Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB

(COM(2021) 851 final – 2021/0422 (COD))

(2022/C 290/23)

Pranešėjas	Arnaud SCHWARTZ
Bendrapranešėjė	Ozlem YILDIRIM

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 5 2
Reglamentavimo pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2022 3 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 3 23
Plenarinė sesija Nr.	568
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	215 / 3 / 6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti direktyvą dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir pakeisti Direktyvą 2008/99/EB, nes šiuo pasiūlymu šalinami pagrindiniai dabartinės direktyvos trūkumai ir siekiama imtis veiksmų dėl aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų skaičiaus didėjimo Europoje.

1.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyme išlaikoma ankstesnė direktyvos taikymo sritis, pateikiant nusikalstamų veikų sąrašą, tačiau jame trūksta savarankiškos bendros pažeidimo, sukeliančio žalą arba keliančio pavojų aplinkai, apibrėžties. EESRK mano, kad nusikalstamų veikų sąrašą reikėtų išplėsti, įtraukiant kuo daugiau nusikaltimų rūšių, kad netrukus po įsigaliojimo direktyvos dėl nusikaltimų aplinkai nereikėtų vėl iš naujo persvarstyti ir kad tam tikra nusikalstama veika aplinkos apsaugos srityje neliktų nenubausta.

1.3.

EESRK pripažįsta, kad reikia skubiai gerinti baudžiamosios aplinkos teisės įgyvendinimą Europoje, ir pripažįsta, kad direktyva dėl nusikaltimų aplinkai su aiškiau išdėstytomis nuostatomis prisidėtų prie geresnio įgyvendinimo. EESRK mano, kad siūlomi aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar žala yra didelė, yra nepatenkinami, kadangi gali prireikti papildomų gairių nustatyti aiškesnę savarankiškos „didelės žalos“ apibrėžtį.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad konstatuojamosiose dalyse minimas „ekocidas“. Tačiau EESRK mano, kad šią sąvoką reikėtų įtraukti į direktyvos dėstomąją dalį.

1.5.

EESRK pritaria tam, kad būtų įtraukti minimalūs standartai, pagal kuriuos būtų nustatytos maksimalios sankcijų ribos privatiems asmenims ir juridiniams asmenims. Tačiau EESRK mano, kad sankcijos būtų tikrai veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, jei jų ribos būtų gerokai padidintos.

1.6.

EESRK ragina Komisiją įvertinti galimybę išplėsti Europos prokuratūros jurisdikciją į ją įtraukiant nusikaltimus aplinkai, taip sukuriant Žaliąją Europos prokuratūrą, kuri galėtų remti kovą su nusikaltimais aplinkai, kurie žinomais ryšiais susiję su organizuotu nusikalstamumu.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad reikia stiprinti teisėsaugos grandinę ir Europos baudžiamosios teisės aplinkos srityje įgyvendinimą. Komitetas pakartoja savo informaciniame pranešime NAT/767 Nusikaltimų aplinkai direktyvos vertinimas (1) pateiktą rekomendaciją, kurioje ES valstybės narės raginamos įsteigti specializuotas policijos pajėgas, paskirti prokurorus, teisėjus ir teismus nusikaltimų aplinkai srityje. EESRK mano, kad Nusikaltimų aplinkai direktyva gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei ji bus derinama su pakankamais ištekliais ir mokymu valstybių narių lygmeniu.

2.   Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

Nusikaltimai aplinkai yra ketvirta pelningiausių nusikaltimų kategorija pasaulyje, o Eurojustas užfiksavo, kad tokio pobūdžio nusikaltimų Europos Sąjungoje daugėja (2). Nors tarpvalstybinių apkaltinamųjų nuosprendžių už nusikaltimus aplinkai iš esmės nepadaugėjo, Europoje įvykdytų nusikaltimų aplinkai skaičius išaugo.

2.2.

2021 m. gruodžio 15 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB.

2.3.

Direktyvos tikslas – nustatyti bendras būtiniausias nusikaltimų aplinkai kriminalizavimo taisykles, šalinant dabartinės Direktyvos 2008/99/EB trūkumus.

2.4.

2020 m. Komisija paskelbė Direktyvos 2008/99/EB vertinimą (3). Atliekant šį vertinimą nustatyti dideli trūkumai, susiję su vykdymo užtikrinimu vietos lygmeniu, taikymo srities apribojimu, nusikalstamų veikų apibrėžtimi, sankcijų lygiais, teisinės terminologijos aiškumo trūkumu, tarpvalstybinio bendradarbiavimo trūkumu, juridinių asmenų atsakomybės sistema ir kitomis direktyvos sritimis.

