos leidimo paraiškoje.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

10.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomos su veiklos leidimo paraiška susijusios standartinės formos, šablonai ir procedūros.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

18 straipsnis

Veiklos leidimo poveikis

1.   Veiklos leidimą gavusio CVPD veikla apsiriboja jo veiklos leidime nurodytų paslaugų arba paslaugų, apie kurias pranešta pagal 19 straipsnio 8 dalį, teikimu.

2.   Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas gali valdyti tik veiklos leidimus gavę CVPD, įskaitant kaip CVPD veikiančius centrinius bankus.

3.   Veiklos leidimą gavęs CVPD gali dalyvauti valdant juridinio asmens kapitalą tik tuo atveju, jei to asmens veikla apsiriboja priedo A ir B skirsniuose išvardytų paslaugų teikimu, išskyrus atvejus, kai tokį dalyvavimą valdant kapitalą patvirtina jo kompetentinga institucija remdamasi tuo, kad dėl to iš esmės nepadidėja CVPD rizikos pobūdis.

4.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodomi kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentingos institucijos tvirtindamos CVPD dalyvavimą valdant kitų juridinių asmenų nei tie, kurie teikia priedo A ir B skirsniuose išvardytas paslaugas, kapitalą. Tokie kriterijai gali apimti tai, ar to juridinio asmens teikiamos paslaugos papildo CVPD teikiamas paslaugas, ir tokio dalyvavimo CVPD įsipareigojimams daromos rizikos mastą.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

19 straipsnis

Veiklos ir paslaugų srities išplėtimas ir ranga

1.   Veiklos leidimą gavęs CVPD prašymą dėl leidimo teikia jo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, jei jis pageidauja pagrindinės paslaugos teikimą perduoti trečiajai šaliai pagal 30 straipsnį arba išplėsti savo veiklą ir į ją įtraukti vieną ar daugiau iš šių paslaugų:

a)	pirminiame veiklos leidime nenurodytas priedo A skirsnyje išvardytas papildomas pagrindines paslaugas;

b)	pirminiame veiklos leidime nenurodytas papildomas paslaugas, kurios leidžiamos, bet nėra aiškiai išvardytos priedo B skirsnyje;

c)	kitos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos valdymą;

d)	visos arba dalies savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymų piniginėmis lėšomis dalies vykdymą kito atsiskaitymų tarpininko apskaitos žurnaluose;

e)	sąveikios sąsajos, be kita ko, su trečiosios valstybės CVPD, įdiegimą.

2.   Veiklos leidimas pagal 1 dalį išduodamas laikantis 17 straipsnyje nustatytos procedūros.

Kompetentinga institucija paraišką pateikusiam CVPD per tris mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo praneša, ar veiklos leidimas išduodamas ar atsisakoma jį išduoti.

3.   Sąjungoje įsteigti CVPD, ketinantys įdiegti sąveikią sąsają, savo atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikia veiklos leidimo prašymą, kaip reikalaujama pagal 1 dalies e punktą. Tos institucijos konsultuojasi vienos su kitomis dėl CVPD sąsajos patvirtinimo. Jei priimami skirtingi sprendimai ir jei abi kompetentingos institucijos tam pritaria, klausimas gali būti perduotas ESMA, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

4.   3 dalyje nurodytos institucijos atsisako išduoti sąsajos leidimą tik tokiu atveju, jei dėl tokios CVPD sąsajos kiltų pavojus sklandžiam ir tvarkingam finansų rinkų veikimui arba būtų sukelta sisteminė rizika.

5.   CVPD, kurie kai kurių savo su tomis sąveikiomis sąsajomis susijusių paslaugų teikimą perduoda viešajam subjektui pagal 30 straipsnio 5 dalį, sąveikioms sąsajoms ir 1 dalies e punkte nenurodytoms CVPD sąsajoms leidimo pagal tą punktą nereikia, tačiau prieš jas įdiegiant apie tai turi būti pranešama CVPD kompetentingoms ir atitinkamoms institucijoms ir pateikiama visa atitinkama informacija, kad tos institucijos galėtų įvertinti, ar laikomasi 48 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

6.   Sąjungoje įsteigtas ir veiklos leidimą gavęs CVPD gali išlaikyti arba įdiegti sąsają su trečiosios valstybės CVPD laikydamasis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ir procedūrų. Kai įdiegiamos sąsajos su trečiosios valstybės CVPD, prašančiojo CVPD pateikta informacija sudaro sąlygas kompetentingai institucijai įvertinti, ar tokios sąsajos atitinka 48 straipsnyje nustatytus reikalavimus arba reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai 48 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

7.   Prašančiojo CVPD kompetentinga institucija reikalauja, kad CVPD nutrauktų CVPD sąsają, apie kurią buvo pranešta, kai tokia sąsaja neatitinka 48 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir dėl to kiltų pavojus sklandžiam ir tvarkingam finansų rinkų veikimui arba būtų sukelta sisteminė rizika. Kai kompetentinga institucija reikalauja, kad CVPD nutrauktų CVPD sąsajos veikimą, ji laikosi 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos procedūros.

8.   Dėl priedo B skirsnyje aiškiai išvardytų kitų papildomų paslaugų veiklos leidimo nereikia, tačiau prieš pradedant jas teikti apie tai turi būti pranešama kompetentingai institucijai.

20 straipsnis

Veiklos leidimo panaikinimas

1.   Nedarant poveikio V antraštinėje dalyje numatytiems taisomiesiems veiksmams ar priemonėms, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija panaikina veiklos leidimą esant bet kuriai iš šių aplinkybių, jei CVPD:

a)	veiklos leidimu nepasinaudoja per 12 mėnesių, aiškiai atsisako veiklos leidimo arba jeigu per praėjusius šešis mėnesius neteikė paslaugų arba nevykdė veiklos;

b)	gavo veiklos leidimą pateikęs klaidingus pareiškimus ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)	nebeatitinka sąlygų, kuriomis buvo išduotas veiklos leidimas, ir per nustatytą laikotarpį nesiima kompetentingos institucijos prašomų taisomųjų veiksmų;

d)	rimtai ar sistemingai pažeidinėjo šiame reglamente arba, kai taikytina, Direktyvoje 2014/65/ES ar Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytus reikalavimus.

2.   Sužinojusi apie vieną iš 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kompetentinga institucija nedelsdama konsultuojasi su atitinkamomis institucijomis, o atitinkamais atvejais – su Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnyje nurodyta institucija dėl būtinybės panaikinti veiklos leidimą.

3.   ESMA ir bet kuri atitinkama institucija, o atitinkamais atvejais – Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnyje nurodyta institucija bet kuriuo metu gali paprašyti, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija patikrintų, ar CVPD tebesilaiko sąlygų, kuriomis buvo išduotas veiklos leidimas.

4.   Kompetentinga institucija gali panaikinti veiklos leidimą tik tam tikrai paslaugai, veiklos rūšiai arba finansinei priemonei.

5.   CVPD nustato, įgyvendina ir taiko atitinkamą procedūrą, kuria užtikrinama, jog panaikinus veiklos leidimą, kaip nurodyta 1 dalyje, būtų laiku ir tvarkingai atsiskaitoma už klientų ir dalyvių turtą ir tas turtas būtų laiku ir tvarkingai perduodamas kitam CVPD.

21 straipsnis

CVPD registras

1.   Apie kompetentingų institucijų pagal 16, 19 ir 20 straipsnius priimtus sprendimus nedelsiant pranešama ESMA.

2.   Centriniai bankai nepagrįstai nedelsdami informuoja ESMA apie visas savo valdomas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas.

3.   Kiekvieno CVPD, kuris veikia laikydamasis šio reglamento ir kuris yra gavęs veiklos leidimą arba kuris yra pripažintas pagal 16, 19 arba 25 straipsnį, pavadinimas įtraukiamas į registrą nurodant paslaugas ir atitinkamais atvejais – finansinių priemonių klases, kurios nurodytos tam CVPD išduotame veiklos leidime. Į registrą įtraukiami CVPD valdomi filialai kitose valstybėse narėse, CVPD sąsajos ir informacija, kuri turi būti pateikta pagal 31 straipsnį, kai valstybės narės pasinaudoja tame straipsnyje numatyta galimybe. ESMA tą registrą skelbia savo specialioje interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

3   skirsnis

CVPD Priežiūra

22 straipsnis

Peržiūra ir vertinimas

1.   Kompetentinga institucija bent kartą per metus peržiūri, ar CVPD įgyvendinami susitarimai, strategijos, procesai bei mechanizmai atitinka šį reglamentą, ir įvertina riziką, kuri kyla arba galėtų kilti CVPD, arba kurią jis kelia sklandžiam vertybinių popierių rinkos veikimui.

2.   Kompetentinga institucija reikalauja, kad CVPD kompetentingai institucijai pateiktų tinkamą gaivinimo planą, kuriuo būtų užtikrintas jo ypatingos svarbos operacijų tęstinumas.

3.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad kiekvienam CVPD būtų sudarytas ir taikomas tinkamas pertvarkymo planas, kad būtų užtikrintas bent jo pagrindinių funkcijų tęstinumas, atsižvelgiant į atitinkamo CVPD dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, apimtį bei sudėtingumą ir bet kurį kitą atitinkamą pertvarkymo planą, nustatytą pagal Direktyvą 2014/59/ES.

4.   Kompetentinga institucija nustato 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo dažnumą ir platumą, atsižvelgdama į atitinkamo CVPD dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą. Peržiūra ir vertinimas atnaujinami bent kartą per metus.

5.   Kompetentinga institucija atlieka CVPD patikrinimus vietoje.

6.   Atlikdama 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir vertinimą, kompetentinga institucija ankstyvame etape konsultuojasi su atitinkamomis institucijomis, o atitinkamais atvejais – su Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnyje nurodyta institucija visų pirma dėl CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimo.

7.   Kompetentinga institucija reguliariai ir bent kartą per metus informuoja atitinkamas institucijas, o atitinkamais atvejais – Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnyje nurodytą instituciją apie 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo rezultatus, įskaitant visus taisomuosius veiksmus arba nuobaudas.

8.   Atlikdamos 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir vertinimą, kompetentingos institucijos, atsakingos už CVPD, kurie palaiko 17 straipsnio 6 dalies a, b ir c punktuose nurodytų rūšių santykius, priežiūrą, vienos kitoms teikia visą atitinkamą informaciją, dėl kurios galėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti jų užduotis.

9.   Kompetentinga institucija reikalauja, kad CVPD, kuris neatitinka šio reglamento reikalavimų, ankstyvame etape imtųsi būtinų veiksmų ar priemonių, kad ištaisytų padėtį.

10.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodomi šie aspektai:

a)	informacija, kurią CVPD turi teikti kompetentingai institucijai 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo tikslais;

b)	informacija, kurią kompetentinga institucija turi teikti atitinkamoms institucijoms pagal 7 dalį;

c)	informacija, kurią kompetentingos institucijos turi teikti vienos kitoms pagal 8 dalį.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

11.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato su 10 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos teikimu susijusias standartines formas, šablonus ir procedūras.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

4   skirsnis

Paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje

23 straipsnis

Laisvė teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje

1.   Veiklos leidimą gavęs CVPD Sąjungos teritorijoje gali teikti priede nurodytas paslaugas, be kita ko, įsteigdamas filialą, jei tos paslaugos yra nurodytos veiklos leidime.

2.   Veiklos leidimą gavusiam CVPD, kuris ketina teikti priedo A skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal kitos valstybės narės teisę, kaip nurodyta 49 straipsnio 1 dalyje, arba įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje, taikoma 3–7 dalyse nurodyta procedūra.

3.   Visi CVPD, pageidaujantys pirmą kartą pradėti teikti 2 dalyje nurodytas paslaugas kitos valstybės narės teritorijoje ar pakeisti tų teikiamų paslaugų įvairovę, buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai praneša šią informaciją:

a)	valstybę narę, kurioje CVPD ketina vykdyti veiklą;

b)	operacijų programą, kurioje konkrečiai nurodomos paslaugas, kurias CVPD ketina teikti;

c)	valiutą ar valiutas, kuria (-iomis) CVPD ketina atsiskaityti;

d)	filialo atveju – filialo organizacinę struktūrą ir už filialo valdymą atsakingų asmenų pavardes;

e)	kai tinkama, priemonių, kurių CVPD ketina imtis, kad sudarytų sąlygas savo naudotojams laikytis 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionalinių įstatymų, įvertinimą.

4.   Per tris mėnesius nuo 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda tą informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, išskyrus atvejus, kai atsižvelgdama į numatomas teikti paslaugas, ji turi priežasčių abejoti CVPD, pageidaujančio teikti paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, administracinės struktūros arba finansinės būklės tinkamumu.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja tos valstybės narės atitinkamas institucijas apie visą pagal pirmą pastraipą gautą informaciją.

5.   Kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 4 dalį nusprendžia priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai nepranešti visos 3 dalyje nurodytos informacijos, ji atitinkamam CVPD per tris mėnesius nuo visos informacijos gavimo pateikia tokio atsisakymo priežastis ir informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją apie savo sprendimą, susijusį su 6 dalies a punktu. Kai reaguojant į tokį prašymą informacija pasidalijama, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija 6 dalies a punkte nurodyto pranešimo nepateikia.

6.   CVPD gali pradėti teikti 2 dalyje nurodytas paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje šiomis sąlygomis:

a)	gavęs priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kuriuo patvirtinama, kad ji gavo 4 dalyje nurodytą informaciją, o atitinkamais atvejais – kuriuo patvirtinamas 3 dalies e punkte nurodytas įvertinimas;

b)	negavęs jokio pranešimo, praėjus trims mėnesiams nuo 4 dalyje nurodytos informacijos perdavimo dienos.

7.   Pasikeitus kuriai nors pagal 3 dalį perduotai informacijai, CVPD apie tą pasikeitimą raštu praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai likus bent mėnesiui iki to pakeitimo įgyvendinimo. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija apie šiuos pakeitimus nedelsdama informuoja ir priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

24 straipsnis

Buveinės ir priimančiosios valstybių narių institucijų bendradarbiavimas ir tarpusavio vertinimas

1.   Kai vienoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavęs CVPD įsteigia filialą kitoje valstybėje narėje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija glaudžiai bendradarbiauja vykdydamos savo pareigas pagal šį reglamentą, visų pirma kai tame filiale vykdo patikrinimus vietoje. Buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydamos savo įsipareigojimus, gali atlikti to filialo patikrinimus vietoje, prieš tai informavusios atitinkamai priimančiosios valstybės narės arba buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją.

2.   Buveinės valstybės narės arba priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti, kad CVPD, kurie teikia paslaugas pagal 23 straipsnį, periodiškai joms praneštų apie savo veiklą toje priimančiojoje valstybėje narėje, be kita ko, statistinių duomenų rinkimo tikslais. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu teikia tas periodines ataskaitas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

3.   Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu CVPD buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša CVPD, kuris toje priimančiojoje valstybėje narėje teikia paslaugas, valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų emitentų ir dalyvių tapatybes ir visą kitą atitinkamą informaciją, susijusią su to CVPD veikla toje priimančiojoje valstybėje narėje.

