TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 44/2012

2012 m. sausio 17 d.

kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir jų grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse.

2.   1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

3.   Šiuo reglamentu taip pat nustatomos laikinos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, kurios yra žvejybos konsultacijų su trečiosiomis šalimis objektas. Galutinės žvejybos galimybės nustatomos užbaigus tas konsultacijas pagal Sutartį.

4.   Tam tikros I priede nustatytos žvejybos galimybės lieka nepaskirstytos ir valstybės narės negali jomis naudotis, kol bus nustatytos galutinės žvejybos galimybės pagal 3 dalį.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   ES laivas– su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje registruotas žvejybos laivas;

b)   trečiosios šalies laivas– su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis ir joje registruotas žvejybos laivas;

c)   ES vandenys– vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų užjūrio šalių ir teritorijų;

d)   bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)– kiekvienos rūšies žuvų išteklių kiekis, kurį per metus galima sužvejoti ir iškrauti;

e)   kvota– Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f)   tarptautiniai vandenys– vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

g)   tinklinio audeklo akių dydis– žvejybos tinklų akių dydis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 517/2008 (14).

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente vartojamų žvejybos zonų apibrėžtys:

a)   ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 218/2009 (15) III priede;

b)   Skagerako sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c)   Kategato sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen;

d)   CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 216/2009 (16) II priede;

e)   NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 217/2009 (17) III priede;

f)   SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne (18);

g)   ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos (19);

h)   CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 601/2004 (20) 2 straipsnio a punkte;

i)   IATTC (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo (21);

j)   IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (22);

k)   SPRFMO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas– geografinis atviros jūros rajonas į pietus nuo 10o šiaurės lygiagretės, į šiaurę nuo CCAMLR konvencijos rajono, į rytus nuo SIOFA konvencijos rajono, kaip apibrėžta Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (23), ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų;

l)   WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (24);

m)   Beringo jūros atviros jūros rajonas– geografinis Beringo jūros atviros jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

ES LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

1.   ES vandenyse arba tam tikruose ne ES vandenyse žvejojantiems ES laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir atitinkamais atvejais su jomis funkciškai susietos sąlygos nustatyti I priede.

2.   ES laivams leidžiama žvejoti Farerų Salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nurodytų BLSK ribų ir laikantis šio reglamento 14 straipsnyje ir III priede, taip pat Reglamente (EB) Nr. 1006/2008 (25) nustatytų sąlygų ir jo įgyvendinamųjų nuostatų.

3.   Komisija patikslina Sąjungai skirtas paprastųjų stintenių kvotas ICES V ir XIV parajonių Grenlandijos vandenyse, grindžiamas BLSK ir Sąjungai skirta jo dalimi, kurią nustatė Grenlandija pagal Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žuvininkystės partnerystės susitarimą ir jo protokolą.

4.   Atsižvelgdama į per 2012 m. pirmąjį pusmetį surinktus mokslinius duomenis, Komisija pagal 38 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką priimtais įgyvendinimo aktais gali patikslinti I priede nustatytus šių išteklių BLSK:

5.   Kai tai būtina dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su Sąjungos pareiga laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, Komisija, laikydamasi 38 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, nedelsiant taikomais įgyvendinimo aktais patikslina I priede nustatytus šio straipsnio 4 dalyje nurodytų išteklių BLSK. Tie aktai lieka galioti šio reglamento taikymo laikotarpiu, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

6 straipsnis

Papildoma kvota, skiriama laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose

1.   Valstybė narė gali suteikti papildomą tam tikrų išteklių kvotą su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose. Tie ištekliai nurodyti I priede. Papildoma kvota sudaro tokią tai valstybei narei suteiktos kvotos procentinę dalį, kuri neviršija bendros I priede nustatytos ribos.

2.   1 dalyje nurodytos papildomos kvotos gali būti suteikiamos tik tokiomis sąlygomis:

Nepaisant b punkto, valstybė narė gali išimties tvarka suteikti su jos vėliava plaukiojančiam laivui papildomą kvotą, kuri yra lygi daugiau nei 75 % į jūrą išmetamų žuvų kiekio, kuris paprastai išmetamas iš tokio tipo, kuriam priklauso atitinkamas laivas, laivo, jeigu:

3.   Jei valstybė narė nustato, kad laivas, dalyvaujantis bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose, nesilaiko 2 dalyje nustatytų sąlygų, ji nedelsiant panaikina tam laivui suteiktą papildomą kvotą ir likusiu 2012 m. laikotarpiu neleidžia jam dalyvauti tuose bandomuosiuose reisuose.

