EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52021AE5221

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „2021 m. strateginio prognozavimo ataskaita „ES pajėgumas ir laisvė veikti““ (COM(2021) 750 final)

EESC 2021/05221

OL C 290, 2022 7 29, p. 35–39 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2022 7 29   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/35


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „2021 m. strateginio prognozavimo ataskaita „ES pajėgumas ir laisvė veikti““

(COM(2021) 750 final)

(2022/C 290/06)

Pranešėja

Sandra PARTHIE

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Komisija, 2022 3 1

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2022 3 4

Priimta plenarinėje sesijoje

2022 3 23

Plenarinė sesija Nr.

568

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

199 / 3 / 0

1.   Preambulė

1.1.

Europos Komisijos ataskaita ir Komiteto nuomonė buvo parengtos prieš prasidedant Rusijos agresijai, karui Ukrainoje ir dėl to kilusiai humanitarinei krizei, todėl jų poveikis nuomonėje neatsispindi. EESRK pabrėžia, kad šie tragiški įvykiai akivaizdžiai daro didžiulį poveikį mūsų gyvensenai, todėl primygtinai ragina Jungtinio tyrimų centro ir Europos Komisijos vykdomoje strateginio prognozavimo veikloje rengiant būsimą strateginio prognozavimo ataskaitą daug labiau nei planuota anksčiau atsižvelgti į geopolitinį šių strateginių pokyčių poveikį, pavyzdžiui, į didėjančias energijos kainas, didesnes išlaidas saugumui ir gynybai, naujus migracijos srautus ir nesaugų tiekimą ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.

2.   Išvados ir rekomendacijos

2.1.

EESRK ir toliau labai palankiai vertina prognozavimo metodikos įtraukimą į būsimą ES politikos formavimo procesą. Kadangi strateginis prognozavimas yra dalyvaujamasis procesas, EESRK vis dar tikisi sinergijos ir struktūrinio visų ES institucijų, įskaitant EESRK, dalyvavimo. Todėl EESRK pabrėžia, kad Europos strategijos ir politikos analizės sistema (ESPAS) yra geras ES tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys.

2.2.

EESRK mano, kad keturios pagrindinės pasaulinės tendencijos yra svarbios sprendžiant esminį klausimą dėl ES pajėgumo ir laisvės veikti. Jos yra pagrindinės mūsų laikų didžiosios tendencijos, kurios ir toliau bus labai svarbios formuojant Europos politiką. Nors jų raida tebėra plataus masto ir apima įvairius aspektus, trūksta nuodugnių diskusijų atskiromis potemėmis. EESRK ypač apgailestauja dėl to, kad ataskaitoje nepakankamai atsižvelgiama į socialinį aspektą ir į jaunimo ir kartų teisingumo klausimus, nors šie klausimai buvo išplėtoti Jungtinio tyrimų centro (JRC) ataskaitoje ES atviro strateginio savarankiškumo formavimas ir užtikrinimas iki 2040 m. ir vėliau (1), kuria remiantis buvo rengiama ši Komisijos ataskaita.

2.3.

EESRK sutinka, kad 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaitai pasirinkta tema yra labai svarbi politiniu požiūriu ir gali sudaryti tinkamas pagrindines sąlygas gerai valdomai tarpusavio priklausomybei ir atviram strateginiam savarankiškumui, grindžiamam bendromis vertybėmis, sanglauda, tvirtu daugiašaliu valdymu ir taisyklėmis paremtu bendradarbiavimui. Tačiau raginame nustatant būsimas temas prognozavimo proceso metodus taikyti tinkamai. Labai svarbu laikui bėgant įvertinti pokyčius, t. y. dabartines investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą ar patentų skaičių lyginti ne tik su Kinijos ar JAV, bet ir su ankstesniais lygiais, kad būtų galima susidaryti aiškų vaizdą, ar einame teisinga kryptimi.

2.4.

Nors strateginio prognozavimo metodo taikymas ir ataskaitos temos aktualumas nekelia abejonių, vis dar neaišku, kas lemia, kad 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaita yra laikoma tikru prognozavimo šaltiniu. Trūksta aiškaus ryšio tarp pasirinktų tendencijų, galimų (-o) ateities scenarijų (-aus) ir loginių išvadų, susijusių su pagrindiniu ataskaitos klausimu.

