16.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/17

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pirminis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (2) tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės grafito elektrodams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 11 00, ir jungiamosioms veržlėms, naudojamoms tokiems elektrodams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 90 90, nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – galutinės antidempingo priemonės). Priemonės buvo taikomos kaip 0 % ad valorem muitas.

(2)

Atlikus antisubsidijų tyrimą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (3) tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės grafito elektrodams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 11 00, ir jungiamosioms veržlėms, naudojamoms tokiems elektrodams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 90 90, nustatė galutinį kompensacinį muitą (toliau – galutinės kompensacinės priemonės). Priemonės buvo taikomos kaip 15,7 % ad valorem muitas, išskyrus vieną bendrovę, kuriai nustatyta 7 % muito norma.

(3)

Atlikus ex officio dalinę tarpinę kompensacinių priemonių peržiūrą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1354/2008 (4) iš dalies pakeitė reglamentus (EB) Nr. 1628/2004 ir (EB) Nr. 1629/2004. Iš dalies pakeistos galutinės kompensacinės priemonės – 6,3 % ir 7,0 % iš atskirai išvardytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 7,2 % iš visų kitų bendrovių importuojamam produktui. Iš dalies pakeistos galutinės antidempingo priemonės – 9,4 % ir 0 % iš atskirai išvardytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 8,5 % iš visų kitų bendrovių importuojamam produktui.

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį antidempingo priemonių galiojimo terminą (5), 2009 m. birželio 18 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė trys Sąjungos gamintojai Graftech International, SGL Carbon GmbH ir Tokai ERFTCARBON GmbH (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 90 %) visų tam tikrų grafito elektrodų sistemų Sąjungoje.

(5)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2009 m. rugsėjo 17 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

2009 m. rugsėjo 17 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (7) Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galutinių kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą pagal 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (8) 18 straipsnį.

(8)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2008 m. liepos 1 d. – 2009 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(9)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir eksportuojančios šalies atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(11)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nesusijusių importuotojų skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, nagrinėti, ar reikėtų atlikti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pirmiau minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūrų inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. Tačiau nei vienas nesusijęs importuotojas nepasisiūlė bendradarbiauti. Todėl atrankos vykdyti nereikėjo.

(12)

Komisija nusiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir toms šalims, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Atsakymus pateikė trys Sąjungos gamintojų grupės (t. y. pareiškėjai), vienas eksportuojantis gamintojas ir 17 naudotojų. Vykdant atranką apie save nepranešė nei vienas importuotojas, be to, atliekant tyrimą jokie kiti importuotojai nepateikė Komisijai jokios informacijos ir nepranešė apie save.

(13)

Atliekant peržiūrą visapusiškai bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus pateikė tik vienas iš dviejų žinomų eksportuojančių Indijos gamintojų, t. y. HEG Limited (toliau – HEG). Dėl to reikėtų pažymėti, kad per pirminį tyrimą šios bendrovės išsamus oficialus pavadinimas buvo Hindustan Electro Graphite Limited. Vėliau bendrovė pavadinimą pakeitė į HEG Limited. Antras per pirminį tyrimą bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas Graphite India Limited (toliau – GIL) per šią peržiūrą nutarė klausimyno atsakymų nepateikti.

(14)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų suinteresuotųjų šalių patalpose.

(15)

Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir per pirminį tyrimą, t. y. Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis yra 1,65 g/cm3 arba didesnis, o elektrinė varža yra 6,0 μΩ.m arba mažesnė, ir kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 11 00, ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 90 90, importuojami kartu arba atskirai.

(16)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad kaip ir per pirminį tyrimą nagrinėjamojo produkto, eksportuojančio gamintojo Indijos vidaus rinkoje pagamintų ir parduotų produktų ir Sąjungos gamintojų Sąjungoje pagamintų ir parduotų produktų pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios, todėl šie produktai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimo terminui dempingas tęsis arba pasikartos.

(18)

Bendradarbiavo vienas eksportuojantis Indijos gamintojas. Antras žinomas eksportuojantis gamintojas atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

(19)

Palyginus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto apimtį su viso Indijos eksporto į Sąjungą apimtimi paaiškėjo, kad importo iš bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo apimtis per PTL sudarė didžiąją dalį viso Sąjungos importo iš Indijos apimties. Todėl manoma, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas.

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar bendradarbiaujančio eksportuojančio Indijos gamintojo panašaus produkto pardavimas nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos atitinkamo pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(21)

Po to Komisija nustatė tas vidaus rinkoje bendrovės parduodamo panašaus produkto rūšis, kurios yra tokios pačios, kaip ir eksportui į Sąjungą parduodamo produkto rūšys, arba labai į jas panašios. Apibrėžiant grafito elektrodų sistemų rūšis atsižvelgta į i) tai, ar šios sistemos parduotos su jungiamosiomis veržlėmis ar be jų, ii) jų skersmenį ir iii) ilgį.

