(4)

įgyvendinant transeuropinio transporto tinklą sukuriamos infrastruktūrai plėtoti palankios sąlygos, kurios padės užtikrinti, kad visų rūšių transportas būtų darnesnis, įperkamesnis ir įtraukesnis, kad tvarios alternatyvos būtų plačiai prieinamos daugiarūšio transporto sistemoje ir kad būtų taikomos tinkamos paskatos pertvarkai paskatinti, visų pirma užtikrinant, kad ta pertvarka būtų sąžininga ir atitiktų […] Tarybos rekomendacijoje (ES) […] dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatytus tikslus;

(4)

įgyvendinant transeuropinio transporto tinklą sukuriamos infrastruktūrai plėtoti palankios sąlygos, kurios padės užtikrinti, kad visų rūšių transportas būtų darnesnis, įperkamesnis ir įtraukesnis visuose ES regionuose , kad tvarios alternatyvos būtų plačiai prieinamos daugiarūšio transporto sistemoje ir kad būtų taikomos tinkamos paskatos pertvarkai paskatinti, visų pirma užtikrinant, kad ta pertvarka būtų sąžininga ir atitiktų […] Tarybos rekomendacijoje (ES) […] dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatytus tikslus;

(16)

projektų planavimo ir statybos etape reikėtų deramai atsižvelgti į regioninių bei vietos valdžios institucijų ir visuomenės, kurioms bendro intereso projektas daro poveikį, interesus;

(16)

projektų planavimo ir statybos etape reikia deramai atsižvelgti į regioninių bei vietos valdžios institucijų ir visuomenės, kurioms bendro intereso projektas daro poveikį, interesus;

(52)

valstybės narės turėtų parengti nacionalinę DJMP paramos programą, kuria būtų siekiama skatinti SUMP diegimą ir gerinti koordinavimą tarp regionų, miestų ir miestelių. Ji turėtų padėti regionams ir miestams parengti aukštos kokybės DJMP bei sustiprinti DJMP įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą teisėkūros priemonėmis, gairėmis, rekomendacijų teikimu, pagalba ir, galimai, finansine parama;

(52)

valstybės narės turėtų parengti nacionalinę DJMP paramos programą, kuria būtų siekiama skatinti SUMP diegimą ir gerinti koordinavimą tarp regionų, miestų ir miestelių. Ji turėtų padėti regionams ir miestams parengti aukštos kokybės DJMP bei sustiprinti DJMP įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą teisėkūros priemonėmis, gairėmis, rekomendacijų teikimu, pagalba ir, galimai, finansine parama. Siekdama papildyti paramą, teikiamą pagal nacionalines paramos programas, Europos Komisija sudaro palankesnes sąlygas transporto mazgų mainams vadinamuosiuose koridorių forumuose ;

(66)

Europos transporto koridoriai turėtų padėti plėtoti transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą tokiu būdu, kad būtų šalinamos kliūtys, gerinamos tarpvalstybinės jungtys ir didinamas efektyvumas ir tvarumas. Jie turėtų prisidėti prie sanglaudos didinimo gerinant teritorinį bendradarbiavimą. Juos naudojant taip pat turėtų būti siekiama platesnių transporto politikos tikslų ir sudaromos palankesnės sąlygos sąveikumui, įvairių transporto rūšių integracijai ir daugiarūšio vežimo operacijoms. Koridoriais grindžiamas požiūris turėtų būti skaidrus bei aiškus, o tokių koridorių valdymas neturėtų sukurti papildomos administracinės naštos ar sąnaudų;

(66)

Europos transporto koridoriai turėtų padėti plėtoti transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą tokiu būdu, kad būtų šalinamos kliūtys, gerinamos tarpvalstybinės jungtys ir didinamas efektyvumas ir tvarumas. Jie turėtų prisidėti prie sanglaudos didinimo gerinant teritorinį bendradarbiavimą. Juos naudojant taip pat turėtų būti siekiama platesnių transporto politikos tikslų ir sudaromos palankesnės sąlygos sąveikumui, įvairių transporto rūšių integracijai ir daugiarūšio vežimo operacijoms. Koridoriais grindžiamas požiūris turėtų būti skaidrus bei aiškus, o tokių koridorių valdymas neturėtų sukurti papildomos administracinės naštos ar sąnaudų. Tuo taip pat turėtų būti skatinama kurti integruotas valdymo struktūras, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes, kurios paspartintų tarpvalstybinių atkarpų įgyvendinimą. Europos Komisija ir valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo, konsultuojasi su regionais ir šiais suinteresuotaisiais subjektais ;

