This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52021AP0142
P9_TA(2021)0142 Multiannual management plan for bluefin tuna in the eastern Atlantic and the Mediterranean ***I European Parliament legislative resolution of 28 April 2021 on the proposal for a regulation of the European Parliament and of the Council establishing a multiannual management plan for bluefin tuna in the eastern Atlantic and the Mediterranean, amending Regulations (EC) No 1936/2001, (EU) 2017/2107, and (EU) 2019/833 and repealing Regulation (EU) 2016/1627 (COM(2019)0619 — C9-0188/2019 — 2019/0272(COD)) P9_TC1-COD(2019)0272 Position of the European Parliament adopted at first reading on 28 April 2021 with a view to the adoption of Regulation (EU) 2021/… of the European Parliament and of the Council establishing a multiannual management plan for bluefin tuna in the eastern Atlantic and the Mediterranean, amending Regulations (EC) No 1936/2001, (EU) 2017/2107 and (EU) 2019/833 and repealing Regulation (EU) 2016/1627
P9_TA(2021)0142 Daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas ***I 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627 (COM(2019)0619 – C9-0188/2019 – 2019/0272(COD)) P9_TC1-COD(2019)0272 Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. balandžio 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627
P9_TA(2021)0142 Daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas ***I 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627 (COM(2019)0619 – C9-0188/2019 – 2019/0272(COD)) P9_TC1-COD(2019)0272 Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. balandžio 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627
OL C 506, 2021 12 15, p. 160–216
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
2021 12 15 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 506/160 |
P9_TA(2021)0142
Daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas ***I
2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627 (COM(2019)0619 – C9-0188/2019 – 2019/0272(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 506/38)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0619), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0188/2019), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0149/2020), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P9_TC1-COD(2019)0272
Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. balandžio 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3), yra užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų užtikrintos tvarios ekonominės, aplinkos ir socialinės sąlygos; |
(2) |
Tarybos sprendimu 98/392/EB (4) Sąjunga patvirtino Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, kuriuose nustatyti principai ir taisyklės, susiję su gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimu ir valdymu. Vykdydama platesnio masto tarptautinius įsipareigojimus, Sąjunga prisideda prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse; |
(3) |
Sąjunga yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (5) (toliau – konvencija) šalis; |
(4) |
2018 m. įvykusiame 21-ajame neeiliniame pagal konvenciją įsteigtos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – ICCAT) susitikime priimta Rekomendacija 18-02, kuria nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas (toliau – valdymo planas). Tas valdymo planas grindžiamas ICCAT Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto (toliau – SCRS) rekomendacija, kurioje teigiama, kad ICCAT 2018 m. turėtų parengti daugiametį tų išteklių valdymo planą, nes, atsižvelgiant į dabartinę išteklių būklę, nebereikia taikyti neatidėliotinų priemonių, kurios buvo nustatytos pagal paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą (nustatytą Rekomendacija 17-07, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija 14-04), tačiau būtina nešvelninti esamų stebėjimo ir kontrolės priemonių ; |
(5) |
Rekomendacija 18-02 panaikina Rekomendaciją 17-07, kuria iš dalies pakeista Rekomendacija 14-04, nustatanti paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą, kuris Sąjungos teisėje buvo įgyvendintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1627 (6); |
(6) |
per 26-ąjį eilinį susitikimą ICCAT priėmė Rekomendaciją 19-04, kuria iš dalies pakeitė Rekomendacija 18-02 nustatytą daugiametį išteklių valdymo planą. ICCAT rekomendacija 19-04 panaikina ir pakeičia Rekomendaciją 18-02. Šiuo reglamentu Rekomendacija 19-04 turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje; |
(7) |
šiuo reglamentu taip pat turėtų būti įgyvendintos ICCAT rekomendacijos 06-07 (7), 18-10 (8), 96-14 (9), 13-13 (10) ir 16-15 (11) (visos arba atitinkamais atvejais jų dalys); |
(8) |
Sąjungos pozicijos regioninėse žvejybos valdymo organizacijose turi būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti, kad žvejybos ištekliai būtų valdomi laikantis BŽP tikslų, visų pirma tikslo palaipsniui atkurti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių populiacijų dydį, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), ir tikslo sudaryti sąlygas ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai. Remiantis SCRS paskelbta 2018 m. ataskaita (12), paprastųjų tunų laimikis, kai mirtingumo dėl žvejybos koeficientas yra F0,1, atitinka su MSY suderinamą mirtingumą dėl žvejybos (Fmsy). Laikoma, kad išteklių biomasė yra didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinančio dydžio. B0,1 svyruoja, t. y. jei išteklių pasipildymo lygis yra vidutinis ar žemas, ji tą dydį viršija, o jei išteklių pasipildymo lygis aukštas, ji to dydžio nesiekia; |
(9) |
valdymo plane atsižvelgiama į įvairių žvejybos įrankių tipų ir žvejybos būdų ypatumus. Įgyvendindamos valdymo planą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų ▌skatinti priekrantės žvejybos veiklą ir mažesnį poveikį aplinkai darančių selektyviosios žvejybos, o ypač tradicinės ir smulkiosios žvejybos įrankių ir būdų naudojimą, ir taip prisidėti prie deramo vietos ekonomikos subjektų gyvenimo lygio užtikrinimo; |
(10) |
reikėtų atsižvelgti į specifinius mažos apimties ir smulkiosios žvejybos ypatumus ir poreikius. Be atitinkamų ICCAT rekomendacijos 19-04 nuostatų, kuriomis pašalinamos kliūtys mažos apimties priekrantės žvejybos laivams dalyvauti paprastųjų tunų žvejyboje, valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų sąžiningą ir skaidrų žvejybos galimybių paskirstymą mažos apimties, smulkiosios žvejybos ir didesniems laivynams, laikydamosi savo pareigų pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį; |
(11) |
siekiant užtikrinti BŽP laikymąsi, buvo priimti Sąjungos teisės aktai, kuriais nustatoma kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, apimanti kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN žvejyba). Visų pirma, siekiant užtikrinti visų BŽP taisyklių laikymąsi, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (13) nustatyta Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo, laikantis bendro ir integruoto požiūrio, sistema. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 (14) nustatytos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (15) nustatyta Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Tuose reglamentuose jau yra tokie elementai kaip nuostatos dėl žvejybos licencijų ir leidimų ar tam tikros laivų stebėjimo sistemos taisyklės, apimančios įvairias ICCAT rekomendacijoje 19-04 nustatytas priemones. Todėl minėtų nuostatų į šį reglamentą įtraukti nebūtina; |
(12) |
Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 apibrėžtas terminas „mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis“. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, Sąjungos teisėje vartojamas terminas „mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis“ turėtų būti prilygintas ICCAT vartojamam terminui „mažiausias dydis“; |
(13) |
remiantis ICCAT rekomendacija 19-04 , sužvejoti paprastieji tunai, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, turi būti išmesti į jūrą; tas pats reikalavimas galioja ir paprastųjų tunų laimikiui, viršijančiam metiniuose žvejybos planuose nustatytus laimikio limitus. Kad Sąjunga galėtų laikytis ICCAT nustatytų tarptautinių įsipareigojimų, į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/98 (16) 4 straipsnį įtrauktos paprastųjų tunų laimikiui taikomos nuostatos, kuriomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalį leidžiama nukrypti nuo įpareigojimo iškrauti laimikį. Deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/98 įgyvendinamos tam tikros ICCAT rekomendacijos 19-04 nuostatos, pagal kurias laivams, viršijusiems savo paprastųjų tunų kvotą arba didžiausią leidžiamos šių žuvų priegaudos kiekį, taikomas įpareigojimas išmesti jas į jūrą. Į to deleguotojo reglamento taikymo sritį patenka ir mėgėjų žvejybą vykdantys laivai. Todėl į šį reglamentą tokių įpareigojimų išmesti ar paleisti žuvis į jūrą įtraukti nebūtina ir juo nebus daromas poveikis atitinkamoms Deleguotojo reglamento (ES) 2015/98 nuostatoms; |
(14) |
2018 m. metiniame susitikime konvencijos susitariančiosios šalys pripažino, kad reikia gerinti kai kurių su paprastųjų tunų ištekliais susijusių operacijų kontrolę. Šiuo tikslu 2018 m. metiniame susitikime susitarta, kad už žuvininkystės ūkius atsakingos konvencijos susitariančiosios šalys turėtų užtikrinti visišką įkėlimo į varžas operacijų atsekamumą ir vykdyti rizikos analize grindžiamus atsitiktinius patikrinimus; |
(15) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 640/2010 (17) numatytas elektroninis paprastųjų tunų laimikio dokumentas (eBCD) ir taip įgyvendinama ICCAT rekomendacija 09–11, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija 08-12. Rekomendacijos 17-09 ir 11-20 dėl eBCD taikymo neseniai panaikintos Rekomendacijomis 18-12 ir 18-13. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 640/2010 yra nebeaktualus ir Komisija pasiūlė naują reglamentą, kuriuo bus įgyvendintos naujausios ICCAT taisyklės dėl eBCD. Todėl šiame reglamente turėtų būti daromos ne konkrečios nuorodos į Reglamentą Nr. (ES) Nr. 640/2010, o bendresnės į ICCAT rekomenduojamą laimikio dokumentavimo programą; |
(16) |
atsižvelgiant į tai, kad tam tikras ICCAT rekomendacijas ICCAT susitariančiosios šalys dažnai iš dalies keičia ir greičiausiai dar keis, ir siekiant Sąjungos teisės aktais nedelsiant įgyvendinti būsimas ICCAT rekomendacijas, kuriomis bus iš dalies keičiamas ar papildomas ICCAT išteklių valdymo planas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl: ▌ informacijos teikimo terminų, žvejybos sezono laikotarpių; nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo draudimo perkelti nepanaudotas kvotas; mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių; procentinių dydžių ir parametrų, Komisijai teiktinos informacijos; nacionalinių ir regioninių stebėtojų užduočių, priežasčių, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą perkelti žuvis; priežasčių, dėl kurių konfiskuojamas laimikis ir pareikalaujama paleisti žuvis į jūrą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (18) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
(17) |
ICCAT susitikimuose Sąjungai atstovaujanti Komisija kasmet tariasi tik dėl techninių ICCAT rekomendacijų, visų pirma susijusių su pajėgumų apribojimais, laivo žurnalo reikalavimais, laimikio ataskaitų formomis, perkrovimo ir perkėlimo deklaracijomis, būtinąja žvejybos leidimuose nurodoma informacija, mažiausiu žvejybos laivų, įtraukiamų pagal ICCAT tarptautinio jungtinio inspektavimo sistemą, skaičiumi, inspektavimo ir stebėjimo sistemos specifikacijomis, vaizdo įrašymo standartais, žuvų paleidimo į jūrą protokolais, negyvų žuvų tvarkymo standartais, įkėlimo į varžas deklaracijomis ir laivų stebėjimo sistemų standartais; visi šie elementai įgyvendinami šio reglamento I–XV priedais. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į iš dalies keičiamas ar papildomas ICCAT rekomendacijas, būtų iš dalies keičiami ar papildomi I–XV priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
(18) |
ICCAT rekomendacijos dėl paprastųjų tunų žvejybos (su sugavimu, perkėlimu, transportavimu, įkėlimu į varžas, auginimu, skerdimu ir palikimu žuvininkystės ūkyje kitiems metams susijusių operacijų) dažnai keičiamos. Žvejybos kontrolės ir valdymo technologijos (pvz., stereoskopinės kameros ir alternatyvios priemonės) nuolat tobulėja ir valstybės narės jas turi taikyti vienodai. Taip pat būtiniems atvejams reikia parengti veiklos procedūras, padėsiančias valstybėms narėms laikytis šiuo reglamentu įtvirtinamų ICCAT taisyklių. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti išsamias taisykles dėl gyvų paprastųjų tunų palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams, jų perkėlimo ir įkėlimo į varžas operacijų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (19); |
(19) |
šiame reglamente numatyti deleguotieji aktai ir įgyvendinimo aktai nedaro poveikio būsimų ICCAT rekomendacijų įgyvendinimui Sąjungos teisėje taikant įprastą teisėkūros procedūrą; |
(20) |
šiuo reglamentu bus nustatytas naujas išsamus paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2017/2107 (20) ir (ES) 2019/833 (21) nuostatos dėl paprastųjų tunų turėtų būti išbrauktos. Reglamento (ES) 2017/2107 43 straipsnio dalis, skirta Viduržemio jūros paprastosioms durklažuvėms, įtraukta į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1154 (22). Kai kurios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1936/2001 (23) nuostatos taip pat turėtų būti išbrauktos. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti reglamentus (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 ir (ES) 2019/833. |
(21) |
ICCAT rekomendacija 18-02 panaikinta Rekomendacija 17-07, nes išteklių būklė pagerėjo ir nebereikėjo taikyti neatidėliotinų priemonių, numatytų ta rekomendacija nustatytame paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plane. Todėl Reglamentas (ES) 2016/1627, kuriuo tas išteklių atkūrimo planas įgyvendinamas, turėtų būti panaikintas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Sąjunga vienodai ir veiksmingai įgyvendina Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) priimtą daugiametį rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) išteklių valdymo planą.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas:
a) |
Sąjungos žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems Sąjungos laivams, kurie:
|
b) |
Sąjungos žuvininkystės ūkiams; |
c) |
trečiųjų valstybių žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems trečiųjų valstybių laivams, kurie veiklą vykdo Sąjungos vandenyse ir sužvejoja paprastųjų tunų konvencijos rajone; |
d) |
trečiųjų valstybių laivams, kurie yra inspektuojami valstybių narių uostuose ir kuriuose laikomi konvencijos rajone sužvejoti paprastieji tunai ar iš Sąjungos vandenyse sužvejotų paprastųjų tunų pagaminti žvejybos produktai, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uostuose. |
3 straipsnis
Tikslas
Šio reglamento tikslas – įgyvendinti ICCAT priimtą daugiametį paprastųjų tunų išteklių valdymo planą, kuriuo siekiama išlaikyti tokį paprastųjų tunų biomasės dydį, kuris viršytų dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.
4 straipsnis
Ryšys su kitais Sąjungos teisės aktais
Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, jo nuostatos yra taikomos nedarant poveikio kitiems žvejybos sektoriaus Sąjungos teisės aktams, visų pirma:
1) |
Reglamentui (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiam Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis; |
2) |
Reglamentui (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiam Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti; |
3) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2017/2403 (24) dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo; |
4) |
Reglamentui (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone; |
5) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2019/1241 (25) dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones. |
5 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) |
ICCAT – Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija; |
2) |
konvencija – Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos; |
3) |
žvejybos laivas – bet kuris variklinis laivas, eksploatuojamas verslinio paprastųjų tunų išteklių naudojimo tikslais, įskaitant žūklės laivus, žuvų perdirbimo laivus, aptarnaujančius laivus, vilkikus, perkrovimo operacijas atliekančius laivus, transportavimo laivus, įrengtus tunų produktams transportuoti, ir pagalbinius laivus, išskyrus konteinervežius; |
4) |
gyvi paprastieji tunai – paprastieji tunai, gyvi laikomi gaudyklėje tam tikrą laiką arba perkeliami į žuvininkystės ūkį ▌; |
5) |
SCRS – ICCAT Nuolatinis mokslinių tyrimų ir statistikos komitetas; |
6) |
mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla ▌; |
7) |
sportinė žvejyba – neverslinė žvejyba, kurios dalyviai yra nacionalinės sporto organizacijos nariai arba asmenys, kuriems išduotos nacionalinės sporto licencijos; |
8) |
vilkikas – bet kuris laivas, naudojamas varžoms vilkti; |
9) |
perdirbimo laivas – laivas, kuriame prieš supakuojant žvejybos produktus atliekama viena arba kelios iš šių operacijų: filė gamyba arba pjaustymas, užšaldymas ir (arba) perdirbimas; |
10) |
pagalbinis laivas – bet kuris laivas, naudojamas negyviems (neperdirbtiems) paprastiesiems tunams transportuoti iš transportavimo ir (arba) auginimo varžos, gaubiamojo tinklo arba gaudyklės į paskirtąjį uostą ir (arba) perdirbimo laivą; |
11) |
gaudyklė – statomasis prie dugno tvirtinamas žvejybos įrankis, paprastai su nukreipiamuoju tinklu, kuriuo paprastieji tunai nukreipiami į aptvarą arba aptvarus, kuriuose jie laikomi iki skerdimo arba auginimo; |
12) |
gaubiamasis tinklas – apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama per išilginius gruntlynio žiedus perkištu lynu, kuriuo tinklą galima sutraukti ir užverti; |
13) |
įkėlimas į varžą – gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš transportavimo varžos arba gaudyklės į auginimo ar tukinimo varžas ; |
14) |
žūklės laivas – laivas, naudojamas verslinei paprastųjų tunų išteklių žvejybai; |
15) |
žuvininkystės ūkis – geografinėmis koordinatėmis aiškiai apibrėžtas jūros plotas, kuriame tukinami arba auginami gaudyklėmis ir (arba) gaubiamaisiais tinklais sužvejoti paprastieji tunai. Žuvininkystės ūkyje gali būti kelios auginimo vietos – kiekviena jų turi būti apibrėžta geografinėmis koordinatėmis, aiškiai nurodant kiekvieno daugiakampio taško ilgumą ir platumą; |
16) |
auginimas arba tukinimas – paprastųjų tunų laikymas žuvininkystės ūkių varžose ir jų šėrimas siekiant juos tukinti ir didinti jų bendrą biomasę; |
17) |
skerdimas – paprastųjų tunų nužudymas žuvininkystės ūkiuose ar gaudyklėse; |
18) |
stereoskopinė kamera – kamera su dviem ar daugiau lęšių, kurių kiekvienas turi atskirą vaizdo jutiklį arba juostos kadrą, kad būtų galima fiksuoti trimačius vaizdus ir taip nustatyti žuvų ilgį; ši kamera padeda patikslinti paprastųjų tunų skaičių ir svorį; |
19) |
mažos apimties priekrantės žvejybos laivas – žūklės laivas, pasižymintis bent trimis iš šių penkių charakteristikų:
|
20) |
jungtinė žvejybos operacija – bet kuri dviejų arba daugiau gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atliekama operacija, kai vieno gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo laimikis pagal iš anksto sutartą laimikio paskirstymo formulę priskiriamas kitam gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui arba laivams; |
21) |
vykdyti žvejybos veiklą – bet kuriuo žūklės laivu tikslingai žvejoti paprastuosius tunus konkrečiu žvejybos sezonu; |
22) |
BCD – paprastųjų tunų laimikio dokumentas; |
23) |
eBCD – elektroninis paprastųjų tunų laimikio dokumentas; |
24) |
konvencijos rajonas – konvencijos 1 straipsnyje apibrėžtas geografinis rajonas; |
25) |
perkrovimas – visų žvejybos laive laikomų žvejybos produktų arba bet kokio jų kiekio iškrovimas į kitą žvejybos laivą; Perkrovimu nelaikomas negyvų paprastųjų tunų iškrovimas iš gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo, gaudyklės arba vilkiko į pagalbinį laivą; |
26) |
kontrolinis perkėlimas – bet kuris papildomas perkėlimas, atliekamas žvejybos ir (arba) auginimo veiklos vykdytojų arba kontrolės institucijų prašymu siekiant patikrinti perkeliamų žuvų skaičių; |
27) |
kontrolinė kamera – stereoskopinė kamera ir (arba) įprastinė vaizdo kamera, naudojama šiame reglamente numatytos kontrolės tikslais; |
28) |
KSŠ – konvencijos susitariančioji šalis ir konvencijos nepasirašiusi bendradarbiaujančioji šalis, subjektas arba žvejybos subjektas; |
29) |
didelis pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas – pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 24 metrai; |
30) |
perkėlimas –
|
31) |
veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žvejybos ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir mažmeninės prekybos etapu; |
32) |
žvejybos įrankio grupė – tokį patį žvejybos įrankį naudojančių žvejybos laivų grupė, kuriai skirta grupinė kvota; |
33) |
žvejybos pastanga – žvejybos laivo pajėgumų ir veiklos sandauga; žvejybos laivų grupės žvejybos pastangos – visų grupės laivų žvejybos pastangų suma; |
34) |
atsakinga valstybė narė – vėliavos valstybė narė arba valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso atitinkamas žuvininkystės ūkis arba gaudyklė. |
II SKYRIUS
VALDYMO PRIEMONĖS
6 straipsnis
Su žvejybos valdymo priemonėmis susijusios sąlygos
1. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos žūklės laivų ir gaudyklių žvejybos pastangos atitiktų jai skirtas paprastųjų tunų žvejybos rytų Atlante ir Viduržemio jūroje galimybes. Valstybių narių priimtos priemonės apima individualių kvotų nustatymą ilgesniems nei 24 metrų žūklės laivams, įtrauktiems į 26 straipsnyje nurodytą laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą.
