(1)

kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB (2) nustatytos išsamios naudojimosi šia teise taisyklės;

(1a)

judėjimo laisvės didinimas yra viena iš pagrindinių sąlygų ekonomikos atsigavimui pradėti;

(2)

2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė tarptautinio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją dėl sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronaviruso 2 (toliau – SARS-CoV2), sukeliančio ligą COVID-19 (toliau – COVID-19), pasaulinio protrūkio. 2020 m. kovo 11 d. PSO pateikė išvadą, kad COVID-19 gali būti laikoma pandemija;

(3)

siekdamos riboti viruso plitimą, valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių ir kai kurios iš tų priemonių padarė poveikį Sąjungos piliečių teisei laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, pavyzdžiui, buvo nustatyti atvykimo į šalį apribojimai arba reikalavimai keliautojams iš kitų šalių laikytis karantino ir (arba) saviizoliacijos arba atlikti SARS-CoV-2 infekcijos tyrimą. Tokie apribojimai daro neigiamą poveikį piliečiams ir įmonėms, ypač pasienio darbuotojams ir į darbą važinėjantiems darbuotojams arba sezoniniams darbuotojams;

(4)

2020 m. spalio 13 d. Taryba priėmė Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją (3). Toje rekomendacijoje nustatytas suderintas požiūris šiais pagrindiniais klausimais: priimant sprendimą, ar nustatyti laisvo judėjimo apribojimus, taikyti bendrus kriterijus ir ribas; COVID-19 perdavimo riziką sutartu spalviniu kodu žymėti žemėlapyje ir suderintai taikyti priemones, kurias, jei jų prireiktų, galima tinkamai taikyti iš vienos teritorijos į kitą keliaujantiems asmenims, atsižvelgiant į perdavimo rizikos lygį tose teritorijose. Atsižvelgiant į asmenų, vystančių į būtinas keliones, ir pasienio darbuotojų ypatingą padėtį, rekomendacijoje taip pat pabrėžiama, kad į būtines keliones vykstantiems asmenims, kaip nurodyta jos 19 punkte, ir pasienio darbuotojams, kurių gyvenimui tokie apribojimai daro ypač didelį poveikį, ▌turėtų būti netaikomi su COVID-19 susiję kelionių apribojimai;

(5)

naudodamas Rekomendacijoje (ES) 2020/1475 nustatytus kriterijus ir ribas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) kas savaitę skelbia į regionus suskirstytą valstybių narių žemėlapį, kad padėtų valstybėms narėms priimti sprendimus (4);

(6)

kaip pabrėžiama Rekomendacijoje (ES) 2020/1475, bet kokie laisvo asmenų judėjimo Sąjungoje apribojimai, nustatyti siekiant apriboti COVID-19 plitimą, turėtų būti grindžiami konkrečiais ir tiksliai apibrėžtais viešojo intereso sumetimais, t. y. visuomenės sveikatos apsauga. Būtina, kad tokie apribojimai būtų taikomi laikantis bendrųjų Sąjungos teisės principų, visų pirma proporcingumo ir nediskriminavimo principų. Todėl bet kokių priemonių , kurių imamasi, taikymo sritis ir laikas turėtų būti griežtai apriboti atsižvelgiant į pastangas atkurti visapusiškai veikiančią Šengeno erdvę be vidaus sienų kontrolės ir neturėtų viršyti to, kas tikrai būtina visuomenės sveikatai apsaugoti. Be to, jos turėtų derėti su priemonėmis, kurių imasi Sąjunga siekdama užtikrinti sklandų laisvą prekių ir pagrindinių paslaugų judėjimą bendrojoje rinkoje, įskaitant medicinos atsargas, medicinos ir sveikatos priežiūros darbuotojus, kertančius sieną vadinamuoju žaliuoju koridoriumi, nurodytu Komisijos komunikate dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires (5);

(7)

paskiepyti asmenys, asmenys, kurių NRA tyrimo, atlikto ne anksčiau nei prieš [72 valandas], rezultatas yra neigiamas arba kurių greitojo antigenų tyrimo, atlikto ne anksčiau nei prieš [24 valandas], rezultatas yra neigiamas, ir asmenys, kurių konkrečių antikūnų prieš paviršinius baltymus tyrimo, atlikto per pastaruosius 6 mėnesius, rezultatai buvo teigiami, patiria gerokai mažesnę riziką užsikrėsti SARS-CoV-2, atsižvelgiant į dabartines medicinos žinias. Asmenų, kurie, remiantis patikimais moksliniais įrodymais, nekelia reikšmingo pavojaus visuomenės sveikatai, pavyzdžiui, dėl to, kad jie yra atsparūs SARS-CoV-2 ir negali jo perduoti, laisvas judėjimas neturėtų būti ribojamas, nes tokie apribojimai nebūtų būtini siekiamam tikslui pasiekti;

(7a)

siekiant užtikrinti suderintą sertifikatų naudojimą, jų atitinkamo galiojimo trukmė turėtų būti nustatyta šiame reglamente. Tačiau šiame etape vis dar neaišku, ar vakcinos užkerta kelią COVID-19 plitimui. Taip pat nėra pakankamai įrodymų apie veiksmingos apsaugos nuo COVID-19 trukmę po atsigavimo po ankstesnės infekcijos. Todėl galiojimo trukmę turėtų būti galima pakoreguoti atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą;

