27.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 378/32

(1)

Sutartimi įsteigta Sąjungos pilietybė, kuri papildo atitinkamų valstybių narių nacionalinę pilietybę. Tai svarbus Europos integracijos proceso stiprinimo ir apsaugos aspektas.

(2)

Bendrija turėtų padėti piliečiams visiškai suvokti savo Europos pilietiškumą, jos teikiamą naudą, taip pat teises ir pareigas; visa tai turi būti skatinama tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir siekiant sanglaudos.

(3)

Ypač skubiai reikia užtikrinti, kad Europos piliečiai visiškai suvoktų savo Europos Sąjungos pilietybę, atsižvelgiant į plataus masto svarstymus apie Europos ateitį, kuriuos pradėjo Briuselio Europos Vadovų Taryba 2005 m. birželio 16–17 d. Todėl programa „Europa piliečiams“ turėtų papildyti kitas iniciatyvas, kurių imamasi šioje srityje, o ne su jomis sutapti.

(4)

Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją, didesnį dėmesį reikėtų skirti bendrosioms jų vertybėms, istorijai ir kultūrai — pamatiniams aspektams, kurių pagrindu Europos piliečiai priklauso visuomenei, grindžiamai laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, kultūrų įvairovės, tolerancijos ir solidarumo principais, vadovaujantis 2000 m. gruodžio 7 d. paskelbta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (4).

(5)

Aktyvaus pilietiškumo skatinimas — pagrindinis ne tik kovos su rasizmu, ksenofobija ir netolerancija, bet ir sanglaudos bei demokratijos raidos aspektas.

(6)

Atsižvelgiant į ES informavimo ir komunikacijos strategiją, reikėtų užtikrinti, kad informacija apie pagal programą remiamą veiklą būtų plačiai skleidžiama, o šios veiklos poveikis būtų didelis.

(7)

Siekiant Europą priartinti prie jos piliečių ir sudaryti sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti kuriant glaudesnę Europą, reikėtų kreiptis į visus dalyvaujančių valstybių piliečius ir teisėtus gyventojus bei juos įtraukti į tarpvalstybinių mainų bei bendradarbiavimo veiklą, kuri ugdytų priklausymo bendriesiems Europos idealams jausmą.

(8)

Europos Parlamento 1988 m. priimtoje rezoliucijoje pažymėta, kad būtų pageidautina aktyviai stiprinti ryšius tarp skirtingų valstybių narių piliečių ir kad būtų protinga bei pageidautina teikti konkrečią Europos Sąjungos pagalbą skirtingų valstybių narių savivaldybių giminiavimosi projektams remti.

(9)

Europos Vadovų Taryba ne kartą pripažino būtinybę priartinti Europos Sąjungą ir jos institucijas prie valstybių narių piliečių. Ji paragino Sąjungos institucijas palaikyti ir puoselėti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su organizuota pilietine visuomene, tokiu būdu skatinant piliečius dalyvauti viešajame gyvenime bei sprendimų priėmimo procese, akcentuojant bendrąsias esmines Europos piliečių vertybes.

(10)

Taryba savo 2004 m. sausio 26 d. Sprendimu 2004/100/EB, įkuriančiu Bendrijos veiksmų programą aktyviam pilietiškumui Europoje (piliečių dalyvavimui) skatinti (5), sukūrė veiksmų programą, kuria patvirtino būtinybę skatinti ilgalaikį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir savivaldybėmis bei remti aktyvų piliečių dalyvavimą.

(11)

Piliečių projektai, turintys tarpvalstybinio ir tarpsektorinio pobūdžio aspektų, yra svarbios priemonės siekiant bendrauti su piliečiais ir skatinant geresnį supratimą apie Europą, Europos politinę integraciją, socialinę įtrauktį ir tarpusavio supratimą.

(12)

Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu pilietinės visuomenės organizacijos yra svarbūs aktyvaus piliečių dalyvavimo visuomenės gyvenime rodikliai ir padeda sustiprinti visus viešojo gyvenimo aspektus. Jos taip pat vaidina tarpininkų tarp Europos ir jos piliečių vaidmenį. Todėl reikėtų skatinti tarpvalstybinį šių organizacijų bendradarbiavimą.

(13)

Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos gali teikti idėjas ir svarstymus, kurie praturtintų diskusijas Europos lygmeniu. Todėl taip pat patartina — siekiant palaikyti ryšius tarp Europos institucijų ir piliečių — remti veiklą, kuri parodytų jų įsipareigojimą kurti Europos identitetą ir pilietiškumą, nustatant skaidriais kriterijais grindžiamas procedūras, skirtas skatinti informacijos ir mainų tinklų plėtrą.

(14)

Taip pat reikėtų tęsti Europos Sąjungos veiksmus, pradėtus pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 792/2004/EB, įkuriantį Bendrijos veiksmų programą, skatinančią organizacijas, veikiančias Europos mastu kultūros srityje (6), skirtus apsaugoti ir įamžinti svarbiausias su deportacijomis susijusias vietas ir archyvus. Tokiu būdu gali būti išsaugotas visapusiškas Antrojo pasaulinio karo ir jo tragiškų pasekmių suvokimas bei skatinamas visuotinis atminimas, taip peržengiant praeitį ir kuriant ateitį.

(15)

2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicos Europos Vadovų Tarybos priimtoje Deklaracijoje dėl sporto teigiama, kad „nors ir neturėdama jokių tiesioginių galių šioje srityje, Bendrija turi, imdamasi veiksmų pagal įvairias Sutarties nuostatas, atsižvelgti į sportui būdingas socialines, švietimo ir kultūros funkcijas“.

(16)

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti darniai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai į tarpvalstybinius projektus ir veiklą.