(22)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad nustatant tokias pačias arba tiesiogiai palyginamas grafito elektrodų sistemų rūšis taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad grafito elektrodų sistemos gaminamos iš skirtingų rūšių kokso (pagrindinė žaliava). Iš tiesų, patvirtinta, kad gamybos procese bendrovė naudojo dviejų skirtingų rūšių koksą: aukštesnės kokybės adatinį koksą ir įprastą koksą, gaunamą Indijos rinkoje. Be to, patvirtinta, kad nuo naudoto kokso rūšies priklauso gamybos sąnaudos ir galutinio produkto kaina.

(23)

Todėl, teisingam palyginimui užtikrinti Komisija, skaičiuodama dempingą kiekvienos rūšies produktus suskirstė į žemos kokybės ir aukštos kokybės produktus.

(24)

Toliau nagrinėta, ar bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % tos pačios rūšies produkto pardavimo Sąjungai apimties. Toliau pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį nagrinėta, ar tipiškais kiekiais parduotų tam tikrų rūšių produktų pardavimas vykdytas įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(25)

Nustatant atitinkamos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį nagrinėta, ar kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis. Visais atvejais, kai vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis parduotas pakankamas kiekis tam tikros rūšies produkto, normalioji vertė buvo grindžiama faktinėmis vidaus rinkos kainomis, apskaičiuotomis kaip svertinis viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per PTL vidurkis.

(26)

Kitų rūšių produktų, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas arba kurie nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotų tam tikros rūšies produktų gamybos sąnaudų, prireikus pakoreguotų, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų procentinę dalį ir pagrįstą pelno dydį, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį remiantis faktiniais duomenimis, susijusiais su tiriamo eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamyba ir pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis.

(27)

Kadangi bendradarbiaujantis eksportuojantis Indijos gamintojas visus produktus eksportavo į Sąjungą pardavimui tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(28)

Vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygmeniu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie, kaip buvo įrodinėjama, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Todėl koreguojant prireikus ir pateisinamais atvejais deramai atsižvelgta į vežimo ir draudimo sąnaudų, tvarkymo, krovos ir papildomų išlaidų, finansinių sąnaudų, banko mokesčių ir pareiškėjo sumokėtų antidempingo muitų skirtumus.

(29)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis Indijos gamintojas teigė, kad jo atveju muito sumažinimo leidimo schema (toliau – MSLS) iš tiesų yra sąlyginio apmokestinimo sistema, nes MSLS licencijos naudojamos tik importo muitams už grafito elektrodų sistemoms gaminti naudotas žaliavas mokėti. Taigi, už žaliavas sumokėti importo muitai produktą eksportavus grąžinami, dėl to sumažėja eksporto kaina. Todėl bendrovė teigė, kad reikėjo koreguoti vidaus rinkos kainas, nes joms importo muitų grąžinimas neturi poveikio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad priešingai, nei buvo teigta, bendrovė naudoja be muito importuotas žaliavas gamindama tiek eksporto, tiek vidaus rinkai skirtas grafito elektrodų sistemas. Taigi, MSLS neturi įtakos vidaus rinkoje parduotų ir eksportuotų produktų kainų skirtumui, todėl koreguoti negalima.

(30)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Remiantis minėtu metodu bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas 11–12 % dempingo skirtumas.

(31)

Pateikdama pastabas dėl esminių faktų ir aplinkybių, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones, atskleidimo (toliau – galutinis atskleidimas) tiriamoji bendrovė teigė, kad kai dempingo skirtumas buvo skaičiuojamas remiantis 4 iš 12 PTL mėnesių, buvo nukrypta nuo per pirminį tyrimą taikytos metodikos, kai buvo atsižvelgta į visus 12 tiriamojo laikotarpio mėnesius. Todėl ji teigė, kad dėl taikyto skaičiavimo metodo buvo nustatytas per didelis dempingo skirtumas.

(32)

Primenama, kad metodą dempingui apskaičiuoti remiantis 4 PTL mėnesiais Komisija paprastai naudoja per priemonių galiojimo termino peržiūras, kai reikia nustatyti, ar dempingas vykdomas toliau arba ar yra tikimybė, kad dempingas pasikartos. Atlikus tyrimą vietoje įsitikinta, kad 4 mėnesiai buvo tipiškas visų 12 mėnesių laikotarpis. Tai atlikta palyginus 4 mėnesių ir likusių 8 mėnesių sąnaudų ir kainų duomenis. Be to, pasirinkta po paskutinį kiekvieno ketvirčio mėnesį, todėl šie 4 mėnesiai vienodai paskirstyti visam 12 mėnesių laikotarpiui. Todėl Komisija nesutinka, kad dėl taikyto metodo keičiasi galutinė išvada dėl dempingo vykdymo per PTL arba kad dėl šio metodo nustatytas per didelis dempingo skirtumas.

