1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

1 priedas.

2 priedas.

3 priedas.

4 priedas.

5 priedas.

6 priedas.

7 priedas.

1 priedėlis.

2 priedėlis.

8 priedas.

9 priedas.

1.1.

Privatiems (keleiviniams) automobiliams ir jų priekaboms skirtoms restauruotoms padangoms.

1.2.

Restauruotoms padangoms, kurių leidžiamasis greitis yra mažesnis nei 80 km/h.

1.3.

Dviračių ir motociklų padangoms.

1.4.

Padangoms, kurios iš pradžių buvo pagamintos be greičio žymenų ir (arba) krovumo rodiklių.

1.5.

Padangoms, kurios iš pradžių buvo pagamintos neturint tipo patvirtinimo ir be „E“ arba „e“ žymens.

2.1.

Restauruotų pneumatinių padangų serija – restauruotų pneumatinių padangų serija kaip nurodoma 4.1.4 pastraipoje.

2.2.

Pneumatinės padangos „struktūra“ – techninės padangos karkaso charakteristikos. Pirmiausia skiriamos šios struktūros:

2.2.1.

Įstrižinė – tokia padangos struktūra, kurioje kordų sluoksniai tęsiasi iki padangos kraštų ir su centrine protektoriaus linija sudaro mažesnius nei 90o kintančius kampus.

2.2.2.

Įstrižinė juostinė – įstrižinio tipo pneumatinės padangos struktūra, kurios karkasą sustiprina du arba daugiau beveik netampraus kordo sluoksniai, sudarantys kintančius kampus su prie karkaso esančiais kordo sluoksniais.

2.2.3.

Radialinė – tokia pneumatinės padangos struktūra, kurioje kordų sluoksnis tęsiasi iki padangos kraštų ir sudaro 90 laipsnių kampą su centrine protektoriaus linija, o karkasas sustiprinamas beveik netampriu karkasą juosiančiu diržu.

2.3.

Naudojimo kategorija

2.3.1.

Įprasta padanga – tik įprastame kelyje naudoti skirta padanga.

2.3.2.

Specialiosios paskirties padanga – mišriam naudojimui, t. y. kelyje bei sunkiai išvažiuojamuose keliuose ir (arba) tam tikru nustatytu greičiu važiuoti skirta padanga.

2.3.3.

Žieminė padanga – padanga, kurios protektoriaus raštas, arba protektoriaus raštas ir struktūra, pirmiausia yra skirta užtikrinti, kad važiuojant purvu ir šviežiu ar tirpstančiu sniegu, tos padangos eksploatacinės charakteristikos būtų geresnės nei įprastos padangos. Žieminės padangos protektoriaus raštas – tai paprastai griovelis (briauna) ir gerokai plačiau nei įprastos padangos išdėstyti standieji gruntkibių elementai.

2.4.

Padangos kraštas – pneumatinės padangos dalis, kuri yra tokios formos ir struktūros, kad atitiktų ratlankį ir padangą prispaustų prie ratlankio.

2.5.

Kordas – pneumatinės padangos sluoksnių audinį sudarantys pluoštai.

2.6.

Sluoksnis – guma dengtas lygiagrečių kordų sluoksnis.

2.7.

Juosta – ši sąvoka naudojama apibūdinant radialinę arba įstrižinę juostinę padangą ir reiškia po protektoriumi esantį medžiagos arba medžiagų sluoksnį arba sluoksnius, kurie orientuoti daugiausia vidurinės protektoriaus linijos atžvilgiu ir kurie karkasą apriboja apskritimo kryptimi.

2.8.

Karkaso ir protektoriaus tarpsluoksnis – ši sąvoka taikoma įstrižinei padangai ir reiškia tarp karkaso ir protektoriaus esantį sluoksnį.

2.9.

Protektoriaus ir juostos tarpsluoksnis – ši sąvoka taikoma radialinei padangai ir reiškia tarp protektoriaus bei juostos esantį sluoksnį (jis nėra privalomas), kuris sumažina juostos apgadinimą.

2.10.

Padangos krašto sluoksnis – medžiaga prie padangos krašto, apsauganti karkasą, kad jo nenutrintų arba nesubraižytų ratlankis.

2.11.

Karkasas – pneumatinės padangos struktūros dalis, kuri pripūsta išlaiko apkrovą, išskyrus protektorių ir toliausia į kraštus pasislenkančią šoninių sienelių gumą.

2.12.

Protektorius – besiliečianti su žeme, apsauganti karkasą nuo mechaninio apgadinimo ir užtikrinanti sukibimą su žeme pneumatinės padangos dalis.

2.13.

Šoninė sienelė – pneumatinės padangos dalis tarp protektoriaus ir ploto, kurį turi uždengti ratlankio kraštas.

2.14.

Apatinis padangos plotas – tarp padangos didžiausio pločio pjūvio linijos ir ploto, kurį uždengia ratlankio kraštas, esanti padangos dalis.

2.15.

Protektoriaus griovelis – erdvė tarp gretimų protektoriaus rašto briaunų arba gruntkibių.

2.16.

Padangos plotis – tiesioginis atstumas tarp ant nustatyto matavimo rato sumontuotos pripūstos pneumatinės padangos šoninių sienelių, tačiau be ženklinimo, puošimo iškyšų arba apsauginių juostų ar briaunų.

2.17.

Bendrasis plotis – tiesioginis atstumas tarp ant nustatyto matavimo rato sumontuotos pripūstos pneumatinės padangos šoninių sienelių, įskaitant ženklinimo, puošimo iškyšas arba apsaugines juostas ar briaunas.

2.18.

Padangos pjūvio aukštis – atstumas, atitinkantis pusę skirtumo tarp išorinio padangos skersmens ir vardinio ratlankio skersmens.

2.19.

Vardinio padangos profilio aukščio ir jo pločio santykis – skaičius, gautas vardinį padangos pjūvio aukštį išreiškiantį skaičių padalinus iš vardinį padangos pjūvio plotį išreiškiančio skaičiaus (abu matmenys nurodomi vienodais vienetais) ir padaugintas iš šimto.

2.20.

Išorinis skersmuo – bendrasis naujai restauruotos pripūstos padangos skersmuo.

2.21.

Padangos dydžio žymėjimas – ženklinimas, kuriuo nurodoma:

2.21.1.

Vardinis padangos plotis. Jis turi būti nurodomas milimetrais, išskyrus padangas, kurių dydis nurodomas šios taisyklės 5 priedo lentelių pirmoje skiltyje.

2.21.2.

Vardinis padangos profilio aukščio ir jo pločio santykis, išskyrus padangas, kurių dydis nurodomas šios taisyklės 5 priedo lentelių pirmoje skiltyje.

2.21.3.

Standartinis skaičius „d“ („d“ žymuo), reiškiantis ratlankio vardinį skersmenį ir atitinkantis ratlankio skersmenį, kurio dydis nurodomas kodais (mažesniu nei 100 skaičiumi) arba milimetrais (didesniu nei 100 skaičiumi).

2.21.3.1.

„d“ žymų vertės, nurodytos milimetrais, pateikiamos toliau:

2.22.

Vardinis ratlankio skersmuo (d) – ratlankio, ant kurio turi būti sumontuota padanga, skersmuo.

2.23.

Ratlankis – atrama padangai su kamera arba bekamerei padangai, į kurią remiasi padangos kraštai.

2.24.

Matavimo ratas – ratlankis, apibūdinamas „matavimo rato pločiu“ arba „skaičiuojamuoju ratlankio pločiu“ ir skirtas tam tikro dydžio padangai žymėti bet kokiame viename arba daugiau tarptautinių padangų standartų.

2.25.

Etaloninis ratlankis – bet koks ratlankis, viename iš tarptautinių padangų standartų nurodytas kaip patvirtintas arba rekomenduojamas ar leistinas to dydžio padangai žymėti ir klasifikuoti atsižvelgiant į tipą.

2.26.

Tarptautinis padangų standartas – bet kuris vienas iš toliau nurodomų standartų:

Padangų standartus galima gauti šiais adresais:

2.27.

