32013R1074

EUR-Lex

Der Zugang zum EU-Recht

Dieses Dokument ist ein Auszug aus dem EUR-Lex-Portal.

EUROPA
EUR-Lex-Startseite
Reglamentas - 1074/2013 - DE - EUR-Lex

Hilfe

Suchtipps

Brauchen Sie weitere Suchoptionen? Nutzen Sie die Erweiterte Suche

Dokument 32013R1074

Hilfe

2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1074/2013 dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų pašto žiro įstaigoms, priimančioms indėlius iš euro zonos rezidentų ne pinigų finansų įstaigų (nauja redakcija) (ECB/2013/39)

OL L 297, 2013 11 7, S. 94–106 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Rechtlicher Status des Dokuments In Kraft: Dieser Rechtsakt wurde geändert. Aktuelle konsolidierte Fassung: 27/11/2013

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1074/oj

HTML

PDF

Amtsblatt

7.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/94

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1074/2013

2013 m. spalio 18 d.

dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų pašto žiro įstaigoms, priimančioms indėlius iš euro zonos rezidentų ne pinigų finansų įstaigų

(nauja redakcija)

(ECB/2013/39)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)

2006 m. birželio 14 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 1027/2006 dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų pašto žiro institucijoms, priimančioms indėlius iš euro zonos rezidentų ne pinigų finansinių institucijų (ECB/2006/8) (2) būtina pakeisti iš esmės, ypač atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (3). Todėl siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos Centrinis Bankas (ECB), padedant nacionaliniams centriniams bankams (NCB), turi teisę atraminės atskaitingosios visumos ribose rinkti statistinę informaciją, kuri reikalinga Europos centrinių bankų sistemos užduotims vykdyti. 2 straipsnio 2 dalies b punkte toliau numatyta, kad pašto žiro įstaigos (PŽĮ) yra atraminės atskaitingosios visumos dalis, kiek to reikia vykdant ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus pinigų ir finansų statistikos srityje;

(3)	PŽĮ duomenų paskirtis yra pateikti ECB tinkamą statistiką apie PŽĮ subsektoriaus finansinę veiklą valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės) ir kurios laikomos viena ekonomine teritorija;

(4)	pagal 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko rseglamento (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (4) 3 straipsnio 1 dalį faktinę atskaitingąją visumą sudaro euro zonos valstybių narių teritorijoje reziduojančios pinigų finansų įstaigos (PFĮ);

(5)

euro zonos suvestiniai pinigų rodikliai ir jų atitiktiniai gaunami iš PFĮ balanso statistinių duomenų, kurie renkami vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33). Tačiau euro zonos suvestiniai pinigų rodikliai apima ne tik PFĮ piniginius įsipareigojimus euro zonos rezidentų ne PFĮ, išskyrus centrinę valdžią, atžvilgiu, bet ir centrinės valdžios piniginius įsipareigojimus euro zonos rezidentų ne PFĮ, išskyrus centrinę valdžią, atžvilgiu;

(6)

pagal Reglamentu (ES) Nr. 549/2013 nustatytą patikslintą Europos sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS) kai kuriose euro zonos valstybėse narėse PŽĮ nepriklauso centrinės valdžios sektoriui ir jos nėra ribojamos indėlių priėmimu vien tik jų nacionalinių biudžetų sąskaita, bet gali priimti indėlius savo pačių sąskaita;

(7)	indėlius priimančios PŽĮ šiuo požiūriu vykdo panašią veiklą kaip ir PFĮ. Dėl to abejoms subjektų rūšims turėtų būti taikomi panašūs statistinės atskaitomybės reikalavimai, kiek tokie reikalavimai susiję su jų veikla;

(8)	svarbu užtikrinti suderintą vertinimą ir garantuoti statistinės informacijos apie PŽĮ priimtus indėlius prieinamumą;

(9)	turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(10)	Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ECB turi teisę atskaitingiesiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikyti sankcijas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

1)	sąvokos „atskaitingieji agentai“ ir „rezidentas“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

2)	pašto žiro įstaiga (PŽĮ) – pašto įstaiga, kuri priklauso sektoriui „ne finansų bendrovės“ (2010 m. ESS 11 sektorius) ir greta pašto paslaugų priima indėlius iš euro zonos rezidentų ne PFĮ, siekdama teikti pinigų pervedimo paslaugas savo indėlininkams;

3)	atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja PŽĮ, NCB.