Be akivaizdaus prognozavimo metodikos trūkumo, antrojoje Komisijos 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje nepateikiama logiška, nuosekli ir į veiksmus orientuota ES politikos formavimo sistema, kuri padėtų politikos formuotojams nustatyti strateginius prioritetus ir imtis veiksmų.

2.5.

Labai svarbi nuodugnių diskusijų tema – nevalstybinių subjektų vaidmuo šiandienos valdymo sistemose, ypač tarptautinėse įmonėse. Mūsų nuomone, strateginis savarankiškumas turėtų būti padidintas bent jau kalbant apie de facto taisyklių ir normų nustatymo statusą turinčius subjektus, pavyzdžiui, dideles technologijų bendroves, pasauliniu mastu veikiančius bankus ir finansų pareigūnus, taip pat pilietinės visuomenės organizacijas.

2.6.

Ataskaitos prognozavimo aspektas bus visapusiškai išnaudotas ES politikos formuotojams tik tuo atveju, jei prognozavimo veikla bus iš esmės atvira, pliuralistinė, taip pat įvairi ir tarpdisciplininė, joje dalyvaus socialiniai partneriai ir organizuota pilietinė visuomenė, visų pirma EESRK, ir dalyvaus visuose prognozavimo proceso etapuose, rengiant (būsimas) strateginio prognozavimo ataskaitas.

2.7.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina konkrečiai JRC visapusiškai įtraukti Komitetą į prognozavimo ciklą ir padėti jam tikrinti jau vykdomą prognozavimo veiklą, kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ir verslo asociacijomis. EESRK taip pat siūlo, padedant Jungtiniam tyrimų centrui, padėti ES pilietinės visuomenės organizacijoms plėtoti prognozavimo ekspertines žinias ir vykdyti prognozavimo veiklą, kuri būtų struktūrinio proceso dalimi, pavyzdžiui, vykdant bandomąjį projektą su EESRK nariais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

2.8.

Taigi, nors ataskaitos siekis yra tikrai sveikintinas, kitose prognozavimo ataskaitose dar galima tobulinti šiuos aspektus:

ataskaitoje reikia geriau susieti didžiąsias tendencijas ir strateginius pagrindus nuoseklumo, tikimybės ir aktualumo požiūriu,

prognozavimo procesas rengiant kitą ataskaitą turėtų suteikti konkrečių galimybių EESRK ir kitiems susijusiems subjektams mokytis iš ataskaitos, prisidėti prie jos rengimo ir gerinti jos kokybę,

EESRK jau parengė keletą nuomonių dėl būsimos 2022 m. prognozavimo ataskaitos, t. y. dėl dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos (2),

atsižvelgdamas į tai, EESRK norėtų pasiūlyti Komisijai, bendradarbiaujant su JRC, parengti metinį konsultacijų ciklą, siekiant prisidėti prie metinės prognozavimo ataskaitos ruošimo. Komisija turėtų įtraukti EESRK ir Regionų komitetą, taip pat kitas ES institucijas, pavyzdžiui, pasiūlydama dalyvauti reguliariuose specialiuose praktiniuose seminaruose ir įtraukdama EESRK narius į pagrindinę JRC GD ir Generalinio sekretoriato prognozavimo veiklą,

turėtų būti sudaryta socialinių partnerių ir (arba) pilietinės visuomenės subjektų svarstymo grupė, kurioje būtų aptarta, kaip ši tikslinė grupė galėtų pasinaudoti Komisijos strateginio prognozavimo ataskaitomis ir kaip būtų galima parengti būsimas ataskaitas, kad jos būtų kuo naudingesnės,

vadovaujant Komisijai turėtų būti reikalaujama, kad ministrų tinklas įtrauktų socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus į su prognozavimu susijusią tinklo veiklą.

2.9.