Protektoriaus gruntkibių atsiskyrimas – nuo protektoriaus atsiskiriantys gumos gabalėliai.

2.28.

Kordo atsiskyrimas – kordų atskyrimas nuo jos dengiančios gumos.

2.29.

Sluoksnio atsiskyrimas – gretimų sluoksnių atsiskyrimas.

2.30.

Protektoriaus atsiskyrimas – protektoriaus atsiskyrimas nuo karkaso.

2.31.

Eksploatavimo apibūdinimas – specialus krovumo rodiklio ir greičio žymens derinys.

2.32.

Krovumo rodiklis – skaitmeninis kodas, nurodantis apkrovą, kurią padanga gali išlaikyti, jeigu eksploatuojama atitinkamu greičio žymeniu nurodytu greičiu ir laikantis gamintojo nustatytų naudojimo sąlygų. Pneumatinei padangai galima priskirti daugiau nei vieną krovumo rodiklį, apibūdinantį padangos krovumą, jeigu ji naudojama viena arba sudvejinta, ar nurodantį kitokį padangos krovumą (ypatingoji nuoroda), kuriuo paženklintai padangai neleidžiama taikyti 2.35 pastraipoje ir šios taisyklės 8 priede nurodyto apkrovos varianto.

Krovumo rodiklių ir atitinkamų apkrovų sąrašas pateikiamas šios taisyklės 4 priede.

2.33.

Greičio žymuo – tai:

2.33.1.

Greitį, kuriuo eksploatuojama padanga gali išlaikyti atitinkamu krovumo rodikliu nurodytą apkrovą, nurodantis raidinis simbolis.

2.33.2.

Greičio žymenys ir atitinkami greičiai nurodomi toliau pateikiamoje lentelėje:

2.34.

Ypatingoji nuoroda – greta įprasto padangos eksploatavimo apibūdinimo pateikiamas papildomas eksploatavimo apibūdinimas, kurio negalima naudoti šios taisyklės 8 priedo 2.35 pastraipoje apibrėžtam padangos krovumo variantui apskaičiuoti.

2.35.

Padangos krovumo santykio su greičiu variantas – alternatyvus padangos krovumas, jeigu padanga eksploatuojama kitu, o ne greičio žymeniu nustatytu greičiu, kuris taikomas įprastam eksploatavimui apibūdinti. Leidžiamieji variantai pateikiami šios taisyklės 8 priedo lentelėje.

2.36.

Padangų restauravimo įmonė – įmonė arba tam tikroje vietoje esančių įmonių grupė, kuriose gaminamos užbaigtos restauruotos padangos.

2.37.

Padangos restauravimas – bendras terminas, apibūdinantis naudotos padangos remontą, kurį vykdant nudilęs protektorius pakeičiamas nauja medžiaga. Kartu gali būti atnaujinamas išorinis šoninės sienelės paviršius ir pakeičiami viršutiniai sluoksniai arba protektoriaus ir juostos tarpsluoksnis. Padangos restauravimas – tai šie technologiniai procesai:

2.37.1.

Padangos protektoriaus atkūrimas – protektorius pakeitimas;

2.37.2.

Naujo protektoriaus užklijavimas ant padangos – protektoriaus pakeitimas, kai nauja medžiaga užleidžiama ant dalies šoninės sienelės.

2.37.3.

Nuo padangos krašto iki krašto – protektoriaus pakeitimas ir padangos šoninės sienelės atnaujinimas, įskaitant visą arba dalį apatinio padangos ploto.

2.38.

Naudota padanga – iš karkaso ir likusio protektoriaus bei šoninės sienelės medžiagos sudaryta naudota padanga.

2.39.

Naudotos padangos paruošimas – senos medžiagos pašalinimas nuo naudotos padangos siekiant paruošti paviršių naujai medžiagai.

2.40.

Remontas – ištaisomasis darbas, kuris laikantis pripažintų apribojimų atliekamas su apgadintomis naudotomis padangomis.

2.41.

Protektoriaus medžiaga – nudilusiam protektoriui pakeisti tinkamos būklės medžiaga. Ji gali būti kelių tipų:

2.41.1.

Profiliuotos juostelės – iš anksto supjaustyto ilgio, ekstruzijos būdu suformuota medžiaga, siekiant jos skerspjūviui suteikti reikalingą formą, ir kuri šaltuoju metodu tvirtinama prie paruoštos naudotos padangos. Nauja medžiaga turi būti vulkanizuojama.

2.41.2.

Ekstruzinė juosta – protektoriaus medžiagos juosta, kuri ekstruzijos būdu formuojama ir vyniojama tiesiogiai ant paruoštos naudotos padangos, kol sukuriamas nustatyto skerspjūvio profilis. Nauja medžiaga turi būti vulkanizuojama.

2.41.3.

Tiesioginės ekstruzijos medžiaga – protektoriaus medžiaga, kuri ekstruzijos būdu formuojama tol, kol sukuriamas nustatyto skerspjūvio profilis ir formuojama tiesiogiai ant paruoštos naudotos padangos. Nauja medžiaga turi būti vulkanizuojama.

2.41.4.

Iš anksto apdorotas – jau suformuotas ir termiškai apdorotas protektorius, kuris tvirtinamas prie naudotos padangos. Nauja medžiaga turi būti sujungiama su naudota padanga.

2.42.

Šoninės sienelės medžiaga – ja dengiamos šoninės naudotos padangos sienelės, kad būtų galima suformuoti žymenis.

2.43.

Naudotos padangos ir protektoriaus tarpsluoksnis – naują protektorių su naudota padanga sujungianti medžiaga, kuri naudojama smulkiam remontui.

2.44.

Rišamoji medžiaga – lipnus tirpalas naujoms medžiagoms fiksuoti prieš vulkanizavimą.

2.45.

Vulkanizavimas – šiuo terminu apibūdinamas naujos medžiagos fizinių savybių pokytis, kurį paprastai sukelia reguliuojamomis sąlygomis nustatytą laiką veikianti šiluma ir slėgis.

3.1.

Restauruotos padangos žymenų išdėstymo pavyzdys yra pateiktas šios taisyklės 3 priede.

3.2.

Simetrinių padangų abiejose šoninėse sienelėse, o asimetrinių padangų – bent vienoje išorinėje – turi būti nurodoma:

3.2.1.

registruotasis prekės pavadinimas arba prekės ženklas;

3.2.2.

padangos dydžio žymėjimas kaip apibrėžta 2.21 pastraipoje;

3.2.3.

struktūros žymėjimas:

3.2.3.1.

ant įstrižinių padangų (įstrižinis sluoksnis) – nededamas joks žymuo arba raidė „D“ dedama prieš ratlankio skersmens žymenį;

3.2.3.2.

ant radialinių padangų; raidė – „R“ dedama prieš ratlankio skersmens žymenį ir žodis „RADIALINĖ“ (šio žodžio neprivaloma dėti);

3.2.3.3.

ant įstrižinės juostinės padangos – raidė „B“ dedama prieš ratlankio skersmens žymenį ir papildomai žodis „ĮSTRIŽINĖ JUOSTINĖ“;

3.2.4.

eksploatavimo apibūdinimas sudarytas iš:

3.2.4.1.

padangos vardinio krovumo/krovumų žymens (-ų), išreikšto (-ų) 2.32 pastraipoje nustatytu krovumo rodikliu/rodikliais;

3.2.4.2.

padangos vardinio leidžiamojo greičio žymens, išreikšto 2.33 pastraipoje nustatytu simboliu;

3.2.5.

jeigu taikoma, vienas alternatyvus eksploatavimo apibūdinimas, ypatingoji nuoroda, sudaryta iš:

3.2.5.1.

padangos vardinio krovumo/krovumų žymens (-ų), išreikšto (-ų) 2.32 pastraipoje nustatytu krovumo rodikliu/rodikliais;

3.2.5.2.

padangos vardinio leidžiamojo greičio žymens, išreikšto 2.33 pastraipoje nustatytu simboliu;

3.2.6.

žodis „BEKAMERĖ“, jeigu padanga skirta naudoti be vidinės kameros;

3.2.7.

