20.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 15/1

(1)

Po 2004 m. spalio 23 d. pradėto antidempingo tyrimo (2) Komisija Reglamentu (EB) Nr. 628/2005 (3) nustatė laikinąjį antidempingo muitą Norvegijos kilmės išaugintos lašišos importui („laikinąjį antidempingo muitą nustatantis reglamentas“ arba „reglamentas dėl laikinųjų priemonių“). Nuo 2005 m. balandžio 27 d. taikomi laikinieji ad valorem antidempingo muitai, kurių dydis svyruoja nuo 6,8 % iki 24,5 % importuojamų produktų vertės.

(2)

2005 m. liepos 1 d. Reglamentu (EB) Nr. 1010/2005 (4) („iš dalies keičiantis reglamentas“) Komisija pakeitė laikinųjų priemonių formą vietoje ad valorem muitų įvesdama minimalią importo kainą (MIK) – 2,80 EUR už vieną kilogramą neišdarinėtos žuvies ekvivalento (NŽE), ir pratęsė laikinųjų priemonių galiojimą dar trims mėnesiams, iš dalies pakeisdama laikinąjį antidempingo muitą nustatantį reglamentą.

(3)

Po laikinąjį antidempingo muitą nustatančio reglamento paskelbimo šalims pateikti reglamentą dėl laikinųjų priemonių pagrindžiantys faktai ir motyvai. Kai kurios šalys pateikė pastabas raštu. Visoms suinteresuotosioms šalims, paprašiusioms būti išklausytomis, Komisija suteikė tokią galimybę.

(4)

Po iš dalies keičiančio reglamento paskelbimo visos šalys buvo informuotos apie pagrindinius faktus ir motyvus, kurių pagrindu iš dalies pakeistas reglamentas dėl laikinųjų priemonių. Kai kurios šalys pateikė pastabas raštu. Visoms suinteresuotosioms šalims, paprašiusioms būti išklausytomis, Komisija suteikė tokią galimybę.

(5)

Visoms šalims buvo pateikti pagrindiniai faktai ir motyvai, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti nustatyti galutines antidempingo priemones ir tvarką garantijomis užtikrintoms laikinųjų muitų sumoms, rinkti. Be to, joms buvo skirtas terminas su šiuo informacijos paskelbimu susijusioms pastaboms teikti.

(6)

Buvo apsvarstytos suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir prireikus į jas atsižvelgta darant galutines išvadas.

(7)

Komisija toliau rinko visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina galutinėms išvadoms parengti. Be patikrų vietoje, kurios surengtos laikinąjį antidempingo muitą nustatančio reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje minėtų bendrovių patalpose, reikėtų pažymėti, kad nustačius laikinąsias priemones papildomi tikrinimai vietoje buvo surengti toliau išvardytų Bendrijos naudotojų ir Bendrijos naudotojų asociacijų patalpose:

(8)

Kadangi negauta pastabų dėl aptariamo ir panašaus produkto, tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 10–14 konstatuojamosios dalys ir jose pateiktos pirminės išvados.

(9)

Kaip minėta reglamento dėl laikinųjų priemonių 18 konstatuojamojoje dalyje, tuo metu preliminariai buvo neįmanoma nustatyti atskiro dviejų bendrovių dempingo skirtumo. Vis dėlto, kaip nurodyta, galutiniame tyrimo etape Komisija toliau nagrinėjo šį klausimą. Dvi tiriamos bendrovės vėliau pateikė reikiamos informacijos, kuria remiantis buvo galima galutinai nustatyti atskirą jų dempingo skirtumą.

(10)

Kadangi negauta kitų pastabų dėl atrankos, galutinai tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 16 ir 17 konstatuojamosiose dalyse pateiktos pirminės išvados.

(11)

Paskelbus pirmines išvadas negauta jokių pastabų dėl metodikos, taikytos normaliajai vertei Norvegijos eksportuotojams nustatyti. Todėl galutinai tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 19–31 konstatuojamosiose dalyse pateiktos pirminės išvados.

(12)

Vis dėlto pateikta nemažai pastabų dėl to, kaip apskaičiuojant normaliąją vertę pagal reglamento dėl laikinųjų priemonių 26 dalyje nurodytą metodiką buvo atsižvelgta į tam tikras sąnaudas.

(13)

Taikydama apskaičiuotą normaliąją vertę, Komisija apskaičiavo su aptariamo produkto gamyba tiriamujou laikotarpiu (toliau – TL) susijusias sąnaudas. Tais atvejais, kai sąnaudas buvo galima priskirti tiesiogiai, atsižvelgta į faktines sąnaudas. Kai to padaryti buvo neįmanoma, sąnaudos paskirstytos remiantis tiriamos bendrovės anksčiau taikytu paskirstymu, jeigu tokios informacijos turėta ir bendrovė ją įrodė; arba, jeigu tokios informacijos nesuteikta, apyvartos pagrindu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį.

(14)

Atvejais, kai nebuvo galima tiesiogiai apskaičiuoti tam tikrų TL sąnaudų elementų, tokios sąnaudos buvo nustatytos remiantis naujausiomis turimomis patikrintomis sąskaitomis.

(15)

Pirminiame etape Komisija įtraukė visas su aptariamu produktu susijusias nepaprastąsias išlaidas, apie kurias TL pranešė bendrovės. Šios nepaprastosios išlaidos yra susijusios su tam tikromis konkrečių bendrovių sąnaudomis, bet paprastai jos patiriamos nurašant materialųjį turtą, išmetant ūkio įrangą, uždarant skerdyklas ir perdirbimo įmones ir išmokant išeitines išmokas darbuotojams. Keletas bendrovių suabejojo šia tvarka dėl dviejų priežasčių. Pirma, teigta, kad nepaprastųjų išlaidų nereikėtų įtraukti visai, kadangi jos apibūdintos kaip nesikartojančios išlaidos, kurias reikėtų visiškai atskirti nuo įprastų lašišos auginimo sąnaudų. Antra, jeigu manyta, jog šias sąnaudas derėtų įskaičiuoti, sąnaudas reikėtų kažkiek paskirstyti tikruoju jų laikotarpiu, pvz., perdirbimo įmonės naudingu veikimo laikotarpiu, kai nepaprastosios išlaidos buvo susijusios su tokiu turtu.

(16)

Dėl prašymo neįtraukti jokių nepaprastųjų išlaidų, Komisija pažymi, kad Norvegijos lašišos pramonė yra pertvarkoma jau daug metų. Taigi per keletą finansinių metų daug bendrovių pranešė apie nepaprastąsias išlaidas. Dėl to akivaizdu, kad aptariamos finansinės išlaidos nėra atskiros nesikartojančios išlaidos, kurias patiria tik kelios bendrovės. Atrodo, kad jas labiau galima priskirti su lašišos auginimu susijusioms sisteminėms sąnaudoms. Neįtraukus visų šių išlaidų būtų nustatytos mažesnės tikrosios auginimo sąnaudos, todėl šį prašymą reikėjo atmesti.

(17)

Dėl antro prašymo Komisija pažymi, kad rengiant pirmines išvadas įtrauktos nepaprastosios išlaidos atitinka išlaidas, kurias TL faktiškai deklaravo bendrovės, remdamosi jų priimtais finansiniais sprendimais. Todėl Komisija vadovavosi pačių bendrovių priimta strategija.

(18)

Vis dėlto tiesa, kad paskirsčius sąnaudas tam tikram laikotarpiui būtų pašalintas bet koks neigiamas poveikis, kilęs dėl bendrovių sprendimų laiko pateikti šias sąnaudas. Geriausia, jei visos pateiktos su kiekvienu atskiru turtu susijusios nepaprastosios išlaidos būtų paskirstytos to turto tarnavimo laikotarpiu, kad būtų galima nustatyti vidutines metines išlaidas. Vis dėlto pažymėtina, kad nė viena tiriamų bendrovių to nepadarė. Taigi Komisija nusprendė įtraukti per paskutiniuosius trejus metus atrinktų bendrovių pateiktas nepaprastąsias išlaidas, paremtas naujausiomis turimomis finansinėmis ataskaitomis, ir apyvartos pagrindu vieną trečdalį šių išlaidų priskirti lašišos auginimo sąnaudoms TL. Nuspręsta, kad treji metai yra tinkamas laikotarpis, kadangi tiek laiko vidutiniškai reikia, kol lašišos jauniklis išauga iki pagauti tinkamos lašišos.

(19)

Kelios bendrovės taip pat tvirtino, kad į lašišos auginimo sąnaudas nereikėtų įskaičiuoti lašišos auginimo licencijų ir finansinių išlaidų nurašymo. Dėl licencijų nurašymo vertinimo reikia pažymėti, kad galiojanti licencija yra Norvegijoje teisinis reikalavimas lašišai auginti. Dėl finansinių išlaidų nurašymo reikia pažymėti, kad šios išlaidos yra daugiausia susijusios su laisvų grynųjų pinigų panaudojimu, dažnai teikiant paskolas su lašišos pramone susijusioms bendrovėms, ir kad tiriamos bendrovės nėra finansinės investicinės bendrovės.

