1.

Pagal protokolą, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime, žvejybos leidimus žvejybos veiklai vykdyti Seišelių vandenyse gali gauti tik reikalavimus atitinkantys Europos Sąjungos laivai.

2.

Žvejybos leidimas – tai teisė nustatytą laikotarpį vykdyti žvejybos veiklą tam tikrame rajone arba taikant tam tikrą žvejybos būdą arba licencija tokiai veiklai vykdyti.

3.

Europos Sąjungos laivas atitinka reikalavimus, jei laivo savininkui, jo kapitonui arba pačiam laivui Seišeliuose nėra uždrausta žvejybos veikla. Jie neturi būti padarę Seišelių teisės aktų pažeidimų ir turi būti įvykdę visus ankstesnius įsipareigojimus, susijusius su Seišeliuose pagal su Europos Sąjunga sudarytus žvejybos susitarimus vykdoma žvejybos veikla. Be to, jie turi atitikti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 nuostatas dėl žvejybos leidimų.

4.

Visi Europos Sąjungos laivai, kuriems prašoma išduoti žvejybos leidimą, yra atstovaujami Seišeliuose gyvenančio agento. Minėto agento pavardė ir adresas nurodomi žvejybos leidimo paraiškoje.

5.

Atitinkamos Europos Sąjungos valdžios institucijos kompetentingoms Seišelių valdžios institucijoms, kaip apibrėžta Partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo 2 straipsnyje, žvejybos leidimo paraišką dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio vykdyti žvejybos veiklą pagal Partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimą, pateikia ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki leidimo įsigaliojimo pradžios dienos.

6.

Jei laivo savininkas pagal 5 punktą žvejybos leidimo paraiškos nepateikia prieš leidimo įsigaliojimo pradžią, jis tai gali padaryti leidimo galiojimo laikotarpiu kreipdamasis į ES ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki žvejybos veiklos pradžios. Tokiais atvejais laivų savininkai moka visus mokesčius už visą žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį.

7.

Kiekviena kompetentingai Seišelių valdžios institucijai pateikiama žvejybos leidimo paraiška parengiama pagal I priedėlyje pateikiamą formos modelį ir prie jos pridedami tokie dokumentai:

8.

Mokestis pervedamas į Seišelių valdžios institucijų nurodytą sąskaitą.

9.

Mokesčiai apima visus nacionalinius ir vietinius mokesčius, išskyrus uosto ir paslaugų mokesčius.

10.

Žvejybos leidimai visiems laivams išduodami laivų savininkams arba jų agentams per 15 dienų nuo dienos, kai kompetentinga Seišelių valdžios institucija gauna visus 7 punkte nurodytus dokumentus.

Šių žvejybos leidimų kopija siunčiama už Seišelius atsakingai Europos Komisijos delegacijai.

11.

Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiamas, išskyrus force majeure atvejus, kaip nurodyta 12 punkte.

12.

Įrodytu force majeure atveju Europos Sąjungai paprašius vieno laivo žvejybos leidimas likusiu jo galiojimo laikotarpiu gali būti perleistas kitam reikalavimus atitinkančiam panašiomis charakteristikomis pasižyminčiam laivui, nemokant jokio kito mokesčio. Tačiau ūdomis žvejojančių laivų atveju, jei vieną laivą pakeičiančio kito laivo bendra registrinė talpa (BRT) yra didesnė už pirmojo laivo talpą, mokesčio skirtumas mokamas pro rata temporis.

13.

Pirmojo laivo savininkas arba jo agentas per Europos Sąjungos delegaciją, atsakingą už Seišelius, panaikintą žvejybos leidimą grąžina kompetentingai Seišelių valdžios institucijai.

14.

Naujas žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kai laivo savininkas kompetentingai Seišelių valdžios institucijai grąžina panaikintą žvejybos leidimą. Už Seišelius atsakinga Europos Sąjungos delegacija informuojama apie žvejybos leidimo perleidimą.