(17)

Šalys kandidatės ir ELPA valstybės, EEE susitarimo šalys, yra pripažįstamos potencialiomis Bendrijos programų dalyvėmis pagal su tomis valstybėmis sudarytus susitarimus.

(18)

2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba priėmė „Salonikų darbotvarkę Vakarų Balkanams: Europos integracijos link“, kurioje Vakarų Balkanų šalys kviečiamos dalyvauti Bendrijos programose ir agentūrų veikloje; todėl Vakarų Balkanų šalys turėtų būti pripažintos potencialiomis Bendrijos programų dalyvėmis.

(19)

Bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms programa turėtų būti reguliariai stebima ir nepriklausomai vertinama, kad iškilus būtinybei būtų galima ją koreguoti siekiant tinkamai įgyvendinti priemones.

(20)

Atliekant programos stebėsenos ir vertinimo procedūras turėtų būti naudojami konkretūs, pamatuojami, pasiekiami, svarbūs ir datuoti tikslai bei rodikliai.

(21)

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (7) (toliau — Finansinis reglamentas) ir 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (8), užtikrinantys Bendrijos finansinių interesų apsaugą, turi būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžeto priemones, į tuos riboto skaičiaus atvejus, kuriais Komisija išsaugo tiesioginę atsakomybę už tų priemonių įgyvendinimą ir valdymą, bei į reikalaujamą išteklių kiekio ir administracinės naštos, susijusios su išteklių panaudojimu, proporcingumą.

(22)

Be to, reikėtų imtis atitinkamų priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui bei sudarytų sąlygas susigrąžinti prarastas, neteisingai išmokėtas ar neteisingai panaudotas lėšas.

(23)

Laikantis patikimo finansų valdymo principo, programos įgyvendinimas gali būti supaprastintas pradedant naudoti finansavimą vienkartinėmis išmokomis, tokią paramą teikiant programos dalyviams arba Bendrijos paramą teikiant nacionaliniu lygmeniu įsteigtoms struktūroms, skirtoms programos administravimui.

(24)

Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra pagrindinis orientyras, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (9) 37 punkte, biudžeto valdymo institucijai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu.

(25)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl, dėl tarpvalstybinio ir daugiašalio programos veiksmų ir priemonių pobūdžio, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(26)

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10).

(27)

Laikantis Sprendimo 2004/100/EB, reikėtų patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones iki 2006 m. gruodžio 31 d. pradėtiems veiksmams stebėti,

a)

suteikti piliečiams galimybę veikti kartu ir dalyvauti kuriant glaudesnę, demokratinę bei į pasaulį orientuotą ir kultūrų įvairovės pagrindu suvienytą bei praturtintą Europą, tokiu būdu plėtojant Europos Sąjungos pilietybę;

b)

ugdyti Europos identiteto jausmą, paremtą bendrosiomis vertybėmis, istorija ir kultūra;

c)

skatinti piliečių priklausymo Europos Sąjungai jausmą;

d)

pagerinti Europos piliečių toleranciją ir tarpusavio supratimą, gerbiant ir skatinant kultūrų ir kalbų įvairovę, kartu prisidedant prie kultūrų dialogo.

a)

suburti vietos bendruomenių narius iš visos Europos, kad jie galėtų dalintis ir keistis patirtimi, nuomonėmis ir vertybėmis, mokytis iš istorijos bei kurti ateitį;

b)

skatinti veiksmus, diskusijas ir svarstymus pilietiškumo ir demokratijos Europoje, bendrų vertybių, bendros istorijos ir kultūros klausimais, bendradarbiaujant pilietinės visuomenės organizacijoms Europos mastu;

c)

priartinti Europą prie jos piliečių propaguojant Europos vertybes bei pasiekimus ir kartu išsaugant praeities atmintį;

d)

skatinti visų dalyvaujančių šalių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų sąveiką, prisidedant prie kultūrų dialogo ir pabrėžiant Europos įvairovę bei vienovę, ypač daug dėmesio skiriant veiklai, kuria siekiama plėtoti Europos Sąjungos valstybių narių, įstojusių iki 2004 m. balandžio 30 d., ir valstybių narių, įstojusių po šios datos, piliečių glaudesnius ryšius.

a)

Aktyvūs piliečiai Europai:

b)

Aktyvi Europos pilietinė visuomenė:

c)

Kartu Europos labui:

d)

Gyva Europos atmintis:

a)

valstybės narės;

b)

ELPA valstybės, EEE susitarimo šalys, pagal to susitarimo nuostatas;

c)

šalys kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, pagal bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus su šiomis šalimis sudarytuose pagrindų susitarimuose, reglamentuojančiuose jų dalyvavimą Bendrijos programose;

d)

Vakarų Balkanų šalys pagal susitarimus, kurie turi būti sudaryti su šiomis šalimis remiantis pagrindų susitarimais dėl šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendrųjų principų.

a)

susitarimai dėl programos įgyvendinimo, įskaitant metinį darbo planą, atrankos kriterijus ir atrankos procedūras;

b)

bendra įvairių programos veiksmų pusiausvyra;

c)

programos stebėsenos ir vertinimo procedūros;

d)

Bendrijos skiriama finansinė parama (dydis, trukmė, paskirstymas ir naudos gavėjai), susijusi su visomis dotacijomis veiklai, daugiamečiais giminiavimosi susitarimais pagal 1 veiksmą ir patraukliais renginiais pagal 3 veiksmą.

a)

tarpinę įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir programos įgyvendinimo kokybinius bei kiekybinius aspektus ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.;

b)

komunikatą apie programos pratęsimą ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d.;

c)

ex-post (galutinę) įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.