(20)

Dėl šių priežasčių Komisija tvirtina, kad šie nurašymai yra susiję su atsiradusiomis tiriamų bendrovių išlaidomis, kurias jos turi padengti. Be to, patvirtinama, kad jas reikėtų priskirti pagrindinei verslo veiklai, įskaitant lašišos auginimą, todėl prašymas atmetamas. Kaip ir kalbant apie nepaprastąsias išlaidas, dėl nurašymų nuspręsta, kad remiantis apyvarta vieną trečdalį išlaidų, kurias per paskutiniuosius trejus metus patyrė susijusios bendrovės, derėtų priskirti lašišos auginimo sąnaudoms.

(21)

Dvi atrinktos bendrovės tvirtino, kad į lašišos auginimo sąnaudas nereikėtų įtraukti biomasės vertės nurašymo. Teigta, kad šie nurašymai yra susiję su apskaitos koregavimais, kurie pagrįsti numatoma lašišos pardavimo verte, ir nėra tikrosios sąnaudos.

(22)

Jeigu bendrovės galėjo įrodyti, kad šie nurašymai iš tiesų buvo atlikti tiesiog dėl rinkos vertės pokyčių, o ne dėl kitų priežasčių (pvz., dėl žuvų ištrūkimo, žūties ar ligos), Komisija padarė išvadą, kad apskaičiuojant normaliąją vertę šių išlaidų įtraukti nereikėtų, ir dėl to atrinktų bendrovių prašymas priimtas.

(23)

Teigta, kad nustatant iš tam tikrų šalių perkamų žaliavų sąnaudas reikėtų atskaityti susijusių bendrovių pelno skirtumą. Tvirtinta, kad šis metodas derėtų su integruotų bendrovių taikomu metodu, pagal kurį į galutinio produkto sąnaudų skaičiavimą yra įtrauktos tik auginimo sąnaudos, be pelno. Šiuo atveju prašymas daugiausia yra dėl lašišų jauniklių pirkimo iš bendrovių, susijusių su atrinktosiomis.

(24)

Atsakant į šį prašymą pažymėtina, kad Bendrijos institucijos neturėjo galimybės patikrinti lašišų jauniklių auginimo sąnaudų, kadangi tokios informacijos nepateikė bendrovės. Dėl to nebuvo galima nustatyti nei susijusių grupės bendrovių pardavimo pelno, nei nuostolių. Be to, nebuvo įrodymų, kad taikant perdavimo kainą buvo paveiktas nustatytos lašišos normaliosios vertės patikimumas. Todėl šį prašymą reikėjo atmesti.

(25)

Teigta, kad kai kurių bendrovių atžvilgiu įskaičiuotos per didelės pašarų sąnaudos. Visų pirma tvirtinta, kad žuvų, kurios žuvo iki pagavimo, pašarų sąnaudos įskaičiuotos į tinkamų gaudyti žuvų pašarų sąnaudas ir sąnaudas, susijusias su žuvų žūtimi.

(26)

Pretenzija buvo išnagrinėta ir siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo buvo atliktas būtinas koregavimas, kai nustatyta, jog tokios pašarų sąnaudos įskaičiuotos du kartus.

(27)

Kadangi negauta pastabų dėl eksporto kainos nustatymo, galutinai tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 32–34 konstatuojamosiose dalyse pateiktos pirminės išvados.

(28)

Kadangi negauta pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto, kainų palyginimo, galutinai tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 35 konstatuojamojoje dalyje pateiktos pirminės išvados.

(29)

Pagal reglamento dėl laikinųjų priemonių 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodiką, kuri prireikus buvo patikslinta siekiant atsižvelgti į šio reglamento 11–26 konstatuojamosiose dalyse aptartas pretenzijas, buvo nustatyti atskiri visų dešimties atrinktų bendrovių dempingo skirtumai.

(30)

Kadangi negauta pastabų dėl į atranką nepatekusių bendrovių dempingo skirtumo nustatymo, galutinai tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 38 ir 39 konstatuojamosiose dalyse pateiktos pirminės išvados.

(31)

Kadangi negauta pastabų dėl nebendradarbiaujančių bendrovių dempingo skirtumo nustatymo, galutinai tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse pateiktos pirminės išvados.

(32)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, yra tokie:

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį daroma išvada, kad Nordlaks Oppdrett AS bendrovės dempingo skirtumas yra de minimis, kadangi skirtumas yra mažesnis nei 2 %.

(34)

Paskelbus pirmines išvadas gauta daug pretenzijų ir tvirtinimų, susijusių su Bendrijos gamybos vertinimu, Bendrijos pramonės apibrėžimu ir Bendrijos gamintojų atranka. Todėl Komisija patikslino žalos tyrimą ir atliko papildomą visų Bendrijos gamintojų pateiktų duomenų analizę. Be to, prireikus visų Bendrijos pramonę pirminiame etape sudariusių bendrovių paprašyta pateikti išsamesnės informacijos. Tai leido parengti galutines išvadas dėl Bendrijos gamybos bei pramonės ir padidinti duomenų, kuriais remtasi nustatant žalos rodiklius, tikslumą ir nuoseklumą.

(35)

Keli eksportuojantys gamintojai ir su Norvegijos eksportuotojais susiję gamintojai pakartojo savo prašymą atsižvelgti į juos apibrėžiant Bendrijos gamybą.

(36)

Komisija iš naujo išnagrinėjo visus šį prašymą pagrindžiančius argumentus, pateiktus dar pirminiame etape. Vis dėlto atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatas manyta, kad šių susijusių gamintojų ir produkto importuotojų ar eksportuotojų dempingo kainomis santykiai buvo tokie, kad susiję gamintojai galėjo būti priversti elgtis kitaip nei nesusiję gamintojai.

(37)

Iš tiesų primenama, kad penki ES veikiantys gamintojai, kurie priklauso didelėms su aptariamo produkto gamyba ir pardavimu susijusioms Norvegijos įmonių grupėms, pateikė pastabas raštu bei atsakymus į klausimyną. Raštu pateiktos pastabos buvo labai panašios į Norvegijos gamintojų argumentus, pateiktus atliekant tyrimą. Nors nustatyta, kad šios ES bendrovės taip pat nukentėjo nuo kainų mažėjimo ir prarado rinkos dalį dėl Norvegijos importo dempingo kaina, jos prieštaravo siūlymui pradėti tyrimą ir įvesti antidempingo priemones. Manoma, kad tokiam elgesiui daug įtakos turėjo jų ryšiai su tiriamos šalies eksportuotojais. Todėl vadovaujantis pagrindiniu reglamentu, apskaičiuojant Bendrijos gamybos apimtį, į šių kitų gamintojų produkcijos apimtį nebuvo atsižvelgta. Dėl to tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 44 konstatuojamosios dalies išvados.

(38)

Atlikus tolesnį tyrimą paaiškėjo, kad TL bendras numatomas aptariamo produkto Bendrijos gamybos kiekis buvo maždaug 22 000 tonų.

(39)

Atlikus išsamią lašišos pramonės atstovų pateiktų duomenų analizę dėl Bendrijos pramonės paaiškėjo, kad kelios bendrovės lašišos nebeaugino arba to nedarė TL, arba išimtinai augino tam tikras lašišos rūšis, arba TL patyrė bankrotą, arba duomenų nepateikė reikalaujama forma. Dėl to nuspręsta, kad apibrėžiant Bendrijos pramonę galima atsižvelgti tik į 15 skundą pateikusių arba atvirai jam pritarusių Bendrijos gamintojų atsiųstus duomenis. Tai turėjo įtakos visos Bendrijos pramonės lygiu nustatytiems makroekonominiams žalos rodikliams, visų pirma gamybai, gamybos pajėgumams, pajėgumo panaudojimui, pardavimo apimčiai, rinkos daliai, užimtumui ir našumui. Patikslinti duomenys išsamiau aprašomi toliau, 61–75 konstatuojamosiose dalyse.

(40)

Tyrimas parodė, kad TL 15 skundą pateikusių bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų išaugino maždaug 18 000 tonų lašišos. Tai yra maždaug 82 % visos numatomos aptariamo produkto Bendrijos gamybos, nurodytos 38 konstatuojamojoje dalyje, o kitaip tariant tai sudaro didžiąją dalį Bendrijos produkcijos. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį laikoma, kad skundą pateikę gamintojai sudaro Bendrijos pramonę.

(41)

Primenama, kad atsižvelgiant į didelį lašišos augintojų Bendrijoje skaičių, pranešime dėl inicijavimo buvo numatyta galimybė taikyti atrankos metodiką žalai ivertinti.

(42)

Po pirminių išvadų paskelbimo savo pateiktose pastabose kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Bendrijos gamintojų atranka nebuvo tipiška. Teigta, kad kai kurios bendrovės yra specializuotos ir visiškai priklausomos nuo ekologiškai auginamos lašišos, kuri skiriasi nuo įprastomis sąlygomis auginamos lašišos, ir kad žalos rodikliai nebuvo nustatyti tiksliai.