2. Valstybė narė reikalauja, kad žūklės laivai nedelsdami plauktų į jos paskirtą uostą, kai tik laivui skirta individuali kvota laikoma išnaudota, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 35 straipsnyje.
3. Frachtavimo operacijos vykdant paprastųjų tunų žvejybą neleidžiamos.
7 straipsnis
Nepaskerstų gyvų paprastųjų tunų palikimas žuvininkystės ūkyje kitiems metams
▌
1. ▌ Nepaskerstų gyvų paprastųjų tunų iš praėjusių metų laimikio palikimas ūkyje kitiems metams gali būti leidžiamas, tik jei įdiegiama sugriežtinta kontrolės sistema, apie kurią valstybė narė praneša Komisijai . Ta sistema yra neatsiejama 13 straipsnyje nurodyto valstybės narės inspektavimo plano dalis ir į ją įtraukiamos bent ▌53 ir 61 straipsniuose nurodytos priemonės.
2. Prieš prasidedant žvejybos sezonui už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės užtikrina, kad būtų atliktas išsamus jų jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose esančių gyvų paprastųjų tunų, paliktų kitiems metams po masinio skerdimo, vertinimas. Tuo tikslu visi per masinį skerdimą žuvininkystės ūkyje nepaskersti gyvi paprastieji tunai, paliekami kitiems metams po sužvejojimo metų, yra perkeliami į kitas varžas naudojant stereoskopines kameras ar alternatyvias tokio pačio lygio tikslumą užtikrinančias priemones, kaip nurodyta 51 straipsnyje. Viso proceso metu užtikrinamas išsamiai dokumentuojamas atsekamumas. Paprastųjų tunų palikimas kitiems metams po metų, kuriais masinis skerdimas nebuvo vykdomas, kontroliuojamas kasmet, taikant tą pačią rizikos vertinimu grindžiamo atitinkamų ėminių ėmimo procedūrą.
3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, pagal kurias nustatoma sugriežtinta gyvų paprastųjų tunų palikimo kitiems metams kontrolės sistema. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
8 straipsnis
Neišnaudotų kvotų perkėlimas
Neišnaudotų kvotų perkėlimas kitiems metams neleidžiamas.
9 straipsnis
Kvotų perleidimas
1. Sąjunga ir kitos KSŠ kvotas perleisti vienos kitoms gali tik gavusios išankstinį atitinkamų valstybių narių ir (arba) KSŠ leidimą. Komisija likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki kvotų perleidimo apie tai praneša ICCAT sekretoriatui.
2. Leidžiama perleisti kvotas žvejybos įrankio grupėse, taip pat perleisti kiekvienos valstybės narės priegaudos kvotas ir individualias žvejybos kvotas su sąlyga, kad atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) iš anksto apie tokį perleidimą informuoja Komisiją, kad ši galėtų dar iki perleidimo informuoti ICCAT sekretoriatą.
10 straipsnis
Išskaitymas iš kvotų peržvejojimo atveju
Kai valstybės narės peržvejoja joms skirtas kvotas ir ši padėtis negali būti ištaisyta pasikeičiant kvotomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 ir 105 straipsniai.
11 straipsnis
Metiniai žvejybos planai
1. Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį žvejybos planą. Planas apima bent šią informaciją žūklės laivų ir gaudyklių atveju :
a) |
kiekvienai žvejybos įrankio grupei paskirtas kvotas, įskaitant priegaudos kvotas; |
b) |
atitinkamais atvejais kvotų skirstymo ir valdymo metodus; |
c) |
individualių kvotų laikymosi užtikrinimo priemones; |
d) |
laikotarpius, kuriais leidžiama vykdyti žvejybą, pagal žvejybos įrankio kategoriją; |
e) |
informaciją apie paskirtuosius uostus; |
f) |
priegaudos taisykles ir |
g) |
ilgesnių nei 24 m žūklės laivų, išskyrus dugninės žvejybos tralerius, ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kuriems rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, skaičių. |
2. Valstybės narės, turinčios mažos apimties priekrantės žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, stengiasi skirti konkrečias sektorines kvotas tiems laivams ir jas įtraukia į savo žvejybos planus. Į savo stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planus jos taip pat įtraukia papildomas priemones, kuriomis siekia atidžiai stebėti, kaip tas laivynas naudoja kvotas. Kad visiškai išnaudotų savo žvejybos galimybes, valstybės narės, naudodamos 1 dalyje nurodytus parametrus, gali varijuoti laivų, kuriems leidžia žvejoti, skaičių.
3. Portugalija ir Ispanija gali skirti sektorines kvotas kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantiems laivams, veiklą vykdantiems Azorų, Madeiros ir Kanarų salynų Sąjungos vandenyse. Sektorinę kvotą jos įtraukia į savo metinius žvejybos planus, o papildomas tos kvotos naudojimo stebėsenos priemones aiškiai nustato savo metiniuose stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planuose.
4. Jei valstybės narės paskiria sektorines kvotas pagal 2 ar 3 dalį, galiojančiame Sąjungos teisės akte dėl žvejybos galimybių paskirstymo nustatytas reikalavimas dėl minimalaus 5 tonų kvotos dydžio netaikomas.
5. Atitinkama valstybė narė apie kiekvieną metinio žvejybos plano pakeitimą praneša Komisijai likus ne mažiau kaip trims darbo dienoms iki žvejybos veiklos, su kuria tas pakeitimas susijęs, pradžios. Komisija apie pakeitimą praneša ICCAT sekretoriatui likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki žvejybos veiklos, su kuria tas pakeitimas susijęs, pradžios.
12 straipsnis
Žvejybos galimybių paskirstymas
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, skirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus, taip pat ▌ teisingai paskirsto nacionalines kvotas įvairiems laivyno segmentams ypač atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą ir skatina Sąjungos žvejybos laivus naudoti selektyvius žvejybos įrankius arba mažesnį poveikį aplinkai darančius žvejybos būdus.
13 straipsnis
Metiniai žvejybos pajėgumų valdymo planai
Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį žvejybos pajėgumų valdymo planą. Tame plane valstybės narės koreguoja žūklės laivų ir gaudyklių skaičių taip , kad būtų užtikrinta , kad žvejybos pajėgumai atitiktų žūklės laivams ir gaudyklėms skirtas atitinkamo kvotos laikotarpio žvejybos galimybes. Valstybės narės žvejybos pajėgumus koreguoja naudodamos galiojančiame Sąjungos teisės akte dėl žvejybos galimybių paskirstymo apibrėžtus parametrus. Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos pajėgumai koreguojami juos varijuojant ne daugiau kaip 20 %, palyginti su 2018 m. baziniais žvejybos pajėgumais.
14 straipsnis
Metiniai inspektavimo planai
Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį inspektavimo planą, kuriuo siekia užtikrinti šio reglamento laikymąsi. Valstybės narės savo atitinkamus planus teikia Komisijai. Tie planai rengiami remiantis:
a) |
inspektavimo veiklos tikslais, prioritetais, procedūromis ir gairėmis, nustatytais pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnį parengtoje specialiojoje paprastųjų tunų išteklių žvejybos kontrolės ir tikrinimo programoje; |
b) |
nacionaline paprastųjų tunų išteklių žvejybos kontrolės veiksmų programa, parengta pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnį. |
15 straipsnis
Metiniai auginimo valdymo planai
1. Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį auginimo valdymo planą.
2. Metiniu auginimo valdymo planu valstybė narė užtikrina, kad bendri perkėlimo pajėgumai ir bendri auginimo pajėgumai atitiktų auginti galimų paprastųjų tunų apskaičiuotąjį kiekį.
3. Valstybės narės apriboja savo tunų auginimo pajėgumus iki bendrų auginimo pajėgumų, kurie užregistruoti ICCAT paprastųjų tunų auginimo ūkių registre arba dėl kurių 2018 m. išduotas leidimas ir apie kuriuos pranešta ICCAT.
4. Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybių narių žuvininkystės ūkius, kiekis negali būti didesnis už perkeltų tunų kiekius, kuriuos tos valstybės narės žuvininkystės ūkiai užregistravo ICCAT paprastųjų tunų auginimo ūkių registre 2005 m., 2006 m., 2007 m. arba 2008 m.
5. Jei valstybė narė turi padidinti didžiausią laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į vieną ar kelis jos tunų auginimo ūkius, kiekį, tas padidinimas turi atitikti tai valstybei narei paskirtas žvejybos galimybes, įskaitant bet kokį gyvų paprastųjų tunų importą iš kitos valstybės narės arba susitariančiosios šalies .
6. Už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės užtikrina, kad mokslininkai, kuriems SCRS yra pavedęs atlikti bandymus, per kuriuos nustatomas augimo greitis tukinimo laikotarpiu, galėtų patekti į ūkius ir gauti pagalbą, kad galėtų atlikti savo užduotis.
7. Atitinkamais atvejais valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 15 d. pateikia Komisijai peržiūrėtus auginimo valdymo planus.
16 straipsnis
Metinių planų perdavimas
1. Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. kiekviena paprastųjų tunų kvotą turinti valstybė narė Komisijai perduoda šiuos planus:
a) |
metinį rytų Atlante ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus žvejojančių žūklės laivų ir gaudyklių žvejybos planą, parengtą pagal 11 straipsnį; |
b) |
metinį žvejybos pajėgumų valdymo planą, parengtą pagal 13 straipsnį; |
c) |
metinį inspektavimo planą, parengtą pagal 14 straipsnį, ir |
d) |
metinį auginimo valdymo planą, parengtą pagal 15 straipsnį. |
2. Komisija surenka 1 dalyje nurodytus planus ir panaudoja juos rengdama Sąjungos metinį planą. Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d. Komisija Sąjungos planą perduoda svarstyti ir tvirtinti ICCAT.
3. Jei valstybė narė iki nurodyto termino nepateikia Komisijai kurio nors 1 dalyje nurodyto plano per toje dalyje nustatytą terminą, Komisija gali nuspręsti Sąjungos planą ICCAT sekretoriatui pateikti be atitinkamos valstybės narės planų. Atitinkamos valstybės narės prašymu Komisija stengiasi atsižvelgti į vieną iš 1 dalyje nurodytų planų, pateiktų pasibaigus toje dalyje nustatytam terminui, tačiau iki 2 dalyje nurodyto termino. Jei valstybės narės pateiktas planas neatitinka šio reglamento nuostatų, susijusių su metiniais žvejybos, pajėgumų, inspektavimo ir auginimo planais, ir jame yra rimtų trūkumų, dėl kurių ICCAT komisija gali nepatvirtinti Sąjungos metinio plano, Komisija gali nuspręsti Sąjungos metinį planą perduoti ICCAT sekretoriatui be atitinkamos valstybės narės planų. Komisija kuo greičiau informuoja atitinkamą valstybę narę ir stengiasi įtraukti visus tos valstybės narės pateiktus peržiūrėtus planus į Sąjungos planą arba į Sąjungos plano pakeitimus, jei jie atitinka šio reglamento nuostatas, susijusias su metiniais žvejybos, pajėgumų, inspektavimo ir auginimo planais.
III SKYRIUS
TECHNINĖS PRIEMONĖS
17 straipsnis
Žvejybos sezonai
1. Paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti nuo gegužės 26 d. iki liepos 1 d.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, Kipras ir Graikija gali, pateikdamos savo metinius žvejybos planus, kaip nurodyta 11 straipsnyje, prašyti, kad su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivams būtų leista žvejoti paprastuosius tunus rytų Viduržemio jūroje (FAO 37.3.1 ir 37.3.2 žvejybos rajone) nuo gegužės 15 d. iki liepos 1 d.
3. Nukrypstant nuo 1 dalies, Kroatija gali 11 straipsnyje nurodytuose savo metiniuose žvejybos planuose prašyti, kad su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivams būtų leista paprastuosius tunus auginimo tikslais žvejoti Adrijos jūroje (FAO 37.2.1 žvejybos rajone) iki liepos 15 d.
4. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė Komisijai pateikia įrodymų, kad dėl oro sąlygų kai kurie iš jos gaubiamaisiais tinklais paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejojančių laivų kuriais nors metais negalėjo išnaudoti savo įprastų žvejybos dienų, ta valstybė narė gali nuspręsti, kad atskirų gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kurie pateko į tokią padėtį, 1 dalyje nurodytas žvejybos sezonas būtų pratęstas tiek žvejybos dienų, kiek jų buvo prarasta, bet ne daugiau kaip 10 dienų. Atvejai, kai atitinkami laivai arba jungtinės žvejybos operacijos atveju – visi joje dalyvaujantys laivai nevykdo veiklos, turi būti tinkamai pagrindžiami pateikiant oro sąlygų pranešimus ir laivų stebėjimo sistemos (LSS) fiksuojamas koordinates.
5. Dideliems žvejybos pelaginėmis ūdomis laivams žvejoti paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.
6. Valstybės narės savo metiniuose žvejybos planuose nustato savo laivynų, išskyrus gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus ir didelius pelaginėmis ūdomis žvejojančius laivus, žvejybos sezonus.
18 straipsnis
Įpareigojimas iškrauti laimikį
Šio skyriaus nuostatos taikomos nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio, įskaitant visas taikytinas nuo jo nukrypti leidžiančias nuostatas, taikymui.
19 straipsnis
Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis
1. Draudžiama sužvejoti, laikyti laive, perkrauti, perkelti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti paprastuosius tunus, įskaitant sužvejotus kaip priegauda arba vykdant mėgėjų žvejybą, kurių svoris mažesnis nei 30 kg arba ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažesnis nei 115 cm.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau nurodytam paprastųjų tunų laimikiui taikomas 8 kg arba 75 cm nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis paprastųjų tunų dydis:
a) |
paprastiesiems tunams, sužvejotiems rytų Atlante kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų; |
b) |
paprastiesiems tunams, sužvejotiems Viduržemio jūroje kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų, ūdomis žvejojančių laivų ir rankinėmis ūdomis žvejojančių laivų, vykdančių mažos apimties šviežių žuvų žvejybą priekrantėje, ir |
c) |
paprastiesiems tunams, auginimo tikslais sužvejotiems Adrijos jūroje su Kroatijos vėliava plaukiojančių laivų. |
3. 2 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma laikantis I priede nustatytų specialiųjų sąlygų.
4. Valstybės narės išduoda žvejybos leidimus laivams, žvejojantiems pagal I priedo 2 ir 3 dalyse nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas. Atitinkami laivai įrašomi į 26 straipsnyje nurodytą žūklės laivų sąrašą.
5. Šiame straipsnyje nustatytų mažiausių orientacinių dydžių nesiekiančios į jūrą išmestos negyvos žuvys įskaičiuojamos į valstybės narės kvotą.
20 straipsnis
Atsitiktinis mažiausio orientacinio dydžio nesiekiančių žuvų laimikis
1. Nukrypstant nuo 19 straipsnio 1 dalies, visiems žūklės laivams ir gaudyklėms, kuriais vykdoma paprastųjų tunų žvejybos veikla, leidžiama sužvejoti ne didesnį kaip 5 % , skaičiuojant individais, atsitiktinį paprastųjų tunų, kurių svoris 8–30 kg arba ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo 75–115 cm, laimikį.
2. 1 dalyje nurodyta 5 % dalis apskaičiuojama remiantis bendruoju paprastųjų tunų laimikiu, bet kuriuo metu po kiekvienos žvejybos operacijos laikomu laive arba gaudyklėje.
3. Atsitiktinis laimikis išskaitomas iš valstybės narės, atsakingos už žūklės laivą arba gaudyklę, kvotos.
4. Atsitiktiniam mažiausio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų tunų laimikiui taikomi 31, 33, 34 ir 35 straipsniai.
21 straipsnis
Priegauda
1. Kiekviena valstybė narė numato, kokia jos paprastųjų tunų kvotos dalis bus sužvejojama kaip priegauda, ir apie tai informuoja Komisiją teikdama savo žvejybos planą.