4.   Jeigu, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės narės vertybinių popierių rinkose susiklosčiusią padėtį, CVPD veikla tapo itin reikšminga vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje, buveinės valstybės narės bei priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija ir buveinės valstybės narės bei priimančiosios valstybės narės atitinkamos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus dėl to CVPD veiklos priimančiojoje valstybėje narėje priežiūros.

Kai CVPD tampa itin reikšmingu vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai daugiau nei vienoje priimančiojoje valstybėje narėje, buveinės valstybė narė gali nuspręsti, kad į tokius bendradarbiavimo susitarimus būtų įtrauktos priežiūros institucijų kolegijos.

5.   Kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir įrodomų priežasčių manyti, kad jos teritorijoje pagal 23 straipsnį paslaugas teikiantis CVPD pažeidžia šio reglamento nuostatose numatytus įpareigojimus, ji apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir ESMA.

Kai, nepaisant buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taikomų priemonių arba dėl to, kad tos priemonės yra netinkamos, CVPD ir toliau veikia pažeisdamas šio reglamento nuostatose numatytus įpareigojimus, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija imasi visų tinkamų priemonių, siekdama užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi priimančiosios valstybės narės teritorijoje, prieš tai apie tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją. ESMA nedelsiant pranešama apie tokias priemones.

Priimančiosios valstybės narės ir buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą ESMA, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktus įgaliojimus.

6.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 30 straipsniui, ESMA, pasikonsultavusi su ECBS nariais, bent kartą per trejus metus organizuoja ir atlieka CVPD, kurie naudojasi galimybe teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje pagal 23 straipsnį arba dalyvauja sąveikioje sąsajoje, priežiūros tarpusavio vertinimą.

Atlikdama pirmoje pastraipoje nurodytą tarpusavio vertinimą, ESMA prireikus taip pat prašo Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnyje nurodytos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės nuomonės ar patarimų.

7.   Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis nustatomi kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti laikoma, kad CVPD operacijos priimančiojoje valstybėje narėje yra itin reikšmingos vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje.

8.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomos su 1, 3 ir 5 dalyse nurodytu bendradarbiavimu susijusios standartinės formos, šablonai ir procedūros.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

5   skirsnis

Santykiai su trečiosiomis valstybėmis

25 straipsnis

Trečiosios valstybės

1.   Trečiosios valstybės CVPD gali Sąjungos teritorijoje teikti priede nurodytas paslaugas, be kita ko, įsteigdamas filialą.

2.   Nepaisant 1 dalies, trečiosios valstybės CVPD, kuris ketina teikti priedo A skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal vienos iš valstybių narių teisę, kaip nurodyta 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, arba įsteigti filialą vienoje iš valstybių narių, taikoma šio straipsnio 4–11 dalyse nurodyta procedūra.

3.   Sąjungoje įsteigtas ir veiklos leidimą gavęs CVPD gali išlaikyti arba įdiegti sąsają su trečiosios valstybės CVPD pagal 48 straipsnį.

4.   Pasikonsultavusi su 5 dalyje nurodytomis institucijomis, ESMA gali pripažinti trečiosios valstybės CVPD, kuris pateikė pripažinimo paraišką, kad galėtų teikti 2 dalyje nurodytas paslaugas, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	Komisija priėmė sprendimą pagal 9 dalį;

b)

trečiosios valstybės CVPD taikoma veiksminga veiklos leidimų išdavimo tvarka, priežiūra ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos priežiūra arba, jei vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą valdo centrinis bankas, tos atsiskaitymų sistemos priežiūra, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi toje trečiojoje valstybėje taikomų rizikos ribojimo reikalavimų;

c)	pagal 10 dalį yra sudaryti ESMA ir tos trečiosios valstybės atsakingų institucijų (toliau – trečiosios šalies atsakingos institucijos) bendradarbiavimo susitarimai;

d)

kai tinkama, trečiosios valstybės CVPD imasi reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas savo naudotojams laikytis atitinkamų valstybės narės, kurioje trečiosios valstybės CVPD ketina teikti CPVD paslaugas, nacionalinių įstatymų, įskaitant 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus įstatymus, o tų priemonių tinkamumą patvirtino valstybės narės, kurioje trečiosios valstybės CVPD ketina teikti CVPD paslaugas, kompetentingos institucijos.

5.   Vertindama, ar laikomasi 4 dalyje nurodytų sąlygų, ESMA konsultuojasi su:

a)	valstybių narių, kuriose trečiosios valstybės CVPD ketina teikti CVPD paslaugas, kompetentingomis institucijomis visų pirma dėl to, kaip trečiosios valstybės CVPD ketina laikytis 4 dalies d punkte nurodyto reikalavimo;

b)	atitinkamoms institucijomis;

c)	trečiosios valstybės atsakingomis institucijomis, kurioms patikėtas CVPD veiklos leidimų išdavimas, priežiūra ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos priežiūra.

6.   2 dalyje nurodytas trečiosios valstybės CVPD pripažinimo paraišką pateikia ESMA.

Paraišką teikiantis CVPD pateikia ESMA visą informaciją, kuri laikoma būtina jam pripažinti. Per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos ESMA įvertina, ar paraiška yra išsami. Jei paraiška nėra išsami, ESMA nustato terminą, iki kurio paraišką pateikęs CVPD turi pateikti papildomos informacijos.

Valstybių narių, kuriose trečiosios valstybės CVPD ketina teikti CVPD paslaugas, kompetentingos institucijos įvertina, ar trečiosios valstybės CVPD laikosi 4 dalies d punkte nurodytų įstatymų, ir per tris mėnesius nuo visos būtinos informacijos iš ESMA gavimo dienos informuoja ESMA pateikdama visapusiškai pagrįstą sprendimą dėl to, ar laikomasi reikalavimų ar jų nesilaikoma.

Sprendimas dėl pripažinimo grindžiamas 4 dalyje nustatytais kriterijais.

Per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo ESMA raštu informuoja paraišką pateikusį CVPD pateikdama visapusiškai pagrįstą sprendimą dėl jo pripažinimo arba atsakymo jį pripažinti.

7.   Valstybių narių, kuriose tinkamai pagal 4 dalį pripažintas trečiosios valstybės CVPD teikia CVPD paslaugas, kompetentingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ESMA, gali prašyti, kad trečiosios valstybės atsakingos institucijos:

a)	reguliariai teiktų ataskaitas apie trečiosios valstybės CVPD veiklą tose priimančiosiose valstybėse narėse, be kita ko, statistinių duomenų rinkimo tikslais;

b)

per tinkamą laiką praneštų trečiosios valstybės CVPD, kuris teikia paslaugas toje priimančiojoje valstybėje narėje, valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų emitentų ir dalyvių tapatybes ir visą kitą atitinkamą informaciją, susijusią su to trečiosios valstybės CVPD veikla toje priimančiojoje valstybėje narėje.

8.   ESMA, pasikonsultavusi su 5 dalyje nurodytomis institucijomis, peržiūri trečiosios valstybės CVPD pripažinimą 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka, jei tas CVPD Sąjungoje išplečia savo paslaugų sritį.

ESMA panaikina to CVPD pripažinimą, jei nebesilaikoma 4 dalyje nustatytų sąlygų arba 20 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis.

9.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyta, kad trečiosios valstybės teisine ir priežiūros sistema užtikrinama, kad toje trečiojoje valstybėje veiklos leidimą gavę CVPD laikytųsi teisiškai privalomų reikalavimų, kurie yra iš esmės lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams, kad toje trečiojoje valstybėje nuolat vykdoma veiksminga tų CVPD priežiūra, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos priežiūra bei užtikrinamas reikalavimų vykdymas ir kad tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje numatyta veiksminga lygiavertė CVPD, kurie yra gavę veiklos leidimus pagal trečiųjų valstybių teisę tvarką, pripažinimo sistema. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 68 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Priimdama pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, Komisija taip pat gali apsvarstyti, ar trečiosios valstybės teisinėje ir priežiūros sistemoje atsispindi tarptautiniu lygiu sutarti CPSS-IOSCO standartai, tiek, kiek tie standartai neprieštarauja šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.

10.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnio 1 dalį ESMA sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų valstybių, kurių teisinės ir priežiūros sistemos pripažintos lygiavertėmis šiam reglamentui pagal 9 dalį, atsakingomis institucijomis. Tokiuose susitarimuose nurodomi bent šie aspektai:

a)

ESMA, priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų ir trečiosios valstybės atsakingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas, įskaitant galimybę susipažinti su visa informacija apie trečiosiose valstybėse veiklos leidimus gavusius CVPD, kurią prašo pateikti ESMA, visų pirma galimybę susipažinti su informacija 7 dalyje nurodytais atvejais;

b)	skubaus ESMA informavimo, kai trečiosios valstybės atsakinga institucija mano, kad jos prižiūrimas CVPD pažeidžia išduoto veiklos leidimo sąlygas arba kitus taikytinus teisės aktus, mechanizmas;

c)	procedūros, susijusios su priežiūros veiklos koordinavimu, prireikus įskaitant patikrinimus vietoje.

Kai bendradarbiavimo susitarimu numatoma, kad valstybė narė turi perduoti asmens duomenis, tokie perdavimai turi atitikti Direktyvos 95/46/EB nuostatas, o jei bendradarbiavimo susitarimu numatoma, kad ESMA turi perduoti asmens duomenis, tokie perdavimai turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatas.

11.   Kai trečiosios valstybės CVPD yra pripažintas, pagal 4–8 dalis jis gali Sąjungos teritorijoje teikti priede nurodytas paslaugas, be kita ko, įsteigdamas filialą.

12.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodoma informacija, kurią paraišką teikiantis CVPD turi pateikti ESMA pripažinimo paraiškoje pagal 6 dalį.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

II   SKYRIUS

CVPD taikomi reikalavimai

1   skirsnis

Organizaciniai reikalavimai

26 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   CVPD nustato griežtą valdymo tvarką, kuri apima aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, veiksmingus rizikos, kuri jam kyla arba gali kilti, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesus ir tinkamą atlyginimų politiką bei vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas administracines ir apskaitos procedūras.

2.   CVPD patvirtina politiką ir procedūras, kurios yra pakankamai veiksmingos, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis, įskaitant tai, kad jo vadovai ir darbuotojai laikytųsi visų šio reglamento nuostatų.

3.   CVPD palaiko ir taiko veiksmingą raštu nustatytą organizacinę ir administracinę tvarką, kad būtų nustatomi ir valdomi visi galimi jo paties, įskaitant jo vadovus, darbuotojus, valdymo organo narius arba bet kuriuos kitus su jais tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius asmenis, ir jo dalyvių arba jų klientų interesų konfliktai. Jis palaiko ir taiko tinkamas konfliktų sprendimo procedūras, jeigu kyla galimų interesų konfliktų.

4.   CVPD savo valdymo tvarką ir savo veiklą reglamentuojančias taisykles skelbia viešai.

5.   CVPD nustato tinkamas vidaus procedūras, kad darbuotojai specialiu kanalu galėtų pranešti apie galimus šio reglamento pažeidimus.

6.   Reguliariai atliekamas nepriklausomas CVPD auditas. Šio audito rezultatai pranešami valdymo organui ir jie pateikiami kompetentingai institucijai, o atitinkamais atvejais atsižvelgiant į galimus naudotojų komiteto narių ir CVPD interesų konfliktus – naudotojų komitetui.

7.   Kai CVPD priklauso įmonių grupei, kurią sudaro kiti CVPD arba IV antraštinėje dalyje nurodytos kredito įstaigos, jis patvirtina išsamią politiką ir procedūras, kuriomis nustatoma, kaip šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi grupei ir įvairiems grupės subjektams.

8.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose CVPD ir grupės lygmenimis tiksliai nurodoma, kaip nurodyta 7 dalyje:

a)	1 dalyje nurodytos CVPD rizikos stebėsenos priemonės;

b)	su 1 dalyje nurodyta CVPD rizika susiję svarbias pareigas užimančių darbuotojų įpareigojimai;

c)	3 dalyje nurodyti galimi interesų konfliktai;

d)	6 dalyje nurodyti audito metodai; ir

e)	aplinkybės, kuriomis būtų tikslinga, atsižvelgiant į galimus naudotojų komiteto narių ir CVPD interesų konfliktus, dalytis audito rezultatais su naudotojų komitetu pagal 6 straipsnį.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

27 straipsnis

Aukščiausioji vadovybė, valdymo organas ir akcininkai

1.   CVPD aukščiausioji vadovybė turi pakankamai gerą reputaciją ir patirties, kad galėtų užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą CVPD valdymą.

2.   CVPD turi valdymo organą, kurio bent trečdalis narių, bet ne mažiau kaip du nariai, yra nepriklausomi.

3.   Nepriklausomų ir kitų valdymo organo nevykdomųjų narių atlyginimas nėra susijęs su CVPD veiklos rezultatais.

4.   Valdymo organą sudaro tinkami nariai, turintys pakankamai gerą reputaciją, tinkamų įvairių gebėjimų, patirties ir žinių apie subjektą ir rinką. Valdymo organo nevykdomieji nariai priima sprendimą dėl valdymo organe nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų siektino skaičiaus ir parengia nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų skaičiaus valdymo organe didinimo politiką, kad tas skaičius būtų pasiektas. Siektinas skaičius, politika ir jos įgyvendinimas skelbiami viešai.

5.   CVPD aiškiai apibrėžia valdybos organo vaidmenį ir įsipareigojimus pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus. Kompetentingos institucijos ir auditoriaus prašymu CVPD leidžia jiems susipažinti su valdymo organo posėdžių protokolais.

6.   CVPD akcininkai ir asmenys, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti CVPD valdymą, turi sugebėti užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą CVPD valdymą.

7.   CVPD:

a)	kompetentingai institucijai teikia ir viešai skelbia informaciją apie nuosavybės teisę į CVPD, visų pirma kiekvienos šalies, galinčios kontroliuoti CVPD veiklą, tapatybę ir interesų mastą;

b)

kompetentingą instituciją informuoja apie visus sprendimus dėl nuosavybės teisių perleidimo, dėl kurio pasikeičia asmenų, kontroliuojančių CVPD veiklą, tapatybė, ir prašo, kad kompetentinga institucija tuos sprendimus patvirtintų. Gavęs savo kompetentingos institucijos patvirtinimą, CVPD informaciją apie nuosavybės teisių perleidimą skelbia viešai.

Visi fiziniai ar juridiniai asmenys nedelsdami informuoja CVPD ir savo kompetentingą instituciją apie savo sprendimą įsigyti nuosavybės teisių arba jų atsisakyti, kai dėl to pasikeičia asmenų, kontroliuojančių CVPD veiklą, tapatybė.

8.   Per 60 darbo dienų nuo 7 dalyje nurodytos informacijos gavimo kompetentinga institucija priima sprendimą dėl siūlomų CVPD kontrolės pakeitimų. Kompetentinga institucija atsisako patvirtinti siūlomus CVPD kontrolės pakeitimus, jeigu yra objektyvių ir įrodomų priežasčių manyti, kad dėl tų pakeitimų kiltų pavojus patikimam ir rizikos ribojimo principais pagrįstam CVPD valdymui arba CVPD gebėjimui laikytis šio reglamento.

28 straipsnis

Naudotojų komitetas

1.   CVPD įsteigia kiekvienos savo valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos naudotojų komitetą, kurį sudaro su tokiomis vertybinių popierių atsiskaitymo sistemomis susijusių emitentų ir jų dalyvių atstovai. Naudotojų komiteto patarimams CVPD vadovybė tiesioginės įtakos nedaro.