15.

Nepažeidžiant šio priedo VII skyriaus „Kontrolė“ 1 punkto, žvejybos leidimas visą laiką privalo būti laikomas laive.

1.

Žvejybos leidimas galioja vienerius metus nuo protokolo laikino taikymo pradžios dienos ir gali būti pratęstas, jei tenkinamos 1 skirsnyje nustatytos paraiškos teikimo sąlygos.

2.

Seišelių kompetentingos valdžios institucijos žvejybos leidimus išduoda, taikydamos tokią mokėjimo tvarką:

3.

Jei ūdomis žvejojančių laivų sužvejotas žuvų kiekis viršija anksčiau nurodytą kiekį tonomis, laivų savininkai, gavę mokėtinų mokesčių ataskaitą, ne vėliau kaip iki tų pačių metų birželio 30 d. kompetentingoms Seišelių valdžios institucijoms į Seišelių valdžios institucijų nurodytą banko sąskaitą atitinkamai perveda papildomą 35 EUR už toną sumą.

Jei 6 dalyje nurodytoje galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už 3 dalyje nurodytą ūdomis žvejojantiems laivams taikomą avansą, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

4.

Seišelių valdžios institucijos parengia ankstesnių kalendorinių metų mokėtinų mokesčių ataskaitą remdamosi pateiktomis Europos Sąjungos laivų sužvejoto kiekio deklaracijomis ir kita Seišelių valdžios institucijų turima informacija.

5.

Ataskaita Komisijai išsiunčiama iki einamųjų metų kovo 31 d. Komisija tuo pat metu iki balandžio 15 d. ją perduoda laivų savininkams ir atitinkamų valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms.

6.

Jei laivų savininkai nesutinka su Seišelių valdžios institucijų pateikta ataskaita, jie gali konsultuotis su moksliniais institutais, atsakingais už sužvejoto kiekio duomenų tikrinimą, pavyzdžiui, su IRD (Institut de Recherche pour le Développement), IEO (Instituto Español de Oceanografia) ir IPIMAR (Instituto de Investigação das Pescas e do Mar), ir vėliau tartis su kompetentingomis Seišelių valdžios institucijomis, kurios apie tai praneša Komisijai, kad iki einamųjų metų gegužės 31 d. būtų sudaryta galutinė ataskaita. Jei laivų savininkai iki tos dienos savo pastabų nepateikia, Seišelių valdžios institucijų pateikta ataskaita laikoma galutine.

1.

Aprūpinimo laivams, teikiantiems pagalbą pagal šį protokolą veiklą vykdantiems ES žvejybos laivams, taikomos tos pačios nuostatos, mokesčiai ir sąlygos, kokie pagal Seišelių rašytinius įstatymus taikomi kitiems tokiems laivams.

2.

Su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantiems aprūpinimo laivams tinkamu mastu taikoma ta pati 1 skirsnyje nustatyta žvejybos leidimų paraiškų perdavimo procedūra.

1.

Visi laivai, kuriems pagal Partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimą leidžiama žvejoti Seišelių vandenyse, privalo kompetentingai Seišelių valdžios institucijai pranešti apie sužvejotų žuvų kiekį, laikydamiesi tokių taisyklių:

2.

Laikotarpiai, kuriais laivas nėra Seišelių IEZ, pažymimi pirmiau nurodytoje sužvejoto kiekio ataskaitos formoje, įrašant „Ne Seišelių vandenys.“

3.

Šalys siekia, kad būtų sukurta sužvejoto kiekio duomenų sistema, pagal kurią visa minėta informacija būtų keičiamasi tik elektroniniu būdu. Todėl abi šalys svarsto galimybę popierinę sužvejoto kiekio duomenų pažymos versiją kuo greičiau pakeisti elektronine versija.

4.