(43)

Komisija atliko papildomą Bendrijos gamintojų, įskaitant visus atrinktus gamintojus, pateiktų duomenų analizę. Papildoma analizė parodė, kad Bendrijos gamintojai ir toliau daugiausia augino lašišą įprastomis sąlygomis. Vis dėlto nustačius, kad atrinktos bendrovės lašišą augina ekologiškai, nuspręsta, kad į šį tyrimą nereikėtų įtraukti ekologiškai auginamos lašišos, kadangi tokios lašišos auginimo sąnaudos ir pardavimo kainos paprastai yra didesnės. Todėl visi toliau aptariami žalos rodikliai buvo nustatyti iš naujo, į analizę neįtraukiant ekologiškai auginamos lašišos.

(44)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai pastebėjo, kad vieni žalos rodikliai buvo nustatyti pagal atrinktų bendrovių pateiktą informaciją, o kiti – remiantis visos Bendrijos pramonės lygiu surinktais duomenimis. Dėl to jos teigė, kad žalos analizė buvo atlikta neobjektyviai.

(45)

Šį teiginį reikėjo atmesti. Vykdant atranką taikoma nusistovėjusi praktika, pagal kurią mikroekonominiai ir su veikla susiję žalos rodikliai vertinami ir analizuojami atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių lygiu, o nustatant ir analizuojant makroekonominius žalos rodiklius remiamasi visos Bendrijos pramonės lygiu surinktais duomenimis.

(46)

Primenama, kad žalos analizė grindžiama:

(47)

b punkte nurodytus duomenis galima rasti skirtinguose šaltiniuose (pvz., skunde ir atskirų gamintojų pateiktuose atsakymuose į klausimyną) ir patikrinti juos kryžminio patikrinimo būdu su duomenimis, gautais iš gamintojų asociacijų arba valdžios institucijų šaltinių. Eksportuojantys gamintojai nepagrindė ir nepaaiškino, kaip ir kodėl žalos tyrimas, atliktas remiantis dviem a ir b punktuose minėtais šaltiniais, buvo neobjektyvus arba kuris žalos rodiklis buvo išnagrinėtas neobjektyviai. Dėl šios priežasties pretenziją reikėjo atmesti.

(48)

Be to, kelios šalys tvirtino, kad pagal Komisijos pasirinktą žalos nustatymo metodą gauti rezultatai gali būti netipiški, kadangi pirminiame etape vienos atrinktos bendrovės, Celtic Atlantic Salmon, pateiktais duomenimis buvo remiamasi ne nustatant kitus žalos rodiklius, o tik apskaičiuojant kainų mažinimą ir prekybą sumažintomis kainomis. Kruopščiai išnagrinėjus šią pretenziją ir patikslinus tyrimą, nuspręsta, kad apskaičiuojant kainų mažinimą ir prekybą sumažintomis kainomis šią bendrovę reikėtų išbraukti iš atrankos grupės, kadangi bendrovė neaugino lašišos aptariamuoju laikotarpiu ir dėl to tiesiog negalėjo suteikti kai kurių klausimyne reikalaujamų pateikti duomenų ir informacijos. Vis dėlto, kai šios bendrovės pateikti duomenys nebuvo įtraukti, apskaičiuojant kainų mažinimą ir prekybą sumažintomis kainomis didelių pokyčių nebuvo.

(49)

Dėl to tvirtinama, kad žalos rodikliai, įskaitant kainų mažinimo ir prekybos žemesnėmis kainomis skaičiavimą galutiniame etape, dabar yra nustatomi remiantis patikrinta informacija, kurią pateikė kiti penki reglamento dėl laikinųjų priemonių 7 konstatuojamojoje dalyje išvardyti Bendrijos gamintojai.

(50)

Tolesnis tyrimas parodė, kad atliekant tyrimą visiškai bendradarbiavusios ir atrinktos penkios Bendrijos bendrovės išaugino maždaug 48 % bendros apskaičiuotos išaugintos lašišos Bendrijos pramonės, remiančios skunda, produkcijos. Todėl tvirtinama, kad Bendrijos gamintojų atranka buvo vykdoma pagal didžiausią tipišką produkcijos kiekį, kurį buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, ir kad atranka yra visiškai tipiška.

(51)

Keli Norvegijos eksportuojantys gamintojai toliau teigė, kad daugumoje Bendrijos gamintojų bylų, kurias gali tikrinti suinteresuotosios šalys, trūksta duomenų. Jie pastebėjo, kad kai kurie Bendrijos gamintojai (įskaitant atrinktas bendroves) neužpildė atrankos formų, skirtų Bendrijos gamintojams atrinkti. Be to, jie tvirtino, kad dvi atrinktos bendrovės neatsakė į Bendrijos gamintojams skirtą antidempingo klausimyną reikalaujama forma. Dėl to eksportuojantys gamintojai padarė išvadą, kad tų bendrovių atrinkimas nepagrįstas ir todėl atranka buvo netipiška.

(52)

Primenama, kad atsižvelgdama į pastabas, gautas atliekant tyrimą ir po galutinių išvadų paskelbimo, Komisija patikslino tyrimą ir paprašė visų šalių baigti rengti savo bylas pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Į tyrimą neįtrauktos bendrovės, kurios nesuteikė reikalaujamos pateikti arba tikslesnės informacijos. Atsižvelgiant į tai, reikėtų priminti, kad vis tik visos atrinktos bendrovės buvo tiriamos vietoje ir atliekant tyrimą jos pateikė visą trūkstamą informaciją. Viešos parengtų bylų versijos buvo pateiktos visoms suinteresuotosioms šalims ir kelios jų tikrino šias bylas keletą kartų. Todėl manoma, kad šie Bendrijos gamintojai parinkti pagrįstai, o jų atranka tipiška.

(53)

Kadangi negauta jokių pastabų dėl vartojimo, tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 50–53 konstatuojamosiose dalyse pateiktos pirminės išvados.

(54)

Kadangi negauta jokios naujos informacijos ar įrodymų, tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 54–59 konstatuojamosiose dalyse pateiktos pirminės išvados dėl importo iš Norvegijos į Bendriją (apimtis, rinkos dalis ir vidutinės kainos).

(55)

Siekiant apskaičiuoti kainų mažinimo lygį TL, galutiniame etape taikyta ta pati metodika kaip pirminiame etape. Penkių atrinktų Bendrijos gamintojų bendrovių pardavimo kainų svertinis vidurkis buvo palygintas su atrinktų eksportuojančių Norvegijos gamintojų eksporto kainos svertiniu vidurkiu pagal kiekvieną prekės rūšį. Panašių išaugintos lašišos rūšių kainos buvo lyginamos tuo pačiu prekybos lygiu, būtent, parduodant pirmam nepriklausomam pirkėjui. Kainos buvo lyginamos atėmus nuolaidas ir grąžinimus, o importo kainomis buvo laikomos CIF kainos prie Bendrijos sienos, pakoreguotos dėl muitų.

(56)

Buvo naudojamos atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų ex-works lygio kainos, t. y. neįskaitant transporto sąnaudų, ir prekybos lygmeniu, palyginamu su svarstomo importo prekybos lygmeniu. Tų atrinktų Bendrijos gamintojų, kurie pardavinėjo žuvį pačiose veisyklose be perdirbimo įmonėms mokamų mokesčių, kainos buvo pakoreguotos jas padidinant, kad būtų tinkamai įvertintos perdirbimo ir pakavimo sąnaudos, kad jų kainas būtų galima palyginti su kitų atrinktų gamintojų kainomis ir tyrime svarstomu importu. Toks koregavimas buvo atliktas pagal faktiškai perdirbimo įmonei mokamus mokesčius arba pagal kitų atrinktų gamintojų dėl šios veiklos patirtas sąnaudas.

(57)

Taigi palyginus kainas išaiškėjo, kad dėl Norvegijos kilmės lašišos kainų TL Bendrijos rinkoje žymiai sumažėjo Bendrijos pramonės kainos. Vidutinis kainų mažinimo skirtumas, išreikštas Bendrijos pramonės kainų procentine dalimi, buvo maždaug 12 %, t. y. kaip ir pirminiame etape užfiksuotas žymus mažinimas.

(58)

Primenama, kad reglamento dėl laikinųjų priemonių 89 konstatuojamojoje dalyje preliminariai nustatyta, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(59)

Kelios suinteresuotosios šalys suabejojo duomenų, susijusių su Bendrijos pramonės padėtimi, aiškinimu, pateiktu reglamento dėl laikinųjų priemonių 63–89 konstatuojamosiose dalyse. Jos tvirtino, kad pateikti duomenys nerodė jokios materialinės žalos, kadangi kai kurie žalos rodikliai (pvz., gamyba, gamybos pajėgumai, pardavimo apimtis ir atsargos) rodė teigiamas tendencijas. Nors šalys pripažino, kad Bendrijos pramonės verslo perspektyvos nėra labai teigiamos, tuo pačiu metu jos teigė, kad apskritai nereikėtų daryti išvados, jog Bendrijos pramonei padaryta materialinės žalos.

