a)

statistikai naudojamas PFĮ sąrašas (žr. 1 dalį, kurioje identifikuojamos tam tikros PFĮ); ir

b)

nurodyta statistinė informacija, kurią šios PFĮ teikia kas mėnesį, kas ketvirtį ir kas metus (žr. 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis).

1.1.

Finansų įstaigos, išskyrus kredito įstaigas, kurios leidžia finansines priemones, laikomas artimais indėlių pakaitalais, yra klasifikuojamos kaip PFĮ, jeigu jos atitinka PFĮ apibrėžtį kitais aspektais. Klasifikuojama remiantis indėlių pakeičiamumo kriterijumi (t. y. ar įsipareigojimai yra klasifikuojami kaip indėliai), kuris nustatomas atsižvelgiant į jų likvidumą, apimantį pervedamumo, konvertabilumo, vertės tikrumo ir perleidžiamumo savybes, ir prireikus į jų išleidimo terminą.

Šie indėlių pakeičiamumo kriterijai taip pat taikomi siekiant nustatyti, ar įsipareigojimai turėtų būti klasifikuojami kaip indėliai, išskyrus atvejus, kai tokiems įsipareigojimams yra numatyta atskira kategorija.

1.2.

Nustatant indėlių pakeičiamumą ir klasifikuojant įsipareigojimus kaip indėlius:

a)

pinigų rinkos priemonė laikoma aukštos kredito kokybės priemone, jei kiekviena priemonę vertinusi pripažinta kredito reitingų agentūra jai suteikė vieną iš dviejų aukščiausių įmanomų trumpalaikių kredito reitingų arba, jei priemonė reitingo neturi, ji yra lygiavertės kokybės, kuri nustatoma valdymo įmonės vidaus reitingavimo procese. Jei pripažinta kredito reitingų agentūra savo aukščiausią trumpalaikį reitingą padalija į dvi kategorijas, šie du reitingai laikomi viena kategorija ir aukščiausiu įmanomu reitingu;

b)

kaip a punkte nustatyto reikalavimo išimtį, pinigų rinkos fondas gali laikyti ne mažesnės kaip investicinio reitingo kokybės Vyriausybės emisijas, kai „Vyriausybės emisija“ reiškia pinigų rinkos priemones, kurias išleido arba garantavo valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucija arba centrinis bankas, ECB, Sąjunga arba Europos investicijų bankas;

c)

apskaičiuojant vertybinių popierių, įskaitant struktūrizuotas finansines priemones, WAL, terminas apskaičiuojamas atsižvelgiant į likutinį laiką iki teisinio priemonių išpirkimo. Tačiau jei į finansinę priemonę įterptas pasirenkamasis pardavimo sandoris (put option), vietoje (teisinio) likutinio termino gali būti naudojama pasirenkamojo pardavimo sandorio vykdymo diena, tačiau tik jei bet kuriuo metu yra tenkinamos šios sąlygos:

d)

apskaičiuojant WAL ir WAM turi būti atsižvelgiama į išvestinių finansinių priemonių, indėlių ir efektyvaus portfelio valdymo būdų poveikį;

e)

vidutinis svertinis terminas (angl. weighted average maturity, WAM) – visų fonde esančių pagrindinių vertybinių popierių vidutinės trukmės iki termino pabaigos matas, apskaičiuotas taikant kiekvienos priemonės santykinę dalį atspindinčius svorius, darant prielaidą, kad kintamųjų palūkanų normų priemonės terminas yra laikas, likęs iki kito palūkanų normos perskaičiavimo atsižvelgiant į pinigų rinkos palūkanų normą, o ne laikas, likęs iki vertybinio popieriaus pagrindinės sumos išpirkimo. Praktikoje WAM naudojama PRF jautrumui kintančioms pinigų rinkos palūkanų normoms matuoti;

f)

