52021IP0295

Tento dokument je výňatok z webového sídla EUR-Lex

EUROPA
EUR-Lex domovská stránka
EUR-Lex - 52021IP0295 - SK

Pomoc

Pomôcky pri vyhľadávaní

Potrebujete viac možností vyhľadávania? Použite Rozšírené vyhľadávanie

Dokument 52021IP0295

Pomoc

2021 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“) (2021/2633(RSP))

OL C 67, 2022 2 8, s. 131 – 136 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Úradný vestník

2022 2 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/131

P9_TA(2021)0295

Europos piliečių iniciatyva dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“)

2021 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“) (2021/2633(RSP))

(2022/C 67/17)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos piliečių iniciatyvą dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“) (ECI(2018)000004), dėl kurios visose tuometinės 28 narių ES valstybėse narėse surinkta 1,4 mln. galiojančių parašų ir kuri yra pirmoji patvirtinta dėl ūkinių gyvūnų pateikta iniciatyva,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 15 d. viešąjį klausymą dėl Europos piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“),

—	atsižvelgdamas į specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 442 „Europiečių požiūris į gyvūnų gerovę“ (angl. „Attitudes of Europeans towards Animal Welfare“), kurią atlikus padaryta išvada, kad 82 proc. ES piliečių mano, jog ūkinių gyvūnų gerovė turėtų būti apsaugota geriau, negu yra apsaugoma dabar,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (1),

—	atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyvą 1999/74/EB, nustatančią būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus (2),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 2008/119/EB, nustatančią būtiniausius veršelių apsaugos standartus (3),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus (4),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. priimtą Europos regionų komiteto nuomonę dėl bendros žemės ūkio politikos (CDR 3637/2018),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 5 d. priimtą Europos regionų komiteto nuomonę dėl agroekologijos (CDR 3137/2020),

—	atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2019 m. lapkričio 21 d. mokslinę nuomonę „Taikant skirtingas auginimo sistemas auginamų triušių sveikata ir gerovė“ (angl. „Health and welfare of rabbits farmed in different production systems“),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl būtinųjų ūkinių triušių apsaugos standartų (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai (6),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 31 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2012–2015 m. Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos vertinimas“ (SWD(2021)0077),

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 31/2008 dėl gyvūnų gerovės ES,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Gyvūnų veisimo narvuose uždraudimas. Galimos alternatyvos“ (angl. „End the Cage Age: Looking for Alternatives“),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnio 8 dalį,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.	kadangi SESV nustatoma Sąjungos pilietybė ir dar labiau sutvirtinamas demokratinis Sąjungos veikimas nustatant, be kita ko, kad kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime teikdamas Europos piliečių iniciatyvą;

B.	kadangi turėtų būti pripažinta Europos piliečių iniciatyvų svarba formuojant ES politikos iniciatyvas ir pokyčius ir taip pat turėtų būti pripažinta, kad nesiimama tolesnių veiksmų dėl ankstesnių sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų;

C.	kadangi SESV 13 straipsnyje aiškiai pripažįstama, kad gyvūnai yra juslūs gyviai; kadangi jame taip pat teigiama, kad rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos žemės ūkio politiką Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus;

D.	kadangi turėtų būti pripažinti ES taikomi aukšti gyvūnų gerovės standartai, kurie yra vieni iš aukščiausių pasaulyje;

kadangi strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ pripažįstama, kad būtina nedelsiant padidinti gyvūnų gerovę ir išplėsti jos aprėptį, ir, atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas, pabrėžiama, kad tai naudinga gyvūnams ir maisto kokybei ir padeda mažinti vaistų poreikį bei išsaugoti biologinę įvairovę;

kadangi atlikus Peticijų komiteto užsakytą Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Gyvūnų veisimo narvuose uždraudimas. Galimos alternatyvos“ nustatyta, kad Europoje galima įdiegti gyvūnų laikymo sistemas, kuriose nenaudojami narvai, rekomenduojant trumpuoju laikotarpiu taikyti finansines ir politikos priemones, o ilguoju laikotarpiu – priimti teisės aktus; kadangi tyrime patvirtinama, kad ES gali užtikrinti, jog ES standartų neatitinkančių gyvūninių produktų nebūtų galima importuoti į ES;