(60)

Atsižvelgdama į šias pretenzijas Komisija tęsė žalos tyrimą. Primenama, kad, kaip minėta pirmiau 40 konstatuojamojoje dalyje, 15 skundą pateikusių Bendrijos gamintojų šiuo metu sudaro Bendrijos pramonę ir, kaip minėta 49 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinkti penki skundą pateikę gamintojai. Šiuo pagrindu daromos šios išvados:

(61)

Bendrijos pramonės gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų išnaudojimas kito taip:

1   lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų išnaudojimas

(62)

Kaip galima matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės gamyba iš viso padidėjo 5 %. 2001–2002 m. gamyba iš pradžių išaugo 8 %, bet vėliau ji sumažėjo iki maždaug 1 %, po to TL iki sumažejo 2 %, nors vis tiek išliko mažesnio nei 2002 m. lygio. Pastebėtos tendencijos atitinka pirminiame etape nustatytas tendencijas.

(63)

Aptariamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai padidėjo 21 %. Labiausiai jie padidėjo 2002 m. (+ 14 %). Primenama, kad Bendrijoje išaugintos lašišos gamybą veiksmingai riboja Vyriausybės licencijos, kuriose nustatytas didžiausias gyvos žuvies kiekis, kurį galima laikyti vandenyje bet kuriuo metu bet kurioje vietoje. Taigi pirmiau pateikti pajėgumų duomenys atspindi teorinius pajėgumus, pagrįstus bendru licencijuotu kiekiu, o ne fiziniais Bendrijos pramonei priklausančių žuvų auginimo narvų ar kitokių gamybos įrengimų pajėgumais. Todėl manoma, kad atliekamos analizės požiūriu tokie gamybos pajėgumų duomenys nėra svarbūs, kadangi faktiniai pajėgumai yra mažesni.

(64)

2001–2002 m. gamybos pajėgumų išnaudojimas iš pradžių sumažėjo 5 %, 2003 m. mažėjo toliau iki maždaug 7 % ir TL apytikriai 2 %.

(65)

Toliau pateikti duomenys apie Bendrijos pramonės pardavimą nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje.

2   lentelė

Pardavimo apimtis, rinkos dalys, vidutinės vieneto kainos EB

(66)

Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonės pardavimo apimtys padidėjo 7 %. Kitaip tariant, Bendrijos pramonė sugebėjo padidinti pardavimo apimtį maždaug 1 100 tonų. Šiuos rezultatus reikėtų vertinti atsižvelgiant į Bendrijos vartojimo padidėjimą net 80 000 tonų per tą patį laikotarpį.

(67)

Kadangi Bendrijos pramonė ne visai pasinaudojo rinkos augimu, aptariamuoju laikotarpiu jos rinkos dalis iš viso sumažėjo (– 7 %). 2001–2002 m. ji iš pradžių sumažėjo, po to šiek tiek padidėjo 2003 m.; TL ji vėl staigiai sumažėjo ir išliko daug mažesnė nei 2001 m. Kadangi Bendrijos pramonės rinkos dalis yra maža, bet kokie nuostoliai, kad ir maži, daro didelį poveikį Bendrijos ekonominei padėčiai.

(68)

Laikotarpiu nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos sumažėjo 9 %. Labiausiai jos sumažėjo 2002–2003 m.

(69)

Aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos vartojimas išaugo 15 %, o Bendrijos pramonė padidino pardavimo apimtį 7 %. Tačiau per tą patį laikotarpį Bendrijos pardavimo kainos sumažėjo (– 9 %), taip pat Bendrijos pramonės rinkos dalis (– 7 %). Tuo pat metu importo iš Norvegijos apimtis padidėjo maždaug 35 %, o mažomis dempingo kainomis importuojamo produkto rinkos dalis padidėjo net 8,6 procentiniais punktais. Tai reiškia, kad aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė tik šiek tiek pasinaudojo rinkos augimu.

(70)

EB pardavimo pelningumas rodo atrinktų Bendrijos gamintojų išaugintos lašišos pardavimo rezultatą Bendrijos rinkoje. Investicijų grąžą ir pinigų srautą buvo galima įvertinti tik siauriausios produktų grupės, kuriai priklauso panašus produktas, lygiu, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 8 dalį. Atsižvelgiant į tai reikėtų pažymėti, kad išauginta lašiša yra susijusi su daugiau nei 95 % atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių ekonomine veikla.

3   lentelė

Pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautas

(71)

Kaip nurodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, 2001 m. Bendrijos pramonė pasiekė teigiamų pelningumo rezultatų (8,0 %). 2001–2002 m. pelningumas tapo neigiamas ir sumažėjo 14,9 procentiniais punktais, kas sudarė 6,9 % nuostolių. Nuo tada Bendrijos pramonė veikė nuostolingai. Reikėtų pažymėti, kad padėtis dar labiau pablogėjo 2002–2003 m., kai nuostoliai siekė 9 % (arba 2,1 procentinių punktų tolesnių nuostolių) apyvartos. TL lašišos paklausa išliko stabili ir paskelbus apie laikinąsias apsaugos priemones nuo 2003 m. iki TL Bendrijos pramonė galėjo padidinti pardavimo kainas maždaug 5 %. Dėl to nuostoliai sumažėjo, bet vis tiek išliko dideli (– 5 %). Nuo aptariamojo laikotarpio pradžios iki jo pabaigos pelningumas sumažėjo 13 procentinių punktų.

(72)

Aptariamuoju laikotarpiu investicijų grąžos ir pinigų srauto tendencijos buvo neigiamos, panašiai kaip pelningumo tendencijos.

(73)

Per laikotarpį nuo 2001 m. iki TL tiesiogiai su išaugintos lašišos gamyba susijusių darbo vietų skaičius Bendrijos pramonės bendrovėse (bendrai) sumažėjo 3 %. Darbo vietų padaugėjo 2001–2002 m. (+9 %), ir tai galima paaiškinti padidėjusia tuo laikotarpiu produkcijos realizacija. Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės duomenų, dėl blogėjančios Bendrijos pramonės ekonominės padėties 2002 m. padidėjusio užimtumo išlaikyti nepavyko. Be to, buvo galima pastebėti, kad aptariamuoju laikotarpiu plačiau diegtas automatizavimas. Užimtumo duomenis, tiesiogiai susijusius su Bendrijos gamintojų (nesusijusių su Norvegijos eksportuotojais) išaugintos lašišos gamyba, reikia vertinti atsižvelgiant į toliau 112 konstatuojamojoje dalyje aptariamus Bendrijos interesus.

(74)

Dėl padidėjusios gamybos ir sumažėjusio užimtumo aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė galėjo padidinti našumą 8 %.

(75)

Dėl blogėjančios Bendrijos pramonės ekonominės padėties aptariamuoju laikotarpiu atlyginimus reikėjo sumažinti 13 %. Visų atlyginimų duomenys rodo ne tik sumažintą užimtumą, bet ir vidutinio atlyginimo mažinimą vienam asmeniui, dirbančiam šioje pramonės srityje.

(76)

Tolesnis tyrimas neturėjo poveikio kitiems žalos rodikliams. Todėl tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 68, 78, 79, 83 ir 84 konstatuojamosiose dalyse pateiktos pirminės išvados dėl atsargų, investicijų, gebėjimų pritraukti kapitalą, atsigavimo nuo ankstesnio dempingo ir faktinio dempingo skirtumo dydžio.

(77)

Aptariamuoju laikotarpiu, kai Bendrijos rinkai buvo būdinga stabili paklausa, kadangi vartojimas išaugo 15 % arba 80 000 tonų, importo dempingo kaina kainų lygis sumažėjo 16 %. Lašiša iš Norvegijos, pagrindinės eksportuojančios šalies, mažomis dempingo kainomis buvo nuolat importuojama į Bendrijos rinką dideliais ir didėjančiais kiekiais (+ 35 %). Dėl to Norvegijos rinkos dalis išaugo 17 % arba 8,6 procentiniais punktais. 2002–2003 m. buvo itin akivaizdu, kad importo iš Norvegijos apimtis išaugo (+ 20 %) ir kainos sumažėjo (– 13 %). Šis tyrimas parodė, kad nuo tada lašišos kainos Bendrijos rinkoje išliko labai mažos.

(78)

Dėl Bendrijos pramonės ekonominės padėties pažymėtina, kad žalos rodiklių analizė rodo, jog aptariamuoju laikotarpiu ji laipsniškai blogėjo. Nors pagal kai kuriuos veiksnius (gamyba, gamybos pajėgumai, pardavimo apimtis) per aptariamąjį laikotarpį buvo galima pastebėti teigiamas tendencijas, dauguma rodiklių kito neigiama linkme: pardavimo kainos (– 9 %), rinkos dalis (– 7 %), pelningumas (– 13 procentinių punktų), užimtumas (– 3 %), atlyginimai (– 13 %), taip pat pinigų srautas ir investicijų grąža. Bendrijos pramonės ekonominė padėtis labiausiai pablogėjo 2002–2003 m. laikotarpiu.

(79)

Vertinant teigiamas gamybos (+ 5 %) ir pardavimo apimties raidos tendencijas (+ 7 %) nustatyta, kad šie rodikliai padidėjo išaugusios paklausos Bendrijos rinkoje laikotarpiu (+ 15 %). Vis dėlto Bendrijos pramonė tik minimaliai pasinaudojo rinkos augimu, ir tai leido tik išvengti didesnės rinkos dalies praradimo TL.