(33)

Kadangi antras žinomas eksportuojantis Indijos gamintojas nebendradarbiavo, jam nebuvo įmanoma apskaičiuoti dempingo skirtumo. Tačiau, kaip nurodyta prašyme atlikti peržiūrą, ši bendrovė į Sąjungą taip pat eksportavo dempingo kainomis. Kadangi didžioji dalis Indijos eksporto susijusi su bendradarbiaujančiu Indijos gamintoju, kuris, kaip nustatyta, vykdė dempingą, o vidutinė iš Indijos importuoto nagrinėjamojo produkto kaina remiantis Eurostatu yra mažesnė už vidutinę šios bendradarbiaujančios bendrovės eksporto kainą, patvirtinama, kad dempingas vykdytas visos šalies mastu.

(34)

Atlikus analizę dėl dempingo per PTL, nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė. Kadangi atliekant šį tyrimą bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis Indijos gamintojas, toliau pateiktos išvados pagrįstos vienintelės bendradarbiaujančios bendrovės pateiktais duomenimis ir turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. Eurostato duomenimis ir prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis.

(35)

Išanalizuoti šie veiksniai: nepanaudoti eksportuojančio Indijos gamintojo pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas Indijos gamintojams ir eksporto į trečiąsias šalis kainos.

(36)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis Indijos gamintojas turi nepanaudotų pajėgumų. Be to, bendrovė viešai nurodė ketinanti didinti savo turimus pajėgumus. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad bendrovės veikla orientuota į eksportą, kad didžiąją jos apyvartos per PTL dalį sudarė pardavimas eksportui ir kad Sąjunga, nepaisant galiojančių priemonių, vis dar svarbi eksporto paskirties vieta.

(37)

Prašyme atlikti peržiūrą nurodyta, kad nuo tada, kai buvo nustatytos priemonės, antrasis Indijos gamintojas jau gerokai padidino pajėgumus ir ketina toliau juos didinti. Todėl gali būti, kad, jei nebus taikomos priemonės, bent dalis padidintų pajėgumų bus nukreipta į Sąjungos rinką.

(38)

Sąjungos rinkos patrauklumą įrodo tai, kad nustačius antidempingo ir kompensacinius muitus Indijos eksporto apimtis nenustojo didėti. Priešingai, per pastaruosius trejus metus Indijos eksportuotojai eksporto apimtį padidino daugiau nei du kartus, o užimamą Sąjungos rinkos dalį – daugiau nei tris kartus. Be to, reikėtų pažymėti, kad per šį laikotarpį 40 % padidėjo kainos Sąjungos rinkoje.

(39)

Dėl eksporto į trečiąsias šalis – atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL bendradarbiaujančios bendrovės eksporto kainos EXW sąlygomis buvo mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas, kurios, kaip nustatyta, buvo dempingo kainos. Todėl tikėtina, kad netaikant priemonių bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas dėl Sąjungos rinkos patrauklumo bent dalį savo eksporto nukreiptų į Sąjungą.

(40)

Atsižvelgiant į aprašytus faktus galima daryti išvadą, kad Indijos eksportas vis dar vykdomas dempingo kainomis ir kad, jei galiojančios antidempingo priemonės būtų panaikintos, yra tikimybė, kad dempingas Sąjungos rinkoje tęsis. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į Indijos nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, atrodo, kad eksportuojantys Indijos gamintojai, ypač bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, gali būti suinteresuoti padidinti eksporto į Sąjungos rinką dempingo kainomis apimtį.

(41)

Sąjungoje panašų produktą gamina penkios bendrovės ar bendrovių grupės, kurių bendra panašaus produkto produkcija sudaro visą Sąjungos produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(42)

Dvi iš penkių bendrovių grupių nepranešė apie save, neparėmė prašymo ir nepateikusios klausimyno atsakymų nebendradarbiavo atliekant peržiūros tyrimą. Prašymą pateikė ir bendradarbiauti sutiko trys gamintojų grupės: Graftech International, SGL Carbon GmbH ir Tokai ERFTCARBON GmbH.

(43)

Šios trys gamintojų grupės pagamina didžiąją dalį panašaus produkto Sąjungoje, nes šie gamintojai pagamina daugiau nei 90 % visų tam tikrų grafito elektrodų sistemų Sąjungoje, kaip nurodyta 4 konstatuojamojoje dalyje. Todėl jie laikomi Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(44)

Atliekant šį tyrimą bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis Indijos gamintojas, todėl su Indijos kilmės nagrinėjamojo produkto importu į Europos Sąjungą susiję duomenys nenurodyti tiksliais skaičiais, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų užtikrintas konfidencialumas.

(45)

Grafito elektrodų sistemų pramonės padėtis glaudžiai susijusi su plieno sektoriaus padėtimi, nes grafito elektrodai pirmiausia naudojami elektros plieno pramonėje. Reikėtų pažymėti, kad 2007 m. ir per pirmus tris 2008 m. ketvirčius plieno sektoriuje rinkos sąlygos buvo labai palankios, taigi, tokia pati padėtis buvo ir grafito elektrodų pramonėje.

