52020IP0005

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52020IP0005 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020IP0005

2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP))

OL C 270, 2021 7 7, p. 2–20 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2021 7 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/2

P9_TA(2020)0005

Europos žaliasis kursas

2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP))

(2021/C 270/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773) ir į išsamią šį komunikatą remiančią analizę,

—	atsižvelgdamas į ES aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m. ir joje išdėstytą 2050 m. viziją,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Kioto protokolą ir Paryžiaus susitarimą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“,

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 oC, į jos penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą šiuo klausimu, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 26 d. paskelbtą Jungtinių Tautų aplinkos programos 2019 m. ataskaitą dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje ir 2019 m. gruodžio mėn. jos pirmąją apibendrinamąją ataskaitą dėl iškastinio kuro gamybos (2019 m. gamybos skirtumo ataskaita),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą, kurią parengė Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos Tarptautinės išteklių darbo grupės parengtą 2019 m. pasaulinių išteklių apžvalgą,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir rekomendacijas,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos peržiūrėtą Europos socialinę chartiją,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

—	atsižvelgdamas į 26-ąją UNFCCC šalių konferenciją, kuri vyks 2020 m. lapkričio mėn., ir į tai, kad visos UNFCCC šalys turi padidinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įnašus atsižvelgdamos į Paryžiaus susitarimo tikslus,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Kunminge (Kinija) vyksiančią 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 15), kurioje šalys turi nuspręsti dėl pasaulinės programos po 2020 m. siekdamos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą,

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą (1)“,

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25) (3),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi ši rezoliucija yra pirminė Parlamento bendra reakcija į Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“; kadangi Parlamentas, palaipsniui vykstant žaliojo kurso darbams, pateiks išsamesnes pozicijas dėl konkrečių priemonių ir politikos veiksmų ir pasinaudos visais savo teisėkūros įgaliojimais, kad būtų peržiūrėti ir iš dalies pakeisti visi Komisijos pasiūlymai siekiant užtikrinti, kad jais būtų remiami visi žaliojo kurso tikslai;

pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant spręsti klimato kaitos ir su aplinka susijusias problemas, užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 C, ir išvengti didžiulio biologinės įvairovės praradimo, todėl palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“; pritaria Komisijos įsipareigojimui pertvarkyti ES į sveikesnę, tvarią, sąžiningą, teisingą ir klestinčią visuomenę, kurios išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis bus neutralizuotas; ragina, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija;

pabrėžia, kad visiems Europoje gyvenantiems žmonėms be diskriminacijos turėtų būti suteikta pagrindinė teisė į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką bei stabilų klimatą ir kad ši teisė turi būti įgyvendinama vykdant plataus užmojo politiką ir visapusiškai užtikrinama taikant teisingumo sistemą nacionaliniu ir ES lygmenimis;

yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos žaliasis kursas turėtų skatinti integruotą ir moksliniais tyrimais pagrįstą požiūrį ir sutelkti visus sektorius, kad jie pagal tuos pačius principus siektų to paties tikslo; mano, kad įvairių sričių politikos integravimas siekiant holistinės vizijos yra tikra Europos žaliojo kurso pridėtinė vertė, todėl jį reikėtų stiprinti; mano, kad žaliasis kursas yra skatinamoji priemonė siekiant įtraukios ir nediskriminacinės visuomenės pertvarkos, kurios pagrindiniai tikslai yra poveikio klimatui neutralumas, aplinkos apsauga, tausus išteklių naudojimas ir piliečių sveikata bei gyvenimo kokybė, neviršijant planetos galimybių;

pabrėžia, kad žaliasis kursas turėtų būti Europos naujo tvaraus ekonomikos augimo pagal planetos galimybes ir ekonominių galimybių atvėrimo, investicijų skatinimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo strategijos pagrindas; mano, kad tai bus naudinga ES piliečiams ir įmonėms ir padės sukurti modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje ekonomikos augimas bus atsietas nuo ES pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio, išteklių naudojimo ir atliekų susidarymo; pabrėžia, kad žaliasis kursas turi skatinti socialinę pažangą gerinant visų gerovę ir mažinant socialinę nelygybę, ekonominę nelygybę tarp valstybių narių ir lyčių bei kartų skirtumus; mano, kad įgyvendinant pertvarką laikantis teisingumo principo neturėtų būti užmirštas nė vienas asmuo ir nė viena geografinė vieta ir turėtų būti sprendžiama socialinės ir ekonominės nelygybės problema;

mano, jog Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (DVT) turėtų būti ES politikos rengimo ir įgyvendinimo proceso pagrindas, kad ES propaguotų žmogaus socialinės raidos modelį, derantį su siekiu išsaugoti sveiką planetą; todėl pabrėžia, kad Europos žaliasis kursas turi sujungti socialines teises, aplinkosauginį naudingumą, regioninę sanglaudą, tvarumą ir perspektyvius pasauliniu mastu konkuruoti pajėgius pramonės sektorius, siekiant visuotinės naudos;

pabrėžia, kad įgyvendinant žaliąjį kursą turi būti siekiama klestinčios, sąžiningos, tvarios ir konkurencingos ekonomikos, kuri būtų naudinga visiems visuose Europos regionuose; mano, kad Žaliasis kursas turėtų atverti ekonominių galimybių ir užtikrinti teisingumą tarp kartų; pabrėžia, jog svarbu, kad, siekiant užtikrinti tinkamą perėjimą, būtų paisoma socialinio dialogo ir jis būtų stiprinamas visais lygmenimis ir visuose sektoriuose; pabrėžia, kad į žaliąjį kursą būtina įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį dėl veiksmų ir tikslų, įskaitant lyčių aspekto integravimą ir veiksmus, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą; pakartoja, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir tvarios visuomenės turi būti vykdomas kartu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, ir primygtinai reikalauja, kad visos iniciatyvos, kurių imamasi pagal Europos žaliąjį kursą, būtų visiškai suderinamos su Europos socialinių teisių ramsčiu;