(80)

Be to, pažymėtina, kad Bendrijos pramonės pardavimo apimtis padidėjo tada, kai Bendrijos rinkoje žymiai mažėjo kainos. Dėl to pelningumas gerokai sumažėjo nuo teigiamų rodiklių (8,0 % 2001 m.) iki didelių nuostolių per likusį aptariamąjį laikotarpį. Investicijų grąžos ir pinigų srauto raidos tendencijos buvo panašios. Be to, aptariamuoju laikotarpiu sumažėjo ir atlyginimai (– 13 %).

(81)

Reikėtų pažymėti, kad pelningumas (– 2,1 procentinių punktų) ir pardavimo apimtis (– 12 %) labiausiai sumažėjo 2002–2003 m.

(82)

Įvertinus visus šiuos veiksnius daroma galutinė išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė esminę žalą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį.

(83)

Kelios suinteresuotosios šalys suabejojo duomenų, susijusių su importo iš trečiųjų šalių, aiškinimu, pateiktu reglamento dėl laikinųjų priemonių 94–99 konstatuojamosiose dalyse. Jos tvirtino, kad duomenys nerodė priežastinio ryšio tarp importo mažomis kainomis iš kelių trečiųjų šalių ir Bendrijos pramonės padėties. Šios šalys teigė, kad bendra vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Norvegiją, kaina ir importo iš kai kurių šalių vidutinės kainos buvo mažesnės nei importo iš Norvegijos kaina. Be to, teigta, kad Komisijai nepavyko įrodyti, jog laukinė lašiša neturėjo jokio poveikio Bendrijos pramonei ir kad laukinė bei išauginta lašiša yra nesukeičiamos.

(84)

Pažymėtina, kad nė viena suinteresuotųjų šalių nesuabejojo duomenimis, susijusiais su absoliučiu importo iš kitų trečiųjų šalių kiekiu ar kainomis, ir abejonių sukėlė tik jų aiškinimas. Be to, nediskutuota nei dėl to, kad importo statistikoje atskirai nenurodomi išaugintos ir laukinės lašišos duomenys, nei kad laukinės lašišos kaina yra mažesnė už išaugintosios.

(85)

Dėl to svarbu priminti, kad importo statistikoje išaugintos ir laukinės lašišos duomenys neatskiriami. Vis dėlto nustatyta, kad laukinės ir išaugintos lašišos skoniai gerokai skiriasi. Dar svarbiau, tyrimas parodė, kad, laukinė lašiša, priešingai nei išauginta lašiša, praktiškai rinkoje parduodama ne kaip šviežias produktas, o daugiausia skardinėse ir konservuota. Akivaizdu, kad rinkoje šie produktai tarpusavyje tiesiogiai nekonkuruoja. Tai paaiškina, kodėl laukinės lašišos kaina yra mažesnė už išaugintosios ir kodėl naudotojai ir vartotojai negali sukeisti šių produktų. Galiausiai nė viena suinteresuotųjų šalių nepateikė įrodymų dėl tariamo laukinės ir išaugintos lašišos sukeičiamumo. Dėl šios priežasties jų pretenzijas reikėjo atmesti.

(86)

Vertinant bendras vidutines kai kurių atskirų šalių, pvz., JAV ir Kanados, kainas, atrodo, kad jos yra mažesnės už importo iš Norvegijos kainas. Vis dėlto atliekant tyrimą surinkta informacija rodo, kad JAV ir Kanada daugiausia importuoja laukinę lašišą, kuri, kaip paaiškinta pirmiau, yra pigesnė nei išaugintoji ir nėra su ja sukeičiama. Atsižvelgiant į pirmiau 85 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, mažai tikėtina, kad importas iš šių dviejų šalių galėjo turėti žymaus poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(87)

Dėl kitų netiriamų eksportuojančių šalių nustatyta, kad nors vidutinė importo iš Čilės kaina viršijo Bendrijos pramonės kainas, TL importo iš Farerų salų kainos buvo žemesnės nei eksportuojančių Norvegijos gamintojų kainos Bendrijos rinkoje. Vis dėlto tai neturėtų užgožti fakto, kad aptariamuoju laikotarpiu importo iš Čilės ir Farerų salų apimtys sumažėjo 7 % (arba – 1 895 tonomis) ir 8 % (arba – 3 397 tonomis), o importas iš Norvegijos išaugo 35 % (arba + 93 366 tonomis). Šias tendencijas reikėtų vertinti atsižvelgiant į vartojimo raidą (tuo pačiu laikotarpiu jis padidėjo 15 %).

(88)

Be to, 2001–2003 m., kai Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo labiausiai, importo iš Čilės ir Farerų salų raida parodė tendencijas, panašias į Bendrijos pramonės tendencijas. Nors importo iš Čilės apimtis gerokai sumažėjo (26 % (arba – 6 987 tonomis)), o importas iš Farerų salų padidėjo tik 2 %, t. y. daug mažiau nei padidėjo vartojimas (16 %), tuo pačiu laikotarpiu importas iš Norvegijos išaugo 31 % (arba + 82 631 tona). Atsižvelgiant į pirmiau išvardytus faktus, pažymėtina, kad nors ir negalima visiškai atmesti galimybės, kad iš šių dviejų šalių importuojant lašišą maža kaina nebuvo padarytas poveikis Bendrijos rinkai, tai nenutraukia priežastinio ryšio tarp aktyvesnio didelės apimties importo dempingo kaina iš Norvegijos ir Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(89)

Be to, atliekant tolesnį tyrimą atskleisti tam tikri Bendrijos pramonės eksporto lygio pokyčiai ir nustatyti pirmiau pateiktoje lentelėje nurodyti rezultatai.

(90)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonės eksporto rodiklius neigiamai paveikė 2003 m. JAV įvesti išaugintos lašišos importo apribojimai. Jos nusprendė, kad visos dėl nedidelio eksporto patirtos žalos negalima susieti su Norvegijos importu.

(91)

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nepateikta jokių įrodymų dėl JAV importo apribojimų. Šie galimi apribojimai neturėjo jokio materialinio poveikio Bendrijos pramonės eksportui. Be to, aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės eksportas buvo ribojamas. 2001 m. tai sudarė maždaug 1 % Bendrijos pramonės gamybos, o TL – mažiau nei 3 %. Priešingai nei teigiama, pirmiau pateiktos lentelės duomenys aiškiai rodo, kad aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės eksportas itin padidėjo. Atsižvelgiant į šias išvadas ir sudėtingą padėtį Bendrijos rinkoje, Bendrijos pramonei padarytos žalos negalima susieti su bet kokiais eksporto lygio pokyčiais.

(92)

Bet kokiu atveju reikia pažymėti, kad kainų ir pelningumo duomenys, kuriais remtasi įvertinant žalą, yra grindžiami duomenimis apie Bendrijos pramonės pardavimą tik nesusijusiems pirkėjams. Todėl argumentą, kad bet kokie Bendrijos pramonės eksporto pokyčiai turėjo žalingo poveikio Bendrijos pramonei (to išsamiau nepagrįsta), reikėjo atmesti.

(93)

Suinteresuotoji šalis teigė, kad dėl mokslinio straipsnio, kuriame nustatyta, jog škotiška lašiša yra labai užteršta, paskelbimo galėjo žymiai sumažėti pardavimo apimtis ir tai galėjo neigiamai paveikti Bendrijos pramonės kainas aptariamuoju laikotarpiu.

(94)

Vis dėlto tyrimas parodė, kad aptariamuoju laikotarpiu gamyba, vidaus pardavimai ir Bendrijos gamintojų eksporto apimtis padidėjo.

(95)

Remiantis pirmiau pateiktais faktais ir atsižvelgiant į tai, jog nepateikta kitų įrodymų, šią pretenziją reikėjo atmesti.

(96)

Viena suinteresuotoji šalis pakartojo argumentą, kad didesnis nei normalus žuvų žūstamumas Airijoje ir ligos protrūkiai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje 2002 m. ir 2003 m. galėjo sumažinti Bendrijos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis.

(97)

Vis dėlto tyrimas parodė, kad su pirmiau nurodytais reiškiniais susidūrė tik keli ūkiai ir tai neturėjo didelės įtakos bendriems Bendrijos pardavimo ir gamybos duomenims, kadangi paveikti nedideli kiekiai. Iš tiesų, kaip nurodyta pirmiau ir 62 bei 65 konstatuojamosiose dalyse, 2002–2003 m. Bendrijos gamybos ir pardavimo apimtis padidėjo.

(98)

Dėl to ir kadangi nepateikta kitų įrodymų, šią pretenziją reikėjo atmesti.

(99)

Remiantis pirmiau nurodytais faktais bei motyvais ir kadangi negauta įrodymų ar kitų pagrįstų pastabų dėl priežastinio ryšio, tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 90–111 konstatuojamosiose dalyse šiuo klausimu pateiktos išvados.

(100)

Primenama, kad pirminiu etapu Bendrijos interesų analizė turėjo būti paremta vangiu perdirbėjų (naudotojų) bendradarbiavimu. Todėl Komisija tęsė Bendrijos interesų tyrimą skatindama perdirbėjus (naudotojus) toliau teikti reikšmingus atsakymus į klausimynus, atlikdama papildomus tyrimus vietoje pirmiau 6 konstatuojamojoje dalyje minėtų naudotojų ir naudotojų asociacijų patalpose ir toliau rinkdama informaciją.