(8)

daugelis valstybių narių pradėjo arba planuoja pradėti skiepijimo pažymėjimų išdavimo iniciatyvas. Tačiau tam, kad šie skiepijimo pažymėjimai būtų veiksmingai naudojami tarpvalstybinėmis aplinkybėmis, kai piliečiai naudojasi laisvo judėjimo teise, jie turi būti visapusiškai sąveikūs, suderinti , saugūs ir patikrinami. Valstybės narės turi laikytis bendrai sutarto požiūrio dėl tokių pažymėjimų turinio, formos, principų, techninių standartų ir apsaugos lygio ;

(9)

vienašalės priemonės šioje srityje gali labai sutrikdyti naudojimąsi laisvu judėjimu ir pakenkti tinkamam vidaus rinkos veikimui, ypač turizmo sektoriui , nes nacionalinės valdžios institucijos ir keleivių pervežimo, pvz., oro linijomis, geležinkeliais, autobusais ar keltais, paslaugų teikėjai susiduria su daugybe skirtingų formų dokumentų, susijusių ne tik su asmens skiepijimo būkle, bet ir tyrimo rezultatais ir galimu persirgimu COVID-19; [8 pakeit.]

(9a)

Europos Parlamentas savo 2021 m. kovo 3 d. rezoliucijoje dėl ES tvaraus turizmo strategijos sukūrimo siekiant suderinto požiūrio į turizmą visoje ES, kuriais įgyvendinami bendri saugaus keliavimo kriterijai, taikant ES sveikatos saugos protokolą dėl tyrimų ir karantino reikalavimų ir raginama parengti bendrą skiepijimo pažymėjimą, kai bus pakankamai įrodymų, kad paskiepyti asmenys viruso neperduoda, arba bus nustatytas skiepijimo procedūrų tarpusavio pripažinimas;

(10)

nedarant poveikio bendroms priemonėms dėl vidaus sienas kertančių asmenų, kaip nustatyta Šengeno acquis, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399  (6) , ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis teise ▌judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, turėtų būti nustatyta bendra sąveikiųjų skiepijimo nuo COVID-19, tyrimo rezultatų ir persirgimo liga pažymėjimų išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistema, vadinama ES COVID-19 pažymėjimo sistema , kuri turėtų būti privaloma ir tiesiogiai taikoma visose valstybėse narėse. Visuose Sąjungos transporto mazguose, pavyzdžiui, oro uostuose, uostuose, geležinkelio ir autobusų stotyse, kur bus tikrinamas šis pažymėjimas, turėtų būti taikomi standartizuoti ir bendri ES COVID-19 pažymėjimo tikrinimo kriterijai ir procedūros, remiantis Komisijos parengtomis gairėmis;

(10a)

taikydamos šį reglamentą, valstybės narės turėtų pripažinti visų rūšių sertifikatus, išduotus pagal šį reglamentą. Sąveikiųjų sertifikatų vertė jų galiojimo laikotarpiu turėtų būti vienoda;

(11)

šiuo reglamentu siekiama palengvinti proporcingumo ir nediskriminavimo principų taikymą, kiek tai susiję su galimais laisvo judėjimo ir kitų pagrindinių teisių apribojimai dėl COVID-19 pandemijos, kartu siekiant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugos, ir jis neturėtų būti suprantamas kaip raginimas reaguojant į pandemiją riboti laisvą judėjimą ar kitas pagrindines teises ar sudaryti tam palankias sąlygas. ▌Turėtų būti toliau taikomos laisvo judėjimo apribojimo reaguojant į COVID-19 pandemiją išimtys, nurodytos Rekomendacijoje (ES) 2020/1475. Bet koks šiuo reglamentu nustatytų pažymėjimų tikrinimo poreikis savaime neturėtų pateisinti laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo. Patikrinimai prie vidaus sienų turėtų likti kraštutinė priemonė, taikoma pagal Reglamente (ES) 2016/399 nustatytas specialias taisykles;

(12)

bendro požiūrio dėl tokių sąveikiųjų pažymėjimų išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo pagrindas priklauso nuo pasitikėjimo. Suklastoti COVID-19 pažymėjimai gali kelti didelį pavojų visuomenės sveikatai. Vienos valstybės narės valdžios institucijos turi būti užtikrintos, kad kitoje valstybėje narėje išduotame pažymėjime esanti informacija yra patikima, kad jis nesuklastotas, kad jis priklauso jį pateikiančiam asmeniui, o visi šią informaciją tikrinantys asmenys turėtų turėti prieigą tik prie būtiniausios informacijos;

(13)

suklastotų COVID-19 pažymėjimų keliama rizika yra reali. 2021 m. vasario 1 d. Europolas paskelbė išankstinio perspėjimo pranešimą dėl neteisėtos prekybos suklastotais neigiamų COVID-19 tyrimo rezultatų pažymėjimais (7). Atsižvelgiant į turimas ir lengvai prieinamas technologines priemones, pavyzdžiui, didelės skiriamosios gebos spausdintuvus ir įvairią grafikos redaktorių programinę įrangą, sukčiautojai gali parengti aukštos kokybės padirbtus, suklastotus arba falsifikuotus pažymėjimus. Pranešta apie neteisėtos prekybos suklastotais tyrimo rezultatų pažymėjimais atvejus, susijusius su labiau organizuotomis klastotojų grupėmis ir pavieniais oportunistiniais sukčiautojais, parduodančiais suklastotus pažymėjimus internetu ir ne internetu;