2 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro euro zonos valstybių narių teritorijoje reziduojančios PŽĮ.

2. Vykdomoji valdyba gali parengti ir tvarkyti PŽĮ, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašą. Šį sąrašą ir jo atnaujinimus NCB ir ECB suinteresuotoms PŽĮ pateikia tinkamu būdu, įskaitant elektronines priemones, internetą arba suinteresuotų PŽĮ prašymu išspausdintą popieriuje. Šis sąrašas skirtas tik informacijai. Tačiau jeigu prieinamas naujausias sąrašo variantas yra klaidingas, ECB netaiko sankcijų savo statistinės atskaitomybės reikalavimus netinkamai įvykdžiusiai PŽĮ, jei tokiu sąrašu ji naudojosi sąžiningai nežinodama, jog jis neteisingas.

3. NCB gali PŽĮ taikyti nuo šiame reglamente nustatyto reikalavimo teikti statistinę informaciją nukrypti leidžiančias nuostatas, jeigu reikalinga statistinė informacija jau renkama iš kitų prieinamų šaltinių. NCB laiku tikrina, ar tenkinama ši sąlyga, kad, susitarę su ECB, nuo kiekvienų metų pradžios prireikus taikytų bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą arba jos nebetaikytų.

3 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Faktinė atskaitingoji visuma kas mėnesį atitinkamam NCB teikia statistinę informaciją apie mėnesio pabaigos balanso likučius.

2. Pagal šį reglamentą reikalaujama statistinė informacija yra susijusi su veikla, kurią PŽĮ vykdo savo sąskaita, ir yra nurodyta I ir II prieduose.

3. Pagal šį reglamentą reikalaujama statistinė informacija pateikiama laikantis III priede pateiktų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

4. Atsižvelgdami į nacionalinius reikalavimus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kuriomis turi vadovautis faktinė atskaitingoji visuma. NCB užtikrina, kad vadovaujantis šiomis atskaitomybės taisyklėmis būtų teikiama pagal šį reglamentą reikalaujama statistinė informacija bei kad būtų galima kruopščiai patikrinti, kaip vykdomi III priede nurodyti būtinieji perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartai.

4 straipsnis

Susijungimas, skaidymasis ir reorganizavimas

Susijungimo, skaidymosi ar bet kokio kito reorganizavimo, galinčio turėti poveikį šiuose procesuose dalyvaujančio atskaitingojo agento statistinių įsipareigojimų vykdymui, atveju po to, kai tampa viešai žinoma apie ketinimą įgyvendinti tokią operaciją ir likus pakankamai laiko iki įsigaliojimo, toks atskaitingasis agentas atitinkamam NCB praneša apie procedūras, kuriomis planuojama vykdyti šiame reglamente nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus.

5 straipsnis

Savalaikiškumas

Statistinę informaciją, teikiamą pagal 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, NCB perduoda ECB iki 15 darbo dienos pabaigos, pasibaigus mėnesiui, kurio duomenys pateikiami. NCB nusprendžia, kada jie turi gauti duomenis iš atskaitingųjų agentų, kad būtų laikomasi šio termino.

6 straipsnis

Apskaitos taisyklės statistinės atskaitomybės tikslais

1. Jeigu 2 ir 3 dalyse nenustatyta kitaip, apskaitos taisyklės, kurių laikosi PŽĮ atskaitomybės pagal šį reglamentą tikslais, yra nustatytos į nacionalinius teisės aktus perkeltoje 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (5), taip pat visuose kituose taikytinuose tarptautinės apskaitos standartuose.

2. Duomenys apie indėlių įsipareigojimus ir paskolas teikiami nominaliąja verte, likusia mėnesio pabaigoje. Indėlių įsipareigojimų ir paskolų užskaita prieš bet kokius kitus turtą ir įsipareigojimus nevykdoma.

3. Nepažeidžiant euro zonos valstybėse narėse galiojančių apskaitos praktikos ir užskaitos taisyklių, statistikos tikslais visas finansinis turtas ir įsipareigojimai nurodomi bendrąja verte.