(101)

Be to, paskelbus pirmines išvadas gauta daug pretenzijų iš suinteresuotųjų šalių, visų pirma iš perdirbėjų ir perdirbėjų asociacijų, reikalavusių išsamesnės analizės, ypač dėl visų priemonių poveikio jų veiklai ir priemonių formos.

(102)

Be to, reikėtų pažymėti, kad paskelbus Komisijos ketinimą pakeisti laikinojo muito formą, daugiausia palankių atsiliepimų gauta dėl perėjimo prie minimalios importo kainos (MIK) kintamojo muito forma.

(103)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad, pirma, atsižvelgiant į mažą užimtumą Bendrijos pramonėje ir, antra, į didelį užimtumą naudotojų pramonėje, Bendrijos pramonei remti reikėtų numatyti kitas pasirinkimo galimybes nei antidempingo priemonių nustatymas.

(104)

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad galimų pasirinkimo galimybių ir antidempingo priemonių teisinis pagrindas ir tikslai yra skirtingi. Primenama, kad Bendrijos pramonė nukentėjo dėl išaugintos lašišos importo iš Norvegijos mažomis dempingo kainomis. Atsižvelgiant į Bendrijos pramonei padarytos žalos pobūdį, manoma, kad nenustačius priemonių Bendrijos pramonės padėtis toliau neišvengiamai blogės. Nenustačius priemonių yra didelė tikimybė, kad Bendrijos pramonei ir toliau bus daroma žala, o įvertinus aptariamuoju laikotarpiu patirtus nuostolius yra tikimybė, kad vidutinės trukmės laikotarpiu ši pramonės šaka iš viso išnyks. Todėl remiantis TL išvadomis galima teigti, kad jeigu mažos importo dempingo kainos nebus pakoreguotos, Bendrijos pramonei gali kilti pavojus. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas žalą darantis dempingas, įvesti antidempingo priemones yra tinkamas veiksmas, ir todėl pasirinkimo galimybės nesvarstomos.

(105)

Jeigu antidempingo priemonės nebus įvestos, bus didesnis pavojus, kad į Bendrijos rinką pateks dideli Norvegijos lašišos kiekiai dempingo kaina. Tokia padėtis nesuteiks reikalingo ilgalaikio stabilumo, būtino Bendrijos lašišos augintojams atsigauti nuo dabartinės dempingo praktikos, ir kels grėsmę visoms reformoms, kurių Bendrijos pramonė ėmėsi iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais ES uždaryta daug ūkių, manoma, kad nesiėmus jokių priemonių žalingam dempingui pašalinti yra didelis pavojus, kad vidutinės trukmės laikotarpiu ši Bendrijos pramonės šaka išnyks.

(106)

Jeigu bus įvestos galutinės antidempingo priemonės, sąlygos sąžiningai prekybai bus atkurtos, ir per pastaruosius metus Bendrijos pramonės daromos reformos bus jai naudingos. Tokiomis sąlygomis Bendrijos pramonė galės išlikti perspektyvi išaugintos lašišos gamintoja, tiekianti aukštos kokybės išaugintą lašišą, ir greičiausiai turės galimybę plėstis. Visų pirma tikimasi, kad Bendrijos pramonės veikla vėl taps pelninga, kaip ir 2001 m. Kol kas atsižvelgiant į ūkių, kurie turėjo būti uždaryti aptariamuoju laikotarpiu, nepanaudotus pajėgumus, reikėtų numatyti galimybę, kad Bendrijos pramonė būtų pajėgi padvigubinti savo rinkos dalį.

(107)

Bendrijos pramonės gyvybingumas turės teigiamo poveikio lašišos naudotojams ir vartotojams. Visi naudotojai ir vartotojai toliau turės galimybę gauti Bendrijos pramonės teikiamų aukštos kokybės produktų. Be to, pagrįsta teigti, kad persitvarkiusi ir padidinusi rinkos dalį Bendrijos pramonė bus pajėgi geriau kontroliuoti savo sąnaudas ir gauti daugiau naudos iš masto ekonomikos; anksčiau ji negalėjo to padaryti dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo. Tai sustiprins Bendrijos pramonės finansinę padėtį, užtikrins veiksmingesnę konkurenciją ir stabilias išaugintos lašišos kainas visų Bendrijos rinkos šalių naudai.

(108)

Galiausiai reikėtų nepamiršti, kad dauguma Bendrijos gamintojų veikia ES atokiose ir kaimo vietovėse, kuriose tiesioginis arba netiesioginis lašišos augintojų užimtumas yra itin svarbus vietos bendruomenei. Tikėtina, kad tokios galimybės įsidarbinti bus prarastos, jeigu Bendrijos pramonė nebus apsaugota nuo importo iš Norvegijos mažomis dempingo kainomis. Priešingai, jeigu priemonės būtų įvestos, tikimasi, kad pagerėjus pirmiau minėtai Bendrijos pramonės padėčiai, užimtumo lygis taip pat kils.

(109)

Kadangi negauta kitų pagrįstų pastabų dėl Bendrijos pramonės interesų, tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 113–116 konstatuojamosiose dalyse pateiktos pirminės išvados.

(110)

Po pirminių išvadų paskelbimo ir tolesnio tyrimo, kaip minėta pirmiau 100 konstatuojamojoje dalyje, gauta daug pretenzijų iš išaugintos lašišos perdirbėjų. Atlikus tolesnį tyrimą importuotojai ir perdirbėjai bendradarbiavo kažkiek daugiau. Galutiniame tyrimo etape reikšmingus atsakymus pateikusios bendrovės sudaro maždaug 18 % viso importo iš Norvegijos TL ir maždaug 11 % vartojimo (palyginti su 9 % ir 6 % pirminiame etape).

(111)

Importuotojai ir perdirbėjai (naudotojai) manė, kad nustačius ad valorem muitus padidėtų jų sąnaudos, sumažėtų pardavimo apimtis ir pelningumas, dėl to gali būti prarastos darbo vietos ir netgi gali tekti perkelti verslą. Jie taip pat teigė, kad žuvų perdirbimo sektoriuje užimtumas yra daug didesnis nei žuvų auginimo pramonėje, kuri, nepaisant to, tam tikrais atvejais suteikia galimybių įsidarbinti aukšto nedarbo lygio regionuose. Be to, perdirbėjai pabrėžė vartotojų ir prekybininkų poreikį toliau pirkti aukštos kokybės lašišą mažomis kainomis. Vis dėlto jie iš esmės manė, kad, palyginti su ad valorem muitu, MIK yra priimtinesnė priemonės forma.

(112)

Rūkant arba kitaip perdirbant lašišą patirtos pagrindinės sąnaudos yra susijusios su lašišos pirkimu ir užimtumu šiame sektoriuje. Atliekant tolesnį tyrimą Komisijai pateikta daug studijų ir pastabų su skirtingais užimtumo duomenimis. Minėtos studijos ir pastabos šiam tyrimui turi tik ribotą reikšmę. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pateiktos studijos yra susijusios su kitais laikotarpiais nei TL, tiksliai neapima aptariamo produkto ir dalinai taikomi su šiuo tyrimu nesusiję kriterijai. Dėl to, Komisija įsipareigojo atlikti susijusių asociacijų patikras vietoje. Pagal visą surinktą informaciją atliktas tiksliausias vertinimas rodo, kad Bendrijos lašišos perdirbimo sektoriuje tiesiogiai įdarbinta maždaug 7 500 darbuotojų.

(113)

Atlikus tolesnį tyrimą nustatyta, kad išauginta lašiša sudaro maždaug 48–54 %, o atlyginimai 6–12 % bendrų perdirbėjų sąnaudų. Normaliomis rinkos sąlygomis (pvz., esant tinkamai žaliavos kainai ir priimtinai mažmeninei kainai) perdirbėjai tikisi 5–12 % veiklos pelno. Tai patvirtino pelningumo duomenis pranešę bendradarbiaujantys perdirbėjai. Tolesnis tyrimas parodė, kad pakilimo laikotarpiu pelnas gali būti netgi didesnis. Platinimo grandinės gale mažmenininkai gali tikėtis 6–11 % pelno maržos.

(114)

Naudotojų pramonės susirūpinimas yra pagrįstas, kadangi jie baiminasi, kad dėl siūlomų priemonių neigiamo poveikio sąnaudoms sumažės pelningumas. Vis dėlto dabartinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į siūlomą MIK, tikėtina, kad poveikis naudotojų sąnaudoms bus mažas arba jo nebus.

(115)

Geriausiu galimu atveju rinkos sąlygos išliks tos pačios kaip dabar, t. y. kainos toliau gerokai viršys MIK dydį. Tokiu atveju MIK neturės jokio poveikio naudotojų sąnaudoms. Jeigu importuojamos prekės CIF kaina prie Bendrijos sienos bus lygi nustatytai minimaliai importo kainai arba ją viršys, muitas nebus mokamas.