Jei įvedus elektroninę sužvejoto kiekio deklaravimo sistemą iškiltų techninių problemų arba ji blogai veiktų, sužvejotas kiekis deklaruojamas remiantis 1 punktu.

1.

Šiame priede Europos Sąjungos laivų reiso trukmė apibrėžiama taip:

2.

Europos Sąjungos laivai Seišelių valdžios institucijoms apie savo planuojamą įplaukimą į Seišelių vandenis arba išplaukimą iš jų praneša ne vėliau kaip prieš tris (3) valandas ir vykdydami žvejybos veiklą Seišelių vandenyse kas tris dienas praneša apie per tą laikotarpį sužvejotas žuvis.

3.

Pranešdami apie įplaukimą ir (arba) išplaukimą, laivai taip pat praneša savo buvimo vietą ir laive turimų sužvejotų žuvų kiekį ir rūšis. Tokie pranešimai siunčiami faksu arba el. paštu 5 priedėlyje nurodyta forma ir adresais. Tačiau Seišelių valdžios institucijos paviršinėmis ūdomis žvejojančius laivus, kuriuose nėra atitinkamos ryšių įrangos, gali atleisti nuo šio įpareigojimo, leisdamos jiems pranešimus teikti per radiją.

4.

Europos Sąjungos žvejybos laivai, kurie žvejybos veiklą vykdo apie tai nepranešę kompetentingoms Seišelių valdžios institucijoms, laikomi laivais, kurie žvejybos veiklą vykdo be žvejybos leidimo. Tokiais atvejais jiems bus taikomos VIII skyriaus 1.1 punkte nurodytos sankcijos.

1.

Visi laivai, pageidaujantys sužvejotas žuvis iškrauti Seišelių uostuose, ne vėliau kaip prieš 24 valandas kompetentingoms Seišelių valdžios institucijoms praneša:

2.

Tunų žvejybos seineriai deda pastangas, kad tunai Seišelių konservų fabrikui ir (arba) vietos pramonei būtų tiekiami tarptautinės rinkos kaina.

3.

Tunų žvejybos seineriai, sužvejotas žuvis iškraunantys Viktorijos uoste, dės pastangas, kad jų priegauda būtų parduota vietoje vietos rinkos kaina.

1.

Visi laivai, pageidaujantys sužvejotas žuvis perkrauti Seišelių vandenyse, tai atlieka tik Seišelių uostuose. Jūroje perkrovimą atlikti draudžiama ir visiems šią nuostatą pažeidusiems asmenims taikomos Seišelių įstatymuose numatytos nuobaudos.

2.

Laivų savininkai arba jų agentai ne vėliau kaip prieš 24 valandas kompetentingoms Seišelių valdžios institucijoms turi pranešti:

3.

Perkrovimas laikomas išvykimu iš Seišelių vandenų. Todėl laivai kompetentingoms Seišelių valdžios institucijoms turi pateikti savo sužvejoto kiekio deklaracijas.

1.

Palydovinio stebėjimo tikslais Seišelių valdžios institucijos vėliavos valstybių žvejybos stebėsenos centrams (ŽSC) praneša Seišelių vandenų koordinates (ilgumas ir platumas).

Seišelių valdžios institucijos šią informaciją, išreikštą dešimtainės sistemos laipsniais pagal pasaulinę koordinačių sistemą Wgs–84 datum, perduos elektroniniu formatu.

2.

Seišelių valdžios institucijos ir nacionaliniai ŽSC, naudodami https formatą arba, jei taikoma, kitą saugų ryšių protokolą, keisis informacija apie jų atitinkamus elektroninius adresus ir atitinkamuose ŽSC naudotinas specifikacijas pagal 4 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas. Šią informaciją, kiek įmanoma, sudaro pavardės, telefonų ir faksų numeriai ir elektroninio pašto (interneto) adresai, kuriuos ŽSC gali naudoti keisdamiesi bendra informacija.

3.