įrašai M+S arba MS ar M.S. arba M & S, jei tai žieminė padanga;

3.2.8.

padangos restauravimo data nurodoma taip:

3.2.8.1.

iki 1999 m. gruodžio 31 d.; arba kaip nustatyta 3.2.8.2 pastraipoje, arba trijų skaitmenų grupe, pirmi du skaičiai – savaitės numeris, o trečiasis – gamybos dešimtmečio metai. Datos kodas gali apimti gamybos laikotarpį nuo savaitės, kurios numerį nurodo savaitės skaičius, iki jos pabaigos ir įskaitant savaitės numerį, prie kurio pridedamas skaičius „3“. Pavyzdžiui, žymuo „253“ galėtų žymėti padangą, restauruotą 1993 m. 25, 26, 27 arba 28 savaitę.

Datos kodą galima ženklinti tik ant vienos šoninės sienelės;

3.2.8.2.

nuo 2000 m. sausio 1 d.; keturių skaitmenų grupe, pirmi du skaičiai nurodo savaitės numerį, o kiti du – padangos restauravimo metus. Datos kodas gali apimti gamybos laikotarpį nuo savaitės, kurios numerį nurodo savaitės skaičius, iki jos pabaigos ir įskaitant savaitės numerį, prie kurio pridedamas skaičius „3“. Pavyzdžiui, žymuo „2503“ galėtų žymėti padangą, restauruotą 2003 metų 25, 26, 27 arba 28 savaitę.

Datos kodą galima ženklinti tik ant vienos šoninės sienelės;

3.2.9.

3.2.10.

pripūtimo slėgio žymuo, t. y. „slėgio rodiklis“ (PSI), kuris turi būti pritaikomas atliekant apkrovos/atsparumo greičiui bandymus, kaip paaiškinta šios taisyklės 7 priedo 2 priedėlyje.

Šiuo žymeniu galima paženklinti tik vieną šoninę sienelę;

3.2.11.

terminas „RETREAD“ arba „REMOULD“ (po 1999 m. sausio 1 d. turi būti naudojamas tik žodis „RETREAD“). Jeigu paprašo restauruotojas, tą patį žodį taip pat galima pridėti kitomis kalbomis;

3.2.12.

ant „Specialios paskirties padangų“ užrašas „ET“ arba „ML“ ar „MPT“ (7).

3.3.

Prieš patvirtinimą padangose turi būti pakankamo dydžio tuščio ploto, kurį būtų galima ženklinti 5.8 pastraipoje nurodytu ir šios taisyklės 2 priede pateiktu patvirtinimo žymeniu.

3.4.

5.8 pastraipoje nurodytais ir pateiktais šios taisyklės 2 priede žymenimis po patvirtinimo turi būti ženklinamas 3.3 pastraipoje nurodytas tuščias plotas. Jais galima ženklinti tik vieną šoninę sienelę.

3.5.

3.2 pastraipoje nurodyti žymenys ir 3.4 ir 5.8 pastraipose nustatytas patvirtinimo žymuo turi būti aiškiai įskaitomas ir suformuojamas ant padangos paviršiaus arba įspaudžiamas jame ar pirmiau minėtais žymenimis padanga pažymima nenutrinamai.

3.6.

Jeigu restauravus padangą dar galima įskaityti kokius nors pirminio gamintojo žymenis, jie laikomi padangos restauratoriaus duomenimis. Jeigu šie pirminiai žymenys po restauravimo nėra taikomi, jie turi būti visiškai pašalinami.

3.7.

Turi būti pašalinami, jeigu jau nebėra taikomi, visi pirminiai „E“ arba „e“ patvirtinimo žymenys ir patvirtinimo numeriai bei visi kiti patvirtinimo žymenys ir numeriai, kuriuos uždėjo paskesnės padangų restauravimo įmonės, jei jie nėra taikomi.

4.1.

Paraišką suteikti patvirtinimą padangų restauravimo įmonei įteikia prekės pavadinimo arba prekės ženklo, kuriuo turi būti ženklinama padanga, turėtojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. Paraiškoje nurodoma:

4.1.1.

kompanijos, gaminančios restauruotas padangas, struktūros aprašymas;

4.1.2.

trumpas kokybės valdymo sistemos, užtikrinančios, kad būtų veiksmingai kontroliuojama, ar padangos restauravimo procedūros atitinka šios taisyklės reikalavimus, aprašymas;

4.1.3.

prekės pavadinimai arba ženklai, kuriais bus ženklinamos restauruotos pagamintos padangos;

4.1.4.

su restauruotinos padangos serija susijusi toliau nustatoma informacija:

4.1.4.1.

padangos dydžio diapazonas;

4.1.4.2.

padangos struktūra (įstrižinė, įstrižinė juostinė arba radialinė);

4.1.4.3.

padangos naudojimo kategorija (įprasta arba žieminė padanga ir t. t.);

4.1.4.4.

padangos restauravimo sistema ir naujų taikytinų medžiagų naudojimo būdas kaip apibrėžta 2.37 ir 2.41 pastraipose;

4.1.4.5.

didžiausio restauruotinos padangos greičio žymuo;

4.1.4.6.

didžiausias restauruotinos padangos krovumo rodiklis;

4.1.4.7.

paskirtasis tarptautinis padangos standartas, kurį atitinka padangos serija.

5.1.

Jeigu padangų restauravimo įmonė ketina restauruoti padangas, ją pagal šios taisyklės reikalavimus turi patvirtinti patvirtinančiosios institucijos. Patvirtinančioji institucija imasi visų reikalingų šioje taisyklėje aprašytų priemonių, siekdama užtikrinti, kad atitinkamoje gamybinėje įmonėje restauruotos padangos atitiktų šioje taisyklėje nustatytus reikalavimus. Padangų restauravimo įmonė yra visiškai atsakinga už tai, kad restauruotos padangos atitiktų šios taisyklės reikalavimus ir kad tų padangų eksploatacinės charakteristikos atitiktų nustatytąsias, jeigu padanga eksploatuojamu įprastu būdu.

5.2.

Be įprastų pradinio įvertinimo reikalavimų, taikomų padangų restauravimo įmonei, patvirtinančioji institucija įsitikina, ar medžiagų tiekėjų pateikiami procedūrų, operacijų, nurodymų ir specifikacijų dokumentai yra parengti tokia kalba, kad ją lengvai galėtų suprasti padangų restauravimo įmonės darbuotojai.

5.3.

Patvirtinančioji institucija užtikrina, kad, be kiekvienos gamybinės įmonės procedūrų ir operacijų dokumentų, būtų parengtos remontui naudojamoms medžiagoms ir procesams, suremontuotino apgadinimo riboms arba skverbimuisi į padangos karkasą skirtos specifikacijos, jeigu toks apgadinimas yra padarytas ar padaromas ruošiantis restauruoti padangą.

5.4.

Prieš suteikdama patvirtinimą institucija turi įsitikinti, ar restauruotos padangos atitinka šią taisyklę ir ar 6.5 ir 6.6 pastraipose nustatyti bandymai buvo sėkmingai atlikti bent su 5 ir ne būtinai daugiau nei 20 reprezentatyviųjų restauruotų padangų, kurias gamina padangų restauravimo įmonė.

5.5.

Jeigu darant bandymus užregistruojama neatitiktis, turi būti atlikti bandymai su kitomis dviem tos pačios specifikacijos padangomis.

Jeigu kuri nors iš tų padangų arba abi padangos neatitinka nustatytų reikalavimų, tada turi būti atliekamas galutinis bandymas su dviem padangomis.

Jeigu kuri nors iš tų galutiniam bandymui pasirinktų padangų arba abi jos neatitinka nustatytų reikalavimų, tada paraiška padangų restauravimo įmonei suteikti patvirtinimą yra atmetama.

5.6.

Jeigu laikomasi visų šios taisyklės reikalavimų, tada suteikiamas patvirtinimas ir kiekvienai patvirtintai padangų restauravimo įmonei paskiriamas patvirtinimo numeris. Pirmi du šio numerio skaičiai nurodo pakeitimų, apimančių naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, padarytus išduodant patvirtinimą, serijas. Prieš patvirtinimo numerį turi būti nurodomas „109R“, reiškiantis, kad patvirtinimas taikomas pagal šios taisyklės reikalavimus restauruotai padangai.