vidutinė svertinė trukmė (angl. weighted average life, WAL) – kiekvieno fonde laikomo vertybinio popieriaus likusio termino svertinis vidurkis, reiškiantis laiką iki visiško pagrindinės sumos išpirkimo, nepaisant palūkanų ir nuolaidų. Priešingai nei apskaičiuojant WAM, apskaičiuojant WAL kintamųjų palūkanų normų vertybiniams popieriams ir struktūrizuotoms finansinėms priemonėms negalima naudoti palūkanų normos perskaičiavimo datų; vietoje jų naudojamas nurodytas vertybinio popieriaus galutinis terminas. WAL naudojama kredito rizikai įvertinti, nes kuo ilgiau atidedamas pagrindinės sumos išpirkimas, tuo didesnė kredito rizika. WAL taip pat naudojama likvidumo rizikai apriboti;

g)

pinigų rinkos priemonės – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti;

h)

valdymo įmonė – įmonė, kurios įprasta veikla yra PRF portfelio valdymas.

5.1.

Sudarant euro zonos pinigų junginius ir atitiktinius, reikia nurodyti tas euro zonos teritorijoje esančias atitiktines šalis, kurios sudaro pinigus turintį sektorių. Šiam tikslui atitiktinės šalys, kurios yra ne PFĮ, pagal patikslintą Europos sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS), pateiktą Reglamente (ES) Nr. 549/2013 (žr. II priedo 3 dalį), yra skirstomos į valdžios sektorių (S.13), visuose indėlių įsipareigojimuose atskirai nurodant centrinę valdžią (S.1311), ir kitus rezidentų sektorius. Siekiant apskaičiuoti pinigų junginių ir kredito atitiktinių mėnesinį pasiskirstymą pagal sektorių, kiti rezidentų sektoriai toliau skirstomi į tokius subsektorius: ne PRF investiciniai fondai (S.124), kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125) + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigus skolinantys vienetai (S.125 + S.126 + S.127), draudimo bendrovės (S.128), pensijų fondai (S.129), ne finansų bendrovės (S.11) ir namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15). Taip pat išskiriamos atitiktinės šalys FPB ir pagrindinės tarpuskaitos atitiktinės šalys sujungtuose atitiktinių sektoriuose (S.125 + S.126 + S.127). Dėl juridinio statuso neturinčių individualiųjų įmonių ir partnerysčių žr. 3 skirsnį. Visuose indėlių įsipareigojimuose ir indėlių kategorijose „sutarto nuo dvejų metų termino indėliai“, „įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai“ ir „atpirkimo sandoriai“ ECB privalomųjų atsargų sistemos tikslais papildomai atskiriamos kredito įstaigos, kitos PFĮ atitiktinės šalys ir centrinė valdžia.

5.2.

Visuose indėlių įsipareigojimuose ir turto kategorijoje „visos paskolos“ papildomai atskiriami centriniai bankai (S.121) ir indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122), ir likę pasaulio bankai ir ne bankai, siekiant geriau suprasti bankininkystės sektoriaus skolinimo ir finansavimo politiką ir geriau stebėti tarpbankinę veiklą.

5.3.

Visose grupės vidaus pozicijose papildomai atskiriamos paskolų ir indėlių pozicijos ir indėlių bendrovių, išskyrus centrinį banką (S.122) tarpusavio sandoriai, norint nustatyti tai pačiai grupei priklausančių kredito įstaigų (vidaus ir kitų euro zonos valstybių narių) tarpusavio sąsajas.

5.4.

Visi turimi skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų, su paskirstymu pagal valiutą, papildomai atskiriamas valdžios sektorius (S.13), kad būtų galima geriau apžvelgti valstybių ir bankų tarpusavio sąsajas.

5.5.