(46)

Pažymėtina, kad grafito elektrodų pardavimo apimtis ir plieno gamybos apimtis kito beveik panašiai. Tačiau paprastai deramasi dėl 6–12 mėnesių trukmės grafito elektrodų tiekimo sutarčių, kuriose numatomos kainos ir kiekis. Taigi, paprastai susidaro laiko skirtumas tarp pardavimo apimties pokyčių dėl paklausos pasikeitimų ir atitinkamo poveikio kainoms.

(47)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, kitų Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje parduotu apytiksliu kiekiu, Eurostato importo duomenimis ir remiantis pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktais duomenimis. Kaip ir per pirminį tyrimą (9), į kai kurį importą nebuvo atsižvelgiama, nes remiantis turima informacija paaiškėjo, kad tai nebuvo tiriamojo produkto importas.

(48)

2006 m. – PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo apytikriai 25 %, o daugiausia sumažėjo nuo 2008 m. iki PTL pabaigos. Reikėtų pažymėti, kad dėl labai palankių rinkos sąlygų nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje Sąjungoje buvo suvartojamas labai didelis produkto kiekis, kuris nuo pirminio tyrimo tiriamojo laikotarpio iki 2006 m. padidėjo 30 %.

1   lentelė

(49)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės importo apimtis padidėjo 143 procentiniais punktais ir per PTL buvo 5 000–7 000 tonų. Importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis 2006 m. – PTL padidėjo daugiau nei tris kartus ir sudarė apie 5 %. Per PTL rinkos dalis dar didėjo, nors paklausa labai sumažėjo. Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 52 %, panašiai kaip Sąjungos pramonės kainos, tačiau visą laiką buvo mažesnės už Sąjungos kainas. Dėl konfidencialumo 2 lentelėje duomenys nėra išreikšti tiksliais skaičiais, nes yra tik du žinomi eksportuojantys Indijos gamintojai.

2   lentelė

(50)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(51)

Per PTL, palyginti su 2006 m., gamyba sumažėjo 29 %. Sąjungos pramonės gamybos apimtis pirmiausia padidėjo 2 % 2007 m., palyginti su 2006 m., o po to labai sumažėjo, ypač per PTL.

3   lentelė

(52)

2006 m. – PTL gamybos pajėgumai sumažėjo nežymiai (iš viso 2 %). 2008 m. ir ypač per PTL taip pat sumažėjo gamybos apimtis, dėl to pajėgumų naudojimas 2006 m. – PTL iš viso sumažėjo 25 procentiniais punktais.

4   lentelė

(53)

Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis 2007 m., palyginti su 2006 m., nesikeitė, o 2008 m. sumažėjo 10 %. Per PTL atsargų lygis šiek tiek padidėjo, bet buvo 5 % mažesnis nei 2006 m.

5   lentelė

(54)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 39 %. Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje pardavimo apimtis buvo labai didelė – padidėjo apytikriai 70 %, palyginti su pirminio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. 2007–2008 m. pardavimo apimtis šiek tiek sumažėjo, tačiau buvo pakankamai didelė (2008 m. buvo vis dar 47 % didesnė už pardavimo apimtį per pirminio tyrimo tiriamąjį laikotarpį). Tačiau 2008 m. – PTL pardavimo apimtis labai sumažėjo (beveik trečdaliu).

6   lentelė

(55)

Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis palaipsniui mažėjo, t. y. 2006 m. – PTL sumažėjo beveik 16 procentinių punktų (nuo 84,6 % iki 68,7 %).

7   lentelė

(56)

2006 m. – PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo beveik 25 %. Sąjungos pramonė prarado apie 16 procentinių punktų rinkos dalies, o susijusiam importuojamam produktui tenkanti rinkos dalis padidėjo 3,4 procentinio punkto.

(57)

2006 m. – PTL Sąjungos pramonės užimtumo lygis sumažėjo 7 %.

8   lentelė

(58)

2006 m. – PTL Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, sumažėjo 24 %. 2007–2008 m. našumas šiek tiek padidėjo, o per PTL sumažėjo beveik 25 %.

9   lentelė

(59)

Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos didėjo – per nagrinėjamąjį laikotarpį jos padidėjo 40 %. Tai buvo dėl i) bendro kainų lygio rinkoje, ii) poreikio kompensuoti padidėjusias gamybos sąnaudas ir iii) tiekimo sutarčių kainų nustatymo.

(60)

2007–2008 m., apskritai dėl stiprėjančios grafito elektrodų paklausos didėjant rinkos kainoms, Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti kainas. Paklausa didėjo dėl labai palankių rinkos sąlygų plieno sektoriuje iki 2008 m. trečiojo ketvirčio pabaigos, kaip aprašyta 45 konstatuojamojoje dalyje.