(14)

tam, kad būtų užtikrintas sąveikumas ir vienodos prieigos galimybės, taip pat pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, neįgaliesiems, ir asmenims, turintiems ribotą prieigą prie skaitmeninių technologijų, valstybės narės turėtų išduoti ES COVID-19 pažymėjimą sudarančius pažymėjimus skaitmeniniu arba popieriniu formatu , atsižvelgdamos į turėtojo pasirinkimą . Taip potencialiam turėtojui turėtų būti suteikta galimybė prašyti ir gauti popierinę pažymėjimo versiją ir ( arba) saugoti ir parodyti pažymėjimą mobiliajame įrenginyje. Pažymėjimuose turėtų būti sąveikus, skaitmeniniu būdu nuskaitomas brūkšninis kodas, kuriame būtų užkoduoti tik atitinkami su pažymėjimais susiję duomenys. Valstybės narės turėtų užtikrinti pažymėjimų autentiškumą, galiojimą ir vientisumą elektroniniais spaudais ▌. Pažymėjime esanti informacija taip pat turėtų būti pateikiama žmogaus skaitomu formatu atspausdinta arba rodoma kaip paprastas tekstas. Pažymėjimai turėtų būti išdėstyti taip, kad juos būtų lengva suprati, taip pat turėtų būti užtikrintas paprastumas ir patogumas naudotojui. Informacija ir jos išdėstymas turėtų būti pateikiami neįgaliesiems prieinamu būdu, laikantis informacijos, įskaitant skaitmeninę informaciją, prieinamumo reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882  (8). Siekiant išvengti kliūčių laisvam judėjimui, pažymėjimai turėtų būti išduodami nemokamai, o  asmenys turėtų turėti teisę juos gauti. Valstybės narės turėtų automatiškai išduoti pažymėjimus, sudarančius ES COVID-19 pažymėjimą, ▌arba – tik persirgtos ligos pažymėjimo atveju – pateikus prašymą, užtikrindamos, kad juos būtų galima gauti lengvai ir greitai , ir prireikus teikdamos reikiamą paramą, kad visiems asmenims būtų užtikrintos vienodos galimybės gauti pažymėjimą. Visos papildomos techninės, skaitmeninės ir transporto infrastruktūros išlaidos, reikalingos skiepijimo pažymėjimams įdiegti, turėtų būti tinkamos finansuoti iš ES fondų ir programų; [17 pakeit.]

(14a)

vakcinas reikėtų laikyti plačiajai visuomenei prieinamomis visuotinėmis viešosiomis gėrybėmis, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti sąžiningą ir nemokamą prieigą visiems piliečiams. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti visuotinę, prieinamą, savalaikę ir nemokamą prieigą prie COVID-19 tyrimų galimybių, įskaitant galimybę jomis naudotis visuose transporto mazguose. Pažymėjimų išdavimas pagal 3 straipsnio 1 dalį neturėtų nulemti skirtingų sąlygų taikymo ir diskriminacijos dėl skiepijimo statuso ar konkretaus 5, 6 ir 7 straipsnyje nurodyto pažymėjimo turėjimo;

(15)

ES COVID-19 pažymėjimą sudarančių pažymėjimų saugumas, autentiškumas, vientisumas bei galiojimas ir jų atitiktis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktams yra labai svarbūs, kad pažymėjimai būtų pripažįstami visose valstybėse narėse. Todėl būtina sukurti patikimumo užtikrinimo sistemą, kurioje būtų nustatytos taisyklės dėl patikimo ir saugaus pažymėjimų išdavimo ir tikrinimo, bei tokiam išdavimui ir tikrinimui reikalinga infrastruktūra. Infrastruktūra turėtų būti kuriama, pirmenybę teikiant Sąjungos technologijų naudojimui, kad ji veiktų visuose elektroniniuose prietaisuose, kartu užtikrinant, kad infrastruktūra būtų apsaugota nuo grėsmių kibernetiniam saugumui. Patikimumo užtikrinimo sistema turėtų užtikrinti, kad pažymėjimas galėtų būti tikrinamas ne internetu ir neinformavus emitento apie patikrinimą, todėl ja turėtų būti užtikrinta, kad, kai turėtojas pateikia pažymėjimą, nebūtų informuojamas nei pažymėjimų išdavėjas, nei jokia kita trečioji šalis . Patikimumo užtikrinimo sistemos pagrindas turėtų būti sveikatos pažymėjimų sąveikumo metmenys (9), kuriuos 2021 m. kovo 12 d. priėmė E. sveikatos tinklas, įsteigtas pagal Direktyvos 2011/24/ES (10) 14 straipsnį. Todėl patikimumo užtikrinimo sistema turėtų būti grindžiama viešojo rakto infrastruktūra, kurioje būtų patikimumo užtikrinimo grandinė nuo valstybių narių sveikatos institucijų iki atskirų pažymėjimus išduodančių subjektų. Patikimumo užtikrinimo sistema turėtų sudaryti sąlygas nustatyti sukčiavimo atvejus, visų pirma klastotes. Kiekvienu skiepijimo, tyrimo ar persirgimo liga atveju turėtų būti išduodamas atskiras nepriklausomas pažymėjimas ir jame neturėtų būti išsaugomi duomenys apie ankstesnius pažymėjimus;