(116)

Blogiausiu galimu atveju nustačius priemones naudotojų žaliavų sąnaudos bus nustatytos MIK lygiu, tiksliau tariant gamintojų patirtų faktinių išlaidų ir pagrįsto pelno tiekiant į Bendrijos rinką lygiu. Nors šis atvejis neatspindi dabartinių rinkos sąlygų, manoma, kad tada reikia numatyti, jog nustačius antidempingo priemones bus padarytas neigiamas poveikis importuotojams ir perdirbėjams, kadangi muitai, jeigu tokie bus, bus mokėtini tiesiogiai importuojant, nepriklausomai nuo importo kainos. Vis dėlto atsižvelgiant į šias aplinkybes primenama, kad pasiūlyta priemonė yra MIK, reiškianti mažiausią kainą, kuria tik ketinama užtikrinti, kad mažesnio muito taisyklės pagrindu Bendrijos gamintojai galėtų parduoti lašišą Bendrijoje kainomis, kurios leistų gamintojams padengti sąnaudas ir gauti pelno marža, kurio jie paprastai galėtų tikėtis, jeigu nebūtų importuojama dempingo kaina. Muitai bus renkami tik galimais išimtiniais atvejais, kai Norvegijos importo franko kaina prie Bendrijos sienos bus mažesnė už MIK, ir tik lygiu, atitinkančiu importo kainos ir MIK skirtumą. Be to, visą lašišos rinką, nuo gamybos iki tiekimo vartotojams, sąlygos sąžininga konkurencija.

Šiomis sąlygomis bus galima tinkamai atspindėti sąnaudas nustatant pardavimo kainas kiekvienu platinimo grandinės lygmeniu. Be to, naudotojai gali tikėtis daugiau galimybių gauti prekių iš ES šaltinių ir kitų trečiųjų šalių, kai tik rinka atsigaus nuo žalingo dempingo poveikio. Iš tiesų, kai visiems operacijų vykdytojams bus suteiktos teisingos pagal sąžiningos prekybos principus numatytos rinkos sąlygos, iš įvairių tiekimo šaltinių bus galima gauti įvairiausių ir skirtingos kokybės produktų. Pagal rinkos sąlygas nustatytos kainos turėtų teigiamai paveikti gamybos ir platinimo grandines, suteikiant galimybę geriau stabilizuoti bei numatyti kainas ir sąnaudas.

(117)

Jeigu priemonės nebus įvestos, ir jeigu Norvegijos eksportuotojams bus leista vėl importuoti ankstesnėmis mažomis dempingo kainomis, kurį laiką naudotojai gali pelnytis iš nesąžiningo importo dempingo kaina. Vis dėlto rinka tokios padėties ilgai neištvers. Lašišos kainos naudotojams bus mažesnės už gamintojų patiriamas tiekimo į Bendrijos rinką sąnaudas. Jeigu dempingui bus leista kartotis, iš Norvegijos importuojami produktai, kurių Bendrijoje suvartojama maždaug 60 %, užkirs kelią eksportui ne dempingo kaina iš trečiųjų šalių šaltinių. Naudotojai neturės galimybės įsigyti alternatyvių produktų ir pasirinkti kokybės. Nenustačius kainų pagal rinkos sąlygas kainos taps nestabilios ir bus padarytas neigiamas poveikis vartotojams skirtiems galutiniams produktams. Galiausiai tai gali paveikti perdirbėjų pelningumą.

(118)

Todėl iš esmės taikant MIK importuotojų ir perdirbėjų sąnaudos bus paveiktos tik minimaliai. Iš tiesų, jeigu rinkos kainos toliau viršys MIK, jokio finansinio poveikio nebus. Kita vertus, manoma, kad tokios rinkos sąlygos turėtų trikdyti perkelti verslo vietą, kadangi perdirbtos lašišos importo muitai yra dideli. Todėl Bendrijos perdirbimo pramonė ir toliau galėtų apsirūpinti reikiamu žaliavos kiekiu.

(119)

Kaip nurodyta toliau 140 konstatuojamojoje dalyje, Komisija įsipareigoja stebėti išaugintos lašišos rinkos raidą Bendrijoje. Jeigu remiantis stebėsenos rezultatais yra prima facie įrodymų, kad galiojanti priemonė yra nebereikalinga arba nepakankama žalingam dempingui pašalinti, Komisija gali apsvarstyti galimybę pradėti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir skubiai atlikti tyrimą. Tai leis Komisijai greitai imtis priemonių, jeigu ilgesnį laiko tarpą rinkos kainos bus mažesnės už MIK lygį.

(120)

Su interesuotosiomis šalimis diskutuota klausimu dėl tolesnio užimtumo lygio. Vis dėlto, kaip ir nustatyta priemonių poveikio sąnaudoms analizėje, nėra įrodymų, kad nustačius antidempingo priemones iš Norvegijos importuojamai lašišai, poveikis užimtumui šiame sektoriuje būtų didelis.

(121)

Tolesnis tyrimas patvirtino, kad MIK ir siūlomas jos lygis yra tinkamiausia priemonės forma (žr. 128 konstatuojamąją dalį). Todėl nemanoma, kad nustačius MIK, nuostoliai, kuriuos galėtų patirti importuotojai, perdirbėjai ir naudotojai, jei tokių būtų, galėtų viršyti naudą, kurios tikimasi suteikti Bendrijos gamintojams taikant priemones, laikomas minimaliai būtinomis siekiant atlyginti patirtą didelę žalą ir apsaugoti nuo tolesnio Bendrijos gamintojų padėties blogėjimo. Be to, reikia pažymėti, kad išlieka galimybė naudotis atskirais tiekimo šaltiniais iš kitų trečiųjų šalių.

(122)

Kadangi negauta kitų pagrįstų pastabų dėl nesusijusių importuotojų ir perdirbėjų (naudotojų) interesų, tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 128 konstatuojamojoje dalyje pateiktos pirminės išvados.

(123)

Kadangi negauta jokių pagrįstų pastabų dėl su Norvegijos gamintojais ir (arba) importuotojais susijusių EB lašišų jauniklių augintojų, pašarų gamintojų, tiekėjų ir gamintojų interesų, tvirtinamos reglamento dėl laikinųjų priemonių 117–121 konstatuojamosiose dalyse pateiktos pirminės išvados.

(124)

Kadangi aptariamas produktas yra vartotojams skirtas produktas, Komisija informavo įvairias vartotojų organizacijas apie pradėtą tyrimą. Iš vienos šalies gautame atsakyme buvo teigiama, kad maistingumo atžvilgiu naudingos lašišos savybės yra plačiai pripažintos ir kad dirbtinai padidinus jos kainą vartotojų galimybės pasirinkti maistingus produktus sumažės. Buvo taip pat išreikštas susirūpinimas, kad dėl bet kokio kainų padidinimo lašiša taps mažiau prieinama valstybėse narėse su mažesniu bendro vidaus produkto (BVP) vienam asmeniui, ir bus sustabdytas rinkos augimas.

(125)

Manoma, kad nustačius antidempingo priemones ūkio subjektai ir toliau galės pirkti importuojamą produktą neribotais kiekiais, tačiau teisingomis kainomis. Be to, atsižvelgiant į didelį skirtumą tarp neišdorotos žuvies iš ūkio ir perdirbtų lašišos produktų mažmeninės kainos, manoma, kad priemonės greičiausiai neturės esminio poveikio mažmeninėms kainoms, kadangi vargu ar visas kainos padidėjimas, jeigu toks bus, teks vartotojams. Iš tiesų, dabartinėmis rinkos kainomis, kurios gerokai viršija MIK, jokio finansinio poveikio nebus. Todėl tikėtina, kad net blogiausiu galimu atveju poveikis vartotojams bus mažas. Be to, nuostolingų kainų tikriausiai nebus įmanoma išlaikyti trumpu ar vidutinės trukmės laikotarpiu. Dėl to nemanoma, kad antidempingo priemonės turėtų labai neigiamo poveikio vartotojams.

(126)

Atsižvelgiant į reglamente dėl laikinųjų priemonių pateiktas išvadas, įvairių šalių pastabas ir tolesnio tyrimo rezultatus daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti galutinių antidempingo priemonių Norvegijos kilmės išaugintos lašišos importui dempingo kaina. Todėl tvirtinama reglamento dėl laikinųjų priemonių 131 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada.

(127)

Atsižvelgiant į galutines dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų padarytas išvadas, siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonė patiria dėl importo dempingo kaina, reikėtų įvesti antidempingo priemones. Buvo atsižvelgta į nustatytą dempingo skirtumą ir muito, būtino Bendrijos pramonės patiriamai žalai pašalinti, dydį. Nustatyta, jog visi žalos skirtumai viršijo 2,0 % ir dėl to negalėjo būti laikomi de minimis. Nustatyta, kad svertinis žalos skirtumo vidurkis, kuris buvo mažesnis nei svertinis dempingo skirtumo vidurkis, yra 14,6 %.

(128)

Vis dėlto paskelbus faktus, kurių pagrindu priimamas iš dalies keičiantis reglamentas, kelios suinteresuotosios šalys atvirai paprieštaravo ad valorem muitams ir pritarė siūlymui nustatyti MIK. Todėl atsižvelgiant į šias gautas pastabas ir tolesnio tyrimo išvadas, MIK tvirtinama tinkama priemonės forma.