G.	kadangi siūlomoje Europos piliečių iniciatyvoje kalbama apie šimtus milijonų beveik visą gyvenimą narvuose laikomų ES ūkinių gyvūnų;

kadangi triušiai yra dažniausiai narvuose laikomi gyvūnai ir iš jų apie 85 proc. laikoma paprastuose narvuose ir 9 proc. – pagerintuose narvuose, o apie 50 proc. vištų dedeklių 2019 m. ES buvo laikoma pagerintuose narvuose, tačiau daugumoje rytinių, centrinių ir pietinių ES valstybių narių ši procentinė dalis gerokai didesnė; kadangi kiaulininkystės sektoriuje didžioji dauguma paršavedžių laikomos narvuose tam tikrais reprodukcinio ciklo etapais;

I.	kadangi pasiūlyta Europos piliečių iniciatyva siekiama padidinti gyvūnų gerovę;

kadangi gyvūnų laikymas narvuose kaip gyvūnų auginimo sistema atsirado susidėjus keletui veiksnių, būtent: poreikiui nustatyti, kurie gyvūnai geriausiai tinka genetinei atrankai, higienos sąlygų pagerėjimui ir geresniam valdymui, todėl buvo sudarytos sąlygos automatizavimui, taigi veiksmingesniam vis mažėjančios darbo jėgos naudojimui siekiant kompensuoti žemės kainos didėjimą ar įrenginių sąnaudas;

K.	kadangi turėtų būti pripažinta, kad gyvūnų sveikata ir gerovė yra kompleksinis klausimas; kadangi projektuojant gyvūnų laikymo sistemas turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų gyvūnų ypatybes siekiant, kad jos atitiktų jų poreikius;

kadangi daugiau kaip 300 mln. ūkinių gyvūnų kiekvienais metais visą savo gyvenimą ar jo dalį praleidžia narvuose ir kadangi visoje ES kyla didelį susirūpinimą keliančių klausimų dėl narvuose auginamų gyvūnų gerovės, nes gyvūnai net negali atsistoti, išsitiesti ar apsisukti, ir kadangi narvuose laikomiems gyvūnams neįmanoma elgtis natūraliai;

kadangi ūkininkai daug investavo, kad padidintų gyvūnų gerovę, ir dar nevisiškai susigrąžino savo investicijas; kadangi šias sistemas bendrai kūrė ūkininkai, veterinarai, mokslininkai ir nevyriausybinės organizacijos, siekdami užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į kiekvienos rūšies gyvūnų gerovės reikalavimus;

N.	kadangi turėtų būti pripažintos ūkininkų dedamos rinkos veikiamos pastangos ir poreikis gauti grąžą iš rinkos, kad būtų galima toliau investuoti į tvarumą;

O.	kadangi turėtų būti pripažinta gyvūnų auginimo, taigi ir pagrindinių gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimų perkėlimo į trečiąsias šalis rizika;

kadangi laikymo sistemų pertvarka į laikymo sistemas, kurias taikant narvai visiškai nenaudojami, pareikalaus papildomų investicijų ir nulems gamybos sąnaudų padidėjimą – ypač šio perėjimo pradžioje – dėl investicinių sąnaudų, kurias patirs ūkininkai; kadangi visada reikia atsižvelgti į veisimo ūkiuose sanitarijos klausimus;

Q.	kadangi iš valstybių narių 2019 m. pabaigoje deklaruotų bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2014–2020 m. išlaidų suvestinės sumos gyvūnų gerovės priemonei skirtos išlaidos sudarė tik 1,15 proc. BŽŪP asignavimų (7);

R.	kadangi visais laikymo sistemų pakeitimais turėtų būti užtikrinta įvairių tvarumo aspektų, pvz., gyvūnų gerovės, gyvūnų sveikatos, aplinkos apsaugos ir ūkininkų konkurencingumo, pusiausvyra;