pabrėžia, jog norint, kad Sąjunga pasiektų žaliojo kurso tikslus, reikės sutelkti dideles viešąsias ir privačias investicijas, ir mano, kad tai yra išankstinė sąlyga siekiant, kad žaliasis kursas būtų sėkmingas; mano, jog ES turi užtikrinti ilgalaikį tikrumą investuotojams ir reguliavimo nuspėjamumą, taip pat tinkamą finansinę sistemą, išteklius ir rinkos bei mokestines paskatas, kad būtų sėkmingai pereinama prie žaliosios ekonomikos vykstant teigiamiems ir tvariems socialiniams, pramoniniams ir ekonominiams pokyčiams; pakartoja, kad žaliasis kursas turėtų padėti Europai žengti ilgalaikio tvaraus augimo, klestėjimo ir gerovės keliu, užtikrinant, kad mūsų aplinkos, ekonominė ir socialinė politika būtų kuriama taip, kad garantuotų pertvarką laikantis teisingumo principo;

pabrėžia, kad pasauliniai klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo iššūkiai turi būti sprendžiami pasauliniu mastu; pabrėžia, kad ES turi siekti plataus užmojo tikslų ir mobilizuoti kitus pasaulio regionus, kad jie dirbtų ta pačia kryptimi; pabrėžia ES, kaip pasaulinės lyderės aplinkos ir klimato politikos srityje, vaidmenį;

siūlo, kad visi veiksmai pagal žaliąjį kursą būtų grindžiami moksliniu metodu ir holistiniais poveikio vertinimais;

10.

pripažįsta savo institucinę pareigą mažinti savo anglies pėdsaką; siūlo patvirtinti savas priemones, skirtas išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, įskaitant savo transporto priemonių parko automobilių pakeitimą netaršiomis transporto priemonėmis, ir primygtinai ragina visas valstybes nares susitarti dėl vienos Europos Parlamento būstinės;

2030 ir 2050 m. ES klimato užmojų didinimas

11.

mano, kad teisiškai privalomas ES įsipareigojimas ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui bus stipri priemonė siekiant sutelkti būtinas visuomenines, politines, ekonomines ir technologines jėgas pertvarkai; primygtinai pabrėžia, kad pertvarka pasiekiama bendromis visų valstybių narių pastangomis ir kad kiekviena valstybė narė turi prisidėti prie neutralaus poveikio klimatui įgyvendinimo ES iki 2050 m.; ragina Komisiją iki 2020 m. kovo mėn. pateikti pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto;

12.

ragina parengti plataus užmojo klimato teisės aktą, kuriame būtų nustatytas teisiškai privalomas ES ir visos ekonomikos tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti nulinį išmetamą ŠESD kiekį ir tarpiniai 2030 m. ir 2040 m. ES tikslai, kurie teisės aktų leidėjų būtų įtraukti į tą teisės aktą ir galutinai nustatyti ne vėliau kaip iki to teisės akto priėmimo dienos, remiantis poveikio vertinimais, ir būtų nustatyta tvirta valdymo sistema; pabrėžia, kad klimato teisės aktas turi atitikti geriausius turimus mokslo duomenis, siekiant užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 C, ir kad jis turėtų būti nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į ES teisinės sistemos pokyčius ir Paryžiaus susitarimo peržiūros ciklą; mano, kad į klimato teisės aktą taip pat turi būti įtraukti konkretūs prisitaikymo aspektai, visų pirma reikalaujama, kad visos valstybės narės priimtų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planus;

13.

ragina padidinti 2030 m. bendro ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą, kad jis siektų 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu; primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą šiuo tikslu, kad ES galėtų patvirtinti šį tikslą kaip savo atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus gerokai prieš prasidedant COP 26; taip pat ragina šį tikslą atitinkamai įtraukti į Europos klimato teisės aktą;

14.

mano, kad ES turi būti aktyvi ir imtis tvirto lyderės vaidmens rengiantis COP 26, kurioje šalys turėtų prisiimti kolektyvinius įsipareigojimus klimato kaitos srityje, atspindinčius kuo aukštesnį užmojų lygį; atsižvelgdamas į tai mano, kad ES turėtų kuo anksčiau 2020 m. priimti sustiprintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad paskatintų kitas ES nepriklausančias šalis, ypač pagrindines teršėjas, padaryti tą patį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia susitarti dėl sustiprintų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų gerokai prieš planuojamą ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą rugsėjo mėn., taip pat prieš ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą;

15.

pripažįsta, kad valstybės narės gali būti nusistačiusios skirtingas trajektorijas siekiant ne vėliau kaip 2050 m. sąžiningai ir ekonomiškai efektyviai užtikrinti neutralų poveikį klimatui, pripažįstant, kad šalių pradinė padėtis ir ištekliai skiriasi ir kad kai kurios šalys juda į priekį greičiau nei kitos, bet taip pat pripažįstant, kad žalioji pertvarka turėtų tapti ekonomine ir socialine galimybe visiems Europos regionams;

16.

pabrėžia, kad grynasis išmetamas teršalų kiekis visuose ekonomikos sektoriuose turės būti sumažintas beveik iki nulio, siekiant drauge prisidėti prie tikslo neutralizuoti poveikį klimatui; ragina Komisiją prireikus pateikti pasiūlymų, pagrįstų poveikio vertinimais, siekiant iki 2021 m. birželio mėn. peržiūrėti ES teisėkūros priemones klimato ir energetikos srityje, kad būtų pasiekti didesni vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato srities tikslai; ragina Komisiją taip pat panaudoti papildomą kitų esamų ES teisės aktų, pvz., Ekologinio projektavimo direktyvos, ES atliekų teisės aktų, su žiedine ekonomika susijusių priemonių ir Fluorintų dujų reglamento, potencialą siekiant prisidėti prie klimato politikos veiksmų; be to, pabrėžia, kad gamtiniai sprendimai gali padėti valstybėms narėms pasiekti savo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir biologinės įvairovės tikslus, tačiau primygtinai reikalauja, kad jie būtų papildomos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo jų susidarymo vietoje priemonės;

17.