2.   CVPD nediskriminuodamas apibrėžia kiekvieno įsteigto naudotojų komiteto įgaliojimus, valdymo tvarką, būtiną jo nepriklausomumui užtikrinti, ir veiklos procedūras, taip pat naudotojų komiteto narių priėmimo kriterijus ir atrankos mechanizmą. Valdymo tvarka skelbiama viešai ir ja užtikrinama, kad naudotojų komitetas tiesiogiai atsiskaitytų valdymo organui ir rengtų reguliarius susitikimus.

3.   Naudotojų komitetai valdymo organui pataria dėl pagrindinių nuostatų, kurios daro įtaką jų nariams, įskaitant emitentų ar dalyvių priėmimo į atitinkamas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas kriterijus ir paslaugų lygį.

4.   Naudotojų komitetai gali valdymo organui pateikti teisiškai neprivalomą nuomonę, kurioje būtų išsamiai išdėstytos CVPD kainų struktūros priežastys.

5.   Nedarant poveikio kompetentingų institucijų teisei būti tinkamai informuotoms, naudotojų komitetų nariai yra įpareigoti užtikrinti informacijos konfidencialumą. Naudotojų komiteto pirmininkui nustačius, kad sprendžiant tam tikrą klausimą faktiškai kyla arba gali kilti kurio nors nario interesų konfliktas, minėtam nariui balsuoti tuo klausimu neleidžiama.

6.   CVPD nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją ir naudotojų komitetą apie bet kokį sprendimą, kuriuo valdymo organas nusprendžia nesivadovauti naudotojų komiteto patarimu. Naudotojų komitetas gali informuoti kompetentingą instituciją apie bet kurią sritį, kurioje, jo nuomone, nebuvo vadovautasi naudotojų komiteto patarimu.

29 straipsnis

Įrašų saugojimas

1.   CVPD bent dešimt metų laikotarpį saugo visus įrašus apie paslaugas ir vykdytą veiklą, įskaitant įrašus apie priedo B ir C skirsniuose nurodytas papildomas paslaugas, kad kompetentinga institucija galėtų stebėti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

2.   Gavęs prašymą CVPD 1 dalyje nurodytais įrašais leidžia naudotis kompetentingai institucijai, atitinkamoms institucijoms ir bet kuriai kitai valdžios institucijai, kuri pagal Sąjungos teisę arba jo buveinės valstybės narės nacionalinę teisę turi įgaliojimus reikalauti prieigos prie tokių įrašų, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus.

3.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodomi 1 dalyje nurodytų įrašų, kurie turi būti saugomi siekiant stebėti, ar CVPD laikosi šio reglamento nuostatų, aspektai.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

4.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomas 1 dalyje nurodytų įrašų, kurie turi būti saugomi siekiant stebėti, ar CVPD laikosi šio reglamento nuostatų, formatas.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

30 straipsnis

Veiklos ranga

1.   Kai CVPD savo paslaugų teikimą ar veiklos vykdymą perduoda trečiajai šaliai, jis išlieka visiškai atsakingas už visų pareigų pagal šį reglamentą vykdymą ir visada laikosi šių sąlygų:

a)	dėl veiklos rangos jo atsakomybė neperduodama;

b)	CVPD santykiai su jo dalyviais ar emitentais ir pareigos jiems nesikeičia;

c)	iš esmės nesikeičia sąlygos, kurias turi atitikti CVPD, kad gautų veiklos leidimą;

d)	veiklos ranga netrukdo vykdyti priežiūros ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos priežiūros funkcijų, įskaitant galimybę vietoje gauti tinkamos informacijos, reikalingos toms funkcijoms vykdyti;

e)	dėl veiklos rangos iš CVPD neatimama galimybė naudoti sistemas ir kontrolės priemones, kurios būtinos jam kylančios rizikos valdymui;

f)	CVPD išlaiko ekspertinę patirtį ir išteklius, būtinus siekiant nuolat vertinti teikiamų paslaugų kokybę, paslaugų teikėjo organizacinį tinkamumą ir kapitalo pakankamumą, veiksmingai prižiūrėti perduotą paslaugų teikimą ir valdyti su veiklos ranga siejamą riziką;

g)	CVPD turi tiesioginę prieigą prie atitinkamos informacijos apie perduotą paslaugų teikimą;

h)	paslaugų teikėjas bendradarbiauja su kompetentinga institucija ir atitinkamomis institucijomis, kiek tai susiję su perduotu veiklos vykdymu;

i)	CVPD užtikrina, kad paslaugų teikėjas atitiktų standartus, nustatytus atitinkamuose duomenų apsaugos srities teisės aktuose, kurie būtų taikomi, jei tie paslaugų teikėjai būtų įsteigti Sąjungoje. CVPD privalo užtikrinti, kad tie standartai būtų nustatyti šalių sutartyje ir kad jų būtų laikomasi.

2.   CVPD rašytiniame susitarime apibrėžia savo ir paslaugų teikėjo teises ir pareigas. Veiklos rangos susitarime nustatoma galimybė CVPD nutraukti susitarimą.

3.   CVPD ir paslaugų teikėjas, gavę prašymą, kompetentingai institucijai ir atitinkamoms institucijoms leidžia susipažinti su visa informacija, kuri būtina, kad jos galėtų įvertinti, ar perduota veikla atitinka šio reglamento reikalavimus.

4.   Norint perduoti pagrindinės paslaugos teikimą reikalingas kompetentingos institucijos išduodamas veiklos leidimas pagal 19 straipsnį.

5.   1–4 dalys netaikomos, kai CVPD kai kurių savo paslaugų teikimą ar veiklos vykdymą perduoda viešajam subjektui ir kai ta veiklos ranga reglamentuojama specialioje teisinėje, reguliavimo ir veiklos sistemoje, dėl kurios bendrai susitarė ir kurią įformino viešasis subjektas ir atitinkamas CVPD, ir kuriai pritarė kompetentingos institucijos remdamosi šiame reglamente nustatytais reikalavimais.

31 straipsnis

Kitų šalių nei CVPD teikiamos paslaugos

1.   Nepaisant 30 straipsnio ir jei to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, asmuo, kuris nėra CVPD, gali būti atsakingas už CVPD tvarkomose vertybinių popierių sąskaitose atliekamus nematerialios apskaitos sistemos įrašus.

2.   Valstybės narės, kurios leidžia kitoms šalims nei CVPD teikti tam tikras priedo A skirsnyje nurodytas pagrindines paslaugas, pagal 1 dalį savo nacionalinėje teisėje tiksliai nurodo reikalavimus, kurie bus taikomi tokiu atveju. Tie reikalavimai apima šio reglamento nuostatas, kurios taikomos tiek CVPD, tiek prireikus atitinkamai kitai šaliai.

3.   Valstybės narės, kurios leidžia kitoms šalims nei CVPD teikti tam tikras priedo A skirsnyje nurodytas pagrindines paslaugas, pagal 1 dalį ESMA pateikia visą atitinkamą informaciją, susijusią su tokių paslaugų teikimu, įskaitant savo nacionalinės teisės aktus.

ESMA tokią informaciją įtraukia į 21 straipsnyje nurodytą CVPD registrą.

2   skirsnis

Veiklos vykdymo taisyklės

32 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   CVPD nustato aiškiai apibrėžtus uždavinius ir tikslus, kuriuos įmanoma pasiekti, pvz., būtiniausio paslaugų lygio, rizikos valdymo lūkesčių ir verslo prioritetų srityse.

2.   CVPD nustato skaidrias skundų nagrinėjimo taisykles.

33 straipsnis

Reikalavimai dėl dalyvavimo

1.   Kiekvienai savo valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato viešai skelbiamus dalyvavimo kriterijus, kuriais užtikrinama sąžininga ir atvira prieiga visiems juridiniams asmenims, kurie ketina tapti dalyviais. Tokie kriterijai yra skaidrūs, objektyvūs ir nediskriminaciniai, kad būtų užtikrinama sąžininga ir atvira prieiga prie CVPD, deramai atsižvelgiant į riziką rinkų finansiniam stabilumui ir drausmingam veikimui. Prieigos ribojimo kriterijus leidžiama taikyti tik tiek, kiek jais siekiama pagrįstai kontroliuoti konkrečią CVPD kylančią riziką.

2.   CVPD prieigos prašymus nagrinėja neatidėliodamas, į tokius prašymus atsako ne vėliau kaip per vieną mėnesį ir viešai skelbia prieigos prašymų nagrinėjimo tvarką.

3.   CVPD gali atsisakyti suteikti prieigą 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančiam dalyviui tik tokiu atveju, jei tokį atsisakymą tinkamai pagrindžia raštu ir išsamiu rizikos įvertinimu.

Atsisakymo atveju prašantysis dalyvis turi teisę pateikti skundą prieigą suteikti atsisakiusio CVPD kompetentingai institucijai.

Ta kompetentinga institucija tinkamai išnagrinėja skundą, įvertina atsisakymo priežastis ir prašančiajam dalyviui pateikia pagrįstą atsakymą.

Ta kompetentinga institucija dėl skundo vertinimo konsultuojasi su prašančiojo dalyvio įsteigimo vietos kompetentinga institucija. Kai prašančiojo dalyvio institucija nesutinka su pateiktu įvertinimu, bet kuri iš šių dviejų kompetentingų institucijų gali perduoti klausimą ESMA, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Kai CVPD atsisakymas suteikti prieigą prašančiajam dalyviui laikomas nepagrįstu, suteikti prieigą atsisakiusio CVPD kompetentinga institucija paskelbia nurodymą, kuriame reikalaujama, kad CVPD suteiktų prieigą prašančiajam dalyviui.

4.   CVPD nustato objektyvias ir skaidrias 1 dalyje nustatytų dalyvavimo kriterijų nebeatitinkančių dalyvių dalyvavimo sustabdymo ir tvarkingo pasitraukimo procedūras.

5.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodoma rizika, į kurią turi atsižvelgti CVPD, atlikdami išsamų rizikos vertinimą, ir kompetentingos institucijos, vertindamos atsisakymo priežastis pagal 3 dalį, taip pat 3 dalyje nurodytos procedūros elementai.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

6.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomos 3 dalyje nurodytai procedūrai skirtos standartinės formos ir šablonai.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

34 straipsnis

Skaidrumas

1.   Kiekvienos jo valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos ir kiekvienos iš kitų jo teikiamų pagrindinių paslaugų atveju CVPD viešai skelbia kainas ir mokesčius, susijusius su priedo A skirsnyje išvardintomis teikiamomis pagrindinėmis paslaugomis. Jis atskirai skelbia kiekvienos teikiamos paslaugos ir funkcijos kainas ir mokesčius, įskaitant nuolaidas ir sąlygas, kuriomis tomis nuolaidomis galima pasinaudoti. Jis sudaro sąlygas savo klientams atskirai gauti teikiamas konkrečias paslaugas.

2.   CVPD skelbia kainoraštį, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos palyginti pasiūlymus, o klientai galėtų numatyti kainas, kurias jie turės mokėti už naudojimąsi paslaugomis.

3.   CVPD privalo laikytis savo skelbiamos pagrindinėms paslaugoms taikomos kainodaros politikos.

4.   CVPD savo klientams teikia informaciją, kuri sudaro sąlygas sutikrinti sąskaitas faktūras su skelbiamais kainoraščiais.

5.   CVPD visiems klientams atskleidžia informaciją, kuri sudaro sąlygas jiems įvertinti su teikiamomis paslaugomis susijusią riziką.

6.   CVPD atskirai apskaito teikiamų pagrindinių paslaugų sąnaudas bei iš jų gaunamas pajamas ir tą informaciją atskleidžia kompetentingai institucijai.

7.   CVPD bendrai apskaito teikiamų papildomų paslaugų sąnaudas bei iš jų gaunamas pajamas ir tą informaciją atskleidžia kompetentingai institucijai.

8.   Siekdamas užtikrinti veiksmingą Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymą ir sudaryti sąlygas nustatyti, be kita ko, papildomų paslaugų kryžminį subsidijavimą pagrindinėmis paslaugomis, CVPD taiko analitinę savo veiklos apskaitą. Šiose analitinėse sąskaitose bent atskiriamos su kiekviena iš jo pagrindinių paslaugų susijusios sąnaudos ir pajamos nuo su papildomomis paslaugomis susijusių sąnaudų ir pajamų.

35 straipsnis

Pranešimų apsikeitimo su dalyviais ir kitais rinkos infrastruktūros subjektais procedūros

Apsikeisdami pranešimais su savo valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyviais ir rinkos infrastruktūros subjektais, su kuriais jie sąveikauja, CVPD naudoja tarptautines atviras pranešimų perdavimo procedūras ir keitimosi pranešimais bei atskaitiniais duomenimis standartus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai registruoti duomenis, vykdyti mokėjimus ir atsiskaitymus.

3   skirsnis

CVPD Paslaugoms taikomi reikalavimai

36 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Kiekvienai savo valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato atitinkamas taisykles ir procedūras, įskaitant griežtą apskaitos praktiką ir kontrolės priemones, kuriomis padedama užtikrinti vertybinių popierių emisijų vientisumą, taip pat sumažinti ir valdyti riziką, susijusią su vertybinių popierių saugojimu ir atsiskaitymu už vertybinių popierių sandorius.

37 straipsnis

Emisijos vientisumas

1.   CVPD imasi tinkamų sutikrinimo priemonių patikrinti, kad CVPD pateiktą vertybinių popierių emisiją arba jos dalį sudarančių vertybinių popierių skaičius būtų lygus vertybinių popierių, įrašytų į CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvių vertybinių popierių sąskaitas, o atitinkamais atvejais – į CVPD tvarkomas savininkų sąskaitas, sumai. Tokios sutikrinimo priemonės taikomos bent kartą per dieną.

2.   Kai tikslinga ir jei tam tikros vertybinių popierių emisijos sutikrinimo procese dalyvauja kiti subjektai, pavyzdžiui, emitentas, registrai, emisijų ir mokėjimų tarpininkai, bendri depozitoriumai, kiti CVPD ar kiti subjektai, CVPD ir bet kuris iš tokių subjektų susitaria dėl tarpusavyje taikomų atitinkamų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija priemonių, kad būtų išlaikytas emisijos vientisumas.

3.   CVPD valdomoje vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje neleidžiamas vertybinių popierių sąskaitos pereikvojimas, debeto likutis ar vertybinių popierių sukūrimas.

4.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodomos sutikrinimo priemonės, kurių CVPD turi imtis pagal 1, 2 ir 3 dalis.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

38 straipsnis

Dalyvių ir jų klientų vertybinių popierių apsauga

1.   CVPD saugo kiekvienos savo valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos įrašus ir sąskaitas, kurie jam sudaro sąlygas bet kuriuo metu nedelsiant CVPD esančiose sąskaitose atskirti vieno dalyvio vertybinius popierius nuo bet kurio kito dalyvio vertybinių popierių ir, jei taikoma, nuo CVPD nuosavo turto.

2.   CVPD saugo įrašus ir sąskaitas, kurie sudaro sąlygas bet kuriam dalyviui atskirti savo vertybinius popierius nuo savo klientų vertybinių popierių.