4. NCB gali leisti pateikti duomenis apie paskolas atėmus atidėjinius ir apie nupirktas paskolas pagal kainą, sutartą jų įsigijimo metu, jeigu tokią atskaitomybės praktiką taiko visi reziduojantys atskaitingieji agentai.

7 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

NCB įgyvendina teisę tikrinti arba privalomai rinkti informaciją, kurią atskaitingieji agentai turi teikti pagal šį reglamentą, nepažeisdami ECB teisės įgyvendinti šią teisę pačiam. Visų pirma, NCB įgyvendina šią teisę, kai faktinei atskaitingajai visumai priklausanti PŽĮ nevykdo III priede nurodytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

8 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

Pirmajam duomenų teikimui teikiami 2014 m. gruodžio mėn. mėnesiniai duomenys.

9 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 1027/2006 (ECB/2006/8) panaikinamas nuo 2015 m. sausio 1 d.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos vadovaujantis IV priede pateikta atitikties lentele.

10 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse vadovaujantis Sutartimis.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. spalio 18 d..

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL L 184, 2006 7 6, p. 12.

(3) OL L 174, 2013 6 26, p. 1.

(4) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(5) OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

II PRIEDAS

SU STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAIS SUSIJUSIOS APIBRĖŽTYS

Konsolidavimas statistikos tikslais toje pačioje nacionalinėje teritorijoje

Statistikos tikslais PŽĮ konsoliduoja visų toje pačioje nacionalinėje teritorijoje esančių savo įstaigų (registruotos arba pagrindinės buveinės ir (arba) filialų) veiklą. Neleidžiama statistikos tikslais konsoliduoti už nacionalinės teritorijos ribų.

a)	Jeigu patronuojančioji bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės yra vienoje valstybėje narėje esančios PŽĮ, patronuojančioji bendrovė statistikos ataskaitose gali konsoliduoti duomenis apie šių patronuojamųjų bendrovių veiklą.

Jeigu PŽĮ filialai yra kitų euro zonos valstybių narių teritorijose, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas visų šių filialų atžvilgiu turi vertinti kaip pozicijas kitose euro zonos valstybėse narėse esančių rezidentų atžvilgiu. Ir atvirkščiai, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esantis filialas pozicijas registruotos ar pagrindinės buveinės arba kitų tos pačios įstaigos filialų, esančių kitų euro zonos valstybių narių teritorijose, atžvilgiu turi vertinti kaip pozicijas kitose euro zonos valstybėse narėse esančių rezidentų atžvilgiu.

Jeigu PŽĮ filialai yra už euro zonos valstybių narių teritorijos ribų, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas visų šių filialų atžvilgiu turi vertinti kaip pozicijas likusios pasaulio dalies rezidentų atžvilgiu. Ir atvirkščiai, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esantis filialas pozicijas registruotos ar pagrindinės buveinės arba kitų tos pačios įstaigos filialų, esančių už euro zonos valstybių narių ribų, atžvilgiu turi vertinti kaip pozicijas likusios pasaulio dalies rezidentų atžvilgiu.

Sektorių apibrėžtys

Sektorių klasifikavimo standartas pateikiamas 2010 m. ESS. Euro zonos valstybių narių teritorijoje esančios PŽĮ atitiktinės šalys nurodomos pagal jų vidaus sektoriaus arba institucinę klasifikaciją, atsižvelgiant į statistikai naudojamą Europos Centrinio Banko (ECB) tvarkomą sąrašą ir ECB „Pinigų finansų įstaigų rinkų statistikos sektoriaus vadove: klientų statistinio klasifikavimo gairėse“ pateiktas gaires dėl atitiktinių šalių statistinės klasifikacijos.