EESRK siūlo pertvarkyti paties Komiteto darbo procesus, susijusius su metinėmis prognozavimo ataskaitomis, kad būtų galima ex ante, t. y. rengiant atitinkamas ataskaitas, pateikti įžvalgų, ekspertinių žinių ir konkrečių pasiūlymų, o ne tik teikti pastabas ex post. Manome, kad tai pagerins informacijos, renkamos rengiant metines prognozavimo ataskaitas, kokybę, nes EESRK nariai palaiko tvirtus ir glaudžius ryšius su atitinkamais socialiniais ir ekonomikos sektoriais ir gali geriau aptikti svarbius vadinamuosius silpnus signalus, susijusius su svarbiais pokyčiais. Be to, EESRK gali perduoti ir skleisti prognozavimo rezultatus ir įžvalgas, taip padėdamas nacionaliniams pilietinės visuomenės subjektams geriau suprasti ES priimtus politinius sprendimus.

2.10.

Galiausiai EESRK ragina Komisiją toliau plėtoti ES strateginio prognozavimo darbotvarkę. Tačiau EESRK yra įsitikinęs, kad tolesnis prognozavimo įtraukimas į ES sprendimų priėmimo procesą yra žingsnis pirmyn ir pakartoja siūlantis savo pagalbą Komisijai ir kitoms ES institucijoms siekiant šio tikslo.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK visiškai pritaria ataskaitai, kurioje pabrėžiama atviros, konkurencingos ir visapusiškai veikiančios bendrosios rinkos svarba, kad įmonėms būtų sudarytos sąlygos augti tokiu mastu, kokio reikia siekiant konkuruoti pasauliniu lygmeniu. Tai taip pat apima ataskaitoje pateiktą rekomendaciją visiškai įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą, kuri, EESRK nuomone, tiesiogiai prisideda prie ES atsparumo finansų krizėms, indėlininkų apsaugos ir tvirto bei stabilaus ekonomikos atsigavimo (3).

3.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad paskelbtos persvarstytos geresnio reglamentavimo gairės ir priemonių rinkinys, kurių tikslas – apibrėžti, kaip atliekant poveikio ir kitus vertinimus turėtų būti naudojamasi strateginiu prognozavimu. Siekiant užtikrinti sėkmingą jų taikymą svarbiausia, kad Komisija savo darbuotojams, atliekantiems poveikio ir kitus vertinimus, rengtų tinkamus mokymus ir suteiktų jiems reikiamų išteklių.

3.3.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad, reaguojant į sudėtingesnes valdymo sąlygas, būtina užtikrinti dalyvaujamąjį ir įtraukų valdymą, kad būtų galima visais lygmenimis sustiprinti pasitikėjimą ir legitimumą ir atkreipti dėmesį į tokių platformų, kaip EESRK, svarbą. Manome, kad dabar labiau nei kada nors anksčiau pilietinės visuomenės dalyvavimas ES mastu yra nepaprastai svarbus siekiant sudaryti sąlygas veiksmingam valdymui XXI amžiuje bei pasirinkti plataus masto ir tvarius, o ne lengviausius sprendimus.

3.4.

EESRK pripažįsta, kad Europos Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų (4), susijusių su EESRK nuomone „2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita. Kelias į didesnį Europos atsparumą“ (5), ir mano, kad jo pareiga – atkreipti dėmesį į aspektus, kurie, jo manymu, vis dar yra svarbūs, nes 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje į juos nebuvo pakankamai atsižvelgta:

tolesnių veiksmų dokumente teigiama, kad prognozavimas buvo įtrauktas į 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaitą. Vis dėlto, EESRK požiūriu, trūksta skaidrumo, kaip prognozavimo principai ir metodika buvo naudojami rengiant ataskaitos išvadas ir kaip į prognozavimo veiklą buvo įtraukti išorės subjektai. Pavyzdžiui, EESRK nebuvo pasiūlytas aiškus dalyvavimo būdas,

tolesnės veiklos dokumente nurodoma, kad reikia toliau plėtoti ir patikslinti atskirus klausimus, kaip to prašė EESRK, ir jie turėtų būti įtraukti į politikos pasiūlymus ir kad prognozavimo ataskaita yra tik svarstymų atskaitos taškas. EESRK nuomone, dabartinė ataskaitos forma nėra tinkama nei politikos pasiūlymams rengti, nei suteikia konkrečių atspirties taškų svarstymui,

tolesnių veiksmų dokumente taip pat pabrėžiama, kad atliekant prognozavimo analizę svarbu apibūdinti esamą padėtį ir status quo. EESRK sutinka, kad paprastai tai yra pirmasis prognozavimo analizės etapas. Tačiau šis pirmasis etapas reikalingas ne tik dabartinėse strateginio prognozavimo ataskaitose, bet ir turėtų būti atspirties tašku į ateitį orientuotai analizei, kuri būtų tinkamesnis būdas EESRK nariams parengti rekomendacijas dėl veiksmų.