2.5.

Siūloma direktyva siekiama padidinti tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo veiksmingumą atnaujinant direktyvos taikymo sritį ir paaiškinant arba panaikinant neaiškius terminus, vartojamus nusikaltimų aplinkai apibrėžtyse, kad būtų užtikrinta, jog bus nustatytos veiksmingų, atgrasančių ir proporcingų sankcijų už nusikaltimus aplinkai rūšys ir lygiai, bus skatinami tarptautiniai tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas, gerinamas informacija pagrįstų sprendimų dėl nusikaltimų aplinkai priėmimas tobulinant statistinių duomenų rinkimą ir sklaidą, taip pat didinamas nacionalinių teisėsaugos grandinių veiklos veiksmingumas, kad būtų skatinamas tyrimas, baudžiamasis persekiojimas ir sankcijų taikymas.

2.6.

Pasiūlymas grindžiamas SESV 83 straipsnio 2 dalimi, kuri, skirtingai nuo ankstesnio teisinio pagrindo, galiojusio prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, labiau įtvirtina tarpvalstybinį nusikaltimų aplinkai pobūdį ir suteikia ES kompetenciją nustatyti būtiniausias taisykles, susijusias su nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžtimi.

2.7.

Šio pasiūlymo tikslas – suderinti baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, taikymą siekiant užtikrinti viso ES aplinkos teisės acquis, įskaitant Europos žaliąjį kursą, vykdymą, kartu laikantis ES darnaus vystymosi tikslų, geresnės aplinkos kokybės ir principo „teršėjas moka“.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti direktyvą dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama direktyva 2008/99/EB, nes šiuo pasiūlymu šalinami pagrindiniai dabartinės direktyvos trūkumai ir siekiama imtis veiksmų dėl aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų skaičiaus didėjimo Europoje.

3.2.

EESRK pabrėžia Europos Sąjungos kaip tarptautinės lyderės vaidmenį kovojant su pasauline klimato kaita ir saugant aplinką. EESRK laikosi nuomonės, kad kova su nusikaltimais aplinkai ir organizuotu nusikalstamumu aplinkai Europos lygmeniu yra esminis šio vadovaujamojo vaidmens aspektas, ir pabrėžia, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą su ES kaimyninėmis šalimis ir kitomis trečiosiomis šalimis.

3.3.

EESRK mano, kad peržiūra yra sveikintinas žingsnis sprendžiant nusikaltimų aplinkai ir organizuotų nusikaltimų aplinkai Europoje didėjimo problemą. Komitetas palankiai vertina sprendimą visiškai pakeisti neveikiančią senąją Nusikaltimų aplinkai direktyvą, o ne ją pakeisti tik iš dalies.

3.4.

EESRK pripažįsta, kad reikia skubiai gerinti baudžiamosios aplinkos teisės įgyvendinimą Europoje, ir pripažįsta, kad Nusikaltimų aplinkai direktyva su aiškiai išdėstytomis nuostatomis prisidėtų prie geresnio įgyvendinimo. Be to, EESRK tvirtai remia konkrečius nacionalinių strategijų įgyvendinimo įsipareigojimus, ataskaitų teikimo pareigas ir minimalius reikalavimus dėl išteklių, mokymo ir tyrimo priemonių.

3.5.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą išplėsti Nusikaltimų aplinkai direktyvos taikymo sritį. Komitetas pažymi, kad siūlymas pakeisti sąvokos „neteisėtas“ apibrėžtį pašalina pagrindinę dviprasmiškumo priežastį ir siūlomu dideliu pažeidimų sąrašo išplėtimu galima daug geriau apsaugoti ES aplinkos acquis.

3.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyme nepateikta savarankiško bendro pažeidimo, t. y. žalos aplinkai arba keliamo pavojaus aplinkai, apibrėžtis. Nors pasiūlymu gerokai išplečiama Nusikaltimų aplinkai direktyvos taikymo sritis, jis vis dar išlieka susijęs su keleto kitų teisės sričių ir antrinės ES teisės aktų taikymo sritimis, todėl tampa priklausomu, be kita ko, nuo administracinės teisės ir negali būti perspektyvus. EESRK pažymi, kad siūlomam nebaigtiniam nusikalstamų veikų sąrašui atnaujinti gali prireikti būsimų teisėkūros procedūrų.