4.   Prieš suteikdama 1 dalyje nurodytą papildomą kvotą valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

5.   Komisija gali pareikalauti, kad iš 2 dalies b punkte nurodyto tipo laivo paprastai išmetamo žuvų kiekio vertinimas būtų pateiktas peržiūrėti mokslinei patariamajai įstaigai. Jei patvirtinamasis vertinimas negaunamas, atitinkama valstybė narė raštu informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti, kad atitinkami laivai laikytųsi 2 dalies b punkte nustatytos paprastai į jūrą išmetamo žuvų kiekio sąlygos.

7 straipsnis

Lankstus tam tikrų žuvų išteklių valdymas

1.   Valstybė narė gali nuspręsti 10 % padidinti I priede nustatytą tam tikrų I priede nurodytų žuvų išteklių pirminę kvotą. Atitinkama valstybė narė apie savo sprendimą praneša Komisijai. Po tokio pranešimo laikoma, kad tokia padidinta kvota yra tai valstybei narei skirta kvota.

2.   Visas pagal šią padidintą kvotą 2012 m. sužvejotų žuvų kiekis, kuris viršija pirminę kvotą, išskaičiuojamas apskaičiuojant atitinkamos valstybės narės 2013 m. atitinkamų žuvų išteklių kvotą.

3.   Visas pagal pirminę kvotą nesužvejotas žuvų kiekis (iki 10 % tos kvotos) pridedamas apskaičiuojant atitinkamos valstybės narės 2013 m. atitinkamų žuvų išteklių kvotą.

8 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems nustatyti BLSK, žuvys laikomos laive arba iškraunamos tik tuo atveju, jeigu:

9 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

2012 m. vasario 1 d.–2013 m. sausio 31 d. IIA priede nustatytos žvejybos pastangų priemonės taikomos tam tikrų atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių valdymui šiuose rajonuose:

10 straipsnis

Giliavandenių žuvų išteklių sužvejojamo kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai

1.   Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 (26) 3 straipsnio 1 dalis, kuria nustatytas reikalavimas gauti giliavandenės žvejybos leidimą, taikoma žvejojant juoduosius paltusus. Žvejojant, laikant laive, perkraunant į kitą laivą ir iškraunant juoduosius paltusus taikomos tame straipsnyje nurodytos sąlygos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus giliavandenės žvejybos leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatdienėmis, kuriomis laivas nebūna uoste, 2012 m. neviršytų 65 % metinių žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai panaudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo giliavandenės žvejybos leidimus arba kurių metu buvo sužvejota to reglamento I ir II prieduose išvardytų giliavandenių žuvų rūšių, vidurkio. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, kurių metu sužvejota daugiau nei 100 kg giliavandenių žuvų rūšių, išskyrus atlantines argentinas.

11 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

1.   Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

2.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

12 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpis

1.   2012 m. gegužės 1 d.–liepos 31 d. Porkupino seklumoje draudžiama žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis: paprastąsias brosmes, melsvąsias molvas ir paprastąsias molvas.

2.   Taikant šį straipsnį Porkupino seklumą sudaro geografinis rajonas, apibrėžtas laksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, Porkupino seklumoje leidžiama tranzitu laivuose gabenti toje dalyje nurodytas rūšis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

13 straipsnis

Draudimai

1.   ES laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

2.   Jei 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

14 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai pateikdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus žuvų išteklių kodus.

II   SKYRIUS

Žvejybos trečiųjų šalių vandenyse leidimai

15 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Didžiausias žvejybos leidimų ES laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nurodytas III priede.

2.   Jeigu, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (toliau – pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neviršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas III priede.

III   SKYRIUS

Žvejybos galimybės regioninių žvejybos valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

1   skirsnis

ICCAT konvencjos rajonas

16 straipsnis

Paprastųjų tunų žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1.   Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių ES laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2.   Priekrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojančių ES laivų, kuriems Viduržemio jūroje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3.   ES laivų, kuriems Adrijos jūroje auginimo reikmėms leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4.   Žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, neviršija IV priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus ir bendro pajėgumo.

5.   Gaudyklių, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje naudojamų paprastiesiems tunams žvejoti, skaičius neviršija IV priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6.   Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius žuvininkystės ūkius, kiekis neviršija IV priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

17 straipsnis

ID priede nustatytai paprastųjų tunų kvotai taikomos papildomos sąlygos

Be Reglamento (EB) Nr. 302/2009 7 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo laikotarpio, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje gaubiamaisiais tinklais draudžiama žvejoti paprastuosius tunus 2012 m. balandžio 15 d.–gegužės 15 d. laikotarpiu.

