28.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/73

(1)

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) numatoma sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje asmenys gali laisvai judėti. Tuo tikslu Sąjunga gali patvirtinti priemones, kad plėtotų teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir skatintų bei remtų valstybių narių veiksmus nusikaltimų prevencijos srityje. Toliau kuriant Europos teisingumo erdvę turėtų būti užtikrinta, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi bendrųjų principų, pavyzdžiui, nediskriminavimo, lyčių lygybės, visiems veiksmingos teisės kreiptis į teismą, teisinės valstybės ir tinkamai veikiančios teismų sistemos;

(2)

Stokholmo programoje (4) Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo prioritetą ir konkrečiai nurodė, kad vienas iš jos politikos prioritetų – teisės ir teisingumo Europos sukūrimas. Finansavimas buvo nurodytas kaip viena iš svarbių priemonių Stokholmo programos politikos prioritetams sėkmingai įgyvendinti. Sutartyse ir Stokholmo programoje nustatyti ambicingi tikslai turėtų būti įgyvendinami, inter alia, nustačius lanksčią ir veiksmingą Teisingumo programą (toliau – Programa), pagal kurią būtų lengviau juos planuoti ir įgyvendinti. Programos bendrieji ir konkretūs tikslai turėtų būti aiškinami laikantis atitinkamų Europos Vadovų Tarybos apibrėžtų strateginių gairių;

(3)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate dėl strategijos „Europa 2020“ nustatyta pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija. Siekiant remti strategijos „Europa 2020“ konkrečius tikslus ir pavyzdines iniciatyvas bei sudaryti palankesnes sąlygas mechanizmams, skirtiems ekonomikos augimui skatinti, vienas iš svarbiausių elementų yra gerai veikiančios teisingumo erdvės, kurioje panaikintos tarpvalstybinių teismo procesų ir teisės kreiptis į teismą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus kliūtys, sukūrimas;

(4)

šiame reglamente terminas „teisėjai ir teisminių institucijų darbuotojai“ turėtų būti aiškinamas kaip apimantis teisėjus, prokurorus ir teismo pareigūnus, taip pat kitus su teismų sistema susijusius praktikuojančius teisininkus, pavyzdžiui, advokatus, notarus, teismo antstolius, probuotojus, taikintojus ir teismo vertėjus žodžiu;

(5)

teisėjų mokymas yra itin svarbi priemonė siekiant užtikrinti tarpusavio pasitikėjimą ir gerinti teisminių institucijų ir praktikuojančių teisininkų įvairiose valstybėse narėse bendradarbiavimą. Teisėjų mokymas turėtų būti laikomas vienu iš esminių aspektų propaguojant tinkamą Europos teismų kultūrą pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Naujas Europos teisininkų mokymo aspektas – pasitikėjimo teisingumu Europos Sąjungoje didinimas“, Tarybos rezoliuciją dėl teisėjų, prokurorų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymo Europos Sąjungoje (5), 2011 m. spalio 27–28 d. Tarybos išvadas dėl Europos teisininkų mokymo ir 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl teisėjų mokymo;

(6)

teisėjų mokymo veikloje gali dalyvauti įvairūs subjektai, pavyzdžiui, valstybių narių teisinės, teisminės ir administracinės institucijos, akademinės įstaigos, nacionalinės įstaigos, atsakingos už teisėjų mokymą, Europos lygio mokymo organizacijos ar tinklai arba Sąjungos teisės teismų koordinatorių tinklai. Įstaigos ir subjektai, užtikrinantys bendrą Europos interesą teisėjų mokymo srityje, pavyzdžiui, Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT), Europos teisės akademija (ETA), Europos teismų tarybų tinklas, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas (RPCSJUE) ir Europos viešojo administravimo institutas, turėtų toliau atlikti savo vaidmenį propaguojant išties Europos masto mokymo programas teisėjams ir teismų darbuotojams, ir todėl joms galėtų būtų teikiama atitinkama finansinė parama laikantis Komisijos pagal šį reglamentą priimamose metinėse darbo programose nustatytų procedūrų ir kriterijų;

(7)

Sąjunga turėtų sudaryti palankesnes sąlygas mokymo veiklai, susijusiai su Sąjungos teisės įgyvendinimu, valstybių narių mokamą užmokestį dalyvaujantiems teisėjams ir teisminių institucijų darbuotojams laikant reikalavimus finansavimui gauti atitinkančiomis išlaidomis arba teikiant bendrą finansavimą natūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) (toliau – Finansinis reglamentas);