3.7.

EESRK palankiai vertina tai, kad konstatuojamosiose dalyse minimas ekocidas. Tačiau EESRK mano, kad šią sąvoką reikėtų įtraukti į direktyvos dėstomąją dalį. Be to, EESRK pabrėžia, kad bet kokia nuoroda į ekocidą turi atitikti formuluotę, kurią 2021 m. birželio mėn. pasiūlė nepriklausoma ekspertų grupė, atsakinga už teisinę ekocido apibrėžtį (4). EESRK rekomenduoja, kad ekocidu būtų vadinami neteisėti arba tyčiniai veiksmai, aiškiai žinant, kad yra didelė tikimybė, jog dėl šių veiksmų bus padaryta didelė ir plataus masto arba ilgalaikė žala aplinkai. EESRK pritartų tam, kad konstatuojamosiose dalyse būtų paminėti karai ir ginkluoti konfliktai, ir pažymi, kad šie konfliktai iš esmės visada yra ekocidai. EESRK apgailestauja, kad šioms byloms nebuvo ir nėra taikomos nė viena iš pasiūlytų priemonių ir sprendimų.

3.8.

Komitetas savo rekomendacijas dėl direktyvos persvarstymo išdėstė informaciniame pranešime NAT/767 Nusikaltimų aplinkai direktyvos vertinimas. Atsižvelgdamas į paskelbtą pasiūlymą, EESRK pakartoja savo ankstesnes rekomendacijas pasinaudoti Nusikaltimų aplinkai direktyvos persvarstymu siekiant sukurti bendro nusikaltimo sukėlus pavojų aplinkai sąvoką, užmegzti nuolatinį valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogą ir išplėsti aplinkos baudžiamosios teisės taikymo sritį, kad ji apimtų su aplinka susijusius kibernetinius nusikaltimus.

3.9.

Keletas tyrimų parodė, kad vis dažniau nusikaltimais aplinkai naudojamasi kaip korupcine priemone, jie būna susiję su korupcine praktika arba tampa pirminiais su pinigų plovimu susijusiais nusikaltimais. Kadangi žaliajai pertvarkai iš ES biudžeto skiriama daugiau išteklių, esama tikimybės, kad taip pat padidės nusikalstamo elgesio, susijusio su šių lėšų panaudojimu, rizika. Nors tiesa, kad atliekų tvarkymas yra vienas iš didelės rizikos sektorių, korupcija, pinigų plovimas ar sukčiavimas gali daryti poveikį daugeliui kitų aplinkosaugos sričių. EESRK palankiai vertina tai, kad ši rizika įtraukta į konstatuojamąsias dalis, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skirti daugiau išteklių tokioms nusikalstamoms veikoms nustatyti ir tirti, taip pat teisėsaugos institucijų mokymams arba pilietinės visuomenės ir žurnalistų prieigai prie informacijos, kuri galėtų atskleisti tokį elgesį.

3.10.

Savo informaciniame pranešime NAT/824 Aplinkos apsauga kaip būtinoji pagrindinių teisių laikymosi sąlyga (5) Komitetas pabrėžė, kad ES turi skubiai pateikti pasiūlymą dėl Tvaraus įmonių valdymo direktyvos ir ES kovos su SLAPP (strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo) teisės aktą, kad apgintų aplinkos gynėjus, žurnalistus ir informatorius. EESRK pakartoja šias rekomendacijas ir palankiai vertina nuostatos dėl asmenų, pranešančių apie nusikaltimus aplinkai arba padedančių atlikti tyrimą, apsaugos įtraukimą.

3.11.

EESRK palankiai vertina baudų ir sankcijų minimalių standartų suderinimą, taip pat nusikalstamos veikos sąvokos išplėtimą įtraukiant didelį aplaidumą ir pavojaus kėlimą, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių įtraukimą ir nuorodą į papildomas baudas ir sankcijas.

3.12.

EESRK pritaria Parlamento pranešime dėl bendrovių atsakomybės už žalą aplinkai (2020/2027(INI)) pateiktam raginimui ir ragina Komisiją įvertinti galimybę išplėsti Europos prokuratūros jurisdikciją įtraukiant nusikaltimus aplinkai, taip sukuriant Žaliąją Europos prokuratūrą, kuri galėtų remti kovą su nusikaltimais aplinkai, žinomais ryšiais susijusiais su organizuotu nusikalstamumu. Be to, EESRK ragina Komisiją įvertinti galimybę išplėsti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos įgaliojimus, kad ji galėtų atlikti nusikaltimų aplinkai administracinius tyrimus.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   Baudos ir sankcijos

4.1.1.