Kai kurie indėliai ir (arba) paskolos, atsirandantys iš atpirkimo sandorių ir (arba) atvirkštinio atpirkimo sandorių arba analogiškų operacijų su kitais finansiniais tarpininkais (S.125) + finansiniais pagalbininkais (S.126) + priklausomomis finansų įstaigomis ir pinigų skolintojais (S.127), gali būti susiję su sandoriais su pagrindine atitiktine šalimi. Pagrindinė atitiktinė šalis yra subjektas, kuris teisiškai atsiduria tarp sutarčių, kuriomis prekiaujama finansinėse rinkose, atitiktinių šalių, tapdamas pirkėju kiekvienam pardavėjui ir pardavėju kiekvienam pirkėjui. Kadangi tokie sandoriai dažnai pakeičia PFĮ dvišalį verslą, indėlių kategorijoje „atpirkimo sandoriai“ papildomai išskiriamas verslas su šiomis atitiktinėmis šalimis. Lygiai taip pat turto kategorijoje „paskolos“ papildomai išskiriami atvirkštinio atpirkimo sandoriai su šiomis atitiktinėmis šalimis.

5.6.

Vidaus atitiktinės šalys nurodomos atskirai nuo euro zonos, išskyrus vidaus, atitiktinių šalių visuose statistiniuose paskirstymuose. euro zonos teritorijoje esančios atitiktinės šalys identifikuojamos pagal jų vidaus sektorių arba institucinę klasifikaciją atsižvelgiant į statistikai naudojamus ECB tvarkomus sąrašus ir ECB „Pinigų, finansų įstaigų ir rinkų statistikos sektoriaus vadovą. Vartotojų statistinės klasifikacijos gaires“, kuriose kiek įmanoma laikomasi 2010 m. ESS atitinkančių klasifikavimo principų. Atitiktinių šalių, esančių už euro zonos teritorijos ribų, geografiškai skirstyti nereikia.

5.7.

euro zonos valstybių narių PFĮ išleistų PRF akcijų (vienetų) atveju atskaitingieji agentai pateikia bent duomenis apie turėtojų rezidavimo vietą pagal tokį paskirstymą: vidaus/euro zonos, išskyrus vidaus/likusio pasaulio, kad būtų galima atskirti tokius PRF akcijas (vienetus), kuriuos turi euro zonos nerezidentai. NCB taip pat gali nustatyti reikalingą statistinę informaciją iš duomenų, surinktų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24), jei šie duomenys atitinka šio reglamento 7 straipsnyje nustatytus terminus ir būtinuosius IV priede nurodytus standartus.

1.

Kredito euro zonos ne PFĮ paskirstymas pagal subsektorių, terminą ir nekilnojamojo turto įkaitą (žr. 2 lentelę).

To reikia, kad būtų galima stebėti viso PFĮ kredito finansavimo (paskolų ir vertybinių popierių) pinigus turinčio sektoriaus atžvilgiu visą struktūrą pagal subsektorių ir terminą. Ne finansų bendrovių ir namų ūkių atveju reikia papildomų pozicijų „iš jų“, nurodant paskolas, užtikrintas nekilnojamojo turto įkaitu.

Eurais išreikštų paskolų, kurių pradinis terminas yra nuo vienerių ir nuo dvejų metų, ne finansų bendrovių ir namų ūkių atžvilgiu reikia papildomų pozicijų „iš jų“ tam tikriems likusiems terminams ir naujo palūkanų normos nustatymo laikotarpiams (žr. 2 lentelę). Palūkanų normos perskaičiavimas yra suprantamas kaip paskolos palūkanų normos pakeitimas, numatytas esamoje paskolos sutartyje. Paskolos, kurioms taikomas palūkanų normos perskaičiavimas, inter alia, apima paskolas, kurių palūkanų normos periodiškai peržiūrimos atsižvelgiant į indekso, pvz. Euribor, pokyčius, paskolas, kurių palūkanų normos peržiūrimos nuolat, t. y. kintamos palūkanų normos, ir paskolas, kurių palūkanų normos peržiūrimos PFĮ nuožiūra.

2.

