Wählen Sie die experimentellen Funktionen, die Sie testen möchten.

Dieses Dokument ist ein Auszug aus dem EUR-Lex-Portal.

Dokument 62021CN0770

Byla C-770/21: 2021 m. gruodžio 13 d. Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „OGL-Food Trade Lebensmittelvertrieb“ GmbH / Direktor na Teritorialna Direktsia „Mitnitsa Plovdiv“ pri Agentsia „Mitnitsi“

OL C 138, 2022 3 28, S. 10-12 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
OL C 138, 2022 3 28, S. 5-5 (GA)

2022 3 28   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 138/10


2021 m. gruodžio 13 d.Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „OGL-Food Trade Lebensmittelvertrieb“ GmbH / Direktor na Teritorialna Direktsia „Mitnitsa Plovdiv“ pri Agentsia „Mitnitsi“

(Byla C-770/21)

(2022/C 138/10)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: „OGL-Food Trade Lebensmittelvertrieb“ GmbH

Atsakovas: Direktor na Teritorialna Direktsia „Mitnitsa Plovdiv“ pri Agentsia „Mitnitsi“

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar, atsižvelgiant į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (1), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 70 straipsnio 1 dalį, taikomą kartu su Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2017/891 (2), kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių sektorių, 75 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa ir 75 straipsnio 6 dalimi, vertinant Kodekso 70 straipsnio 3 dalies d punkto sąlygą, kad „pirkėjas ir pardavėjas nėra susiję“, kiek tai susiję su prekių sandorio vertės taikymu muitinės tikslais, konkrečios muitinės deklaracijos dėl daržovių importo kontekste laikytini svarbiais:

informacija apie šalių, susijusių su prekių importu ir tų pačių prekių pardavimu pirmajame apyvartos lygmenyje Sąjungoje, teisinius santykius, t. y. informacija apie ilgalaikį ir pasikartojantį tos pačios rūšies didelės vertės prekių tiekimą dideliais kiekiais, kuri neleidžia daryti išvados, kad santykiai buvo atsitiktiniai konkretaus vertinamo importo atveju,

informacija apie sąskaitas faktūras, išrašytas už tiekiamas prekes, jų apmokėjimą, sąskaitų faktūrų registravimą importuotojo buhalterinėje apskaitoje ir PVM apskaitoje arba apie teisę į atskaitą, kuria pasinaudota konkretaus importo atveju,

tai, kad deklaruota konkretaus vertinamo importo sandorio vertė yra gerokai didesnė už fiksuotąją importo vertę, kurią Komisija nustatė tai pačiai prekei importo muitų taikymo daržovių sektoriuje tikslais, o ta pati prekė Sąjungoje parduodama nuostolingai,

tai, kad importuotojas nepateikė nei muitinės reikalaujamos su konkrečiu importu susijusios komercinės sutarties, nei dokumento, susijusio su kitais susitariančiųjų šalių teisiniais santykiais?

Jei nurodytos aplinkybės yra svarbios, ar jos leidžia importuojantį ir eksportuojantį prekybininką arba importuotoją ir pirkėją pirmajame apyvartos Sąjungoje lygmenyje priskirti „juridiškai pripažintiems verslo partneriams“ arba susijusiems asmenims, kaip apibrėžta 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447 (3), kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnio 1 dalies b punkte ir 142 straipsnio 4 dalies b punkte?

Jei pirmiau nurodytų aplinkybių, nors ir svarbių, nepakanka, kad prekybininkai būtų laikomi susijusiais asmenimis, tuomet ar atliekant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2017/891 75 straipsnio 6 dalyje numatytą patikrą reikia įvertinti, ar prekybininkų ryšiai turėjo įtakos nustatant didesnę konkrečių importuojamų prekių kainą, siekiant užkirsti kelią muitų vengimui ir Sąjungos biudžeto mokestinių pajamų praradimui, taip pat atsižvelgiant į vėlesnį nuostolingą pardavimą pirmajame apyvartos Sąjungoje lygmenyje?

2.

