(1)

Sąjunga turėtų siekti tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį, be kita ko, imdamasi nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių, taip pat valstybių narių teisėsaugos institucijų ir kitų nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarpusavyje, taip pat su Europolu ar kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis priemonių;

(2)

tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikėtų imtis sustiprintų veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad žmonės ir prekės būtų apsaugoti nuo vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių ir kad būtų remiama valstybių narių kompetentingų institucijų vykdoma veikla. Dėl, be kita ko, terorizmo, organizuoto nusikalstamumo, keliaujančių nusikalstamų grupuočių nusikalstamumo, prekybos narkotikais, korupcijos, elektroninių nusikaltimų, prekybos žmonėmis ir neteisėtos prekybos ginklais toliau kyla Sąjungos vidaus saugumo problemų;

(3)

2010 m. vasario mėn. Tarybos priimta Europos Sąjungos vidaus saugumo strategija (toliau – Vidaus saugumo strategija) – tai bendra darbotvarkė siekiant spręsti šias bendras saugumo problemas. 2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos paskelbtame komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ pagal strategijos principus ir gaires numatyti konkretūs veiksmai ir nustatyti penki strateginiai tikslai: išardyti tarptautinius nusikaltėlių tinklus, užkirsti kelią terorizmui ir išspręsti radikalizmo skatinimo ir verbavimo problemą, padidinti piliečių ir įmonių saugumą elektroninėje erdvėje, stiprinti saugumą sienų valdymo priemonėmis ir didinti Europos gebėjimą įveikti krizes ir nelaimes;

(4)

pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis įgyvendinant vidaus saugumo strategiją, – valstybių narių tarpusavio solidarumas, aiškus užduočių pasidalijimas, pagarba pagrindinėms teisėms bei laisvėms ir teisinei valstybei, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir ryšiui su išorės saugumu ir būtinam suderinamumui su išorės saugumu;

(5)

norėdama paskatinti vidaus saugumo strategijos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ji iš tiesų būtų taikoma, Sąjunga turėtų suteikti valstybėms narėms tinkamą finansinę paramą įsteigdama ir valdydama Vidaus saugumo fondą (toliau – fondas);

(6)

kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai, fondas turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, tačiau sykiu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas;

(7)

pagrindiniai fondo naudojimo principai – priemonių veiksmingumas ir lėšų naudojimo kokybė. Be to, fondas turėtų būti naudojamas kuo veiksmingiau ir patogiau naudotojams;

(8)

kai Sąjungos politikos priemonėms taikomas griežtas taupymas, siekiant išspręsti ekonomines problemas reikia imtis atnaujintų lanksčių ir novatoriškų organizacinių priemonių, geriau naudotis esamomis struktūromis ir koordinuoti Sąjungos institucijų, agentūrų ir nacionalinių valdžios institucijų veiklą tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis;

(9)

Reikia kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo poveikį telkiant, kaupiant ir pritraukiant viešojo ir privačiojo sektorių finansinius išteklius;

(10)

2010 m. lapkričio 8–9 d. Tarybos nustatyto ES politikos ciklo tikslas – nuosekliai ir metodiškai kovoti su svarbiausiomis sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmėmis Sąjungai, užtikrinant kuo geresnį atitinkamų tarnybų bendradarbiavimą. Siekiant remti veiksmingą šio daugiamečio ciklo įgyvendinimą ir užtikrinti, kad veikla ir projektai būtų atlikti laiku ir veiksmingai, pagal priemonę, nustatytą šiuo reglamentu (toliau – priemonė) teikiant finansavimą reikėtų naudoti visus galimus įgyvendinimo metodus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4), įskaitant tam tikrais atvejais netiesioginį valdymą;

(11)

dėl SESV V antraštinės dalies teisinių ypatumų neįmanoma įsteigti fondo kaip vienos finansinės priemonės. Todėl fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos vidaus saugumo srityje sistemą, apimančią priemonę ir išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014 (5). Tą išsamią sistemą reikėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 514/2014 (6);