PFĮ indėlių įsipareigojimų euro zonos valstybių narių valdžios sektoriui (išskyrus centrinę valdžią) paskirstymas pagal subsektorių (žr. 2 lentelę).

To reikia kaip papildomos informacijos prie mėnesinės atskaitomybės.

3.

Pozicijų su atitiktinėmis šalimis, esančiomis už euro zonos ribų, paskirstymas pagal sektorių (žr. 2 lentelę).

Kai 2010 m. ESS negalioja, taikoma sektorių klasifikacija pagal Nacionalinių sąskaitų sistemą (toliau – 2008 m. NSA).

4.

Išvestinių priemonių balanso pozicijų ir už paskolas ir indėlius sukauptų palūkanų nustatymas likusioje turto ir įsipareigojimų dalyje (žr. 2 lentelę).

Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima padidinti statistinių duomenų nuoseklumą.

5.

Paskirstymas pagal šalį, įskaitant pozicijas Europos investicijų banko ir Europos stabilumo mechanizmo atžvilgiu (žr. 3 lentelę).

Šio paskirstymo reikia tolesnei pinigų pokyčių analizei, taip pat pereinamojo laikotarpio reikalavimų tikslais ir duomenų kokybės patikroms.

6.

euro zonos vidaus tarpvalstybinių ne PFĮ indėlių ir suteiktų paskolų paskirstymas pagal sektorių (žr. 3 lentelę).

Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima įvertinti PFĮ sektorių pozicijas atskirose valstybėse narėse likusių euro zonos valstybių narių atžvilgiu.

7.

Paskirstymas pagal valiutą (žr. 4 lentelę).

Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima apskaičiuoti sandorius pinigų junginiams ir atitiktiniams, patikslinus juos dėl valiutų santykio pokyčių, kai šie junginiai apima visas valiutas kartu.

2.1.

Taikydamos 6 straipsnio a punktą, PFĮ apskaičiuoja 5 lentelės 1 ir 2 dalių straipsnius kaip per atitinkamą laikotarpį vertybiniais popieriais pakeistų arba kitaip perduotų paskolų grynuosius srautus, atimdamos per atitinkamą laikotarpį įsigytas paskolas. Į šiuos skaičiavimus neįtraukiamos paskolos, perduotos kitai euro zonos vidaus PFĮ arba įsigytos iš kitos euro zonos PFĮ, ir paskolos, perduotos dėl atskaitingojo agento skaidymosi, arba susijungimo ar perėmimo, kuriuose dalyvauja atskaitingasis agentas ir kita vidaus PFĮ. Į šiuos skaičiavimus įtraukiamos paskolos, perduotos kitoms ne vidaus PFĮ arba įsigytos iš kitų ne vidaus PFĮ.

2.2.

3.1 skirsnyje nurodyti straipsniai taip priskiriami 5 lentelės 1 ir 2 dalims:

2.3.

5 lentelės 1 dalies straipsniai, teikiami kas mėnesį, papildomai paskirstomi pagal paskolos perdavimo atitiktinę šalį, atskiriant FPB, iš jų FPB, kurių rezidavimo vieta yra euro zonoje, ir atitiktines šalis. Kai kuriuos 5b lentelės straipsnius, teikiamus kas ketvirtį, reikia papildomai paskirstyti pagal paskolos pradinį terminą ir paskirtį.

3.1.

PFĮ pagal 5 lentelės 3 dalį teikia duomenis apie PFĮ administruojamas vertybiniais popieriais pakeistas paskolas ir paskolų, kurių pripažinimas panaikintas, taip:

3.2.

3.1 skirsnio b punkte numatytu atveju NCB vietoj to gali pareikalauti PFĮ pateikti PFĮ administruojamų paskolų pardavimų (perleidimų) ir įsigijimų srautus, kad NCB galėtų nustatyti 3.1 skirsnio b punkte numatytus finansinius sandorius.

3.3.