Laivo buvimo vieta bus nustatoma ne didesne kaip 100 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu.

4.

Kai pagal ES ir Seišelių partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimą žvejojantis laivas įplaukia į Seišelių vandenis, vėliavos valstybės žvejybos stebėsenos centras automatiškai ne rečiau kaip kas valandą (dažnumas) realiuoju laiku perduoda Seišelių žvejybos stebėsenos centrui laivo buvimo vietos ataskaitas. Šie pranešimai laikomi buvimo vietos ataskaitomis.

Pranešimų perdavimo dažnumas gali būti keičiamas ir pranešimai perduodami ne rečiau kaip kas 30 minučių, jei yra svarių įrodymų, kad laivas daro pažeidimą.

5.

4 punkte nurodyti pranešimai perduodami elektroniniu būdu naudojant https formatą arba kitą saugų ryšių protokolą, remiantis anksčiau atitinkamų ŽSC sudarytais susitarimais. Visi pranešimai perduodami automatiškai ir realiuoju laiku, kaip nurodyta 4 punkte.

Laivui vykdant veiklą Seišelių vandenyse draudžiama išjungti jo palydovinę padėties nustatymo įrangą arba trukdyti jos veikimui.

6.

Jei kyla techninių problemų, susijusių su žvejybos laive įrengta palydovine stebėjimo įranga, arba šios įrangos veikimo sutrikimų, laivo kapitonas atitinkamos vėliavos valstybės žvejybos stebėsenos centrui 4 punkte nurodytą informaciją perduoda faksu arba e. paštu, pateikdamas laikotarpio, kuris prasidėjo, kai buvo nustatytas gedimas arba sutrikimas arba kai laivo savininkui arba kapitonui apie tai pranešė kompetentingos Seišelių valdžios institucijos, duomenis. Tokiomis sąlygomis, kol laivas pasilieka Seišelių vandenyse, užtenka, kad kas keturias valandas būtų pateikta bent viena bendra buvimo vietos ataskaita. Šioje bendroje buvimo vietos ataskaitoje nurodoma laivo buvimo vieta kas valandą, kurią to laivo kapitonas užregistravo per minėtas keturias valandas. Vėliavos valstybės ŽSC arba pats laivas šiuos pranešimus nedelsdamas perduoda Seišelių ŽSC. Prireikus arba kilus abejonėms, kompetentinga Seišelių valdžios institucija gali paprašyti, kad minėtas laivas buvimo vietos ataskaitą siųstų kas valandą. Sugedusi įranga suremontuojama arba pakeičiama, kai tik laivas grįžta iš žvejybos reiso. Nesuremontavus ar nepakeitus įrangos į naują žvejybos reisą išvykti negalima.

7.

Laivo stebėsenos sistemos techninės ir programinės įrangos sudėtinės dalys yra apsaugotos nuo klastojimo, t. y. negalima įvesti ir siųsti klaidingų duomenų apie buvimo vietą ir jų neturi būti galima reguliuoti rankiniu būdu. Sistema yra visiškai automatinė ir veikia bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. Palydovinę padėties nustatymo įrangą draudžiama sunaikinti, sugadinti, padaryti neveikiančia ar kaip kitaip trukdyti jos veikimui.

Visų pirma kapitonas užtikrina, kad:

Už bet kurio iš pirmiau minėtų įsipareigojimų nevykdymą kapitonui gali tekti atsakyti pagal Seišelių rašytinius įstatymus.

8.

Vėliavos valstybės ŽSC kas valandą stebi savo laivų judėjimą Seišelių vandenyse. Jei laivai juda ne pagal numatytas sąlygas, apie tai nedelsiant pranešama Seišelių ŽSC ir taikoma 6 punkte numatyta procedūra.

9.

