52021IP0286

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021IP0286 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021IP0286

Help

2021 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategijos (2021/2568(RSP))

OL C 67, 2022 2 8, pp. 81–85 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 2 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/81

P9_TA(2021)0286

ES skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija

2021 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategijos (2021/2568(RSP))

(2022/C 67/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija“ (JOIN(2020)0018),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (COM(2020)0823),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 909/2014 (COM(2020)0595),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (COM(2018)0630),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (2),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (4),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (5),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (6),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (7),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Budapešto konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų (ETS Nr. 185),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl naujos Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtos strategijos (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl Europos duomenų strategijos (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją „Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui šalinimas ir dirbtinio intelekto naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams Europos Sąjungoje“ (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją „Skaitmeninio lyčių atotrūkio panaikinimas: moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje“ (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl grėsmių saugumui, susijusių su Kinijos technologijų plitimu ES, ir galimų ES lygmens veiksmų siekiant jas mažinti (12),

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl ES skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategijos (O-000037/2021 – B9-0024/2021),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi skaitmeninė pertvarka yra pagrindinis Sąjungos strateginis prioritetas, kuris neišvengiamai susijęs su didesne kibernetinių grėsmių rizika;

B.	kadangi susietų įrenginių, įskaitant mašinas, jutiklius, pramoninius komponentus ir tinklus, kurie sudaro daiktų internetą (DI), kiekis vis didėja ir prognozuojama, kad iki 2024 m. 22,3 mlrd. įrenginių visame pasaulyje bus susieti su DI, taip didinant kibernetinių grėsmių riziką;

C.	kadangi dėl technologinės pažangos, kaip antai kvantinės kompiuterijos, ir nevienodos prieigos prie jos gali kilti iššūkių dėl kibernetinio saugumo padėties;

kadangi COVID-19 krizė dar labiau atskleidė kibernetinio saugumo spragas tam tikruose ypatingos svarbos sektoriuose, visų pirma sveikatos priežiūros sektoriuje, ir dėl susijusių nuotolinio darbo bei socialinių kontaktų ribojimo priemonių tapome labiau priklausomi nuo skaitmeninių technologijų ir junglumo, o visoje Europoje daugėja kibernetinių išpuolių ir kibernetinių nusikaltimų, įskaitant šnipinėjimą ir diversiją, taip pat įsibrovimą ir manipuliavimą IRT sistemomis, struktūromis ir tinklais, įdiegiant kenkėjiškas ir neteisėtas priemones, ir jie tampa sudėtingesni;

kadangi kibernetinių išpuolių skaičius sparčiai auga, kaip matyti iš pastarojo meto piktavališkų ir organizuotų kibernetinių išpuolių sveikatos priežiūros sistemose, pvz., Airijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje; kadangi šie kibernetiniai išpuoliai daro didelę žalą sveikatos priežiūros sistemoms ir pacientų priežiūrai, taip pat kitoms svarbioms viešosioms ir privačiosioms institucijoms;

kadangi daugėja hibridinių grėsmių, įskaitant dezinformacijos kampanijų vykdymą ir į infrastruktūrą, ekonominius procesus ir demokratines institucijas nukreiptus kibernetinius išpuolius, ir jos tampa rimta problema tiek elektroninėje erdvėje, tiek fiziniame pasaulyje, ir grėsmė kyla demokratiniams procesams, pavyzdžiui, rinkimams, teisėkūros procedūroms, teisėsaugai ir teisingumui;

G.	kadangi vis labiau pasikliaujama pagrindinėmis interneto funkcijomis ir esminėmis ryšių ir prieglobos, taikomųjų programų ir duomenų interneto paslaugomis, kurių rinkos dalis tampa vis labiau sutelkta mažesnio nei bet kada anksčiau kiekio bendrovių rankose;

H.	kadangi paskirstytojo paslaugos trikdymo atakos pajėgumai auga, todėl kartu turi būti didinamas interneto struktūros atsparumas;

kadangi verslo įmonių, visų pirma MVĮ ir pavienių asmenų, pasirengimas ir informuotumas kibernetinio saugumo klausimu vis dar yra netinkamas ir trūksta kvalifikuotų darbuotojų (nuo 2015 m. darbo jėgos stoka išaugo 20 proc.), o taikant įprastas įdarbinimo, įskaitant į vadovų ir tarpdisciplinines pozicijas, priemones nepatenkinama paklausa; kadangi „beveik 90 % pasaulio kibernetinio saugumo srities darbo jėgos sudaro vyrai“ ir „dėl nuolatinės lyčių įvairovės stokos dar labiau ribojamas talentų potencialas“ (13);