(16)

vadovaujantis šiuo reglamentu, bet kokius ES COVID-19 pažymėjimą sudarančius pažymėjimus skiepijimo ar tyrimo valstybė narė arba valstybė narė, kurioje yra persirgęs asmuo, turėtų išduoti asmenims , kaip nurodyta Direktyvos 2004/38/EB 3 straipsnyje, t. y. Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, įskaitant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 355 straipsnio 2 dalyje nurodytų užjūrio šalių ar teritorijų piliečius, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Kai aktualu arba tinkama, pažymėjimai turėtų būti išduodami kitam asmeniui paskiepyto, ištirto ar persirgusio asmens vardu, pavyzdžiui, teisėtam globėjui neveiksnių asmenų vardu arba tėvams jų vaikų vardu. Pažymėjimams neturėtų būti taikomi legalizavimo reikalavimai ar jokie kiti panašūs formalumai;

(16a)

nuo tarpvalstybinių kelionių apribojimų ypač nukenčia asmenys, kurie kasdien arba dažnai vyksta į darbą ar mokyklą, lanko artimus giminaičius, eina pas gydytojus ar rūpinasi artimaisiais. ES COVID-19 pažymėjimu turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos laisvam pasienio gyventojų, sezoninių tarpvalstybinių darbuotojų, laikinų tarpvalstybinių darbuotojų ir transporto darbuotojų judėjimui;

(16b)

valstybės narės, pabrėždamos šio reglamento 14a konstatuojamąją dalį ir Rekomendacijos (ES) 2020/1475 6 ir 19 dalis, ypatingą dėmesį turėtų skirti pasienio regionų, atokiausių regionų, eksklavių ir geografiškai izoliuotų vietovių ypatumams ir būtinybei bendradarbiauti vietos ir regioniniu lygmenimis, taip pat asmenims, kurie laikomi pasienio darbuotojais, tarpvalstybiniais darbuotojais ir pasienio gyventojais ir kurie gyvena kitoje valstybėje narėje, į kurią paprastai grįžta kasdien arba bent kartą per savaitę; [18 pakeit.]

(17)

ES COVID-19 pažymėjimą sudarantys pažymėjimai taip pat galėtų būti išduodami Andoros, Monako, San Marino ir Vatikano (Šventojo Sosto) piliečiams ar gyventojams ▌;

(18)

▌Sąjungos bei jos valstybių narių ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimuose dėl laisvo asmenų judėjimo numatyta galimybė apriboti laisvą judėjimą dėl visuomenės sveikatos priežasčių. Jei tokiame susitarime nenumatytas Europos Sąjungos teisės aktų įtraukimo mechanizmas, tokių susitarimų naudos gavėjams išduoti pažymėjimai turėtų būti pripažįstami šiame reglamente nustatytomis sąlygomis. Tai turėtų priklausyti nuo Komisijos priimto įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma, kad tokia trečioji šalis išduoda pažymėjimus pagal šį reglamentą ir yra pateikusi oficialų patikinimą, kad ji pripažins valstybių narių išduotus pažymėjimus;

(19)

Reglamentas (ES) 2021/XXXX taikomas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas šis reglamentas ir kurie gyvena arba teisėtai yra valstybės, kuriai tas reglamentas taikomas, teritorijoje ir kurie turi teisę vykti į kitą valstybę pagal Sąjungos teisę;

(20)

šio reglamento tikslais nustatoma sistema turėtų būti siekiama užtikrinti suderinamumą su pasaulinėmis iniciatyvomis ar panašiomis iniciatyvomis su trečiosiomis šalimis, su kuriomis Europos Sąjunga yra sudariusi glaudžius partnerystės ryšius , ▌ kuriose dalyvauja PSO ir Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) . Be kita ko, kai įmanoma, turėtų būti siekiama pasauliniu lygmeniu sukurtų technologinių sistemų ir šio reglamento tikslais sukurtų sistemų, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti Sąjungoje, sąveikumo, taip pat dalyvaujant viešojo rakto infrastruktūroje arba dvišaliuose viešųjų raktų mainuose. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas trečiosiose šalyse arba SESV 355 straipsnio 2 dalyje nurodytų užjūrio šalių ar teritorijų arba jos II priede išvardytų užjūrio šalių ar teritorijų arba Farerų salų paskiepytiems ar ištirtiems Sąjungos piliečiams naudotis laisvo judėjimo teisėmis, šiame reglamente turėtų būti numatyta, kad Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams trečiųjų šalių arba užjūrio šalių ar teritorijų arba Farerų salų išduoti pažymėjimai yra priimtini, jei Komisija nustato, kad šie pažymėjimai išduoti laikantis standartų, lygiaverčių pagal šį reglamentą nustatytiems standartams;