Atitinkami ŽSC ir Seišelių ŽSC bendradarbiauja, kad būtų užtikrintas šių nuostatų įgyvendinimas. Jei Seišelių ŽSC nustato, kad vėliavos valstybė nesiunčia duomenų, kaip nurodyta 4 punkte, apie tai nedelsiant pranešama atitinkamam ŽSC. Gavęs pranešimą, pastarasis per dvidešimt keturias (24) valandas atsako Seišelių ŽSC, informuodamas, kodėl neteikiami pranešimai, ir nurodydamas pagrįstą laiką, nuo kurio bus vėl laikomasi minėtų nuostatų. Jei per nurodytą laikotarpį įsipareigojimai neįvykdomi, abu ŽSC tokias problemas spręs raštu arba kaip numatyta šių nuostatų 13 punkte.

10.

Laikantis šių nuostatų perduodami stebėsenos duomenys naudojami tik kompetentingų Seišelių valdžios institucijų vykdomai kontrolei, valdymui, stebėsenai ir jų reikalavimų vykdymui užtikrinti. Šie duomenys jokiomis aplinkybėmis negali būti perduodami nesusijusioms trečiosioms šalims, išskyrus tuos atvejus, kai gaunamas atitinkamos vėliavos valstybės raštiškas sutikimas, kiekvieną konkretų atvejį išnagrinėjus atskirai, arba gaunamas Seišelių teismo nurodymas.

11.

Susitariama, kad bet kuriai šaliai paprašius, bus keičiamasi informacija apie palydovinę įrangą, naudojamą padėčiai nustatyti, siekiant užtikrinti, kad taikant šias nuostatas minėta įranga visiškai atitiktų kitos šalies reikalavimus.

12.

Prireikus šalys susitaria susitikti ir tinkamu metu persvarstyti šias nuostatas, be kita ko, atitinkamai išnagrinėti su atskirais laivais susijusius sutrikimų ar nukrypimų nuo normos atvejus. Apie visus tokius atvejus Seišelių valdžios institucijos turės pranešti ES vėliavos valstybėms narėms ir Europos Komisijai ne vėliau kaip likus 15 dienų iki persvarstymo susitikimo.

13.

Bet kokie dėl šių nuostatų aiškinimo ar taikymo kylantys ginčai sprendžiami šalims konsultuojantis tarpusavyje Partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete.

1.

Kiekvienas tunų žvejybos seineris, laivo savininkui pritarus, vykdydamas reisą Seišelių vandenyse į laivą priima ne mažiau kaip du Seišelių jūreivius, kuriuos laivo agentas paskiria iš kompetentingos Seišelių valdžios institucijos pateikto pavardžių sąrašo.

2.

Laivų savininkai siekia, kad į laivą būtų priimta papildomų Seišelių jūreivių.

3.

Laivo savininkas arba agentas kompetentingai Seišelių valdžios institucijai praneša į atitinkamą laivą priimtų Seišelių jūreivių pavardes ir kitus duomenis, nurodydamas jų įguloje užimamas pareigas.

4.

Į ES laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

5.

Seišelių jūreivių darbo sutartys, kurių viena kopija perduodama sutartį pasirašiusiems asmenims, sudaromos tarp laivų savininkų agento (-ų) ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų ar atstovų, konsultuojantis su kompetentingomis Seišelių valdžios institucijomis. Šiomis sutartimis jūreiviams užtikrinamos jiems taikomos socialinės garantijos, įskaitant draudimą mirties, ligos ir nelaimingo atsitikimo atveju, taip pat pensijų išmokas.

6.

Atlyginimą Seišelių jūreiviams moka laivų savininkai. Susitarimą dėl atlyginimų, prieš išduodant leidimus žvejoti, kartu priima laivų savininkai arba jų agentai ir kompetentingos Seišelių valdžios institucijos. Tačiau Seišelių jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos panašias pareigas vykdančioms Seišelių įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

7.