3.   CVPD saugo įrašus ir sąskaitas, kurie sudaro sąlygas bet kuriam dalyviui vienoje vertybinių popierių sąskaitoje laikyti skirtingiems to dalyvio klientams priklausančius vertybinius popierius (bendras klientų atskyrimas).

4.   CVPD saugo įrašus ir sąskaitas, kurie sudaro sąlygas dalyviui atskirti bet kurio iš savo klientų vertybinius popierius, jei ir kaip reikalauja tas dalyvis (individualus klientų atskyrimas).

5.   Dalyvis savo klientams pasiūlo bent galimybę pasirinkti tarp bendro klientų atskyrimo bei individualaus klientų atskyrimo ir informuoja juos apie su kiekviena iš galimybių susijusias sąnaudas bei riziką.

Vis dėlto CVPD ir jo dalyviai valstybių narių piliečiams bei rezidentams ir juridiniams subjektams, įsteigtiems vienoje iš valstybių narių, taiko individualų klientų atskyrimą, kai to reikalaujama pagal valstybės narės nacionalinę teisę, pagal kurią vertybiniai popieriai yra išleidžiami, galiojančią 2014 m. rugsėjo 17 d. Ta pareiga taikoma tol, kol iš dalies nepakeičiama ar nepanaikinama nacionalinė teisė ir kol galioja jos tikslai.

6.   CVPD ir jų dalyviai viešai atskleidžia apsaugos lygius ir sąnaudas, susijusius su jų taikomais skirtingais atskyrimo lygiais, ir siūlo tas paslaugas pagrįstomis komercinėmis sąlygomis. Informacija apie skirtingus atskyrimo lygius apima pagrindinių teisinių padarinių, kurių gali turėti taikomi atitinkami atskyrimo lygiai, aprašymą, įskaitant informaciją apie atitinkamose jurisdikcijose taikomą bankroto teisę.

7.   CVPD jokiais tikslais nenaudoja jam nepriklausančių vertybinių popierių. Vis dėlto CVPD gali naudoti vieno iš dalyvių vertybinius popierius, iš anksto gavęs aiškų to dalyvio sutikimą. CVPD reikalauja, kad jos dalyviai iš savo klientų gautų visus būtinus išankstinius sutikimus.

39 straipsnis

Atsiskaitymų baigtinumas

1.   CVPD užtikrina, kad jo valdoma vertybinių popierių atsiskaitymo sistema siūlytų tinkamą apsaugą dalyviams. Valstybės narės CVPD valdomas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas laiko sistemomis ir apie jas praneša laikydamosi Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio a punkte nurodytų procedūrų.

2.   CVPD užtikrina, kad kiekvienoje jo valdomoje vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje būtų apibrėžti pervedimo nurodymų įtraukimo į vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą ir neatšaukiamumo momentai toje sistemoje pagal Direktyvos 98/26/EB 3 ir 5 straipsnius.

3.   CVPD atskleidžia taisykles, kuriomis reglamentuojamas vertybinių popierių ir pinigų pervedimų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje baigtinumas.

4.   2 ir 3 dalys taikomos nedarant poveikio nuostatoms, taikomoms CVPD sąsajoms, taip pat nedarant poveikio 48 straipsnio 8 daliai.

5.   CVPD imasi visų pagrįstų veiksmų užtikrinti, kad pagal 3 dalyje nurodytas taisykles 3 dalyje nurodytas vertybinių popierių ir pinigų pervedimų baigtinumas būtų užtikrintas realiuoju laiku arba dienos metu ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki faktinės atsiskaitymo dienos darbo dienos pabaigos.

6.   Kai CVPD siūlo 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, jis užtikrina, kad piniginės įplaukos už atsiskaitymus už vertybinius popierius gavėjams naudoti būtų prieinamos ne vėliau kaip numatytos atsiskaitymo dienos darbo pabaigoje.

7.   Už visus CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos tiesioginių dalyvių sandorius vertybiniais popieriais toje vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje piniginėmis lėšomis atsiskaitoma atliekant vienalaikį vertybinių popierių ir lėšų pateikimą.

40 straipsnis

Piniginės dalies atsiskaitymas

1.   Kai tikslinga ir įmanoma, piniginės dalies atsiskaitymą už sandorius šalies, kurioje vyksta atsiskaitymas, valiuta CVPD savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, vykdo per sąskaitas, atidarytas centriniame banke, kuris leidžia atitinkamą valiutą.

2.   Kai netikslinga ir neįmanoma atsiskaitymus vykdyti per centrinio banko sąskaitas, kaip nustatyta 1 dalyje, CVPD gali siūlyti visų arba dalies savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų piniginės dalies atsiskaitymą vykdyti per kredito įstaigoje atidarytas sąskaitas arba per savo sąskaitas. Siūlydamas atsiskaitymus vykdyti per kredito įstaigoje atidarytas sąskaitas arba per savo sąskaitas, CVPD laikosi IV antraštinės dalies nuostatų.

3.   CVPD užtikrina, kad visa rinkos dalyviams teikiama informacija apie riziką ir sąnaudas, susijusias su atsiskaitymais, vykdomais per kredito įstaigų sąskaitas arba per jo paties sąskaitas, būtų aiški, teisinga ir neklaidinanti. CVPD teikia pakankamai informacijos klientams ar galimiems klientams, kad jie galėtų nustatyti ir įvertinti riziką bei sąnaudas, susijusias su atsiskaitymais, vykdomais per kredito įstaigų sąskaitas arba per jo paties sąskaitas, ir gavęs prašymą pateikia tokią informaciją.

41 straipsnis

Dalyvio įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomos taisyklės ir procedūros

1.   Kiekvienai savo valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato veiksmingas ir aiškiai apibrėžtas vieno ar kelių jos dalyvių įsipareigojimų neįvykdymo valdymo taisykles ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad CVPD galėtų laiku imtis veiksmų nuostoliams bei likvidumo problemoms apriboti ir toliau vykdyti savo įsipareigojimus.

2.   CVPD įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomas taisykles ir atitinkamas procedūras skelbia viešai.

3.   CVPD su savo dalyviais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais periodiškai testuoja ir peržiūri įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomas procedūras, kad užtikrintų jų tinkamumą ir veiksmingumą.

4.   Kad užtikrintų nuoseklų šio straipsnio taikymą, ESMA gali, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, skelbti gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį.

4   skirsnis

Rizikos ribojimo reikalavimai

42 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

CVPD patvirtina patikimą rizikos valdymo sistemą, skirtą teisinei, verslo, operacinei ir kitai tiesioginei ar netiesioginei rizikai visapusiškai valdyti, įskaitant sukčiavimo ir aplaidumo mažinimo priemones.

43 straipsnis

Teisinė rizika

1.   Veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros tikslais, taip pat savo klientų informavimo tikslais CVPD taiko taisykles, procedūras ir sutartis, kurios yra aiškios ir suprantamos visų jo valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų ir visų kitų jo teikiamų paslaugų atžvilgiu.

2.   CVPD parengia tokias taisykles, procedūras ir sutartis, kad būtų galima užtikrinti jų vykdymą visose atitinkamose jurisdikcijose, taip pat dalyvio įsipareigojimų neįvykdymo atveju.

3.   Įvairiose jurisdikcijose veiklą vykdantis CVPD imasi visų pagrįstų veiksmų, kad būtų nustatyta ir sumažinta rizika, kylanti dėl galimos įvairių jurisdikcijų teisės kolizijos.

44 straipsnis

Bendroji verslo rizika

CVPD nustato griežtas valdymo ir kontrolės sistemas, taip pat IT priemones, skirtas bendrajai verslo rizikai, įskaitant dėl prasto verslo strategijos įgyvendinimo patirtus nuostolius, pinigų srautus ir veiklos išlaidas, nustatyti, stebėti ir valdyti.

45 straipsnis

Operacinė rizika

1.   CVPD nustato tiek vidinius, tiek išorinius operacinės rizikos šaltinius ir kuo labiau sumažina jų poveikį įdiegdamas tinkamas IT priemones, vykdydamas kontrolę ir taikydamas procedūras, be kita ko, visose jo valdomose vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose.

2.   CVPD taiko tinkamas pakankamo pajėgumo IT priemones, kuriomis užtikrinamas aukšto lygio saugumas ir veiklos patikimumas. IT priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos sudėtingumą, įvairovę ir rūšis, siekiant užtikrinti aukštus saugumo standartus ir turimos informacijos vientisumą bei konfidencialumą.

3.   Jo teikiamų paslaugų ir kiekvienos jo valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atžvilgiu CVPD parengia, įdiegia ir taiko tinkamą veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą, kuriais siekiama užtikrinti, kad įvykių, kurie kelia didelę veiklos sutrikdymo riziką, atveju būtų išsaugotos CVPD paslaugos, laiku atkurtos jo operacijos ir vykdomi jo įsipareigojimai.

4.   3 dalyje nurodytame plane numatoma atkurti visus sandorius bei dalyvių pozicijas sutrikdymo momentu, kad CVPD dalyviai galėtų patikimai tęsti savo veiklą ir numatytą dieną atlikti atsiskaitymus, be kita ko, užtikrinant, kad ypatingos svarbos IT sistemos galėtų nedelsiant atnaujinti operacijas nuo sutrikdymo momento. Jame taip pat numatoma įsteigti antrą duomenų tvarkymo vietą, kuri turėtų pakankamų išteklių, pajėgumų ir funkcijų, bei tinkamą aprūpinimo personalu tvarką.

5.   CVPD planuoja ir vykdo 1–4 dalyse nurodytų priemonių testavimo programą.

6.   CVPD nustato, stebi ir valdo riziką, kurią jo operacijoms galėtų kelti pagrindiniai jo valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyviai, taip pat paslaugų ir komunalinių paslaugų teikėjai ir kiti CVPD ar kitos rinkos infrastruktūros. Gavęs prašymą jis pateikia kompetentingoms ir atitinkamoms institucijoms informaciją apie bet kokią tokią nustatytą riziką.

Jis taip pat nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją ir atitinkamas institucijas apie operacinius incidentus, įvykusius dėl tokios rizikos.

7.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodoma 1 ir 6 dalyse nurodyta operacinė rizika bei tos rizikos testavimo, valdymo ar kuo didesnio sumažinimo metodai, įskaitant 3 ir 4 dalyse nurodytą veiklos tęstinumo politiką bei veiklos atkūrimo planus ir jų vertinimo metodus.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

46 straipsnis

Investicijų politika

1.   CVPD savo finansinį turtą laiko centriniuose bankuose, veiklos leidimą gavusiose kredito įstaigose arba veiklos leidimą gavusiuose CVPD.

2.   CVPD prireikus nedelsiant gali naudotis savo turtu.

3.   CVPD savo finansinius išteklius investuoja tik į pinigines lėšas arba labai likvidžias finansines priemones, kurių rinkos ir kredito rizika labai maža. Tas investicijas galima greitai likviduoti, patiriant kuo mažesnį neigiamą poveikį kainai.

4.   Į kapitalo sumą, įskaitant CVPD nepaskirstytąjį pelną ir rezervus, kurie nėra investuoti pagal 3 dalį, neatsižvelgiama 47 straipsnio 1 dalies tikslais.

5.   CVPD užtikrina, kad jo bendra rizika kurios nors atskiros veiklos leidimą turinčios kredito įstaigos arba veiklos leidimą turinčio CVPD, kuriame jis laiko savo finansinį turtą, atžvilgiu neviršytų priimtinų koncentracijos ribų.

6.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodomos finansinės priemonės, kurios gali būti laikomos labai likvidžiomis ir kurių rinkos bei kredito rizika labai maža, kaip nurodyta 3 dalyje, tinkamas laikotarpis, per kurį galima naudotis turtu pagal 2 dalį, ir 5 dalyje nurodytos koncentracijos ribos. Tie techninių reguliavimo standartų projektai, jei tikslinga, suderinami su techniniais reguliavimo standartais, priimtais pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 47 straipsnio 8 dalį.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

47 straipsnis

Kapitalo reikalavimai

1.   CVPD kapitalas kartu su nepaskirstytuoju pelnu ir rezervais yra proporcingas su CVPD veikla susijusiai rizikai. Jis visuomet yra pakankamas, kad būtų galima:

a)	užtikrinti, kad CVPD būtų tinkamai apsaugotas nuo operacinės, teisinės, saugojimo, investicinės ir verslo rizikos, kad CVPD galėtų toliau nuolat teikti paslaugas;

b)	užtikrinti tvarkingą CVPD likvidavimą arba veiklos restruktūrizavimą per tinkamą ne trumpesnį nei šešių mėnesių laikotarpį pagal įvairius nepalankiausių sąlygų scenarijus.

2.   CVPD taiko planą, skirtą:

a)	papildomam kapitalui pritraukti, jei jo akcinis kapitalas priartėtų prie 1 dalyje nustatyto dydžio arba taptų mažesnis;

b)	užtikrinti tvarkingą likvidavimą arba jo operacijų ar paslaugų reorganizavimą, jei CVPD negalėtų pritraukti naujo kapitalo.

Šį planą patvirtina tvirtina valdymo organas arba atitinkamas valdymo organo komitetas, ir jis reguliariai atnaujinamas. Kiekvienas plano atnaujinimas pateikiamas kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad CVPD imtųsi papildomų priemonių arba pateiktų alternatyvų planą, jeigu kompetentinga institucija mano, kad CVPD planas yra nepakankamas.

3.   EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai dėl CVPD kapitalo, nepaskirstytojo pelno ir rezervų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

5   skirsnis

CVPD Sąsajoms taikomi reikalavimai

48 straipsnis

CVPD sąsajos

1.   Prieš įdiegdami CVPD sąsają ir nuolat po CVPD sąsajos įdiegimo visi susiję CVPD nustato, vertina, stebi ir valdo visus galimus dėl CVDP sąsajos jiems patiems ir jų dalyviams kylančios rizikos šaltinius ir imasi tinkamų priemonių rizikai sumažinti.

2.   CVPD, kurie ketina įdiegti sąsajas, pateikia veiklos leidimo paraišką prašančiojo CVPD kompetentingai institucijai, kaip reikalaujama pagal 19 straipsnio 1 dalies e punktą, arba praneša prašančiojo CVPD kompetentingoms ir atitinkamoms institucijoms, kaip reikalaujama pagal 19 straipsnio 5 dalį.

3.   Sąsają įdiegusiems CVPD ir jų dalyviams užtikrinama tinkama apsauga naudojantis sąsaja, visų pirma, kiek tai susiję su CVPD paimtais galimais kreditais ir koncentracijos bei likvidumo rizika, kylančia dėl sąsajos susitarimo.

Sąsaja grindžiama tinkama sutartimi, kurioje nustatomos atitinkamos sąsają įdiegusių CVPD ir prireikus CVPD dalyvių teisės ir pareigos. Sutartyje, turinčioje poveikį keliose jurisdikcijose, nedviprasmiškai pasirenkama teisė, kuria reglamentuojamas kiekvienas sąsajos operacijų aspektas.

4.   Jei tarp sąsają įdiegusių CVPD atliekamas preliminarus vertybinių popierių pervedimas, draudžiama dar kartą pervesti vertybinius popierius, kol pirmasis pervedimas netampa galutiniu.

5.   CVPD, kuris naudoja netiesioginę sąsają arba tarpininką CVPD sąsajai su kitu CVPD valdyti, vertina, stebi ir valdo papildomą riziką, kylančią dėl tos netiesioginės sąsajos arba tarpininko naudojimo, ir imasi tinkamų priemonių rizikai sumažinti.