kadangi kibernetinio saugumo pajėgumai valstybėse narėse skiriasi ir tarpusavyje jos sistemingai ir išsamiai neteikia pranešimų apie incidentus ir nesidalija informacija, o keitimosi informacija ir jos analizės centro (ISAC) galimybės viešajam ir privačiajam sektoriui tarpusavyje keičiantis informacija yra neišnaudotos;

kadangi ES lygiu nėra susitarimo kibernetinės žvalgybos srityje ir kolektyvinio atsako į kibernetinius ir hibridinius išpuolius; kadangi techniniu ir geopolitiniu požiūriu valstybėms narėms pavieniui labai sunku imtis kovos su kibernetinėmis grėsmėmis ir kibernetiniais išpuoliais, ypač kai jie yra hibridinio pobūdžio, priemonių,

kadangi dalijimasis duomenimis tarpvalstybiniu ir pasauliniu lygiu yra svarbus kuriant vertę, jeigu užtikrinamas privatumas ir intelektinių bei nuosavybės teisių įgyvendinimas; kadangi vykdant užsienio šalių duomenų apsaugos teisės aktus gali kilti kibernetinė rizika Europos duomenims, atsižvelgiant į tai, jog įvairiuose regionuose veiklą vykdančioms bendrovėms gali būti taikomi sutampantys įsipareigojimai, neatsižvelgiant į duomenų buvimo vietą arba jų kilmę;

M.	kadangi pasaulinė kibernetinio saugumo rinka sudaro 600 mlrd. EUR, ir manoma, kad ši suma turėtų greitai augti, o Sąjunga yra grynoji produktų ir sprendimų importuotoja;

N.	kadangi dėl nacionalinio reguliavimo kibernetinio saugumo srityje ir horizontaliųjų teisės aktų dėl esminių kibernetinio saugumo reikalavimų aparatinei ir programinei įrangai, įskaitant susietus produktus ir taikomąsias programas, stokos kyla bendrosios rinkos susiskaidymo pavojus;

palankiai vertina bendrame komunikate „Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija“ Komisijos nurodytas iniciatyvas;

ragina skatinti kurti saugų ir patikimą tinklą ir informacines sistemas, infrastruktūrą ir junglumą visoje Sąjungoje;

ragina nustatyti tikslą, kad visi prie interneto prijungti produktai Sąjungoje, įskaitant skirtus buitiniam ir pramoniniam naudojimui, taip pat visos tiekimo grandinės, kuriomis jie pristatomi, turi būti saugaus dizaino, atsparūs kibernetiniams incidentams ir greitai pataisomi nustačius pažeidžiamumus; palankiai vertina Komisijos planą pasiūlyti horizontaliuosius teisės aktus dėl kibernetinio saugumo reikalavimų prijungtiems produktams ir susijusioms paslaugoms ir prašo, kad tokiuose teisės aktuose būtų siūloma suderinti nacionalinius teisės aktus, siekiant išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo; prašo atsižvelgti į galiojančius teisės aktus (Kibernetinio saugumo aktas, naujoji teisės aktų sistema, Reglamentas dėl standartizacijos), kad būtų išvengta dviprasmybių ir susiskaidymo;

ragina Komisiją įvertinti, ar reikalingas pasiūlymas dėl horizontalaus reglamento, kuriuo, remiantis ES acquis rizikos valdymo reikalavimų srityje, iki 2023 m. būtų nustatomi kibernetinio saugumo reikalavimai taikomosioms programoms, programinei įrangai, įtaisytajai programinei įrangai ir operacinėms sistemoms; pažymi, kad pasenusios taikomosios programos, programinė įranga, įtaisytoji programinė įranga ir operacinės sistemos (t. y. tokios, kurioms neteikiamos pataisos ir saugumo naujiniai) sudaro pakankamai reikšmingą visų prijungtų įrenginių dalį ir dėl jų kyla kibernetinė rizika; ragina Komisiją šį klausimą įtraukti į savo pasiūlymą; siūlo pasiūlyme nustatyti pareigą gamintojams iš anksto informuoti apie minimalų laikotarpį, per kurį jie teiks saugumo pataisas ir naujinius, kad pirkėjai galėtų priimti pagrįstus sprendimus; mano, kad gamintojai turėtų būti įtraukti į Suderintą pažeidžiamumo atskleidimo (SPA) programą, kaip nurodyta pasiūlyme dėl TIS 2 direktyvos;

pažymi, kad kibernetinis saugumas turėtų būti įtrauktas į skaitmeninimą; todėl ragina į Sąjungos finansuojamus skaitmeninimo projektus įtraukti kibernetinio saugumo reikalavimus; palankiai vertina paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms kibernetinio saugumo srityje, visų pirma kiek tai susiję su perversminėmis technologijomis (pavyzdžiui, kvantine kompiuterija ir kvantine kriptografija), kurių atsiradimas gali sutrikdyti tarptautinę pusiausvyrą; be to, ragina tęsti mokslinius tyrimus dėl postkvantinių algoritmų kaip kibernetinio saugumo standarto;

