1)

aeracija arba oro burbuliukų sudarymas panaudojant argoną, azotą arba deguonį;

2)

šiluminis apdorojimas;

3)

šviežių nuosėdų, kurios yra tinkamos kokybės, neatskiestos ir kuriose yra nuo sausų vynų fermentavimosi likusių mielių, panaudojimas sausuose vynuose;

4)

centrifugavimas ir filtravimas su inertiniu filtravimo reagentu ar be jo, bet tik tuo atveju, jei taip apdorotame produkte nelieka jokių nepageidaujamų likučių;

5)

mielių panaudojimas vyno gamyboje;

6)

preparato iš mielių ląstelių sienelių panaudojimas;

7)

polivinilpolipirolidono panaudojimas;

8)

pienarūgščių bakterijų vyno suspensijoje panaudojimas;

9)

vienos ar kelių toliau išvardytų medžiagų įdėjimas, kad geriau augtų mielės:

10)

anglies dioksido, argono arba azoto panaudojimas atskirai arba kartu inertinei atmosferai sukurti ir apsaugoti produktą nuo oro;

11)

anglies dioksido įdėjimas;

12)

sieros dioksido, kalio rūgščiojo sulfito ar kalio rūgščiojo metasulfito, kitaip vadinamo kalio disulfitu arba kalio pirosulfitu, panaudojimas;

13)

sorbo rūgšties arba kalio sorbato įdėjimas;

14)

L-askorbo rūgšties įdėjimas;

15)

citrinų rūgšties įdėjimas vynui stabilizuoti, jeigu galutinis kiekis apdorotame vyne neviršija 1 gramo litrui;

16)

vyno rūgšties panaudojimas rūgštingumui padidinti, jeigu pirminis rūgštingumas nepadidėja daugiau kaip 2,5 gramo litrui, išreiškiant vyno rūgšties kiekiu;

17)

vienos ar kelių toliau išvardytų medžiagų panaudojimas rūgštingumui sumažinti:

18)

nuskaidrinimas, panaudojant vieną ar kelias toliau išvardytas vynininkystei skirtas medžiagas:

19)

tanino įdėjimas;

20)

misos ir jauno rauginamo vyno apdorojimas vynininkystėje naudojamomis medžio anglimis, neviršijant tam tikrų ribų;

21)

apdorojimas:

22)

metavyno rūgšties įdėjimas;

23)

akacijos sakų panaudojimas pasibaigus fermentacijai;

24)

DL-vyno rūgšties, kitaip vadinamos vyno rūgščių racematu, arba kalio neutraliosios druskos panaudojimas kalcio pertekliui nusodinti;

25)

panaudojimas putojančių vynų, gautų fermentuojant buteliuose ir nupylus nuosėdas, gamyboje:

26)

vario sulfato panaudojimas;

27)

kalio rūgščiojo tartrato arba kalcio tartrato įdėjimas tartratui nusodinti;

28)

karamelės įdėjimas likerinių vynų spalvai sustiprinti;

29)

kalcio sulfato įdėjimas gaminant tam tikrus rūšinius likerinius vynus pkr;

30)

Aleppo pušies sakų panaudojimas Bendrijos taisyklėse nustatytomis sąlygomis, tik „retsina“ vynams Graikijoje gaminti;

31)

lizocimo įdėjimas;

32)

elektrodializės taikymas vyno rūgščiai stabilizuoti vyne;

33)

ureazės naudojimas šlapalo kiekiui sumažinti vyne;

34)

vynuogių misos arba rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos įdėjimas vynui pasaldinti Bendrijos taisyklėse nustatytomis sąlygomis;

35)

dalinis koncentravimas fiziniu procesu, įskaitant atvirkštinį osmosą, vynuogių misos arba vyno natūraliai alkoholio koncentracijai padidinti;

36)

sacharozės, koncentruotos vynuogių misos arba rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos įdėjimas vynuogių, vynuogių misos arba vyno natūraliai alkoholio koncentracijai padidinti Bendrijos taisyklėse numatytomis sąlygomis;

37)

vyno ar džiovintų vynuogių distiliato arba neutralaus vyno kilmės alkoholio įdėjimas gaminant likerinius vynus;

38)

L-askorbo rūgšties įdėjimas neviršijant tam tikrų ribų;

39)

dimetildikarbonato (DMDC) įdėjimas į vyną mikrobiologinei stabilizacijai, taikant tam tikrus apribojimus (sąlygos dar turi būti nustatytos);

40)

mielių manoproteinų įdėjimas, siekiant užtikrinti vyno rūgšties ir proteinų stabilizavimą vynuose.

41)

ąžuolo medienos gabaliukų naudojimas gaminant vynus.“