2. Leidžiamos priegaudos dydis, neviršijantis 20 % bendro kiekvieno žvejybos reiso pabaigoje laive laikomo laimikio, ir apskaičiavimo, kokią bendro laive laikomo laimikio dalį ta priegauda sudaro, metodika turi būti aiškiai nustatyta 11 straipsnyje nurodytame metiniame žvejybos plane. Priegaudos procentinis dydis gali būti apskaičiuojamas pagal svorį arba pagal žuvų skaičių. Apskaičiavimas pagal žuvų skaičių taikomas tik ICCAT valdomų tunų ir tunams giminingų rūšių atveju. Mažos apimties priekrantės žvejybos laivynui leidžiamos priegaudos dydis gali būti apskaičiuojamas kasmet.
3. Visa laive laikomų arba į jūrą išmestų negyvų paprastųjų tunų priegauda išskaitoma iš vėliavos valstybės narės kvotos, užregistruojama ir apie ją pranešama Komisijai pagal 31 ir 32 straipsnius.
4. Jei valstybės narės paprastųjų tunų kvotos neturi, atitinkama priegauda išskaitoma iš Sąjungos specialios paprastųjų tunų priegaudos kvotos, nustatytos pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį.
5. Jei valstybei narei paskirta visa kvota išnaudota, su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams sužvejoti paprastuosius tunus draudžiama ir ta valstybė narė imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad kaip priegauda sužvejoti paprastieji tunai būtų paleisti į jūrą. Jei Sąjungos speciali paprastųjų tunų priegaudos kvota, nustatyta pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį, išnaudota, su valstybių narių, neturinčių paprastųjų tunų kvotos, vėliava plaukiojantiems laivams sužvejoti paprastuosius tunus draudžiama ir tos valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kaip priegauda sužvejoti paprastieji tunai būtų paleisti į jūrą. Tokiais atvejais negyvų paprastųjų tunų perdirbimas ir verslinis naudojimas draudžiami, ir visas laimikis turi būti užregistruotas. Valstybės narės kasmet Komisijai teikia informaciją apie tokios negyvų paprastųjų tunų priegaudos dydžius, o ši tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.
6. Visi laivuose, kurie nevykdo paprastųjų tunų žvejybos veiklos, palikti paprastieji tunai aiškiai atskiriami nuo kitų rūšių žuvų, kad kontrolės institucijos galėtų patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio. Tą priegaudą galima parduoti, jei kartu pateikiamas eBCD.
22 straipsnis
Oro priemonių naudojimas
Draudžiama paprastųjų tunų ieškoti naudojantis bet kokiomis oro priemonėmis, įskaitant orlaivius, sraigtasparnius ar bet kurios rūšies bepiločius orlaivius.
IV SKYRIUS
MĖGĖJŲ ŽVEJYBA
23 straipsnis
Speciali mėgėjų žvejybos kvota
1. Kiekviena paprastųjų tunų kvotą turinti valstybė narė mėgėjų žvejybą reguliuoja skirdama specialią tokios žvejybos kvotą. Nustatant šią kvotą atsižvelgiama į galimą negyvų paprastųjų tunų kiekį, taip pat žvejybos, per kurią žuvys sugaunamos ir paleidžiamos, atveju. Valstybės narės teikdamos savo žvejybos planus informuoja Komisiją apie paskirtą mėgėjų žvejybos kvotą.
2. Apie sužvejotą negyvų paprastųjų tunų kiekį pranešama ir jis įskaičiuojamas į valstybės narės kvotą.
24 straipsnis
Mėgėjų žvejybai taikomos specialiosios sąlygos
1. Kiekviena mėgėjų žvejybai paskirtą paprastųjų tunų kvotą turinti valstybė narė mėgėjų žvejybą reguliuoja laivams išduodama mėgėjų žvejybos leidimus. ICCAT paprašius, valstybės narės pateikia Komisijai mėgėjų žvejybos laivų, kuriems suteiktas žvejybos leidimas žvejoti paprastuosius tunus , sąrašą. Sąraše , kurį Komisija elektroniniu būdu pateikia ICCAT, turi būti ši informacija apie kiekvieną laivą :
a) |
laivo pavadinimas; |
b) |
registro numeris; |
c) |
numeris ICCAT registre (jei yra); |
d) |
ankstesnis pavadinimas (jei yra) ir |
e) |
savininko (-ų) ir operatoriaus (-ų) pavadinimas (-ai) (vardas (-ai), pavardė (-ės)) ir adresas. |
2. Vykdant mėgėjų žvejybą draudžiama vienam laivui per dieną sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip vieną paprastąjį tuną.
3. Vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotus paprastuosius tunus parduoti draudžiama.
4. Kiekviena valstybė narė registruoja paprastųjų tunų laimikio, sužvejoto vykdant mėgėjų žvejybą, duomenis, įskaitant kiekvieno paprastojo tuno svorį ir , kai įmanoma, ilgį, ir kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. praėjusių metų duomenis pateikia Komisijai. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.
5. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų kuo geriau užtikrinti, kad vykdant mėgėjų žvejybą sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami į jūrą. Visi iškraunami paprastieji tunai turi būti neapdoroti, be žiaunų ir (arba) išdarinėti.
25 straipsnis
Sugavimas, įsago įsegimas ir paleidimas į jūrą
1. Nukrypstant nuo 23 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, leidžiančios šiaurės rytų Atlante vykdyti žvejybą, per kurią žuvys sugaunamos ir paleidžiamos ir kurią vykdo tik sportinės žvejybos laivai, gali nedideliam skaičiui tik sportinės žvejybos laivų leisti be specialios kvotos žvejoti paprastuosius tunus tam, kad juos sugautų, įsegtų jiems įsagą ir paleistų į jūrą. Tokie laivai veiklą vykdo pagal mokslinių tyrimų įstaigos mokslinį projektą, kuris įtrauktas į mokslinių tyrimų programą. Projekto rezultatai pateikiami atitinkamoms vėliavos valstybės narės institucijoms.
2. Laivai, vykdantys mokslinius tyrimus pagal ICCAT paprastųjų tunų išteklių mokslinių tyrimų programą, nelaikomi vykdančiais 1 dalyje nurodytą sugavimo, įsagų segimo ir paleidimo į jūrą veiklą.
3. Sugavimo, įsago įsegimo ir paleidimo veiklą leidžiančios valstybės narės:
a) |
kaip neatsiejamą 12 ir 15 straipsniuose nurodytų savo žvejybos ir inspektavimo planų dalį pateikia tos veiklos ir su ja susijusių priemonių aprašymą; |
b) |
vykdo išsamią atitinkamų laivų veiklos stebėseną siekdamos užtikrinti, kad jie laikytųsi šio reglamento nuostatų; |
c) |
užtikrina, kad įsagų segimo ir žuvų paleidimo į jūrą operacijas atliktų parengti darbuotojai, kad kuo daugiau žuvų išgyventų, ir |
d) |
kasmet likus ne mažiau kaip 50 dienų iki kitų metų SCRS susitikimo pateikia Komisijai vykdomos mokslinės veiklos ataskaitą. Tą ataskaitą Komisija persiunčia ICCAT likus ne mažiau kaip 60 dienų iki kitų metų SCRS susitikimo. |
4. Apie visus per sugavimo, įsago įsegimo ir paleidimo į jūrą procesą nugaišusius paprastuosius tunus yra pranešama ir jie išskaičiuojami iš vėliavos valstybės narės kvotos.
V SKYRIUS
KONTROLĖS PRIEMONĖS
1 SKIRSNIS
LAIVŲ IR GAUDYKLIŲ SĄRAŠAI IR REGISTRAI
26 straipsnis
Laivų sąrašai ir registrai
1. Valstybės narės kasmet likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki leidimo galiojimo laikotarpio pradžios Komisijai elektroninėmis priemonėmis naujausios redakcijos ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse (26) nurodytu formatu pateikia šiuos laivų sąrašus:
a) |
visų žūklės laivų, kuriems leidžiama vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, sąrašą ir |
b) |
visų kitų žvejybos laivų, skirtų versliniam paprastųjų tunų išteklių naudojimui, sąrašą. |
Komisija šią informaciją likus ne mažiau kaip 15 dienų iki žvejybos veiklos pradžios perduoda ICCAT sekretoriatui, kad tie laivai galėtų būti įtraukti į laivų, kuriems leidžiama žvejoti, ICCAT registrą ir atitinkamais atvejais į laivų, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis kaip 20 m ir kuriems leidžiama vykdyti veiklą konvencijos rajone, ICCAT registrą.
2. Per kalendorinius metus žvejybos laivas gali būti įtrauktas į abu 1 dalyje nurodytus sąrašus su sąlyga, kad jis neįtraukiamas į abu sąrašus vienu metu.
3. 1 dalies a ir b punktuose nurodyta informacija apie laivus apima laivo pavadinimą ir Sąjungos laivyno registro numerį (CFR), kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 (27) I priede.
4. Atgaline data pateikiamos informacijos Komisija nepriima.
5. Paskesni 1 ir 3 dalyse nurodytų sąrašų pakeitimai kalendoriniais metais galimi tik jei žvejybos laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti žvejybos veikloje dėl su veikla susijusių teisėtų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir pateikia:
a) |
išsamius duomenis apie žvejybos laivą (-us), kuriuo (-iais) bus pakeistas tas žvejybos laivas ir |
b) |
išsamų priežasties, kuria grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, išdėstymą ir visus atitinkamus patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją. |
6. Komisija prireikus per metus keičia 1 dalyje nurodytą informaciją apie laivus ir atnaujintą informaciją pateikia ICCAT sekretoriatui pagal Reglamento (ES) 2017/2403 7 straipsnio 6 dalį.
27 straipsnis
Laivų žvejybos leidimai
1. Valstybės narės išduoda žvejybos leidimus laivams, įtrauktiems į vieną iš 26 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų sąrašų. Žvejybos leidimuose pateikiama bent VII priede nustatyta informacija ir jie išduodami tame priede nustatyta forma. Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos leidime pateikiama informacija būtų teisinga ir atitiktų šiame reglamente nustatytas taisykles.
2. Nedarant poveikio 21 straipsnio 6 dalies taikymui, laikoma, kad į 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus ICCAT registrus neįtrauktiems Sąjungos žvejybos laivams rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti paprastųjų tunų neleidžiama.
3. Kai laikoma, jog laivui skirta individuali kvota yra išnaudota, vėliavos valstybė narė panaikina laivui išduotą paprastųjų tunų žvejybos leidimą ir gali reikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos paskirtą uostą.
28 straipsnis
Gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, sąrašai ir registrai
1. Kiekviena valstybė narė elektroninėmis priemonėmis Komisijai kaip savo žvejybos planų dalį pateikia gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, sąrašą. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui, kad tos gaudyklės galėtų būti įtrauktos į gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ICCAT registrą.
2. Valstybės narės žvejybos leidimus išduoda tik dėl tų gaudyklių, kurios įtrauktos į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Žvejybos leidimuose pateikiama bent VII priede nustatyta informacija ir jie parengiami tame priede nustatyta forma. Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos leidime pateikiama informacija būtų teisinga ir atitiktų šiame reglamente nustatytas taisykles.
3. Laikoma, kad Sąjungos gaudyklėmis, kurios nėra įtrauktos į gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ICCAT registrą, rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastųjų tunų neleidžiama. Tomis gaudyklėmis sužvejotus paprastuosius tunus laikyti laive, perkelti, įkelti į varžas arba iškrauti draudžiama.
4. Kai laikoma, jog gaudyklės individuali kvota yra išnaudota, vėliavos valstybė narė panaikina tai gaudyklei skirtą paprastųjų tunų žvejybos leidimą.
29 straipsnis
Informacija apie žvejybos veiklą
1. Kasmet ne vėliau kaip liepos 15 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai išsamią informaciją apie per praėjusius metus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje sužvejotą paprastųjų tunų laimikį. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT. Ta informacija apima:
a) |
kiekvieno žūklės laivo pavadinimą ir ICCAT numerį; |
b) |
kiekvieno žūklės laivo leidimo (-ų) galiojimo laikotarpį; |
c) |
kiekvieno žūklės laivo bendrą laimikį, sužvejotą leidimo (-ų) galiojimo laikotarpiu, įskaitant atvejus, kai laimikio sužvejota nebuvo; |
d) |
bendrą dienų skaičių, kurį leidimo (-ų) galiojimo laikotarpiu kiekvienas žūklės laivas žvejojo rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, ir |
e) |
bendrą laimikį, sužvejotą ne leidimo galiojimo laikotarpiu (priegaudą). |
2. Valstybės narės apie su jų vėliava plaukiojančius laivus, kurie neturėjo leidimo vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, bet sužvejojo paprastųjų tunų kaip priegaudą, pateikia Komisijai tokią informaciją:
a) |
laivo pavadinimą ir ICCAT numerį arba valstybinį registracijos numerį, jei laivas neregistruotas ICCAT, ir |
b) |
bendrą paprastųjų tunų laimikį. |
3. Valstybės narės Komisijai praneša visą informaciją apie laivus, kuriems netaikomos 1 ir 2 dalys, tačiau kurie, kaip žinoma ar manoma, rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejojo paprastuosius tunus. Komisija kaip įmanoma greičiau perduoda šią informaciją ICCAT sekretoriatui.
30 straipsnis
Jungtinės žvejybos operacijos
1. Vykdyti bet kokią jungtinę paprastųjų tunų žvejybos operaciją leidžiama tik jei dalyvaujantiems laivams suteiktas atitinkamos (-ų) vėliavos valstybės (-ių) narės (-ių) leidimas. Kad gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gautų leidimą, jame turi būti paprastųjų tunų žvejybos įranga, jam turi būti suteikta individuali kvota ir jis turi vykdyti 32 straipsnyje nustatytus pranešimo įpareigojimus.
2. Jungtinėms žvejybos operacijoms skirta kvota yra lygi dalyvaujantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams skirtų kvotų sumai.
3. Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedalyvauja jungtinėse žvejybos operacijose su kitų KSŠ gaubiamaisiais tinklais žvejojančiais laivais.
4. Prašymo leisti dalyvauti jungtinėje žvejybos operacijoje forma pateikta IV priede. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad iš jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančio (-ių) savo gaubiamaisiais tinklais žvejojančio (-ių) laivo (-ų) gautų informaciją apie:
a) |
laikotarpį, kuriam prašoma išduoti jungtinės žvejybos operacijos leidimą; |
b) |
dalyvaujančių veiklos vykdytojų tapatybę; |
c) |
individualias laivų kvotas; |
d) |
laimikio paskirstymo laivams raktą ir |
e) |
paskirties žuvininkystės ūkius. |
5. Kiekviena valstybė narė 4 dalyje nurodytą informaciją Komisijai perduoda likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jungtinės žvejybos operacijos pradžios, naudodama IV priede pateiktą formą. Likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki žvejybos operacijos pradžios Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui ir jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių kitų žvejybos laivų vėliavos valstybei.
6. Force majeure atvejais 5 dalyje nustatyti terminai netaikomi teikiant informaciją apie paskirties žuvininkystės ūkius. Tokiais atvejais valstybės narės atnaujintą minėtą informaciją kartu su įvykių, dėl kurių susidarė force majeure, aprašymu Komisijai pateikia kiek galėdamos greičiau. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.
2 SKIRSNIS
LAIMIKIO REGISTRAVIMAS
31 straipsnis
Registravimo reikalavimai
1. Sąjungos žūklės laivų kapitonai laivo operacijas registruoja žvejybos žurnale, laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14, 15, 23 ir 24 straipsnių ir šio reglamento II priedo A skirsnio.
2. Sąjungos vilkikų, pagalbinių laivų ir perdirbimo laivų kapitonai registruoja laivo veiklą pagal II priedo B, C ir D skirsniuose išdėstytus reikalavimus.
32 straipsnis
Kapitonų ir gaudyklių operatorių siunčiamos laimikio ataskaitos
1. Žvejybos veiklą vykdančių Sąjungos žūklės laivų kapitonai visą laikotarpį, kuriuo jiems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, savo vėliavos valstybėms narėms elektroninėmis priemonėmis siunčia kasdienes laimikio ataskaitas. Tų ataskaitų siųsti neprivaloma, kai laivas yra uoste, išskyrus atvejus, kai jis dalyvauja jungtinėje žvejybos operacijoje. Ataskaitose teikiami duomenys imami iš žvejybos žurnalų ir apima datą, laiką, vietą (ilgumą ir platumą) ir konvencijos rajone sužvejotų paprastųjų tunų svorį ir skaičių, įskaitant į jūrą paleistas žuvis ir į jūrą išmestas negyvas žuvis. Ataskaitas kapitonai siunčia naudodami III priede nustatytą formą arba formą, kurią naudoti reikalauja valstybė narė .
2. Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų kapitonai 1 dalyje nurodytas kasdienes ataskaitas rengia apie kiekvieną žvejybos operaciją, įskaitant operacijas, per kurias žuvų sužvejota nebuvo. Ataskaitas už praėjusią dieną laivo kapitonas arba jo įgaliotasis atstovas savo vėliavos valstybei narei nusiunčia iki 9:00 val. (GMT).
3. Gaudyklių, kuriomis vykdoma paprastųjų tunų žvejybos veikla, operatoriai arba jų įgaliotieji atstovai visą laikotarpį, kuriuo jiems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, savo valstybėms narėms per 48 valandas elektroninėmis priemonėmis nusiunčia kasdienes laimikio ataskaitas. Tose ataskaitose nurodomas gaudyklės numeris ICCAT registre, laimikio sužvejojimo data ir laikas, sužvejotų paprastųjų tunų svoris ir skaičius, įskaitant nulinį laimikį ir į jūrą paleistų žuvų bei į jūrą išmestų negyvų žuvų kiekius. Tą informaciją jie siunčia naudodami III priede nustatytą formą.
4. Žūklės laivų, išskyrus gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, kapitonai 1 dalyje nurodytas ataskaitas už praėjusią savaitę, kuri baigiasi sekmadienį, savo vėliavos valstybei narei atsiunčia ne vėliau kaip antradienį 12:00 val. (GMT).
3 SKIRSNIS
IŠKROVIMAS IR PERKROVIMAS
33 straipsnis
Paskirtieji uostai
1. Kiekviena valstybė narė, kuriai skirta paprastųjų tunų kvota, paskiria uostus, kuriuose leidžiama atlikti paprastųjų tunų iškrovimo arba perkrovimo operacijas. Informacija apie paskirtuosius uostus įtraukiama į 11 straipsnyje nurodytus metinius žvejybos planus. Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus informacijos apie paskirtuosius uostus pasikeitimus. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.