Lentelė

Sektorių apibrėžtys

Sektorius	Apibrėžtis
PFĮ	PFĮ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje. Šį sektorių sudaro nacionaliniai centriniai bankai (NCB), kredito įstaigos, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, PRF, kitos finansų įstaigos, kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) artimus indėlių pakaitalus iš subjektų, kurie nėra PFĮ, ir savo vardu, bent jau ekonomine prasme, teikdamos paskolas ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius, ir elektroninių pinigų įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas išleidžiant elektroninius pinigus.
Valdžios sektorius	Valdžios sektorių (S.13) sudaro visi instituciniai vienetai, kurie yra ne rinkos gamintojai, kurių produkcija yra skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui ir kurie yra finansuojami iš privalomų mokėjimų, kuriuos moka kitiems sektoriams priklausantys vienetai ir instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas (2010 m. ESS 2.111–2.113 dalys).
Centrinė valdžia	Šiam subsektoriui (S.1311) priskiriami visi šalies administraciniai padaliniai ir kitos centrinės įstaigos, kurių kompetencijai paprastai priklauso visa ekonominė teritorija, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (2010 m. ESS 2.114 dalis).
Krašto (regiono) valdžia	Šį subsektorių (S.1312) sudaro tokie viešojo administravimo tipai, kurie yra atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdžios funkcijas žemesniu nei centrinės valdžios lygmeniu ir aukštesniu nei valdžios institucinių vienetų vietos valdžios lygmeniu (2010 m. ESS 2.115 dalis).
Vietos valdžia	Šiam subsektoriui (S.1313) priskiriamas tų rūšių viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso tik vietinė ekonominės teritorijos dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų vietos įstaigas (2010 m. ESS 2.116 dalis).
Socialinės apsaugos fondai	Socialinės apsaugos fondų subsektorių (S.1314) sudaro centriniai, krašto (regiono) ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines išmokas ir kurie tenkina šiuos du kriterijus: a) pagal teisės aktus arba taisykles tam tikros gyventojų grupės privalo dalyvauti toje sistemoje arba mokėti įmokas ir b) valdžios sektorius yra atsakingas už institucijos valdymą ir už įmokų ir išmokų patvirtinimą ir mokėjimą, nepriklausomai nuo jo, kaip priežiūros institucijos ar darbdavio, vaidmens (2010 m. ESS 2.117 dalis).
Ne PRF investiciniai fondai	IF, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) 1 straipsnyje. Šį subsektorių sudaro visos kolektyvinio investavimo įmonės, išskyrus PRF, kurios investuoja į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, kai tuo siekiama investuoti iš visuomenės surinktą kapitalą.
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai	Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas prisiimant įsipareigojimus kitokia forma nei pinigai, indėliai (arba artimi indėlių pakaitalai), investicinių fondų akcijos (vienetai) ar susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (2010 m. ESS 2.86–2.94 dalys). Finansinių pagalbininkų subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra su finansiniu tarpininkavimu glaudžiai susijusi veikla, tačiau kurios nėra finansiniai tarpininkai. Šis subsektorius taip pat apima pagrindines buveines, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba dauguma jų yra finansų bendrovės (2010 m. ESS 2.95–2.97 dalys). Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų subsektorių (S.127) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šį subsektorių sudaro kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS 2.98–2.99 dalys).
Draudimo bendrovės	Draudimo bendrovių subsektorių (S.128) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS 2.100–2.104 dalys).
Pensijų fondai	Pensijų fondų subsektorių (S.129) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai, kaip socialinio draudimo sistemos, suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS 2.105–2.110 dalys).
Ne finansų bendrovės	Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS 2.45–2.54 dalys).
Namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos	Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ir asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui. Namų ūkių sektorius apima nepriklausomo juridinio asmens statuso neturinčias individualiąsias įmones ir partnerystes, išskyrus laikomas kvazibendrovėmis, kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS 2.118–2.128 dalys). Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorių (S.15) sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS 2.129–2.130 dalys).

Priemonių kategorijų apibrėžtys

1.	Šioje lentelėje pateikiamas priemonių kategorijų, kurias NCB pagal šį reglamentą perkelia į nacionaliniu lygmeniu taikomas kategorijas, išsamus standartinis apibūdinimas. Ši lentelė nėra atskirų finansinių priemonių sąrašas ir aprašas nėra baigtinis. Apibrėžtys pateiktos vadovaujantis 2010 m. ESS.