(21)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti ir užtikrinti, kad COVID-19 pandemijos metu galiojantys laisvo judėjimo apribojimai galėtų būti koordinuotai naikinami remiantis naujausiais turimais moksliniais duomenimis ir Sveikatos saugumo komiteto, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos vaistų agentūros (EMA) pateiktomis gairėmis , turėtų būti parengtas sąveikusis skiepijimo pažymėjimas. Šis skiepijimo pažymėjimas turėtų būti naudojamas patvirtinti, kad jo turėtojas valstybėje narėje buvo paskiepytas vakcina nuo COVID-19 ir kad jį turėtų atleisti nuo kelionių apribojimų . Pažymėjime turėtų būti tik būtina informacija, kad būtų galima aiškiai nustatyti turėtojo tapatybę, taip pat vakciną nuo COVID-19, numerį, skiepijimo datą ir vietą. Valstybės narės turėtų išduoti skiepijimo pažymėjimus asmenims, paskiepytiems vakcinomis, kurioms suteiktas rinkodaros leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (11) ▌;

(22)

asmenys, kurie buvo paskiepyti iki šio reglamento įsigaliojimo datos, įskaitant dalyvavusius klinikiniuose tyrimuose, taip pat turėtų turėti teisę gauti skiepijimo nuo COVID-19 pažymėjimą, atitinkantį šį reglamentą. Be to, valstybėms narėms turėtų būti toliau leidžiama išduoti kitų formų skiepijimo įrodymus kitais tikslais, visų pirma medicininiais;

(23)

laikydamosi nediskriminavimo principo, valstybės narės taip pat turėtų išduoti tokius skiepijimo pažymėjimus Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie buvo paskiepyti trečiojoje šalyje vakcina nuo COVID-19, kuriai pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 suteiktas rinkodaros leidimas, ir pateikia patikimus to įrodymus. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę išduoti tokius skiepijimo pažymėjimus Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie buvo paskiepyti vakcina, kurią PSO įtraukė į naudojimo esant ekstremaliajai padėčiai sąrašą, ir pateikia patikimus to įrodymus;

(24)

2021 m. sausio 27 d. E. sveikatos tinklas priėmė skiepijimosi įrodymo medicininiais tikslais gaires, kurias atnaujino 2021 m. kovo 12 d. (12) Šios gairės, visų pirma tinkamiausi kodų standartai, turėtų būti šio reglamento tikslais priimtų techninių specifikacijų pagrindas;

(25)

jau dabar kelios valstybės narės paskiepytiems asmenims netaiko tam tikrų laisvo judėjimo Sąjungoje apribojimų. ▌Valstybės narės turėtų pripažinti skiepijimo įrodymus, kad galėtų netaikyti laisvo judėjimo apribojimų, nustatytų laikantis Sąjungos teisės, kad būtų apribotas COVID-19 plitimas, pavyzdžiui, netaikyti reikalavimo laikytis karantino ir (arba) saviizoliacijos arba atlikti tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos, ir turėtų būti reikalaujama, kad jos tokiomis pačiomis sąlygomis pripažintų kitų valstybių narių pagal šį reglamentą išduotus galiojančius skiepijimo pažymėjimus. Toks pripažinimas turėtų vykti tokiomis pačiomis sąlygomis, tai yra, pavyzdžiui, jei valstybė narė mano, kad pakanka vienos paskirtos vakcinos dozės, ji tą pačią nuostatą turėtų taikyti skiepijimo pažymėjimo, kuriame nurodyta, kad paskirta viena tokios pat vakcinos dozė, turėtojams. Visuomenės sveikatos sumetimais ši pareiga turėtų būti taikoma tik asmenims, kurie yra paskiepyti vakcinomis nuo COVID-19, kurioms suteiktas rinkodaros leidimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 , arba vakcinomis , kurias PSO įtraukė į naudojimo esant ekstremaliajai padėčiai sąrašą;

(26)

būtina užkirsti kelią asmenų, kurie nėra skiepyti, pvz., dėl medicininių priežasčių, nepriklausymo tikslinei grupei, kuriai šiuo metu siūloma vakcina, arba dėl to, kad jie dar neturėjo galimybės pasiskiepyti arba nusprendė to nedaryti, arba dėl to, kad vakcina kol kas nesiūloma tam tikrai amžiaus kategorijai priklausantiems asmenims, pavyzdžiui, vaikams, bet kokio pobūdžio tiesioginei ar netiesioginei diskriminacijai. Todėl skiepijimo pažymėjimo turėjimas arba skiepijimo pažymėjimo, kuriame nurodyta konkreti vakcina, turėjimas neturėtų būti išankstinė sąlyga norint laisvai judėti ▌ir negali būti išankstinė laisvo judėjimo Sąjungos viduje sąlyga norint pasinaudoti tarpvalstybinėmis keleivių pervežimo, pvz., oro transportu, traukiniais, tolimojo susisiekimo autobusais, keltais arba bet kokiomis kitomis transporto priemonėmis, paslaugomis;

(26a)

COVID-19 vakcinos turi būti gaminamos dideliu mastu, už prieinamą kainą, paskirstytos pasauliniu mastu, kad prireikus jos būtų prieinamos ir plačiai naudojamos vietos bendruomenėse; [21/rev pakeit.]