Ta pati institucija to paties numerio neturi priskirti kitai gamybinei įmonei, kuriai taikoma ši taisyklė.

5.7.

Pranešimas pagal šią taisyklę apie patvirtinimą arba jo galiojimo pratęsimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą arba patvirtinimo paskelbimą netekusiu galios arba visiškai nutrauktą gamybą šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims turi būti perduodamas forma, kurios pavyzdys pateikiamas šios taisyklės 1 priede.

5.8.

Kiekviena šios taisyklės reikalavimus atitinkanti restauruota padanga 3.3 pastraipoje nurodytoje vietoje, be pastraipoje 3.2 nustatytų žymenų, turi būti ženklinama tarptautiniu patvirtinimo žymeniu, sudarytu iš:

5.8.1.

„E“ raidę supančio apskritimo, po kurio nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (8); ir

5.8.2.

5.6 pastraipoje aprašyto patvirtinimo numerio.

5.9.

Šios taisyklės 2 priede pateikiamas patvirtinimo žymens išdėstymo pavyzdys.

6.1.

Padangos neturi būti priimamos pirmą kartą restauruoti, jeigu nebuvo patvirtintas jų tipas ir jeigu jos neturi „E“ arba „e“ žymens, išskyrus tą atvejį, kad šis reikalavimas pradedamas taikyti ne anksčiau nei 2000 m. sausio 1 d.

6.2.

Prieš pradedant restauruoti padangas taikomi reikalavimai:

6.2.1.

Padangos prieš apžiūrą turi būti švarios ir sausos.

6.2.2.

Prieš paruošiant naudotas padangas, kruopščiai ištiriamas kiekvienos padangos vidus ir išorė siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamos restauruoti.

6.2.3.

Jeigu įmanoma nustatyti, kad padangas apgadino pernelyg didelė apkrova arba jos buvo sugadintos per mažai jas pripūtus, tokių padangų negalima restauruoti.

6.2.4.

Padangų, kurios apgadintos toliau išvardytais būdais, negalima priimti restauruoti:

6.2.4.1.

Bendroji dalis:

6.2.4.2.

Sąlygos, neatitinkančios nustatytų tinkamumo remontuoti apribojimų – žr. 5.3 pastraipą:

6.3.

Paruošimas:

6.3.1.

Naudotas padangas paruošus restauruoti ir prieš pradedant taikyti naują medžiagą, kiekviena padanga turi būti kruopščiai dar kartą apžiūrima, bent jos išorė, siekiant užtikrinti, kad ji tebėra tinkama restauruoti.

6.3.2.

Visas paviršius, kuriam taikytina nauja medžiaga, turi būti paruošiamas taip, kad nebūtų pernelyg įkaitinamas. Paruošto paviršiaus tekstūra turi būti be įtrūkių arba atsiknojusios medžiagos.

6.3.3.

Jeigu naudotina iš anksto apdorota medžiaga, paruošto ploto kraštai turi atitikti medžiagos gamintojo reikalavimus.

6.3.4.

Apgadinimas, padarytas ruošiant padangą restauruoti, neturi būti didesnis nei nustatyti remonto apribojimai, žr. 5.3 pastraipą, ir tie apgadinimai turi būti pašalinami.

6.3.5.

Ruošiant naudotą įstrižinę padangą restauruoti, išorinis karkaso sluoksnis viršutinėje padangos dalyje neturi būti apgadinamas. Turi būti laikoma, kad pirmasis aptiktas sluoksnis – tai karkaso sluoksnis, jeigu negalima aiškiai nustatyti, kur yra karkaso ir protektoriaus tarpsluoksnis. Jeigu įmontuotas karkaso ir protektoriaus tarpsluoksnis, leidžiama nepaisyti nedidelių apgadinimų.

6.3.6.

Ruošiant naudotą padangą restauruoti, leidžiama nepaisyti radialinių padangų juostos nedidelių apgadinimų. Jeigu apgadinta buvo daugiau, leidžiama pakeisti visą juostą arba jos dalis. Jeigu yra sumontuotas protektoriaus ir juostos tarpsluoksnis bei galima aiškiai jį nustatyti, jeigu tas tarpsluoksnis buvo apgadintas, leidžiama jį pašalinti, o jo pakeisti neprivaloma.

6.3.7.

Kyšančios plieninės dalys turi būti kiek galima greičiau apdorojamos tinkama medžiaga kaip yra nurodęs jos gamintojas.

6.4.

Padangos restauravimas:

6.4.1.

Restauruotojas turi užtikrinti, kad arba remontui naudojamų medžiagų, įskaitant lopus, gamintojas arba tiekėjas, būtų atsakingas už:

6.4.2.

Restauruotojas yra atsakingas, kad remontui skirta medžiaga būtų naudojama pagal nustatytus reikalavimus ir jis turi užtikrinti, jog remontuojant būtų išvengiama bet kokių defektų, galinčių turėtų įtakos padangos eksploatavimo trukmei.

6.4.3.

Plotas, esantis aplink šoninės sienelės dalį, kurioje suremontuoti vidiniai padangos sluoksniai arba radialinės padangos kraštas, gali šiek tiek išsipūsti sumontavus ir pripūtus padangą iki rekomenduojamo eksploatacinio slėgio. Vidiniams padangos sluoksniams remontuoti turi būti naudojamos tokių fizinių savybių medžiagos, kad iškyša būtų ne didesnė nei 4 mm.

6.4.4.

Restauruotojas užtikrina, kad arba protektoriaus ir šoninės sienelės medžiagos gamintojas, arba tiekėjas parengtų medžiagos laikymo ir naudojimo sąlygų nurodymus siekiant užtikrinti medžiagos kokybę. Jeigu paprašo restauruotojas, ši informacija turi būti pateikiama valstybine šalies, kurioje medžiaga turi būti naudojama, kalba.

6.4.5.

Restauruotojas turi užtikrinti, kad remontui naudojamos medžiagos ir (arba) junginiai būtų įrašyti į gamintojo arba tiekėjo sertifikatą. Medžiagų junginiai turi būti tinkami numatytam padangos eksploatavimui.

6.4.6.

Tvarkoma padanga turi būti vulkanizuojama kiek galima greičiau po to, kai užbaigiamos visos reikalingos remonto ir ištaisymo operacijos ir ne vėliau nei nustatoma medžiagos gamintojo nurodymais.

6.4.7.

Padangos vulkanizavimo trukmė ir temperatūra bei slėgis turi būti nustatomas atsižvelgiant į medžiagas ir apdorojimo įrangą bei toms medžiagoms ir įrangai nurodytas vertes. Formos matmenys turi atitikti naujos medžiagos storį ir rengiamos restauruoti padangos dydį.

6.4.8.

Pirminės medžiagos storis, paruošus naudotą padangą restauruoti, ir vidutinis bet kokios naujos medžiagos storis po restauruotos padangos protektoriaus raštu turi atitikti nurodytąjį 6.4.8.1 ir 6.4.8.2 pastraipose.

6.4.8.1.

Jei tai radialinės padangos (mm):

3 ≤ (A+B) ≤ 13 (ne mažiau nei 3,0 mm; ne daugiau nei 13,0 mm)

A ≥ 2 (ne mažiau nei 2,0 mm)

B ≥ 0 (ne mažiau nei 0,0 mm)

6.4.8.2.

Jei tai įstrižinės padangos:

pirminės medžiagos storis virš karkaso ir protektoriaus tarpsluoksnio turi būti ≥ 0,80 mm;

vidutinis naujos medžiagos storis virš padangos, kuri buvo paruošta restauruoti, paviršiaus turi būti ≥ 2,00 mm;

bendras pirminės ir naujos medžiagos storis po protektoriaus rašto griovelių pagrindu turi būti ≥ 3,00 mm ir ≤ 13,00 mm.

6.4.9.