Pradinis terminas, t. y. terminas išleidimo momentu, – fiksuotas finansinės priemonės gyvavimo laikotarpis, kuriam nepasibaigus ji negali būti išpirkta, pvz., skolos vertybiniai popieriai, arba kuriam nepasibaigus ji gali būti išpirkta tik pritaikius tam tikros rūšies baudą, pvz., kai kurių rūšių indėliai. Įspėjamasis laikotarpis – laikas nuo to momento, kai priemonės turėtojas įspėja apie savo ketinimą išpirkti priemonę, iki datos, kurią turėtojui leidžiama ją konvertuoti į grynuosius pinigus netaikant baudos. Pagal įspėjamąjį laikotarpį finansinės priemonės klasifikuojamos tik tuomet, kai nėra sutarto termino.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui jas perleisdamas ar patvirtindamas arba jei reikalavimą galima atsverti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės prekiauti galima bet kokia finansine priemone, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

Išsamus mėnesio agreguoto balanso priemonių kategorijų apibūdinimas

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių bruožų apibūdinimas

1.	Grynieji pinigai

Turimi eurų ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti.

Paskolos

Turimas finansinis turtas, atsirandantis kreditoriams paskolinus lėšų debitoriams, kai paskola dokumentais neįrodoma arba įrodoma neperleidžiamaisiais dokumentais. Šis straipsnis taip pat apima turtą indėlių, kuriuos padeda atskaitingieji agentai, forma.

Šiam straipsniui priskiriama:

a)	indėliai, kaip apibrėžta 5 įsipareigojimų kategorijoje;

b)	blogos paskolos, kurios dar negrąžintos arba nenurašytos Visa paskolų, kurios negrąžinamos laiku arba kurios kitokiais būdais pripažįstamos iš dalies arba visiškai nuvertėjusiomis, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnyje pateiktą įsipareigojimų nevykdymo apibrėžtį, suma;

c)	turimi neperleidžiamieji vertybiniai popieriai Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra neperleidžiami ir jais negali būti prekiaujama antrinėje rinkoje;

d)	paskolos, kuriomis prekiaujama Paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, turi būti klasifikuojamos turto straipsnyje „paskolos“, jeigu nėra įrodymų, kad jomis prekiaujama antrinėje rinkoje. Kitu atveju jos turi būti klasifikuojamos kaip skolos vertybiniai popieriai (3 kategorija);

subordinuotoji skola indėlių arba paskolų forma

Subordinuotosios skolos priemonės yra papildomas reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą turinčius reikalavimus (pvz., indėlius ir (arba) paskolas), dėl to jos turi kai kurias nuosavybės ypatybes. Statistikos tikslais subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „paskolos“ arba kaip „skolos vertybiniai popieriai“, atsižvelgiant į finansinės priemonės pobūdį. Kai PŽĮ turima visų formų subordinuotoji skola statistikos tikslais apibūdinama nurodant vieną skaičių, šis skaičius turi būti klasifikuojamas turto straipsnyje „skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro vertybiniai popieriai, o ne paskolos;

reikalavimai pagal atvirkštinius atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių skolinimasis įkeičiant grynuosius pinigus

Grynųjų pinigų, sumokėtų už vertybinius popierius, kuriuos už tam tikrą kainą pirko atskaitingieji agentai, pateikę tvirtą įsipareigojimą perparduoti tuos pačius ar panašius vertybinius popierius už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje, atitikmuo arba vertybinių popierių skolinimasis įkeičiant grynuosius pinigus.

Paskola nelaikomas šis straipsnis:

patikos pagrindu suteiktos paskolos

Patikos pagrindu suteiktos paskolos, t. y. patikos paskolos arba pasitikėjimu paremtos paskolos – tai paskolos, vienos šalies (toliau – „patikėtinis“) vardu suteiktos trečiajai šalai (toliau – „naudos gavėjas“). Statistikos tikslais patikos paskolos neturi būti apskaitomos patikėtinio balanse, jeigu lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas. Lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas, jeigu: a) naudos gavėjas prisiima paskolos kredito riziką, t. y. patikėtinis yra atsakingas tik už administracinį paskolos valdymą, arba b) naudos gavėjo investicijos yra apsaugotos nuo nuostolių, jeigu patikėtinis bankrutuotų, t. y. patikos paskola nėra patikėtinio turto, kuris gali būti išdalytas bankroto atveju, dalis.

3.	Skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje, ir kurie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę.