(26b)

norint užtikrinti socialinį ir ekonominį atsigavimą ir ekonomikos gaivinimo pastangų veiksmingumą, pirmiausia reikia įveikti COVID-19 pandemiją. Labai svarbu kurti COVID-19 vakcinas. Problemos, susijusios su rimtais gamybos ir pristatymo tvarkaraščių nesilaikymo atvejais, kelia didelį susirūpinimą; [22/rev pakeit.]

(27)

daugelyje valstybių narių reikalaujama, kad prieš atvykdami arba atvykę į jų teritoriją asmenys būtų atlikę arba atliktų tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos. COVID-19 pandemijos pradžioje valstybės narės paprastai COVID-19 diagnostikai naudojo atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininės reakcijos (AT-PGR) tyrimą – nukleorūgščių amplifikacijos tyrimą (NRAT), kurį PSO ir ECDC laiko standartu, t. y. patikimiausia užsikrėtusiųjų ir sąlytį turėjusių asmenų tyrimo metodika (13). Vėlesniais pandemijos etapais Europos rinkoje atsirado naujos kartos greitesnių ir pigesnių testų – vadinamųjų greitųjų antigenų testų, kurie leidžia aptikti viruso baltymus (antigenus) ir gali būti naudojami esamai infekcijai nustatyti. 2020 m. lapkričio 18 d. Komisija priėmė Komisijos rekomendaciją (ES) 2020/1743 dėl greitųjų antigenų testų naudojimo SARS-CoV-2 infekcijai diagnozuoti (14);

(28)

2021 m. sausio 22 d. Taryba priėmė Tarybos rekomendaciją 2021/C 24/01 dėl bendros greitųjų antigenų testų naudojimo ir patvirtinimo sistemos ir COVID-19 tyrimų rezultatų tarpusavio pripažinimo Europos Sąjungoje (15) ir joje numatė sudaryti bendrą COVID-19 greitųjų antigenų testų sąrašą. Tuo remdamasis, 2021 m. vasario 18 d. Sveikatos saugumo komitetas susitarė dėl bendro COVID-19 greitųjų antigenų testų sąrašo, greitųjų antigenų testų, kurių rezultatus valstybės narės tarpusavyje pripažins, atrankos ir bendro standartizuoto duomenų rinkinio, kuris turi būti įtrauktas į tyrimo dėl COVID-19 rezultatų pažymėjimą (16);

(29)

nepaisant šių bendrų pastangų, asmenys , besinaudojantys teise laisvai judėti, vis dar patiria sunkumų mėgindami vienoje valstybėje narėje gautus tyrimo rezultatus panaudoti kitoje valstybėje narėje. Šie sunkumai dažnai yra susiję su kalba, kuria išduodamas tyrimo rezultatas, ▌pasitikėjimo teikiamo dokumento autentiškumu stoka ir testų kaina ;

(30)

siekiant patikimiau užtikrinti, kad kitoje valstybėje narėje atlikto tyrimo rezultatai būtų pripažįstami, kai jie teikiami laisvo judėjimo tikslais, turėtų būti nustatytas sąveikusis tyrimo rezultatų pažymėjimas, kuriame būtų pateikta absoliučiai būtina informacija, pagal kurią būtų galima aiškiai nustatyti jo turėtoją, taip pat tyrimo dėl SARS-CoV-2 infekcijos rūšį, datą ir rezultatus. Siekiant užtikrinti tyrimo rezultatų patikimumą, pagal šį reglamentą išduodamam tyrimo rezultatų pažymėjimui gauti tinkamais turėtų būti laikomi tik NRA tyrimų ir greitųjų antigenų testų, įtrauktų į sąrašą, sudarytą remiantis Tarybos rekomendacija 2021/C 24/01, rezultatai. Bendras standartizuotas duomenų rinkinys, kuris turi būti įtrauktas į COVID-19 tyrimo rezultatų pažymėjimus ir dėl kurio Sveikatos saugumo komitetas susitarė remdamasis Tarybos rekomendacija 2021/C 24/01, visų pirma tinkamiausi kodų standartai, turėtų būti šio reglamento tikslais priimtų techninių specifikacijų pagrindas;

(31)

valstybės narės, reikalaujančios pateikti tyrimo dėl SARS-CoV-2 infekcijos įrodymą , kad galėtų netaikyti laisvo judėjimo apribojimų, nustatytų siekiant apriboti COVID-19 plitimą, turėtų pripažinti valstybių narių pagal šį reglamentą išduotus tyrimo rezultatų pažymėjimus;

(31a)

SARS-CoV-2 antikūnus imuninė sistema gamina arba natūraliai persirgus infekcija (neatsižvelgiant į tai, ar pasireiškė klinikiniai ligos požymiai, ar ne) arba pasiskiepijus. Nors dar neturime tikslių duomenų apie tai, kiek laiko šių antikūnų organizme yra po vakcinacijos, yra daug įrodymų, kad natūraliai besigaminantys antikūnai gali būti aptinkami daug mėnesių po infekcijos. Todėl atliekant antikūnų testus galima nustatyti asmenis, kurie anksčiau buvo užsikrėtę ir kuriems yra išsivystęs imunitetas ir todėl labai mažai tikėtina, kad jie vėl užsikrės arba užkrės kitus;