Pateikiant restauruotos padangos eksploatavimo apibūdinimą, neturi būti nurodomas, palyginti su pirmine padanga, nei didesnis greičio žymuo, nei krovumo rodiklis, jeigu pirminės padangos gamintojui nebuvo suteiktas patvirtinimas tą patį karkasą naudoti patikslintam eksploatavimo apibūdinimui.

Informaciją apie tai, kad pirminis karkasas buvo atnaujintas pirmiau minėtu būdu, patvirtinančioji institucija be jokių apribojimų pateikia bet kokiai padangų restauravimo įmonei ir kitoms 1958 m. susitarimo (susitarimas dėl ratinių transporto priemonių, įrangos ir dalių, kurias galima įmontuoti ratinėse transporto priemonėse ir (arba) naudoti su ratinėmis transporto priemonėmis, vienodų techninių reikalavimų priėmimo ir atsižvelgiant į tuos reikalavimus suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų) šalims – dokumentas E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2).

Ši informacija perduodama forma, kurios pavyzdys pateikiamas taisyklės Nr. 54 1 priede.

6.4.10.

Atnaujinti 6.4.9 pastraipoje nustatytą eksploatavimo apibūdinimą galima tik pirmą kartą restauruotai pirminei padangai.

Padangų, kurios buvo jau anksčiau restauruotos, negalima ženklinti nei didesniu greičio žymeniu, nei krovumo rodikliu, palyginti su tuo, kuriuo buvo paženklinta pirminė padanga.

6.5.

Apžiūra:

6.5.1.

Užbaigus vulkanizuoti, kadangi dalį šilumos išlaiko padanga, kiekviena restauruota padanga turi būti patikrinama, siekiant užtikrinti, kad ji būtų be jokių akivaizdžių defektų. Restauruojant arba užbaigus restauruoti padanga turi būti pripučiama bent iki 1,5 baro ir apžiūrima. Jeigu padangos korpuse galima nustatyti kokį nors akivaizdų defektą (pvz., išsipūtimą, įdubą ir t. t.), padanga turi būti tiriama išsamiau siekiant nustatyti to defekto priežastis.

6.5.2.

Prieš restauravimą, restauruojant ir užbaigus restauruoti tinkamu būdu bent kartą patikrinamas padangos vientisumas.

6.5.3.

Siekiant nustatyti kokybę, su tam tikru kiekiu restauruotų padangų turi būti atliekami ardomieji ar neardomieji bandymai arba jos patikrinamos. Patikrintų padangų kiekis ir patikrinimų rezultatai registruojami.

6.5.4.

Užbaigus restauruoti padangą, pagal šios taisyklės 6 priedą išmatuoti restauruotos padangos matmenys turi atitikti 7 pastraipoje nustatyta tvarka apskaičiuotuosius arba šios taisyklės 5 priede nurodytuosius matmenis. Atkreipiamas dėmesys, kad maksimalus išorinis restauruotos padangos skersmuo gali ne daugiau nei 1,5 % viršyti maksimalų taisykle Nr. 54 leidžiamą išorinį pirminės naujos padangos skersmenį.

6.6.

Eksploatacinių charakteristikų bandymas:

6.6.1.

Padangos, kurios buvo restauruotos pagal šią taisyklę, turi atitikti apkrovos/atsparumo greičiui bandymo reikalavimus kaip nustatyta šios taisyklės 7 priede.

6.6.2.

Restauruota padanga, po su ja atlikto apkrovos/atsparumo greičiui bandymo, jeigu jos protektorius, sluoksnis, kordas, protektoriaus gruntkibiai nėra atsiskyrę arba nesulūžę kordai, turi būti laikoma atitinkančia bandymo reikalavimus.

6.6.3.

Išorinis padangos skersmuo, išmatuotas nuo apkrovos/atsparumo greičiui bandymo praėjus šešioms valandoms, nuo prieš bandymą išmatuoto skersmens neturi skirtis daugiau nei ± 3,5 %.

7.1.

Padangos, restauruotos pagal šią taisyklę, turi atitikti šiuos matmenis:

7.1.1.

Padangos plotis:

7.1.1.1.

padangos plotis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

S = S1 + K (A – A1),

kur:

7.1.2.

Išorinis skersmuo:

7.1.2.1.

teorinis išorinis restauruotos padangos skersmuo apskaičiuojamas pagal šią formulę:

D = d + 2H,

kur:

kur:

Visi pirmiau minėti simboliai yra paimti iš padangos dydžio žymėjimo, kuris ant šoninių padangos sienelių pateikiamas laikantis 3.2.2 pastraipos reikalavimų ir 2.21 pastraipos apibrėžties;

7.1.2.2.

tačiau padangų, kurių žymėjimas nurodomas ECE taisyklės Nr. 54 5 priede pateikiamų lentelių pirmoje skiltyje, išorinis skersmuo nurodomas tose lentelėse.

7.1.3.

Restauruotų padangų matavimo metodas:

7.1.3.1.

restauruotų padangų matmenys turi būti išmatuojami šios taisyklės 6 priede numatyta tvarka.

7.1.4.

Padangos pločio specifikacijos:

7.1.4.1.

tikrasis bendrasis plotis gali būti mažesnis nei padangos pjūvio plotis arba 7.1. pastraipoje nustatytasis plotis;

7.1.4.2.

tikrasis bendrasis plotis 7.1 pastraipoje nustatytąją vertę arba vertes taip pat gali viršyti:

Tačiau padangų, kurių pjūvio plotis yra didesnis nei 305 mm ir kurios skirtos naudoti sudvejintos, vardinė vertė arba vertės neturi būti viršijamos daugiau nei:

7.1.5.

Išorinio skersmens specifikacijos:

7.1.5.1.

tikrasis išorinis restauruotos padangos skersmuo neturi būti didesnis nei pagal toliau pateikiamas formules apskaičiuotos Dmin ir Dmax vertės:

Dmin = d + (2H x a)

Dmax = 1,015 x [d + (2H x b)],

kur:

7.1.5.1.1.

jei tai dydžiai, kurie nepateikiami šios taisyklės 5 priedo lentelėse, tada „H“ ir „d“ yra apibrėžiami 7.1.2.1 pastraipoje;

7.1.5.1.2.

jei tai 7.1.2.2. pastraipoje pirmiau minėti dydžiai:

H = 0,5 (D – d),

kur „D“ yra išorinis skersmuo, o „d“ – pirmiau minėtose lentelėse pateikiamas atitinkamo dydžio vardinis ratlankio skersmuo;

7.1.5.1.3.

„a“ koeficientas = 0,97;

7.1.5.1.4.

„b“ koeficientas:

7.1.5.2.

didžiausią žieminės padangos išorinį skersmenį (Dmax), kuris apskaičiuojamas 7.1.5.1 pastraipoje, galima viršyti ne daugiau nei 1 %.

8.1.

Apie bet kokį modifikavimą, susijusį su padangų restauravimo įmone, kuriuo iš dalies pakeičiama kokia nors informacija, kurią patvirtinimo paraiškoje buvo pateikusi padangų restauravimo įmonė, žr. 4 pastraipą, turi būti pranešama patvirtinančiajai institucijai, patvirtinusiai padangų restauravimo įmonę. Ta institucija gali:

8.1.1.

laikyti, kad padaryti pakeitimai kažin ar turėtų pastebimos nepalankios įtakos ir kad bet kokiu atveju padangų restauravimo įmonė tebeatitinka reikalavimus; arba

8.1.2.

prašyti, kad patvirtinimas būtų ištirtas papildomai.

8.2.

Pranešimas, kuriame nurodoma, ar pakeitimai buvo patvirtinti ar tai padaryti buvo atsisakyta, 5.7 pastraipoje numatyta tvarka perduodamas šią taisyklę įgyvendinančioms susitariančiosioms šalims.

9.1.

Pagal šią taisyklę patvirtinta padangų restauravimo įmonė turi atitikti 6 pastraipoje nustatytus reikalavimus.

9.2.

Patvirtinimo turėtojas užtikrina, kad kiekvienais gamybos metais ir paskirsčius per tuos metus, bent toliau nurodomas padangų, atitinkančių gaminamų padangų seriją, skaičius būtų išbandomas ir patikrinimas pagal šios taisyklės reikalavimus:

9.2.1.