Šiam straipsniui priskiriama:

a)	turimi vertybiniai popieriai, jų turėtojui suteikiantys besąlyginę teisę gauti fiksuotas arba sutartimi nustatytas kintamas pajamas atkarpos išmokų forma ir (arba) teisę į nustatytą sumą tam tikrą nustatytą dieną ar dienomis arba pradedant emisijos metu nustatyta data;

paskolos, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolos, kuriomis prekiaujama, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo ir dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus. Jeigu šių bruožų nėra, jos turi būti klasifikuojamos turto straipsnyje „paskolos“ (taip pat žr. 2d kategoriją „paskolos, kuriomis prekiaujama“);

c)	subordinuotoji skola skolos vertybinių popierių forma (taip pat žr. 2e kategoriją „subordinuotoji skola indėlių arba paskolų forma“).

Pagal vertybinių popierių skolinimo sandorius paskolinti vertybiniai popieriai arba pagal atpirkimo sandorį parduoti vertybiniai popieriai lieka pradinio savininko balanse (ir neturi būti apskaitomi laikino įgijėjo balanse), jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinę operaciją, o ne vien tik galimybė tai padaryti. Jeigu laikinasis įgijėjas parduoda gautus vertybinius popierius, šis pardavimas turi būti apskaitytas kaip tiesioginis vertybinių popierių sandoris ir įrašytas laikinojo įgijėjo balanse kaip vertybinių popierių portfelio neigiama pozicija.

3a/3b.

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai

Šiems straipsniams priskiriama:

a)	turimi perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai;

b)	paskolos, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolos, kuriomis prekiaujama ir kurios klasifikuojamos kaip skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai;

c)	subordinuotoji skola skolos vertybinių popierių forma, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai.

4.	Pinigų rinkos fondų akcijos (vienetai)

Šiam turto straipsniui priskiriamos PRF akcijos (vienetai) (žr. Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 1 dalies 2 skirsnyje nurodytą apibrėžtį).

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių bruožų apibūdinimas

Indėliai

Atskaitingųjų agentų kreditoriams mokėtinos sumos (indėliai ar kitos), atitinkančios Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33). I priedo 1 dalies 1 skirsnyje aprašytus požymius. Atskaitomybės sistemoje ši kategorija skirstoma į vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius ir įspėjamojo laikotarpio indėlius.

indėliai ir paskolos

„Indėliai“ taip pat apima „paskolas“ kaip PŽĮ įsipareigojimus. Apskritai paskolos reiškia PŽĮ gautas sumas, kurios nėra išreikštos „indėlių“ forma. 2010 m. ESS „paskolos“ atskiriamos nuo „indėlių“ atsižvelgiant į šalį, kuri imasi iniciatyvos, t. y. jeigu iniciatyvą rodo skolininkas, tuomet tai yra paskola, o jeigu skolintojas – tuomet tai yra indėlis. Pagal atskaitomybės sistemą „paskolos“ nepripažįstamos atskira kategorija balanso įsipareigojimų pusėje. „Paskolomis“ laikomi likučiai turi būti neatskiriamai klasifikuojami straipsnyje „indėlių įsipareigojimai“, išskyrus atvejus, kai jie išreiškiami perleidžiamosiomis priemonėmis. Tai atitinka pirmiau pateiktą „indėlių įsipareigojimų“ apibrėžtį. PŽĮ suteiktos paskolos, kurios klasifikuojamos kaip „indėlių įsipareigojimai“, turi būti paskirstytos pagal atskaitomybės sistemos reikalavimus, t. y. pagal sektorių, priemonę, valiutą ir terminą. Šiai kategorijai priskiriamos atskaitingųjų agentų gautos sindikuotosios paskolos.

neperleidžiamosios skolos priemonės

Neperleidžiamosios skolos priemonės, kurias išleido atskaitingieji agentai, paprastai turi būti klasifikuojamos kaip „indėlių įsipareigojimai“. Neperleidžiamosios skolos priemonės, kurias išleido atskaitingieji agentai, kurios vėliau tampa perleidžiamosiomis ir kuriomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose, turėtų būti perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“.