2. Kad uostas būtų priskirtas prie paskirtųjų uostų, uosto valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų įvykdytos šios sąlygos:
a) |
nustatytas iškrovimo ir perkrovimo laikas; |
b) |
nustatytos iškrovimo ir perkrovimo vietos ir |
c) |
nustatytos inspektavimo ir priežiūros procedūros, kuriomis užtikrinamas inspektavimas visą iškrovimo ir perkrovimo laiką visose perkrovimo ir iškrovimo vietose, kaip nurodyta 35 straipsnyje. |
3. Vietose, kurios nėra KSŠ ar valstybių narių paskirti uostai, draudžiama iš žūklės laivų, taip pat perdirbimo ir pagalbinių laivų iškrauti arba perkrauti bet kokį rytų Atlante ar Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekį. Iš gaudyklės arba varžos išimti paskersti negyvi paprastieji tunai išimties tvarka gali būti pagalbiniu laivu transportuoti į perdirbimo laivą su sąlyga, kad transportavimą prižiūri kontrolės institucija.
34 straipsnis
Išankstinis pranešimas apie iškrovimą
1. Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis ne mažesnis kaip 12 metrų, įtrauktų į 26 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą, kapitonams taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnis. Išankstinis pranešimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnį siunčiamas valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais arba iškrovimo infrastruktūra pageidaujama pasinaudoti, kompetentingai institucijai.
2. Prieš įplaukdami į uostą, į 26 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis yra mažesnis kaip 12 metrų, taip pat perdirbimo laivų ir pagalbinių laivų kapitonai arba jų atstovai likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais ar iškrovimo infrastruktūra jie pageidauja pasinaudoti, kompetentingai institucijai bent šią informaciją:
a) |
numatomą atvykimo laiką; |
b) |
įvertintą laive laikomų paprastųjų tunų kiekį; |
c) |
informaciją apie geografinį rajoną, kuriame laimikis buvo sužvejotas; |
d) |
žvejybos laivo išorinį identifikavimo numerį ir pavadinimą. |
3. Kai pagal taikomus Sąjungos teisės aktus valstybėms narėms leidžiama taikyti trumpesnį pranešimo pateikimo terminą nei keturios valandos iki numatyto atvykimo laiko, informacija apie įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius gali būti pranešama iki atvykimo į uostą laikantis taikomo termino. Jeigu žvejybos vietos yra arčiau nei keturios valandos kelio nuo uosto, informacija apie įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius gali būti koreguojama bet kuriuo metu prieš atvykstant į uostą.
4. Uosto valstybės narės institucijos registruoja visus einamųjų metų išankstinius pranešimus.
5. Visas Sąjungoje vykdomas iškrovimo operacijas tikrina atitinkamos uosto valstybės narės kontrolės institucijos, o tam tikra procentinė dalis patikrinama remiantis rizikos vertinimo sistema, apimančia kvotas, laivyno dydį ir žvejybos pastangas. Išsami informacija apie tokią kiekvienos valstybės narės priimtą kontrolės sistemą išdėstoma 14 straipsnyje nurodytame metiniame inspektavimo plane.
6. Sąjungos žūklės laivo kapitonai, nepriklausomai nuo laivo ilgio, per 48 valandas nuo iškrovimo pabaigos valstybės narės arba KSŠ, kurioje vykdytas iškrovimas, kompetentingoms institucijoms ir savo vėliavos valstybei narei pateikia iškrovimo deklaraciją. Žūklės laivo kapitonas yra atsakingas už deklaracijos išsamumą bei teisingumą ir juos patvirtina. Iškrovimo deklaracijoje turi būti nurodomi bent iškrautų paprastųjų tunų kiekiai ir rajonas, kuriame jie sužvejoti. Visas iškrautas laimikis pasveriamas. Uosto valstybė narė iškrovimo duomenis per 48 valandas nuo iškrovimo pabaigos išsiunčia vėliavos valstybės narės arba KSŠ institucijoms.
35 straipsnis
Perkrovimas
1. Sąjungos žvejybos laivams, kuriuose yra paprastųjų tunų, ar Sąjungos vandenyse esantiems trečiųjų valstybių laivams bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama atlikti perkrovimą jūroje.
2. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2017/2107 52 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 54 bei 57 straipsnių taikymui, žvejybos laivai paprastųjų tunų laimikį perkrauna tik paskirtuosiuose uostuose, kaip nurodyta šio reglamento 33 straipsnyje.
3. Žvejybos laivo, į kurį perkraunama, kapitonas arba jo atstovas likus ne mažiau kaip 72 valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko atitinkamoms uosto valstybės institucijoms pateikia V priede pateiktame perkrovimo deklaracijos šablone išvardytą informaciją. Bet kokiam perkrovimui reikalingas žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, vėliavos valstybės narės arba vėliavos KSŠ išankstinis leidimas. Be to, laivo, iš kurio perkraunama, kapitonas perkrovimo metu informuoja savo vėliavos valstybę narę arba KSŠ apie V priede reikalaujamas datas.
4. Atplaukusį žvejybos laivą, į kurį perkraunama, iš karto inspektuoja uosto valstybė narė ir patikrina jame esančius kiekius ir su perkrovimo operacija susijusius dokumentus.
5. Sąjungos žvejybos laivo kapitonas per 15 dienų nuo perkrovimo pabaigos užpildo ir savo vėliavos valstybei narei persiunčia ICCAT perkrovimo deklaraciją. Žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, kapitonas užpildo ICCAT perkrovimo deklaraciją pagal V priedą. Perkrovimo deklaracijoje nurodomas eBCD numeris, kad būtų lengviau atlikti kryžminę joje pateiktų duomenų patikrą.
6. Uosto valstybė per 5 dienas nuo perkrovimo pabaigos žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, vėliavos valstybės narės arba KSŠ institucijai išsiunčia perkrovimo duomenis.
7. Visas perkrovimo operacijas tikrina paskirtojo uosto valstybės narės kompetentingos institucijos.
4 SKIRSNIS
PAREIGA TEIKTI ATASKAITAS
36 straipsnis
Savaitinės kiekių ataskaitos
Kiekviena valstybė narė siunčia Komisijai savaitines laimikio ataskaitas . Tose ataskaitose pateikiami pagal 32 straipsnį reikalaujami duomenys apie gaudykles, gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus ir kitus žūklės laivus . ▌Informacija išdėstoma pagal žvejybos įrankių tipą ▌. Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.
37 straipsnis
Informacija apie kvotos išnaudojimą
1. Valstybės narės ne tik vykdo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 34 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ir informuoja Komisiją, kai laikoma, jog yra išnaudota 80 % žvejybos įrankio grupei skirtos kvotos.
2. Valstybės narės ne tik vykdo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 35 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ir informuoja Komisiją, kai laikoma, jog žvejybos įrankio grupei arba jungtinei žvejybos operacijai ar gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui skirta kvota yra išnaudota. Ta informacija pateikiama kartu su oficialiais dokumentais, įrodančiais, kad valstybė narė laivynui, žvejybos įrankio grupei, jungtinės žvejybos operacijos dalyviams arba individualią kvotą turintiems laivams uždraudė žvejoti arba liepė grįžti į uostą, taip pat aiškiai nurodė draudimo žvejoti datą ir laiką.
3. Komisija informuoja ICCAT sekretoriatą apie datas, kuriomis Sąjungai skirta paprastųjų tunų kvota tapo išnaudota.
5 SKIRSNIS
STEBĖTOJŲ PROGRAMOS
38 straipsnis
Nacionalinė stebėtojų programa
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nacionalinių stebėtojų, kuriems išduotas oficialus tapatybės dokumentas, vykdomas laivų ir gaudyklių, kuriais žvejojami paprastieji tunai, stebėjimas aprėptų bent:
a) |
20 % jos žvejybos pelaginiais tralais veiklą vykdančių tralerių (ilgesnių nei 15 m); |
b) |
20 % jos žvejybos ūdomis veiklą vykdančių laivų (ilgesnių nei 15 m); |
c) |
20 % jos žvejybos kartinėmis ūdomis veiklą vykdančių laivų (ilgesnių nei 15 m); |
d) |
100 % vilkikų; |
e) |
100 % skerdimo gaudyklėse operacijų. |
Valstybės narės, turinčios mažiau nei penkis pirmos pastraipos a, b ir c punktuose išvardytų kategorijų žūklės laivus, kuriems leidžiama vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, užtikrina, kad nacionalinių stebėtojų veikla aprėptų ne mažiau kaip 20 % laiko, kurį laivai vykdo paprastųjų tunų žvejybos veiklą.
2. Nacionalinio stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:
a) |
stebėti, ar žvejybos laivai ir gaudyklės atitinka šį reglamentą; |
b) |
registruoti žvejybos veiklą ir rengti jos ataskaitą, be kita ko, nurodyti šiuos duomenis:
|
c) |
tikrinti laivo žurnalo įrašus; |
d) |
nustatyti ir registruoti laivus, kurie žvejodami galbūt nesilaiko ICCAT nustatytų išteklių išsaugojimo priemonių. |
3. Be 2 dalyje nurodytų užduočių, nacionaliniai stebėtojai remdamiesi SCRS gairėmis vykdo mokslinį darbą, be kita ko, renka būtinus duomenis.
4 Duomenys ir informacija, surinkti pagal kiekvienos valstybės narės stebėtojų programą, pateikiami Komisijai, o ši juos persiunčia atitinkamai SCRS arba ICCAT sekretoriatui.
5. Taikant 1–3 dalis kiekviena valstybė narė užtikrina:
a) |
laiko ir vietos požiūriu reprezentatyvią aprėptį, kuria užtikrinama, kad Komisija gautų tikslius ir tinkamus duomenis bei informaciją apie laimikį, pastangas ir kitus mokslinius bei valdymo aspektus, kuriuose atsižvelgiama į laivynų bei žvejybos veiklos charakteristikas; |
b) |
kad būtų naudojami patikimi duomenų rinkimo protokolai; |
c) |
kad atlikti užduotį skiriami stebėtojai prieš tai būtų tinkamai išmokyti ir patvirtinti; |
d) |
kad konvencijos rajone žvejojančių laivų ir gaudyklių operacijos būtų kiek praktiškai įmanoma mažiau trikdomos. |
39 straipsnis
ICCAT regioninių stebėtojų programa
1. Valstybės narės užtikrina, kad ICCAT regioninių stebėtojų programa būtų veiksmingai įgyvendinama, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir VIII priede.
2. Valstybės narės užtikrina, kad ICCAT regioninis stebėtojas būtų:
a) |
visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, kuriems išduotas leidimas žvejoti paprastuosius tunus; |
b) |
kiekvieną kartą paprastuosius tunus perkeliant iš gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų; |
c) |
kiekvieną kartą paprastuosius tunus perkeliant iš gaudyklių į transportavimo varžas; |
d) |
kiekvieną kartą paprastuosius tunus perkeliant iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą; |
e) |
kiekvieną kartą paprastuosius tunus įkeliant į varžas žuvininkystės ūkiuose; |
f) |
kiekvieną kartą paprastuosius tunus skerdžiant žuvininkystės ūkiuose ir |
g) |
paprastuosius tunus paleidžiant iš auginimo varžų į jūrą. |
3. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kuriuose nėra ICCAT regioninio stebėtojo, žvejoti paprastųjų tunų neleidžiama.
4. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienam žuvininkystės ūkiui visam įkėlimo į varžas operacijų laikui būtų skirtas vienas ICCAT regioninis stebėtojas. Force majeure atvejais, kai force majeure aplinkybes patvirtina žuvininkystės ūkio valstybė narė , vienas ICCAT regioninis stebėtojas gali būti skirtas daugiau nei vienam žuvininkystės ūkiui, siekiant išvengti ūkio operacijų pertrūkio , jei užtikrinama, kad stebėtojo užduotys būtų tinkamai įvykdytos . Tačiau tokiu atveju už ūkius atsakinga valstybė narė nedelsdama paprašo atsiųsti papildomą regioninį stebėtoją.
5. ICCAT regioninio stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:
a) |
stebėti, ar žvejybos ir ūkio operacijos atliekamos laikantis atitinkamų ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, be kita ko, naudojantis įkėlimo į varžas filmavimo stereoskopine kamera medžiaga, kuri suteikia galimybę išmatuoti žuvų ilgį ir įvertinti atitinkamą svorį; |
b) |
pasirašyti ICCAT perkėlimo deklaracijas ir BCD, kai juose esanti informacija sutampa su jo paties stebėjimų rezultatais. Priešingu atveju ICCAT regioninis stebėtojas perkėlimo deklaracijoje ir BCD pažymi, kad dalyvavo, ir nurodo savo nepritarimo priežastis pacituodamas konkrečią (-ias) taisyklę (-es), kurios (-ų) nesilaikyta; |
c) |
vadovaujantis SCRS gairėmis vykdyti mokslinį darbą, įskaitant ėminių ėmimą. |
6. Regioniniams stebėtojams vykdant pareigas kapitonai, įgula, žuvininkystės ūkių, gaudyklių ir laivų operatoriai jokiu būdu jiems netrukdo, jų nebaugina, nesikiša į jų darbą ir nedaro jiems įtakos.
6 SKIRSNIS
PERKĖLIMO OPERACIJOS
40 straipsnis
Perkėlimo leidimas
1. Prieš bet kurią perkėlimo operaciją žūklės laivo ar vilkiko kapitonas ar jo atstovas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės, iš kurio (-ios) perkeliama, operatorius vėliavos valstybei narei arba už žuvininkystės ūkį ar gaudyklę atsakingai valstybei narei siunčia išankstinį pranešimą apie perkėlimą, kuriame nurodo:
a) |
žūklės laivo, žuvininkystės ūkio arba gaudyklės pavadinimą ir numerį ICCAT registre; |
b) |
numatytą perkėlimo laiką; |
c) |
įvertintą numatytų perkelti paprastųjų tunų kiekį; |
d) |
vietos, kurioje bus perkeltos žuvys, koordinates (platumą ir ilgumą) ir varžų identifikavimo numerius; |
e) |
vilkiko pavadinimą, velkamų varžų skaičių ir numerį ICCAT registre, jei yra, ir |
f) |
paprastųjų tunų paskirties uostą, žuvininkystės ūkį arba varžą. |
2. 1 dalies taikymo tikslais valstybė narė kiekvienai transportavimo varžai priskiria unikalų numerį. Jei vienos žvejybos operacijos laimikiui perkelti prireikia kelių transportavimo varžų, pakanka parengti vieną perkėlimo deklaraciją, tačiau joje turi būti nurodyti visų naudotų transportavimo varžų numeriai ir aiškiai nurodyta, kiek paprastųjų tunų transportuojama kiekvienoje varžoje.
3. Varžų numeriai priskiriami pagal unikalią numeravimo sistemą, juos sudaro bent triraidis kodas, atitinkantis ūkio valstybės narės kodą , ir po jo einantys trys skaitmenys. Unikalus varžos numeris yra nuolatinis ir negali būti perskirtas kitai varžai.
4. 1 dalyje nurodyta valstybė narė kiekvienai perkėlimo operacijai suteikia leidimo numerį, kurį praneša atitinkamai žvejybos laivo kapitonui arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatoriui. Leidimo numerį sudaro triraidis valstybės narės kodas, keturi metus nurodantys skaitmenys ir trys raidės, reiškiančios leidimą (AUT) arba atsisakymą jį išduoti (NEG), po kurių nurodomi eilės numeriai.
5. 1 dalyje nurodyta valstybė narė perkėlimo leidimą išduoda arba atsisako jį išduoti per 48 valandas nuo išankstinio pranešimo apie perkėlimą pateikimo. Perkėlimo operacija nepradedama be išduoto išankstinio leidimo.
6. Perkėlimo leidimas nereiškia, kad leidžiama atlikti įkėlimo į varžas operaciją.
41 straipsnis
Atsisakymas išduoti perkėlimo leidimą ir paprastųjų tunų paleidimas į jūrą
1. Už žūklės laivą, vilkiką, žuvininkystės ūkį arba gaudyklę atsakinga valstybė narė atsisako išduoti leidimą perkelti žuvis, jei, gavusi išankstinį pranešimą apie perkėlimą, ji nustato, kad:
a) |
žūklės laivas arba gaudyklė, kuriais, kaip deklaruota, sužvejotos žuvys, neturi pakankamos kvotos; |
b) |
žūklės laivas arba gaudyklės operatorius tinkamai nepranešė apie žuvų kiekį arba negavo leidimo jo įkelti į varžas; |
c) |
žūklės laivas, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvis, neturėjo pagal 27 straipsnį išduoto galiojančio leidimo žvejoti paprastuosius tunus arba |
d) |
vilkikas, į kurį, kaip deklaruota, bus perkeltos žuvys, yra neregistruotas 26 straipsnyje nurodytame kitų žvejybos laivų ICCAT registre arba neturi tinkamai veikiančios LSS arba lygiaverčio stebėjimo įtaiso. |
2. Jei perkėlimo leidimas neduodamas, 1 dalyje nurodyta valstybė narė atitinkamai žūklės laivo ar vilkiko kapitonui arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatoriui nedelsdama duoda nurodymą paleisti žuvis į jūrą, kuriuo jie informuojami, kad perkėlimo leidimas neduotas ir jie turi žuvis paleisti į jūrą pagal XII priedą.
3. Jei transportuojant žuvis į žuvininkystės ūkį sugenda vilkiko LSS, jis kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas pakeičiamas kitu tinkamai veikiančią LSS turinčiu vilkiku arba jame įtaisoma ar naudojama nauja veikianti LSS. 72 valandų terminas gali būti išimties tvarka pratęstas dėl force majeure arba su veikla susijusių teisėtų priežasčių. Apie gedimą nedelsiant pranešama Komisijai, o ši informuoja ICCAT sekretoriatą. Kapitonas arba jo atstovas nuo gedimo nustatymo iki padėties ištaisymo kas keturias valandas vėliavos valstybės narės kontrolės institucijoms tinkamomis ryšio priemonėmis praneša naujausias žvejybos laivo geografines koordinates.