mano, kad mūsų visuomenės skaitmeninimas reiškia, jog visi sektoriai yra tarpusavyje susieti ir pažeidžiamumai viename sektoriuje gali pakenkti kitiems sektoriams; todėl primygtinai ragina kibernetinio saugumo politikos priemones įtraukti į ES skaitmeninę strategiją ir numatyti ES finansavimą, taip pat užtikrinti jų nuoseklumą ir sąveikumą visuose sektoriuose;

ragina nuosekliai naudoti ES lėšas kibernetinio saugumo ir susijusios infrastruktūros diegimo srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų išnaudota su kibernetiniu saugumu susijusi įvairių programų, visų pirma programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos, ES Kosmoso programos, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, „InvestEU“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės sinergija ir visapusiškai išnaudotas Kibernetinio saugumo kompetencijos centras;

primena, kad ryšių infrastruktūra yra esminis visos skaitmeninės veiklos elementas, ir kad jos saugumo užtikrinimas yra strateginis Sąjungos prioritetas; remia šiuo metu kuriamą ES kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą, skirtą 5G tinklams; palankiai vertina ES 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinį ir ragina Komisiją, valstybes nares ir pramonės atstovus toliau stengtis apsaugoti ryšių tinklus, be kita ko, taikant priemones, skirtas visai tiekimo grandinei; ragina Komisiją vengti susaistymo su pardavėju ir tinklo saugumą didinti skatinant iniciatyvas, kuriomis didinamas įvairių tinklų komponentų virtualizavimas ir perkėlimas į debesiją; ragina skubiai kurti naujos kartos ryšių technologijas, kibernetinio saugumo požiūriu saugų dizainą diegiant kaip esminį principą, ir užtikrinti privatumo ir asmens duomenų apsaugą;

pakartoja, kad svarbu sukurti naują, patikimą saugumo sistemą, skirtą ES ypatingos svarbos infrastruktūrai, kad būtų užtikrinti ES saugumo interesai, ir išnaudoti turimus pajėgumus, kad tinkamai būtų reaguojama į riziką, grėsmes ir technologinius pokyčius;

10.

ragina Komisiją parengti nuostatas, skirtas užtikrinti viešos interneto struktūros prieinamumą, galimybę ja naudotis ir jos vientisumą, taigi ir kibernetinės erdvės stabilumą, ypač kiek tai susiję su ES prieiga prie pasaulinės DNS šakninės sistemos; mano, kad tokiose nuostatose turėtų būti numatytos tiekėjų įvairinimo priemonės, siekiant sumažinti priklausomybės nuo kelių šiuo metu rinkoje dominuojančių bendrovių riziką; palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos domenų vardų sistemos (DNS4EU) kaip priemonės, skirtos užtikrinti atsparesnę interneto struktūrą; prašo, kad Komisija įvertintų, kaip šioje DNS4EU galėtų būti panaudojamos naujausios technologijos, saugos protokolai ir patirtis kibernetinių grėsmių srityje, kad visiems europiečiams būtų suteikta galimybė naudotis greita, saugia ir atsparia DNS; primena, kad reikia užtikrinti geresnę interneto maršrutizavimo protokolo (BGP) apsaugą, siekiant užkirsti kelią BGP užgrobimui; primena remiantis interneto valdymo modelį, grindžiamą įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimu, kurio viena pagrindinių sričių turėtų būti kibernetinis saugumas; pažymi, kad ES turėtų paspartinti IPv6 įgyvendinimą; palankiai vertina atvirojo kodo modelį, kuris, kaip interneto veikimo pagrindas, pasiteisino kaip efektyvus ir veiksmingas modelis; todėl skatina jį naudoti;

11.

pripažįsta, kad reikia plėsti kibernetinio saugumo kriminalistikos sritį, siekiant kovoti su nusikaltimais, elektroniniais nusikaltimais ir kibernetiniais išpuoliais, įskaitant valstybės finansuojamus išpuolius, tačiau įspėja dėl neproporcingų priemonių, kurios pažeidžia internetu besinaudojančių ES piliečių privatumą ir žodžio laisvę; primena, kad reikia užbaigti Budapešto konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrojo papildomo protokolo, kuris gali padėti pagerinti pasirengimą kovoti su elektroniniais nusikaltimais, peržiūrą;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti savo išteklius, siekiant padidinti ES strateginį atsparumą, sumažinti jos priklausomybę nuo užsienio technologijų ir stiprinti jos lyderystę ir konkurencingumą kibernetinio saugumo srityje visoje skaitmeninėje tiekimo grandinėje (įskaitant duomenų saugojimą ir tvarkymą debesijoje, procesorių technologijas, integrinį grandyną (lustai), itin saugų ryšį, kvantinę kompiuteriją ir naujos kartos tinklus);