18 straipsnis

Pramoginė ir sportinė žūklė

Valstybės narės iš joms ID priede paskirtų kvotų paskiria specialią paprastųjų tunų kvotą pramoginei ir sportinei žūklei.

19 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus) skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Draudžiama vykdyti didžiaakių jūrų lapių Alopias genties specializuotosios žvejybos veiklą.

3.   Vykdant žvejybos veiklą ICCAT konvencijos rajone draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių paprastųjų kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo) skerdenas arba skerdenų dalis.

4.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas arba skerdenų dalis.

5.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laive laikyti floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis).

2   skirsnis

CCAMLR konvencijos rajonas

20 straipsnis

Draudimai ir sužvejojamo kiekio apribojimai

1.   V priedo A dalyje nustatytų rūšių specializuotoji žvejyba draudžiama toje dalyje nustatytose zonose ir nustatytais laikotarpiais.

2.   V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose vykdomai naujų rūšių ir žvalgomajai žvejybai taikomi toje dalyje nustatyti BLSK ir priegaudos apribojimai.

21 straipsnis

Žvalgomoji žvejyba

1.   2012 m. žvalgomojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose gali dalyvauti tik tos valstybės narės, kurios yra CCAMLR komisijos narės. Jeigu tokia valstybė narė ketina dalyvauti tokioje žvejyboje, pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnius ne vėliau kaip 2012 m. birželio 1 d. ji apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

2.   Visas BLSK ir leidžiama priegauda FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose ir jų paskirstymas visuose mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP) kiekviename tų parajonių ir kvadratų nustatomi V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jei užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam BLSK, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusį sezono laiką.

3.   Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sužvejotų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.

22 straipsnis

Krilių žvejyba 2012–2013 m. žvejybos sezonu

1.   2012–2013 m. žvejybos sezonu CCAMLR konvencijos rajone krilius (Euphasia superba) gali žvejoti tik tos valstybės narės, kurios yra CCAMLR komisijos narės. Jei tokia valstybė narė ketina žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, ji bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2012 m. birželio 1 d. CCAMLR sekretoriatui pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnį ir Komisijai praneša:

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje.

3.   Valstybė narė, ketinanti žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, apie tai praneša tik tuo atveju, jei žvejybą ketina vykdyti tais leidimus turinčiais laivais, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo metu arba kurie plaukioja su kitos CCAMLR konvencijos narės vėliava, kurie žvejybos vykdymo metu turėtų plaukioti su tos valstybės narės vėliava.

4.   Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje laivams, apie kuriuos pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nebuvo pranešta CCAMLR sekretoriatui, jei leidimą turintis laivas negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

5.   Valstybės narės neleidžia dalyvauti krilių žvejyboje laivams, įtrauktiems į vieną iš CCAMLR neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

3   skirsnis

IOTC konvencijos rajonas

23 straipsnis

IOTC konvencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1.   Didžiausias IOTC konvencijos rajone tropinius tunus žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 1 punkte.

2.   Didžiausias IOTC konvencijos rajone durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 2 punkte.

3.   Valstybės narės gali vienai iš dviejų 1 ir 2 dalyje nurodytų išteklių žvejybai skirtus laivus skirti kitų išteklių žvejybai, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio pakeitimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, laivai, kurie bus perkeliami, būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Be to, laivų, įtrauktų į regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą, perkelti negalima.

5.   Siekiant atsižvelgti į plėtojimo planų, kurie buvo pateikti IOTC, įgyvendinimą, valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumus viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas ribas tik laikydamosi tuose planuose nustatytų ribų.

24 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Alopiidae genties visų rūšių didžiaakių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Jei 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

4   skirsnis

SPRFMO konvencijos rajonas

25 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba. Pajėgumų apribojimas

Valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, 2012 m. apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų bendrosios talpos dydį tiek, kad jos bendras dydis tame rajone neviršytų 78 610 bendrosios talpos ir taip būtų užtikrintas tausus pelaginių žuvų išteklių naudojimas pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

26 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba. BLSK

1.   Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, kaip nurodyta 25 straipsnyje, tame rajone gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius laikydamosi IJ priede nustatytų BLSK.

2.   Valstybės narės kas mėnesį praneša Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų, vykdančių šiame straipsnyje nurodytą žvejybą, pavadinimus bei jų charakteristikas, įskaitant bendrąją talpą.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos žvejybos stebėsenos tikslais valstybės narės ne vėliau kaip kito mėnesio penkioliktą dieną perduoda Komisijai laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) įrašus, mėnesines sugauto kiekio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, kad Komisija juos perduotų SPRFMO laikinajam sekretoriatui.