42 straipsnis
Perkėlimo deklaracija
1. Žūklės laivo ar vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius perkėlimo operacijos pabaigoje užpildo ir atsakingai valstybei narei nusiunčia VI priede nustatytos formos ICCAT perkėlimo deklaraciją.
2. Už žvejybos laivą, žuvininkystės ūkį ar gaudyklę, iš kurių perkeliama, atsakingos valstybės narės institucijos perkėlimo deklaracijų formas numeruoja. Deklaracijos formos numerį sudaro triraidis valstybės narės kodas, po kurio seka keturi metus nurodantys skaitmenys ir trys eilės skaitmenys, po kurių nurodomos trys raidės – ITD (VN-20**/xxx/ITD).
3. Perkeliant žuvis pateikiamas perkėlimo deklaracijos originalas. Žūklės laive arba gaudyklėje ir vilkikuose saugoma deklaracijos kopija .
4. Perkėlimo operacijas atliekančių laivų kapitonai teikia ataskaitas apie laivo veiklą pagal II priedą.
5. Informacija apie negyvas žuvis registruojama laikantis XIII priede nustatytų procedūrų.
43 straipsnis
Stebėjimas vaizdo kamera
1. Žūklės laivo arba vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius užtikrina, kad perkėlimas būtų stebimas vandenyje esančia vaizdo kamera, kad būtų galima patikrinti perkeliamų žuvų skaičių. Vaizdo įrašymas atliekamas laikantis X priede nustatytų būtinųjų standartų ir procedūrų.
2. Jeigu SCRS prašo Komisijos pateikti vaizdo įrašų kopijas, valstybės narės tas kopijas pateikia Komisijai, o ši jas persiunčia SCRS ▌.
44 straipsnis
ICCAT regioninių stebėtojų atliekamas tikrinimas ir tyrimų vykdymas
1. Žūklės laive esantys ar gaudyklę stebintys ICCAT regioniniai stebėtojai, kaip nurodyta 39 straipsnyje ir VIII priede:
a) |
registruoja vykdomos perkėlimo veiklos duomenis ir teikia jos ataskaitas; |
b) |
stebi ir įvertina perkeliamą laimikį ir |
c) |
tikrina 40 straipsnyje nurodyto išankstinio perkėlimo leidimo ir 42 straipsnyje nurodytos ICCAT perkėlimo deklaracijos įrašus. |
2. Tais atvejais, kai regioninio stebėtojo, atitinkamų kontrolės institucijų arba žūklės laivo ar vilkiko kapitono arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktas įvertintas žuvų skaičius skiriasi daugiau nei 10 %, atsakinga valstybė narė inicijuoja tyrimą. Tyrimas užbaigiamas iki įkėlimo į žuvininkystės ūkio varžas arba bet kuriuo atveju per 96 valandas nuo tada, kai buvo inicijuotas, išskyrus force majeure atvejus. Kol nėra tyrimo rezultatų, žuvų įkelti į varžas neleidžiama ir atitinkamas BCD skirsnis nepatvirtinamas.
3. Tačiau, kai vaizdo įrašas yra nepakankamai kokybiškas ar aiškus, kad būtų galima įvertinti perkeltus kiekius, laivo kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius gali prašyti atsakingos valstybės narės institucijų leidimo atlikti naują perkėlimo operaciją ir atitinkamą vaizdo įrašą pateikti regioniniam stebėtojui. Jei tas savanoriškas kontrolinis perkėlimas neduoda patenkinamų rezultatų, atsakinga valstybė narė inicijuoja tyrimą. Jei po tyrimo patvirtinama, kad vaizdo įrašas yra nepakankamos kokybės, kad būtų galima įvertinti perkeliamus kiekius, atsakingos valstybės narės kontrolės institucijos nurodo vykdyti dar vieną kontrolinę perkėlimo operaciją ir atitinkamą vaizdo įrašą pateikia ICCAT regioniniam stebėtojui. Nauji perkėlimai atliekami kaip kontroliniai perkėlimai, kol gaunamas pakankamos kokybės vaizdo įrašas, kad būtų galima įvertinti perkeliamus kiekius.
4. Nedarant poveikio inspektorių atliekamiems patikrinimams, ICCAT regioniniai stebėtojai perkėlimo deklaraciją pasirašo tik jei jų stebėjimo rezultatai atitinka ICCAT priimtas išsaugojimo ir valdymo priemones, o perkėlimo deklaracijoje pateikta informacija neprieštarauja jų stebėjimo rezultatams ir apima reikalavimus atitinkantį vaizdo įrašą, kaip reikalaujama pagal 1, 2 ir 3 dalis. ICCAT stebėtojai taip pat tikrina, ar ICCAT perkėlimo deklaracija perduota atitinkamai vilkiko kapitonui arba žuvininkystės ūkio operatoriui ar gaudyklės atstovui. Jei ICCAT stebėtojas nepritaria perkėlimo deklaracijos įrašams, jis joje ir BCD pažymi, kad dalyvavo, ir nurodo savo nepritarimo priežastis pacituodamas konkrečią (-ias) taisyklę (-es), kurios (-ių) nesilaikyta.
5. Žūklės laivo ar vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius perkėlimo operacijos pabaigoje užpildo ir atsakingai valstybei narei nusiunčia VI priede nustatytos formos ICCAT perkėlimo deklaraciją. Valstybės narės perkėlimo deklaraciją persiunčia Komisijai ▌.
45 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos operacinės šiame skirsnyje išdėstytų nuostatų taikymo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
7 SKIRSNIS
ĮKĖLIMO Į VARŽAS OPERACIJOS
46 straipsnis
Įkėlimo į varžas leidimas ir galimas atsisakymas jį išduoti
1. Prieš pradedant įkėlimo į kiekvieną transportavimo varžą operaciją, transportavimo varžas inkaruoti arčiau kaip 0,5 jūrmylės atstumu nuo žuvininkystės ūkio įrenginių draudžiama. Šiuo tikslu 15 straipsnyje nurodytuose auginimo valdymo planuose turi būti nurodytos daugiakampį plotą, kuriame yra žuvininkystės ūkis, apibrėžiančios geografinės koordinatės.
2. Prieš bet kokią įkėlimo į varžas operaciją už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė prašo už žūklės laivą arba gaudyklę, kuria sužvejoti į varžas perkelti numatyti paprastieji tunai, atsakingos valstybės narės ar KSŠ įkėlimo į varžas patvirtinimo.
3. Už žūklės laivą ar gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, jei nustato, kad:
a) |
žūklės laivas ar gaudyklė, kuriais sužvejotos žuvys, neturi pakankamos paprastųjų tunų kvotos; |
b) |
žūklės laivas arba gaudyklės operatorius tinkamai nepranešė apie žuvų kiekį arba |
c) |
žūklės laivas arba gaudyklė, kuriais, kaip deklaruota, sužvejotos žuvys, neturi pagal 27 straipsnį išduoto galiojančio leidimo žvejoti paprastuosius tunus. |
4. Jei už žūklės laivą ar gaudyklę atsakinga valstybė narė atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, ji:
a) |
apie tai informuoja už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės ar KSŠ kompetentingą instituciją ir |
b) |
prašo kompetentingos institucijos konfiskuoti laimikį ir paleisti žuvis į jūrą. |
5. Įkėlimas į varžas nepradedamas be patvirtinimo, kurį per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo suteikia už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė ar KSŠ arba jų institucijoms pritarus – už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė. Jei per vieną darbo dieną negaunama atsakymo iš už žūklės laivą ar gaudyklę atsakingos valstybės narės institucijų, už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti atlikti įkėlimo į varžas operaciją.
6. Žuvys į varžas keliamos kiekvienais metais iki rugpjūčio 22 d., išskyrus atvejus, kai už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės ar KSŠ kompetentingos institucijos kartu su įkėlimo į varžas ataskaita pateikia force majeure aplinkybių įrodymus. Bet kuriuo atveju po rugsėjo 7 d. žuvys į varžas nebekeliamos.
47 straipsnis
Paprastųjų tunų laimikio dokumentavimas
Už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės draudžia kelti į varžas paprastuosius tunus, jei neturima dokumentų, kurių pagal Reglamentu (ES) Nr. 640/2010 nustatytą laimikio dokumentavimo programą reikalauja ICCAT. Dokumentai turi būti tikslūs, išsamūs ir patvirtinti už žūklės laivus ar gaudykles atsakingos valstybės narės arba KSŠ.
48 straipsnis
Inspektavimas
Už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės imasi reikiamų priemonių visoms įkėlimo į varžas operacijoms žuvininkystės ūkiuose tikrinti.
49 straipsnis
Stebėjimas vaizdo kamera
Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad įkėlimo į varžas operacijos būtų stebimos jos kontrolės institucijų naudojant vandenyje esančią vaizdo kamerą. Daromas vienas kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašas laikantis X priede nustatytų procedūrų.
50 straipsnis
Tyrimų inicijavimas ir atlikimas
Jei ICCAT regioninio stebėtojo, atitinkamos valstybės narės kontrolės institucijų ir (arba) žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktas įvertintas paprastųjų tunų skaičius skiriasi daugiau kaip 10 %, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė, bendradarbiaudama su valstybe nare ar KSŠ, atsakinga už žūklės laivą ir (arba) gaudyklę, inicijuoja tyrimą. Tyrimą atliekanti valstybė narė gali naudotis kita turima informacija, įskaitant 51 straipsnyje nurodytų įkėlimo į varžas programų rezultatus.
51 straipsnis
Priemonės ir programos, skirtos į varžas įkeltinų paprastųjų tunų skaičiui ir svoriui įvertinti
1. Valstybės narės užtikrina, kad 100 % įkėlimo į varžas operacijų būtų įtraukta į programą, pagal kurią žuvų skaičius ir svoris nustatomas naudojant stereoskopinių kamerų sistemas arba tokias alternatyvias priemones, kuriomis užtikrinamas lygiavertis tikslumas.
2. Ta programa vykdoma laikantis XI priede nustatytų procedūrų. Alternatyvios priemonės gali būti naudojamos tik jei jas metiniame susitikime patvirtino ICCAT.
3. Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė šios programos rezultatus pateikia už žūklės laivą atsakingai valstybei narei arba KSŠ ir subjektui, kuris ICCAT vardu vykdo regioninių stebėtojų programą.
4. Jei programos rezultatai rodo, kad į varžas įkeliamų paprastųjų tunų kiekiai skiriasi nuo sužvejotų ir (arba) perkeltų kiekių, apie kuriuos pranešta, už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė, bendradarbiaudama su valstybe nare ar KSŠ, atsakinga už žuvininkystės ūkį , inicijuoja tyrimą. Jei žūklės laivas arba gaudyklė plaukioja su kitos KSŠ vėliava, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė inicijuoja tyrimą bendradarbiaudama su tos vėliavos KSŠ.
5. Už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė duoda nurodymą laikantis XII priede išdėstytų procedūrų į varžas įkeltą žuvų kiekį, kuriuo viršijamas deklaruotas sužvejotas ir perkeltas kiekis, paleisti į jūrą, jei:
a) |
per 10 darbo dienų nuo programos rezultatų pranešimo nebaigiamas 4 dalyje nurodytas tyrimas dėl vienos įkėlimo į varžas operacijos arba visų su jungtine žvejybos operacija susijusių įkėlimo į varžas operacijų arba |
b) |
jei tyrimo rezultatai rodo, kad paprastųjų tunų skaičius ir (arba) vidutinis svoris viršija deklaruotą sužvejotų ir perkeltų paprastųjų tunų skaičių ir (arba) vidutinį svorį. |
Perteklinių žuvų paleidimas į jūrą vykdomas dalyvaujant kontrolės institucijoms.
6. Sprendžiant, ar žuvis reikia paleisti į jūrą, naudojami programos rezultatai ir atitinkamai užpildomos įkėlimo į varžas deklaracijos ir atitinkami BCD skirsniai. Kai duodamas nurodymas paleisti žuvis į jūrą, žuvininkystės ūkio operatorius prašo, kad žuvų paleidimą stebėtų nacionalinė kontrolės institucija ir ICCAT regioninis stebėtojas.
7. Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai programos rezultatus. Įkėlimo į varžas force majeure atveju valstybės narės šiuos rezultatus pateikia iki rugsėjo 12 d. Komisija kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d. perduoda tą informaciją įvertinti SCRS.
8. Gyvų paprastųjų tunų perkelti iš vienos auginimo varžos į kitą negalima, jei nėra gautas leidimas ir nedalyvauja už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės ar KSŠ kontrolės institucijos. Kiekvienas perkėlimas registruojamas, kad būtų galima sekti individų skaičių. Nacionalinės kontrolės institucijos stebi perkėlimus ir užtikrina, kad kiekvienas perkėlimas žuvininkystės ūkyje būtų registruojamas eBCD sistemoje.
9. Jei laivu arba gaudykle sužvejotų paprastųjų tunų kiekiai, apie kuriuos pranešta, ir kontrolinių kamerų įkėlimo į varžas metu užfiksuoti kiekiai skiriasi ne mažiau kaip 10 %, laikoma, kad atitinkamas laivas arba gaudyklė galbūt nesilaikė reikalavimų. Valstybės narės imasi būtinų priemonių tinkamiems tolesniems veiksmams užtikrinti.
52 straipsnis
Įkėlimo į varžas deklaracija ir įkėlimo į varžas ataskaita
1. Žuvininkystės ūkio operatorius per 72 valandas nuo kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos pabaigos savo kompetentingai institucijai pateikia XIV priede nurodytą žuvų įkėlimo į varžas deklaraciją. ▌
2. Be 1 dalyje nurodytos įkėlimo į varžas deklaracijos, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė per savaitę nuo įkėlimo į varžas operacijos pabaigos valstybei narei arba KSŠ, kurios laivais arba gaudyklėmis sužvejoti paprastieji tunai, ir Komisijai pateikia žuvų įkėlimo į varžas ataskaitą, kurioje nurodomi XI priedo B skirsnyje išdėstyti elementai. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.
3. Taikant 2 dalį, įkėlimo į varžas operacija nelaikoma baigta tol, kol nėra užbaigtas bet koks pradėtas tyrimas ir bet kokia paleidimo į jūrą operacija, dėl kurios duotas nurodymas.
53 straipsnis
Perkėlimai žuvininkystės ūkyje ir atsitiktiniai patikrinimai
1. Už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės įdiegia atsekamumo sistemą, kuri apima perkėlimo ūkyje vaizdo įrašymą.
2. Už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės kontrolės institucijos remdamosi rizikos analize vykdo atsitiktinius paprastųjų tunų, laikomų ūkio varžose nuo įkėlimo į varžas operacijų užbaigimo tam tikrais metais iki pirmojo įkėlimo į varžas kitais metais, patikrinimus.
3. Taikant 2 dalį kiekviena už žuvininkystės ūkius atsakinga valstybė narė nustato mažiausią patikrintinų žuvų procentinę dalį. Ta procentinė dalis nustatoma 14 straipsnyje nurodytame metiniame inspektavimo plane. Kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia per metus atliktų atsitiktinių patikrinimų rezultatus. Komisija kitų metų , einančių po atitinkamos kvotos laikotarpio, balandžio mėn. tuos rezultatus persiunčia ICCAT sekretoriatui.
54 straipsnis
Prieiga prie vaizdo įrašų ir su jais susiję reikalavimai
1. Kiekviena už žuvininkystės ūkius atsakinga valstybė narė užtikrina, kad 49 ir 51 straipsniuose nurodyti vaizdo įrašai būtų prieinami nacionaliniams, regioniniams bei ICCAT inspektoriams ir ICCAT bei nacionaliniams stebėtojams jiems to paprašius.
2. Kiekviena už žuvininkystės ūkius atsakinga valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų išvengta vaizdo įrašo originalo pakeitimo kitu, jo redagavimo ar manipuliavimo juo.
55 straipsnis
Metinė žuvų įkėlimo į varžas ataskaita
Valstybės narės, kurioms taikomas įpareigojimas pagal 52 straipsnį teikti įkėlimo į varžas deklaracijas ir ataskaitas , Komisijai kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. pateikia įkėlimo į varžas ataskaitą už praėjusius metus. Kasmet iki rugpjūčio 31 d. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui. Ataskaitose pateikiama ši informacija:
a) |
bendras kiekviename žuvininkystės ūkyje į varžas įkeltų paprastųjų tunų kiekis, įskaitant žuvų, prarastų jas transportuojant į varžas iš žvejybos laivo arba gaudyklės, skaičių ir svorį, pagal ūkius; |
b) |
laivų, kurie žvejoja, tiekia ar transportuoja paprastuosius tunus auginimo tikslais, (nurodomas laivo pavadinimas, vėliavos valstybė, licencijos numeris, žvejybos įrankio tipas) ir gaudyklių sąrašas; |
c) |
ėminių ėmimo programos, kuria siekiama nustatyti kiekvienos dydžio kategorijos sužvejotų paprastųjų tunų skaičių, rezultatus, taip pat sužvejojimo datą, laiką bei rajoną ir naudotą žvejybos būdą, kad būtų galima pagerinti išteklių būklei vertinti reikalingus statistinius duomenis. Pagal ėminių ėmimo programą reikalaujama, kad siekiant nustatyti žuvų dydį (ilgį arba svorį) būtų imamas vienas 100 žuvų ėminys 100-ui tonų gyvų žuvų arba 10 % visų varžose esančių žuvų sudarantis ėminys. Ėminiai dydžiui nustatyti bus imami žuvų skerdimo žuvininkystės ūkyje metu ir iš transportuojant nugaišusių žuvų, laikantis ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairių. Daugiau nei vienus metus ūkyje augintoms žuvims turėtų būti nustatyti kiti papildomi ėminių ėmimo metodai. Ėminiai imami iš visų varžų bet kokio žuvų skerdimo metu; |
d) |
į varžas įleistų paprastųjų tunų kiekiai, augimo ir mirtingumo buvimo ūkyje laikotarpiu įverčiai ir parduoti kiekiai tonomis. Ši informacija pateikiama apie kiekvieną ūkį; |
e) |
per praėjusius metus į varžas įkeltų paprastųjų tunų kiekiai ir |
f) |
per praėjusius metus parduotų žuvų kiekiai pagal žuvų kilmę. |
56 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šiame skirsnyje išdėstytų nuostatų taikymo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
8 SKIRSNIS
STEBĖSENA IR PRIEŽIŪRA
57 straipsnis
Laivų stebėjimo sistema
1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalies, vėliavos valstybės narės įgyvendina laivų stebėjimo sistemą (LSS), skirtą jų žvejybos laivams, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 12 m, laikydamosi XV priedo.