0,01 % bendros metinės produkcijos, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau nei 2 ir nebūtinai daugiau nei 10.

9.3.

Jeigu 9.2 pastraipos reikalavimus įgyvendina patvirtinančioji institucija arba jeigu jie įgyvendinami kontroliuojant tai institucijai, rezultatus galima naudoti kaip dalį nustatytųjų 9.4 pastraipoje arba vietoje pastarųjų.

9.4.

Institucija, patvirtinusi padangų restauravimo įmonę, bet kada gali patikrinti bet kokioje gamybinėje įmonėje taikomų kontrolės būdų atitiktį. Patvirtinančioji institucija kiekvienais gamybiniais metais atsitiktine atranka iš kiekvienos gamybinės įmonės paima pagamintų padangų, kurios atitinka gaminamų padangų seriją, ir bent toliau nurodomas padangų skaičius turi būti patikrintas ir išbandytas kaip nustatyta šioje taisyklėje.

9.4.1.

0,01 % bendros metinės produkcijos, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau nei 2 ir nebūtinai daugiau nei 10.

9.5.

Vietoje nurodytųjų 9.4 pastraipoje bandymų ir patikrinimų galima taikyti nustatytuosius 9.2 pastraipoje.

10.1.

Padangų restauravimo įmonei pagal šią taisyklę suteiktą patvirtinimą galima paskelbti netekusiu galios, jeigu nevykdomi 9 pastraipos reikalavimai arba jeigu padangų restauravimo įmonė ar šios įmonės restauruotos padangos neatitinka 9 pastraipoje nustatytų reikalavimų.

10.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis patvirtinimą, kurį ji buvo anksčiau suteikusi, paskelbia netekusiu galios, ta susitariančioji šalis kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims apie tai nedelsdama praneša pranešimo forma, atitinkančia šios taisyklės 1 priede pateikiamą pavyzdį.

12.1.

Šią taisyklę taikančios 1958 m. susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingų techninių tarnybų ir, jeigu būtina, patvirtintų bandymo laboratorijų bei administravimo departamentų, suteikiančių patvirtinimą ir kuriems turi būti siunčiamos kitose šalyse išduotos patvirtinimą patvirtinančios, atsisakymo išduoti patvirtinimą arba jo paskelbimo negaliojančiu ar visiškai nutrauktos gamybos formos, pavadinimai ir adresai.

12.2.

Šią taisyklę taikančios 1958 m. susitarimo šalys gali naudoti padangų gamintojų arba padangų restauravimo įmonių laboratorijas ir tos šalies arba kitos 1958 m. susitarimo šalies teritorijoje esančias laboratorijas, jeigu tos šalies kompetentingas administravimo departamentas pritaria pirmiau minėtai tvarkai, gali paskelbti patvirtintomis bandymo laboratorijomis.

12.3.

Jeigu 1958 m. susitarimo šalis taiko 12.2 pastraipą, ta šalis, jeigu, jos nuomone, tai daryti tikslinga, gali dalyvauti atliekant bandymus.

a)

dydžio žymėjimas, sudarytas iš vardinio padangos pločio, vardinio padangos profilio aukščio ir jo pločio santykio, struktūros tipo simbolio (jeigu taikoma) ir vardinio ratlankio skersmens, turi būti išdėstomas tokia tvarka, kaip nurodyta pirmiau pateiktame pavyzdyje, t. y. 295/80 R 22,5;

b)

eksploatavimo apibūdinimas, sudarytas iš krovumo rodiklių ir greičio žymens, pateikiamas greta dydžio žymėjimo. Eksploatavimo apibūdinimą galima pateikti prieš dydžio žymėjimą arba po jo ar virš jo arba po juo;

c)

simbolis „BEKAMERĖ“ ir „M+S“ nuo dydžio žymėjimo simbolio gali būti tam tikru atstumu;

d)

žodis „RESTAURUOTA“ nuo dydžio žymėjimo simbolio gali būti tam tikru atstumu;

e)

Jeigu taikoma šios taisyklės 3.2.5 pastraipa, papildomas eksploatavimo apibūdinimas (ypatingoji nuoroda), sudaryta iš krovumo rodiklių ir greičio žymens, turi būti pateikiama apskritime, greta vardinio eksploatavimo apibūdinimo, kuris nurodomas ant padangos šoninės sienelės.

1.

Padanga sumontuojama ant bandymo ratlankio, kurį yra nurodęs restauruotojas, ir pripučiama taip, kad jos vardinis slėgis atitiktų nurodytąjį paskirtame tarptautiniame padangų standarte (žr. šios taisyklės 4.1.4.7 pastraipą) atsižvelgiant į didžiausią to dydžio padangos krovumą ir krovumo rodiklį.

2.

Ant tinkamo ratlankio sumontuota padanga laboratorijos patalpų temperatūroje laikoma bent 24 valandas, jeigu šios taisyklės 6.6.3 pastraipoje nenurodoma kitaip.

3.

Slėgis reguliuojamas taip, kad atitiktų šio priedo 1 pastraipoje nurodytą vertę.

4.

Bendrasis plotis matuojamas šešiose vienodais atstumais padangoje esančiose vietose, atsižvelgiant į visų apsauginių briaunų arba juostų storį. Nustatyta didžiausia vertė laikoma bendruoju pločiu.

5.

Išorinis skersmuo apskaičiuojamas išmatavus didžiausią pripūstos padangos perimetrą.

1.

Padangos paruošimas

1.1.

Restauruota padanga sumontuojama ant restauruotojo nurodyto bandymo ratlankio.

1.2.

Bandant padangas, turinčias kameras, naudojama nauja kamera arba kamera, vožtuvas ir sklendė (jeigu būtina).

1.3.

Padanga pripučiama taip, kad jos slėgis atitiktų nustatytąjį šios taisyklės 3.2.10 pastraipoje.

1.4.

Padangos ir ratlankio sąranka bandymų patalpos temperatūroje laikoma ne trumpiau nei 3 valandas.

1.5.

Padangos slėgis reguliuojamas taip, kad atitiktų nustatytąjį šio priedo 1.3 pastraipoje.

2.

Bandymo procedūra

2.1.

Padangos ir ratlankio sąranka pritvirtinama prie bandymo ašies ir prispaudžiama prie pavaros varomo 1,70 m ± 1 % skersmens bandymo būgno glotniu paviršiumi (būgno paviršius turi būti bent tokio pločio kaip padangos protektorius). Tam tikrais atvejais galima naudoti 2,00 m ± 1 % skersmens būgną.

2.2.

Bandymo ašis veikiama serija bandymo apkrovų, sutampančių su šios taisyklės 4 priede nurodytu procentiniu dydžiu, atitinkančių ant padangos nurodytą krovumo rodiklį ir laikantis toliau pateikiamos bandymo programos. Jeigu padanga paženklinta padangos krovumo rodikliais, skirtais ją eksploatuojant vieną, sudvejintą arba poromis, atliekant bandymą naudojamas eksploatuojant vieną padangą taikomas krovumo rodiklis.

2.2.1.

Jei tai padanga, kurios krovumo rodiklis ≤ 121, o greičio žymuo ≥ Q (160 km/h), bandymo procedūra turi atitikti nurodytąją šio priedo 3 pastraipoje.

2.2.2.

Visų kitų padangų bandymo procedūra nurodoma šio priedo 1 priedėlyje.

2.3.

Atsparumo bandymo programa – žr. taip pat šio priedo 1 priedėlį.

2.3.1.

Atliekant bandymą padangos slėgis neturi būti reguliuojamas ir bandymo apkrova turi būti išlaikoma nekintanti kiekviename iš trijų bandymo etapų.

2.3.2.

Atliekant bandymą, bandymo patalpos temperatūra turi būti išlaikoma nuo 20 oC iki 30 oC, jeigu padangos gamintojas arba restauruotojas nesutinka taikyti aukštesnės temperatūros.

2.4.

Atsparumo bandymo programa turi būti vykdoma be pertrūkio.

3.