mano, kad nauji ir didesni ŠESD kiekio mažinimo tikslai reikalauja, kad ES ATLPS atitiktų savo paskirtį; ragina Komisiją skubiai persvarstyti ATLPS direktyvą, be kita ko, sprendžiant linijinio mažinimo koeficiento, nemokamų apyvartinių taršos leidimų skyrimo taisyklių ir galimo poreikio nustatyti mažiausią leidžiamą anglies dioksido kainą klausimus;

18.

atsižvelgdamas į tai, kad klimato srities užmojai visame pasaulyje vis dar skiriasi, pritaria Komisijos ketinimui parengti su PPO taisyklėmis suderinamą su anglies dioksido importu susijusį koregavimo mechanizmą; mano, kad tokio mechanizmo kūrimas yra platesnės strategijos, apimančios konkurencingą, nuo iškastinio kuro nepriklausomą ES ekonomiką, kuri grindžiama ES klimato užmojais, bet užtikrina vienodas veiklos sąlygas, dalis; atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, kad toks mechanizmas būtų alternatyva su anglies dioksido nutekėjimu susijusioms priemonėms, kurios šiuo metu taikomos pagal ES ATLPS; pabrėžia, kad dabartinės priemonės, kuriomis siekiama spręsti anglies dioksido nutekėjimo problemą, neturėtų būti panaikintos, kol nebus įdiegta nauja sistema, ir prašo Komisijos, prieš pateikiant bet kokius pasiūlymus, atlikti išsamią įvairių formų su anglies dioksido importu susijusio koregavimo mechanizmo analizę prieš klimato teisės aktų peržiūrą, kuri turėtų įvykti 2021 m. birželio mėn.; be to, mano, kad su anglies dioksido importu susijęs koregavimo mechanizmas turėtų palaikyti ekonomines paskatas siekiant sėkmingos žaliosios pertvarkos, padėti pirmauti veiksmų klimato kaitos srityje ir remti mažo anglies dioksido kiekio prekių rinką ES ir kad jis turėtų užtikrinti veiksmingą anglies dioksido kainą ES, sykiu skatindamas įkainoti anglies dioksidą kituose pasaulio regionuose; mano, kad turi būti atsižvelgiama į kiekvieno sektoriaus ypatumus ir kad mechanizmas galėtų būti palaipsniui diegiamas pasirinktuose sektoriuose, sykiu vengiant bet kokių nereikalingų papildomų administracinių išlaidų, ypač tenkančių Europos MVĮ;

19.

palankiai vertina planuojamą pasiūlymą persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą, atsižvelgiant į aplinkos klausimus, siekiant taikyti principą „teršėjas moka“ ir sykiu atsižvelgiant į nacionalinę fiskalinę politiką ir vengiant bet kokio nelygybės didinimo;

20.

ragina parengti naują ir platesnio užmojo ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją; primena, kad reikėtų dėti daugiau pastangų gerinant prisitaikymą prie klimato kaitos, didinant atsparumą, vykdant prevenciją ir užtikrinant pasirengimą ES ir jos valstybėse narėse; pabrėžia, kad reikia sutelkti viešąsias ir privačiąsias investicijas, siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, ir ragina užtikrinti tikrą ES išlaidų politikos nuoseklumą, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir atsparumas klimato kaitai būtų vertinami kaip pagrindiniai kriterijai teikiant visą atitinkamą ES finansavimą; taip pat mano, kad nelaimių prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas į jas turi suformuoti tvirtą solidarumo priemonę, turinčią užtektinai išteklių; ragina nuosekliai skirti užtektinai lėšų iš ES biudžeto ir sutelkti išteklius ES civilinės saugos mechanizmui;

21.

palankiai vertina pranešimą, kad Komisija parengs Europos klimato paktą; pabrėžia, kad Europos klimato paktas turi suburti piliečius, regionus, vietos bendruomenes, pilietinę visuomenę, įmones (įskaitant MVĮ) ir profesines sąjungas kaip aktyvius dalyvius pereinant prie neutralaus poveikio klimatui, remiantis tikru dialogu ir skaidriais dalyvavimo principu grindžiamais procesais, įskaitant politikos projektavimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesus; mano, kad svarbu bendradarbiauti su daug energijos vartojančių sektorių suinteresuotaisiais subjektais ir atitinkamais socialiniais partneriais, ypač darbdaviais, darbuotojais, NVO ir akademine bendruomene, siekiant padėti rasti tvarių sprendimų pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos;

Švarios ir įperkamos energijos tiekimas ir energijos tiekimo saugumas

22.

pabrėžia esminį energetikos vaidmenį pereinant prie nulinio išmetamo ŠESD kiekio ekonomikos ir palankiai vertina Komisijos siekį toliau mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. ES galėtų pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį; ragina, atsižvelgiant į šį užmojį, persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir kiekvienai valstybei narei nustatyti jai skirtus privalomus nacionalinius tikslus; taip pat palankiai vertina tai, kad pirmenybė teikiama energijos vartojimo efektyvumui; į tai atsižvelgdamas, ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ visuose sektoriuose ir visose politikos srityse, nes tai itin svarbu siekiant sumažinti ES energetinę priklausomybę ir energijos gamybos metu išmetamą teršalų kiekį, sykiu užtikrinant vietines darbo vietas renovacijos sektoriuje ir mažinant piliečių sąskaitas už energiją; ragina persvarstyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Pastatų energijos vartojimo efektyvumo direktyvą atsižvelgiant į didesnį ES užmojį klimato srityje ir sustiprinti jų įgyvendinimą taikant privalomus nacionalinius tikslus, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems piliečiams ir sykiu atsižvelgiant į atitinkamų sektorių ekonominio nuspėjamumo poreikį;

23.

pabrėžia, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus itin svarbu užtikrinti nuostatų vykdymą nacionaliniu ir ES lygmenimis; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai visiškai atitiktų ES tikslus; primena, kad priimti sprendimus dėl savo energijos rūšių derinio pagal ES klimato ir energetikos politikos strategiją yra valstybių narių kompetencija;

24.