2. Į 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą laivų sąrašą arba į 26 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą laivų sąrašą įrašyti laivai, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 15 m, LSS duomenis ICCAT pradeda perduoti likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki jų leidimo galiojimo laikotarpio pradžios ir nenustoja perduoti dar bent 5 dienas po leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos, nebent Komisijai iš anksto būtų atsiųstas prašymas išbraukti laivą iš ICCAT laivų registro.
3. Kontrolės tikslais kapitonas arba jo atstovas užtikrina, kad žūklės laivų, kuriems leidžiama vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, LSS duomenų perdavimas nenutrūktų ir laivams esant uoste , nebent esama pranešimo apie įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo sistemos .
4. Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos stebėjimo centrai naudodami duomenų teikimo formatą „https“ tikruoju laiku Komisijai ir jos paskirtai įstaigai persiųstų su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų LSS pranešimus. Komisija tuos pranešimus elektroninėmis priemonėmis siunčia ICCAT sekretoriatui.
5. Valstybės narės užtikrina, kad:
a) |
su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų LSS pranešimai Komisijai būtų persiunčiami bent kas dvi valandas; |
b) |
techninio LSS gedimo atveju alternatyvūs pranešimai, gaunami pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 25 straipsnio 1 dalį iš žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava, Komisijai būtų persiunčiami per 24 valandas nuo tų pranešimų gavimo jų žvejybos stebėjimo centruose; |
c) |
Komisijai persiunčiami pranešimai būtų numeruojami eilės tvarka (nurodant unikalų identifikatorių), siekiant išvengti kartotinių duomenų; |
d) |
Komisijai perduodami pranešimai atitiktų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus. |
6. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visi jų inspektavimo laivams pateikti pranešimai būtų laikomi konfidencialiais ir kad jais būtų naudojamasi tik vykdant inspektavimo jūroje operacijas.
9 SKIRSNIS
Inspektavimas ir vykdymo užtikrinimas
58 straipsnis
ICCAT tarptautinio jungtinio inspektavimo sistema
1. Tarptautinio jungtinio inspektavimo veikla vykdoma laikantis ICCAT tarptautinio jungtinio inspektavimo sistemos (toliau – ICCAT sistema), skirtos tarptautinei kontrolei nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse vykdyti, kaip nustatyta šio reglamento IX priede.
2. Valstybės narės, kurių žvejybos laivams leidžiama vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skiria inspektorius ir pagal ICCAT sistemą atlieka inspektavimą jūroje.
3. Jei bet kuriuo metu konvencijos rajone paprastųjų tunų žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip 15 žvejybos laivų, plaukiojančių su tos pačios valstybės narės vėliava, atitinkama valstybė narė, remdamasi rizikos vertinimu, skiria inspektavimo laivą, kuris konvencijos rajone atlieka inspektavimą ir kontrolę jūroje visu laikotarpiu, kurį tie laivai ten yra. Laikoma, kad tas įpareigojimas įvykdytas, jei valstybės narės inspektavimo laivą į konvencijos rajoną išsiunčia bendrai arba jei į jį išsiunčiamas Sąjungos inspektavimo laivas.
4. Komisija arba jos paskirta įstaiga gali skirti Sąjungos inspektorius dalyvauti įgyvendinant ICCAT sistemą.
5. Taikant 3 dalį Komisija arba jos paskirta įstaiga Sąjungos vardu koordinuoja priežiūros ir inspektavimo veiklą. Komisija, derindama veiksmus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali rengti jungtines inspektavimo programas, kurios padėtų Sąjungai vykdyti įsipareigojimus pagal ICCAT sistemą. Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo paprastųjų tunų žvejybą, priima reikiamas priemones, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti tas programas, visų pirma atsižvelgdamos į reikiamus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius ir laikotarpius, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, bei tų išteklių naudojimo geografinius rajonus.
6. Kasmet ne vėliau kaip balandžio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša inspektorių, kuriuos jos tais metais ketina skirti ICCAT sistemai įgyvendinti, vardus ir pavardes ir tuo tikslu numatytų skirti inspektavimo laivų pavadinimus. Remdamasi ta informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia planą, pagal kurį Sąjunga kasmet dalyvauja įgyvendinant ICCAT sistemą; Komisija tą planą siunčia ICCAT sekretoriatui ir valstybėms narėms.
59 straipsnis
Inspektavimas pažeidimų atveju
Laivo vėliavos valstybė narė užtikrina, kad fizinis su jos vėliava plaukiojančio laivo inspektavimas jos uostuose vyktų jai kontroliuojant arba, jei žvejybos laivas yra ne jos uoste, kad jį vykdytų jos paskirtas inspektorius, jei žvejybos laivas:
a) |
nevykdė 31 ir 32 straipsniuose nustatytų duomenų registravimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų arba |
b) |
nesilaikė šio reglamento nuostatų arba padarė sunkų pažeidimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje. |
60 straipsnis
Kryžminiai patikrinimai
1. Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnį tikrina informaciją, nurodomą inspektavimo bei stebėtojų ataskaitose, LSS pranešimuose ir atitinkamais atvejais eBCD, taip pat savo laivų žvejybos žurnaluose, perkėlimo bei perkrovimo dokumentuose ir laimikio dokumentuose, taip pat tikrina, ar šie dokumentai teikiami laiku.
2. Kiekviena valstybė narė atlieka visų iškrautų, perkrautų arba įkeltų į varžas kiekvienos rūšies žuvų kiekių, įrašytų žvejybos laivų žurnaluose, perkrovimo, iškrovimo arba įkėlimo į varžas deklaracijose ir visuose kituose susijusiuose dokumentuose, kaip antai sąskaitose faktūrose ir (arba) pardavimo pažymose, kryžminius patikrinimus.
10 SKIRSNIS
Vykdymo užtikrinimas
61 straipsnis
Vykdymo užtikrinimas
Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 89–91 straipsnių taikymui, visų pirma valstybių narių pareigai žvejybos laivo atžvilgiu imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių, už paprastųjų tunų žuvininkystės ūkį (-ius) atsakinga valstybė narė tokių priemonių žuvininkystės ūkio atžvilgiu imasi, jei remiantis jos teise nustatyta, kad tas ūkis nesilaiko šio reglamento 46–56 straipsnių nuostatų. Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir atsižvelgiant į atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas tokios priemonės gali būti , visų pirma, leidimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas ir (arba) baudos skyrimas . Valstybės narės apie bet kokį leidimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą praneša Komisijai, kuri apie tai informuoja ICCAT sekretoriatą, kad būtų atitinkamai pakeistas paprastųjų tunų auginimo ūkių registras.
6 SKYRIUS
Prekyba
62 straipsnis
Prekybos priemonės
1. Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1224/2009 ir (EB) Nr. 1005/2008 bei Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (28) taikymui, Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, juos iškrauti, importuoti, eksportuoti, įkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, reeksportuoti ir perkrauti draudžiama, jei kartu su jais nėra pateikiami tikslūs, išsamūs ir patvirtinti dokumentai, nustatyti šiame reglamente ▌ir Sąjungos teisės aktuose, kuriais įgyvendinamos ICCAT taisyklės dėl paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo programos.
2. Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, juos importuoti, iškrauti, įkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, perdirbti, eksportuoti, reeksportuoti bei perkrauti draudžiama, jeigu:
a) |
paprastieji tunai buvo sužvejoti žvejybos laivais arba gaudyklėmis, kurių vėliavos valstybei pagal ICCAT nustatytas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių nuostatas neskirta paprastųjų tunų kvota arba laimikio limitas ▌, arba |
b) |
paprastieji tunai buvo sužvejoti žvejybos laivu arba gaudykle, kurių individuali kvota arba kurių valstybės žvejybos galimybės sužvejojimo momentu jau buvo išnaudotos. |
3. Nedarant poveikio reglamentų (EB) Nr. 1224/2009, (EB) Nr. 1005/2008 ir (ES) Nr. 1379/2013 taikymui, Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, užaugintais tukinimo arba auginimo ūkiuose, neatitinkančiuose 1 dalyje nurodytų reglamentų, juos importuoti, iškrauti, perdirbti ir eksportuoti draudžiama.
7 SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
63 straipsnis
Vertinimas
Valstybės narės Komisijai paprašius nedelsdamos pateikia jai išsamią šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, Komisija iki ICCAT nustatytos datos ICCAT sekretoriatui pateikia išsamią ICCAT rekomendacijos 19-04 įgyvendinimo ataskaitą.
64 straipsnis
Finansavimas
Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 (29), šis reglamentas laikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje nurodytu daugiamečiu planu.
65 straipsnis
Konfidencialumas
Duomenys, kurie yra renkami ir kuriais yra keičiamasi pagal šį reglamentą, tvarkomi laikantis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsnius taikomų konfidencialumo taisyklių.
66 straipsnis
Pakeitimų darymo tvarka
1. Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant jį pritaikyti prie ICCAT priimtų priemonių, kurios Sąjungai ir jos valstybėms narėms yra privalomos, dėl:
▌
a) |
nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 8 straipsnyje nustatyto draudimo perkelti nepanaudotas kvotas; |
b) |
24 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 35 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 36 straipsnyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 51 straipsnio 7 dalyje, 52 straipsnio 2 dalyje, 55 straipsnyje, 57 straipsnio 5 dalies b punkte ir 58 straipsnio 6 dalyje nustatytų informacijos teikimo terminų; |
c) |
17 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų žvejybos sezono laikotarpių; |
d) |
19 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio; |
e) |
13 straipsnyje, 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 51 straipsnio 9 dalyje nustatytų procentinių dydžių ir orientacinių parametrų; |
f) |
11 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 4 dalyje, 34 straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnyje nurodytos Komisijai teiktinos informacijos; |
g) |
nacionalinių stebėtojų ir ICCAT regioninių stebėtojų užduočių, nurodytų atitinkamai 38 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 5 dalyje; |
h) |
41 straipsnio 1 dalyje išdėstytų atsisakymo išduoti perkėlimo leidimą priežasčių; |
i) |
priežasčių, dėl kurių pagal 46 straipsnio 4 dalį konfiskuojamas laimikis ir pareikalaujama žuvis paleisti į jūrą; |
j) |
laivų skaičiaus, nurodyto 58 straipsnio 3 dalyje; |
k) |
I–XV priedų. |
2. Visi pagal 1 dalį priimti pakeitimai privalo būti susiję tik su atitinkamų ICCAT rekomendacijų , kurios yra privalomos Sąjungai, pakeitimų ir (arba) papildymų įgyvendinimu ▌.
67 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 66 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 66 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 66 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
68 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
69 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 1936/2001 iš dalies keičiamas taip:
a) |
3 straipsnio g–j punktai, 4a, 4b ir 4c straipsniai ir Ia priedas išbraukiami; |
b) |
I priede išbraukiami žodžiai „Paprastasis tunas: Thunnus thynnus“, II priede išbraukiami žodžiai „Thunnus thynnus Paprastasis tunas“. |
70 straipsnis
Reglamento (ES) 2017/2107 pakeitimai
Reglamento (ES) 2017/2107 43 straipsnis išbraukiamas.
71 straipsnis
Reglamento (ES) 2019/833 pakeitimai
Reglamento (ES) 2019/833 53 straipsnis išbraukiamas.
72 straipsnis
Panaikinimas
1. Reglamentas (ES) 2016/1627 panaikinamas.
2. Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XVI priede pateiktą atitikties lentelę.
73 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja [dvidešimtą] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C …, …, p. …
(2) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(4) 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).
(5) Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos (OL L 162, 1986 6 18, p. 34).
(6) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).
(7) ICCAT rekomendacija dėl paprastųjų tunų auginimo.
(8) ICCAT rekomendacija dėl ICCAT konvencijos rajone taikomų būtinųjų laivų stebėjimo sistemos standartų.
(9) ICCAT rekomendacija dėl reikalavimų laikymosi vykdant paprastųjų tunų ir Šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių išteklių žvejybą.
(10) ICCAT rekomendacija dėl ICCAT registro, į kurį traukiami laivai, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis kaip 20 m ir kuriems leidžiama vykdyti veiklą konvencijos rajone, sukūrimo.
(11) ICCAT rekomendacija dėl perkrovimo.
(12) Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto ataskaita, Madridas, 2018 m. spalio 1–5 d.
(13) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(14) 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).
(15) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).
(16) 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/98 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo pagal Tarptautinę konvenciją dėl Atlanto tunų apsaugos ir Konvenciją dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje (OL L 16, 2015 1 23, p. 23).
(17) 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 640/2010, kuriuo sudaroma sužvejotų paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) kiekio dokumentavimo programa ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1984/2003 (OL L 194, 2010 7 24, p. 1).
(18) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(19) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(20) 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (OL L 315, 2017 11 30, p. 1).
(21) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1627 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2007 (OL L 141, 2019 5 28, p. 1).
(22) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1154 dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107 (OL L 188, 2019 7 12, p. 1).
(23) 2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1).
(24) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).
(25) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105) .
(26) https://www.iccat.int/en/SubmitCOMP.html
(27) 2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (OL L 34, 2017 2 9, p. 9).
(28) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).
(29) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).
I PRIEDAS
Specialiosios sąlygos, taikomos žvejojantiems žūklės laivams pagal 19 straipsnį
1. |
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų laikomasi šių pajėgumų apribojimų:
didžiausio kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius neviršija laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2006 m., skaičiaus;
|
2. |
Kiekviena valstybė narė gali skirti:
|
3. |
Kroatija ne daugiau kaip 7 %, skaičiuojant svorį, paprastųjų tunų laimikio, sužvejoto jos laivais Adrijos jūroje auginimo tikslais, gali taikyti mažiausio 6,4 kg svorio arba 66 cm ilgio nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo reikalavimus. |
4. |
Valstybės narės, kurios kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantiems laivams, ūdomis žvejojantiems laivams, rankinėmis ūdomis žvejojantiems laivams ir velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams leidžia žvejoti paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, nustato šiuos reikalavimus dėl uodegos įsago:
|
II PRIEDAS
Laivo žurnalams taikomi reikalavimai
A. ŽŪKLĖS LAIVAI
Būtiniausi žvejybos žurnalams taikomi reikalavimai:
1 |
laivo žurnalo puslapiai sunumeruojami; |
2 |
laivo žurnalas pildomas kasdien (iki vidurnakčio) arba prieš atplaukiant į uostą; |
3. |
laivo žurnalas pildomas, jei atliekamas inspektavimas jūroje; |
4 |
viena laivo žurnalo lapų kopija lieka prisegta prie žurnalo; |
5 |
laive laikomi visi laivo žurnalai, kuriuose aprašyta vienų metų laikotarpio veikla. |
Būtiniausia standartinė žvejybos žurnaluose pateikiama informacija:
1. |
kapitono vardas, pavardė ir adresas; |
2. |
išvykimo uostai, išplaukimo datos, įplaukimo uostai, įplaukimo datos; |
3. |
laivo pavadinimas, registracijos numeris, ICCAT numeris, tarptautinis radijo šaukinys ir IMO (Tarptautinės jūrų organizacijos) numeris (jeigu yra); |
4. |
žvejybos įrankiai:
|
5. |
operacijų jūroje, užpildant (mažiausiai) vieną eilutę per vieną reiso dieną, duomenys, nurodant:
|
6. |
laivo kapitono parašas; |
7. |
svorio nustatymo priemonės; įvertinimas, svėrimas laive; |
8. |
į laivo žurnalą įrašomas lygiavertis gyvasis žuvų svoris ir nurodomi perskaičiavimo koeficientai, kurie buvo naudoti atliekant skaičiavimą. |
Būtiniausia žvejybos žurnaluose pateikiama informacija žuvis iškraunant arba perkraunant:
1. |
iškrovimo ir (arba) perkrovimo datos ir uostas; |
2. |
produktai:
|
3. |
laivo kapitono arba laivo atstovo parašas; |
4. |
jei perkraunama: laivo, į kurį perkraunama, pavadinimas, jo vėliavos valstybė ir ICCAT numeris. |
Būtiniausia žvejybos žurnaluose pateikiama informacija žuvis perkeliant į varžas:
1. |
perkėlimo data, laikas ir geografinė padėtis (ilguma ir platuma); |
2. |
produktai:
|
3. |
vilkiko pavadinimas, vėliavos valstybė ir ICCAT numeris; |
4. |
paskirties žuvininkystės ūkio pavadinimas ir ICCAT numeris; |
5. |
jei vykdomos jungtinės žvejybos operacijos, 1–4 punktuose nurodytą informaciją kapitonai papildo laivo žurnale įrašydami:
|
B. VILKIKAI
1. |
Vilkiko kapitonas kasdieniame laivo žurnale registruoja perkėlimo operacijos datą, laiką ir geografinę padėtį, perkeltų žuvų kiekius (žuvų skaičių ir svorį (kg)), varžos numerį, taip pat žūklės laivo pavadinimą, vėliavos valstybę ir ICCAT numerį, kito (-ų) susijusio (-ių) laivo (-ų) pavadinimą (-us) ir jo (jų) ICCAT numerį (-ius), paskirties žuvininkystės ūkį bei jo ICCAT numerį ir ICCAT perkėlimo deklaracijos numerį. |
2. |
Apie kitas perkėlimo į pagalbinius laivus arba į kitą vilkiką operacijas pranešama pateikiant tokią pat informaciją, kaip nurodyta 1 punkte, taip pat pagalbinio laivo arba vilkiko pavadinimą, vėliavos valstybę, ICCAT numerį ir ICCAT perkėlimo deklaracijos numerį. |
3. |
Kasdieniame laivo žurnale nurodomi išsamūs visų per žvejybos sezoną atliktų perkėlimo operacijų duomenys. Kasdienis laivo žurnalas turi būti laikomas laive ir juo bet kuriuo metu turi būti galima naudotis kontrolės tikslais. |
C. PAGALBINIAI LAIVAI
1. |
Pagalbinio laivo kapitonas laivo žurnale kasdien registruoja veiklos duomenis, įskaitant datą, laiką ir geografinę padėtį, į laivą paimtų paprastųjų tunų kiekius ir žvejybos laivo, žuvininkystės ūkio ar gaudyklės, su kuriais kartu vykdo veiklą, pavadinimą. |
2. |
Kasdieniame laivo žurnale nurodomi išsamūs visos per žvejybos sezoną vykdytos veiklos duomenys. Kasdienis laivo žurnalas turi būti laikomas laive ir juo bet kuriuo metu turi būti galima naudotis kontrolės tikslais. |
D. PERDIRBIMO LAIVAI
1. |
Perdirbimo laivo kapitonas kasdieniame laivo žurnale registruoja veiklos datą, laiką ir geografinę padėtį, perkrautų paprastųjų tunų kiekius ir iš žuvininkystės ūkių, gaudyklių ar žūklės laivų, jei taikoma, gautų paprastųjų tunų skaičių ir svorį. Kapitonas taip pat registruoja tų žuvininkystės ūkių, gaudyklių ar žūklės laivų pavadinimus ir ICCAT numerius. |
2. |
Perdirbimo laivo kapitonas pildo kasdienį perdirbimo veiklos žurnalą, kuriame nurodo suapvalintą perkeltų arba perkrautų žuvų svorį ir skaičių, taikytą perskaičiavimo koeficientą ir pagal pateikimo būdą suskirstytų produktų svorį bei kiekį. |
3. |
Perdirbimo laivo kapitonas pildo produktų sukrovimo planą, iš kurio matyti kiekvienos rūšies žuvų buvimo vieta, kiekiai ir pateikimo būdas. |
4. |
Kasdieniame laivo žurnale nurodomi išsamūs visų per žvejybos sezoną atliktų perkrovimo operacijų duomenys. Kasdienis laivo žurnalas, perdirbimo veiklos žurnalas, sukrovimo planas ir ICCAT perkrovimo deklaracijų originalai turi būti laikomi laive ir jais bet kuriuo metu turi būti galima naudotis kontrolės tikslais. |
III PRIEDAS
Laimikio ataskaitos forma
Laimikio ataskaitos forma |
||||||||||||
Vėliava |
ICCAT numeris |
Laivo pavadinimas |
Ataskaitos pradžios data |
Ataskaitos pabaigos data |
Ataskaitos laikotarpis (dienomis) |
Laimikio sužvejojimo data |
Laimikio sužvejojimo vieta |
Laimikis |
Priskirtas svoris (kg), jei vykdoma jungtinė žvejybos operacija |
|||
Platuma |
Ilguma |
Svoris (kg) |
Vienetų skaičius |
Vidutinis svoris (kg) |
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IV PRIEDAS
Leidimo dalyvauti jungtinėje žvejybos operacijoje paraiškos forma
Jungtinė žvejybos operacija |
||||||||
Vėliavos valstybė |
Laivo pavadinimas |
ICCAT Nr. |
Operacijos trukmė |
Operatorių tapatybė |
Individuali laivo kvota |
Sužvejotų žuvų kiekio paskirstymo kiekvienam laivui raktas |
Paskirties žuvininkystės ūkis žuvims tukinti ir auginti |
|
KSŠ |
ICCAT Nr. |
|||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Data …
Vėliavos valstybės patvirtinimas …
V PRIEDAS
ICCAT perkrovimo deklaracija
VI PRIEDAS
ICCAT perkėlimo deklaracija
VII PRIEDAS
Būtinoji žvejybos leidimuose nurodoma informacija (1)
A. IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS
1. |
ICCAT registracijos numeris |
2. |
Žvejybos laivo pavadinimas |
3. |
Išorinis registracijos numeris (raidės ir skaitmenys) |
B. ŽVEJYBOS SĄLYGOS
1. |
Išdavimo data |
2. |
Galiojimo laikas |
3. |
Naudojimosi žvejybos leidimu sąlygos, įskaitant atitinkamai rūšis, zoną, žvejybos įrankį ir kitas pagal šį reglamentą ir (arba) nacionalinės teisės aktus taikomas sąlygas. |
|
|
Nuo ../../.. iki ../../.. |
Nuo ../../.. iki ../../.. |
Nuo ../../.. iki ../../.. |
Nuo ../../.. iki ../../.. |
Nuo ../../.. iki ../../.. |
Nuo ../../.. iki ../../.. |
Zonos |
|
|
|
|
|
|
|
Rūšys |
|
|
|
|
|
|
|
Žvejybos įrankis |
|
|
|
|
|
|
|
Kitos sąlygos |
|
|
|
|
|
|
|
(1) Pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 404/2011.
VIII PRIEDAS
ICCAT regioninių stebėtojų programa
ICCAT REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ SKYRIMAS
1. |
Kiekvienas ICCAT regioninis stebėtojas turi turėti šias užduotims atlikti būtinas kvalifikacijas:
|
ICCAT REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ PAREIGOS
2. |
ICCAT regioniniai stebėtojai turi:
|
ICCAT REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ UŽDUOTYS
3. |
ICCAT regioninių stebėtojų užduotys visų pirma yra šios:
|
4. |
ICCAT regioninis stebėtojas visą informaciją, susijusią su žvejybos ir perkėlimo operacijomis, kurias vykdė gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir žuvininkystės ūkiai, laiko konfidencialia, taip pat raštu patvirtina sutinkąs su konfidencialumo reikalavimu, kuris yra skyrimo ICCAT regioniniu stebėtoju sąlyga. |
5. |
ICCAT regioninis stebėtojas laikosi vėliavos valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso laivas arba žuvininkystės ūkis, į kuriuos ICCAT regioninis stebėtojas yra paskirtas, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. |
6. |
ICCAT regioninis stebėtojas laikosi hierarchijos ir visuotinių elgesio taisyklių, taikomų visam laivo ir žuvininkystės ūkio personalui, jei šios taisyklės yra suderinamos su šioje programoje nustatytomis ICCAT regioninio stebėtojo pareigomis ir šio priedo 7 punkte bei 39 straipsnyje nustatytomis laivo ir žuvininkystės ūkio personalo pareigomis. |
VĖLIAVOS VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIGOS ICCAT REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ ATŽVILGIU
7. |
Už gaubiamaisiais tinklais žvejojantį laivą, žuvininkystės ūkį ar gaudyklę atsakingos valstybės narės užtikrina, kad:
|
SU ICCAT REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ PROGRAMA SUSIJUSIOS IŠLAIDOS
8. |
Visas išlaidas, susijusias su ICCAT regioninių stebėtojų veikla, apmoka kiekvienas žuvininkystės ūkio operatorius arba gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo savininkas. |
IX PRIEDAS
ICCAT tarptautinio jungtinio inspektavimo sistema
ICCAT ketvirtajame eiliniame susitikime (vykusiame 1975 m. lapkričio mėn. Madride) ir 2008 m. Marakeše vykusiame metiniame susitikime susitarė, kad:
vadovaudamasi konvencijos IX straipsnio 3 dalimi, ICCAT komisija rekomenduoja, kad, siekiant užtikrinti konvencijos ir joje nustatytų priemonių taikymą, būtų nustatytos toliau nurodytos nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse taikomos tarptautinės kontrolės priemonės.
I. SUNKŪS PAŽEIDIMAI
1. |
Taikant šias procedūras, sunkiais pažeidimais laikomi šie ICCAT komisijos priimtų ICCAT išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių nuostatų pažeidimai:
|
2. |
Jei įgaliotasis inspektorius, patekęs į žvejybos laivą ir atlikęs jame inspektavimą, nustato, kad laivo vykdoma veikla arba susidariusios aplinkybės galėtų būti laikomos 1 punkte apibrėžtu sunkiu pažeidimu, inspektavimo laivų vėliavos valstybės institucijos nedelsdamos tiesiogiai ir per ICCAT sekretoriatą apie tai praneša žvejybos laivo vėliavos valstybei. Tokiais atvejais inspektorius taip pat informuoja bet kurį to žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivą, kuris, remiantis turimais duomenimis, yra netoliese. |
3. |
ICCAT inspektorius atliktą inspektavimą ir visus nustatytus pažeidimus registruoja žvejybos laivo žurnale. |
4. |
Vėliavos valstybė narė užtikrina, kad po 2 punkte nurodyto inspektavimo atitinkamas žvejybos laivas nutrauktų visą žvejybos veiklą. Vėliavos valstybė narė pareikalauja, kad žvejybos laivas per 72 valandas atplauktų į jos paskirtą uostą, kuriame pradedamas tyrimas. |
5. |
Jei nepareikalaujama, kad laivas plauktų į uostą, vėliavos valstybė narė laiku Europos Komisijai pateikia pagrįstą paaiškinimą, o ši perduoda informaciją ICCAT sekretoriatui, o jis, gavęs prašymą, pateikia kitoms susitariančiosioms šalims. |
II. INSPEKTAVIMO TVARKA
6. |
Inspektavimą atlieka susitariančiųjų šalių paskirti inspektoriai. Įgaliotųjų vyriausybinių agentūrų pavadinimai ir kiekvieno atitinkamų vyriausybių tuo tikslu paskirto inspektoriaus vardas ir pavardė pranešami ICCAT komisijai. |
7. |
Laivai, vykdantys tarptautinio įlaipinimo ir inspektavimo pareigas pagal šį priedą, plaukioja su specialia ICCAT komisijos patvirtinta ir ICCAT sekretoriato išduota vėliava arba gairele. Tokios paskirties laivų pavadinimai pranešami ICCAT sekretoriatui, kai tik tai praktiškai įmanoma, prieš pradedant inspektavimo veiklą. Informaciją apie paskirtus inspektavimo laivus ICCAT pateikia visoms KSŠ, be kita ko, paskelbia ją slaptažodžiu apsaugotoje savo interneto svetainėje. |
8. |
Kiekvienas inspektorius su savimi turi atitinkamą vėliavos valstybės institucijų išduotą šio priedo 21 punkte nurodytos formos tapatybės dokumentą. |
9. |
Laikantis tvarkos, dėl kurios susitarta pagal 16 punktą, su susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantis laivas, kuriuo konvencijos rajone, jo vėliavos KSŠ nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, žvejojami tunai arba tunams giminingos žuvys, turi sustoti, kai su 7 punkte nurodyta ICCAT gairele plaukiojantis laivas, kuriame yra inspektorius, atitinkamu Tarptautinio signalų sąvado signalu žvejybos laivui perduoda signalą, išskyrus atvejus, kai žvejybos laivas tuo metu vykdo žvejybos operacijas – tokiu atveju jis turi nedelsdamas sustoti užbaigęs tokias operacijas. Laivo kapitonas leidžia 10 punkte nurodytai inspektavimo grupei patekti į laivą ir parūpina trapą. Kapitonas sudaro sąlygas inspektavimo grupei patikrinti įrenginius, laimikį arba žvejybos įrankius ir bet kuriuos susijusius dokumentus taip, kaip inspektorius manys esant reikalinga siekiant patikrinti, ar laikomasi inspektuojamo laivo vėliavos valstybei nustatytų galiojančių ICCAT komisijos rekomendacijų. Inspektorius taip pat gali prašyti pateikti visus paaiškinimus, kurie laikomi būtinais. |
10. |
Inspektavimo grupės dydį nustato inspektavimo laivo vadovaujantysis pareigūnas, atsižvelgdamas į atitinkamas aplinkybes. Inspektavimo grupė turi būti kuo mažesnė, kad galėtų saugiai ir patikimai įvykdyti šiame priede nustatytas pareigas. |
11. |
Inspektorius, patekęs į laivą, pateikia 8 punkte apibūdintą tapatybės dokumentą. Inspektorius laikosi visuotinai pripažintų tarptautinių taisyklių, procedūrų ir praktikos, susijusių su inspektuojamo laivo ir jo įgulos sauga, ir kuo mažiau trukdo vykdyti žvejybos veiklą ar krauti produktus, ir taip pat, kiek praktiškai įmanoma, vengia veiksmų, dėl kurių galėtų pablogėti laive esančio laimikio kokybė.
Kiekvienas inspektorius pateikia tik tokius klausimus, kurie padeda įsitikinti, ar laikomasi atitinkamo laivo vėliavos valstybei nustatytų galiojančių ICCAT komisijos rekomendacijų. Atlikdamas inspektavimą, inspektorius žvejybos laivo kapitono gali prašyti bet kokios pagalbos, kurios gali prireikti. Inspektorius pagal ICCAT komisijos patvirtintą formą parengia inspektavimo ataskaitą. Inspektorius ataskaitą pasirašo dalyvaujant laivo kapitonui. Kapitonas turi teisę į ataskaitą įrašyti visas pastabas, kurios, kapitono manymu, yra tinkamos, arba pasirūpinti, kad šios pastabos būtų įrašytos, ir po jomis pasirašo. |
12. |
Ataskaitos kopijos pateikiamos laivo kapitonui ir inspektavimo grupės vadovybei, o ši kopijas perduoda atitinkamoms inspektuoto laivo vėliavos valstybės institucijoms ir ICCAT komisijai. Nustatęs ICCAT rekomendacijų pažeidimų, inspektorius, jei įmanoma, apie tai taip pat informuoja bet kurį žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivą, kuris, turimais duomenimis, yra netoliese. |
13. |
Pasipriešinimą inspektoriui arba atsisakymą paklusti jo nurodymams inspektuojamo laivo vėliavos valstybė vertina taip pat, kaip ji vertintų tokį elgesį su nacionaliniais inspektoriais. |
14. |
Inspektoriai savo pareigas eina pagal šias nuostatas, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų taisyklių, tačiau inspektorių veiklą kontroliuoja jų nacionalinės institucijos ir jie toms institucijoms yra atskaitingi. |
15. |
Susitariančiosios šalys užsienio šalių inspektorių inspektavimo, stebėjimo duomenų lapus pagal Rekomendaciją 94-09 ir dokumentų patikrinimo ataskaitas vertina ir imasi su jais susijusių veiksmų pagal šią tvarką laikydamosi tų pačių nacionalinės teisės aktų kaip nacionalinių inspektorių pateiktų ataskaitų atžvilgiu. Šio punkto nuostatomis susitariančioji šalis neįpareigojama užsienio šalies inspektoriaus ataskaitai suteikti svaresnės įrodomosios galios nei ji turėtų inspektoriaus šalyje. Susitariančiosios šalys bendradarbiauja, kad palengvintų teismines ar kitas procedūras, kurios vykdomos remiantis inspektoriaus parengta ataskaita pagal šias nuostatas. |
16. |
|
17. |
|
18. |
Inspektorius visus patikrintus žvejybos įrankius, kurie atrodo neatitinkantys atitinkamo laivo vėliavos valstybei taikomų galiojančių ICCAT komisijos rekomendacijų, paženklina ICCAT komisijos patvirtintu atpažinties ženklu ir tą faktą užregistruoja inspektavimo ataskaitoje. |
19. |
Inspektoriui žvejybos įrankius, įrenginius, dokumentus ir visus kitus elementus, kurie, jo manymu, būtini, leidžiama fotografuoti taip, kad būtų matomi tie požymiai, kurie, inspektoriaus nuomone, neatitinka galiojančių taisyklių; tokiu atveju nufotografuoti objektai išvardijami ataskaitoje, o nuotraukų kopijos pridedamos prie ataskaitos kopijos, siunčiamos vėliavos valstybei. |
20. |
Siekdamas nustatyti, ar laikomasi ICCAT rekomendacijų, inspektorius prireikus tikrina visą laive esantį laimikį. |
21. |
Inspektorių tapatybės kortelės pavyzdys:
|
X PRIEDAS
Būtiniausi vaizdo įrašymo procedūrų standartai
Perkėlimo operacijos
1. |
Elektroninė laikmena su vaizdo įrašo originalu turi būti pateikiama ICCAT regioniniam stebėtojui kuo greičiau, kai pabaigiama perkėlimo operacija, o jis nedelsdamas turi ją pažymėti savo inicialais, kad būtų išvengta bet kokio tolesnio manipuliavimo. |
2. |
Įrašo originalas turi būti laikomas žūklės laive arba saugomas žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatoriaus, kai tikslinga, visą leidimo galiojimo laikotarpį. |
3. |
Turi būti padaromos dvi vienodos vaizdo įrašo kopijos. Viena kopija turi būti perduota gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive esančiam ICCAT regioniniam stebėtojui, o kita – vilkike esančiam nacionaliniam stebėtojui; pastaroji kopija turi būti pateikta kartu su perkėlimo deklaracija ir su ja susijusiu laimikiu. Nacionaliniams stebėtojams ta tvarka taikoma tik perkėlimo iš vieno vilkiko į kitą atveju. |
4. |
Kiekvieno vaizdo įrašo pradžioje ir (arba) pabaigoje turi būti parodomas ICCAT perkėlimo leidimo numeris. |
5. |
Kiekviename vaizdo įraše turi būti nuolat rodomas įrašo laikas ir data. |
6. |
Prieš pradedant perkėlimą, vaizdo įraše turi būti parodomas tinklo ir (arba) angos atidarymo ir uždarymo momentas, taip pat filmuota medžiaga, iš kurios matyti, ar varžose, iš kurių perkeliama, ir varžose, į kurias perkeliama, jau esama paprastųjų tunų. |
7. |
Vaizdo įrašas turi būti ištisinis, be pertrūkių ir neiškarpytas, jame turi būti matoma visa perkėlimo operacija. |
8. |
Vaizdo įrašas turi būti pakankamai kokybiškas, kad būtų galima įvertinti perkeliamų paprastųjų tunų skaičių. |
9. |
Jei vaizdo įrašas yra nepakankamai kokybiškas, kad būtų galima įvertinti perkeliamų paprastųjų tunų skaičių, turi būti atliktas kontrolinis perkėlimas . Operatorius gali paprašyti laivo ar gaudyklės vėliavos valstybės institucijų leidimo atlikti kontrolinį perkėlimą. Jeigu operatorius nepaprašo leidimo atlikti kontrolinį perkėlimą arba jei to savanoriško perkėlimo rezultatas yra nepatenkinamas, kontrolės institucijos paprašo atlikti tiek kontrolinių perkėlimų, kiek reikia, kol bus gautas pakankamai kokybiškas vaizdo įrašas. Tokių kontrolinių perkėlimų metu visi paprastieji tunai iš varžos, į kurią jie buvo perkelti, turi būti perkelti į kitą varžą, kuri turi būti tuščia. Jei žuvis sugauta gaudykle, paprastieji tunai, jau perkelti iš gaudyklės į varžą, gali būti sugrąžinti į gaudyklę; tokiu atveju kontrolinis perkėlimas atšaukiamas prižiūrint ICCAT regioniniam stebėtojui. |
Įkėlimo į varžas operacijos
1. |
Elektroninė laikmena su vaizdo įrašo originalu turi būti pateikiama ICCAT regioniniam stebėtojui kuo greičiau, kai pabaigiama įkėlimo į varžas operacija, o jis nedelsdamas turi ją pažymėti savo inicialais, kad būtų išvengta bet kokio tolesnio manipuliavimo. |
2. |
Įrašo originalas turi būti laikomas žuvininkystės ūkyje, jei taikoma, visą leidimo galiojimo laikotarpį. |
3. |
Turi būti padarytos dvi vienodos vaizdo įrašo kopijos. Viena kopija turi būti perduota žuvininkystės ūkyje esančiam ICCAT regioniniam stebėtojui. |
4. |
Kiekvieno vaizdo įrašo pradžioje ir (arba) pabaigoje turi būti parodomas ICCAT įkėlimo į varžas leidimo numeris. |
5. |
Kiekviename vaizdo įraše turi būti nuolat rodomas įrašo laikas ir data. |
6. |
Prieš pradedant kėlimą į varžas, vaizdo įraše turi būti parodomas tinklo ir (arba) angos atidarymo ir uždarymo momentas, taip pat tai, ar varžose, iš kurių perkeliama, ir varžose, į kurias perkeliama, jau esama paprastųjų tunų. |
7. |
Vaizdo įrašas turi būti ištisinis, be pertrūkių ir neiškarpytas, jame turi būti matoma visa įkėlimo į varžas operacija. |
8. |
Vaizdo įrašas turi būti pakankamai kokybiškas, kad būtų galima įvertinti perkeliamų paprastųjų tunų skaičių. |
9. |
Jei vaizdo įrašas yra nepakankamai kokybiškas, kad būtų galima įvertinti perkeliamų paprastųjų tunų skaičių, kontrolės institucijos reikalauja atlikti naują įkėlimo į varžas operaciją. Per naują įkėlimo į varžas operaciją visi paprastieji tunai, esantys žuvininkystės ūkio varžoje, į kurią jie buvo perkelti, turi būti perkelti į kitą žuvininkystės ūkio varžą, kuri turi būti tuščia. |
XI PRIEDAS
Stereoskopinių kamerų sistemos naudojimo vykdant įkėlimo į varžas operacijas standartai ir procedūros
A. Stereoskopinių kamerų sistemų naudojimas
Vykdant įkėlimo į varžas operacijas stereoskopinių kamerų sistemos turi būti naudojamos, kaip reikalaujama pagal 51 straipsnį, laikantis šių sąlygų:
1. |
gyvų žuvų ėminių ėmimo intensyvumas negali būti mažesnis kaip 20 % į varžas įkeliamų žuvų kiekio. Jei techniškai įmanoma, gyvų žuvų ėminiai imami nuosekliai ir matuojama kas penkta žuvis; tokį ėminį sudaro žuvys, išmatuotos 2–8 m atstumu nuo kameros; |
2. |
perkėlimo angos tarp varžos, iš kurios perkeliama, ir varžos, į kurią perkeliama, plotis ir aukštis turi būti ne didesni kaip 10 metrų; |
3. |
jei matuojant žuvų ilgį skirstinys yra daugiaviršūnis (dvi ar daugiau skirtingo dydžio žuvų kohortų), per tą pačią įkėlimo į varžas operaciją galima naudoti daugiau negu vieną perskaičiavimo algoritmą; ilgį nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo perskaičiuojant į bendrą svorį naudojamas (-i) naujausias (-i) SCRS nustatytas (-i) algoritmas (-ai), atsižvelgiant į žuvies, išmatuotos per įkėlimo į varžas operaciją, dydžio kategoriją; |
4. |
stereoskopinio ilgio matavimo rezultatai turi būti patvirtinami prieš kiekvieną įkėlimo į varžas operaciją naudojant mastelinį matuoklį 2–8 metrų atstumu; |
5. |
perduodant stereoskopinės programos rezultatus, nurodoma paklaida, kurią lemia stereoskopinių kamerų sistemos techninės specifikacijos, neišeinanti už +/– 5 % intervalo ribų; |
6. |
stereoskopinės programos rezultatų ataskaitoje turi būti pateikiama išsami informacija apie visas pirmiau minėtas technines specifikacijas, įskaitant ėminių ėmimo intensyvumą, ėminių ėmimo metodiką, atstumą nuo kameros, perkėlimo angos matmenis ir algoritmus (ilgio ir svorio santykį). SCRS peržiūri tas specifikacijas ir prireikus teikia rekomendacijas jas pakeisti; |
7. |
tais atvejais, kai stereoskopine kamera filmuota medžiaga yra nepakankamai kokybiška, kad būtų galima įvertinti į varžas įkeliamų paprastųjų tunų svorį, už žūklės laivą, gaudyklę arba žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės institucijos reikalauja atlikti naują įkėlimo į varžas operaciją. |
B. Programų rezultatų pateikimas ir naudojimas
1. |
Sprendimai dėl laimikio ataskaitos ir rezultatų, gautų taikant stereoskopinės sistemos programą, skirtumų priimami atsižvelgiant į jungtinę žvejybos operaciją arba į visą gaudyklėmis sužvejotą laimikį, jei laimikis, sužvejotas per jungtinę žvejybos operaciją ir gaudyklėmis, yra skirtas žuvininkystės ūkiui ir visa tai susiję su viena KSŠ ir (arba) valstybe nare. Sprendimai dėl laimikio ataskaitos ir rezultatų, gautų taikant stereoskopinės sistemos programą, skirtumų priimami atsižvelgiant į įkėlimo į varžas operacijas, jei jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvavo daugiau nei viena KSŠ ir (arba) valstybė narė, išskyrus atvejus, kai visų jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių žūklės laivų vėliavos KSŠ ir (arba) valstybių narių institucijos susitaria kitaip. |
2. |
Per 15 dienų nuo įkėlimo į varžas dienos
už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė pateikia už žūklės laivą arba gaudyklę atsakingai valstybei narei ar KSŠ ir Komisijai ataskaitą, įskaitant šiuos dokumentus:
|
3. |
Gavusios įkėlimo į varžas ataskaitą, žūklės laivo arba gaudyklės valstybės narės institucijos imasi visų būtinų priemonių atsižvelgdamos į šias aplinkybes:
|
4. |
Jei atliekamas koks nors atitinkamas BCD pakeitimas, 2 skirsnyje įrašytos vertės (skaičius ir svoris) turi atitikti 6 skirsnio vertes, o 3, 4 ir 6 skirsnių vertės negali viršyti 2 skirsnio verčių. |
5. |
Jei atskirose visų jungtinės žvejybos operacijos ir (arba) gaudyklių įkėlimo į varžas ataskaitose nustatyti skirtumai kompensuojami (nepriklausomai nuo to, ar reikalaujama žuvis paleisti į jūrą), visi atitinkami BCD pataisomi remiantis mažiausiu stereoskopinių sistemų rezultatų intervalu. BCD, susiję su į jūrą paleistų paprastųjų tunų kiekiais, taip pat pataisomi taip, kad atspindėtų paleistų žuvų svorį ir (arba) skaičių. BCD, susiję su paprastaisiais tunais, kurie nebuvo paleisti į jūrą, tačiau kurių atveju stereoskopinių sistemų arba alternatyvių metodų taikymo rezultatai skiriasi nuo praneštų sužvejotų ir perkeltų kiekių, taip pat pakeičiami siekiant atspindėti tuos skirtumus.
BCD, susiję su laimikiu, kurio dalis buvo paleista į jūrą, taip pat pataisomi taip, kad atspindėtų paleistų žuvų svorį ir (arba) skaičių. |
XII PRIEDAS
Žuvų paleidimo į jūrą protokolas
1. |
Paprastųjų tunų paleidimas iš auginimo varžų į jūrą turi būti filmuojamas vaizdo kamera ir jį turi stebėti ICCAT regioninis stebėtojas – jis turi parengti ataskaitą ir pateikti ją kartu su vaizdo įrašais ICCAT sekretoriatui. |
2. |
Kai nurodoma paleisti žuvis į jūrą, žuvininkystės ūkio operatorius turi prašyti atsiųsti ICCAT regioninį stebėtoją. |
3. |
Paprastųjų tunų paleidimą iš transportavimo varžų ar gaudyklių į jūrą turi stebėti už vilkiką ar gaudyklę atsakingos valstybės narės nacionalinis stebėtojas – jis turi parengti ataskaitą ir pateikti ją atsakingos valstybės narės kontrolės institucijoms. |
4. |
Prieš pradedant žuvų paleidimo į jūrą operaciją, valstybės narės kontrolės institucijos gali nurodyti atlikti kontrolinį perkėlimą naudojant standartines ir (arba) stereoskopines kameras, kad būtų įvertintas žuvų, kurios turi būti paleistos, skaičius ir svoris. |
5. |
Valstybės narės institucijos gali įgyvendinti bet kurias papildomas priemones, kurios, jų nuomone, yra būtinos siekiant užtikrinti, kad žuvų paleidimo į jūrą operacijos būtų atliekamos tinkamiausiu metu ir tinkamiausioje vietoje siekiant padidinti tikimybę, kad žuvys prisijungs prie savo išteklių. Veiklos vykdytojas atsako už žuvų išgyvenimą tol, kol įvykdoma žuvų paleidimo į jūrą operacija. Tos žuvų paleidimo į jūrą operacijos turi būti įvykdomos per tris savaites nuo žuvų įkėlimo į varžas operacijų užbaigimo. |
6. |
Užbaigus žuvų skerdimo operacijas, žuvininkystės ūkyje likusios žuvys, kurios nėra įtrauktos į BCD, turi būti paleistos į jūrą 41 straipsnio 2 dalyje ir šiame priede nustatyta tvarka. |
XIII PRIEDAS
Negyvų žuvų tvarkymas
Per gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos operacijas tinkle rastų negyvų žuvų kiekiai turi būti registruojami žvejybos laivo žurnale ir atitinkamai įskaičiuojami į valstybės narės kvotą.
Negyvų žuvų registravimas ir tvarkymas per pirmąjį perkėlimą
1. |
BCD vilkiko operatoriui turi būti pateikiamas užpildžius 2 skirsnį (Bendrasis laimikis), 3 skirsnį (Prekyba gyvomis žuvimis) ir 4 skirsnį (Perkėlimas, įskaitant nugaišusias žuvis). Bendri 3 ir 4 skirsniuose nurodyti kiekiai turi atitikti 2 skirsnyje nurodytus kiekius. Pagal šio reglamento nuostatas BCD turi būti pateikiamas kartu su ICCAT perkėlimo deklaracijos (ITD) originalu. ITD nurodyti (perkeltų gyvų žuvų) kiekiai turi atitikti kiekius, nurodytus atitinkamo BCD 3 skirsnyje. |
2. |
BCD dalis, kurią sudaro 8 skirsnis (Prekybos informacija), turi būti užpildoma ir pateikiama pagalbinio laivo, kuriuo negyvi paprastieji tunai transportuojami į krantą, operatoriui (arba paliekama žūklės laive, jei žuvys iškraunamos tiesiai į krantą). Negyvos žuvys ir atitinkama BCD dalis turi būti pateikiamos kartu su ITD kopija. |
3. |
Negyvų žuvų kiekiai turi būti registruojami laimikį sužvejojusio žūklės laivo BCD, o jungtinės žvejybos operacijos atveju – jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių žūklės laivų arba su kitos valstybės vėliava plaukiojančio laivo BCD. |
XIV PRIEDAS
ICCAT įkėlimo į varžas deklaracija (1)
Laivo pavadinimas |
Vėliavos valstybė |
Registracijos numeris; atpažįstamas varžos numeris |
Laimikio sužvejojimo data |
Laimikio sužvejojimo vieta: ilguma, platuma |
eBCD numeris |
eBCD data |
Įkėlimo į varžas data |
Į varžą įkeltas kiekis (t) |
Į varžą tukinti įkeltų žuvų skaičius |
Sudėtis pagal dydį |
Žuvininkystės ūkis (*1) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(1) ICCAT rekomendacijoje 06-07 nurodyta įkėlimo į varžas deklaracija.
(*1) Ūkis, kuriame leidžiama tukinti konvencijos rajone sužvejotus paprastuosius tunus.
XV PRIEDAS
Laivų stebėjimo sistemos įdiegimo ICCAT konvencijos rajone būtinieji standartai (1)
1. |
Nepaisant griežtesnių reikalavimų, kurie gali būti taikomi vykdant tam tikrą ICCAT valdomų išteklių žvejybą, kiekviena vėliavos valstybė narė užtikrina, kad jos žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis didesnis kaip 15 m ir kuriems leidžiama žvejoti vėliavos valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, naudotųsi laivų stebėjimo sistema (LSS) ir:
|
2. |
Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad LSS pranešimai būtų siunčiami ir gaunami taip, kaip nurodyta 1 dalyje, ir pagal juos nuolat seka savo laivų koordinates. |
3. |
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų kapitonai pasirūpintų, kad palydovinio sekimo įtaisas nuolat veiktų ir kad gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivai 1 dalies b punkte nurodytą surinktą informaciją perduotų ne rečiau kaip kas valandą, o visi kiti laivai – ne rečiau kaip kas dvi valandas. Be to, valstybės narės reikalauja, kad jų laivų operatoriai užtikrintų, kad:
|
4. |
Jeigu žvejybos laive įmontuotas palydovinio sekimo įtaisas sugenda ar nustoja veikti, jis turi būti pataisytas arba pakeistas per vieną mėnesį nuo to įvykio, išskyrus atvejus, kai laivas išbraukiamas iš didelių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašo, arba, jei laivas neprivalo būti įtrauktas į ICCAT laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą, – kai nebegalioja leidimas žvejoti KSŠ jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose. Laivui su sugedusiu palydovinio sekimo įtaisu pradėti žvejybos reiso neleidžiama. Jei palydovinio sekimo įtaisas nustoja veikti arba sugenda per žvejybos reisą, jį imamasi taisyti arba jis pakeičiamas vos tik laivui įplaukus į uostą; kol įtaisas nepataisytas ar nepakeistas, laivui pradėti žvejybos reiso neleidžiama; |
5. |
Kiekviena valstybė narė arba KSŠ užtikrina, kad žvejybos laivas, kurio palydovinio sekimo įtaisas neveikia, bent kartą per dieną ŽSC siųstų pranešimus, kuriuose pateikiama 1 dalies b punkte nurodyta informacija, kitomis ryšio priemonėmis (radijo ryšiu, interneto pranešimais, e. paštu, telefaksu ar teleksu). |
6. |
Valstybės narės arba KSŠ gali leisti laive esantį palydovinio sekimo įtaisą įjungti budėjimo režimu tik tuomet, jei laivas ilgą laiką nežvejos (pvz., yra taisomas sausajame doke) ir tik jei apie tai iš anksto pranešama vėliavos valstybei narei arba KSŠ. Prieš laivui išplaukiant iš uosto palydovinio sekimo įtaisas privalo būti vėl įjungtas aktyviuoju režimu ir gauti bei išsiųsti bent vieną pranešimą. |
(1) Pagal ICCAT rekomendaciją 18-10 dėl ICCAT konvencijos rajone taikomų būtinųjų laivų stebėjimo sistemos standartų.
XVI PRIEDAS
Reglamento (ES) 2016/1627 ir šio reglamento atitikties lentelė
Reglamentas (ES) 2016/1627 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
2 straipsnis |
1 straipsnis |
3 straipsnis |
5 straipsnis |
4 straipsnis |
— |
5 straipsnis |
6 straipsnis |
6 straipsnis |
11 straipsnis |
7 straipsnis |
12 straipsnis |
8 straipsnis |
13 straipsnis |
9 straipsnis |
14 straipsnis |
10 straipsnis |
16 straipsnis |
11 straipsnis |
17 straipsnis ir I priedas |
12 straipsnis |
17 straipsnis ir I priedas |
13 straipsnis |
18 straipsnis |
14 straipsnis |
19 straipsnis |
15 straipsnis |
20 straipsnis |
16 straipsnis |
21 straipsnis |
17 straipsnis |
25 straipsnis |
18 straipsnis |
22 straipsnis |
19 straipsnis |
23 straipsnis |
20 straipsnis |
26 straipsnis |
21 straipsnis |
4 straipsnis |
22 straipsnis |
27 straipsnis |
23 straipsnis |
28 straipsnis |
24 straipsnis |
30 straipsnis |
25 straipsnis |
31 straipsnis |
26 straipsnis |
32 straipsnis |
27 straipsnis |
36 straipsnis |
28 straipsnis |
37 straipsnis |
29 straipsnis |
29 straipsnis |
30 straipsnis |
33 straipsnis |
31 straipsnis |
34 straipsnis |
32 straipsnis |
35 straipsnis |
33 straipsnis |
40 straipsnis |
34 straipsnis |
41 straipsnis |
35 straipsnis |
43 straipsnis |
36 straipsnis |
44 straipsnis |
37 straipsnis |
51 straipsnis |
38 straipsnis |
42 straipsnis |
39 straipsnis |
45 straipsnis |
40 straipsnis |
46 straipsnis |
41 straipsnis |
46 straipsnis |
42 straipsnis |
47 straipsnis |
43 straipsnis |
48 straipsnis |
44 straipsnis |
49 straipsnis |
45 straipsnis |
50 straipsnis |
46 straipsnis |
51 straipsnis |
47 straipsnis |
55 straipsnis |
48 straipsnis |
56 straipsnis |
49 straipsnis |
57 straipsnis |
50 straipsnis |
38 straipsnis |
51 straipsnis |
39 straipsnis |
52 straipsnis |
58 straipsnis |
53 straipsnis |
15 straipsnis |
54 straipsnis |
59 straipsnis |
55 straipsnis |
60 straipsnis |
56 straipsnis |
62 straipsnis |
57 straipsnis |
63 straipsnis |
58 straipsnis |
64 straipsnis |
59 straipsnis |
68 straipsnis |
60 straipsnis |
70 straipsnis |
61 straipsnis |
71 straipsnis |
I priedas |
I priedas |
II priedas |
II priedas |
III priedas |
V priedas |
IV priedas |
VI priedas |
V priedas |
III priedas |
VI priedas |
IV priedas |
VII priedas |
VIII priedas |
VIII priedas |
IX priedas |
IX priedas |
X priedas |
X priedas |
XI priedas |
XI priedas |
XII priedas |
XII priedas |
XIII priedas |