Seišelių užimtumo įstatymo vykdymo užtikrinimo ir taikymo tikslais laivo savininko agentas laikomas vietiniu laivo savininko atstovu. Į agento ir jūreivio sudaromą sutartį taip pat įtraukiamos jiems taikomos repatriacijos ir pensijų išmokų sąlygos.

8.

Visi Europos Sąjungos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą dieną prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivų savininkai savaime atleidžiami nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

9.

Jei į tunų žvejybos laivus priimtų Seišelių jūreivių skaičius dėl ankstesniame punkte nenurodytų priežasčių yra mažesnis už mažiausią 1 punkte nustatytą skaičių, kiekvienas laivo savininkas privalo sumokėti nustatyto dydžio sumą, kuri apskaičiuojama remiantis dienų, per kurias jo laivyno laivai vykdė veiklą Seišelių vandenyse, skaičiumi (kai pirmo laivo įplaukimo diena laikoma pirmąja veiklos diena ir paskutinio laivo išplaukimo diena laikoma paskutiniąja veiklos diena), padaugintu iš kiekvienai dienai nustatytos 20 EUR sumos. Nustatyto dydžio suma Seišelių valdžios institucijoms sumokama ne vėliau kaip per 90 dienų nuo žvejybos leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos dienos.

10.

Ta suma naudojama Seišelių jūreiviams ir (arba) žvejams mokyti ir mokama į Seišelių valdžios institucijų nurodytą sąskaitą.

1.

Abi šalys pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti į IVTK nutarime Nr. 10/04 nustatytus įpareigojimus, susijusius su moksline stebėtojų programa.

2.

Įsipareigojimų vykdymo tikslais, išskyrus tuos atvejus, kai, atsižvelgiant į saugumo reikalavimus, neturima pakankamai vietos, stebėtojams taikomos toliau išdėstytos nuostatos:

3.

Stebėtojų laive praleidžiamą laiką nustato Seišelių valdžios institucijos, tačiau paprastai tas laikas turėtų būti ne ilgesnis, negu būtina pareigoms atlikti. Apie tai Seišelių valdžios institucijos laivų savininkams arba jų agentams praneša tuo pat metu, kai praneša į atitinkamą laivą paskirto stebėtojo pavardę.

4.

Stebėtojų priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivų savininkai arba jų agentai ir Seišelių valdžios institucijos po to, kai paskelbiamas paskirtų laivų sąrašas.

5.

Per dvi savaites ir apie tai įspėję prieš 10 dienų atitinkami laivų savininkai praneša, kuriame Seišelių uoste ir kuriomis dienomis jie ketina priimti stebėtojus į laivą.

6.

Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio uoste, jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra vienas (arba du) Seišelių stebėtojas (-ai), išplaukia iš Seišelių vandenų, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau galėtų grįžti į Seišelius, o išlaidas padengia laivo savininkas.

7.

Jeigu stebėtojas neatvyksta į sutartą vietą sutartu laiku ir per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivų savininkai atleidžiami nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

8.

Su stebėtojais laive elgiamasi kaip su pareigūnais. Jie atlieka tokias užduotis:

9.

Laivų kapitonai daro viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas laive esančių stebėtojų fizinis ir psichologinis saugumas.

10.

Be to, kiek tai įmanoma, stebėtojams suteikiamos visos jų pareigoms vykdyti reikalingos sąlygos. Kapitonas jiems suteikia galimybę naudotis jų pareigoms vykdyti reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant, visų pirma, laivo žurnalą ir navigacijos knygą, ir patekti į atitinkamas laivo dalis, jei tai būtina stebėtojų pareigų vykdymui palengvinti.

11.

Būdami laive stebėtojai:

12.

Stebėjimo laikotarpio pabaigoje ir prieš palikdami laivą stebėtojai parengia ir pasirašo veiklos ataskaitą, kuri turi būti perduota kompetentingoms Seišelių valdžios institucijoms, o jos kopija – Europos Komisijai. Stebėtojams išvykstant iš laivo, kapitonui įteikiama ataskaitos kopija.