S.	kadangi taikant laikymo sistemą, kurioje visiškai nenaudojami narvai, turi būti sudarytos tinkamos mikroklimatinės sąlygos ir sistemos turi tikti kiekvienam ES geografiniam regionui ir visoms klimato sąlygoms, įskaitant ekstremalias meteorologines sąlygas;

kadangi keletas valstybių narių jau taiko aukštesnius nei būtiniausi ES standartai ir uždraudė naudoti pagerintus narvus vištoms dedeklėms, paprastus ir pagerintus narvus triušiams ar atskirus gardus paršavedėms laikyti ir paršiavimosi gardus, o kitose valstybėse narėse ne vėliau kaip 2030 m. turi įsigalioti teisės aktai dėl laipsniško tokių įrenginių atsisakymo;

U.	kadangi prieš imantis bet kokių laikymo sistemų pakeitimų reikia įvertinti trumpalaikes ir ilgalaikes reikiamo pertvarkymo išlaidas; kadangi atliekant poveikio vertinimą turi būti atsižvelgiama į sektorių poreikius pagal gyvūnų rūšis, įskaitant ekonominius ir sanitarinius klausimus;

V.	kadangi dėl laikymo sistemų pokyčių padidės rizika, kad dėl gyvūnų ims plisti užkrečiamosios ligos ir padidės dominavimo ir konkurencijos sukeliamas socialinis stresas, o tai turės įtakos jų sveikatos būklei ir galėtų nulemti didesnį vaistų poreikį;

W.	kadangi siekiant palengvinti tokį esminį perėjimą turėtų būti užtikrinta tinkama finansinė parama investicijoms ir kompensacijos, kad būtų padengtos didesnės gamybos sąnaudos ir prarastos ūkininkų pajamos;

X.	kadangi gyvūnų gerovė buvo įtraukta į bendrą žemės ūkio politiką kaip konkretus tikslas, todėl valstybės narės gali skirti šį finansavimą pertvarkai, kuria siekiama atsisakyti narvų naudojimo, pvz., pasitelkdamos Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai;

kadangi reikėtų pripažinti, kad kai kuriais atvejais kai kurių formų gyvūnų laikymui skirtų narvų teikiama nauda gyvūnų gerovei yra didesnė nei jų neigiamas poveikis atitinkamiems gyvūnams; kadangi bet kuriuo atveju narvai turi būti proporcingi laikomų gyvūnų dydžiui ir tikslui, kurį reikia pasiekti;

Z.	kadangi Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl gyvūnų gerovės ES pažymėta, kad valstybės narės, siekdamos su gyvūnų gerove susijusių tikslų, tik ribotai naudojosi bendros žemės ūkio politikos fondų lėšomis;

AA.	kadangi gyvūnų gerovės taisyklės ir narvų dydžio didinimas daugelį metų buvo numatomi keliose kaimo plėtros programose; kadangi priemonės tikslas buvo savaime įtraukiamas į kelias programas, nustatant narvo ar gardo dydžio didinimo priemones;

AB.	kadangi, jei planuojama keisti teisinius įpareigojimus dėl gyvūnų laikymo, turi būti atsižvelgta į gyvūnų gerovės taisyklių įgyvendinimo ES valstybėse narėse lygį ir turi būti laikomasi požiūrio, pagal kurį būtų atsižvelgta į kiekvieną atskirą gyvūnų rūšį;

AC.	kadangi Europos Sąjunga importuoja produktus, pagamintus iš gyvūnų, kurių veisimo sąlygų paprastai negalima patikrinti;

AD.

kadangi esama komerciniu požiūriu perspektyvių ir jau naudojamų alternatyvių sistemų, pvz., vištoms laikyti skirtų tvartų, laisvo laikymo ir ekologinių sistemų, triušiams laikyti skirtų gardų ir laisvo laikymo lauke ar ekologinių sistemų, paršavedėms laikyti skirtų laisvo paršiavimosi viduje ir lauke bei grupinio laikymo sistemų, putpelėms laikyti skirtų tvartų ir paukštidžių sistemų ir veršeliams skirtų laikymo grupėmis sistemų;