(61)

Kainos 2007–2008 m. iš dalies didėjo ir dėl to, kad reikėjo kompensuoti didėjančias gamybos sąnaudas, ypač didėjančias žaliavų sąnaudas. 2006–2008 m. sąnaudos padidėjo 23 %. Tačiau Sąjungos pramonė sugebėjo jas kompensuoti gerokai padidindama savo kainas (+ 33 %).

(62)

Per PTL kainos dar didėjo, bet nebe tiek daug (+ 5 %). Tuo laikotarpiu, kai mažėjo paklausa, kainos nesumažėjo, o taip atsitiko dėl tiekimo sutarčių rinkoje sudarymo metodikos ir dėl to, kad dauguma 2009 m. tiekimo sutarčių buvo sudarytos 2008 m. Kaip nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje, grafito elektrodų pardavimo apimtis ir plieno gamybos apimtis kito daugmaž panašiai. Tačiau deramasi dėl 6–12 mėnesių trukmės grafito elektrodų tiekimo sutarčių, dėl to paklausos pasikeitimo (padidėjimo arba sumažėjimo) poveikis kainoms gali būti daromas vėliau. Dėl sutarčių deramasi remiantis numatoma pardavimo apimti, kuri gali skirtis nuo faktinio pardavimo lygio, dėl to tam tikro laikotarpio kainų tendencijos nebūtinai gali atitikti to paties laikotarpio pardavimo apimties tendencijas. Taip buvo per PTL, kai pardavimo apimtis sumažėjo, tačiau kainos buvo didelės, nes didžioji dalis 2009 m. tiekimo sutarčių buvo sudarytos 2008 m. ir tam tikrais atvejais 2008 m. numatytas produkto pristatymas buvo nukeltas į 2009 m. Vis dėlto, ne taip kaip per ankstesnius laikotarpius, 5 % kainų padidėjimo per PTL nepakako padidėjusioms sąnaudoms (+ 13 %) kompensuoti. Po PTL iš naujo derėtasi dėl mažesnių kainų.

(63)

Kaip paaiškinta 49 konstatuojamojoje dalyje, importo iš nagrinėjamosios šalies kainos keitėsi panašiai kaip Sąjungos pramonės kainos, tačiau visą laiką buvo mažesnės už Sąjungos kainas.

10   lentelė

(64)

2006 m. – PTL vidutinis darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 15 %.

11   lentelė

(65)

2006 m. – PTL metinis Sąjungos pramonės investicijų į nagrinėjamąjį produktą srautas padidėjo 37 %. Tačiau per PTL, palyginti su 2008 m., investicijos sumažėjo 14 %.

12   lentelė

(66)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį sąnaudoms padidėjus 40 % Sąjungos pramonė vis dėlto sugebėjo 2006–2007 m. padidinti kainas daugiau, nei padidėjo sąnaudos. Dėl to pelnas padidėjo nuo 19 % 2006 m. iki 26 % 2007 m. 2007–2008 m. kainos ir sąnaudos didėjo vienodai, tad Sąjungos pramonės pelno dydis nesikeitė ir buvo toks pat kaip 2007 m. Per PTL dėl mažesnio pajėgumų naudojimo poveikio sąnaudoms ir didesnių žaliavų kainų pelnas vėl sumažėjo iki 19 %. 2009 m. pelnas toliau mažėjo, nes Sąjungos pramonė turėjo sumažinti kainas atsižvelgdama į tai, kad dėl mažėjančios paklausos plieno sektoriuje pardavimo kainos grafito elektrodų rinkoje apskritai mažėjo.

(67)

Investicijų grąža (toliau – IG) padidėjo nuo 71 % 2006 m. iki 103 % 2007 m. 2008 m. IG padidėjo iki 119 %, o per PTL sumažėjo iki 77 %. Iš viso 2006 m. – PTL investicijų grąža padidėjo tik 6 procentiniais punktais.

13   lentelė

(68)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas 2006–2007 m. padidėjo. 2008 m. šis srautas toliau didėjo, o per PTL sumažėjo. Apskritai grynųjų pinigų srautas per PTL buvo 28 % didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(69)

Požymių, kad Sąjungos pramonė būtų turėjusi sunkumų padidinti kapitalą, nebuvo daugiausia dėl to, kad kai kurie gamintojai priklauso didelėms grupėms.

14   lentelė

(70)

Atsižvelgiant į importo iš Indijos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(71)

Iš pirmiau nagrinėtų rodiklių matyti, kad Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis 2004 m. nustačius galutines kompensacines ir antidempingo priemones šiek tiek pagerėjo. Tiksliau 2006–2008 m. Sąjungos pramonė padidino kainas ir pelną. Taip įvyko dėl labai palankių rinkos sąlygų, kurioms vyraujant buvo galima išlaikyti dideles kainas ir pelningumą net mažėjant Sąjungos pramonės rinkos daliai, kaip paaiškinta 55 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu, nepaisant priemonių, importo iš Indijos rinkos dalis padidėjo, o produktas iš Indijos buvo importuojamas mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Per PTL Sąjungos pramonės pelnas jau pradėjo mažėti ir 2009 m. dėl padidėjusių sąnaudų ir ribotų galimybių padidinti kainas mažėjo toliau.