(12)

su tarpvalstybiniais nusikaltimais, pvz., prekyba žmonėmis ir nusikalstamų organizacijų naudojimusi neteisėta imigracija, gali būti veiksmingai kovojama policijos bendradarbiavimo priemonėmis;

(13)

bendri šiam reglamentui ir Reglamentui (ES) Nr. 515/2014 skirti ištekliai kartu sudaro viso fondo naudojimo laikotarpio finansinį paketą, kuris yra svarbiausia orientacinė suma Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7)17 punkte;

(14)

2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo pripažįstama, kad kova su organizuotu nusikalstamumu yra Europos masto problema, ir valstybės narės raginamos glaudžiau bendradarbiauti teisėsaugos srityje, kadangi būtina veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, norint apsaugoti teisėtą ekonomiką nuo tipiškos nusikalstamos veiklos, pvz., nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo;

(15)

pagal išsamią fondo sistemą, pagal priemonę teikiama finansine parama turėtų būti remiamas policijos bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir galimybės ją gauti, nusikalstamumo prevencija ir kova su tarpvalstybiniu, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, korupciją, prekybą narkotikais, prekybą žmonėmis ir neteisėtą prekybą ginklais, naudojimąsi neteisėta imigracija, seksualinį vaikų išnaudojimą, smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimą, elektroninius nusikaltimus, nusikalstamu būdu įgytų pinigų plovimą, asmenų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga nuo incidentų, susijusių su saugumu, veiksmingas su saugumu susijusios rizikos ir krizių valdymas, atsižvelgiant į bendrą Sąjungos politiką (strategijas, politikos ciklus, programas ir veiksmų planus), teisės aktus ir praktinį bendradarbiavimą;

(16)

finansinė parama šiose srityse visų pirma turėtų būti teikiama veiksmams, kuriais skatinamos bendros tarpvalstybinės operacijos, galimybės gauti informaciją ir keitimasis ja, keitimasis geriausia patirtimi, palengvinta ir saugi komunikacija bei koordinacija, darbuotojų mokymas ir mainai, analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla, išsamus grėsmės ir rizikos vertinimas pagal SESV nustatytą kompetenciją, informuotumo didinimo veikla, naujų technologijų bandymas ir tvirtinimas, teismo medicinos tyrimai, sąveikios techninės įrangos įsigijimas ir valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, įskaitant Europolą, bendradarbiavimas. Finansinė parama šiose srityse turėtų būti teikiama tik veiksmams, atitinkantiems Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas, ypač tiems veiksmams, kuriems pritarė Europos Parlamentas ir Taryba;

(17)

remiantis išsamia Sąjungos kovos su narkotikais strategija, kurioje pasisakoma už subalansuotą metodą, pagrįstą vienu metu vykdomu pasiūlos ir paklausos mažinimu, pagal šią priemonę finansinė parama turėtų būti teikiama visiems veiksmams, kuriais siekiama užkirsti kelią prekybai narkotikais ir su ja kovoti (pasiūlos mažinimas), visų pirma remiant priemones, kuriomis siekiama kovoti su neteisėtų narkotikų produkcija, gamyba, išgavimu, pardavimu, vežimu, importu ir eksportu, įskaitant jų turėjimą ir įsigijimą, turint tikslą dalyvauti prekybos narkotikais veikloje;

(18)

trečiosiose šalyse vykdomas ir su jomis susijusias priemones pagal priemonę reikėtų patvirtinti jas derinant su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų pagal geografines ir temines Sąjungos išorės paramos priemones. Visų pirma, vykdant tokius veiksmus, reikėtų siekti visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais, demokratiniais principais ir vertybėmis, pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, teisinės valstybės principu ir trečiųjų šalių suverenitetu. Priemonėmis neturėtų būti siekiama remti tiesiogiai vystymąsi skatinančius veiksmus ir atitinkamais atvejais jos turėtų papildyti pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Taip pat reikėtų siekti suderinamumo su Sąjungos humanitarine politika, ypač kai imamasi priemonių ekstremaliosios situacijos atveju;

