17.5.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/3

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 734/2006

2006 m. gegužės 16 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, susijusias su Bendrijos pagalbos suteikimu privačiam tam tikrų sūrių rūšių saugojimui 2006–2007 saugojimo metais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 10 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 9 straipsnis numato, kad sprendimas dėl pagalbos suteikimo privačiam saugojimui gali būti priimtas ilgai nokinamiems sūriams ir sūriams, gaminamiems iš avies ir (arba) ožkos pieno, kuriems sunokinti reikia daugiau nei šešių mėnesių, jei dėl šių sūrių kainų ir atsargų svyravimų susidaro rimtas rinkos disbalansas, kurį galima panaikinti ar sumažinti sezoniniu saugojimu.

(2)

Kai kurių ilgai nokinamų bei Pecorino romano, Kefalotyri ir Kasseri sūrių gamybos sezoniškumą dar labiau komplikuoja atvirkštinis vartojimo sezoniškumas. Kita vertus, dėl šių sūrių gamybos pertraukiamumo minėto sezoniškumo padariniai tampa dar blogesni. Todėl būtina vykdyti sezoninį saugojimą tokio kiekio, kuris neviršytų apimčių, nustatomų pagal iš skirtumo tarp vasaros mėnesių produkcijos ir žiemos mėnesių produkcijos.

(3)	Reikia patikslinti sūrių tipus, už kuriuos galima teikti pagalbą, ir nustatyti pagalbą gauti galinčius maksimalius kiekius, taip pat sutarčių trukmę, atsižvelgiant į realius rinkos poreikius ir į galimybę atitinkamus sūrius saugoti.

(4)

Būtina patikslinti saugojimo sutarties turinį, taip pat svarbiausias priemones, leidžiančias užtikrinti sūrių – sutarties objektų identifikavimą ir kontrolę. Pagalbos dydžiai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į laikymo kaštus ir į būtinybę išlaikyti pusiausvyrą tarp šią sūrių, už kuriuos mokama pagalba, ir kitus rinkoje siūlomus sūrius. Atsižvelgiant į šią informaciją bei į turimus išteklius, sumos sandėliavimo išlaidoms už dieną turi būti sumažintos; suma finansinėms išlaidoms turi būti skaičiuojama taikant 2,5 % palūkanų normą. Fiksuotų išlaidų atveju pagalbos priemonė nebeturėtų atlyginti kitų išlaidų, išskyrus kasdienes sandėliavimo išlaidas ir finansines išlaidas, nes dėl sandėliavimo, kuris yra įprasta tų sūrių gamybos proceso dalis, neatsiranda papildomos fiksuotos išlaidos.

(5)	Svarbu patikslinti detalias dokumentacijos, apskaitos, taip pat patikrų dažnio ir sąlygų nuostatas. Todėl būtina numatyti, kad valstybės narės galėtų visą tikrinimo išlaidų naštą arba jos dalį skirti kontrahentui.

(6)	Reikėtų aiškiai nurodyti, kad pagalbą už privatų saugojimą gali būti teikiama tik sveikiems sūriams.

(7)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato išsamias Bendrijos pagalbos už privatų kai kurių sūrių rūšių saugojimą (toliau – pagalba), numatytos Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 9 straipsnyje, skyrimo 2006–2007 m. saugojimo laikotarpį taisykles.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

a)	„sandėliuojama partija“ – ne mažesnis kaip 2 tonų to paties tipo sūrio kiekis, pristatytas į tą patį sandėlį tą pačią dieną;

b)	„sandėliavimo pagal sutartį pradžia“ – kita po produktų patalpinimo į sandėlį diena;

c)	„sandėliavimo pagal sutartį pabaiga“ – diena prieš tą dieną, kai išvežama iš sandėlio;

d)	„saugojimo kampanija“ – laikotarpis, per kurį sūriui gali būti taikomas privataus saugojimo režimas, kaip nustatyta priede kiekvienam sūrio tipui.

3 straipsnis

Pagalbai rinktini sūriai

1.   Pagalba teikiama kai kuriems ilgai nokinamiems sūriams, sūriams Pecorino romano ir sūriams Kefalotyri ir Kasseri priede nustatytomis sąlygomis. Pagalba gali būti teikiama tik sveikiems sūriams.

2.   Sūriai turi būti pagaminti Bendrijoje ir atitikti šias sąlygas:

a)	ant jų neištrinamais ženklais turi būti nurodyta įmonė, kurioje jie buvo pagaminti, ir pagaminimo diena bei mėnuo; šios nuorodos gali būti koduotos;

b)	sūrių kokybės tyrimai patvirtina, kad po nokinimo juos bus galima priskirti vienai iš priede nustatytų kategorijų.