f)

miestų transporto mazgas – miesto zona, kurioje transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūros elementai, pavyzdžiui, uostai, įskaitant keleivių terminalus, oro uostai, geležinkelio stotys, autobusų terminalai, logistikos centrai ir įrenginiai bei krovinių terminalai, esantys miesto zonoje arba aplink ją, yra sujungti su kitais tos infrastruktūros elementais ir su regioninio ir vietos eismo infrastruktūra;

f)

miestų transporto mazgas – funkcinė miesto zona, kurioje transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūros elementai, pavyzdžiui, uostai, įskaitant keleivių terminalus, oro uostai, geležinkelio stotys, autobusų terminalai, logistikos centrai ir įrenginiai bei krovinių terminalai, esantys miesto zonoje arba aplink ją, yra sujungti su kitais tos infrastruktūros elementais ir su regioninio ir vietos eismo infrastruktūra;

l)

daugiarūšio keleivinio transporto mazgas – mažiausiai dviejų rūšių keleivinio transporto susiejimo punktas, kuriame teikiama kelionių informacija, užtikrinama prieiga prie viešojo transporto ir galimybė keisti transporto rūšį, įskaitant privataus ir viešojo transporto jungties aikšteles ir aktyvųjį judumą, ir kuris veikia kaip sąsaja tarp miestų transporto mazgų ir tolimesnio susisiekimo transporto tinklų;

l)

daugiarūšio keleivinio transporto mazgas – mažiausiai dviejų rūšių keleivinio transporto susiejimo punktas, kuriame teikiama kelionių informacija, užtikrinama prieiga prie viešojo transporto ir galimybė keisti transporto rūšį, įskaitant privataus ir viešojo transporto jungties aikšteles ir aktyvųjį judumą, ir kuris veikia kaip sąsaja tarp miestų transporto mazgų ir tolimesnio susisiekimo transporto tinklų ir jų viduje ;

o)

darnaus judumo mieste planas (DJMP) – strateginio judumo planavimo dokumentas, kuriuo siekiama žmonėms, įmonėms ir prekėms pagerinti prieinamumą prie funkcinės miesto zonos (įskaitant važinėjimo į darbą zonas) ir judumą joje;

o)

darnaus judumo mieste planas (DJMP) – strateginio judumo planavimo dokumentas, kuriuo siekiama žmonėms, įmonėms ir prekėms pagerinti prieinamumą prie funkcinės miesto zonos (įskaitant važinėjimo į darbą zonas) ir judumą joje . Darnaus judumo mieste planai (DJMP) gali būti įtraukti į esamus planus ir (arba) į platesnius planus, į kuriuos taip pat integruoti žemėnaudos planai, pavyzdžiui, atsižvelgiant į žemės naudojimo ir judumo tarpusavio sąsajas ;

z)

jūrų uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kurią naudojant iš esmės galima priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti tas prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius, įgulą ir kitus asmenis, taip pat bet kokia kita infrastruktūra, būtina vežėjams uosto teritorijoje;

z)

jūrų uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kurią naudojant iš esmės galima priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti tas prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius, įgulą ir kitus asmenis, taip pat bet kokia kita infrastruktūra, būtina vežėjams uosto teritorijoje ir tarnaujanti kaip prekybos vartai, pramoniniai klasteriai ir energetikos centrai ;

viii)

reguliavimo standartų pritaikymas prie teritorijų realijų;

b)

būti ekonomiškai perspektyvus, remiantis socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize;

b)

būti ekonomiškai perspektyvus, remiantis socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize; aiškinant perspektyvumą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių socialines ir ekonomines sąlygas ir platesnio masto projektų poveikį ekonomikai ;

b)

valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2 dalyje nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

b)

valstybės narės, regiono valdžios institucijos arba kompetentingų institucijų grupės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2 dalyje nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu , taip pat indėliu į kovą su klimato kaita . Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

c)

keleivinių traukinių atveju vyraujantis geležinkelio linijos greitis išplėstinio pagrindinio tinklo keleivinėse linijose būtų ne mažesnis kaip 160 km/h;

c)