(19)

priemonę reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus ir laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

(20)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnį taikant priemonę turėtų būti remiama veikla, kuria užtikrinama vaikų apsauga nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir nesirūpinimo jais. Pagal priemonę taip pat reikėtų remti vaikų liudytojų ir nukentėjusių vaikų, ypač nelydimų vaikų arba vaikų, kuriems turėtų būti paskirta globa, apsaugos priemones ir pagalbą jiems;

(21)

priemonė turėtų papildyti ir sustiprinti Europolo ir kitų atitinkamų Sąjungos įstaigų ir valstybių narių bendradarbiavimo plėtojimo veiklą, siekiant įgyvendinti priemonės tikslus policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo srityse. Be kita ko, tai reiškia, kad, rengdamos savo nacionalines programas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į informacijos duomenų bazę, analitines priemones ir Europolo parengtas veiklos ir technines gaires, ypač į Europolo informacinę sistemą (EIS), Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA) ir ES sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimą (SOCTA);

(22)

siekiant užtikrinti vienodą fondo naudojimą, priemonei skirtas Sąjungos biudžetas turėtų būti įgyvendinamas tiesioginio ir netiesioginio valdymo būdu, kai įgyvendinami veiksmai, kurie itin svarbūs Sąjungai (Sąjungos veiksmai), teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju ir techninė pagalba, taip pat pasidalijamojo valdymo būdu, kai įgyvendinamos nacionalinės programos ir veiksmai, kuriuos įgyvendinant reikia administracinio lankstumo;

(23)

kai ištekliai naudojami taikant pasidalijamąjį valdymą, būtina užtikrinti, kad valstybių narių nacionalinės programos derėtų su Sąjungos prioritetais ir tikslais;

(24)

ištekliai, paskirti valstybėms narėms naudoti pagal jų nacionalines programas, turėtų būti nustatyti šiame reglamente ir skirstomi vadovaujantis aiškiais, objektyviais ir pamatuojamais kriterijais. Tie kriterijai turėtų būti susiję su valstybių narių saugotinomis viešosiomis gėrybėmis ir jų finansiniais pajėgumais užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą, pvz., jų gyventojų skaičiumi, teritorijos dydžiu ir bendruoju vidaus produktu. Be to, kadangi 2013 m. SOCTA nurodo, kad jūrų ir oro uostai ypatingai svarbūs kaip įvežimo vietos, kurias nusikalstamos organizacijos naudoja prekybai žmonėmis ir neteisėtomis prekėmis, skirstant turimus išteklius valstybių narių veiksmams turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias silpnąsias vietas, susijusias su nusikaltėlių maršrutais, einančiais per šiuos išorės sienų kirtimo punktus, naudojant kriterijus, susijusius su keleivių ir krovinių, aptarnaujamų ir tvarkomų tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, skaičiumi ir svoriu;

(25)

siekiant didinti valstybių narių tarpusavio solidarumą ir gerinti atsakomybės už bendrą Sąjungos politiką, strategijas ir programas pasidalijimą, reikėtų jas skatinti dalį pagal nacionalines programas gautų išteklių naudoti šio reglamento I priede nustatytiems Sąjungos strateginiams prioritetams įgyvendinti. Projektams, kuriais įgyvendinami tie prioritetai, pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014 Sąjungos įnašas padengiant jų bendras tinkamas finansuoti išlaidas turėtų būti padidintas iki 90 %;

(26)