pabrėžia, kad norint pasiekti ES klimato ir tvarumo tikslus visi sektoriai turi daugiau vartoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro; ragina persvarstyti transeuropinės energetikos (TEN-E) gaires prieš patvirtinant kitą bendro intereso projektų sąrašą, siekiant suderinti teisės aktų sistemą su pažangiųjų tinklų diegimo prioritetu ir užkirsti kelią susisaistymui investicijomis į didelio anglies dioksido kiekio projektus; pabrėžia, kad reikia laikytis strateginio požiūrio į ES energijos klasterius siekiant kuo veiksmingiau panaudoti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius; todėl palankiai vertina pranešimą apie jūros vėjo energijos strategiją; mano, kad ES politika turėtų konkrečiai skatinti inovacijas ir tvaraus energijos akumuliavimo ir žaliojo vandenilio technologijų diegimą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tokie energijos ištekliai kaip gamtinės dujos būtų naudojami tik pereinamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui;

25.

pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti gerai veikiančią, visiškai integruotą, į vartotojus orientuotą ir konkurencingą Europos energijos rinką; pabrėžia tarpvalstybinių jungčių svarbą siekiant visiškai integruotos energijos rinkos; palankiai vertina pranešimą, kad Komisija iki 2020 m. vidurio pasiūlys pažangios integracijos priemones, ir pabrėžia, kad tolesnė ES energijos rinkos integracija bus svarbi didinant energijos tiekimo saugumą ir kuriant neutralaus ŠESD poveikio ekonomiką; pabrėžia, kad, siekiant stiprinti ir stiprinti valstybių narių regioninį bendradarbiavimą, reikia tinkamai finansuojamos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros;

26.

primygtinai reikalauja, kad ne vėliau kaip 2020 m. ES ir kiekvienoje valstybėje narėje būtų sparčiai laipsniškai naikinamos tiesioginės ir netiesioginės iškastinio kuro subsidijos;

27.

palankiai vertina paskelbtą viešųjų ir privačių pastatų renovacijos bangą ir ragina daugiau dėmesio skirti mokyklų ir ligoninių renovacijai, taip pat socialiniam būstui ir nuomojamam būstui, siekiant padėti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams; pabrėžia, kad reikia renovuoti esamą pastatų ūkį ir užtikrinti, kad pastatai beveik nevartotų energijos, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų užtikrintas anglies dioksido poveikio neutralizavimas; pabrėžia, kad pastatų sektorius turi didelį energijos taupymo potencialą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietoje potencialą – tai gali paskatinti užimtumą ir padėti MVĮ plėstis; mano, kad labai svarbu sukurti pažangią ir į ateitį orientuotą teisės aktų sistemą; todėl palankiai vertina pasiūlymus sumažinti nacionalinio reglamentavimo sukuriamas kliūtis renovacijai ir persvarstyti Statybos produktų reglamentą; ragina valstybes nares griežtai vykdyti pareigą renovuoti viešuosius pastatus pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą; ragina skatinti naudoti medienos konstrukcijas ir ekologiškas statybines medžiagas;

28.

pabrėžia, kad energetikos pertvarka turi būti socialiniu požiūriu tvari ir nedidinti energijos nepritekliaus skurdžiausiuose ES regionuose ir palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą šiuo klausimu; mano, kad bendruomenės, kovojančios su energijos nepritekliumi, turi turėti reikiamas priemones, kad jos galėtų dalyvauti žaliojoje pertvarkoje pasinaudojant švietimo ir konsultavimo paslaugomis ir skatinant ilgalaikes investicijas; ragina imtis kryptingų veiksmų glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir keistis geriausia patirtimi siekiant sumažinti energijos nepriteklių, remiant vienodas galimybes naudotis energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtų renovacijų finansavimo priemonėmis; mano, kad energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtų renovacijų išlaidos neturėtų tekti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams; be to, pabrėžia centralizuoto šildymo vaidmenį tiekiant įperkamą energiją;

29.

iš esmės pritaria minčiai, kad rinkos priemonės yra viena iš priemonių siekiant klimato tikslų; vis dėto išreiškia abejones dėl galimo pastatų išmetamų teršalų įtraukimo į ES ATLPS, nes taip galėtų būti panaikinta atsakomybė už viešuosius veiksmus ir galėtų padidėti nuomininkų ir namų savininkų sąskaitos už energiją; mano, kad bet kokia tokia priemonė turi būti išsamiau analizuojama;

Pramonės mobilizavimas švariai žiedinei ekonomikai

30.

mano, kad perėjimas prie modernios, neutralaus poveikio klimatui, labai efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos ES pramoninės bazės vėliausiai iki 2050 m. yra pagrindinis iššūkis ir galimybė, ir palankiai vertina pranešimą, kad 2020 m. kovo mėn. Komisija pateiks naują pramonės strategiją ir MVĮ strategiją; pabrėžia, kad pramonės konkurencingumas ir klimato politika vienas kitą papildo ir kad novatoriška ir neutralaus poveikio klimatui reindustrializacija padės sukurti darbo vietas vietos lygmeniu ir užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą;

31.

pabrėžia, jog pramonės strategijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų skatinamos ekonomiškai perspektyvių ir tvarių gaminių, procesų ir verslo modelių vertės grandinės, siekiant užtikrinti neutralų poveikį klimatui, efektyvų išteklių naudojimą, žiediškumą ir netoksišką aplinką, kartu išlaikant ir plėtojant tarptautinį konkurencingumą ir vengiant Europos pramonės įmonių perkėlimo; pritaria Komisijai, kad daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai, pvz., plieno, chemijos ir cemento pramonės šakos, yra būtini Europos ekonomikai ir būtina juos modernizuoti bei mažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro;

32.

ragina Komisiją užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą vykdant pertvarkas, ypatingą dėmesį skiriant nepalankiausioje padėtyje esantiems regionams, pramonės pertvarkos paveiktoms vietovėms (iš esmės anglių kasybos vietovėms ir regionams, priklausomiems nuo daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų, pavyzdžiui, plieno gamybos), retai apgyvendintoms vietovėms ir aplinkos požiūriu pažeidžiamoms teritorijoms;

33.