6.   Sąsają įdiegę CVPD nustato griežtas sutikrinimo procedūras, skirtas užtikrinti, kad jų atitinkami įrašai būtų tikslūs.

7.   Kai tikslinga ir įmanoma, naudojantis CVPD tarpusavio sąsajomis sudaroma galimybė už sandorius tarp sąsają įdiegusių CVPD dalyvių atsiskaityti vykdant vienalaikį vertybinių popierių ir lėšų pateikimą. Kai naudojantis CVPD sąsaja vertybiniai popieriai ir lėšos negali būti pateikiami vienu metu, apie išsamias to priežastis pranešama atitinkamoms ir kompetentingoms institucijoms.

8.   Sąveikios vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos ir CVPD, kurie naudoja bendrą atsiskaitymo infrastruktūrą, nustato šiuos identiškus momentus:

a)	pervedimo nurodymų įtraukimo į sistemą;

b)	pervedimo nurodymų neatšaukiamumo.

Pirmoje pastraipoje nurodytos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos ir CVPD taiko lygiavertes taisykles dėl vertybinių popierių ir piniginių lėšų pervedimų baigtinumo momento.

9.   Ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 18 d. visos sąveikios sąsajos tarp valstybėse narėse veikiančių CVPD, kai taikoma, turi būti sąsajos, palaikančios vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo atsiskaitymą.

10.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodomos 3 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis numatoma tinkama sąsają įdiegusių CVPD ir jų dalyvių apsauga naudojantis kiekvienos rūšies sąsaja, ypač kai CVPD ketina dalyvauti kito CVPD valdomoje vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, 5 dalyje nurodytos papildomos rizikos, kylančios dėl tarpininkų naudojimo, stebėsena ir valdymas, 6 dalyje nurodyti sutikrinimo metodai, atvejai, kai atsiskaitymas vykdant vienalaikį vertybinių popierių ir lėšų pateikimą naudojantis CVPD sąsaja yra tikslingas ir įmanomas, kaip nustatyta 7 dalyje, ir jų vertinimo metodai.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

III   SKYRIUS

Prieiga prie CVPD

1   skirsnis

Emitentų prieiga prie CVPD

49 straipsnis

Laisvė leisti vertybinius popierius veiklos leidimą Sąjungoje gavusiame CVPD

1.   Emitentas turi teisę imtis priemonių, kad jo vertybiniai popieriai, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose arba kuriais prekiaujama prekybos vietose, būtų užregistruoti CVPD, įsteigtame bet kurioje valstybėje narėje, jeigu tas CVPD atitinka 23 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Nedarant poveikio pirmoje pastraipoje nurodytai emitento teisei, toliau taikomi valstybės narės bendrovių ar susiję teisės aktai, pagal kuriuos vertybiniai popieriai yra išleidžiami.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų sudarytas antroje pastraipoje nurodytų teisės aktų pagrindinių susijusių nuostatų sąrašas. Kompetentingos institucijos tą sąrašą perduoda ESMA ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 18 d. ESMA tą sąrašą paskelbia ne vėliau kaip 2015 m. sausio 18 d.

CVPD iš emitentų gali imti pagrįstą komercinį mokestį už savo paslaugų teikimą pagal principą „sąnaudos ir antkainis“, nebent abi šalys susitaria kitaip.

2.   Kai emitentas pateikia prašymą dėl jo vertybinių popierių registravimo CVPD, pastarasis tokį prašymą išnagrinėja nedelsdamas bei nediskriminuodamas ir per tris mėnesius pateikia atsakymą prašančiajam emitentui.

3.   CVPD gali atsisakyti emitentui teikti paslaugas. Toks atsisakymas galimas tik tuo atveju, jei jis grindžiamas išsamiu rizikos įvertinimu arba jei tas CVPD neteikia priedo A skirsnio 1 punkte nurodytų paslaugų, susijusių su vertybinių popierių išleidimu pagal atitinkamos valstybės narės bendrovių ar susijusius teisės aktus.

4.   Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/60/EB (25) bei Komisijos direktyvai 2006/70/EB (26), jei CVPD atsisako emitentui teikti paslaugas, jis prašančiajam emitentui raštu pateikia išsamias atsisakymo priežastis.

Atsisakymo atveju prašantysis emitentas turi teisę pateikti skundą CVPD, kuris atsisako teikti paslaugas, kompetentingai institucijai.

To CVPD kompetentinga institucija tinkamai išnagrinėja skundą įvertindama CVPD pateiktas atsisakymo priežastis ir pateikia emitentui pagrįstą atsakymą.

CVPD kompetentinga institucija dėl jos atlikto skundo įvertinimo konsultuojasi su prašančiojo emitento įsisteigimo vietos kompetentinga institucija. Jei prašančiojo emitento įsisteigimo vietos kompetentinga institucija nesutinka su tuo įvertinimu, bet kuri iš dviejų kompetentingų institucijų gali perduoti klausimą ESMA, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Jei CVPD atsisakymas teikti savo paslaugas emitentui laikomas nepagrįstu, atsakinga kompetentinga institucija pateikia nurodymą, kuriame reikalaujama, kad tas CVPD teiktų savo paslaugas prašančiajam emitentui.

5.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodoma rizika, į kurią turi atsižvelgti CVPD, atlikdami išsamų rizikos vertinimą, ir kompetentingos institucijos, vertindamos atsisakymo priežastis pagal 3 ir 4 dalis, taip pat 4 dalyje nurodytos procedūros elementai.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

6.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomos 4 dalyje nurodytai procedūrai skirtos standartinės formos bei šablonai.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

2   skirsnis

CVPD Tarpusavio prieiga

50 straipsnis

Standartinės sąsajos prieiga

CVPD turi teisę tapti kito CVPD dalyviu ir įdiegti standartinę sąsają su tuo CVPD pagal 33 straipsnį, su sąlyga, jeigu iš anksto praneša apie tą CVPD sąsają, kaip numatyta 19 straipsnio 5 dalyje.

51 straipsnis

Pritaikytos sąsajos prieiga

1.   Kai CVPD prašo kito CVPD sukurti pritaikytą sąsają, kad būtų galima gauti prieigą prie pastarojo, gaunantysis CVPD gali atmesti tokį prašymą tik remdamasis rizikos argumentais. Jis negali atmesti prašymo dėl priežasčių, susijusių su rinkos dalies praradimu.

2.   Gaunantysis CVPD iš prašančiojo CVPD gali imti pagrįstą komercinį mokestį už pritaikytos sąsajos prieigos suteikimą pagal principą „sąnaudos ir antkainis“, nebent abi šalys susitaria kitaip.

52 straipsnis

CVPD sąsajoms taikoma procedūra

1.   Kai CVPD pateikia prieigos prašymą kitam CVPD pagal 50 ir 51 straipsnius, pastarasis tokį prašymą išnagrinėja nedelsdamas ir per tris mėnesius pateikia atsakymą prašančiajam CVPD.

2.   CVPD gali atsisakyti suteikti prieigą prašančiajam CVPD tik tuo atveju, jeigu dėl tokios prieigos kiltų pavojus sklandžiam ir drausmingam finansų rinkų veikimui arba būtų sukelta sisteminė rizika. Toks atsisakymas galimas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas išsamiu rizikos įvertinimu.

Jei CVPD atsisako suteikti prieigą, prašančiajam CVPD jis pateikia išsamias atsisakymo priežastis.

Atsisakymo atveju prašantysis CVPD turi teisę pateikti skundą prieigą suteikti atsisakiusio CVPD kompetentingai institucijai.

Gaunančiojo CVPD kompetentinga institucija tinkamai išnagrinėja skundą įvertindama atsisakymo priežastis ir pateikia prašančiajam CVPD pagrįstą atsakymą.

Gaunančiojo CVPD kompetentinga institucija dėl jos atlikto skundo įvertinimo konsultuojasi su prašančiojo CVPD kompetentinga institucija ir prašančiojo CVPD atitinkama institucija, nurodyta 12 straipsnio 1 dalies a punkte. Jei kuri nors iš prašančiojo CVPD institucijų nesutinka su pateiktu vertinimu, bet kuri iš šių institucijų gali perduoti klausimą ESMA, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Jei CVPD atsisakymas suteikti prieigą prašančiajam CVPD laikomas nepagrįstu, gaunančiojo CVPD kompetentinga institucija pateikia nurodymą, kuriame reikalaujama, kad tas CVPD suteiktų prieigą prašančiajam CVPD.

3.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodoma rizika, į kurią turi atsižvelgti CVPD, atlikdami išsamų rizikos vertinimą, ir kompetentingos institucijos, vertindamos atsisakymo priežastis pagal 2 dalį, taip pat 2 dalyje nurodytos procedūros elementai.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

4.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomos 1, 2 ir 3 dalyse nurodytoms procedūroms skirtos standartinės formos ir šablonai.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

3   skirsnis

CVPD Ir kitos rinkos infrastruktūros tarpusavio prieiga

53 straipsnis

CVPD ir kitos rinkos infrastruktūros tarpusavio prieiga

1.   CVPD prašymu PSŠ ir prekybos vieta nediskriminuodamos ir skaidriai teikia CVPD duomenis apie sandorius ir iš prašančiojo CVPD gali imti pagrįstą komercinį mokestį už tokių duomenų apie sandorius teikimą pagal principą „sąnaudos ir antkainis“, nebent abi šalys susitaria kitaip.

CVPD nediskriminuodamas ir skaidriai suteikia prieigą prie savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų PSŠ arba prekybos vietai ir gali imti pagrįstą komercinį mokestį už tokią prieigą pagal principą „sąnaudos ir antkainis“, nebent abi šalys susitaria kitaip.

2.   Kai viena šalis pateikia prieigos prašymą kitai šaliai pagal 1 dalį, toks prašymas išnagrinėjamas nedelsiant ir atsakymas prašančiajai šaliai pateikiamas per tris mėnesius.

3.   Gaunančioji šalis gali atsisakyti suteikti prieigą tik tuo atveju, jeigu dėl tokios prieigos būtų daromas poveikis sklandžiam ir drausmingam finansų rinkų veikimui arba būtų sukelta sisteminė rizika. Ji negali atmesti prašymo dėl priežasčių, susijusių su rinkos dalies praradimu.

Šalis, kuri atsisakė suteikti prieigą, prašančiajai šaliai raštu pateikia išsamias tokio atsisakymo, pagrįsto išsamiu rizikos įvertinimu, priežastis. Atsisakymo atveju prašančioji šalis turi teisę pateikti skundą šalies, kuri atsisakė suteikti prieigą, kompetentingai institucijai.

Gaunančiosios šalies kompetentinga institucija ir atitinkama institucija, nurodyta 12 straipsnio 1 dalies a punkte, tinkamai išnagrinėja skundą įvertindamos atsisakymo priežastis ir pateikia prašančiajai šaliai pagrįstą atsakymą.

Gaunančiosios šalies kompetentinga institucija dėl jos atlikto skundo įvertinimo konsultuojasi su prašančiosios šalies kompetentinga institucija ir atitinkama institucija, nurodyta 12 straipsnio 1 dalies a punkte. Jei kuri nors iš prašančiosios šalies institucijų nesutinka su pateiktu vertinimu, bet kuri iš jų gali perduoti klausimą ESMA, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Jei šalies atsisakymas suteikti prieigą laikomas nepagrįstu, atsakinga kompetentinga institucija pateikia nurodymą, kuriame reikalaujama, kad ta šalis per tris mėnesius suteiktų galimybę naudotis jos paslaugomis.

4.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodoma rizika, į kurią turi atsižvelgti CVPD, atlikdami išsamų rizikos vertinimą, ir kompetentingos institucijos, vertindamos atsisakymo priežastis pagal 3 dalį, taip pat 3 dalyje nurodytos procedūros elementai.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

5.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomos 1, 2 ir 3 dalyse nurodytai procedūrai skirtos standartinės formos ir šablonai.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

PAPILDOMŲ BANKINIO TIPO PASLAUGŲ TEIKIMAS CVPD DALYVIAMS

54 straipsnis

Veiklos leidimas ir paskyrimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas

1.   Pats CVPD neteikia jokių papildomų bankinio tipo paslaugų, nurodytų priedo C skirsnyje, nebent jis gauna papildomą veiklos leidimą teikti tokias paslaugas pagal šį straipsnį.

2.   CVPD, ketinančiam visų arba dalies savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų atsiskaitymus piniginėmis lėšomis vykdyti pagal 40 straipsnio 2 dalį arba pageidaujančiam teikti 1 dalyje nurodytas papildomas bankinio tipo paslaugas, išduodamas veiklos leidimas:

a)	pačiam siūlyti tokias paslaugas šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis; arba

b)	tuo tikslu paskirti vieną arba daugiau kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimus pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį.

3.   Kai CVPD siekia teikti kurias nors papildomas bankinio tipo paslaugas per juridinį subjektą, kuris valdo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą, 2 dalyje nurodytas veiklos leidimas išduodamas tik tuo atveju, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)	CVPD veiklos leidimas išduodamas kaip kredito įstaigai, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnyje;

b)	CVPD laikosi 59 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų ir 60 straipsnyje nustatytų priežiūros reikalavimų;

c)	šios pastraipos a punkte nurodytas veiklos leidimas naudojamas tik priedo C skirsnyje nurodytoms papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti, bet ne kitai veiklai vykdyti;

d)	CVPD taikomas didesnis kapitalo poreikio koeficientas, atspindintis riziką, įskaitant kredito ir likvidumo riziką, susijusią su dienos kredito suteikimu, kuri, be kita ko, kyla vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviams arba kitiems CVPD paslaugų naudotojams;

e)

CVPD bent kartą per mėnesį kompetentingai institucijai teikiamose ataskaitose ir kasmet viešai skelbiamoje ataskaitoje, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 aštuntą dalį, informuoja apie dienos likvidumo rizikos mastą ir tos rizikos valdymą pagal šio reglamento 59 straipsnio 4 dalies j punktą;

f)	CVPD kompetentingai institucijai pateikė tinkamą gaivinimo planą, skirtą jo ypatingos svarbos operacijų tęstinumui užtikrinti, be kita ko, tais atvejais, kai teikiant papildomas bankinio tipo paslaugas atsiranda likvidumo arba kredito rizika.

Tuo atveju, jei šiame reglamente, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytos prieštaraujančios nuostatos, šios dalies a punkte nurodytas CVPD turi atitikti griežtesnius rizikos ribojimo priežiūros reikalavimus. Šio reglamento 47 ir 59 straipsniuose nurodytuose techniniuose reguliavimo standartuose paaiškinami prieštaraujančių nuostatų atvejai.

