1.

Ar formuluotę „akivaizdus prieštaravimas Sąjungos viešajai tvarkai“, taigi ir nacionalinei viešajai tvarkai, kuri yra atsisakymo pripažinti ir paskelbti vykdytinu pagrindas pagal Reglamento Nr. 44/2001 (1) 34 straipsnio 1 punktą ir 45 straipsnio 1 dalį, be aiškaus draudimo reikšti ieškinį (anti-suit injunctions), kuriuo draudžiama iškelti ir nagrinėti bylą kitos valstybės narės teisme, reikia suprasti kaip susijusią ir su kitų valstybių narių teismų priimtais sprendimais ar nutartimis: i) kuriais neleidžiama, kad kitos valstybės narės teismas ieškovui suteiktų teisminę apsaugą arba toliau nagrinėtų šiame teisme jau pradėtas bylas; ii) taigi tai yra kišimasis į kitos valstybės narės teismo jurisdikciją nagrinėti konkrečią bylą, kurią šis teismas jau nagrinėja bei yra nagrinėjęs anksčiau ir kuri buvo pripažinta kaip suderinama su Sąjungos viešąja tvarka? Tiksliau sakant, ar pagal Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktą ir 45 straipsnio 1 dalį vienos valstybės narės teismo sprendimo ar nutarties, kuriais suteikiama išankstinė preliminari piniginė kompensacija asmenims, prašantiems pripažinti ir paskelbti vykdytinomis ieškinio pareiškimo teisme ar bylos nagrinėjimo kitos valstybės narės teisme išlaidas, pripažinimas ir (arba) paskelbimas vykdytinais prieštarauja Sąjungos viešajai tvarkai dėl to, kad: a) kaip matyti iš ieškinio nagrinėjimo, bylai taikomas susitarimas dėl draugiško ginčų sprendimo, tinkamai sudarytas ir patvirtintas valstybės narės teisme, priėmusiame sprendimą arba nutartį, ir b) kitos valstybės narės teismas, į kurį kreipėsi atsakovas su nauju ieškiniu, neturi jurisdikcijos pagal išimtinę jurisdikciją suteikiančią nuostatą?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar tai, kad akivaizdžiai ir tiesiogiai prieštaraujama nacionalinei viešajai tvarkai – pagal valstybėje taikomas pagrindines kultūrines ir teisines koncepcijas ir pagal pagrindines Graikijos teisės normas, taikomas teisės į teisminę gynybą esmei (Graikijos Konstitucijos 8 ir 20 straipsniai, Graikijos civilinio kodekso 33 straipsnis ir šios teisės apsaugos principas, kaip nurodyta Graikijos civilinio proceso kodekso 176 straipsnyje, 173 straipsnio 1–3 dalyse, 185, 205 ir 191 straipsniuose, nurodytuose šio sprendimo 6 punkte), taip pat pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, ir dėl to šiuo atveju būtų įmanoma netaikyti Sąjungos teisės dėl laisvo teismo sprendimų judėjimo ir nepripažinti tokių sprendimų ar nuostatų dėl šių suvaržymų – yra suderinama su koncepcijomis, kuriomis įtraukiama ir skatinama europinė perspektyva, ir pagal Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktą ta prasme, kuria jis turi būti aiškinamas Teisingumo Teismo, tai yra pagrindas neleisti Graikijoje pripažinti ir vykdyti minėto sprendimo ir nutarčių (i papunktis), kuriuos priėmė kitos valstybės narės (Jungtinės Karalystės) teismai?