EESRK pritaria tam, kad būtų įtraukti minimalūs standartai, kuriais remiantis būtų nustatytos maksimalių baudų privatiems asmenims ir maksimalių sankcijų juridiniams asmenims ribos. Be to, EESRK palankiai vertina pripažinimą, jog reikia leisti vienu metu skirti administracines ir baudžiamąsias sankcijas, taip pat taikyti įšaldymo ir konfiskavimo priemones, laikantis pagrindinio principo, pagal kurį už tą pačią nusikalstamą veiką nebus baudžiamojon atsakomybėn patraukta du kartus. Tačiau EESRK mano, jog norint, kad sankcijos būtų tikrai veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, jų ribos turėtų būti gerokai padidintos. Už aplinkos teisės pažeidimus nustačius mažesnes sankcijas nei kitose ES teisės srityse, pavyzdžiui, konkurencijos teisėje, siunčiamas neteisingas signalas apie ES aplinkos teisės acquis, įskaitant Europos žaliąjį kursą ir 2030 m. klimato tikslus, prioritetą.

4.2.   Nusikaltimai aplinkai

4.2.1.

EESRK pritaria Parlamento pranešime 2020/2027(INI) dėl bendrovių atsakomybės už žalą aplinkai pateiktam raginimui, kad Komisija įvertintų galimybę įtraukti nusikaltimus aplinkai į SESV 83 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų kategorijas (6).

4.2.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl Nusikaltimų aplinkai direktyvos buvo išplėstas nusikalstamų veikų sąrašas. Visų pirma jis palankiai vertina tai, kad į Direktyvą 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo papildomai įtraukti tam tikri pažeidimai.

4.2.3.

EESRK mano, kad nusikaltimų sąrašas turėtų būti išplėstas įtraukiant kuo daugiau nusikaltimų rūšių, kad būtų išvengta būtinybės iš naujo persvarstyti Nusikaltimų aplinkai direktyvą netrukus po jos įsigaliojimo ir kad už tam tikrą nusikalstamą veiklą aplinkos srityje būtų baudžiama. EESRK ragina teisėkūros institucijas pasiūlyti išplėsti nusikalstamos veiklos, kuri laikoma neteisėta ir padaryta tyčia arba dėl didelio aplaidumo, sąrašą.

4.3.   Didelės žalos apibrėžtis

4.3.1.

Atsižvelgdamas į tai, kad senojoje Nusikaltimų aplinkai direktyvos versijoje sąvokos „didelė žala“ dviprasmiškumas buvo įvardytas kaip pagrindinė kliūtis veiksmingam tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui, EESRK mano, kad siūlomi aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar padaryta didelė žala, yra nepatenkinami, kad gali prireikti papildomų gairių ir kad atskira „didelės žalos“ apibrėžtis būtų aiškesnė. Tai galėtų iš esmės prisidėti prie to, kad Nusikaltimų aplinkai direktyvoje būtų visiškai suderintos apibrėžtys, parametrai ir sąvokos.

4.4.   Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė

4.4.1.

EESRK pripažįsta, kad įmonių ir patronuojančiųjų bendrovių atsakomybės reglamentavimas įvairiose valstybių narių teisinėse sistemose labai skiriasi, tačiau apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme neperžiūrėta pradinė formuluotė dėl juridinių asmenų atsakomybės siekiant didesnio suderinimo.

4.4.2.

EESRK pabrėžia, kad savo pranešime 2020/2027(INI) dėl bendrovių atsakomybės už žalą aplinkai Parlamentas mano, jog pagal principą „teršėjas moka“ įmonės turėtų padengti visas išlaidas, susijusias su jų tiesiogiai padaryta žala aplinkai, siekiant paskatinti jas internalizuoti išorės poveikį aplinkai ir išvengti sąnaudų perkėlimo į kitas šalis.

4.4.3.

EESRK yra susirūpinęs dėl aiškaus valstybės institucijų atsakomybės netaikymo ir mano, kad neturėtų būti kliūčių patraukti baudžiamojon atsakomybėn aplinkos pažeidimus padariusius asmenis, ypač tais atvejais, kai leidimai ir licencijos gaunamos dėl valdžios institucijų korupcijos.