4.   Kai CVPD siekia paskirti kredito įstaigą teikti papildomas bankinio tipo paslaugas per atskirą juridinį subjektą, kuris gali priklausyti tai pačiai įmonių, nepriklausomai nuo to, ar jas galiausiai kontroliuoja ta pati patronuojančioji įmonė, grupei, 2 dalyje nurodytas veiklos leidimas išduodamas tik tuo atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)	atskiram juridiniam subjektui veiklos leidimas išduodamas kaip kredito įstaigai, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnyje;

b)	atskiras juridinis subjektas laikosi 59 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų ir 60 straipsnyje nustatytų priežiūros reikalavimų;

c)	atskiras juridinis subjektas pats neteikia jokių pagrindinių paslaugų, nurodytų priedo A skirsnyje;

d)	a punkte nurodytas veiklos leidimas naudojamas tik priedo C skirsnyje nurodytoms papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti, bet ne kitai veiklai vykdyti;

e)	atskiram juridiniam subjektui taikomas didesnis kapitalo poreikio koeficientas, atspindintis riziką, įskaitant kredito ir likvidumo riziką, susijusią su dienos kredito suteikimu, kuri, be kita ko, kyla vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviams arba kitiems CVPD paslaugų naudotojams;

f)

atskiras juridinis subjektas bent kartą per mėnesį kompetentingai institucijai teikiamose ataskaitose ir kasmet viešai skelbiamoje ataskaitoje, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 aštuntą dalį, informuoja apie dienos likvidumo rizikos mastą ir tos rizikos valdymą pagal šio reglamento 59 straipsnio 4 dalies j punktą; ir

g)	atskiras juridinis subjektas kompetentingai institucijai pateikė tinkamą gaivinimo planą, skirtą jo ypatingos svarbos operacijų tęstinumui užtikrinti, be kita ko, tais atvejais, kai teikiant papildomas bankinio tipo paslaugas per atskirą juridinį subjektą atsiranda likvidumo arba kredito rizika.

5.   4 dalis netaikoma 2 dalies b punkte nurodytoms kredito įstaigoms, kurios siūlo dalies CVPD vertybinių popierių sistemos atsiskaitymų vykdyti piniginėmis lėšomis, jeigu bendra tokių per tose kredito įstaigose atidarytas sąskaitas vykdomų atsiskaitymų piniginėmis lėšomis vertė, apskaičiuota vienų metų laikotarpiu, yra mažesnė nei vienas procentas visų vertybinių popierių sandorių bendros vertės, palyginti su CVPD apskaitos žurnaluose užregistruotais atsiskaitymais piniginėmis lėšomis, ir neviršija didžiausios leidžiamos 2,5 mlrd. EUR per metus sumos.

Kompetentinga institucija bent kartą per metus patikrina, kad būtų laikomasi pirmoje pastraipoje nurodytos ribinės sumos, ir savo išvadas pateikia ESMA. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad ribinė suma buvo viršyta, ji reikalauja, kad atitinkamas CVPD prašytų išduoti veiklos leidimą pagal 4 dalį. Atitinkamas CVPD veiklos leidimo paraišką turi pateikti per šešis mėnesius.

6.   Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad CVPD ne tik pats teiktų paslaugas pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą, bet ir paskirtų daugiau kaip vieną kredito įstaigą arba paskirtų kredito įstaigą, jeigu ji mano, kad vienai kredito įstaigai kylančios rizikos pagal 59 straipsnio 3 ir 4 dalis koncentracija nėra pakankamai sumažinta. Paskirtos kredito įstaigos laikomos atsiskaitymų tarpininkais.

7.   Leidimą teikti bet kurias papildomas bankinio tipo paslaugas gavęs CVPD ir pagal 2 dalies b punktą paskirta kredito įstaiga visada laikosi sąlygų, kurias būtina įvykdyti, kad būtų išduotas veiklos leidimas pagal šį reglamentą, ir nedelsdami praneša kompetentingoms institucijoms apie visus esminius pokyčius, kurie turi įtakos veiklos leidimo išdavimo sąlygoms.

8.   EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomas 3 dalies d punkte ir 4 dalies e punkte nurodytas rizika grindžiamas didesnis kapitalo poreikio koeficientas.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

55 straipsnis

Veiklos leidimo teikti papildomas bankinio tipo paslaugas išdavimo ir atsisakymo jį išduoti tvarka

1.   Paraišką leisti paskirti kredito įstaigą arba teikti kurias nors papildomas bankinio tipo paslaugas, kaip reikalaujama pagal 54 straipsnį, CVPD pateikia savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

2.   Paraiškoje pateikiama visa informacija, būtina, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, kad CVPD ir, jei taikytina, paskirta kredito įstaiga veiklos leidimo išdavimo metu yra nustatę visą būtiną tvarką, kad galėtų įvykdyti šiame reglamente nustatytus įpareigojimus. Paraiškoje pateikiama operacijų programa, kurioje nurodomos numatomos papildomos bankinio tipo paslaugos, CVPD ir, jei taikytina, paskirtų kredito įstaigų santykių organizacinė struktūra ir tai, kaip tas CVPD arba, jei taikytina, paskirta kredito įstaiga ketina laikytis rizikos ribojimo reikalavimų, nustatytų 59 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse, ir kitų sąlygų, nustatytų 54 straipsnyje.

3.   Kompetentinga institucija taiko procedūrą pagal 17 straipsnio 3 ir 8 dalis.

4.   Nuo to momento, kai laikoma, kad paraiška yra išsami, kompetentinga institucija visą paraiškoje pateiktą informaciją perduoda šioms institucijoms:

a)	atitinkamoms institucijoms;

b)	Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte nurodytai kompetentingai institucijai;

c)	kompetentingoms institucijoms valstybėse) narėse, jeigu CVPD yra įdiegęs sąveikias sąsajas su kitu CVPD, išskyrus atvejus, kai CVPD yra įdiegęs 19 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąveikias sąsajas;

d)	kompetentingoms institucijoms priimančiojoje valstybėje narėje, kurioje CVPD veikla tapo itin reikšminga vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai, kaip apibrėžta 24 straipsnio 4 dalyje;

e)	kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už CVPD dalyvių, kurie yra įsteigti trijose valstybėse narėse, kuriose bendra atsiskaitymų vertė per vienų metų laikotarpį yra didžiausia CVPD vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, priežiūrą;

f)

ESMA; ir

g)

EBI.

5.   4 dalies a–e punktuose nurodytos institucijos pateikia pagrįstą nuomonę dėl veiklos leidimo per 30 dienų nuo 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Jei institucija iki to laikotarpio pabaigos nepateikia nuomonės, laikoma, kad jos nuomonė yra palanki.

Jei bent viena iš 4 dalies a–e punktuose nurodytų institucijų pateikia nepalankią pagrįstą nuomonę, veiklos leidimą pageidaujanti išduoti kompetentinga institucija per 30 dienų pateikia 4 dalies a–e punktuose nurodytoms institucijoms pagrįstą sprendimą dėl nepalankios nuomonės.

Jeigu per 30 dienų nuo to sprendimo pateikimo bet kuri iš 4 dalies a–e punktuose nurodytų institucijų pateikia nepalankią nuomonę, o kompetentinga institucija ir toliau pageidauja išduoti veiklos leidimą, bet kuri iš nepalankią nuomonę pateikusių institucijų gali perduoti klausimą ESMA, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio c punktą ji padėtų jį išspręsti.

Jeigu per 30 dienų nuo klausimo perdavimo ESMA klausimas neišsprendžiamas, veiklos leidimą pageidaujanti išduoti kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą ir 4 dalies a–e punktuose nurodytoms institucijoms raštu pateikia išsamų savo sprendimo paaiškinimą.

Jeigu kompetentinga institucija pageidauja atsisakyti išduoti veiklos leidimą, klausimas ESMA neperduodamas.

Nepalankiose nuomonėse raštu išsamiai išdėstomos visos priežastys, kodėl neįvykdyti šiame reglamente arba kituose Sąjungos teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

6.   Jeigu ESMA mano, kad kompetentinga institucija išdavė veiklos leidimą, kuris gali neatitikti Sąjungos teisės reikalavimų, ji imasi veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį.

7.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir EBI nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodoma informacija, kurią CVPD turi pateikti kompetentingai institucijai siekdamas gauti atitinkamus veiklos leidimus teikti atsiskaitymą papildančias bankinio tipo paslaugas.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

8.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir EBI nariais, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomos konsultavimuisi su 4 dalyje nurodytomis institucijomis prieš išduodant veiklos leidimą skirtos standartinės formos, šablonai ir procedūros.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

56 straipsnis

Papildomų bankinio tipo paslaugų išplėtimas

1.   CVPD, ketinantis išplėsti papildomas bankinio tipo paslaugas, kurioms teikti jis paskiria kredito įstaigą arba kurias jis teikia pats pagal 54 straipsnį, pateikia paslaugų išplėtimo prašymą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

2.   Paslaugų išplėtimo prašymui taikoma 55 straipsnyje nustatyta tvarka.

57 straipsnis

Veiklos leidimo panaikinimas

1.   Nedarant poveikio V antraštinėje dalyje numatytiems taisomiesiems veiksmams ar priemonėms, CVPD buveinės valstybės narės kompetentinga institucija panaikina 54 straipsnyje nurodytus veiklos leidimus esant bet kuriai iš šių aplinkybių:

a)	jeigu CVPD veiklos leidimu nepasinaudojo per 12 mėnesių, aiškiai atsisako veiklos leidimo arba jeigu paskirta kredito įstaiga per pastaruosius šešis mėnesius nesuteikė jokių paslaugų arba nevykdė jokios veiklos;

b)	jeigu CVPD gavo veiklos leidimą pateikęs klaidingus pareiškimus ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)	jeigu CVPD arba paskirta kredito įstaiga nebeatitinka tų sąlygų, kuriomis buvo išduotas veiklos leidimas, ir per nustatytą laikotarpį nesiėmė kompetentingos institucijos reikalaujamų taisomųjų veiksmų;

d)	jeigu CVPD arba paskirta kredito įstaiga rimtai ir sistemingai pažeidinėjo šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

2.   Sužinojusi apie vieną iš 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kompetentinga institucija nedelsdama konsultuojasi su 55 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis dėl būtinybės panaikinti veiklos leidimą.

3.   ESMA, 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta atitinkama institucija ir 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija arba atitinkamai 55 straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos gali bet kuriuo metu prašyti, kad CVPD buveinės valstybės narės kompetentinga institucija patikrintų, ar CVPD ir, kai taikoma, paskirta kredito įstaiga ir toliau atitinka sąlygas, kuriomis buvo išduotas veiklos leidimas.

4.   Kompetentinga institucija veiklos leidimą gali panaikinti tik tam tikrai paslaugai, veiklos rūšiai arba finansinei priemonei.

5.   CVPD ir paskirta kredito įstaiga nustato, įdiegia ir taiko tinkamą procedūrą, kuria užtikrinama, jog tuo atveju, jei būtų panaikintas veiklos leidimas, kaip nurodyta 1 dalyje, už klientų ir dalyvių turtą būtų laiku ir tvarkingai atsiskaitoma arba tas turtas būtų laiku ir tvarkingai perleistas kitam atsiskaitymų tarpininkui.

58 straipsnis

CVPD registras

1.   Apie kompetentingų institucijų pagal 54, 56 ir 57 straipsnius priimtus sprendimus pranešama ESMA.

2.   ESMA į registrą, kuris turi būti prieinamas jos specialioje interneto svetainėje pagal 21 straipsnio 3 dalį, įtraukia šią informaciją:

a)	kiekvieno CVPD, dėl kurio buvo priimtas sprendimas pagal 54, 56 ir 57 straipsnius, pavadinimą;

b)	kiekvienos paskirtos kredito įstaigos pavadinimą;

c)	papildomų bankinio tipo paslaugų, kurias pagal 54 straipsnį paskirta kredito įstaiga arba veiklos leidimą gavęs CVPD turi teisę teikti CVPD dalyviams, sąrašą.

3.   Kompetentingos institucijos ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 16 d. ESMA praneša apie tuos subjektus, kurie teikia papildomas bankinio tipo paslaugas pagal nacionalinės teisės reikalavimus.

59 straipsnis

Veiklos leidimą teikti papildomas bankinio tipo paslaugas gavusioms kredito įstaigoms arba CVPD taikytini rizikos ribojimo reikalavimai

1.   Papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti pagal 54 straipsnio 2 dalies b punktą paskirta kredito įstaiga arba pagal 54 straipsnio 2 dalies a punktą veiklos leidimą gavęs CVPD teikia tik priedo C skirsnyje išvardytas paslaugas, nurodytas veiklos leidime.

2.   Papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti pagal 54 straipsnio 2 dalies b punktą paskirta kredito įstaiga arba pagal 54 straipsnio 2 dalies a punktą veiklos leidimą gavęs CVPD laikosi visų galiojančių ar būsimų teisės aktų, taikytinų kredito įstaigoms.

3.   Papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti pagal 54 straipsnio 2 dalies b punktą paskirta kredito įstaiga arba pagal 54 straipsnio 2 dalies a punktą veiklos leidimą gavęs CVPD kiekvienos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atžvilgiu laikosi toliau nurodytų konkrečių rizikos ribojimo reikalavimų dėl su tomis paslaugomis susijusios kredito rizikos:

a)	nustato griežtą atitinkamos kredito rizikos valdymo sistemą;

b)	nustato tokios kredito rizikos šaltinius, dažnai ir reguliariai vertina ir stebi atitinkamas kredito pozicijas ir naudoja tinkamas rizikos valdymo priemones tai rizikai kontroliuoti;

c)	atitinkamas kredito pozicijas atskiriems besiskolinantiems dalyviams visiškai padengia naudodama (-as) įkaitą ir kitus lygiaverčius finansinius išteklius;

d)	jei atitinkamai kredito rizikai valdyti naudojamas įkaitas, priima labai likvidžius įkaitus, kurių kredito ir rinkos rizika yra minimali; tam tikrais atvejais gali būti naudojami kitų rūšių įkaitai, jei taikomas tinkamas patikslinimas;

e)	nustato ir taiko pakankamai konservatyvius patikslinimus bei koncentracijos ribas, taikomus įkaitų, skirtų c punkte nurodytoms kredito pozicijoms padengti, vertėms, atsižvelgiant į tikslus užtikrinti, kad įkaitą būtų galima greitai likviduoti nepatiriant didelio neigiamo poveikio kainai;

f)	nustato savo atitinkamų kredito pozicijų ribas;

g)	analizuoja ir planuoja, kaip tvarkyti galimas likutines kredito pozicijas, bei tvirtina tokių planų įgyvendinimo taisykles ir procedūras;

h)	kreditus suteikia tik tiems dalyviams, kurie joje (jame) turi piniginių lėšų sąskaitas;

i)	numato veiksmingo dienos kreditų grąžinimo procedūras ir neskatina vienos nakties kreditų, taikydama tokio dydžio sankcijas, kurios veikia kaip veiksminga atgrasymo priemonė.