4 straipsnis

Saugojimo sutartis

1.   Privataus sūrių saugojimo sutartys sudaromos tarp valstybės narės, kurios teritorijoje sūriai sandėliuojami, intervencinės agentūros ir privačių ar juridinių asmenų, toliau – kontrahentai.

2.   Saugojimo sutartis sudaroma raštu pateikto prašymo sudaryti sutartį pagrindu.

Šis prašymas turi būti pateiktas intervencinei agentūrai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sūrių pristatymo į sandėlį pradžios ir gali būti taikomas tik toms sūrių partijoms, kurioms pristatymo į sandėlį operacijos yra baigtos. Intervencinė agentūra užregistruoja prašymo priėmimo dieną.

Jei prašymas ateina į intervencinę agentūrą praėjus mažiau kaip 10 darbo dienų po maksimalaus termino pabaigos, saugojimo sutartis dar gali būti sudaryta, tačiau pagalbos dydis sumažinamas 30 %.

3.   Saugojimo sutartis yra sudaroma vienai ar kelioms sandėliuojamoms partijoms ir susideda iš nuostatų dėl:

a)	sūrių kiekio, kuriam sutartis taikoma;

b)	datų, susijusių su sutarties vykdymu;

c)	pagalbos dydžio;

d)	sandėlių identifikavimo.

4.   Saugojimo sutartis yra sudaroma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo sudaryti sutartį užregistravimo dienos.

5.   Kontrolės priemonės ir ypač tos, kurios aprašytos 7 straipsnyje, yra nustatytos intervencinės agentūros sudarytoje specifikacijoje. Saugojimo sutartyje yra nuoroda į šią specifikaciją.

5 straipsnis

Pristatymas į sandėlį ir išėmimas iš jo

1.   Pristatymo į sandėlį ir išėmimo iš jo laikotarpiai yra nurodyti priede.

2.   Išėmimas iš sandėlio vykdomas sveikomis sandėliuojamomis partijomis.

3.   Jei praėjus 60 pirmų sandėliavimo pagal sutartį dienų pasirodo, kad sūrių kokybė pablogėjo labiau nei paprastai būna saugant, kontrahentams gali būti leista po vieną kartą kiekvienai sandėliuojamai partijai savo lėšomis pakeisti sugedusius kiekius.

Kai sugedę kiekiai yra nustatomi per patikras, vykdomas sandėliavimo metu ar išimant iš sandėlio, už šiuos kiekius pagalba negali būti skirta. Kita vertus, likusioji pagalbos reikalavimus atitinkančios partijos dalis negali būti mažesnė nei dvi tonos.

Antroji pastraipa taikoma tuo atveju, kai dalis partijos išimama iš sandėlio iki išėmimo iš sandėlio periodo pradžios, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, arba iki pasibaigiant minimaliam sandėliavimo terminui, nurodytam 8 straipsnio 2 dalyje.

4.   3 dalies pirmojoje pastraipoje nagrinėjamu atveju apskaičiuojant pagalbą pakeistiesiems kiekiams, pirmoji saugojimo pagal sutartį diena yra saugojimo pagal sutartį pradžios diena.

6 straipsnis

Sandėliavimo sąlygos

1.   Valstybė narė užtikrina, kad laikomasi visų sąlygų, suteikiančių teisę į pagalbos išmokėjimą.

2.   Kontrahentas arba (valstybės narės prašymu ar jai leidus) sandėlio vadovas leidžia kompetentingai, kontroliuoti įgaliotai organizacijai susipažinti su visa dokumentacija, leidžiančia patikrinti šiuos privačiai saugumų produktų duomenis:

a)	nuosavybę pateikimo į sandėlį momentu;

b)	sūrių kilmę ir pagaminimo datą;

c)	pateikimo į sandėlį datą;

d)	buvimą sandėlyje ir sandėlio adresą;

e)	išėmimo iš sandėlio datą.

3.   Kontrahentas arba prireikus sandėlio vadovas tvarko kiekvienai sutarčiai medžiagų apskaitą, kuri yra prieinama sandėlyje ir kurioje nurodoma:

a)	identifikacija pagal privačiam saugojimui atiduotų produktų sandėliuojamos partijos numerį;

b)	pristatymo į sandėlį ir išėmimo iš jo datos;

c)	sūrių skaičius ir jų svoris, nurodyti pagal sandėliuojamas partijas;

d)	produktų sandėlyje vieta.