pabrėžia, kad pramonės ir MVĮ strategijose turi būti nustatyti aiškūs veiksmų planai, skirti visapusiškoms inovacijų paskatoms ir finansavimo galimybėms teikti, revoliucingosioms technologijoms ir naujiems tvariems verslo modeliams diegti, taip pat visoms nereikalingoms reglamentavimo kliūtims pašalinti; ragina ES remti pirmaujančius klimato ir išteklių sričių veikėjus taikant technologiškai neutralų požiūrį, kuris derėtų su geriausiais turimais moksliniais duomenimis ir ilgalaikiais ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslais; pabrėžia aplinką tausojančio anglies dioksido surinkimo ir saugojimo vaidmenį siekiant neutralaus sunkiosios pramonės poveikio klimatui, kai nėra tiesioginio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo galimybių;

34.

primena esminį skaitmeninių technologijų vaidmenį remiant perėjimą prie ekologiškos ekonomikos, visų pirma gerinant išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, tobulinant aplinkos stebėseną, taip pat užtikrinant naudą klimatui, kurią teikia visapusiškas perdavimo ir paskirstymo bei išmaniųjų prietaikų skaitmeninimas; mano, kad į pramonės strategiją, kaip siūloma, turėtų būti įtraukta žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir joje turėtų būti nustatyti pagrindiniai tikslai ir identifikuotos pagrindinės kliūtys, trukdančios visapusiškai išnaudoti skaitmeninių technologijų potencialą; ragina Komisiją parengti naujoviškų skaitmeninių technologijų diegimo strategijas ir finansavimą; kartu pabrėžia, kad svarbu gerinti paties skaitmeninio sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą ir žiedinės ekonomikos rezultatus, ir palankiai vertina Komisijos įsipareigojimus šioje srityje; prašo Komisijos nustatyti vis didėjančio skaitmeninių technologijų poveikio aplinkai stebėsenos ir kiekybinio vertinimo metodiką nesukuriant nereikalingos administracinės naštos;

35.

pabrėžia, kad į pramonės strategijoje turi būti deramai atsižvelgiama į poveikį darbo jėgai, taip pat skiriamas dėmesys darbuotojų mokymui, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui; ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti šios strategijos regioninį aspektą, užtikrinant, jog niekas ir nė vienas regionas nebūtų paliekamas nuošalyje; primygtinai reikalauja, kad neatsiejama strategijos dalis būtų socialinis dialogas, užtikrinantis visapusišką darbuotojų dalyvavimą;

36.

ragina parengti naują plataus užmojo žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriuo turi būti siekiama sumažinti bendrą ES gamybos ir vartojimo aplinkosauginį ir išteklių pėdsaką, kartu kurti svarias paskatas inovacijoms, tvarioms įmonėms ir rinkoms, propaguojančioms neutralaus poveikio klimatui ir netoksiškus žiedinius produktus, o pagrindiniai prioritetai turi būti efektyvus išteklių naudojimas, nulinė tarša ir atliekų prevencija; atkreipia dėmesį į stiprią klimato politikos veiksmų ir žiedinės ekonomikos sąveiką, ypač daug energijos naudojančiose ir daug anglies dioksido išskiriančiose pramonės šakose; ragina nustatyti ES lygmens efektyvaus išteklių naudojimo tikslą;

37.

ragina Komisiją pasiūlyti tikslus, apimančius atskirą surinkimą, atliekų mažinimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, taip pat kitus konkrečius veiksmus, pvz., didesnės gamintojo atsakomybės nustatymą prioritetiniuose sektoriuose, pvz., komercinių atliekų, tekstilės, plastikų, elektronikos, statybos ir maisto; primygtinai ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų remiama perdirbtų medžiagų rinka Europoje, įskaitant bendrus kokybės standartus, taip pat, kai įmanoma, privalomus regeneruotų medžiagų naudojimo prioritetiniuose sektoriuose tikslus; pabrėžia, kad svarbu plėtoti netoksiškų medžiagų naudojimo ciklus, dedant daugiau pastangų labai didelį susirūpinimą keliančioms medžiagoms pakeisti ir skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų kuriami netoksiški produktai; ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kuriomis būtų sprendžiami klausimai, susiję su importuojamais produktais, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų ar sudedamųjų dalių, kurios yra uždraustos ES, ir mano, kad tokie produktai neturėtų būti vėl pateikiami ES rinkai vartojimo produktuose juos perdirbus;

38.

pritaria tvarius gaminius remiančioms politikos priemonėms, įskaitant ekologinio projektavimo taikymo srities išplėtimą teisės aktais, kuriais siekiama, kad gaminiai būtų patvaresni, lengviau pataisomi, pakartotinai panaudojami ir perdirbami, ir tvirtą ekologinio projektavimo ir ekologinio ženklinimo darbo programą, kuri nuo 2020 m. taip pat apimtų išmaniuosius telefonus ir kitą naują IT įrangą; ragina pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl teisės į remontą, suplanuoto nusidėvėjimo panaikinimo ir bendrų mobiliosios IT įrangos kroviklių; pritaria Komisijos planams teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama užtikrinti saugią, žiedinę ir tvarią baterijų vertės grandinę visoms baterijoms, ir tikisi, kad į šį pasiūlymą bus įtrauktos bent ekologinio projektavimo priemonės, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslai ir tvarus, socialiai atsakingas tiekimas; pabrėžia, kad Europoje būtina sukurti stiprų ir tvarų baterijų ir energijos kaupimo sistemų klasterį; pabrėžia, kad būtina skatinti vietos vartojimą ir gamybą vadovaujantis atsisakymo, apribojimo, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir remonto principais, liautis įgyvendinus suplanuoto nusidėvėjimo verslo strategijas, pagal kurias numatomas trumpas gaminių naudojimo laikas ir būtinybė juos pakeisti naujais, bei pritaikyti vartojimą prie planetos galimybių ribų; mano, kad teisė į remontą ir nuolatinis IT paslaugų rėmimas yra nepaprastai svarbu norint užtikrinti tvarų vartojimą; ragina šias teises įtvirtinti ES teisėje;

39.