4.5.   Ryšys su visuomene

4.5.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad įtraukta nuostata dėl informatorių ir asmenų, pranešančių apie nusikaltimus aplinkai arba padedančių atlikti tyrimą, apsaugos. Komitetas pabrėžia plačiosios visuomenės ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį nustatant nusikaltimus aplinkai ir apie juos pranešant, ir akcentuoja, kad valdžios institucijos turi stiprinti aplinkos gynėjų apsaugą ir dialogą su jais. Komitetas pabrėžia, kad asmenų, pranešančių apie nusikaltimus aplinkai arba padedančių atlikti tyrimą, apsauga turi būti taikoma ir fiziniams, ir juridiniams asmenims.

4.5.2.

EESRK pritaria tam, kad pasiūlyme skiriamas dėmesys asmenų, kurie praneša apie nusikaltimus aplinkai arba padeda tyrimams, apsaugai. Tačiau pastaraisiais metais ne tik informatoriai, bet ir aplinkos apsaugos aktyvistai bei tiriamosios žurnalistikos žurnalistai, pranešantys apie nusikaltimus aplinkai, patyrė didelį spaudimą ar net smurtą. Todėl raginame Europos Komisiją užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų įdiegta tinkama informatorių, taip pat tų, kurie galėtų padėti jiems informuoti visuomenę, pavyzdžiui, aktyvistų ar žurnalistų, apsauga.

4.5.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad pripažįstama susijusių visuomenės narių teisė dalyvauti procedūrose. Komitetas pabrėžia, kad svarbu taikyti ir aiškinti šią teisę atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį (7). Be to, manydamas, kad aplinka pati negali nei apsiginti, nei atstovauti sau teisme, EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą visuomenės teisę kreiptis į teismą, kaip apibrėžta Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje.

4.5.4.

EESRK ragina Europos institucijas ir valstybes nares diplomatiniais ir UNECE bei pilietinės visuomenės kanalais didinti paramą aplinkos gynėjams už Europos Sąjungos ribų.

4.5.5.

EESRK rekomenduoja įtraukti pilietinę visuomenę į naujosios Nusikaltimų aplinkai direktyvos įgyvendinimą.

4.5.6.

EESRK pakartoja, kad „teisėsaugos grandinė“ yra tik antroji nusikaltimų aplinkai reiškinio ir požiūrio į jį „vertės grandinės“ dalis (žr. nusikalstama veika – nustatymas – informavimas – patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – sankcijos). Tyrimai, atlikti prieš EESRK pateikiant informacinį pranešimą NAT/767, atskleidė didžiulius pakopinius trūkumus pirmojoje grandinės dalyje, daugiausia dėl visuomenės turimų žinių ir suvokimo apie nusikaltimus aplinkai skirtumų. Šio klausimo pristatymas visai visuomenei ir informuotumo apie jį didinimas yra labai svarbus siekiant plėtoti socialinę atsakomybę, kurios trūkumas kenkia teisėsaugos grandinės veiksmingumui. Todėl mokymas ir viešoji komunikacija yra būtini, o pilietinės visuomenės indėlis yra labai svarbus.

4.6.   Teisėsaugos grandinė

4.6.1.

EESRK palankiai vertina nuostatas dėl prevencijos, išteklių, mokymo, tyrimo priemonių, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir nacionalinių strategijų. Komitetas pakartoja savo informaciniame pranešime NAT/767 pateiktą rekomendaciją, kuria ES valstybės narės raginamos įsteigti specializuotas policijos pajėgas, paskirti prokurorus, teisėjus ir teismus nusikaltimų aplinkai srityje. Kaip nustatyta dabartinės Nusikaltimų aplinkai direktyvos vertinime, atliktame konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais ir akademine bendruomene, žemas kompetencijos lygis ir nepakankami ištekliai kovai su nusikaltimais aplinkai ir organizuotais nusikaltimais aplinkai valstybėse narėse kelia didelių kliūčių siekiant nustatyti pažeidimus, už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti. EESRK mano, kad Nusikaltimų aplinkai direktyva gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei ji bus derinama su pakankamais ištekliais ir mokymu valstybių narių lygmeniu. EESRK mano, kad siūlomos Nusikaltimų aplinkai direktyvos nacionalinės strategijos yra pirmas teigiamas žingsnis, vedantis teisinga linkme.

4.6.2.

