Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32012R0651

    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 651/2012 dėl euro monetų leidimo

    OL L 201, 2012 7 27, p. 135–137 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/651/oj

    27.7.2012   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 201/135


    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 651/2012

    2012 m. liepos 4 d.

    dėl euro monetų leidimo

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 133 straipsnį,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

    kadangi:

    (1)

    1998 m. lapkričio 23 d. ir 2002 m. lapkričio 5 d. Tarybos išvadose dėl kolekcionuoti skirtų euro monetų, 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendacijoje 2009/23/EB dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (3), kuri patvirtinta 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis, ir 2010 m. kovo 22 d. Komisijos rekomendacijoje 2010/191/ES dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio (4) rekomenduojama praktika, susijusi su apyvartinių euro monetų, įskaitant progines apyvartines monetas, leidimu, konsultavimusi prieš sunaikinant tinkamas apyvartines euro monetas bei kolekcinių euro monetų naudojimu;

    (2)

    dėl to, kad neturima euro monetų leidimo privalomų nuostatų, gali skirtis atskirų valstybių narių praktika ir neužtikrinama pakankamai integruota bendros valiutos sistema. Todėl siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą būtina nustatyti privalomas euro monetų leidimo taisykles;

    (3)

    pagal 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (5) euro ir cento monetos, atitinkančios Tarybos nustatytus nominalus ir techninius duomenis, turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro. Euro monetų nominalai ir techniniai duomenys nustatyti 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų (6);

    (4)

    valstybės narės, kurių valiuta yra euro, taip pat turėtų turėti galimybę išleisti 2 eurų proginių monetų tam tikriems dalykams paminėti, laikydamosi tokių monetų emisijų skaičiaus ribų, nustatytų vieneriems metams ir monetas išleidžiančiai valstybei narei. Būtina nustatyti tam tikras proginių euro monetų kiekio ribas, siekiant užtikrinti, kad tokios monetos ir toliau sudarytų tik nedidelę visų apyvartoje esančių 2 eurų nominalo monetų dalį. Vis dėlto šios kiekio ribos turėtų sudaryti sąlygas išleisti pakankamą monetų kiekį, kad būtų užtikrinta veiksminga proginių euro monetų apyvarta;

    (5)

    valstybės narės, kurių valiuta yra euro, taip pat turėtų turėti galimybę išleisti kolekcines euro monetas, kurios nėra skirtos apyvartai ir kurios turėtų būti lengvai atskiriamos nuo apyvartinių monetų. Kolekcinės euro monetos teisėtos mokėjimo priemonės statusą turėtų turėti tik jas išleidusioje valstybėje narėje ir neturėtų būti išleidžiamos tam, kad patektų į apyvartą;

    (6)

    tikslinga, kad kolekcinių euro monetų emisijos būtų įtraukiamos į Europos Centrinio Banko tvirtintiną monetų tiražą, bet ne pagal kiekvieną atskirą emisiją, o suvestiniu pagrindu;

    (7)

    kompetentingos institucijos, remdamosi sąnaudų ir visuomenės pritarimo kriterijais, turėtų periodiškai ir išsamiai nagrinėti šiuo metu turimų euro monetų ir banknotų nominalų naudojimą. Visų pirma Komisija turėtų atlikti tolesnio 1 ir 2 centų monetų leidimo poveikio vertinimą;

    (8)

    siekiant išvengti to, kad tinkamos apyvartinės euro monetos būtų naikinamos vienoje valstybėje narėje, kai kitoje gali trūkti tokių monetų, valstybės narės, prieš sunaikindamos tokias monetas, turėtų pasikonsultuoti viena su kita,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Apibrėžtys

    Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

    1)   apyvartinės monetos– apyvartai skirtos euro monetos, kurių nominalai ir techniniai duomenys nustatyti Reglamente (EB) Nr. 975/98;

    2)   proginės monetos– apyvartinės monetos, skirtos konkrečiam dalykui paminėti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 975/98 1h straipsnyje;

    3)   kolekcinės monetos– kolekcionavimui skirtos euro monetos, kurios nėra išleidžiamos tam, kad patektų į apyvartą.

    2 straipsnis

    Euro monetų rūšys

    1.   Valstybės narės gali išleisti dviejų rūšių euro monetas: apyvartines monetas ir kolekcines monetas.

    2.   Komisija atlieka tolesnio 1 ir 2 euro centų monetų leidimo poveikio vertinimą. Tas poveikio vertinimas apima sąnaudų ir naudos analizę, kurią atliekant atsižvelgiama į faktines tų monetų leidimo išlaidas ir į jų vertę bei teikiamą naudą.