primygtinai ragina Komisiją toliau stiprinti ES kovos su tarša plastiku priemones, ypač jūrose, ir ragina nustatyti platesnio masto apribojimus vienkartiniams plastikiniams gaminiams ir reikalauti naudoti jų pakaitalus; pritaria tam, kad būtų parengti teisės aktai, kuriais būtų sprendžiama perteklinio pakavimo problema ir užtikrinama, kad ne vėliau kaip iki 2030 m. ES rinkoje būtų draudžiamos visos pakuotės, kurias neekonomiška pakartotinai naudoti ar perdirbti, kartu siekiant ir maisto saugos; ragina imtis priemonių siekiant tarpvalstybinio vienkartinių pakuočių grąžinimo sistemų koordinavimo; primygtinai ragina Komisiją visapusiškai kovoti su mikroplastiku, be kita ko, patvirtinant laipsnišką specialiai dedamų mikroplastikų naudojimo nutraukimą ir taikant naujas kovos su netyčiniu plastiko išleidimu, pvz., iš tekstilės gaminių, padangų ir plastiko granulių, priemones, įskaitant reguliavimo priemones; pažymi, kad Komisija ketina parengti biologiškai skaidžių ir biologinių plastikų reglamentavimo sistemą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina visapusiškai žiedinė plastiko ekonomika;

40.

ragina sukurti žaliąją ES bendrąją rinką, kad būtų padidinta tvarių produktų paklausa, numatant konkrečias nuostatas, pvz., plačiau naudoti žaliuosius viešuosius pirkimus; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos įsipareigojimus pasiūlyti papildomų teisės aktų ir gairių žaliųjų viešųjų pirkimų srityje; ragina ES institucijas vykdant viešuosius pirkimus rodyti pavyzdį; be to, pabrėžia, kad reikia peržiūrėti ir persvarstyti ES viešųjų pirkimų taisykles siekiant užtikrinti tikrai vienodas sąlygas ES įmonėms, ypač toms, kurios gamina tvarius produktus ar teikia tvarias paslaugas, pavyzdžiui, viešojo transporto srityje;

41.

pabrėžia, kad įgalinti ir gerai informuoti vartotojai yra labai svarbūs; ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama skaidri, palyginama ir suderinta informacija apie produktą, įskaitant produktų ženklinimą, remiantis patikimais duomenimis ir vartojimo tyrimais, kad jie galėtų rinktis sveikesnius ir tvaresnius produktus, ir būti informuoti apie gaminių ilgaamžiškumą ir taisymo galimybes bei jų aplinkosauginį pėdsaką; pabrėžia, kad vartotojams būtina suteikti veiksmingų, lengvai suprantamų ir įgyvendinamų pagalbos įrankių, kad jie galėtų rinktis pirmenybę teikdami tvarumo aspektui, pakartotiniam naudojimui arba taisymui, o ne neveikiančių tinkamai produktų išmetimui;

42.

mano, kad tvariai išgaunamos atsinaujinančios medžiagos atliks svarbų vaidmenį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, ir pabrėžia, kad reikia skatinti investicijas į tvarios bioekonomikos plėtrą, kai daug žaliavų naudojančios medžiagos pakeičiamos atsinaujinančiomis ir biologinėmis medžiagomis, pvz., pastatuose, tekstilėje, chemijos produktuose, pakuotėse, laivų statyboje ir, jei gali būti užtikrinamas tvarumas, energijos gamyboje; pabrėžia, kad tai turės būti daroma tvariai ir atsižvelgiant į ekologines ribas; atkreipia dėmesį į bioekonomikos potencialą kurti naujas žaliąsias darbo vietas, taip pat ir ES kaimo vietovėse, ir skatinti inovacijas; ragina remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su tvariais bioekonomikos sprendimais, kuriais taip pat turėtų būti atsižvelgiama į poreikį apsaugoti unikalią biologinę įvairovę ir ekosistemas; ragina veiksmingai įgyvendinti ES bioekonomikos strategiją, kuri yra Europos žaliojo kurso dalis;

Spartesnis perėjimas prie tvaraus ir išmaniojo judumo

43.

palankiai vertina būsimą tvaraus ir išmanaus judumo strategiją ir pritaria Komisijai, kad visų rūšių transportas (kelių, geležinkelių, aviacijos ir vandens transportas) turės visapusiškai prisidėti prie transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, atsižvelgiant į tikslą sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, pripažįstant, kad tai bus ir iššūkis, ir galimybė; remia principo „teršėjas moka“ taikymą; ragina parengti ilgalaikę holistinę tinkamo pertvarkymo strategiją, kurioje taip pat būtų atsižvelgiama į transporto sektoriaus indėlį į ES ekonomiką ir poreikį užtikrinti aukšto lygio įperkamas ir prieinamas transporto jungtis, taip pat socialinius aspektus ir darbuotojų teisių apsaugą;

44.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti daugiarūšį transportą, kad būtų padidintas našumas ir sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis; vis dėlto mano, kad daugiarūšiškumą geriausiai galima pasiekti tik konkrečiais pasiūlymais dėl teisės aktų; palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų gerinamos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių jungtys ir taip iš tiesų pereinama prie kitų transporto rūšių; ragina didinti ir remti investicijas į ES geležinkelių tinklų junglumą, kad visoje ES būtų sudarytos vienodos galimybės naudotis viešuoju geležinkelių transportu ir keleivinis geležinkelių transportas taptų patrauklesnis; pabrėžia, kad bendra Europos geležinkelių erdvė yra būtina perėjimo prie kitų transporto rūšių sąlyga, ir ragina Komisiją iki 2020 m. pabaigos pateikti strategiją, o po to parengti konkrečius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant panaikinti vidaus rinkos susiskaidymą;

45.

pabrėžia, kad netaršus vandens kelių transportas yra labai svarbus plėtojant tvarų daugiarūšį transportą; primygtinai ragina Komisiją parengti suderintą Europos vidaus vandenų kelių taisyklių sistemą; prašo Komisijos aktyviai remti vidaus vandenų kelių intermodalumą, ypač tarpvalstybinį nacionalinių vandenų kelių sistemų tinklą, kuris turi būti tobulinamas;