(32)

remiantis turimais duomenimis, COVID-19 persirgusių asmenų tyrimo dėl SARS-CoV-2 rezultatai tam tikrą laikotarpį nuo simptomų pasireiškimo pradžios gali ir toliau būti teigiami (17). Jeigu tokiems asmenims, kai jie nori laisvai judėti, reikia atlikti tyrimą, jiems gali būti faktiškai užkirstas kelias keliauti, nepaisant to, kad jie nebegali užkrėsti kitų asmenų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti ir užtikrinti, kad COVID-19 pandemijos metu galiojantys laisvo judėjimo apribojimai galėtų būti koordinuotai panaikinti remiantis naujausiais turimais moksliniais įrodymais, turėtų būti parengtas sąveikusis persirgtos ligos pažymėjimas, kuriame būtų pateikta būtina informacija, leidžianti aiškiai nustatyti atitinkamo asmens tapatybę, ir nurodyta ankstesnio tyrimo dėl SARS-CoV-2 infekcijos teigiamo rezultato data. ▌ECDC teigimu, naujausi duomenys rodo, kad nors nuo simptomų atsiradimo praėjus nuo dešimties iki dvidešimties dienų laikoma, kad asmuo vis dar gali būti gyvybingos SARS-CoV-2 infekcijos nešiotoju, įtikinamų epidemiologinių tyrimų rezultatai nepatvirtino, kad praėjus dešimčiai dienų liga būtų toliau platinama. Tačiau atsargumo principo reikėtų laikytis ir toliau. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai keisti šį galiojimo laikotarpį (tiek jo pradžią, tiek pabaigą) remiantis Sveikatos saugumo komiteto arba ECDC, kuris atidžiai nagrinėja duomenis, susijusius su po persirgimo įgyto imuniteto trukme, gairėmis. Be to, besimptomiams asmenims turėtų būti suteikta galimybė atlikti labai specifinį paviršinio S baltymo antigeno testą;

(33)

jau dabar kelios valstybės narės persirgusiems asmenims netaiko tam tikrų laisvo judėjimo Sąjungoje apribojimų. ▌Valstybės narės turėtų pripažinti persirgimo liga įrodymus, kad būtų galima netaikyti laisvo judėjimo apribojimų, nustatytų laikantis Sąjungos teisės, kad būtų apribotas SARS-CoV-2 plitimas, pvz., netaikyti reikalavimo laikytis karantino ir (arba) saviizoliacijos arba atlikti tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos, ir turėtų būti reikalaujama, kad jos tokiomis pačiomis sąlygomis pripažintų kitų valstybių narių pagal šį reglamentą išduotus galiojančius persirgtos ligos pažymėjimus. E. sveikatos tinklas, bendradarbiaudamas su Sveikatos saugumo komitetu, taip pat rengia gaires dėl persirgtos ligos pažymėjimų ir atitinkamų duomenų rinkinių;

(34)

kad galėtų greitai susitarti dėl bendros pozicijos, Komisija turėtų turėti galimybę paprašyti Sveikatos saugumo komiteto, įsteigto pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1082/2013/ES (18) 17 straipsnį, paskelbti gaires dėl turimų mokslinių įrodymų, susijusių su pagal šį reglamentą nustatytuose pažymėjimuose nurodytų medicininių įvykių poveikiu, įskaitant vakcinų nuo COVID-19 suteikiamo imuniteto veiksmingumą ir trukmę, vakcinų veiksmingumą užkertant kelią besimptomėms infekcijoms ir viruso plitimui, persirgusių asmenų būklę ir naujų SARS-CoV-2 atmainų poveikį paskiepytiems arba jau užsikrėtusiems asmenims. Tokia informacija taip pat galėtų būti remiamasi rengiant Tarybos rekomendacijas, kad būtų galima koordinuotai panaikinti pažymėjimų turėtojų laisvo judėjimo apribojimus;

(35)

siekiant užtikrinti vienodas šiuo reglamentu nustatytų patikimumo užtikrinimo sistemų pažymėjimų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (19);

(36)

tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su techninėmis specifikacijomis, būtinomis sąveikiesiems pažymėjimams nustatyti, dėl privalomų skubos priežasčių arba kai atsiranda naujų mokslinių įrodymų, Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus;

(37)

įgyvendinant šį reglamentą tvarkomiems asmens duomenims taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (20). Šiuo reglamentu nustatomas asmens duomenų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c punkte ir 9 straipsnio 2 dalies g punkte, būtinų šiame reglamente numatytiems sąveikiesiems pažymėjimas išduoti ir patikrinti, tvarkymo teisinis pagrindas. Juo nereglamentuojamas asmens duomenų, susijusių su skiepijimo, tyrimo rezultatų ar persirgimo liga dokumentais, tvarkymas kitais tikslais, pavyzdžiui, farmakologinio budrumo arba asmens sveikatos įrašų tvarkymo tikslais. Duomenų tvarkymo kitais tikslais teisinis pagrindas turi būti numatytas nacionalinėje teisėje, laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų;

(38)

laikantis asmens duomenų kiekio mažinimo principo, pažymėjimuose turėtų būti pateikiami tik tie asmens duomenys, kurių būtinai reikia palankesnėms sąlygoms laisvam judėjimui Sąjungoje sudaryti COVID-19 pandemijos metu. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios asmens duomenų kategorijos ir duomenų laukeliai, kurie turi būti įtraukti į pažymėjimus;