    3 straipsnis

    Apyvartinių monetų leidimas

    1.   Apyvartinės monetos išleidžiamos ir pateikiamos į apyvartą nominaliąja verte.

    2.   Nedidelė dalis (neviršijant 5 % valstybės narės išleistų apyvartinių monetų kaupiamosios bendros grynosios vertės ir kiekio, atsižvelgiant tik į tuos metus, kuriais grynoji emisija teigiama) gali būti pateikiama rinkai didesne nei nominalioji verte, jei tai pagrįsta ypatinga monetos kokybe, ypatinga pakuote arba papildomomis suteiktomis paslaugomis.

    4 straipsnis

    Proginių monetų leidimas

    1.   Kiekviena valstybė narė, kurios valiuta yra euro, gali išleisti tik dvi progines monetas per metus, išskyrus atvejus, kai:

    a)

    progines monetas kartu išleidžia visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro; arba

    b)

    proginė moneta išleidžiama, kai valstybės vadovo postas laikinai laisvas arba jį užima laikinai šias pareigas einantis asmuo.

    2.   Bendras kiekvienos emisijos į apyvartą išleistų proginių monetų skaičius negali viršyti aukštesnės iš šių dviejų ribų:

    a)

    0,1 % 2 eurų nominalo monetų, išleistų į apyvartą visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, iki metų, buvusių prieš proginės monetos išleidimo metus, pradžios, kaupiamojo bendro grynojo skaičiaus; ši viršutinė riba gali būti padidinta iki 2,0 % visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, 2 eurų nominalo monetų kaupiamojo bendro grynojo skaičiaus, jei minimas plačiai pripažintas ir labai simboliškas dalykas – tokiu atveju monetas išleidžianti valstybė narė kitus ketverius metus nevykdo kitos proginės monetos emisijos, taikydama didesnę viršutinę ribą, ir išdėsto priežastis, dėl kurių pasirinko didesnę viršutinę ribą; arba

    b)

    5,0 % 2 eurų nominalo monetų, išleistų į apyvartą atitinkamos valstybės narės iki metų, buvusių prieš proginės monetos išleidimo metus, pradžios, kaupiamojo bendro grynojo skaičiaus.

    3.   Sprendimą, ar išleisti progines bendro dizaino monetas, kartu išleidžiamas visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, priima Taryba. Priimant tą sprendimą valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, balsavimo teisės sustabdomos.

    5 straipsnis

    Kolekcinių monetų leidimas

    1.   Kolekcinės monetos teisėtos mokėjimo priemonės statusą turi tik jas išleidusioje valstybėje narėje.

    Monetas išleidusios valstybės narės tapatybė aiškiai ir lengvai atpažįstamai nurodoma ant monetos.

    2.   Kad būtų lengvai atskiriamos nuo apyvartinių monetų, kolekcinės monetos turi atitikti visus šiuos kriterijus:

    a)

    jų nominalioji vertė turi skirtis nuo apyvartinių monetų nominaliosios vertės;

    b)

    ant jų neturi būti atvaizdų, kurie būtų panašūs į bendrąsias apyvartinių monetų puses, o jei jų atvaizdai panašūs į nacionalinę apyvartinių monetų pusę, jų bendras vaizdas vis tiek gali būti lengvai atskiriamas;

    c)

    jos turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų jų požymių: spalva, skersmeniu ir svoriu; skirtumas laikomas reikšmingu, jei vertės, įskaitant paklaidas, didesnės nei paklaidos intervalai, taikomi apyvartinėms monetoms; ir

    d)

    jų briauna negali būti figūrinė su smulkiais rantais arba „ispaniškos gėlės“ formos.

    3.   Kolekcinės monetos gali būti pateikiamos rinkai nominaliąja arba didesne verte.

    4.   Kolekcinių monetų emisijos įtraukiamos į Europos Centrinio Banko tvirtintinų monetų emisijos tiražą suvestiniu pagrindu.

    5.   Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių neskatinti, kad kolekcinės monetos būtų naudojamos kaip mokėjimo priemonė.

    6 straipsnis

    Konsultavimasis prieš sunaikinant apyvartines monetas

    Prieš sunaikindamos apyvartines monetas, kurios nėra apyvartai netinkamos euro monetos 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1210/2010 dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo (7) 2 straipsnio b punkto prasme, valstybės narės konsultuojasi viena su kita atitinkamame Ekonomikos ir finansų komiteto pakomitetyje ir apie tai informuoja valstybių narių, kurių valiuta yra euro, monetų kalyklų direktorius.

    7 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

    Priimta Strasbūre 2012 m. liepos 4 d.

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkas

    M. SCHULZ

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    A. D. MAVROYIANNIS


    (1)  OL C 273, 2011 9 16, p. 2.

    (2)  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas.

    (3)  OL L 9, 2009 1 14, p. 52.

    (4)  OL L 83, 2010 3 30, p. 70.

    (5)  OL L 139, 1998 5 11, p. 1.

    (6)  OL L 139, 1998 5 11, p. 6.

    (7)  OL L 339, 2010 12 22, p. 1.


    Top