(72)

Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas mažėjo, importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis padidėjo daugiau nei du kartus, o šiam importui tenkanti rinkos dalis – daugiau nei tris kartus (žr. 49 konstatuojamąją dalį). Jei nebūtų atsižvelgiama į antidempingo ir kompensacinius muitus, dėl importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonės kainos per PTL buvo priverstinai mažinamos mažiau nei 2 %.

(73)

Plieno ir susijusiuose sektoriuose, įskaitant grafito elektrodų pramonę, 2007 m. ir per pirmuosius tris 2008 m. ketvirčius vyravo labai palankios ekonominės sąlygos, dėl to Sąjungos pramonės ekonominė padėtis 2008 m. pabaigoje prasidėjus ekonomikos krizei buvo pakankamai gera. Paprastai deramasi dėl 6–12 mėnesių trukmės grafito elektrodų tiekimo sutarčių, dėl to paklausos pasikeitimo (padidėjimo arba sumažėjimo) poveikis kainoms gali būti daromas vėliau. Kadangi dėl sutarčių PTL derėtasi tokiu metu, kai ekonomikos krizės poveikio nebuvo galima numatyti, ekonomikos krizės poveikis per PTL daugiausia buvo susijęs su produkto kiekiu, nes poveikį kainoms Sąjungos pramonė pajus vėliau. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Sąjungos pramonės padėtis tam tikra prasme pablogėjo net tada, kai vyravo palankios ekonominės sąlygos, nes prarado rinkos dalį dėl importo iš nagrinėjamosios šalies. Šis padėties pablogėjimas didesnio neigiamo poveikio neturėjo iš dalies dėl to, kad 2007–2008 m. paklausa buvo didelė ir Sąjungos pramonė galėjo gaminti ir parduoti didelį kiekį produkto, ir iš dalies dėl to, kad PTL sumažėjus kiekiams dėl pirmiau aprašyto laiko skirtumo vis dar buvo galima nemažinti kainų.

(74)

Kadangi į Eurostato KN kodų lygmens importo duomenis buvo įtraukti ne tik tiriamojo produkto, bet ir kitų produktų duomenys, toliau nurodyta analizė atlikta remiantis TARIC kodų lygmens importo duomenimis, taip pat pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktų duomenų informacija. Į tam tikrą importą nebuvo atsižvelgiama, nes remiantis turima informacija paaiškėjo, kad tai nebuvo tiriamojo produkto importas.

(75)

Numanoma, kad importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis padidėjo 63 % nuo apytikriai 11 000 tonų 2006 m. iki apytikriai 18 500 tonų per PTL. Importo iš kitų šalių rinkos dalis padidėjo nuo 6,6 % 2006 m. iki 14,4 % per PTL. 2006 m. – PTL vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina padidėjo 42 %. Daugiausia importuota iš Kinijos Liaudies Respublikos (KLR), Rusijos, Japonijos ir Meksikos, tik šių šalių individualios rinkos dalys per PTL buvo didesnės nei 1 %. Importas iš šių šalių išsamiau nagrinėjamas tolesnėse konstatuojamosiose dalyse. Importui iš devynių kitų šalių tenka iš viso tik apytikriai 2 % rinkos dalies, todėl šis importas toliau nenagrinėjamas.

(76)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importui iš Kinijos tenkanti rinkos dalis padidėjo 2,4 procentinio punkto (nuo 0,2 % iki 2,6 %). Iš turimos informacijos matyti, kad iš Kinijos importuota mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir taip pat mažesnėmis nei importo iš Indijos kainomis.

(77)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importui iš Rusijos tenkanti rinkos dalis padidėjo 4,2 procentinio punkto (nuo 1,9 % iki 6,1 %). Iš turimos informacijos matyti, kad iš Rusijos importuota šiek tiek mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis, tačiau didesnėmis nei importo iš Indijos kainomis.

(78)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importui iš Japonijos tenkanti rinkos dalis sumažėjo 0,4 procentinio punkto (nuo 2,0 % iki 1,6 %). Iš turimos informacijos matyti, kad iš Japonijos importuota panašiomis į Sąjungos pramonės kainas arba didesnėmis ir taip pat didesnėmis nei importo iš Indijos kainomis.

(79)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importui iš Meksikos tenkanti rinkos dalis padidėjo 1,0 procentiniu punktu (nuo 0,9 % iki 1,9 %). Iš turimos informacijos matyti, kad iš Meksikos importuota didesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir taip pat didesnėmis nei importo iš Indijos kainomis.