Sąjungai liekančių išteklių riba turėtų būti tokia, kad papildytų valstybėms narėms nacionalinėms programoms įgyvendinti skirtus išteklius. Tai užtikrins, kad Sąjunga konkrečiais biudžetiniais metais galėtų remti Sąjungai itin svarbius veiksmus, kaip antai naujų technologijų bandymą ir tvirtinimą, tarpvalstybinius projektus, tinklų plėtojimą ir dalijimąsi geriausia patirtimi, atitinkamos Sąjungos teisės įgyvendinimo stebėjimą ir Sąjungos politiką bei veiksmus, susijusius su trečiosiomis šalimis, ir veiksmus tose šalyse. Remiami veiksmai turėtų atitikti atitinkamose Sąjungos strategijose, programose, veiksmų planuose ir rizikos bei grėsmės vertinimuose nustatytus prioritetus;

(27)

tam, kad prisidėtų siekiant bendrojo priemonės tikslo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į jų nacionalines programas būtų įtraukti veiksmai, kuriuos vykdant būtų siekiama visų konkrečių priemonės tikslų, ir kad ištekliai tikslams pasiekti būtų paskirstyti proporcingai atsižvelgiant į problemas ir poreikius ir taip užtikrinama galimybė juos pasiekti. Jei nacionalinėje programoje nenumatyta, kaip siekti vieno iš konkrečių tikslų, arba jei skiriama mažiau lėšų nei šiame reglamente nustatyta minimali procentinė norma, atitinkama valstybė narė programoje turėtų pateikti paaiškinimą;

(28)

siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą nedelsiant reaguoti į incidentus, susijusius su saugumu, ar Sąjungai kylančias naujas grėsmes, reikėtų sudaryti sąlygas teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal Reglamente (ES) Nr. 514/2014 nustatytą sistemą;

(29)

daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija turi didesnę pridėtinę vertę už vienų valstybių narių veiksmus. Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją, kai reikia reaguoti į tarpvalstybinę padėtį ir sukurti bendro požiūrio platformą, todėl pagal šį reglamentą teikiama finansine parama visų pirma turėtų būti padedama stiprinti nacionalinius ir Sąjungos pajėgumus, taip pat gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, tinklų plėtojimą, tarpusavio pasitikėjimą ir keitimąsi informacija bei keitimąsi geriausia patirtimi;

(30)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti šio reglamento nuostatas dėl Sąjungos strateginių prioritetų nustatymo, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, iš dalies pakeičiančius šiame reglamente išvardytus Sąjungos strateginius prioritetus, juos papildančius arba panaikinančius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(31)

šio reglamento taikymo klausimais, įskaitant deleguotųjų aktų rengimą, Komisija turėtų konsultuotis su visų valstybių narių ekspertais;

(32)

Komisija turėtų stebėti, kaip įgyvendinama priemonė, remdamasi atitinkamomis Reglamento (ES) Nr. 514/2014 nuostatomis ir pasinaudodama pagrindiniais rezultatų ir poveikio vertinimo rodikliais. Rodikliai, įskaitant atitinkamas bazines vertes, turėtų būti minimalus pagrindas vertinant, kokiu mastu pasiekti priemonės tikslai;

(33)

norint vertinti fondo pasiekimus, turėtų būti nustatyti su kiekvienu priemonės konkrečiu tikslu susiję bendri rodikliai. Dėl to, kad konkrečių tikslų įgyvendinimas vertinamas pagal bendrus rodiklius, su tais rodikliais susijusių veiksmų įgyvendinimas netampa privalomas;

(34)

laikantis šiame reglamente nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų Tarybos sprendimas 2007/125/TVR (8) turėtų būti panaikintas;

(35)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, užtikrinti nusikalstamumo prevenciją ir kovą su juo, apsaugoti žmones ir ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo su saugumu susijusių incidentų ir didinti valstybių narių bei Sąjungos pajėgumus veiksmingai valdyti su saugumu susijusią riziką ir krizes, valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(36)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(37)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsnio taikymui, Airija pranešė norinti dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(38)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsnio taikymui, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(39)

tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (9) taikymo trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,