EESRK mano, kad informacijos apie aplinką, įskaitant juridinių asmenų padarytus nusikaltimus, įtraukimas į įmonių metinių ataskaitų nefinansinę dalį galėtų būti svarbus įmonių socialinės atsakomybės elementas.

4.7.   Mokymas ir švietimas

4.7.1.

EESRK pabrėžia, kad švietimas turi apimti ir nacionalinių pareigūnų mokymą, ir visuomenės informuotumo didinimą. EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl kovos su nusikaltimais aplinkai stiprinimo ir ragina Komisiją toliau remti valstybes nares kuriant profesinius tinklus, rengiant naujas nustatymo ir vykdymo užtikrinimo priemones ir peržiūrint teisėjų ir prokurorų mokymo programas. Tačiau EESRK mano, kad mokymo ir švietimo sistemos turėtų būti taikomos ne tik nacionalinių pareigūnų dalyvavimui teisėsaugos grandinėje, bet ir platesnei auditorijai.

4.8.   Duomenų teikimas ir nusikalstamumo statistika

4.8.1.

EESRK palankiai vertina numatytas duomenų rinkimo ir teikimo pareigas. Tačiau jis atkreipia dėmesį į Eurojusto ataskaitą, kurioje pažymima ir įrodoma, kad nesant visuotinai sutartos nusikaltimų aplinkai apibrėžties, kyla sunkumų renkant prasmingus duomenis ir nusikaltimų statistiką (8).

4.8.2.

EESRK palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą kas dvejus metus teikti valstybių narių perduodamų duomenų ataskaitą ir atkreipia dėmesį į tai, kad metine nacionaline nusikalstamumo statistika turėtų būti remiamasi kas dvejus metus atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą.

5.   Perkėlimas į nacionalinę teisę ir finansinis įgyvendinimas

5.1.

Nusikaltimai aplinkai visų pirma kenkia aplinkai ir sveikatai, tačiau jais taip pat iškraipoma konkurencija ir žiediškumas, išeikvojami viešieji ištekliai, nes eksternalizuojamos žalos ištaisymo ir padėties atstatymo išlaidos, kurios, apeinant principą „teršėjas moka“, tenka mokesčių mokėtojams. Nesant tinkamos teisėsaugos ir neskiriant sankcijų už žalą aplinkai, be kita ko, taikant baudžiamąją teisę, nusikaltimai aplinkai kenkia viso Europos žaliojo kurso veiksmingumui. Todėl EESRK mano, kad išteklius, kurie reikalingi tam, kad direktyva dėl nusikaltimų aplinkai būtų perkelta į nacionalinę teisę ir būtų įgyvendinta, kompensuos jos teigiamas poveikis ES ir valstybių narių viešiesiems ištekliams.

6.   Regioniniai aspektai ir subsidiarumas

6.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymo priežastys praktiškai visada glūdi vietos, savivaldybių, regionų ar subregionų lygmenyje, net jei pažeidimų poveikis gali būti plataus masto, pavyzdžiui, taršos šaltiniai yra ne tik specifiniai, intensyvūs ar pasklidę, bet ir papildo vienas kitą ir kaupiasi.

6.2.

Pažeidimų nustatymo ir ataskaitų teikimo veiksmai turėtų būti sustiprinti, taip pat turėtų būti laikomasi teritorinio požiūrio. Šiam regioniniam uždaviniui atlikti turėtų būti numatyta atitinkama techninė įranga, žmogiškieji ištekliai ir įgūdžiai, taip pat funkcinė atsakomybė, skirtas biudžetas ir finansavimas.

---

(1)  NAT 767 – Nusikaltimų aplinkai direktyvos vertinimas (informacinis pranešimas)

(2)  Ataskaita dėl Eurojusto bylų, susijusių su nusikaltimais aplinkai, nagrinėjimo, 2021 m. sausio mėn.

(3)  SWD(2020) 259 final, 2020 m. spalio 28 d.

(4)  „Stop Ecocide Foundation“, 2021 m. birželio mėn., Nepriklausoma ekspertų grupė, atsakinga už teisinę ekocido apibrėžtį, komentarus ir pagrindinį tekstą.

(5)  NAT/824 – Aplinkos apsauga kaip būtinoji pagrindinių teisių laikymosi sąlyga (informacinis pranešimas).

(6)  Parlamento pranešimas 2020/2027(INI).

(7)  Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

(8)  Ataskaita dėl Eurojusto bylų, susijusių su nusikaltimais aplinkai, nagrinėjimo, 2021 m. sausio mėn.