(8)

teisę kreiptis į teismą turėtų sudaryti, be kita ko, teisė kreiptis į teismus, teisė naudotis alternatyviais ginčų sprendimo metodais, taip pat teisė kreiptis į valstybės tarnautojus, kurie teisės aktais yra įpareigoti teikti šalims nepriklausomas ir nešališkas teisines konsultacijas;

(9)

2012 m. gruodžio mėn. Taryba patvirtino ES kovos su narkotikais strategiją (2013–2020 m.) (7), kurios tikslas – laikytis suderinto požiūrio, grindžiamo narkotikų paklausos ir narkotikų pasiūlos mažinimu tuo pačiu metu, suvokiant, kad narkotikų paklausos ir narkotikų pasiūlos mažinimas yra vienas kitą papildantys elementai kovos su neteisėtais narkotikais politikoje. Ir toliau vienas iš pagrindinių tos strategijos tikslų – padėti išmatuojamai sumažinti narkotikų paklausą, priklausomybę nuo narkotikų ir su narkotikais susijusį pavojų ir žalą sveikatai bei visuomenei. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1150/2007/EB (8) nustatyta programa „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ buvo grindžiama visuomenės sveikatos srities teisės aktais ir apėmė tuos aspektus, o Programa grindžiama kitu teisiniu pagrindu ir ja turėtų būti siekiama toliau kurti Europos teisingumo erdvę, remiantis tarpusavio pripažinimu ir tarpusavio pasitikėjimu, visų pirma skatinant teisminį bendradarbiavimą. Todėl reaguojant į poreikį supaprastinti ir laikantis kiekvienos programos teisinio pagrindo, programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ gali būti remiamos priemonės, kuriomis būtų papildyti valstybių narių veiksmai siekiant tikslo sumažinti su narkotikais susijusią žalą sveikatai, įskaitant informacijos teikimą ir prevenciją;

(10)

kitas svarbus ES kovos su narkotikais strategijos (2013–2020 m.) elementas – narkotikų pasiūlos sumažinimas. Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei krizių valdymo finansinės paramos priemonės, kaip Vidaus saugumo fondo dalies, lėšomis turėtų būti remiami veiksmai, skirti neteisėtos prekybos narkotikais ir kitų rūšių nusikaltimų prevencijai vykdyti ir su tuo kovoti, visų pirma priemonės, kuriomis kovojama su neteisėtų narkotikų kūrimu, gamyba, išgavimu, pardavimu, transportavimu, importu ir eksportu, įskaitant laikymą ir įsigijimą turint ketinimą užsiimti neteisėtos prekybos narkotikais veikla, o Programa turėtų apimti tuos kovos su narkotikais politikos aspektus, kurių neapima Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei krizių valdymo finansinės paramos priemonė, kaip Vidaus saugumo fondo dalis, arba programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ ir kurie glaudžiai susiję su jos bendruoju tikslu;

(11)

bet kuriuo atveju turėtų būti užtikrintas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio prioritetų, kurie yra ir naujos ES kovos su narkotikais strategijos (2013–2020 m.) tikslai, tęstinis finansavimas, todėl programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“, Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei krizių valdymo finansinės paramos priemonės, kaip Vidaus saugumo fondo dalies, ir Programos lėšos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į jų atitinkamus prioritetus ir teisinius pagrindus, kartu vengiant dvigubo finansavimo;

(12)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnį ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją programa turėtų būti remiama vaiko teisių, įskaitant teisę į tinkamą teismo procesą, teisę suprasti teismo procesą, teisę į privatų bei šeimos gyvenimą ir teisę į asmens bei orumo neliečiamybę, apsauga. Programa visų pirma turėtų būti siekiama didinti vaiko apsaugą teisingumo sistemose bei sudaryti daugiau galimybių vaikams kreiptis į teismą ir integruoti vaiko teisių propagavimą įgyvendinant visus jos veiksmus;

(13)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, įgyvendinant visus Programos veiksmus turėtų būti remiamas moterų ir vyrų lygybės ir kovos su diskriminacija tikslų integravimas. Siekiant nustatyti, kaip vykdant Programos veiklą sprendžiami lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimai, turėtų būti vykdoma nuolatinė stebėsena ir vertinimas;