Ar remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalimi ir 41 straipsnio 2 dalies c punktu, aiškinamais atsižvelgiant į importuotojo teisę pateikti skundą pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 44 straipsnio 1 dalį, į Muitinės kodekso 29 straipsnyje ir 22 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą muitinės pareigą nurodyti sprendimo motyvus, į bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl sprendimo, privalo savo iniciatyva patikrinti jo teisėtumą, taip pat skunde nenurodytu pagrindu, rinkti naujus įrodymus ir skirti ekspertus, darytina išvada, kad:

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 70 straipsnio 3 dalies d punkte nurodyto reikalavimo, kad „pirkėjas ir pardavėjas [nebūtų] susiję arba jų ryšys [neturėtų] įtakos kainai“, laikymasis gali būti pirmą kartą tikrinamas nagrinėjant bylą teisme, ar muitinė šį klausimą turi įvertinti jau ginčijamo sprendimo motyvuose,

jeigu importuotojas turėjo procesinę galimybę, tačiau aiškiai nenurodė, kad importuojamų prekių vertę nustatys taikydamas dedukcinį metodą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 74 straipsnio 2 dalies c punktą, dėl aiškiai nurodyto šios vertės nustatymo naikinamojo termino Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2017/891, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių sektorių, 75 straipsnio 5 ir 6 dalims prieštarautų tai, kad ši vertė pirmą kartą būtų nustatyta teisme nagrinėjant skundą dėl sprendimo, be kita ko, siekiant atsižvelgti į importuotojo prieštaravimus, grindžiamus tuo, kad prekių pardavimo kaina Sąjungoje yra artima deklaruotai sandorio vertei?

3.

Ar remiantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2017/891, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių sektorių, 75 straipsnio 5 dalies ketvirta pastraipa, kurioje nustatyta, kad „importuotojas <…> pateikia visus atitinkamam muitiniam tikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, susijusius su kiekvieno atitinkamos partijos produkto pardavimu ir realizavimu“, atsižvelgiant į 2020 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo BV (C-160/18, EU:C:2020:190) rezoliucinės dalies 1 punkte pateiktą išaiškinimą, siekiant įrodyti deklaruotą sandorio vertę pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, galima teigti, kad:

muitinė, o skundo atveju – teismas privalo atsižvelgti į aplinkybę, kad importuotas produktas (daržovės) Sąjungoje parduodamas nuostolingai, kaip į rimtą įrodymą, kad deklaruota importo kaina padidinta dirbtinai, taip pat turint omenyje įtakos deklaruotai sandorio vertei turėjusių asmenų sąsajų vertinimą, be kita ko, siekiant užkirsti kelią muitų vengimui ir mokesčių slėpimui,

importuotojas turi pateikti sutartį ar kitą lygiavertį dokumentą, įrodantį kainą, kuri turi būti sumokėta už prekes, kai jos parduodamos eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, o gal pakanka įrodymo, kad importuojant prekes sumokėta jų deklaruota vertė, arba

importuotojas, importuodamas daržoves, privalo pateikti tik Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2017/891 75 straipsnio 5 dalies ketvirtoje pastraipoje aiškiai nurodytus dokumentus, kuriais įrodoma deklaruota sandorio vertė, todėl aplinkybės, susijusios su tų pačių prekių nuostolingu pardavimu Sąjungoje, nėra svarbios atliekant vertinimą pagal to reglamento 75 straipsnio 6 dalį dėl sandorio vertės nepripažinimo ir importo muito nustatymo?

4.

Ar remiantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2017/891, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių sektorių, 75 straipsnio 5 ir 6 dalimis ir 2016 m. birželio 16 d. Sprendime EURO 2004. Hungary (C-291/15, EU:C:2016:455) pateiktu išaiškinimu, atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad daržoves importuojant iš trečiųjų šalių muitinė vertė neturi būti nustatoma remiantis deklaruota sandorio verte, kai:

deklaruota sandorio vertė yra gerokai didesnė už standartinę importo vertę, kurią Komisija nustatė toms pačioms prekėms tikslu taikyti importo muitus daržovių sektoriuje,

muitinė neginčija arba kitaip neabejoja sąskaitos faktūros ir prekių kainos sumokėjimo įrodymo, pateiktų kaip faktiškai sumokėtos importo kainos įrodymai, autentiškumu,

muitinei paprašius importuotojas nepateikė: sutarties ar kito lygiaverčio dokumento, patvirtinančio kainą, kuri bus mokama už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, įskaitant papildomus įrodymus apie prekių ekonominius elementus, pateisinančius didesnę vertę, kai jos perkamos iš eksportuotojo, [pavyzdžiui] kai perkami ekologiški produktas arba ypatingos kokybės konkreti daržovių partija?


(1)  OL L 269, 2013, p. 1.

(2)  2017 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/891, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorių, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas nuostatomis dėl tuose sektoriuose taikytinų nuobaudų ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011 (OL L 138, 2017, p. 4).

(3)  OL L 343, 2015, p. 558.


nach oben