13.

mano, kad itin saugaus ryšio infrastruktūra yra svarbi konfidencialaus skaitmeninio ryšio apsaugos užtikrinimo priemonė; palankiai vertina paskelbtą informaciją apie ES kosminę pasaulinę saugios komunikacijos sistemą, į kurią integruojamos kvantinio šifravimo technologijos; primena, kad bendradarbiaujant su Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra (EUSPA) ir Europos kosmoso agentūra (EKA) nuolat reikia dėti pastangas, kad būtų užtikrinta Europos veiklos kosmoso srityje apsauga;

14.

apgailestauja, kad su kibernetinėmis grėsmėmis ir incidentais susijusios informacijos dalijimosi praktika nebuvo palankiai priimta privačiame ir viešajame sektoriuose; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pasitikėti ir sumažinti kliūtis dalintis informacija dėl kibernetinių grėsmių ir kibernetinių išpuolių visais lygmenimis; palankiai vertina pastangas tam tikruose sektoriuose ir ragina užtikrinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, nes pažeidžiamumai retai būna susiję tik su tam tikru sektoriumi; pažymi, kad valstybės narės turi suvienyti pastangas Sąjungos lygmeniu, kad galėtų veiksmingai dalintis savo naujausiomis žiniomis apie kibernetines rizikas; ragina sudaryti valstybių narių kibernetinės žvalgybos darbo grupę, siekiant paskatinti dalintis informacija Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje, visų pirma siekiant užkirsti kelią plataus masto kibernetiniams išpuoliams;

15.

palankiai vertina tai, kad planuojama įsteigti bendrą kibernetinio saugumo padalinį, siekiant stiprinti ES įstaigų ir valstybių narių institucijų, atsakingų už kibernetinių išpuolių prevenciją, atgrasymą nuo jų ir reagavimą į juos, bendradarbiavimą; ragina valstybes nares ir Komisiją dar labiau stiprinti bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje ir kurti pažangiausius kibernetinės gynybos pajėgumus;

16.

primena žmogiškojo veiksnio svarbą įgyvendinant kibernetinio saugumo strategiją; ragina nuolat dėti pastangas didinant informuotumą kibernetinio saugumo klausimu, įskaitant kibernetinę higieną ir kibernetinį raštingumą;

17.

pabrėžia patikimos ir nuoseklios apsaugos sistemos, grindžiamos išsamiomis, nuosekliomis ir vienodomis taisyklėmis bei tinkamu valdymu, svarbą, siekiant nuo kibernetinių grėsmių apsaugoti visus ES darbuotojus, duomenis, ryšių tinklus ir informacines sistemas bei sprendimų priėmimo procesus; ragina sutekti pakankamus išteklius ir pajėgumus, be kita ko, atsižvelgiant į CERT-EU įgaliojimų sustiprinimą ir vykstančias diskusijas dėl bendrų privalomų taisyklių dėl kibernetinio saugumo nustatymo visoms ES institucijoms, įstaigoms ir agentūroms;

18.

ragina plačiau taikyti savanorišką sertifikavimą ir kibernetinio saugumo standartus, nes jie yra svarbios priemonės siekiant padidinti bendrą kibernetinio saugumo lygį; palankiai vertina Europos sertifikavimo sistemos sukūrimą ir Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo grupės darbą; ragina ENISA ir Komisiją, rengiant debesijos paslaugų kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą, apsvarstyti galimybę nustatyti privalomą ES teisės taikymą, kiek tai susiję su aukštu saugumo užtikrintumo lygiu;

19.

pabrėžia, kad panaikinant gebėjimų stoką būtina patenkinti darbo jėgos kibernetinio saugumo srityje paklausą nuolat dedant pastangas švietimo ir apmokymo srityje; ragina ypatingą dėmesį skirti lyčių nelygybės, kuri taip pat egzistuoja šiame sektoriuje, panaikinimui;

20.

pripažįsta, kad būtina labiau remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kad jos geriau suprastų visą informaciją apie saugumo rizikas ir galimybes pagerinti savo kibernetinį saugumą; ragina ENISA ir nacionalines institucijas sukurti savarankiško patikrinimo portalus ir geriausios praktikos vadovus, skirtus labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; primena mokymo ir šių subjektų apsaugai skirto finansavimo prieinamumo svarbą;

21.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 151, 2019 6 7, p. 15.

(2) OL L 153, 2014 5 22, p. 62.

(3) OL L 321, 2018 12 17, p. 36.

(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 81.

(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 104.

(6) OL L 166, 2021 5 11, p. 1.

(7) OL L 207, 2010 8 6, p. 1.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0359.

(9) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0098.

(10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0261.