NCB gali taikyti atskaitingiesiems agentams nukrypti nuo 3.1 skirsnio b punkto reikalavimų leidžiančią nukrypti nuostatą, jei 5 lentelės 1.1 dalyje surinkti grynųjų pinigų srautai atitinka 3.2 skirsnyje numatytą tikslą, t. y. kai pagal nacionalinę praktiką vertybiniais popieriais pakeistas paskolas arba paskolas, kurių pripažinimas panaikintas, administruoja PFĮ. NCB užtikrina, kad šie grynieji srautai atitiktų finansinių sandorių, išskyrus paskolų pardavimus (perleidimus) ir įsigijimus pagal 3.1. skirsnio b punktą, apskaičiavimo tikslą. NCB gali prašyti PFĮ papildomos informacijos reikalingam koregavimui atlikti.

3.4.

NCB turi teisę taikyti šiame skirsnyje nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus visoms PFĮ administruojamoms paskoloms, kurių pripažinimas panaikintas, kurios buvo pakeistos vertybiniais popieriais ar kitaip perduotos. Šiuo atveju NCB praneša PFĮ apie statistinės atskaitomybės reikalavimus 5 lentelės 3 dalyje nustatyta tvarka.

4.1.

PFĮ kas ketvirtį teikia duomenis apie vertybiniais popieriais pakeistas administruojamas paskolas pagal 5 lentelės 4 dalį nepaisant to, ar administruojamos paskolos arba atitinkamos jų administravimo teisės yra pripažintos atskaitingojo agento balanse.

4.2.

FPB, kurių rezidavimo vieta yra kitose euro zonos valstybėse narėse, administruojamų paskolų atžvilgiu PFĮ pateikia papildomus paskirstymus, agreguodamos administruojamas paskolas atskirai kiekvienai valstybei narei, kurios rezidentė yra FPB.

4.3.

NCB gali iš PFĮ rezidenčių, veikiančių kaip vertybiniais popieriais pakeistų paskolų administratoriai, rinkti 6 straipsnio b punkte nurodytus duomenis arba jų dalį kaip apie kiekvieną FPB. Jei NCB mano, kad 4.4 skirsnyje nurodyti duomenys ir 4.2 skirsnyje nurodyti paskirstymai gali būti renkami kaip apie kiekvieną FPB, ji praneša PFĮ, ar reikia teikti 4.1 ir 4.2 skirsniuose nurodytus duomenis ir kokia apimtimi juos reikia teikti.

5.1.

39 TAS, 9 TFAS arba panašias taisykles taikančios PFĮ pateikia paskolų, perduotų pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, kurių pripažinimas nebuvo panaikintas, mėnesio pabaigos likučius vadovaudamosi 5 lentelės 5 dalimi.

5.2.

PFĮ, kurioms taikoma 9 straipsnio 6 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, pateikia paskolų, perduotų pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, kurių pripažinimas buvo panaikintas, bet kurios vis dar pripažįstamos finansinėse ataskaitose, ketvirčio pabaigos likučius vadovaudamosi 5 lentelės 5 dalimi.

1.

Paskirstymo pagal valiutą, nurodyto 2 dalies 4 skirsnyje.

2.

Atskiro nurodymo:

3.

Paskirstymo pagal sektorių, nurodyto 3 dalies 3 skirsnyje.

4.

Paskirstymo pagal šalį, nurodyto 3 dalies 4 skirsnyje.

5.

Paskirstymo pagal valiutą, nurodyto 3 dalies 5 skirsnyje.

1.

Kiekvienai valstybei narei, kurios valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybė narė) atskaitingąją visumą sudaro PFĮ, kurios yra įtrauktos į statistikai naudojamą PFĮ sąrašą ir kurių rezidavimo vieta yra euro zonos valstybių narių teritorijoje (1). Tai:

Lengvatiniuose finansiniuose centruose esančios institucijos statistiniu požiūriu traktuojamos kaip teritorijų, kuriose yra šie centrai, rezidentės.