(129)

Remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, nustatyto galutinio antidempingo muito dydis turėtų būti lygus dempingo arba žalos skirtumui, priklausomai nuo to, kuris mažesnis. Siekiant taikyti šią taisyklę, nustatyta nedaranti žalos MIK. Be to, šiam metodui patikrinti apskaičiuotos konkrečių bendrovių ne dempingo MIK remiantis normaliąja verte, pakoreguota pagal grynąją franko kainą prie Bendrijos sienos. Jos buvo palygintos su nedarančiomis žalos MIK, nustatytomis pagal 131 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodiką. Visais atvejais nedaranti žalos MIK buvo mažesnė už ne dempingo MIK.

(130)

Apskaičiuojant ne dempingo MIK Norvegijos kronas reikėjo perskaičiuoti į eurus. Siekdama perskaičiuoti, pirminiame etape Komisija taikė trejų metų valiutos keitimo kurso vidurkį. Kelios bendrovės tvirtino, kad tinkamas keitimo kursas turėtų atitikti TL taikytą kursą. Atsakydama į šią pretenziją Komisija vėl pažymi, kad treji metai yra vidutinė lašišos auginimo ciklo trukmė. Kadangi didžioji dalis pagrindinių į normaliąją vertę įskaičiuotų išlaidų patirtos per auginimo ciklą, Komisija mano, kad apskaičiuojant ne dempingo MIK tinkama remtis trejų metų keitimo kurso vidurkiu. Todėl ši pretenzija atmetama.

(131)

Nustatant nedarančios žalos kainos, būtinos žalingo dempingo poveikiui pašalinti, lygį, reikėjo atsižvelgti į tolesnio tyrimo išvadas. Apskaičiuojant muito, reikalingo žalingo dempingo poveikiu pašalinti, dydį, manyta, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti pagrįstą pelną iki sumokant mokesčius, kurį tokios rūšies pramonė gali pagrįstai gauti tokiame sektoriuje Bendrijoje parduodama panašius produktus normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. nesant importo dempingo kaina. Atsižvelgiant į tai, buvo apskaičiuota panašaus produkto nedaranti žalos Bendrijos pramonei kaina. Nedaranti žalos kaina buvo apskaičiuota sudėjus 8 % pelno marža nuo apyvartos ir gamybos sąnaudas. Gamybos sąnaudos buvo patikrintos kryžminiu būdu remiantis atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių vidutinėmis vieneto kainomis (2,77 EUR/kg) ir jų vidutiniais nuostoliais (5 % nuostolių) TL. 8 % pelno skirtumas nustatytas remiantis 2001 m. gautu pelnu (žr. pirmiau pateiktą 3 lentelę) ir gali būti vertinamas kaip pats mažiausias pelnas, kurio Bendrijos pramonė gali tikėtis nesant žalą darančio dempingo.

(132)

Išauginta lašiša paprastai parduodama įvairiais pavidalais (išskrosta su galvomis, išskrosta be galvų, sveika (nesupjaustyta) žuvų filė, kita filė arba filė dalys). Todėl siekiant atsižvelgti į papildomas išlaidas, patiriamas ruošiant šiuos produktus, reikėjo nustatyti kiekvieno jų nenuostolingą minimalią importo kainą. Dėl to skirtingos minimalios importo kainos yra pagrįstos šio tyrimo išvadomis. Iš esmės jos nustatytos pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 772/1999 (5) pateiktus perskaičiavimo koeficientus, kurie taip pat taikyti šiame tyrime. Dėl sveikos (nesupjaustytos) žuvų filė ir gabaliukais supjaustytos filė atsižvelgta į perdirbimo sąnaudas.

(133)

Jeigu importuojamo produkto CIF kaina prie Bendrijos sienos yra lygi arba didesnė nei nustatyta minimali importo kaina, muito mokėti nereikia. Jeigu importuojamo produkto kaina yra mažesnė, turėtų būti mokamas skirtumas tarp faktinės kainos ir nustatytos minimalios importo kainos. Kadangi importuojant produktus iš Norvegijos minimalia importo arba ją viršijančia kaina bus pašalintas žalingo dempingo poveikis, tikslinga MIK taikyti visam importui iš Norvegijos, išskyrus vieną bendrovę, kuriai, kaip minėta pirmiau 33 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatytas de minimis dempingo skirtumas.

(134)

Atsižvelgiant į dempingo skirtumų dydį, nustatytą Norvegijos eksportuojantiems gamintojams, ir Bendrijos pramonei daromos žalos lygį, būtina, kad garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų sumos, nustatytos reglamentu dėl laikinųjų priemonių, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1010/2005, būtų galutinai surenkamos tokio dydžio kaip galutinai nustatyti muitai. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni už laikinuosius muitus, galutinai surenkamos tik garantijomis užtikrintos sumos atitinkančios galutinių muitų dydį.

(135)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 628/2005 nustatyti ir nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2005 m. liepos 4 d. taikyti laikinieji ad valorem antidempingo muitai, kurių dydis svyruoja nuo 6,8 % iki 24,5 % importuojamų produktų vertės, vis dėlto yra nerenkami. Rinkti ad valorem muitus būtų neproporcinga tikslui pašalinti žalingą dempingą, kadangi taikant šiuos muitus rinkos kainos žymiai viršijo MIK, kuri įvesta atsižvelgiant į neįprastą ir nenumatytą rinkos raidą. Pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1010/2005 dėl Norvegijos kilmės išaugintos lašišos importo, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų sumos galutinai surenkamos, atsižvelgiant į galutinai nustatytą MIK. Galutinę muitų normą viršijančios pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1010/2005 dėl išaugintos Norvegijos kilmės lašišos importo, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų sumos nesurenkamos.

(136)

Po paskelbimo teigta, kad, palyginti su kitomis priemonėmis, taikyti MIK gali būti sudėtingiau ir yra didesnė tikimybė, jog prekių muitinė vertė nebus deklaruojama teisingai. Iš tiesų, atsižvelgiant į teiginius, kad po 2005 m. liepos 1 d., kai buvo įvesta MIK, padaryti keli pažeidimai, ir galimybę sudaryti kompensacinius susitarimus šiame rinkos sektoriuje, reikia įvesti dvigubą priemonių sistemą. Šią dvigubą sistemą sudaro MIK (žr. 129–133 konstatuojamąsias dalis) ir nustatytas muitas. Remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, nustatyto antidempingo muito dydis buvo apskaičiuotas pagal svertinį žalos skirtumo vidurkį, kadangi nustatyta, jog jis mažesnis už svertinį dempingo skirtumo vidurkį. Siekiant užtikrinti veiksmingą MIK laikymąsi reikėtų informuoti importuotojus, kad jeigu po importo atlikus patikrinimą nustatoma, jog i) pirmo nepriklausomo Bendrijos kliento faktiškai sumokėta grynoji franko kaina prie Bendrijos sienos (kaina po importo) yra mažesnė už po deklaravimo muitinėje nustatytą grynąją franko kainą prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, arba ii) po importo kaina yra mažesnė už MIK, atitinkamoms operacijoms nustatyti muitai yra renkami atgaline data, išskyrus atvejus, kai prie nustatyto muito pridėjus kainą po importo susidaro suma (faktiškai mokama kaina plius nustatytas muitas), kuri yra mažesnė nei MIK. Tokiu atveju yra renkama muito suma, lygi MIK ir kainos po importo skirtumui. Nustačiusios, kad deklaruota neteisingai, visais atvejais muitinės turėtų iš karto pranešti Komisijai.

(137)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir siekdama spręsti iškeltas problemas, Komisija ketina įvesti tris konkrečius ramsčius, skirtus užtikrinti tolesnį priemonių tinkamumą jų visiškai laikantis. Pirma, daroma nuoroda į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Muitinės kodeksą (6), inter alia, 78 straipsnį, pagal kurį muitinė gali tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su aptariamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba vėlesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba jo atstovo, bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Muitinė gali tikrinti ir prekes.

(138)

Antra, siekdama geriausios apsaugos nuo bet kokios galimos priemonių absorbcijos, visų pirma tarp susijusių bendrovių, Bendrijos institucijos praneša apie savo ketinimą iš karto pradėti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį ir gali įpareigoti registruoti importą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį, jeigu būtų pateikta tokios veiklos įrodymų.

(139)

Bendrijos institucijos remsis, inter alia, nacionalinių muitinių pateiktais importo priežiūros duomenimis ir valstybių narių informacija, pateikta pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį.

(140)

Galiausiai Komisija įsipareigoja stebėti išaugintos lašišos rinkos raidą Bendrijoje. Jeigu remiantis šios stebėsenos rezultatais yra prima facie įrodymų, kad galiojanti priemonė yra nebereikalinga arba nepakankama žalingam dempingui pašalinti, Komisija gali apsvarstyti galimybę pradėti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir skubiai atlikti tyrimą,

a)

galutinius muitus viršijančios garantijomis užtikrintos sumos nesurenkamos,

b)

jeigu galutiniai muitai yra didesni už laikinuosius muitus, galutinai surenkamos tik garantijomis užtikrintos laikinųjų sumos.