3.5.

Kalbant apie dešimt sričių, kuriose ES galėtų sustiprinti savo atvirą strateginį savarankiškumą ir pasaulinę lyderystę, nors jos iš esmės yra aktualios, EESRK nuomone, jos nepateikiamos kaip logiškos strateginės išvados, padarytos remiantis tendencijas ir neapibrėžtumus apimančia sistema. Todėl negalima daryti prielaidos, kad šios sritys sudaro holistinius ir tikslius strateginius pagrindus iš prognozavimo perspektyvos.

3.6.

EESRK mano, kad Komisijai iš tikrųjų netrūksta prognozavimo ar strateginio planavimo. Komiteto nuomone, tikroji problema yra ta, kad ES sprendimus priimantys asmenys neturi politinės valios, kad prognozavimas virstų plataus užmojo pasiūlymais. Jei politinės valios nėra, net prognozavimas nepaskatins pageidaujamų veiksmų.

3.7.

Atkreipdamas dėmesį į uždaro prognozavimo proceso su ribotomis konsultacijomis trūkumus, EESRK pabrėžia, kad nebuvo paminėtas didėjančios infliacijos ir augančių energijos kainų klausimas, kuris, EESRK nuomone, yra labai svarbus strateginio savarankiškumo aspektas. Atlikdamas savo konsultacinį vaidmenį, EESRK jau rengia perspektyvines nuomones (6), kad prisidėtų prie ES gebėjimo prognozavimą geriau integruoti į sprendimų priėmimo procesą.

3.8.

Be to, ataskaitoje nepaminėtas socialinės apsaugos sistemų vaidmuo, įskaitant gerovės valstybės vystymą. Apskritai, atrodo, kad socialiniai šio klausimo aspektai yra pamiršti, o pirmenybė teikiama technologiniams ir ekonominiams aspektams. ES piliečiai tikisi, kad valstybė užtikrins aukšto lygio socialinę apsaugą ir gerovę. Taigi, atsižvelgiant į strateginį savarankiškumą, lieka neatsakytas klausimas, kaip ateityje bus finansuojamos socialinės apsaugos sistemos. Labai palankiai vertintume išsamesnę šios temos analizę naudojant prognozavimo priemones.

3.9.

2021 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje pateikiamas išsamus uždavinių sąrašas. Tačiau nepateikiama aiškių gairių dėl prioritetų ir prioritetinių veiksmų ar pasiūlymų, kaip bendrovės ar darbuotojai gali arba turėtų pasirengti spręsti šiuos uždavinius. Daugelis tendencijų vienu metu gali paveikti piliečius ir įmones. Tai yra prarasta galimybė, o EESRK galėtų padėti ištaisyti padėtį, nes ji svarbi sprendžiant aukšto lygio problemas ir pritaikant siūlomus sprendimus kasdieniame gyvenime, ypač darbdavių ir darbuotojų.

3.10.

Šiuo metu ataskaita nevadinama prognozavimo dokumentu, kaip apibrėžta, pavyzdžiui, buvusio EPSC leidinyje „Foresight Primer“ (Prognozavimo pradžiamokslis) (7). Gerosios praktikos pavyzdys, kaip rengti metodiškai skaidrias prognozavimo ataskaitas, pateiktas leidinyje Kova su nutukimu. Ateities pasirinkimai (8), kurį užsakė JK Vyriausybės prognozavimo tarnyba.

3.11.

Ataskaitoje konkrečiai minimas už ateities prognozavimą atsakingų ES ministrų tinklas ir kalbama apie su tuo susijusį prognozavimo pajėgumų didinimą nacionaliniu lygmeniu. Raginame Komisiją šiame tinkle taip pat užtikrinti, kad įgyvendinant prognozavimo veiklą tokie subjektai kaip EESRK būtų aktyviai įtraukiami, o ne tik supažindinami su rezultatais.

3.12.

EESRK ragina Komisiją toliau plėtoti ES strateginio prognozavimo darbotvarkę. Kaip nurodyta nuomonėje, reikia atlikti keletą pakeitimų. Tačiau EESRK yra įsitikinęs, kad tolesnis prognozavimo įtraukimas į ES sprendimų priėmimo procesą yra žingsnis pirmyn ir pakartoja, kad siūlo savo pagalbą Komisijai ir kitoms ES institucijoms siekiant šio tikslo. Nustatyti tikslai bus pasiekti tik tuo atveju, jei prognozavimo veikla bus atvira, pliuralistinė, įvairi ir tarpdisciplininė, joje dalyvaus organizuota pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai, visų pirma EESRK, ir visais prognozavimo proceso etapais.

Briuselis, 2022 m. kovo 23 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC125994/open_strategic_autonomy_2040_online_1.pdf

(2)  EESRK nuomonės OL C 311, 2020 9 18, p. 36; OL C 364, 2020 10 28, p. 143; OL C 440, 2020 12 18, p. 99; OL C 429, 2020 12 11, p. 268; OL C 429, 2020 12 11, p. 51; OL C 429, 2020 12 11, p. 66; OL C 429, 2020 12 11, p. 187; OL C 429, 2020 12 11, p. 259; OL C 374, 2021 9 16, p. 84.

(3)  https://www.eesc.europa.eu/lt/policies/policy-areas/financial-services-and-capital-markets

(4)  P. 187–200 https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/04_eesc_follow-up_report_april_2021_gri.pdf.

(5)  OL C 220, 2021 6 9, p. 67.

(6)  Žr. naujausius perspektyvinių EESRK nuomonių pavyzdžius:

OL C 374, 2021 9 16, p. 73,

OL C 129, 2018 4 11, p. 36,

CCMI/184 – Struktūrinių ir sektorių pokyčių numatymas ir pramonės kultūros pertvarkymas iki naujų ekonomikos atsigavimo ir atsparumo ribų įvairiose Europos dalyse,

OL C 220, 2021 6 9, p. 118,

OL C 341, 2021 8 24, p. 1.

EESRK taip pat organizuoja veiklą, kuria skatinamos perspektyvinės diskusijos, pavyzdžiui:

ECO skyriaus konferencija Strateginio prognozavimo ir ES sprendimų priėmimo ekonominiai aspektai (2021 m. birželio mėn.),

REX skyriaus konferencija Europos žaliojo kurso geopolitika. Kompleksinė įžvalga apie Europos žaliojo kurso geopolitinį poveikį (2021 m. gruodžio mėn.),

REX skyriaus diskusijos skyriaus posėdyje „Strateginis prognozavimas. Europos ateities vizija“ (2022 m. vasario mėn.).

(7)  „Kas nėra strateginis prognozavimas? Tai ne ataskaita, o kruopščiai suplanuota ir tikslinga intervencija. Strateginis prognozavimas yra mokymosi procesas, kuris suteikia sprendimus priimančiam asmeniui naujų ir įdomių dabartinės situacijos, kuri dažnai yra mįslinga, socialiai paini ir neaiški, perspektyvų. Strateginiam prognozavimui neapibrėžtumas veikiau yra draugas, o ne priešas. Tai ne ataskaita, o priemonė kitam tikslui pasiekti. Atliekant kruopščiai suplanuotą ir tikslingą intervenciją, socialinio mokymosi procese dėmesys sutelkiamas į konkrečių naudotojų grupę ir jų poreikius (t. y. jų naudojimo prognozavimą)“. Europos Komisija, Europos politinės strategijos centras, A. Wilkinson, Strategic Foresight Primer, Leidinių biuras, 2017 m. Naudotasi 2022 m. sausio 16 d. interneto svetainėje https://data.europa.eu/doi/10.2872/71492.

(8)  Kova su nutukimu. Ateities pasirinkimai – projekto ataskaita. Naudotasi 2022 m. sausio 14 d. svetainėje https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/287937/07-1184x-tackling-obesities-future-choices-report.pdf.


Top