prašo Komisijos ne vėliau kaip 2022 m. pateikti informaciją apie šiuo metu vykdomą dabartinių ES teisės aktų gyvūnų gerovės srityje tinkamumo patikrą;

ragina Komisiją parengti išsamesnę maisto politiką, kuria būtų remiamas perėjimas prie tvaresnės maisto sistemos, atsižvelgiant į ekonominį, socialinį ir aplinkos aspektus, teikiant tinkamą paramą ūkininkams, siekiant neleisti – visų pirma mažiesiems ir vidutiniams ūkiams – toliau trauktis iš gyvulininkystės sektoriaus ir užkirsti kelią tolesnei koncentracijai šiame sektoriuje;

pripažįsta, kad keliose valstybėse narėse sėkmingai įgyvendinami auginimui narvuose alternatyvūs sprendimai; mano, kad turėtų būti kuriamos, tobulinamos ir skatinamos alternatyvios sistemos;

ragina Komisiją naujas gyvūnų gerovės srities iniciatyvas grįsti tik nepriklausomais moksliniais tyrimais, atsižvelgiant ir į bet kokį galimą neigiamą poveikį, pvz., ligų, krūtinkaulio lūžių ar kanibalizmo atvejų riziką paukštininkystės sektoriuje;

ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant dabartinę Direktyvos 98/58/EB peržiūrą būtų tinkamai atsižvelgta į Europos piliečių iniciatyvoje dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo išreikštus reikalavimus ir vadovaujamasi ES žaliuoju kursu ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“;

primygtinai ragina Komisiją panaikinti biurokratiją ir reguliavimo apribojimus, kad gyvulių augintojai galėtų atlikti būtinus struktūrinius savo įrenginių pakeitimus ir pradėti taikyti naujas gyvūnų gerovės nuostatas;

pabrėžia, kad šiuo metu ES auga gyvūninių produktų, pagamintų iš laikymo ne narvuose, laisvo laikymo ir ekologinėse sistemose auginamų gyvūnų, rinka ir augalinių alternatyvų rinka;

pažymi, kad ES pirmoji nustatė tam tikrus narvų naudojimo ūkiniams gyvūnams laikyti draudimus, visų pirma 2007 m. iš dalies uždraudė naudoti veršiukų gardus, 2012 m. uždraudė vištoms dedeklėms laikyti skirtus baterinius narvus ir 2013 m. iš dalies uždraudė atskirus paršavedžių gardus, be to, visiškai uždrausta naudoti narvus visame ES ekologinio ūkininkavimo sektoriuje;

primena, kad kai kurios ES valstybės narės jau yra priėmusios nacionalinės teisės aktus, kuriais draudžiamas tam tikrų formų auginimas narvuose, ir taip viršija būtiniausius ES standartus, taigi didėja būtinybė imtis teisėkūros veiksmų ES lygmeniu, siekiant panaikinti gyvūnų auginimo narvuose praktiką ir užtikrinti ūkininkams vienodas sąlygas visoje ES;

10.

ragina Komisiją pasiūlyti teisėkūros priemonių, skirtų sąžiningam ir tvariam ūkininkavimui, ir visų pirma pasiūlyti atlikti Direktyvos 98/58/EB peržiūrą siekiant palaipsniui atsisakyti narvų ES ūkinės paskirties gyvūnų auginimo sektoriuje, įvertinant galimybę palaipsniui jų atsisakyti iki 2027 m.;

11.

pabrėžia, kad šis palaipsnis atsisakymas turi būti grindžiamas moksliškai pagrįstu poveikio vertinimu ir turi būti užtikrintas tinkamas pereinamasis laikotarpis;

12.

ragina Komisiją laikytis rūšinio požiūrio, pagal kurį būtų atsižvelgiama į kiekvienos skirtingos rūšies gyvūnų savybes ir jos įvertinamos, nes laikymo sistemos turėtų atitikti konkrečius jų poreikius;

13.

ragina Komisiją iš naujo įvertinti susitarimus su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų tuos pačius gyvūnų gerovės ir produktų kokybės standartus;

14.