4.   Papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti pagal 54 straipsnio 2 dalies b punktą paskirta kredito įstaiga arba pagal 54 straipsnio 2 dalies a punktą veiklos leidimą gavęs CVPD kiekvienos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atžvilgiu laikosi toliau nurodytų konkrečių rizikos ribojimo reikalavimų dėl su tomis paslaugomis susijusios likvidumo rizikos:

a)	nustato vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos, kurioje ji (jis) veikia kaip atsiskaitymų tarpininkas, kiekvienos valiutos griežtą likvidumo rizikos, įskaitant dienos likvidumo rizikos, vertinimo, stebėsenos ir valdymo sistemą bei priemones;

b)	nuolat, laiku ir ne mažiau kaip kartą per dieną vertina ir stebi savo likvidumo poreikius bei turimo likvidaus turto dydį; tai darydama (-as) nustato savo turimo likvidaus turto vertę atsižvelgdama (-as) į tinkamus to turto patikslinimus;

c)

turi pakankamų likvidžių išteklių visomis atitinkamomis valiutomis, kad galėtų laiku teikti atsiskaitymo paslaugas pagal labai įvairius galimus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus, įskaitant likvidumo riziką, kylančią dėl bent vieno dalyvio, įskaitant jo patronuojančiąsias ir patronuojamąsias įmones, kurių atžvilgiu jos (jo) pozicijos yra didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymo, bet šia rizika neapsiribojant;

d)

atitinkamą likvidumo riziką mažina naudodama (-as) reikalavimus atitinkančius likvidžius išteklius visomis valiutomis, pavyzdžiui, pinigines lėšas emisijos centriniame banke ar kitose kreditingose finansų įstaigose, įsipareigotas kredito linijas arba panašias priemones ir labai likvidžius įkaitus ar investicijas, kurie yra iškart prieinami ir konvertuojami į pinigines lėšas taikant iš anksto nustatytas ir labai patikimas finansavimo priemones, netgi išskirtinėmis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis, ir ji (jis) nustato, vertina ir stebi savo likvidumo riziką, kylančią dėl įvairių finansų įstaigų, kuriomis naudojamasi siekiant valdyti jos (jo) likvidumo riziką;

e)

kai naudojamos iš anksto nustatytos finansavimo priemonės, kaip likvidumą palaikančius subjektus pasirenka tik kreditingas finansų įstaigas; nustato ir taiko tinkamas koncentracijos ribas kiekvienam atitinkamam likvidumą palaikančiam subjektui, įskaitant jos (jo) patronuojančiąją įmonę ir patronuojamąsias įmones;

f)	nustato ir testuoja atitinkamų išteklių pakankamumą reguliariai vykdydama (-as) griežtą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

g)	analizuoja ir planuoja, kaip spręsti nenumatyto ir galimai nepakankamo likvidumo problemas, ir priima tokių planų įgyvendinimo taisykles bei procedūras;

h)

jeigu tikslinga ir įmanoma, nedarydama (-as) poveikio centrinio banko nustatytoms atitikties finansavimo reikalavimams taisyklėms, gali naudotis centrinio banko sąskaitomis ir kitomis centrinio banko paslaugomis, kad sustiprintų savo likvidumo rizikos valdymą, o Sąjungos kredito įstaigos atitinkamus piniginių lėšų likučius laiko specialiose Sąjungos emisijos centrinių bankų sąskaitose;

i)	taiko iš anksto nustatytas ir labai patikimas priemones, kad užtikrintų, jog būtų laiku likviduotas įsipareigojimų neįvykdžiusio kliento pateiktas įkaitas;

j)	reguliariai praneša 60 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms ir viešai skelbia apie tai, kaip ji (jis) vertina, stebi ir valdo savo likvidumo riziką, įskaitant dienos likvidumo riziką.

5.   EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliau nurodomi 3 ir 4 dalyse nurodytos kredito ir likvidumo rizikos, įskaitant dienos riziką, stebėsenos, vertinimo, valdymo, pranešimo ir viešo skelbimo apie ją sistemų bei priemonių aspektai. Tie techninių reguliavimo standartų projektai, jei tikslinga, suderinami su techniniais reguliavimo standartais, priimtais pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 46 straipsnio 3 dalį.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 18 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

60 straipsnis

Papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti paskirtų kredito įstaigų ir veiklos leidimą gavusių CVPD priežiūra

1.   Nedarant poveikio šio reglamento 17 ir 22 straipsniams, kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte, yra atsakingos už papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti pagal šį reglamentą paskirtų kredito įstaigų ir veiklos leidimą toms paslaugoms gavusių CVPD veiklos leidimų išdavimą jiems, kaip kredito įstaigoms, ir jų, kaip kredito įstaigų, priežiūrą Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytomis sąlygomis.

Pirmoje pastraipoje nurodytos kompetentingos institucijos taip pat yra atsakingos už toje pastraipoje nurodytų paskirtų kredito įstaigų ir CVPD priežiūrą, kad jie laikytųsi šio reglamento 59 straipsnyje nurodytų rizikos ribojimo reikalavimų.

Pirmoje pastraipoje nurodytos kompetentingos institucijos reguliariai ir bent kartą per metus įvertina, ar papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti paskirta kredito įstaiga arba veiklos leidimą toms paslaugoms gavęs CVPD laikosi 59 straipsnio reikalavimų, ir informuoja CPVD kompetentingą instituciją, kuri savo ruožtu informuoja 55 straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas apie pagal šią dalį vykdomos priežiūros rezultatus, įskaitant taisomuosius veiksmus arba nuobaudas.

2.   CVPD kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su 1 dalyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis, bent kartą per metus peržiūri ir įvertina šiuos aspektus:

a)	54 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytu atveju – tai, ar visi būtini paskirtų kredito įstaigų ir CVPD sudaryti susitarimai sudaro jiems sąlygas vykdyti šiame reglamente nustatytas jų pareigas;

b)	54 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu atveju – tai, ar susitarimais, susijusiais su veiklos leidimu teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, CVPD sudaromos sąlygos vykdyti šiame reglamente nustatytas jų pareigas.

CVPD kompetentinga institucija reguliariai ir bent kartą per metus informuoja 55 straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas apie pagal šią dalį vykdomos peržiūros ir vertinimo rezultatus, įskaitant taisomuosius veiksmus arba nuobaudas.

Jeigu CVPD pagal 54 straipsnį paskiria kredito įstaigą, siekdamas apsaugoti savo valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyvius, CVPD užtikrina, kad iš jo paskirtos kredito įstaigos jis gautų prieigą prie visos šio reglamento taikymui būtinos informacijos, ir praneša apie visus šio reglamento pažeidimus CVPD kompetentingai institucijai ir 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms.

3.   Siekdama užtikrinti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią veiklos leidimą teikti papildomas bankinio tipo paslaugas gavusių kredito įstaigų ir CVPD priežiūrą Sąjungoje, EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA ir ECBS nariais, gali teikti kompetentingoms institucijoms skirtas gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

SANKCIJOS

61 straipsnis

Administracinės sankcijos ir kitos priemonės

1.   Nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti ir taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato taisykles dėl 63 straipsnyje apibūdintomis aplinkybėmis už šio reglamento nuostatų pažeidimus atsakingiems asmenims taikytinų administracinių sankcijų ir kitų priemonių ir užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos galėtų taikyti tokias sankcijas bei priemones, ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Tokios sankcijos ir kitos priemonės yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 18 d. gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, kai už toje pastraipoje nurodytus pažeidimus jau numatytos baudžiamosios sankcijos pagal jų nacionalinę teisę. Jei valstybės narės taip nusprendžia, jos Komisijai ir ESMA išsamiai praneša apie atitinkamas jų baudžiamosios teisės nuostatas.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 18 d. apie pirmoje pastraipoje nurodytas taisykles praneša Komisijai ir ESMA. Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

2.   Kompetentingos institucijos turi galimybę administracines sankcijas ir kitas priemones taikyti CVPD, paskirtoms kredito įstaigoms, o laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, šiuo reglamentu nesuderintose srityse – jų valdymo organų nariams ir visiems kitiems asmenims, kurie faktiškai kontroliuoja jų veiklą, taip pat visiems kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę laikomi atsakingais už pažeidimą.

3.   Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas 63 straipsnyje apibūdintomis aplinkybėmis, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad administracinėmis sankcijomis ir kitomis priemonėmis būtų pasiekti šiuo reglamentu siekiami rezultatai, ir koordinuoja savo veiksmus, kad taikant administracines sankcijas ir kitas priemones tarpvalstybiniais atvejais pagal 14 straipsnį būtų išvengta bet kokio dubliavimosi ar pasikartojimo.

4.   Jeigu valstybės narės pagal 1 dalį nusprendė nustatyti baudžiamąsias sankcijas už 63 straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų nustatytos tinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus reikiamus įgaliojimus palaikyti ryšį su jų jurisdikcijai priklausančiomis teisminėmis institucijomis siekiant gauti konkrečią informaciją, susijusią su baudžiamaisiais tyrimais arba procesais, pradėtais dėl galimų šio reglamento pažeidimų, ir suteikti tuos pačius įgaliojimus kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA vykdyti savo įsipareigojimą bendradarbiauti tarpusavyje ir su ESMA šio reglamento tikslais.

5.   Kompetentingos institucijos taip pat gali bendradarbiauti su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis siekdamos padėti surinkti pinigines baudas.

6.   Valstybės narės kasmet pateikia ESMA apibendrintą informaciją apie visas sankcijas ir kitas priemones, taikomas pagal 1 dalį. ESMA skelbia šią informaciją metinėje ataskaitoje.

Jeigu pagal 1 dalį valstybės narės nusprendė nustatyti baudžiamąsias sankcijas už 63 straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jų kompetentingos institucijos kasmet pateikia ESMA nuasmenintus ir apibendrintus duomenis apie visus vykdytus baudžiamuosius tyrimus ir taikomas baudžiamąsias nuobaudas. ESMA metinėje ataskaitoje viešai skelbia duomenis apie taikomas baudžiamąsias sankcijas.

7.   Jei kompetentinga institucija viešai paskelbė apie administracinę sankciją, administracinę priemonę ar baudžiamąją sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša ESMA.

8.   Kompetentingos institucijos vykdo savo funkcijas ir įgaliojimus pagal savo nacionalinę sistemą:

a)	tiesiogiai;

b)	bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)	savo atsakomybe pavesdamos funkcijas kitiems subjektams, kuriems užduotys pavestos pagal šį reglamentą; arba

d)	kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

62 straipsnis.

Sprendimų skelbimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos savo oficialiose interneto svetainėse skelbtų sprendimus, kuriais dėl šio reglamento pažeidimo taikoma administracinė sankcija ar kita priemonė, nepagrįstai nedelsdamos po to, kai asmuo, kuriam ji taikoma, informuojamas apie atitinkamą sprendimą. Skelbiant nurodoma bent informacija apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir fizinio ar juridinio asmens, kuriam taikoma sankcija ar priemonė, tapatybė.

Jeigu sprendimas taikyti sankciją ar kitą priemonę apeliacine tvarka apskundžiamas atitinkamose teisminėse ar kitose atitinkamose institucijose, kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos savo oficialiose interneto svetainėse taip pat paskelbia informaciją apie apeliacinių skundų nagrinėjimo eigą ir rezultatus. Be to, taip pat paskelbiami visi sprendimai, kuriais panaikinamas ankstesnis sprendimas taikyti sankciją ar priemonę.

Tačiau jeigu kompetentinga institucija mano, kad juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų asmens duomenų paskelbimas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus tokių duomenų paskelbimo proporcingumą, yra neproporcingas, arba jeigu paskelbimas kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui ar vykdomam tyrimui, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atliktų vieną iš šių veiksmų:

a)	atidėtų sprendimo taikyti sankciją ar kitą priemonę paskelbimą iki tol, kai nebebus priežasčių jo neskelbti;

b)	paskelbtų nuasmenintą sprendimą taikyti sankciją ar kitą priemonę tokiu būdu, kuris neprieštarauja nacionalinei teisei, jei tokiu nuasmeninto sprendimo paskelbimu užtikrinama veiksminga asmens duomenų apsauga;

c)

apskritai neskelbtų sprendimo taikyti sankciją ar kitą priemonę, jeigu manoma, jog pasinaudojus a ir b punktuose nurodytomis galimybėmis nebūtų pakankamai užtikrinta: i) kad finansų rinkų stabilumui nekils pavojus; ii) tokių sprendimų paskelbimo proporcingumas priemonių, kurios laikomos nesvarbiomis, atžvilgiu.

Tuo atveju, kai nusprendžiama paskelbti nuasmenintą sprendimą dėl sankcijos ar kitos priemonės, atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, jog per tą laikotarpį nebebus priežasčių skelbti nuasmenintą sprendimą.

Kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie visas taikytas administracines sankcijas, kurios nebuvo paskelbtos pagal trečios pastraipos c punktą, įskaitant visus su jomis susijusius apeliacinius skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautų informaciją ir galutinį sprendimą, susijusį su taikoma baudžiamąja sankcija, ir pateiktų ją ESMA. ESMA administruoja pagrindinę sankcijų, apie kurias jai buvo pranešta, duomenų bazę išimtinai kompetentingų institucijų keitimosi informacija tikslais. Ta duomenų baze naudojasi tik kompetentingos institucijos ir ji atnaujinama remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija.

2.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialiose interneto svetainėse būtų saugoma bent penkerių metų laikotarpį po jos paskelbimo. Paskelbti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje saugomi tik tokį laikotarpį, kuris būtinas pagal taikytinas duomenų apsaugos taisykles.

63 straipsnis

Sankcijos už pažeidimus

1.   Šis straipsnis taikomas šio reglamento nuostatoms, susijusioms su:

a)	priedo A, B ir C skirsniuose išvardytų paslaugų teikimu pažeidžiant 16, 25 ir 54 straipsnius;

b)	pagal 16 ir 54 straipsnius reikalaujamų veiklos leidimų gavimu pateikus klaidingus pareiškimus ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis, kaip nustatyta 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir 57 straipsnio 1 dalies b punkte;

c)	CVPD reikalaujamo kapitalo neturėjimu pažeidžiant 47 straipsnio 1 dalį;

d)	CVPD organizacinių reikalavimų nesilaikymu pažeidžiant 26–30 straipsnius;

e)	CVPD veiklos vykdymo taisyklių nesilaikymu pažeidžiant 32–35 straipsnius;

f)	CVPD jo paslaugoms taikomų reikalavimų nesilaikymu pažeidžiant 37–41 straipsnius;

g)	CVPD rizikos ribojimo reikalavimų nesilaikymu pažeidžiant 43–47 straipsnius;

h)	CVPD jo sąsajoms taikomų reikalavimų nesilaikymu pažeidžiant 48 straipsnį;

i)	CVPD piktnaudžiaujamu atsisakymu suteikti įvairių rūšių prieigą pažeidžiant 49–53 straipsnius;

j)	paskirtų kredito įstaigų konkrečių rizikos ribojimo reikalavimų, susijusių su kredito rizika, nesilaikymu pažeidžiant 59 straipsnio 3 dalį;

k)	paskirtų kredito įstaigų konkrečių rizikos ribojimo reikalavimų, susijusių su likvidumo rizika, nesilaikymu pažeidžiant 59 straipsnio 4 dalį.