27 straipsnis

Dugninė žvejyba

Valstybės narės, kurios turi įrašų apie dugninės žvejybos pastangas arba sužvejotas žuvis SPRFMO konvencijos rajone 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d., savo žvejybos pastangas arba sužvejojamų žuvų kiekį apriboja:

5   skirsnis

IATTC konvencijos rajonas

28 straipsnis

Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

2.   Atitinkamos valstybės narės anksčiau nei 2012 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos uždraudimo laikotarpį, nurodytą 1 dalyje. Visi atitinkamų valstybių narių laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose pasirinktu laikotarpiu turi sustabdyti žvejybą tais tinklais.

3.   Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, gali laikyti laive ir tada iškrauti arba perkrauti į kitą laivą visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4.   3 dalis netaikoma šiais atvejais:

5.   IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir tame rajone laive laikyti, į kitą laivą perkrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti, parduoti arba iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

6.   Jei 5 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama joms nepakenkti. Laivo operatoriai nedelsdami jas paleidžia ir:

6   skirsnis

SEAFO konvencijos rajonas

29 straipsnis

Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

7   skirsnis

WCPFC konvencijos rajonas

30 straipsnis

Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos pastangų apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad didžiaakių tunų (Thunnus obesus), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares), dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis) ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) išteklių bendros žvejybos pastangos WCPFC konvencijos rajone neviršytų Sąjungos ir to regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų.

31 straipsnis

Rajonas, kuriame draudžiama žvejyba naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti

1.   WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos veikla naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti draudžiama nuo 2012 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val. Tuo laikotarpiu gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas toje WCPFC konvencijos rajono dalyje tik tuo atveju, jei jame yra stebėtojas, tikrinantis, ar šis laivas jokiu metu:

2.   Visuose 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose laikomi, iškraunami arba perkraunami į kitą laivą visi sužvejoti didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai.

3.   2 dalis netaikoma šiais atvejais:

32 straipsnis

Rajonai, kuriuose draudžiama žvejyba gaubiamaisiais tinklais

Didžiaakių tunų ir gelsvauodegių tunų žvejyba gaubiamaisiais tinklais draudžiama šiuose atviros jūros rajonuose:

33 straipsnis

ES laivų, kuriems leidžiama žvejoti durklažuves, skaičiaus apribojimas

Didžiausias ES laivų, kuriems WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, leidžiama žvejoti durklažuves (Xiphias gladius), skaičius nustatytas VII priede.

8   skirsnis

Beringo jūra

34 straipsnis

Draudimas žvejoti Beringo jūros atviros jūros rajone

Beringo jūros atviros jūros rajone žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma) draudžiama.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS ES VANDENYSE GALIMYBĖS

35 straipsnis

BLSK

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti ES vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir laikantis šioje antraštinėje dalyje bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytų sąlygų.

36 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Didžiausias žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems ES vandenyse, skaičius nustatytas VIII priede.

2.   Žuvų, kurių ištekliams yra nustatyti BLSK, negalima laikyti laive arba iškrauti, išskyrus tuos atvejus, kai tas žuvis sužvejojo kvotą turinčios trečiosios šalies laivai ir ta kvota nėra išnaudota.

37 straipsnis

Draudimai

1.   Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

2.   Jei 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

39 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Tačiau 9 straipsnis taikomas nuo 2012 m. vasario 1 d.

Žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybės arba draudimai, nustatyti 20, 21 ir 22 straipsniuose ir IE bei V prieduose, taikomi nuo nurodytų atitinkamų tų žvejybos galimybių arba draudimų taikymo laikotarpių pradžios.

(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(3)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(4)  OL L 157, 2007 6 19, p. 1.

(5)  OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

(6)  OL L 96, 2009 4 15, p. 1.

(7)  OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(8)  OL L 214, 2009 8 19, p. 16.

(9)  Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

(10)  Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietos vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

(11)  Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, nustatantis Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą (OL L 172, 2007 6 30, p. 9).

(12)  Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimas dėl žvejybos ir jūrinės aplinkos (OL L 161, 1993 7 2, p. 2).

(13)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(14)  2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).

(15)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(16)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(17)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(18)  Sudaryta Tarybos sprendimu 2002/738/EB (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(19)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 86/238/EEB (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(20)  2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(21)  Sudaryta Tarybos sprendimu 2006/539/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(22)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 95/399/EB (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(23)  Sudarytas Tarybos sprendimu 2008/780/EB (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(24)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 2005/75/EB (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(25)  2009 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(26)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).

(27)  2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 43/2012, kuriuo ES laivams nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).