4.   Sandėliuojami produktai turi būti lengvai identifikuojami, lengvai prieinami ir individualizuoti pagal sutartis. Sandėliuojami sūriai turi būti pažymėti specialiu prie jų pritvirtintu ženklu.

7 straipsnis

Patikros

1.   Pristatant į sandėlį, kompetentinga organizacija atlieka patikras, kurių tikslas – garantuoti, kad sandėliuoti produktai atitiktų pagalbos mokėjimo reikalavimus, ir užkirsti kelią bet kokiai galimybei pakeisti produktus saugojimo pagal sutartį metu.

2.   Kompetentinga organizacija, iš anksto neįspėjusi, imdama mėginius tikrina, ar produktai yra sandėlyje. Pasirinktasis pavyzdys turi būti tipiškas ir sudaryti ne mažiau kaip 10 % viso sutartinio pagalbos privačiam saugojimui priemonės kiekio.

Ši patikra, be atitikties tyrimo, minimo 6 straipsnio 3 dalyje, apima fizinį produktų svorio ir rūšies patikrinimą bei jų identifikavimą. Šie fiziniai patikrinimai turi apimti ne mažiau kaip 5 % šiam netikėtam patikrinimui pateikto kiekio.

3.   Pasibaigus saugojimo pagal sutartį laikotarpiui, kompetentinga organizacija tikrina, ar produktų esama. Tačiau jei produktai lieka sandėlyje pasibaigus maksimaliam saugojimo pagal sutartį terminui, šis tikrinimas turi būti vykdomas išimant iš sandėlio.

Pirmojoje pastraipoje minimai patikrai kontrahentas, likus ne mažiau kaip penkioms darbo dienoms iki saugojimo pagal sutartį laikotarpio pabaigos arba iki išėmimo operacijų pradžios, jei jos vyksta saugojimo laikotarpiu arba jam pasibaigus, kompetentingai organizacijai praneša apie atitinkamas sandėliuojamas partijas.

Valstybė narė gali sutikti, kad būtų nustatytas trumpesnis nei antrojoje pastraipoje minimas penkių darbo dienų laikotarpis.

4.   Apie patikras, vykdomas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, turi būti parengta ataskaita, kurioje nurodoma:

a)	patikros data;

b)	jos trukmė;

c)	įvykdytos operacijos.

Patikros ataskaitą pasirašo atsakingasis agentas ir kontrasignuoja kontrahentas arba, esant reikalui, sandėlio vadovas, ir ji privalo būti nurodyta mokėjimo byloje.

5.   Jei pažeidimai siejasi su 5 % arba didesniu patikrai pateiktų produktų kiekiu, patikros pavyzdžio apimtis yra padidinama, ir ją nustato kompetentinga organizacija.

Valstybės narės per keturias savaites praneša Komisijai apie tokius atvejus.

6.   Valstybės narės gali numatyti, kad visas tikrinimo sąnaudas arba dalį jų padengtų kontrahentas.

8 straipsnis

Pagalba saugojimui

1.   Pagalbos dydžiai nustatomi tokia tvarka:

a)	0,10 euro už toną ir už saugojimo pagal sutartį dieną sandėliavimo išlaidoms;

b)	finansinėms išlaidoms už saugojimo pagal sutartį dieną: i) 0,28 euro už toną ilgai nokinamiems sūriams; ii) 0,35 euro už toną Pecorino romano sūriams; iii) 0,49 euro už toną Kefalotyri ir Kasseri sūriams.

2.   Pagalba nėra skiriama, kai saugojimo pagal sutartį trukmė yra trumpesnė nei 60 dienų. Maksimalus pagalbos dydis negali būti didesnis už sumą, atitinkančią 180 dienų saugojimo pagal sutartį trukmę.

Jei kontrahentas nesilaiko termino, kurį nustato 7 straipsnio 3 dalies antroji ar atitinkamai trečioji pastraipa, pagalba sumažinama 15 % ir yra mokama tik už tą laikotarpį, už kurį kontrahentas kompetentingai organizacijai pateikia įrodymą, kad sūriai buvo saugomi pagal sutartį.

3.   Pagalba kontrahento prašymu yra išmokama pasibaigus saugojimo pagal sutartį laikotarpiui per 120 dienų, skaičiuojant nuo prašymo priėmimo dienos, jei buvo atliktos 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos patikros ir buvo įvykdytos sąlygos, suteikiančios teisę į pagalbos išmokėjimą.

Tačiau jei vyksta administracinis tyrimas dėl teisės į pagalbą, ši išmokama tik po to, kai teisė į pagalbą yra pripažinta.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).

---

---