(14)

patirtis, įgyta vykdant veiksmus Sąjungos lygiu, parodė, kad siekiant Programos tikslų praktikoje reikia derinti priemones, įskaitant teisės aktus, politines iniciatyvas ir finansavimą. Finansavimas yra svarbi teisėkūros priemones papildanti priemonė;

(15)

2011 m. rugsėjo 22–23 d. išvadose dėl būsimų Sąjungos finansinių programų, kuriomis remiamas teisminis bendradarbiavimas, veiksmingumo didinimo Taryba pabrėžė svarbų vaidmenį, kurį atlieka Sąjungos finansavimo programos veiksmingai įgyvendinant Sąjungos acquis, ir pakartojo, kad reikia skaidresnės, lankstesnės, nuoseklesnės ir paprastesnės prieigos prie tų programų;

(16)

2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiamas poreikis racionalizuoti ir supaprastinti Sąjungos finansavimą. Ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę itin svarbu, kad Sąjungos lėšos būtų kuo kruopščiau struktūriškai skirstomos ir valdomos. Iš esmės supaprastinti finansavimą ir užtikrinti veiksmingą jo valdymą galima mažinant programų skaičių ir racionalizuojant, supaprastinant ir derinant finansavimo taisykles bei procedūras;

(17)

atsižvelgiant į poreikį supaprastinti, veiksmingai valdyti finansavimą ir sudaryti galimybes lengviau jį gauti, įgyvendinant Programą turėtų būti toliau vykdoma ir plėtojama veikla, anksčiau vykdyta remiantis trimis programomis, nustatytomis Tarybos sprendimu 2007/126/TVR (9), Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1149/2007/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1150/2007/EB. Tų programų vidurio laikotarpio vertinimas turėtų apimti rekomendacijas dėl tų programų įgyvendinimo tobulinimo. Įgyvendinant Programą, reikėtų atsižvelgti į tų vidurio laikotarpio vertinimų išvadas, taip pat į atitinkamų ex-post vertinimų išvadas;

(18)

2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ ir 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiama, kad labai svarbu visų pirma finansuoti tuos veiksmus, kurie turi aiškios Europos pridėtinės vertės, t. y. kai Sąjungos intervencija gali suteikti papildomos vertės, palyginti su tik valstybių narių veiksmais. Veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti prisidedama prie Europos teisingumo erdvės kūrimo, propaguojant tarpusavio pripažinimo principą, stiprinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, intensyvinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą ir siekiant, kad Sąjungos teisė būtų taikoma tinkamai, darniai ir nuosekliai. Finansavimo veikla taip pat turėtų būti padedama siekiant užtikrinti veiksmingas ir geresnes visų susijusių subjektų žinias apie Sąjungos teisę ir politikos sritis ir suteikti patikimą analitinį pagrindą siekiant remti ir plėtoti Sąjungos teisę ir politikos sritis, tuo būdu prisidedant prie jų vykdymo užtikrinimo ir tinkamo įgyvendinimo. Sąjungos intervencija leidžia tuos veiksmus nuosekliai vykdyti visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga gali geriau spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus nei pavienės valstybės narės, ir suteikti europinę platformą tarpusavio mokymuisi;

(19)

atrinkdama finansuotinus veiksmus pagal Programą, Komisija turėtų įvertinti pasiūlymus pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Tie kriterijai turėtų apimti siūlomų veiksmų Europos pridėtinės vertės įvertinimą. Nacionaliniai projektai ir mažos apimties projektai taip pat gali turėti Europos pridėtinės vertės;

(20)

įstaigos ir subjektai, kurie gali naudotis Programa, turėtų apimti nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas;

(21)

šiuo reglamentu nustatomas viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (11) 17 punkte;

(22)

siekiant užtikrinti, kad Programa būtų pakankamai lanksčiai reaguojama į jos įgyvendinimo laikotarpiu besikeičiančius poreikius ir atitinkamus politikos prioritetus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais keičiamos šio reglamento priede kiekvienai specialiųjų tikslų grupei nustatytos procentinės dalys, kai pakeitimais tos procentinės dalys viršijamos daugiau nei 5 procentiniais punktais. Siekiant įvertinti tokio deleguotojo akto būtinybę, procentinės dalys turėtų būti skaičiuojamos remiantis viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansiniu paketu, o ne metiniais asignavimais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(23)

šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas visapusiškai laikantis Finansinio reglamento. Kalbant visų pirma apie dotacijos gavėjų sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atitikties reikalavimams sąlygas, vykdant veiklą, kurią tokiomis pačiomis teisinėmis sąlygomis gali vykdyti privačiojo ir viešojo sektorių įstaigos bei subjektai, PVM atitiktis reikalavimams neturėtų priklausyti nuo paramos gavėjų teisinio statuso. Atsižvelgiant į specifinį šio reglamento tikslų ir veiklos, kuriai šis reglamentas taikomas, pobūdį, kvietimuose teikti paraiškas turėtų būti paaiškinta, kad veiklos, kurią gali vykdyti tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus įstaigos ir subjektai, atveju neatskaitomas PVM viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu atitinka reikalavimus finansavimui gauti, jei jis sumokėtas dėl tokios veiklos kaip mokymas ar informuotumo didinimas, kuri negali būti laikoma viešosios valdžios funkcijų vykdymu, įgyvendinimo. Šiame reglamente taip pat turėtų būti pasinaudota supaprastinimo priemonėmis, nustatytomis Finansiniu reglamentu. Be to, kriterijais, kurie taikomi nustatant remtinus veiksmus, turėtų būti siekiama paskirstyti turimus finansinius išteklius taip, kad jais būtų finansuojami veiksmai, turintys didžiausią poveikį siekiant politinio tikslo;

(24)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti metines darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(25)

metinėmis darbo programomis, kurias Komisija priima pagal šį reglamentą, turėtų būti užtikrintas tinkamas finansavimo paskirstymas dotacijoms ir viešojo pirkimo sutartims. Pagal Programą lėšos pirmiausia turėtų būti skiriamos dotacijoms, tačiau kartu turėtų būti išlaikytas pakankamo lygio finansavimas viešiesiems pirkimams vykdyti. Metinėse darbo programose turėtų būti nustatyta minimali metinių išlaidų, kurios turi būti skiriamos dotacijoms, procentinė dalis, ir ji turėtų būti ne mažesnė kaip 65 %. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams planuoti ir bendrai finansuoti projektus, Komisija turėtų nustatyti aiškų kvietimų teikti paraiškas, projektų atrankos ir skyrimo sprendimų priėmimo tvarkaraštį;

(26)

siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, turėtų būti siekiama finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos, visų pirma tarp Programos ir Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/2013 (13), Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei krizių valdymo finansinės paramos priemonės, kaip Vidaus saugumo fondo dalies, programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“, „Erasmus +“ programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (14), bendrosios programos „Horizontas 2020“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (15), ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA II) srityse;

(27)

Sąjungos finansiniai interesai visą išlaidų ciklą turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracinių bei finansinių sankcijų skyrimą pagal Finansinį reglamentą;

(28)

siekiant įgyvendinti patikimo finansų valdymo principą, šiame reglamente turėtų būti numatytos tinkamos jo taikymo vertinimo priemonės. Tuo tikslu jame turėtų būti apibrėžti bendrieji ir konkretūs tikslai. Siekiant išmatuoti šių konkrečių tikslų pasiekimo lygį, turėtų būti nustatytas konkrečių ir kiekybinių rodiklių, kurie turėtų galioti visą programos įgyvendinimo laikotarpį, rinkinys. Komisija kasmet turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai stebėsenos ataskaitą, grindžiamą, inter alia, šiame reglamente nustatytais rodikliais, ir kurioje būtų pateikiama informacija apie turimų lėšų panaudojimą;

(29)

Programa turėtų būti įgyvendinama veiksmingai, laikantis patikimo finansų valdymo ir tuo pačiu sudarant veiksmingas galimybes potencialiems pareiškėjams joje dalyvauti. Siekdama paremti veiksmingas galimybes dalyvauti programoje Komisija turėtų stengtis kuo labiau supaprastinti ir suderinti paraiškų teikimo procedūras bei dokumentus, administracinius formalumus ir finansų valdymo reikalavimus, pašalinti administracines kliūtis ir skatinti, kad paraiškas skirti dotaciją teiktų subjektai, įsikūrę tose valstybėse narėse, kurioms programoje atstovaujama nepakankamai. Informaciją apie Programą, jos tikslus, įvairius kvietimus teikti paraiškas ir jų tvarkaraščius Komisija turėtų skelbti tam skirtame tinklalapyje. Su kvietimais teikti paraiškas susiję pagrindiniai dokumentai ir gairės turėtų būti prieinami visomis Sąjungos institucijų oficialiosiomis kalbomis;