(80)

Taigi, gali būti, kad dėl importo iš KLR ir Rusijos raidos iš dalies sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad remiantis importo statistiniais duomenimis gauti duomenys yra bendro pobūdžio ir dėl to negalima palyginti kainų pagal produktų rūšis, kaip buvo galima padaryti Indijos atveju remiantis eksportuojančio gamintojo pateikta išsamia informacija, negalima tvirtai nustatyti importo iš KLR ir Rusijos poveikio.

15   lentelė

(81)

Kaip nurodyta 49 konstatuojamojoje dalyje, importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis 2006 m. – PTL padidėjo daugiau nei du kartus. Tuo pačiu laikotarpiu suvartojimui sumažėjus apytikriai 25 % labai padidėjo Indijos eksportuotojų rinkos dalis – nuo apytikriai 1,5 % 2006 m. iki apytikriai 5 % per PTL. Indijos eksporto į Sąjungą kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo dėl to, kad rinkoje apskirtai vyravo aukštos kainos, tačiau dėl Indijos eksporto kainų vis dėlto buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(82)

2006 m. – PTL, nors ir buvo taikomos antidempingo ir kompensacinės priemonės, kai kurių svarbių rodiklių raida buvo neigiama: gamybos ir pardavimo apimtis sumažėjo atitinkamai 29 % ir 39 %, o pajėgumų naudojimas sumažėjo 28 % ir dėl to sumažėjo užimtumo ir našumo lygis. Nors kai kuriuos tokius neigiamus pasikeitimus galima paaiškinti tuo, kad labai sumažėjo suvartojimas (apytikriai 25 % per nagrinėjamąjį laikotarpį), tačiau tai, kad Sąjungos pramonė prarado didelę dalį rinkos (2006 m. – PTL rinkos dalis sumažėjo 15,9 procentinio punkto), turi būti vertinama atsižvelgiant į nuolatos didėjusią importo iš Indijos rinkos dalį.

(83)

Pakankamai didelis pelno lygis per PTL iš esmės buvo pasiektas dėl to, kad dėl 62 konstatuojamojoje dalyje išaiškintų priežasčių buvo toliau taikomos aukštos kainos. Daroma išvada, kad Sąjungos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai pablogėjo ir kad Sąjungos pramonės padėtis PTL pabaigoje buvo nestabili net ir tuo metu gaunant pakankamai didelį pelną, nes dėl didėjančios importo dempingo kainomis iš Indijos apimties ir sumažėjusios paklausos nepavyko išlaikyti pardavimo apimties ir pakankamo dydžio kainų.

(84)

Kaip jau buvo minėta, nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonei pavyko tik šiek tiek atsigauti nuo patirtos žalos. Tačiau kai per PTL sumažėjo per didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį buvęs didelis Sąjungos suvartojimas, Sąjungos pramonė tapo nestabili ir pažeidžiama, jai vis dar buvo daromas žalingas importo dempingo kainomis iš Indijos poveikis. Tiksliau PTL pabaigoje Sąjungos pramonė neturėjo didelių galimybių kompensuoti padidėjusių sąnaudų.

(85)

Nustatyta, kad vidutinė Indijos pardavimo eksportui ne ES šalims kaina buvo mažesnė už vidutinę eksporto į Sąjungą kainą ir vidaus rinkos kainas. Indijos eksportuotojo pardavimo ne ES šalims apimtis buvo labai didelė, ji sudarė didžiąją dalį jo viso pardavimo eksportui apimties. Todėl buvo manoma, kad jei priemonės nustotų galioti, Indijos eksportuotojai būtų paskatinti perkelti didelį eksportuojamą kiekį iš kitų trečiųjų šalių į patrauklesnę Sąjungos rinką tokiomis kainomis, kurios, net jei ir būtų didesnės už eksporto į trečiąsias šalis kainas, tikriausiai vis dėlto būtų mažesnės už dabartines eksporto į Sąjungą kainas.

(86)

Bendradarbiaujantis Indijos gamintojas turi daug nepanaudotų pajėgumų ir 2010–2011 m. ketino juos didinti. Taigi, yra pajėgumų gerokai didinti eksporto į Sąjungą apimtį, ypač dėl to, kad nėra požymių, kad trečiųjų šalių rinkose ar vidaus rinkoje būtų galima absorbuoti papildomą produkciją.

(87)

Pastabose dėl faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos gamintojas teigė, kad nepanaudotų pajėgumų iš esmės turėjo dėl ekonomikos krizės ir su tuo susijusios sumažėjusios paklausos. Tačiau didžioji dalis bendrovės nepanaudotų pajėgumų susidarė dėl to, kad bendrovė 2006 m. – PTL labai padidino pajėgumus. Be to, reikėtų pažymėti, kad bendrovė planavo dar daugiau didinti pajėgumus. Taip pat pažymėtina, kad yra kitas Indijos gamintojas, kuris nebendradarbiavo – jo pajėgumai ir jų naudojimas yra panašūs, be to, jis neseniai pranešė dar daugiau didinsiąs pajėgumus.