pabrėžia, kad pagal gyvūnų skaičių triušiai yra antra pagal dažnumą ES ūkiuose auginamų gyvūnų rūšis ir kad dauguma iš jų auginami narvuose, kurie neatitinka gerovės standartų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pasiūlyti specialiai ūkiuose auginamų triušių apsaugai skirtų ES teisės aktų dėl būtiniausių standartų;

15.

ragina kurti trumpesnes gyvūnų ir žmonių maisto ir pašarų tiekimo grandines, gyvūnams šerti ir žmonėms maitinti pasitelkiant vietoje ar regione auginamus baltyminius augalus; pažymi, kad strategija „Nuo ūkio iki stalo“ remiama tvari gyvūninė produkcija ir trumpesnių maisto produktų grandinių kūrimas, taip pat sąžiningesnė prekybos politika, kurią įgyvendinant Europos standartams skiriama daugiau dėmesio;

16.

pripažįsta pastaraisiais metais ES padarytą pažangą: visapusiškai pagerintas gyvūnų gerovės sąlygas, nustatytus draudimus naudoti narvus tam tikriems ūkiniams gyvūnams laikyti ir draudimą visame ekologinio ūkininkavimo sektoriuje naudoti narvus;

17.

palankiai vertina geriausią praktiką, kurią jau taiko kelios valstybės narės, priėmusios nacionalinės teisės aktus, kuriais viršijami būtiniausi ES gyvūnų gerovės srities standartai, t. y. dėl tam tikrų gyvūnų auginimo narvuose formų uždraudimo; primygtinai ragina valstybes nares skubiai priimti priemones, kuriomis būtų skatinama gyvūnų auginimą narvuose pakeisti alternatyviomis sistemomis, kuriose nenaudojami narvai;

18.

ragina Komisiją remti ūkininkų pastangas didinti gyvūnų gerovę, visų pirma įgyvendinant ES žaliąjį kursą, BŽŪP strateginius planus ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, siekiant neprarasti konkurencingumo ir išvengti paskesnio ES gamybos perkėlimo į ES nepriklausančias šalis, kurių gyvūnų gerovės užmojai yra mažesni; mano, kad visoms ES gamybos sistemoms turėtų būti suteikta galimybė investuoti į tvarumą ir gyvūnų gerovę;

19.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kuriais būtų uždraustas žiaurus ir nereikalingas prievartinis ančių ir žąsų šėrimas jas auginant foie gras gamybos tikslais;

20.

ragina valstybes nares padėti ūkininkams ir gyvulių augintojams, prireikus teikiant konsultacijas ir rengiant mokymus, kad jiems būtų lengviau pereiti prie sistemų, kuriose nenaudojami narvai;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų vykdoma veiksminga kontrolė ir muitinės atliekami patikrinimai, siekiant užtikrinti visiems į ES importuojamiems žemės ūkio maisto produktams taikomų kokybės ir saugos reikalavimų ir ES gyvūnų gerovės standartų abipusiškumą, kad būtų padidintas Europos žemės ūkio konkurencingumas pasaulinėje rinkoje;

22.

pakartoja, kad svarbu į visus ES prekybos susitarimus įtraukti prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, kurių vykdymą būtų galima užtikrinti, nes tai yra būdas užtikrinti, kad didesni ES reglamentavimo užmojai derėtų su ES prekybos politika ir kad jų paisytų ES nepriklausančios šalys, pasirašiusios prekybos susitarimus su ES;

23.

pabrėžia, kad prekybos ir darnaus vystymosi skyriuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į lygiaverčius gamybos standartus, visų pirma į gyvūnų gerovę;

24.

mano, kad viena iš būtinų sąlygų siekiant aukštesnių europinių standartų yra sąžininga prekybos politika, kuria užtikrinamos vienodos sąlygos, todėl primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų importuojamų maisto produktų kontrolės srityje;

25.

primygtinai reikalauja, kad visi į ES importuojami gyvūniniai produktai būtų pagaminti visapusiškai laikantis atitinkamų ES teisės aktų, įskaitant reikalavimą naudoti auginimo sistemas, kuriose nenaudojami narvai;