13.

Laivo savininkai padengia stebėtojų apgyvendinimo laive sąlygas, kurios atitinka pareigūnams taikomas sąlygas.

14.

Stebėtojų atlyginimą ir taikomus mokesčius moka kompetentingos Seišelių valdžios institucijos.

2.1.

Europos Sąjungos žvejybos laivų kapitonai, vykdantys žvejybos veiklą Seišelių vandenyse, bendradarbiauja su Seišelių įgaliotais pareigūnais, tikrinančiais ir kontroliuojančiais žvejybos veiklą.

2.2.

Siekiant, kad patikrinimų procedūros būtų atliekamos saugiau ir lengviau, ir nepažeidžiant rašytinių Seišelių įstatymų nuostatų, laivo sulaikymas patikrinimui turi būti vykdomas taip, kad būtų galima atpažinti patikrinimų platformas ir nustatyti, kad inspektoriai yra Seišelių įgalioti pareigūnai.

2.3.

Seišeliai gali leisti Europos Sąjungai arba jos paskirtai įstaigai siųsti ES inspektorius, kurie atlikdami patikrinimus krante stebėtų ES laivų veiklą, įskaitant perkrovimus.

2.4.

Pabaigus patikrinimą, prie patikrinimo ataskaitos gali būti pateiktos pastabos, o visi patikrinime dalyvavę asmenys, įskaitant kapitoną, ją pasirašo. Patikrinimo ataskaitos kopija įteikiama laivo kapitonui.

2.5.

Šie įgalioti pareigūnai nelieka laive ilgiau nei būtina jų pareigoms atlikti.

1.1.

Jei nesilaikoma bet kurios iš ankstesnių skyrių nuostatų, netaikomos gyvųjų jūros išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonės arba nesilaikoma rašytinių Seišelių įstatymų, taikomos rašytiniuose Seišelių įstatymuose nustatytos nuobaudos.

1.2.

Vėliavos valstybei narei ir Europos Komisijai nedelsiant išsamiai pranešama apie kiekvieną sankciją ir joms pateikiama visa su ja susijusi informacija.

1.3.

Jei pritaikius sankciją sustabdomas žvejybos leidimo galiojimas arba jis paskelbiamas negaliojančiu, Europos Komisija gali paprašyti kito laivo savininko žvejybos leidimo, kuriuo likusį jo galiojimo laikotarpį būtų pakeistas sustabdyto galiojimo arba negaliojantis žvejybos leidimas.

3.1.

Gavus pirmiau minėtą informaciją ir laikantis rašytiniuose Seišelių įstatymuose, susijusiuose su areštu ir (arba) sulaikymu, numatytų teismo procedūrų terminų ir jų vykdymo tvarkos, rengiamas Europos Komisijos ir kompetentingų Seišelių valdžios institucijų konsultacinis susirinkimas, kuriame esant galimybei dalyvauja atitinkamos valstybės narės atstovas.

3.2.

Susirinkime šalys pasikeičia visais susijusiais dokumentais arba informacija, kurie gali padėti išsiaiškinti nustatytų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo agentui pranešama apie susitikimo išvadas ir dėl arešto ir (arba) sulaikymo taikytinas priemones.

4.1.

Dėl įtariamo pažeidimo siekiama susitarti draugiškai. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo arešto ir (arba) sulaikymo dienos, laikantis rašytinių Seišelių įstatymų.

4.2.

Jei problema išsprendžiama draugišku susitarimu, baudos suma nustatoma pagal rašytinius Seišelių įstatymus. Jei problemos draugišku susitarimu išspręsti negalima, pradedama teismo procedūra.

4.3.

Kai įsipareigojimai, nustatyti pagal draugišką susitarimą, įvykdomi ir teismo procedūra baigiama, laivas paleidžiamas ir jo kapitonui keliami kaltinimai atšaukiami.