keleivinių traukinių atveju vyraujantis geležinkelio linijos vidutinis greitis išplėstinio pagrindinio tinklo keleivinėse linijose būtų ne mažesnis kaip 160 km/h;

b)

valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2–4 dalyse nurodytais reikalavimais. Bet koks išimties taikymas turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

b)

valstybės narės, regiono valdžios institucijos arba kompetentingų institucijų grupės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2–4 dalyse nurodytais reikalavimais. Bet koks išimties taikymas turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu , taip pat indėliu į kovą su klimato kaita . Išimtis turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

g)

naujoviškų geležinkeliams skirtų alternatyviųjų degalų technologijų (pavyzdžiui, vandenilio) plėtojimui tose atkarpose, kurioms netaikomas elektrifikavimo reikalavimas.

g)

naujoviškų geležinkeliams skirtų riedmenų, taip pat alternatyviųjų degalų technologijų (pavyzdžiui, vandenilio) , biodegalų arba baterinių traukinių plėtojimui tose atkarpose, kurioms netaikomas elektrifikavimo reikalavimas.

xi)

pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra;

d)

iki 2040 m. gruodžio 31 d.: būtų įsteigtas bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas, kuris padėtų užtikrinti pakankamai perkrovimo pajėgumų miestų transporto mazge arba šalia jo.

d)

iki 2040 m. gruodžio 31 d.: būtų įsteigtas bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas, kuris padėtų užtikrinti pakankamai perkrovimo pajėgumų, reikalingų siekiant užtikrinti miesto logistiką ir paskutinę atkarpą miestų transporto mazge arba šalia jo.

a)

remti ir skatinti mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių, laivų ir orlaivių bei kitų naujoviškų ir tvarių transporto ir tinklo technologijų, pavyzdžiui, „Hyperloop“ sistemos;

a)

remti ir skatinti mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių, laivų, geležinkelių riedmenų ir orlaivių bei kitų naujoviškų ir tvarių transporto ir tinklo technologijų, pavyzdžiui, „Hyperloop“ sistemos;

b)

iš visuotinio tinklo pašalina jūrų uostus ir oro uostus, jei įrodoma, kad paskutinių šešerių metų jų transporto srauto vidurkis nesiekia 85 % atitinkamos ribinės vertės;

b)

prieš pašalindama iš visuotinio tinklo jūrų uostus ir oro uostus pradeda papildomą procedūrą , jei įrodoma, kad paskutinių šešerių metų jų transporto srauto vidurkis nesiekia 85 % atitinkamos ribinės vertės. Vykdydama papildomą procedūrą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, atsižvelgia į kokybinius rodiklius ir visus ciklinius veiksnius, kuriais galima paaiškinti infrastruktūros eismo sumažėjimą. Dėl laikinų ar ypatingų veiksnių pasikeitusi eismo apimtis negali būti pašalinimo iš tinklo priežastis;

4.

Veiksmingas TEN-T veikimas. Rengiant DJMP turėtų būti tinkamai atsižvelgta į įvairių miesto priemonių poveikį keleivių ir krovinių eismo srautams transeuropiniame transporto tinkle, kad būtų užtikrintas sklandus tranzitas, eismo nukreipimas aplinkkeliu arba eismo srautų sujungimas miestų transporto mazguose ir juos supančiose teritorijose, taip pat ir visai netaršių transporto priemonių srautų. Jis visų pirma apima veiksmus, kuriais mažinamos spūstys, didinamas kelių eismo saugumas ir šalinamos kliūtys, darančios poveikį eismo srautams TEN-T tinkle.

4.

Veiksmingas TEN-T veikimas. Rengiant DJMP turėtų būti tinkamai atsižvelgta į įvairių miesto priemonių poveikį keleivių ir krovinių eismo srautams transeuropiniame transporto tinkle, kad būtų užtikrintas sklandus tranzitas, eismo nukreipimas aplinkkeliu arba eismo srautų sujungimas miestų transporto mazguose ir juos supančiose teritorijose, taip pat ir visai netaršių transporto priemonių srautų. Jis visų pirma apima veiksmus, kuriais mažinamos spūstys, didinamas kelių eismo saugumas ir šalinamos kliūtys, darančios poveikį eismo srautams TEN-T tinkle. Kartu TEN-T priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į poveikį regioniniams ir vietiniams keleivių ir krovinių eismo srautams.