46.

pakartoja, kad Bendro Europos dangaus iniciatyva gali padėti be didelių išlaidų sumažinti aviacijos išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau tai savaime nepadės gerokai sumažinti aviacijos išmetamųjų teršalų kiekio, kaip numatyta pagal ilgalaikį ES tikslą; ragina parengti aiškų reguliavimo veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama mažinti aviacijos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kuris būtų grindžiamas technologiniais sprendimais, infrastruktūra, reikalavimais naudoti tausius alternatyvius degalus ir veiksmingomis operacijomis, kartu su paskatomis pereiti prie kitų transporto rūšių;

47.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą ir transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą, kad būtų sparčiau pradėta eksploatuoti daugiau netaršių ir mažataršių transporto priemonių ir laivų; palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros plėtrai; vis dėlto ragina parengti išsamesnį judumo mieste planą, kad būtų sumažintos spūstys ir pagerintas gyvenimas miesteliuose ir miestuose, pvz., remiant netaršaus viešojo transporto ir dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūrą, ypač miestų teritorijose;

48.

mano, kad labai svarbu užtikrinti pakankamas investicijas į atitinkamos netaršaus judumo infrastruktūros kūrimą ir kad visi atitinkami ES fondai (Europos infrastruktūros tinklų priemonė, „InvestEU“ ir kt.), įskaitant Europos investicijų banko (EIB) paskolas transportui, turi būti atitinkamai pritaikyti; ragina valstybes nares įsipareigoti skirti tinkamą finansavimą ir sparčiau diegti novatoriškas strategijas, įkrovimo infrastruktūrą ir naudoti alternatyvius degalus; mano, kad pajamos iš transporto mokesčių ar rinkliavų turėtų būti skiriamos perėjimui remti, kad šios išlaidos būtų socialiai priimtinesnės; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti išmaniąsias eismo valdymo sistemas ir „Judumo kaip paslaugos“ sprendimus, ypač miestuose; ragina Komisiją remti inovatyvių programėlių, naujų technologijų, naujų verslo modelių ir naujų besiformuojančių ir inovatyvių judumo sistemų kūrimą visoje Europoje; ragina Komisiją įtraukti miestus su jų praktine patirtimi ir technologinėmis naujovėmis į diskusijas dėl būsimos judumo politikos įgyvendinimo ES lygmeniu;

49.

palankiai vertina Komisijos ketinimą įtraukti jūrų sektorių į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą; pabrėžia, kad ES turėtų ginti aukšto lygio užmojus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jūrose tiek tarptautiniu, tiek ES lygmeniu, o bet kokios naujos ES priemonės neturėtų kenkti tarptautiniam su ES vėliava plaukiojančių laivų konkurencingumui; mano, kad ES ir tarptautinės priemonės turėtų būti taikomos kartu siekiant išvengti dvigubo pramonės reguliavimo ir kad bet kokie pasaulinio lygmens veiksmai ar tų veiksmų stoka neturėtų sutrukdyti ES imtis platesnio užmojo veiksmų Sąjungoje; be to, pabrėžia, kad reikia imtis priemonių siekiant atsisakyti mazuto naudojimo ir kad reikia nedelsiant investuoti į mokslinius tyrimus, susijusius su naujomis technologijomis, kuriomis siekiama mažinti laivybos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir į nulinės emisijos ir ekologiškų laivų plėtojimą;

50.

pritaria siūlomoms priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį aviacijos sektoriuje, ir pritaria ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos stiprinimui atsižvelgiant į ES užmojus klimato kaitos srityje ir laipsniškam nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo oro transporto bendrovėms, vykdančioms ES vidaus skrydžius, panaikinimui; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas, kad būtų sustiprinta Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema (CORSIA) ir remti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ilgalaikio tikslo sumažinti aviacijos sektoriuje išmetamų teršalų kiekį priėmimą, tačiau užtikrinant ES teisėkūros savarankiškumą įgyvendinant ATLPS direktyvą; pabrėžia, kad tik Europos Parlamentas ir Taryba, kaip teisėkūros institucijos, gali spręsti dėl bet kokio dalinio ATLPS direktyvos pakeitimo ateityje; pabrėžia, kad bet koks dalinis ATLPS direktyvos pakeitimas turėtų būti atliekamas tik jeigu yra suderinamas su ES įsipareigojimu mažinti išmetamą ŠESD kiekį;

51.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas įvairioms transporto rūšims; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl suderintų priemonių siekiant panaikinti aviacinių ir jūrinių degalų mokesčių lengvatas valstybėse narėse persvarstant Energijos mokesčių direktyvą, kartu išvengiant nenumatytų neigiamų pasekmių aplinkai, ekonomikai ir visuomenei;

52.

laukia būsimų Komisijos pasiūlymų dėl griežtesnių išmetamųjų oro teršalų standartų vidaus degimo varikliams (Euro 7) ir persvarstytų lengvųjų automobilių ir furgonų, taip pat ir sunkvežimių išmetamo CO2 kiekio standartų, užtikrinant, kad nuo 2025 m. būtų pereita prie netaršaus judumo; ragina Komisiją parengti gyvavimo ciklo vertinimo metodiką; primena išsamios analizės išvadas, pridėtas prie Komisijos komunikato „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kad nuo 2040 m. visi nauji ES rinkai pateikiami automobiliai turės būti visiškai netaršūs pagal scenarijus, pagal kuriuos 2050 m. būtų neutralizuotas poveikis klimatui, ir ragina parengti nuoseklią politikos sistemą ir pereinamojo laikotarpio sistemas, kuriomis būtų remiamas šis vystymasis; pažymi, kad reikės persvarstyti dabartines taisykles, kad pirmaujančios šalys galėtų taikyti griežtesnes priemones nacionaliniu lygmeniu, kai taip nusprendžia valstybės narės;

53.