2.

Statistikos tikslais PFĮ konsoliduoja visų toje pačioje valstybėje narėje esančių savo vidaus įstaigų (registruotos arba pagrindinės buveinės ir (arba) filialų) veiklą. Neleidžiama statistikos tikslais konsoliduoti už nacionalinių teritorijų ribų.

1.

Šioje lentelėje pateikiamas priemonių kategorijų išsamus standartinis aprašas, kurį nacionaliniai centriniai bankai (NCB) pagal šį reglamentą perkelia į nacionaliniu lygiu taikomas kategorijas. Lentelėje nepateikiamas atskirų finansinių priemonių sąrašas, o apibrėžtys nėra išsamios. Apibrėžtys pateiktos vadovaujantis 2010 m. ESS.

2.

Pradinis terminas, t. y. terminas išleidimo momentu – nustatytas finansinės priemonės gyvavimo laikotarpis, kuriam nepasibaigus ji negali būti išpirkta (pvz., skolos vertybiniai popieriai) arba ji gali būti išpirkta tik pritaikius tam tikros rūšies baudą (pvz., kai kurių rūšių indėliai). Įspėjamasis laikotarpis – laikas nuo to momento, kada priemonės turėtojas įspėja apie savo ketinimą išpirkti priemonę, iki datos, kurią turėtojui leidžiama ją konvertuoti į grynuosius pinigus netaikant baudos. Pagal įspėjamąjį laikotarpį finansinės priemonės klasifikuojamos tik tuomet, kai nėra nustatyto sutarto termino.

3.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba jei reikalavimą galima užskaityti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

Lentelė

Priemonių kategorijos

TURTO KATEGORIJOS

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

1.

I priedo 1 lentelėje žvaigždute * pažymėti langeliai naudojami atsargų bazei apskaičiuoti. Skolos vertybinių popierių atžvilgiu kredito įstaigos pateikia įrodymus dėl įsipareigojimų, kurie į atsargų bazę neturi būti įskaitomi, arba atima Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą fiksuoto procentinio dydžio standartinę sumą. Duomenis pažymėtuose langeliuose pateikia tik tos kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai.

2.

Skiltyje „iš jų kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir nacionaliniai centriniai bankai (NCB)“ nenurodomi atskaitingųjų agentų įsipareigojimai institucijų, kurioms netaikoma ECB privalomųjų atsargų sistema, atžvilgiu, t. y. institucijų, kurios nuo privalomųjų atsargų reikalavimo yra atleistos ne dėl reorganizavimo priemonių, o dėl kitų priežasčių, atžvilgiu. Institucijoms, kurios nuo privalomųjų atsargų reikalavimų yra laikinai atleistos dėl to, kad joms taikomos reorganizavimo priemonės, yra traktuojamos kaip institucijos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, todėl įsipareigojimai šių institucijų atžvilgiu įrašomi skiltyje „iš jų kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“. Šioje skiltyje taip pat įrašomi įsipareigojimai institucijų, iš kurių faktiškai nereikalaujama laikyti privalomųjų atsargų Europos centrinių bankų sistemoje, nes jos išskaito nustatytą leidžiamą sumą, atžvilgiu.

3.

Išsamius duomenis teikiantys subjektai taip pat gali nurodyti pozicijas „PFĮ, išskyrus kredito įstaigas, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“ atžvilgiu, o ne „PFĮ“ ir „kredito įstaigų, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“ atžvilgiu, jeigu dėl to nesumažės išsamios informacijos ir nepasikeis nepažymėtuose langeliuose nurodytos pozicijos. Be to, atsižvelgiant į nacionalines duomenų rinkimo sistemas ir nepažeidžiant reikalavimo laikytis visų šiame reglamente nustatytų PFĮ balanso apibrėžčių ir klasifikavimo principų, kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, gali pasirinkti teikti atsargų bazei apskaičiuoti reikalingus duomenis, išskyrus duomenis apie perleidžiamąsias priemones, kaip nustatyta toliau pateiktoje lentelėje, jeigu dėl to nepasikeis nepažymėtuose langeliuose nurodytos I priedo 1 lentelės pozicijos.