(88)

Nagrinėjamosios šalies gamintojai gali didinti ir (arba) nukreipti eksportą į Sąjungos rinką. Be to, Indijos eksporto į trečiąsias šalis kainos yra mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad remiantis panašių rūšių produktais, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą pardavė mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Šios mažos kainos tikriausiai mažės, jas derinant su mažesnėmis kitoms pasaulio šalims taikomomis kainomis. Tokia kainų kaita ir nagrinėjamosios šalies eksportuotojų gebėjimas tiekti didelį nagrinėjamojo produkto kiekį Sąjungos rinkai veikiausiai turėtų neigiamo poveikio ekonominei Sąjungos pramonės padėčiai.

(89)

Kaip minėta pirmiau, Sąjungos pramonė toliau lieka pažeidžiama ir nestabili. Jei Sąjungos pramonė susidurtų su didesne importo dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies apimtimi, jos pardavimo apimtis, rinkos dalis, pardavimo kainos ir finansinė padėtis pablogėtų ir pasiektų per pirminį tyrimą nustatytą lygį. Taigi, tuo remiantis daroma išvada, kad yra tikimybė, jog panaikinus priemones ir taip nestabili Sąjungos pramonės padėtis pablogėtų ir būtų vėl daroma materialinė žala.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(91)

Reikėtų priminti, kad per pirminį tyrimą laikyta, kad nustačius priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant analizuojama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro nagrinėjamosioms šalims.

(92)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(93)

Sąjungos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Tai patvirtino teigiama jos ekonominės padėties raida po to, kai 2004 m. buvo nustatytos antidempingo priemonės. Tiksliau tai, kad Sąjungos pramonė per kelerius metus iki PTL padidino pelningumą, ypač skiriasi nuo padėties iki priemonių nustatymo. Tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis nuolatos mažėjo, o importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Jei nebūtų taikytos priemonės, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai būtų dar blogesnė.

(94)

Nei vienas iš devynių nesusijusių importuotojų, į kuriuos buvo kreiptasi, nesutiko bendradarbiauti.

(95)

Apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė septyniolika naudotojų. Dauguma naudotojų kelerius metus nepirko grafito elektrodų iš Indijos ir jų pozicija dėl galimo tolesnio priemonių taikymo buvo neutrali, tačiau šeši naudotojai tam tikru mastu naudojo Indijos kilmės elektrodus. Keturi naudotojai tvirtino, kad toliau taikant priemones būtų daromas neigiamas poveikis konkurencijai. Viena asociacija (Eurofer) ypatingai prieštaravo tolesniam priemonių taikymui ir tvirtino, kad dėl taikomų priemonių dauguma Indijos eksportuotojų traukiasi iš Sąjungos rinkos. Asociacija teigia, kad toliau taikant priemones plieno gamintojams būtų trukdoma ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių, o Sąjungos pramonė ir toliau naudotųsi dominuojančia, praktiškai duopolijos padėtimi. Tačiau iš importo iš Indijos raidos po to, kai buvo nustatytos priemonės, akivaizdžiai matyti, kad tiek daug eksportuotojų nepasitraukė. Atvirkščiai, importo iš Indijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad į Sąjungos rinką vis daugiau patenka grafito elektrodų iš įvairių kitų trečiųjų šalių. Dėl Sąjungos pramonės padėties rinkoje tvirtumo primenama, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį jos rinkos dalis sumažėjo maždaug 16 procentinių punktų (žr. 55 konstatuojamąją dalį). Pagaliau ši asociacija taip pat pripažino, kad grafito elektrodai sudaro pakankamai mažą visų plieno gamintojų sąnaudų dalį.

(96)

Taip pat primenama, kad per pirminį tyrimą buvo nustatyta, kad naudotojams priemonių nustatymas neturėtų didelio poveikio (10). Nepaisant to, kad priemonės buvo taikomos penkerius metus, Sąjungos importuotojų ir (arba) naudotojų tiekimo šaltiniu liko, inter alia, Indija. Nebuvo požymių, kad būtų buvę sunku rasti kitus šaltinius. Be to, primenama, kad dėl priemonių nustatymo poveikio naudotojams per pirminį tyrimą nuspręsta, kad, atsižvelgiant į nežymų grafito elektrodų sąnaudų poveikį naudotojų pramonės įmonėms, sąnaudų padidėjimas neturėtų padaryti didelės įtakos naudotojų pramonei. Nustačius priemones nebuvo nustatyta jokių priešingų požymių. Todėl nuspręsta, kad toliau taikant antidempingo priemones Sąjungos importuotojams ir (arba) naudotojams neturėtų būti daromas didelis poveikis.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(98)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(99)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, toliau taikyti antidempingo priemones, nustatytas tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės grafito elektrodams. Primenama, kad šios priemonės – tai ad valorem muitai.

(100)

Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos antidempingo muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui negali būti taikomos šios normos – jam taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(101)

Visus prašymus taikyti šias individualias antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (11) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kurie, pavyzdžiui, yra susiję su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą,