(9)

<…> Griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos siekiant jomis nustatytų viso parko tikslų yra technologijų atžvilgiu neutralios. Įvairios technologijos yra ir išliks prieinamos siekiant viso parko nulinio išmetamų teršalų kiekio tikslo. Netaršios transporto priemonės šiuo metu apima baterines elektra varomas transporto priemones, kuro elementais ir kitas vandeniliu varomas transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau. Netaršios ir mažataršės transporto priemonės, įskaitant didelio našumo prie elektros tinklo jungiamus hibridinius elektrinius automobilius, gali ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pertvarkos kelyje;

(9)

<…> Griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos siekiant jomis nustatytų viso parko tikslų yra technologijų atžvilgiu neutralios tik tuomet, jeigu į jas įskaitomas transporto priemonių naudojamiems degalams (įskaitant ir jų gamybą) tenkantis išmetamas CO2 kiekis . Įvairios technologijos yra ir išliks prieinamos siekiant viso parko nulinio išmetamų teršalų kiekio tikslo. Netaršios transporto priemonės šiuo metu apima baterines elektra varomas transporto priemones, kuro elementais ir kitas vandeniliu varomas transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau. Netaršios ir mažataršės transporto priemonės, įskaitant didelio našumo prie elektros tinklo jungiamus hibridinius elektrinius automobilius ir automobilius, varomus iš atsinaujinančių šaltinių išgautais elektroliziniais degalais, pažangiaisiais biodegalais ir biodujomis, gali ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pertvarkos kelyje;

(9a)

dėl konkrečių regionų ypatumų (pavyzdžiui, geografinės padėties ar klimato sąlygų) gali būti sunku visiškai elektrifikuoti automobilius ir lengvąsias kelių transporto priemones. Tokiuose regionuose iš atsinaujinančių išteklių pagamintais elektroliziniais degalais varomų, biodegalais varomų ir hibridinių transporto priemonių, nors ir neatitinkančių nulinės variklio išmetamų teršalų kiekio apibrėžties, išmetamo CO2 kiekio bendri rezultatai gali būti geresni nei nulinės variklio taršos transporto priemonių, todėl nereikėtų nuo 2035 m. šiems biodegalams uždaryti bendrosios rinkos. Todėl Europos Komisija, formuluodama visam automobilių parkui taikomus tikslus, kuriuos automobilių gamintojai privalės įvykdyti laiku, kad šie tikslai būtų iš tiesų įgyvendinti, turėtų ieškoti galimybių atsižvelgti į iš atsinaujinančių išteklių pagamintais elektroliziniais degalais varomas, biodegalais varomas ir hibridines transporto priemones. Pirmiau minėtų tipų regionams turėtų būti pateiktos konkrečios gairės, kaip pasiekti neutralaus poveikio klimatui judumo tikslą. Be to, jiems turėtų būti teikiama tikslinė parama iš įvairių ES fondų.

(11)

kartu su peržiūrėtomis išmetamo CO2 normomis turėtų būti pristatoma ir Europos strategija , pagal kurią būtų sprendžiamos su netaršių transporto priemonių ir susijusių technologijų gamybos veiklos plėtra susijusios problemos, taip pat poreikis kelti sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti bei pertvarkyti jų veiklą. Prireikus finansinė parama turėtų būti svarstoma ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant pritraukti privačias investicijas, įskaitant per „Europos socialinį fondą +“, Teisingos pertvarkos fondą, Inovacijų fondą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitas daugiametės finansinės programos priemones ir priemonę „Next Generation ES“, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Peržiūrėtos valstybės pagalbos aplinkosaugos ir energetikos srityje taisyklės suteiks valstybėms narėms galimybę remti verslą, siekiantį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos procesuose ir pritaikyti ekologiškesnes technologijas pagal naująją pramonės strategiją;

(11)

kartu su peržiūrėtomis išmetamo CO2 normomis turėtų būti pristatomas ir teisingą automobilių pramonės ir jos regionų pertvarką užtikrinsiantis Europos mechanizmas, kurį taikant būtų sprendžiamos su netaršių transporto priemonių , žaliosios pertvarkos automobilių pramonėje , automobilių dalių pramonės ir susijusių technologijų gamybos veiklos plėtra susijusios problemos, taip pat poreikis kelti sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti bei pertvarkyti jų veiklą. Šis automobilių pramonės ir jos regionų teisingą pertvarką užtikrinsiantis Europos mechanizmas turi teikti finansinę paramą ES lygmeniu ateityje kartu su būsimais papildomais fondais ir šiuo metu koordinuotai naudojant tokius fondus kaip Socialinis klimato fondas , „Europos socialinis fondas +“, Teisingos pertvarkos fondas, Inovacijų fondas, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir kitos daugiametės finansinės programos priemonės ir priemonė „Next Generation ES“ arba „InvestEU“ Teisingos pertvarkos programa , laikantis valstybės pagalbos taisyklių ir papildant paramą valstybių narių programomis . Peržiūrėtos valstybės pagalbos aplinkosaugos ir energetikos srityje taisyklės suteiks valstybėms narėms galimybę remti verslą, siekiantį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos procesuose ir pritaikyti ekologiškesnes technologijas pagal naująją pramonės strategiją;

(24)

buvo įvertinta galimybė skirti pajamas, gautas iš mokesčių už viršytą taršos normą, konkrečiam fondui arba atitinkamai programai pagal Reglamento (ES) 2019/631 15 straipsnio 5 dalį, ir padaryta išvada, kad tai gerokai padidintų administracinę naštą ir nebūtų tiesiogiai naudinga automobilių sektoriaus pertvarkai. Todėl pajamos, gautos iš mokesčių už viršytą taršos normą, ir toliau turi būti laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto pajamomis pagal Reglamento (ES) 2019/631 8 straipsnio 4 dalį;

(24)

buvo įvertinta galimybė skirti pajamas, gautas iš mokesčių už viršytą taršos normą, konkrečiam fondui arba atitinkamai programai pagal Reglamento (ES) 2019/631 15 straipsnio 5 dalį, ir padaryta išvada, kad tai gerokai padidintų administracinę naštą ir nebūtų tiesiogiai naudinga automobilių sektoriaus pertvarkai. Todėl pajamos, gautos iš mokesčių už viršytą taršos normą, ir toliau turi būti laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto pajamomis pagal Reglamento (ES) 2019/631 8 straipsnio 4 dalį. Tačiau Europos automobilių pramonės ir jos regionų teisingos pertvarkos mechanizmas turi skirti tikslinį finansavimą regionams iš esamų fondų (kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje), remiantis išsamia šio teisės akto teritorinio poveikio analize. Atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio įvertinimą prioritetą reikėtų teikti iš pirmiau minėtų šaltinių gaunamų lėšų sutelkimui Europos automobilių pramonės ir jos regionų teisingos pertvarkos mechanizme;

9)

pridedamas 14a straipsnis:

9)

pridedamas 14a straipsnis:

Teikdama ataskaitas Komisija atsižvelgia į visus veiksnius, kurie prisideda prie ekonomiškai efektyvios pažangos siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Tai apima netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimą, pažangą siekiant įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimo tikslų, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, galimą inovacijų technologijų ir tvarių alternatyvių degalų indėlį siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, poveikį vartotojams, socialinio dialogo eigą, taip pat aspektus, kuriais dar labiau palengvinamas ekonomiškai perspektyvus ir socialiai teisingas perėjimas prie netaršaus judumo keliuose.“

Teikdama ataskaitas Komisija atsižvelgia į visus veiksnius, kurie prisideda prie ekonomiškai efektyvios pažangos siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Tai apima netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimą, pažangą siekiant įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimo tikslų, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, galimą inovacijų technologijų ir tvarių alternatyvių degalų indėlį siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, pažangą ir poveikį regionų (NUTS2) lygmeniu, poveikį vartotojams, įskaitant pažeidžiamų grupių vartotojus, socialinio dialogo eigą, taip pat aspektus, kuriais dar labiau palengvinamas ekonomiškai perspektyvus ir socialiai teisingas perėjimas prie netaršaus judumo keliuose“.

10)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(10)

nacionaliniai transporto priemonių parku grindžiami tikslai turėtų būti nustatomi remiantis bendru registruotų elektrinių transporto priemonių skaičiumi toje valstybėje narėje, taikant bendrą metodiką, kuria atsižvelgiama į technologinę plėtrą, pvz., padidėjusį elektrinių transporto priemonių nuvažiuojamą atstumą arba vis didesnę greitojo įkrovimo prieigų (jomis galima įkrauti daugiau transporto priemonių nei įprastomis įkrovimo prieigomis) skverbtį rinkoje. Metodikoje taip pat turi būti atsižvelgiama į skirtingus elektrinių transporto priemonių su baterijomis ir laidu įkraunamų hibridinių transporto priemonių- įkrovimo modelius. Metodika, kurioje nacionaliniu transporto priemonių parku grindžiami tikslai nustatomi pagal viešosios įkrovimo infrastruktūros bendrą didžiausią atiduodamąją galią, turėtų būti sudaromos sąlygos valstybėse narėse lanksčiai diegti įvairias įkrovimo technologijas;

(10)

nacionaliniai transporto priemonių parku grindžiami tikslai turėtų būti nustatomi remiantis bendru registruotų elektrinių transporto priemonių skaičiumi toje valstybėje narėje , papildomai nustačius maždaug 10–20 % maržą ir taikant bendrą metodiką, kuria atsižvelgiama į technologinę plėtrą, pvz., padidėjusį elektrinių transporto priemonių nuvažiuojamą atstumą arba vis didesnę greitojo įkrovimo prieigų (jomis galima įkrauti daugiau transporto priemonių nei įprastomis įkrovimo prieigomis) skverbtį rinkoje. Metodikoje taip pat turi būti atsižvelgiama į skirtingus elektrinių transporto priemonių su baterijomis ir laidu įkraunamų hibridinių transporto priemonių- įkrovimo modelius. Metodika, kurioje nacionaliniu transporto priemonių parku grindžiami tikslai nustatomi pagal viešosios įkrovimo infrastruktūros bendrą didžiausią atiduodamąją galią, turėtų būti sudaromos sąlygos valstybėse narėse lanksčiai diegti įvairias įkrovimo technologijas;

(34)

nustatant šiuos tikslus reikėtų atsižvelgti į laivų, kuriems tiekiamos paslaugos, tipus ir atitinkamą jų eismo intensyvumą. Jūrų uostams, kuriuose tam tikrų kategorijų laivų eismas nedidelis, turėtų būti netaikomi privalomi reikalavimai, susiję su atitinkamomis laivų kategorijomis, atsižvelgiant į minimalų eismo intensyvumą, kad nebūtų įrengti pajėgumai, kurie vėliau bus nepakankamai panaudojami. Lygiai taip pat nereikėtų siekti, kad privalomi tikslai atitiktų didžiausią paklausą, veikiau jie turėtų atitikti pakankamai didelę paklausą, kad būtų išvengta nepakankamo pajėgumų panaudojimo ir atsižvelgta į uosto veiklos charakteristikas. Jūrų transportas yra svarbi jungtis Sąjungos salų sanglaudai ir ekonominei plėtrai užtikrinti. Energijos gamybos pajėgumai šiose salose ne visada gali būti pakankami, kad būtų galima patenkinti galios poreikį, kurio reikia elektros tiekimui nuo kranto užtikrinti. Tokiu atveju šis reikalavimas neturėtų būti taikomas saloms tol, kol nebus baigta tiesti su žemynine dalimi jungianti elektros linija arba nebus pakankamai pajėgumų vietoje gaminti elektros energiją iš švarios energijos šaltinių;

(34)

nustatant šiuos tikslus reikėtų atsižvelgti į laivų, kuriems tiekiamos paslaugos, tipus ir atitinkamą jų eismo intensyvumą. Jūrų uostams, kuriuose tam tikrų kategorijų laivų eismas nedidelis, turėtų būti netaikomi privalomi reikalavimai, susiję su atitinkamomis laivų kategorijomis, atsižvelgiant į minimalų eismo intensyvumą, kad nebūtų įrengti pajėgumai, kurie vėliau bus nepakankamai panaudojami. Lygiai taip pat nereikėtų siekti, kad privalomi tikslai atitiktų didžiausią paklausą, veikiau jie turėtų atitikti pakankamai didelę paklausą, kad būtų išvengta nepakankamo pajėgumų panaudojimo ir atsižvelgta į uosto veiklos charakteristikas. Jūrų transportas yra svarbi jungtis Sąjungos salų ir atokiausių regionų sanglaudai ir ekonominei plėtrai užtikrinti. Energijos gamybos pajėgumai šiose salose ir atokiausiuose regionuose ne visada gali būti pakankami, kad būtų galima patenkinti galios poreikį, kurio reikia elektros tiekimui nuo kranto užtikrinti. Tokiu atveju šis reikalavimas neturėtų būti taikomas saloms ir atokiausiems regionams tol, kol nebus baigta tiesti su žemynine dalimi ar kaimyninėmis šalimis jungianti elektros linija arba nebus pakankamai pajėgumų vietoje gaminti elektros energiją iš švarios energijos šaltinių;

(39)

Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti peržiūrėtas nacionalines politikos sistemas, valstybėms narėms keičiantis informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais;

(39)

Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti peržiūrėtas nacionalines politikos sistemas, valstybėms narėms bei regionų ir vietos valdžios institucijoms keičiantis informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais;

(45a)

Vartotojams skirta įkrovimo prieigų valdymo instrukcija turi būti kuo vienodesnė, procesai standartizuoti, naudojimas intuityvus ir lengvai valdomas piktogramomis; turi būti suteikta galimybė rinktis kalbą. Turi būti užtikrintas suderinamumas su įprastų elektroninių įrenginių (pvz., išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių) operacinėmis sistemomis.

(47)

labai svarbu, kad visi elektromobilumo ekosistemos dalyviai galėtų lengvai palaikyti ryšį skaitmeninėmis priemonėmis, kad galutiniam naudotojui būtų užtikrinta geriausia paslaugų kokybė. Tam reikalingi unikalūs atitinkamų vertės grandinės dalyvių identifikatoriai. Tuo tikslu valstybės narės turėtų paskirti identifikavimo duomenų registravimo organizaciją, kuri išduotų ir administruotų unikalius identifikavimo kodus, pagal kuriuos būtų identifikuojami bent įkrovimo prieigų operatoriai ir judumo paslaugų teikėjai. Identifikavimo duomenų registravimo organizacija turėtų rinkti informaciją apie e. mobilumo identifikavimo kodus, kurie jau naudojami atitinkamoje valstybėje narėje; prireikus įkrovimo prieigų operatoriams ir judumo paslaugų teikėjams suteikti naujus e. judumo kodus laikantis logikos, dėl kurios susitarta visos Sąjungos mastu ir pagal kurią sudaromi elektromobilumo identifikavimo kodai; sudaryti sąlygas keistis informacija apie šiuos e. mobilumo kodus ir tikrinti jų unikalumą naudojantis galima būsima bendrąja identifikavimo kodų registracijos saugykla. Komisija turėtų paskelbti tokios organizacijos technines gaires, remdamasi pagalbiniu programos veiksmu, susijusiu su duomenų apie įkrovimo prieigas ir alternatyviųjų degalų pildymo punktus rinkimu ir unikaliais e. mobilumo dalyvių identifikavimo kodais (IDACS);

(47)

labai svarbu, kad visi elektromobilumo ekosistemos dalyviai galėtų lengvai palaikyti ryšį skaitmeninėmis priemonėmis, kad galutiniam naudotojui būtų užtikrinta geriausia paslaugų kokybė. Tam reikalingi unikalūs atitinkamų vertės grandinės dalyvių identifikatoriai. Turi būti įtrauktas kuo didesnis dalyvių skaičius, visų pirma energijos gamintojai ir platintojai. Tuo tikslu valstybės narės turėtų paskirti identifikavimo duomenų registravimo organizaciją, kuri išduotų ir administruotų unikalius identifikavimo kodus, pagal kuriuos būtų identifikuojami bent įkrovimo prieigų operatoriai ir judumo paslaugų teikėjai. Identifikavimo duomenų registravimo organizacija turėtų rinkti informaciją apie e. mobilumo identifikavimo kodus, kurie jau naudojami atitinkamoje valstybėje narėje; prireikus įkrovimo prieigų operatoriams ir judumo paslaugų teikėjams suteikti naujus e. judumo kodus laikantis logikos, dėl kurios susitarta visos Sąjungos mastu ir pagal kurią sudaromi elektromobilumo identifikavimo kodai; sudaryti sąlygas keistis informacija apie šiuos e. mobilumo kodus ir tikrinti jų unikalumą naudojantis galima būsima bendrąja identifikavimo kodų registracijos saugykla. Komisija turėtų paskelbti tokios organizacijos technines gaires, remdamasi pagalbiniu programos veiksmu, susijusiu su duomenų apie įkrovimo prieigas ir alternatyviųjų degalų pildymo punktus rinkimu ir unikaliais e. mobilumo dalyvių identifikavimo kodais (IDACS). Tokių reikalavimų tikslas visų pirma turi būti įvairių sektorių atstovų bendradarbiavimas, siekiant sukurti kaip įmanoma didesnę sinergiją.

—

būtų įrengtos viešosios lengvųjų transporto priemonių įkrovimo stotelės atsižvelgiant į lengvųjų elektrinių transporto priemonių naudojimo mastą;

—

būtų įrengtos viešosios lengvųjų transporto priemonių įkrovimo stotelės atsižvelgiant į lengvųjų elektrinių transporto priemonių naudojimo mastą;

—

jų teritorijoje būtų įrengtos viešosios lengvųjų transporto priemonių įkrovimo stotelės, toms transporto priemonėms užtikrinančios pakankamą atiduodamąją galią.