4.

Mažos kredito įstaigos pateikia bent ketvirtinius duomenis, reikalingus atsargų bazei apskaičiuoti, kaip nustatyta toliau pateiktoje lentelėje.

5.

Teikiant duomenis pagal toliau pateiktą lentelę, turi būti užtikrinta, kad jie griežtai atitiktų I priedo 1 lentelę.

1.1.

Jeigu vykdomos Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 11 straipsnyje nustatytos sąlygos, vykdomoji valdyba gali leisti kredito įstaigoms, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, teikti agreguotą statistinę atskaitomybę kaip grupei vienoje valstybėje narėje. Visos atitinkamos institucijos į ECB PFĮ sąrašą įtraukiamos atskirai.

1.2.

Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 10 straipsnį kredito įstaigoms buvo leista laikyti privalomąsias atsargas per tarpininką ir jeigu jos neteikia grupės atskaitomybės, kaip nurodyta šiame skirsnyje, atitinkamas NCB gali leisti tarpininkui kredito įstaigų vardu teikti agreguotą statistinę atskaitomybę (išskyrus atskaitomybę atsargų bazės atžvilgiu). Visos atitinkamos įstaigos į ECB PFĮ sąrašą įtraukiamos atskirai.

1.3.

Jeigu visą kredito įstaigų grupę sudaro išimtinai mažos institucijos, ji turi laikytis tik mažoms institucijoms taikomos supaprastintos atskaitomybės. Kitais atvejais visai grupei taikoma išsamius duomenis teikiančių subjektų atskaitomybės schema.

2.1.

Šiame priede sąvokos „susijungimas“, „susijungiančios institucijos“ ir „įsigyjanti institucija“ turi tokią reikšmę kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 1 straipsnyje.

2.2.

Tam laikymo laikotarpiui, kurį įvyksta susijungimas, įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimai apskaičiuojami ir vykdomi Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.3.

Iš eilės einantiems laikymo laikotarpiams įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę ir statistinę informaciją, pateiktus laikantis toliau esančioje lentelėje nurodytų taisyklių. Kitais atvejais taikomos įprastos statistinės informacijos pateikimo ir privalomųjų atsargų reikalavimų apskaičiavimo taisyklės, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 3 straipsnyje.

2.4.

Nepažeisdamas pirmiau pateiktose dalyse nustatytų pareigų, atitinkamas NCB gali leisti įsigyjančiai institucijai įvykdyti savo pareigą teikti statistinę informaciją naudojantis laikinomis procedūromis, pavyzdžiui, kelis laikotarpius po to, kai įvyko susijungimas, kiekvienai iš susijungiančių institucijų teikti atskiras formas. Ši nuo įprastų atskaitomybės procedūrų leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti taikoma kuo trumpiau ir neturėtų viršyti šešių mėnesių po to, kai įvyko susijungimas. Ši leidžianti nukrypti nuostata nepažeidžia įsigyjančios institucijos pareigos savo atskaitomybės įsipareigojimus vykdyti pagal šį reglamentą ir prireikus jos pareigos prisiimti susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus šiame priede nustatyta tvarka.

Lentelė

Specialiosios susijungime dalyvaujančių kredito įstaigų privalomųjų atsargų reikalavimų skaičiavimo taisyklės (1)

1.

Būtinieji perdavimo standartai:

2.

Būtinieji tikslumo standartai:

3.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

4.

Būtinieji pataisymų standartai:

Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su paaiškinamosiomis pastabomis.

Reglamentas (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32)

(OL L 15, 2009 1 20, p. 14).

Reglamentas (ES) Nr. 883/2011

(OL L 228, 2011 9 3, p. 13).