Apkrovos/greičio bandymo procedūra, skirta padangoms, kurių krovumo rodiklis ≤ 121 ir greičio žymuo ≥ Q (160 km/h):

3.1.

Ratlankio ir padangos apkrova turi būti toliau nurodomas procentinis dydis tos apkrovos, kuri atitinka padangos krovumo rodiklį:

3.1.1.

90 %, jeigu bandymas atliekamas su 1,70 m ± 1 % skersmens būgnu;

3.1.2.

92 %, jeigu bandymas atliekamas su 2,00 m ± 1 % skersmens būgnu.

3.2.

Pradinio etapo bandymo greitis turi būti 20 km/h mažesnis nei nurodytasis padangos greičio žymeniu.

3.2.1.

Pradinis bandymo greitis turi būti užtikrinamas per 10 min.

3.2.2.

Pirmo etapo trukmė – 10 min.

3.3.

Antro bandymo etapo greitis turi būti 10 km/h mažesnis nei nurodytas padangos greičio žymeniu.

3.3.1.

Pirmo etapo trukmė – 10 min.

3.4.

Galutinio etapo bandymo greitis turi atitikti padangos greičio žymeniu nurodytą greitį.

3.4.1.

Galutinio etapo trukmė – 30 min.

3.5.

Viso bandymo trukmė – 1 valanda.

4.

Lygiavertis bandymo būdas:

Jeigu taikomas ne šio priedo 2 arba 3 pastraipoje nustatytasis bandymo metodas, jo lygiavertiškumas turi būti įrodytas.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

1 priedas.

2 priedas.

3 priedas.

4 priedas.

5 priedas.

6 priedas.

7 priedas.

8 priedas.

1.1.

Restauruotoms komercinių transporto priemonių ir jų priekabų padangoms.

1.2.

Restauruotoms padangoms, kurių leidžiamasis greitis yra mažesnis nei 120 km/h arba didesnis nei 300 km/h.

1.3.

Dviračių ir motociklų padangoms.

1.4.

Padangoms, kurios iš pradžių buvo pagamintos be greičio žymenų ir apkrovos indeksų.

1.5.

Padangoms, kurios iš pradžių buvo pagamintos neturint tipo patvirtinimo ir be „E“ arba „e“ žymens.

1.6.

Padangoms, skirtoms automobiliams, pagamintiems anksčiau nei 1939 m.

1.7.

Padangoms, skirtoms išskirtinai lenktynėms arba važiuoti bekele ir atitinkamai pažymėtoms.

1.8.

„T tipo“ laikino naudojimo atsarginėms padangoms.

2.1.

Restauruotų pneumatinių padangų serija – restauruotų pneumatinių padangų serija kaip nurodoma 4.1.4 pastraipoje.

2.2.

Pneumatinės padangos struktūra – techninės padangos karkaso charakteristikos. Pirmiausia skiriamos šios struktūros:

2.2.1.

Įstrižinė – tokia pneumatinės padangos struktūra, kurioje kordų sluoksniai tęsiasi iki padangos kraštų ir su centrine protektoriaus linija sudaro mažesnius nei 90o kintančius kampus.

2.2.2.

Įstrižinė juostinė – įstrižinio tipo pneumatinės padangos struktūra, kurios karkasą sustiprina du arba daugiau beveik netampraus kordo sluoksniai, sudarantys kintančius kampus su prie karkaso esančiais kordo sluoksniais.

2.2.3.

Radialinė – tokia pneumatinės padangos struktūra, kurioje kordų sluoksnis tęsiasi iki padangos kraštų ir sudaro 90o laipsnių kampą su centrine protektoriaus linija, o karkasas sustiprinamas beveik netampriu karkasą juosiančiu diržu.

2.3.

Naudojimo kategorija

2.3.1.

Įprasta padanga – tik įprastame kelyje naudoti skirta padanga.

2.3.2.

Žieminė padanga – padanga, kurios protektoriaus raštas, arba protektoriaus raštas ir struktūra, pirmiausia yra skirta užtikrinti, kad važiuojant purvu ir šviežiu ar tirpstančiu sniegu, tos padangos eksploatacinės charakteristikos būtų geresnės nei įprastos padangos. Žieminės padangos protektoriaus raštas – tai paprastai griovelis (briauna) ir gerokai plačiau nei įprastos padangos išdėstyti standieji gruntkibių elementai.

2.3.3.

Laikino naudojimo atsarginė padanga skiriasi nuo padangų, kurios montuojamos ir naudojamos su bet kokia transporto priemonei įprastomis važiavimo sąlygomis ir kuri skirta tik laikinai naudoti tam tikromis važiavimo sąlygomis.

2.3.4.

„T“ tipo laikino naudojimo atsarginė padanga yra sukurta naudoti ją pripūtus iki tokio slėgio, kad jis viršytų nustatytąjį standartinėms ir sustiprintoms padangoms.

2.4.

Padangos kraštas – pneumatinės padangos dalis, kuri yra tokios formos ir struktūros, kad atitiktų ratlankį ir padangą prispaustų prie ratlankio.

2.5.

Kordas – pneumatinės padangos sluoksnių audinį sudarantys pluoštai.

2.6.

Sluoksnis – guma dengtas lygiagrečių kordų sluoksnis.

2.7.

Juosta – šia sąvoka apibūdinama radialinė arba įstrižinė juostinė padangą ir ji reiškia po protektoriumi esantį medžiagos arba medžiagų sluoksnį arba sluoksnius, kurie orientuoti daugiausia vidurinės protektoriaus linijos atžvilgiu ir kurie karkasą apriboja apskritimo kryptimi.

2.8.

Karkaso ir protektoriaus tarpsluoksnis – ši sąvoka taikoma įstrižinei padangai ir reiškia tarp karkaso ir protektoriaus esantį sluoksnį.

2.9.

Padangos krašto sluoksnis – padangos krašto medžiaga, apsauganti karkasą, kad jo nenutrintų arba nesubraižytų ratlankis.

2.10.

Karkasas – pneumatinės padangos struktūros dalis, kuri pripūsta išlaiko apkrovą, išskyrus protektorių ir toliausia į kraštus pasislenkančią šoninių sienelių „gumą“.

2.11.

Protektorius – besiliečianti su žeme, apsauganti karkasą nuo mechaninio apgadinimo ir užtikrinanti sukibimą su žeme pneumatinės padangos dalis.

2.12.

Šoninė sienelė – pneumatinės padangos dalis tarp protektoriaus ir to ploto, kurį turi uždengti ratlankio kraštas.

2.13.

Apatinis padangos plotas – padangos dalis tarp padangos didžiausio pločio pjūvio linijos ir ploto, kurį uždengia ratlankio kraštas.

2.14.

Protektoriaus griovelis – erdvė tarp gretimų protektoriaus rašto briaunų arba gruntkibių.

2.15.

Pagrindiniai grioveliai – platūs centrinės protektoriaus dalies, apimančios apytiksliai tris ketvirtadalius protektoriaus pločio, grioveliai.

2.16.

Padangos plotis – linijinis atstumas tarp ant nustatyto matavimo rato sumontuotos pripūstos pneumatinės padangos šoninių sienelių, tačiau be ženklinimo, puošimo iškyšų arba apsauginių juostų ar briaunų.

2.17.

Bendrasis plotis – linijinis atstumas tarp ant nustatyto matavimo rato sumontuotos pripūstos pneumatinės padangos šoninių sienelių, įskaitant ženklinimo, puošimo iškyšas arba apsaugines juostas ar briaunas.

2.18.

Padangos pjūvio aukštis – atstumas, atitinkantis pusę skirtumo tarp išorinio padangos skersmens ir vardinio ratlankio skersmens.

2.19.

Vardinio padangos profilio aukščio ir jo pločio santykis – skaičius, gautas vardinį padangos pjūvio aukštį išreiškiantį skaičių padalinus iš vardinį padangos pjūvio plotį išreiškiančio skaičiaus (abu matmenys nurodomi vienodais vienetais) ir padaugintas iš šimto.

2.20.

Išorinis skersmuo – bendras naujai restauruotos pripūstos padangos skersmuo.