—

jų teritorijoje būtų įrengtos viešosios lengvųjų transporto priemonių įkrovimo stotelės, toms transporto priemonėms teritoriniu požiūriu subalansuotu būdu ir užtikrinančios pakankamą atiduodamąją galią.

a)

kiekvienai jų teritorijoje registruotai elektrinei lengvajai transporto priemonei su baterijomis tenkanti bendra viešųjų įkrovimo stotelių atiduodamoji galia turi būti bent 1 kW ir

a)

kiekvienai jų teritorijoje registruotai elektrinei lengvajai transporto priemonei su baterijomis tenkanti bendra viešųjų įkrovimo stotelių atiduodamoji galia turi būti bent 1 kW ir

b)

kiekvienai jų teritorijoje registruotai laidu įkraunamai hibridinei lengvajai transporto priemonei tenkanti bendra viešųjų įkrovimo stotelių atiduodamoji galia turi būti bent 0,66  kW.

b)

kiekvienai jų teritorijoje registruotai laidu įkraunamai hibridinei lengvajai transporto priemonei tenkanti bendra viešųjų įkrovimo stotelių atiduodamoji galia turi būti bent 0,66  kW.

a)

TEN-T pagrindiniame tinkle kiekviena kelio kryptimi ne rečiau kaip kas 60 km būtų įrengtas viešasis lengvųjų transporto priemonių įkrovimo parkas, atitinkantis šiuos reikalavimus:

a)

TEN-T pagrindiniame tinkle kiekviena kelio kryptimi ne rečiau kaip kas 60 km būtų įrengtas viešasis lengvųjų transporto priemonių įkrovimo parkas, atitinkantis šiuos reikalavimus:

b)

TEN-T visuotiniame tinkle kiekviena kelio kryptimi ne rečiau kaip kas 60 km būtų įrengtas viešasis lengvųjų transporto priemonių įkrovimo parkas, atitinkantis šiuos reikalavimus:

b)

TEN-T visuotiniame tinkle kiekviena kelio kryptimi ne rečiau kaip kas 60 km būtų įrengtas viešasis lengvųjų transporto priemonių įkrovimo parkas, atitinkantis šiuos reikalavimus:

c)

tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl tam tikrų regionų ypatumų (kaip antai geografinė padėtis, sudėtingos topografinės sąlygos arba gyventojų tankis) ir kai atstumu pagrįstą reikalavimą sunku pateisinti vertinant jį socialinių ir ekonominių sąnaudų ir naudos santykio požiūriu, galima įrengti mažesnės atiduodamosios galios objektus, tačiau kiekvienas įkrovimo parkas turi būti bent 300 kW atiduodamosios galios pajėgumo ir turėti bent vieną įkrovimo stotelę, kurios individuali galia būtų bent 150 kW. Valstybės narės apie tokias išimtis praneša Europos Komisijai.

d)

iki 2025 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekviename miestų transporto mazge būtų įrengtos sunkiųjų transporto priemonių viešosios įkrovimo prieigos, kurių bendra atiduodamoji galia yra bent 600 kW , o atskirų įkrovimo stotelių individuali atiduodamoji galia – bent 150 kW ;

d)

iki 2025 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekviename miestų transporto mazge būtų įrengtos sunkiųjų transporto priemonių viešosios įkrovimo prieigos, kurių bendra atiduodamoji galia yra bent 900 kW , o atskirų įkrovimo stotelių individuali atiduodamoji galia – bent 300 kW ;

e)

iki 2030 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekviename miestų transporto mazge būtų įrengtos sunkiųjų transporto priemonių viešosios įkrovimo prieigos, kurių bendra atiduodamoji galia yra bent 1 200  kW , o atskirų įkrovimo stotelių individuali atiduodamoji galia – bent 150 kW.

e)

iki 2030 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekviename miestų transporto mazge būtų įrengtos sunkiųjų transporto priemonių viešosios įkrovimo prieigos, kurių bendra atiduodamoji galia yra bent 2 000  kW , o atskirų įkrovimo stotelių individuali atiduodamoji galia – bent 300 kW;

f)

tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl tam tikrų regionų ypatumų (kaip antai geografinė padėtis, sudėtingos topografinės sąlygos arba gyventojų tankis) ir kai atstumu pagrįstą reikalavimą sunku pateisinti vertinant jį socialinių ir ekonominių sąnaudų ir naudos santykio požiūriu, galima įrengti mažesnės atiduodamosios galios objektus, tačiau sunkiosioms transporto priemonėms skirta atiduodamoji galia turi būti bent 600 kW, o stotelių individuali atiduodamoji galia – bent 150 kW. Valstybės narės apie tokias išimtis praneša Europos Komisijai.