privalomųjų įnašų indėliai

Privalomųjų įnašų indėliai (privalomieji įnašai) pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“, jeigu jie išreiškia PŽĮ įkeistus pinigus ir jeigu jie išlieka indėlininko nuosavybe ir yra grąžintini indėlininkui pasibaigus sutarčiai. Iš esmės atskaitingojo agento gauti privalomieji įnašai turi būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“, jeigu PŽĮ buvo suteiktos lėšos, kurias galima laisvai naudoti perskolinimui; jeigu dalį PŽĮ gauto privalomojo įnašo reikia perduoti kitam išvestinių finansinių priemonių rinkos dalyviui, pvz., kliringo įstaigai, tik ta dalis, kuri lieka PŽĮ dispozicijoje, iš principo turėtų būti klasifikuojama kaip „indėlių įsipareigojimai“. Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos privalomuosius įnašus, kuriuos tikrai reikia grąžinti, kadangi skirtingų rūšių privalomieji įnašai laikomi toje pačioje sąskaitoje, arba tuos privalomuosius įnašus, kurie suteikia PŽĮ išteklių perskolinimui. Tokiais atvejais šiuos privalomuosius įnašus galima klasifikuoti kaip „likę įsipareigojimai“ arba „indėlių įsipareigojimai“.

d)	atidėti likučiai Pagal nacionalinę praktiką „atidėti likučiai“, susiję, pvz., su lizingo sutartimis, klasifikuojami kaip indėlių įsipareigojimai straipsniuose „sutarto termino indėliai“ arba „įspėjamojo laikotarpio indėliai“, atsižvelgiant į atitinkamos sutarties terminą / nuostatas.

Indėliu nelaikomas šis straipsnis:

Patikos pagrindu gautos lėšos (indėliai) nėra įrašomos į PŽĮ statistinį balansą (žr. 2 kategorijoje „Patikos pagrindu suteiktos paskolos“).

5.1.	Vienadieniai indėliai

Indėliai, kuriuos galima konvertuoti į pinigus ir (arba) kurie pervedami pareikalavus pagal čekį, banko pavedimą, debeto įrašą arba panašias priemones be ilgo uždelsimo, apribojimo arba baudos. Šiam straipsniui priskiriama:

likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), kurie pagal pareikalavimą konvertuojami į pinigus nedelsiant arba iki kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią buvo pateiktas pareikalavimas, darbo pabaigos, netaikant jokios didelės baudos arba apribojimo, tačiau kurių negalima pervesti;

b)	likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), išreiškiantys iš anksto apmokėtas sumas „aparatinės įrangos“ arba „programinės įrangos“ el. pinigų kontekste, pvz., iš anksto apmokėtos kortelės;

c)	paskolos, kurias reikia grąžinti iki kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią buvo suteikta paskola, darbo pabaigos.

5.2.	Sutarto termino indėliai

Nepervedamieji indėliai, kurių iki sutarto fiksuoto termino negalima konvertuoti į pinigus arba kuriuos galima konvertuoti į pinigus iki šio sutarto termino tik tuomet, jeigu turėtojas sumoka tam tikrą baudą. Šis straipsnis taip pat apima administraciniu būdu reguliuojamus taupomuosius indėlius, kuriems su terminu susijęs kriterijus nėra svarbus; šie priskirtini terminų grupei „nuo dvejų metų“. Finansiniai produktai, kurie gali būti reguliariai pratęsiami, turi būti klasifikuojami pagal anksčiausią terminą. Nors sutarto termino indėliams gali būti numatyta galimybė išmokėti juos anksčiau apie tai iš anksto įspėjus arba jie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą sumokėjus tam tikras baudas, šie požymiai nelaikomi svarbiais indėlių klasifikavimui.

5.2a/5.2b.