26.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti pakankamą paramą ir pereinamąjį laikotarpį laipsniškam ūkininkų ir gyvulių augintojų prisitaikymui, atsižvelgiant į ūkininkų investicijų ciklą ir finansavimo mechanizmus, siekiant palengvinti perėjimą ir sykiu išlaikyti ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą ir socialinį atsparumą;

27.

mano, kad ši parama ir pereinamasis laikotarpis turėtų būti užtikrinti prieš siūlant bet kokius teisės aktų pakeitimus, susijusius su gyvūnų ir žmonių sanitarijos garantijomis ir darbuotojų apsauga, siekiant užkirsti kelią žemės apleidimui ir tolesniam pasitraukimui iš gyvulių auginimo sektoriaus (ypač mažų ir vidutinių ūkių, neturinčių išteklių atitinkamai prisitaikyti);

28.

kartoja, kad Komisija turi padėti ūkininkams šviesti vartotojus ir informuoti juos apie dabartinius aukštus gyvūnų gerovės standartus, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti tinkamą finansinę paramą ir gaires siekiant užtikrinti atitinkamiems Europos ūkininkams sklandų perėjimą;

29.

pabrėžia, kad gyvulininkystės sektorius yra labai dinamiškas ir gebantis prisitaikyti prie teisės aktų ir vartotojų prioritetų pokyčių; vis dėlto pabrėžia, jog tam, kad sektorius tai padarytų, už pastangas jam reikia atlyginti teikiant tiesioginę pagalbą, kad nekiltų pavojus gamybos tvarumui ir ūkių gyvybingumui;

30.

pabrėžia bendrą sąžiningo sąnaudų ir naudos paskirstymo maisto grandinėje svarbą ir rinkos vaidmenį sudarant sąlygas ūkininkams didinti veiklos tvarumą; atsižvelgdamas į tai mano, kad savanoriškas gyvūnų gerovės ženklas būtų tinkama priemonė parodyti grandinės įsipareigojimą nuo ūkio iki stalo prisidėti prie Europos piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo tikslų, kartu užtikrinant tinkamą kainodarą;

31.

pabrėžia, kad svarbu remti ūkininkus ir padėti jiems pereiti prie vis tvaresnio ūkininkavimo teikiant atitinkamas konsultavimo ir mokymo paslaugas, paskatas ir finansines programas, kad, skatinant investicijas ir maisto grandinės organizavimą, stiprinant smulkius vietos perdirbėjus ir remiant trumpą tiekimo grandinę, būtų palaikomas jų gyvenimo lygis ir konkurencingumas kaimo vietovėse;

32.

prašo Komisijos skatinti gyvūnų gerovę tarptautiniu mastu ir imtis iniciatyvų siekiant padidinti ES nepriklausančių šalių informuotumą, be kita ko, tokiomis priemonėmis kaip visų valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių kompetentingų institucijų tolesnė savitarpio pagalba ir spartesnis keitimasis informacija;

33.

primena, kad gyvulininkystės ūkiai yra novatoriškos vietos, kuriose, siekiant neatsilikti nuo naujausių mokslinių įrodymų ir vartotojų lūkesčių, nuolat investuojama į infrastruktūros ir praktikos gerinimą;

34.

ragina išplėtoti atitinkamą paklausos rinką, kurioje būtų įmanoma aukštesnėmis kainomis prekiauti visais produktais, pagamintais laikantis aukštesnių kokybės standartų;

35.

ragina Komisiją pristatyti galimo pertvarkymo programas, kuriomis siekiama spartesnio palaipsnio gyvūnų auginimo narvuose atsisakymo, ir tolesnės veiklos išlaidų vertinimą;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 221, 1998 8 8, p. 23.

(2) OL L 203, 1999 8 3, p. 53.

(3) OL L 10, 2009 1 15, p. 7.

(4) OL L 47, 2009 2 18, p. 5.

(5) OL C 263, 2018 7 25, p. 90.

(6) OL C 345, 2020 10 16, p. 28.

(7) 13-oji Komisijos finansinė ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai apie Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP). 2019 finansiniai metai (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0387&from=LT).

Začiatok

Vyberte si experimentálne prvky, ktoré chcete vyskúšať