(30)

pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (16) (toliau – Taikymo taisyklės) 180 straipsnio 1 dalies l punktą, dotacijos susitarime turėtų būti nustatytos Sąjungos finansinės paramos matomumą reglamentuojančios nuostatos, išskyrus tinkamai pagrįstais atvejais, kai viešas skelbimas nėra įmanomas ar tinkamas;

(31)

pagal Finansinio reglamento 35 straipsnio 2 ir 3 dalis ir Taikymo taisyklių 21 straipsnį Komisija turėtų tinkamai ir laiku pateikti informaciją apie gavėjus, taip pat apie Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis finansuojamų priemonių pobūdį ir tikslą. Ta informacija turėtų būti pateikiama deramai laikantis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, visų pirma asmens duomenų apsaugos reikalavimo;

(32)

kadangi šio reglamento tikslo – prisidėti prie Europos teisingumo erdvės, grindžiamos tarpusavio pripažinimu ir pasitikėjimų, tolesnio kūrimo, visų pirma skatinant teismų bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose – valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(33)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija pranešė, kad pageidauja dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(34)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(35)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(36)

siekiant užtikrinti veiklos, ankščiau vykdytos remiantis Sprendimu 2007/126/TVR, Sprendimu Nr. 1149/2007/EB ir Sprendimu Nr. 1150/2007/EB, finansavimo tęstinumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo,

a)

sudaryti palankesnes sąlygas teismų bendradarbiavimui civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir jį remti;

b)

remti ir skatinti teisėjų mokymą, įskaitant kalbų mokymą, susijusį su teisinės terminijos sritimi, siekiant ugdyti bendrą teisinę ir teismų kultūrą;

c)

sudaryti palankesnes sąlygas visiems veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą, be kita ko, propaguoti ir remti nusikaltimų aukų teises, kartu gerbiant teises į gynybą;

d)

remti iniciatyvas kovos su narkotikais politikos srityje teisminio bendradarbiavimo ir nusikaltimų prevencijos aspektais, glaudžiai susijusiais su bendruoju Programos tikslu, jei jų neapima Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei krizių valdymo finansinės paramos priemonė, kaip Vidaus saugumo fondo dalis, arba programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“.

a)

didinant visuomenės informuotumą ir žinias apie Sąjungos teisę ir politiką;

b)

gerinant žinias apie Sąjungos teisę, įskaitant materialinę ir procesinę teisę, teisminio bendradarbiavimo priemones ir susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taip pat lyginamosios teisės žinias, siekiant užtikrinti veiksmingą teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose;

c)

remiant veiksmingą, visapusišką ir nuoseklų Sąjungos priemonių įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse ir jų stebėseną bei vertinimą;

d)

skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, gerinant civilinės ir baudžiamosios teisės bei valstybių narių teisinių ir teismų sistemų tarpusavio pažinimą bei supratimą ir didinant tarpusavio pasitikėjimą;

e)

gerinant žinias ir supratimą apie kliūtis, galinčias trukdyti sklandžiam Europos teisingumo erdvės veikimui;

f)

didinant teismų sistemų veiksmingumą ir gerinant jų bendradarbiavimą pasitelkus informacines ir ryšių technologijas, įskaitant sistemų ir taikomųjų programų tarpvalstybinę sąveiką.

a)

analitinė veikla, pavyzdžiui, duomenų ir statistinių duomenų rinkimas; bendros metodikos ir, atitinkamais atvejais, rodiklių arba kriterijų rengimas; tyrimai, moksliniai tyrimai, analizė ir apklausos; įvertinimai; vadovų, ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas; praktiniai seminarai, seminarai, ekspertų susitikimai ir konferencijos;

b)

mokymo veikla, pavyzdžiui, darbuotojų mainai, praktiniai seminarai, seminarai, mokytojų mokymo renginiai, įskaitant kalbų mokymą, susijusį su teisinės terminijos sritimi, ir internetinių mokymo priemonių ar kitokių teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymo modulių plėtojimas;

c)