Indėliai, kurių sutartas terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai

Šiems straipsniams kiekvienai terminų grupei priskiriama:

a)	likučiai, padėti fiksuotam terminui iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai, kurie yra nepervedamieji ir kurie negali būti konvertuoti į pinigus iki šio termino pabaigos;

b)	likučiai, padėti fiksuotam terminui iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai, kurie yra nepervedamieji, bet kurie gali būti išmokėti iki šio termino pabaigos iš anksto įspėjus; jei buvo pateiktas įspėjimas, šie likučiai klasifikuojami atitinkamai 5.3a kategorijoje;

c)	likučiai, padėti fiksuotam terminui iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai, kurie yra nepervedamieji, bet kurie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą sumokėjus tam tikras baudas;

privalomieji įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per vienerius metus / nuo vienerių ir iki dvejų metų, kurie išreiškia įkeistus pinigus, pateiktus siekiant apsaugoti nuo kredito rizikos, tačiau kurie lieka indėlininko nuosavybe ir yra jam grąžinami sutarčiai pasibaigus;

e)	neperleidžiamaisiais dokumentais patvirtintos arba dokumentais nepatvirtintos paskolos, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai;

f)	neperleidžiamieji skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido PŽĮ ir kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai;

g)	subordinuotoji skola, kurią PŽĮ išleido indėlių ar paskolų forma ir kurios pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai.

5.3.	Įspėjamojo laikotarpio indėliai

Nepervedamieji indėliai, neturintys sutarto termino, kurie negali būti konvertuoti į pinigus be išankstinio įspėjamojo laikotarpio; iki jo pabaigos konvertavimas į pinigus negalimas arba tai padaryti galima tik sumokėjus baudą. Jie apima indėlius, kurie, nors teisiškai ir galėtų būti atsiimami pagal pareikalavimą, pagal nacionalinę praktiką dėl to būtų taikomos baudos ir apribojimai (jie klasifikuojami grupėje „iki trijų mėnesių imtinai“), ir investicines sąskaitas, kurioms nenustatytas įspėjamasis laikotarpis arba sutartas terminas, tačiau kurioms numatytos atsiėmimą ribojančios nuostatos (jos klasifikuojamos grupėje „nuo trijų mėnesių“).

5.3a.

Įspėjamojo iki trijų mėnesių imtinai laikotarpio indėliai

Šiam straipsniui priskiriama:

a)	likučiai, padėti nefiksuotam terminui, kuriuos galima atsiimti tik iš anksto įspėjus, kai įspėjamasis laikotarpis yra iki trijų mėnesių imtinai; jeigu iki to įspėjamojo laikotarpio pabaigos (arba pagal pareikalavimą) juos atsiimti galima, dėl to mokama bauda, ir

b)	likučiai, padėti fiksuotam terminui, kurie yra nepervedamieji, tačiau apie kurių atsiėmimą iki termino pabaigos buvo įspėta mažiau nei prieš tris mėnesius.

Be to, įspėjamojo iki trijų mėnesių imtinai laikotarpio indėliai apima nepervedamuosius neterminuotus taupomuosius indėlius ir kitų rūšių mažmeninius indėlius, kurie, nors teisiškai ir gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, dėl to taikomos didelės baudos.

III PRIEDAS

BŪTINIEJI STANDARTAI, KURIUOS TURI TAIKYTI FAKTINĖ ATSKAITINGOJI VISUMA

Kad įvykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus, atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)	duomenys turi būti pateikiami laiku ir laikantis atitinkamo NCB nustatytų terminų;

b)	statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti atitinkamo NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)	atskaitingasis agentas atitinkamam NCB turi pateikti vieno arba daugiau kontaktinių asmenų duomenis;

d)	turi būti laikomasi duomenų perdavimo atitinkamiems NCB techninių specifikacijų.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)	statistinė informacija turi būti teisinga: turi būti laikomasi visų tiesinių ryšių (pvz., turto ir įsipareigojimų duomenys turi sueiti, sudėjus tarpines sumas turi gautis bendra suma);

b)	atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

c)	statistinė informacija turi būti išsami, joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

d)	atskaitingieji agentai turi vadovautis atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)	statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)	jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

c)	atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų trūkius lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.	Būtinieji pataisymų standartai: Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su paaiškinamosiomis pastabomis.

IV PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1027/2006 (ECB/2006/8)	Šis reglamentas
1–3 straipsniai	1–3 straipsniai
—	4 straipsnis
4 straipsnis	5 straipsnis
5 straipsnis	6 straipsnis
6 straipsnis	7 straipsnis
—	8 straipsnis
—	9 straipsnis
7 straipsnis	10 straipsnis
I priedas	I priedas

nach oben

Wählen Sie die experimentellen Funktionen, die Sie testen möchten.