2.21.

Padangos dydžio žymėjimas – ženklinimas, kuriuo nurodoma:

2.21.1.

Vardinis padangos plotis. Jis turi būti nurodomas milimetrais, išskyrus padangas, kurių dydis nurodomas šios taisyklės 5 priedo lentelių pirmoje skiltyje.

2.21.2.

Vardinis padangos pjūvio aukščio ir jo pločio santykis, išskyrus padangas, kurių dydis nurodomas šios taisyklės 5 priedo lentelių pirmoje skiltyje.

2.21.3.

Standartinis skaičius „d“ („d“ simbolis), reiškiantis vardinį ratlankio skersmenį ir atitinkantis ratlankio skersmenį, kurio dydis nurodomas kodais (mažesniu nei 100 skaičiumi) arba milimetrais (didesniu nei 100 skaičiumi). Ženklinant galima naudoti abu matavimo tipus atitinkančius skaičius.

2.21.3.1.

„d“ simbolių vertės, nurodytos milimetrais, pateikiamos toliau:

2.22.

Vardinis ratlankio skersmuo (d) – ratlankio, ant kurio padanga skirta sumontuoti, skersmuo.

2.23.

Ratlankis – atrama padangai su kamera arba bekamerei padangai, į kurią remiasi padangos kraštai.

2.24.

Matavimo ratas – ratlankis, apibūdinamas „matavimo rato pločiu“ arba „skaičiuojamuoju ratlankio pločiu“ ir skirtas tam tikro dydžio padangai žymėti bet kokiame viename arba daugiau tarptautinių padangų standartų.

2.25.

Etaloninis ratlankis – bet koks ratlankis, viename iš tarptautinių padangų standartų nurodytas kaip patvirtintas arba rekomenduojamas ar leistinas to dydžio padangai žymėti ir klasifikuoti pagal tipą.

2.26.

Tarptautinis padangų standartas – bet kuris vienas iš toliau nurodomų standartų:

2.27.

Protektoriaus gruntkibių atsiskyrimas – nuo protektoriaus atsiskiriantys gumos gabalėliai.

2.28.

Kordo atsiskyrimas – kordų atskyrimas nuo jos dengiančios gumos.

2.29.

Sluoksnio atsiskyrimas – gretimų sluoksnių atsiskyrimas.

2.30.

Protektoriaus atsiskyrimas – protektoriaus atsiskyrimas nuo karkaso.

2.31.

Protektoriaus nusidėvėjimo rodikliai – tai iškyšos protektoriaus grioveliuose, skirtos vizualiai parodyti protektoriaus nusidėvėjimo laipsnį.

2.32.

Eksploatavimo apibūdinimas – specialus apkrovos indekso ir greičio žymens derinys.

2.33.

Apkrovos indeksas – didžiausią apkrovą, kurią gali išlaikyti padanga, nurodantis skaitmeninis kodas.

Apkrovos indeksų sąrašas ir atitinkamos apkrovos pateikiamos šios taisyklės 4 priede.

2.34.

Greičio žymuo – tai:

2.34.1.

Abėcėlinis žymuo nurodo greitį, kuriam esant padanga gali išlaikyti apkrovą, pateiktą susijusiais apkrovos indeksais.

2.34.2.

Greičio žymenys ir atitinkami greičiai nurodomi toliau pateikiamoje lentelėje:

2.35.

Didžiausios apkrovos norma – didžiausia leidžiamoji padangos apkrovos masė.

2.35.1.

Jei tai ne didesnis nei 210 km/h greitis, didžiausios apkrovos norma neturi viršyti vertės, atitinkančios padangos apkrovos indeksą.

2.35.2.

Jei tai didesnis nei 210 km/h, tačiau mažesnis nei 300 km/h greitis, didžiausia apkrovos norma neturi viršyti procentinės dalies, susijusios su atitinkamu padangos apkrovos rodmeniu, nurodomu toliau pateiktoje lentelėje, atsižvelgiant į transporto priemonės, su kuria naudojamos padangos, greičio galimybes:

Jei tai vidutinis didžiausias greitis, leidžiama taikyti linijinę didžiausios apkrovos normos interpoliaciją.

2.36.

Padangų restauravimo įmonė – įmonė arba tam tikroje vietoje esančių įmonių grupė, kuriose gaminamos užbaigtos restauruotos padangos.

2.37.

Padangos restauravimas – bendras terminas, apibūdinantis naudotos padangos remontą, kuriuo nudilęs protektorius pakeičiamas nauja medžiaga. Kartu gali būti atnaujinamas išorinis šoninės sienelės paviršius. Padangos restauravimas – tai šie technologiniai procesai:

2.37.1.

Padangos protektoriaus atkūrimas – protektoriaus pakeitimas.

2.37.2.

Naujo protektoriaus užklijavimas ant padangos – protektoriaus pakeitimas, kai nauja medžiaga užleidžiama ant dalies šoninės sienelės.

2.37.3.

Nuo padangos krašto iki krašto – protektoriaus pakeitimas ir padangos šoninės sienelės atnaujinimas, įskaitant visą arba dalį apatinio padangos ploto.

2.38.

Naudota padanga – iš karkaso ir likusio protektoriaus bei šoninės sienelės medžiagos sudaryta naudota padanga.

2.39.

Naudotos padangos paruošimas – senos medžiagos pašalinimas nuo naudotos padangos siekiant paruošti paviršių naujai medžiagai.

2.40.

Remontas – ištaisomasis darbas, kuris laikantis pripažintų apribojimų atliekamas su apgadintomis naudotomis padangomis.

2.41.

Protektoriaus medžiaga – nudilusiam protektoriui pakeisti tinkamos būklės medžiaga. Ji gali būti kelių tipų:

2.41.1.

Profiliuotos juostelės – iš anksto supjaustyto ilgio, ekstruzijos būdu suformuota medžiaga siekiant jos skerspjūviui suteikti reikalingą formą ir kuri šaltuoju metodu tvirtinama prie paruoštos naudotos padangos. Nauja medžiaga turi būti vulkanizuojama.

2.41.2.

Ekstruzinė juosta – protektoriaus medžiagos juosta, kuri ekstruzijos būdu formuojama ir vyniojama tiesiogiai ant paruoštos naudotos padangos, kol sukuriamas nustatyto skerspjūvio profilis. Nauja medžiaga turi būti vulkanizuojama.

2.41.3.

Tiesioginės ekstruzijos medžiaga – protektoriaus medžiaga, kuri ekstruzijos būdu formuojama tol, kol sukuriamas nustatyto skerspjūvio profilis ir formuojama tiesiogiai ant paruoštos naudotos padangos. Nauja medžiaga turi būti vulkanizuojama.

2.41.4.

Iš anksto apdorotas – jau suformuotas ir termiškai apdorotas protektorius, kuris tvirtinamas prie naudotos padangos. Nauja medžiaga turi būti sujungiama su naudota padanga.

2.42.

Šoninės sienelės medžiaga – ja dengiamos šoninės naudotos padangos sienelės, kad būtų galima suformuoti žymenis.

2.43.

Naudotos padangos ir protektoriaus tarpsluoksnis – naują protektorių su naudota padanga sujungianti medžiaga ir kuri naudojama smulkiam remontui.

2.44.

Rišamoji medžiaga – lipnus tirpalas naujoms medžiagoms fiksuoti prieš vulkanizavimą.

2.45.

Vulkanizavimas – šiuo terminu apibūdinamas naujos medžiagos fizinių savybių pokytis, kurį paprastai sukelia reguliuojamomis sąlygomis nustatytą laiką veikianti šiluma ir slėgis.

2.46.

Įstrižinis judėjimas – yra padangos spindulio įvairavimas, matuojamas aplink išorinį protektoriaus perimetrą.

2.47.

Nesubalansuotumas – tai masės pasiskirstymo atsižvelgiant į centrinę padangos ašį pokyčio matavimas. Gali būti išmatuotas arba „statinis“, arba „dinaminis“ nesubalansuotumas.

3.1.

Restauruotos padangos žymenų išdėstymo pavyzdys yra pateiktas šios taisyklės 3 priede.