tarpusavio mokymosi, bendradarbiavimo, informuotumo didinimo ir informacijos platinimo veikla, pavyzdžiui, gerosios patirties, novatoriškų metodų ir patirties nustatymas bei keitimasis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais ir patirtimi; tarpusavio vertinimo ir tarpusavio mokymosi organizavimas; konferencijų, seminarų, informacinių kampanijų organizavimas, įskaitant institucinę komunikaciją apie politinius Sąjungos prioritetus, jei jie yra susiję su Programos tikslais; informacijai apie programą ir jos rezultatams platinti skirtos medžiagos rinkimas ir skelbimas; informacinių ir ryšių technologijų sistemų ir priemonių plėtojimas, naudojimas ir priežiūra, įskaitant tolesnį Europos e. teisingumo portalo, kuris yra priemonė, skirta suteikti piliečiams geresnes galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą, plėtojimą;

d)

parama pagrindiniams subjektams, kurių veikla prisideda prie Programos tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, parama valstybėms narėms įgyvendinant Sąjungos teisę ir įvairių sričių politiką, parama pagrindiniams Europos subjektams ir Europos lygio tinklams, įskaitant teisėjų mokymo srityje; parama specializuotų įstaigų ir subjektų, taip pat nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų bei nevyriausybinių organizacijų tinklų kūrimo veiklai Europos lygiu.

a)

valstybėse narėse;

b)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalyse, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys pagal tą susitarimą;

c)

šalyse kandidatėse, potencialiose šalyse kandidatėse ir į Sąjungą stojančiosiose šalyse, laikantis bendrųjų principų ir bendrųjų reikalavimų bei sąlygų, nustatytų atitinkamuose pagrindų susitarimuose dėl tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose, taip pat Asociacijos tarybų sprendimuose ar panašiuose susitarimuose.

a)

veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius tikslus, įskaitant orientacinį finansinių išteklių paskirstymą;

b)

pagrindinius atitikties reikalavimams, atrankos ir skyrimo kriterijus, kuriais remiantis atrenkami pasiūlymai, kuriems skiriami finansiniai įnašai, pagal Finansinio reglamento 84 straipsnį ir jo Taikymo taisyklių 94 straipsnį;

c)

minimalią metinių išlaidų procentinę dalį, kuri turi būti skiriama dotacijoms.

a)

metinę stebėsenos ataskaitą, grindžiamą 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais rodikliais, ir turimų lėšų panaudojimo metinę stebėsenos ataskaitą;

b)

ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. – tarpinio vertinimo ataskaitą;

c)

ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.

a)

tikslinei grupei priklausančių asmenų, kuriuos aprėpė jiems skirta pagal Programą finansuota informuotumo didinimo veikla, skaičius ir procentinė dalis;

b)

tikslinei grupei priklausančių teisėjų ir teismų darbuotojų, dalyvavusių pagal Programą finansuotuose mokymuose, darbuotojų mainuose, studijų vizituose, praktiniuose užsiėmimuose ir seminaruose, skaičius ir procentinė dalis;

c)

pagal Programą finansuotoje veikloje dalyvavusių asmenų grupių informuotumo ir žinių apie Sąjungos teisę ir politikos sritis pagerėjimas, palyginti su visa tiksline grupe;

d)

tarpvalstybinio bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimą naudojant Sąjungos lygiu nustatytas informacinių technologijų priemones ir procedūras, atvejų bei veiksmų skaičius ir rezultatai;

e)

dalyvių nuomonė apie veiklą, kurioje jie dalyvavo, ir apie jos (numatomą) tvarumą;

f)

pagal Programą finansuotos veiklos geografinė aprėptis.

a)

nustatytas Programos poveikis galimybėms pasinaudoti teise kreiptis į teismą, grindžiamas kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis, surinktais Europos lygiu;

b)

priemonių, parengtų pasitelkiant pagal Programą finansuotus veiksmus, skaičius ir kokybė;

c)

Programos Europos pridėtinė vertė, įskaitant veiklos pagal Programą įvertinimą atsižvelgiant į panašias iniciatyvas, kurios buvo parengtos nacionaliniu ar Europos lygiu be Sąjungos paramos, ir tos veiklos (numatomų) rezultatų ir Sąjungos finansavimo privalumų ir (arba) trūkumų, palyginti su atitinkamos rūšies veiklai taikomu nacionaliniu finansavimu, vertinimą;

d)

finansavimo lygis pagal pasiektus rezultatus (efektyvumas);

e)

galimos administracinės, organizacinės ir (arba) struktūrinės kliūtys sklandesniam, veiksmingesniam ir efektyvesniam programos įgyvendinimui (supaprastinimo galimybės).