(39)

šio reglamento tikslais asmens duomenų nereikia perduoti ir (arba) jais keistis tarpvalstybiniu mastu ▌. Laikantis viešojo rakto infrastruktūros požiūrio, tarpvalstybiniu mastu turi būti perduodami arba prieinami tik emitentų viešieji raktai – tai bus užtikrinama naudojantis Komisijos sukurtu ir prižiūrimu sąveikumo tinklų sietuvu. Visų pirma turint patį pažymėjimą ir emitento viešąjį raktą turėtų būti įmanoma patikrinti pažymėjimo autentiškumą ir vientisumą ir nustatyti sukčiavimo atvejus . Vadovaujantis standartizuotosios duomenų apsaugos principu, turėtų būti naudojami tikrinimo metodai, kuriuos taikant nereikia perduoti asmens duomenų;

(40)

šiuo reglamentu ▌kelionės tikslo valstybei narei ar tarpvalstybinių keleivių pervežimo paslaugų teikėjams draudžiama saugoti iš pažymėjimo gautus asmens duomenis. Šiuo reglamentu nesukuriamas teisinis pagrindas kurti duomenų bazėms ar saugykloms valstybės narės ar Sąjungos lygmeniu arba naudojantis patikimumo užtikrinimo sistemos skaitmenine infrastruktūra;

▌

(41a)

siekiant užtikrinti nuspėjamumą keliaujant ir teisinį tikrumą, labai svarbu aiškiai, suprantamai ir laiku informuoti visuomenę apie bet kokios rūšies ES COVID-19 pažymėjimo išdavimą, naudojimą ir pripažinimą. Komisija turėtų remti valstybių narių pastangas šioje srityje, pavyzdžiui, pateikdama valstybių narių teikiamą informaciją interneto portale „Re-open EU“;

(42)

pagal Rekomendaciją (ES) 2020/1475 visi laisvo asmenų judėjimo Sąjungoje apribojimai, nustatyti siekiant apriboti SARS-CoV-2 plitimą, turėtų būti panaikinti, kai tik tai leis epidemiologinė padėtis. Tas pats pasakytina apie prievolę pateikti dokumentus, išskyrus tuos, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisę, visų pirma Direktyvą 2004/38/EB, pavyzdžiui, šiuo reglamentu nustatytus pažymėjimus; ▌

(43)

šis reglamentas turėtų būti taikomas 12 mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos. Praėjus keturiems mėnesiams po šio reglamento įsigaliojimo dienos ir ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki jo taikymo pabaigos, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti šio reglamento taikymo ataskaitą, be kita ko, kokį poveikį jis turi laisvam judėjimui, pagrindinėms teisėms, asmens duomenų apsaugai, taip pat naujausių vakcinų ir testavimo technologijų bei ES COVID-19 pažymėjimo valstybėse narėse naudojimo šiame reglamente nenumatytais, bet nacionaline teise pagrįstais tikslais vertinimui ;

(44)

siekiant atsižvelgti į epidemiologinę padėtį ir pažangą, padarytą valdant COVID-19 pandemiją, ir užtikrinti sąveikumą su tarptautiniais standartais, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų šio reglamento straipsnių taikymo ▌. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (21) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(45)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti Sąjungoje COVID-19 pandemijos metu įvedant sąveikiuosius pažymėjimus, kuriuose nurodoma turėtojo skiepijimo, tyrimo rezultatų ir persirgimo liga būklė, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(46)

šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, teisę į asmens duomenų apsaugą, teisę į lygybę prieš įstatymą ir nediskriminavimą, teisę laisvai judėti ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Įgyvendindamos šį reglamentą valstybės narės turėtų laikytis Chartijos;

(46a)

jeigu valstybės narės nusprendžia taikyti nacionalinius skaitmeninius pažymėjimus kitais nei laisvo judėjimo tikslais nacionaliniu lygmeniu, jie turėtų būti sąveikūs su ES COVID-19 pažymėjimu ir atitikti jame nustatytas apsaugos priemones, kaip apibrėžta šiame reglamente, visų pirma siekiant užtikrinti, kad asmenys nebūtų diskriminuojami pagal tautybę arba tai, kokį pažymėjimą jie naudoja, kad būtų laikomasi aukštų duomenų apsaugos standartų ir vengiama susiskaidymo;

(46b)

valstybės narės neturėtų apriboti galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis tiems, kurie neturi šiame reglamente nustatytų pažymėjimų;

(46c)

visų subjektų, kurie, kaip numatoma, veiks kaip duomenų valdytojai, tvarkytojai ir gavėjai toje valstybėje narėje, sąrašas paskelbiamas viešai per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kad Sąjungos piliečiai, kurie naudojasi ES COVID-19 pažymėjimu, galėtų sužinoti subjekto, į kurį gali kreiptis norėdami pasinaudoti savo duomenų apsaugos teisėmis pagal Reglamentą (ES) 2016/679, tapatybę, įskaitant teisę gauti skaidrią informaciją apie tai, kaip duomenų subjektai gali naudotis savo teisėmis tvarkant asmens duomenis;

(47)

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 (22) 42 straipsnio 2 dalį konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP) ir Europos duomenų apsaugos valdyba (EDAV) ,

1.

2.

3.