2.   Nedarant poveikio kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimams, bent vieno iš šiame straipsnyje nurodytų pažeidimų atveju kompetentingos institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės, turi įgaliojimus taikyti bent toliau išvardytas administracines sankcijas ir kitas priemones:

a)	paskelbti viešą pareiškimą, kuriame būtų nurodytas už pažeidimą atsakingas asmuo ir pažeidimo pobūdis, vadovaujantis 62 straipsniu;

b)	paskelbti nurodymą, kuriame būtų reikalaujama, kad už pažeidimą atsakingas asmuo nutrauktų su pažeidimu susijusią veiklą ir nebekartotų tokios veiklos;

c)	panaikinti pagal 16 arba 54 straipsnį išduotus veiklos leidimus, vadovaujantis 20 arba 57 straipsniu;

d)	laikinai, o pakartotinų rimtų pažeidimų atveju – visam laikui uždrausti bet kuriam įstaigos valdymo organo nariui arba kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, įstaigoje vykdyti vadovaujamas funkcijas;

e)	taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurios būtų bent du kartus didesnės už padarius pažeidimą gautos naudos sumą, jeigu tą sumą įmanoma nustatyti;

f)	fizinio asmens atžvilgiu taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 mln. EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro – atitinkamos vertės nacionaline valiuta šio reglamento priėmimo dieną;

g)

juridinio asmens atveju taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 20 mln. EUR arba iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos, nurodytos valdymo organo patvirtintose naujausiose turimose finansinėse ataskaitose; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotas finansines ataskaitas pagal Direktyvą 2013/34/ES, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos, apibrėžtos atitinkamose direktyvose dėl apskaitos ir nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintose naujausiose turimose konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

3.   Be 2 dalyje nurodytų įgaliojimų, kompetentingos institucijos gali turėti kitų sankcijų taikymo įgaliojimų ir numatyti didesnes administracines pinigines sankcijas, nei nustatyta toje dalyje.

64 straipsnis

Veiksmingas sankcijų taikymas

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar kitų priemonių rūšį ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas atitinkamas aplinkybes, tam tikrais atvejais įskaitant:

a)	pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)	už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)	už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, pavyzdžiui, kurį rodo atsakingo juridinio asmens bendra apyvarta arba atsakingo fizinio asmens metinės pajamos;

d)	už pažeidimą atsakingo asmens dėl padaryto pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, kai juos įmanoma nustatyti;

e)	už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atstatytų išvengtus nuostolius;

f)	už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

65 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos įdiegtų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų skatinama apie šio reglamento galimus arba faktinius pažeidimus pranešti kompetentingoms institucijoms.

2.   1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent šiuos aspektus:

a)	specialias pranešimų apie galimus ar faktinius pažeidimus gavimo bei tyrimo procedūras ir su jais susijusius tolesnius veiksmus, įskaitant tokių pranešimų perdavimo saugių kanalų nustatymą;

b)	tinkamą įstaigų darbuotojų, kurie praneša apie galimus ar faktinius įstaigoje padarytus pažeidimus, apsaugą bent nuo keršto, diskriminacijos ar kito nesąžiningo elgesio;

c)	tiek asmens, kuris praneša apie galimus ar faktinius pažeidimus, tiek fizinio asmens, kuris, kaip įtariama, yra atsakingas už pažeidimą, asmens duomenų apsaugą laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų principų;

d)

tiek asmens, kuris praneša apie pažeidimus, tiek fizinio asmens, kuris, kaip įtariama, yra atsakingas už pažeidimą, tapatybės apsaugą visais procedūros etapais, išskyrus atvejus, kai jo tapatybę atskleisti reikalaujama pagal nacionalinę teisę atliekant išsamesnį tyrimą arba vėliau vykdant administracinį ar teisminį procesą.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad įstaigose būtų įdiegtos tinkamos procedūros, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu galėtų pranešti apie faktinius ar galimus pažeidimus.

Toks kanalas taip pat gali būti nustatytas socialinių partnerių numatytais susitarimais. Taikoma tokia pati apsauga, kokia nurodyta 2 dalies b, c ir d punktuose.

66 straipsnis

Teisė pateikti apeliacinį skundą

Valstybės narės užtikrina, kad taikant šį reglamentą priimti sprendimai ir patvirtintos priemonės būtų tinkamai pagrįsti ir juos būtų galima apskųsti teisme. Teisė pateikti apeliacinį skundą teisme taikoma, kai pateikus veiklos leidimo paraišką ir visą pagal galiojančias nuostatas reikalaujamą informaciją per šešis mėnesius nepriimamas sprendimas dėl tos paraiškos.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, IŠ DALIES KEIČIANČIOS NUOSTATOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

67 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   2 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 14 dalyje ir 24 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo 2014 m. rugsėjo 17 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 14 dalyje ir 24 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 2 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 14 dalį ir 24 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

68 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas pagal Komisijos sprendimą 2001/528/EB (27). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

69 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Kompetentingos institucijos apie įstaigas, veikiančias kaip CVPD, ESMA praneša ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 16 d.

2.   CVPD teikia paraiškas dėl visų veiklos leidimų, kurie būtini taikant šį reglamentą, ir praneša apie atitinkamas CVPD sąsajas per šešis mėnesius nuo visų techninių reguliavimo standartų, priimtų pagal 17, 26, 45, 47, 48 ir, kai tinkama, 55 bei 59 straipsnius, įsigaliojimo dienos.

3.   Per šešis mėnesius nuo vėlesnės techninių reguliavimo standartų, priimtų pagal 12, 17, 25, 26, 45, 47, 48 ir, kai tinkama, 55 bei 59 straipsnius arba pagal 25 straipsnio 9 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą, įsigaliojimo dienos, trečiosios valstybės CVPD pateikia ESMA pripažinimo paraišką, jeigu jis ketina teikti paslaugas pagal 25 straipsnį.

4.   Kol pagal šį reglamentą bus priimtas sprendimas dėl veiklos leidimų išdavimo CVPD ar jų veiklos pripažinimo, įskaitant CVPD sąsajas, toliau taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės dėl veiklos leidimų išdavimo CVPD ir jų pripažinimo.

5.   1 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų valdomi CVPD šio reglamento reikalavimus įvykdo ne vėliau kaip per metus nuo 2 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos.

70 straipsnis

Direktyvos 98/26/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 98/26/EB iš dalies keičiama taip:

1)

2 straipsnio a punkto pirmos pastraipos trečia įtrauka pakeičiama taip: „— kuris, nedarant poveikio kitoms griežtesnėms nacionalinėje teisėje nustatytoms bendro pobūdžio sąlygoms, laikomas sistema ir apie kurį valstybė narė, kurios teisė yra taikoma, praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai po to, kai ta valstybė narė įsitikina, kad sistemą reglamentuojančios taisyklės yra tinkamos.“;

2)	11 straipsnis papildomas šia dalimi: „3.   Valstybės narės nė vėliau kaip 2015 m. kovo 18 d. patvirtina ir paskelbia priemones, būtinas, kad būtų laikomasi 2 straipsnio a punkto pirmos pastraipos trečios įtraukos, ir apie jas praneša Komisijai.“

71 straipsnis

Direktyvos 2014/65/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2014/65/ES iš dalies keičiama taip:

1)

2 straipsnio 1 dalies o punktas pakeičiamas taip: „o) CVPD, išskyrus kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 73 straipsnyje (28). (28)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).“;"

2)	4 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu: „64. centrinis vertybinių popierių depozitoriumas arba CVPD – centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte.“;

3)

I priedo B skirsnio 1 punktas pakeičiamas taip: „1. Finansinių priemonių saugojimas ir administravimas klientų sąskaita, įskaitant saugojimą ir susijusias paslaugas, pvz., grynųjų pinigų ar įkeisto turto valdymą, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 909/2014 priedo A skirsnio 2 punkte nurodytą vertybinių popierių sąskaitų atidarymą ir tvarkymą aukščiausiu lygiu (centralizuoto tvarkymo paslauga).“

72 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 daliniai pakeitimai

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 15 straipsnis išbraukiamas.

73 straipsnis

Direktyvos 2014/65/ES ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymas

Pagal šio reglamento 16 straipsnį veiklos leidimą gavusiems CVPD netaikomas reikalavimas gauti veiklos leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES siekiant teikti paslaugas, aiškiai išvardytas šio reglamento priedo A ir B skirsniuose.

Jeigu veiklos leidimą pagal šio reglamento 16 straipsnį gavęs CVPD teikia ne tik šio reglamento priedo A ir B skirsniuose aiškiai išvardytas paslaugas, bet taip pat vieną ar kelias investicines paslaugas arba vykdo vienos ar kelių rūšių investicinę veiklą, taikoma Direktyva 2014/65/ES, išskyrus 5–8 straipsnius, 9 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalis bei 10–13 straipsnius, ir Reglamentas (ES) Nr. 600/2014.

74 straipsnis

Ataskaitos

1.   ESMA, bendradarbiaudama su EBI ir kompetentingomis institucijomis bei atitinkamomis, teikia Komisijai metines ataskaitas, kuriose pateikiamas tendencijų, galimos rizikos bei pažeidžiamumo įvertinimas, o prireikus – rekomendacijos dėl prevencinių ar taisomųjų veiksmų paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, rinkose. Tose ataskaitose įvertinami bent šie aspektai:

a)

atsiskaitymų už vietos ir tarpvalstybines operacijas veiksmingumas kiekvienoje valstybėje narėje remiantis neatsiskaitymo atvejų skaičiumi ir apimtimi, 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų dydis, 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų supirkimo sandorių skaičiumi bei apimtimi ir kitais svarbiais kriterijais;

b)	nuobaudų už neatsiskaitymus tinkamumas, visų pirma poreikis numatyti papildomą lankstumą taikant nuobaudas už neatsiskaitymus, susijusius su 7 straipsnio 4 dalyje nurodytomis nelikvidžiomis finansinėmis priemonėmis;

c)	atsiskaitymai, kurie neįvyksta CVPD valdomose vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, remiantis sandorių skaičiumi ir apimtimi, remiantis pagal 9 straipsnį gauta informacija, ir bet kokiais kitais svarbiais kriterijais;

d)

tarpvalstybinių paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, teikimas remiantis CVPD sąsajų skaičiumi ir rūšimis, CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų užsienio dalyvių skaičiumi, sandorių, kuriuose dalyvauja tokie dalyviai, skaičiumi ir apimtimi, pagal 49 straipsnį savo vertybinius popierius CVPD registruojančių užsienio emitentų skaičiumi ir kitais svarbiais kriterijais;

e)

prieigos prašymų pagal 49, 52 ir 53 straipsnius nagrinėjimas, kad būtų nustatytos CVPD, PSŠ ir prekybos vietų atsisakymo patenkinti prieigos prašymus priežastys, tokių atsisakymų tendencijos ir būdai, kaip nustatyta rizika galėtų būti sumažinta ateityje, kad būtų sudarytos galimybės suteikti prieigą, taip pat kitos esminės kliūtys konkurencijai poprekybinių finansinių paslaugų rinkoje;

f)	paraiškų, pateiktų 23 straipsnio 3–7 dalyse ir 25 straipsnio 4–10 dalyse nurodyta tvarka, nagrinėjimas;

g)	kai taikoma, 24 straipsnio 6 dalyje nurodyto tarpvalstybinės priežiūros tarpusavio vertinimo proceso išvados, ir tai, ar tokių vertinimų dažnumas ateityje galėtų būti sumažintas, be kita ko, nurodant, ar tokios išvados rodo, kad reikia daugiau oficialių priežiūros institucijų kolegijų;

h)	valstybių narių civilinės atsakomybės taisyklių, susijusių su CVPD priskirtinais nuostoliais, taikymas;

i)

procedūros ir sąlygos, kuriomis CVPD gavo veiklos leidimą paskirti kredito įstaigas arba patiems teikti papildomas bankinio tipo paslaugas pagal 54 ir 55 straipsnius, įskaitant galimo tokių paslaugų teikimo poveikio finansiniam stabilumui ir konkurencijai atsiskaitymo ir papildomų bankinio tipo paslaugų srityje Sąjungoje įvertinimą;

j)	38 straipsnyje nurodytų taisyklių dėl dalyvių ir jų klientų vertybinių popierių apsaugos, visų pirma 38 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, taikymas;

k)	sankcijų taikymas, visų pirma poreikis toliau derinti administracines sankcijas už šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimą.

2.   1 dalyje nurodytos vienų kalendorinių metų ataskaitos Komisijai pateikiamos iki kitų kalendorinių metų balandžio 30 d.

75 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 18 d. atlieka peržiūrą ir parengia bendrą ataskaitą dėl šio reglamento. Toje ataskaitoje visų pirma įvertinami 74 straipsnio 1 dalies a–k punktuose nurodyti klausimai, tai, ar yra kitų esminių kliūčių konkurencijai paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, srityje, kurioms skiriama nepakankamai dėmesio, ir galimas tolesnių priemonių poreikis, kad būtų apribotas CVPD neatsiskaitymo poveikis mokesčių mokėtojams. Komisija tą ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

76 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   3 straipsnio 1 dalis nuo 2023 m. sausio 1 d. taikoma po tos dienos išleistiems perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – visiems perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams.

3.   5 straipsnio 2 dalis taikoma nuo 2015 m. sausio 1 d.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, prekybos vietos, turinčios prieigą prie 30 straipsnio 5 dalyje nurodyto CVPD, atveju 5 straipsnio 2 dalis pradedama taikyti likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki tokio CVPD veiklos vykdymo perdavimo atitinkamam viešajam subjektui, ir bet kuriuo atveju nuo 2016 m. sausio 1 d.

4.   6 straipsnio 1–4 dalyse nurodytos atsiskaitymo drausmės priemonės taikomos nuo deleguotojo akto, priimto Komisijos pagal 6 straipsnio 5 dalį, įsigaliojimo datos.

5.   Atsiskaitymo drausmės priemonės, nurodytos 7 straipsnio 1–13 dalyse, ir 72 straipsnyje nustatytas pakeitimas taikomi nuo deleguotojo akto, priimto Komisijos pagal 7 straipsnio 15 dalį, įsigaliojimo datos.

DPS, kuri atitinka kriterijus, nustatytus Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalyje, taikoma šio reglamento 7 straipsnio 3 dalies antra pastraipa:

a)	iki galutinio jos prašymo įregistruoti nustatymo pagal Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnį arba

b)	kai DPS nepateikė prašymo įregistruoti pagal Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnį, iki 2017 m. birželio 13 d.

6.   9 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pateikimo priemonės taikomos nuo įgyvendinimo akto, priimto Komisijos pagal 9 straipsnio 3 dalį, įsigaliojimo datos.

7.   Šiame reglamente esančios nuorodos į Direktyvą 2014/65/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 iki 2017 m. sausio 3 d. laikomos nuorodomis į Direktyvą 2004/39/EB pagal Direktyvos 2014/65/ES IV priede pateiktą atitikties lentelę tiek, kiek toje atitikties lentelėje yra nuorodos į Direktyvą 2004/39/EB.

---

(1)  OL C 310, 2012 10 13, p. 12.

(2)  OL C 299, 2012 10 4, p. 76.

(3)  2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimas.

(4)  1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, р. 45).

(5)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 15.12.2010, p. 84).

(6)  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, р. 32).

(7)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/61/ES ir Direktyva 2002/92/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(8)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(9)  2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito nustatytomis sąlygomis (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).

(10)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(11)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma finansų įstaigų ir investicinių firmų gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiama Tarybos direktyva 82/891/EEB ir direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES ir 2013/36/ES bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(12)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(13)  [2004], Rink. p. I-4829.

(14)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(15)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(16)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(17)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(18)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(19)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, р. 1).

(20)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(21)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL L 331, 2010 12 15, p. 120).

(22)  2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL L 86, 2012 3 24, p. 1).

(23)  2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).

(24)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

(25)  2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).

(26)  2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyva 2006/70/EB, nustatanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai (OL L 214, 2006 8 4, p. 29).

(27)  2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2001/528/EB dėl Europos vertybinių popierių komiteto įsteigimo (OL L 191, 2001 7 13, р. 45).

---

---