palankiai vertina Komisijos planus spręsti jūrų transporto ir aviacijos keliamos oro taršos problemą, be kita ko, reglamentuoti labiausiai teršiančių laivų patekimą į ES uostus ir reguliavimo veiksmus, kuriais siekiama spręsti taršos iš uostuose esančių laivų problemą; pabrėžia, kad svarbu skatinti netaršių uostų, naudojančių atsinaujinančiąją energiją, plėtrą; pabrėžia, kad išmetamųjų teršalų kontrolės zonų, numatytų Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija), diegimas ir laivų greičio mažinimas yra tinkami sprendimai siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kuriuos galima lengvai įgyvendinti;

54.

atkreipia dėmesį į Komisijos planus apsvarstyti galimybę Europos taršos leidimų prekybos sistemą taikyti ir pastatų bei kelių transporto taršai; nepritaria tiesioginiam įtraukimui į ES ATLPS sistemą ir bet kokių lygiagrečių sistemų sukūrimui; tvirtai pabrėžia, kad jokia kainų sistema neturėtų pakeisti arba susilpninti esamų arba būsimų CO2 standartų automobiliams ir sunkvežimiams ir sukurti papildomos naštos vartotojams;

Nuo „lauko iki stalo“: sąžiningos, sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos kūrimas

55.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą 2020 m. pateikti strategiją „nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama įgyvendinti darnią maisto politiką sutelkiant pastangas kovoti su klimato kaita, saugoti aplinką ir išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, siekiant užtikrinti, kad europiečiai gautų įperkamą, aukštos kokybės ir tausų maistą, kartu užtikrinant deramą ūkininkų ir žvejų gyvenimą ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą; mano, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) turėtų visiškai atitikti didesnius ES klimato ir biologinės įvairovės užmojus; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad Europos maistas taptų pasauliniu tvarumo standartu; Ragina Komisiją strategija „nuo lauko iki stalo“ sukurti iš tiesų ilgalaikę tvarios ir konkurencingos maisto sistemos, viziją, kartu skatinant ES gamybos standartų abipusiškumą prekybos susitarimuose;

56.

pabrėžia, kad tvarus žemės ūkis ir ES ūkininkai atliks svarbų vaidmenį sprendžiant su Europos žaliuoju kursu susijusius uždavinius; pabrėžia Europos žemės ūkio svarbą ir jo potencialą prisidedant prie klimato politikos veiksmų, padedant plėtoti žiedinę ekonomiką, didinti biologinę įvairovę ir skatinti tvarų atsinaujinančių žaliavų naudojimą; pabrėžia, kad ES ūkininkams turi būti skirtos visos būtinos priemonės kovai su klimato kaita ir prisitaikymui prie jos, pvz., investicijos į perėjimą prie tvaresnių žemės ūkio sistemų; pabrėžia, kad strategija „nuo lauko iki stalo“ turėtų būti siekiama plataus užmojo tikslo žemės ūkio srityje sumažinti išlakas ir dirvožemio degradacijos mastą;

57.

pabrėžia, kad turi būti stiprinama ūkininkų padėtis žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje; pabrėžia, kad turėtų būti sprendžiamas ES konkurencijos teisės poveikio maisto tiekimo grandinės tvarumui klausimas, pavyzdžiui, kovojant su nesąžiningos prekybos praktika ir atlyginant gamintojams, tiekiantiems aukštos kokybės maistą, už viešąsias gėrybes, kaip antai aukštesni aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartai, tai nauda, kuri šiuo metu nepakankamai atsispindi ne ūkių kainose;

58.

ragina sukurti tvarią BŽŪP, kurios priemonėmis ūkininkai būtų aktyviai skatinami vykdyti veiklą taip, kad ji būtų naudingesnė aplinkai ir klimatui, taip pat geriau reaguoti į nepastovumą ir krizes; prašo Komisijos išanalizuoti dabartinės BŽŪP reformos indėlį įgyvendinant ES aplinkos, klimato ir biologinės įvairovės apsaugos įsipareigojimus, siekiant juos suderinti su Europos žaliajame kurse nustatytais tikslais, atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti vienodas sąlygas Europoje, kad būtų galima vykdyti patikimą, atsparią ir tvarią žemės ūkio gamybą; pabrėžia, kad BŽŪP strateginiai planai turi visapusiškai atspindėti Europos žaliojo kurso užmojus ir ragina Komisiją ryžtingai šiuo klausimu atlikti strateginių planų vertinimą, ypač tikrinti, ar valstybių narių ekologinės programos yra plataus užmojo ir veiksmingos, ir atidžiai stebėti jų įgyvendinimo rezultatus; pabrėžia, kad taikant naująjį įgyvendinimo modelį svarbu laikytis rezultatais grindžiamo ir tikslinio požiūrio, kuris būtų paprastesnis ir skaidresnis konkrečių rezultatų ir pridėtinės vertės tikslų atžvilgiu; mano, kad būtina padėti ūkininkams pereiti prie tvaresnio žemės ūkio ir šiuo tikslu pritaria tam, kad BŽŪP būtų skirtas biudžetas, kuris leistų pasiekti visus jos tikslus, įskaitant ES aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą;

59.

pakartoja, kad priklausomybės nuo pesticidų mažinimas yra vienas prioritetinių su tvariu žemės ūkiu susijusių konkrečių tikslų; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą spręsti pesticidų poveikio aplinkai ir sveikatai problemą ir ženkliai sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, taip pat trąšų ir antibiotikų naudojimą, be kita ko, teisėkūros priemonėmis; pabrėžia, kad į strategiją „Nuo lauko iki stalo“ turėtų būti įtraukti privalomi konkretūs pavojingų pesticidų mažinimo tikslai; ragina nustatyti ES strategiją dėl moksliškai pagrįstų ir tvarių alternatyvų patekimo į rinką palengvinimo; ragina Komisiją imtis veiksmų pagal raginimus, pateiktus 2019 m. sausio 16 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros (4);

60.

susirūpinęs pažymi, kad žemės ūkis, žuvininkystė ir maisto gamyba vis dar yra svarbiausi sausumos ir jūrų biologinės įvairovės nykimo veiksniai; mano, kad apdulkintojų, įskaitant bites, nykimas kelia itin didelį susirūpinimą aprūpinimo maistu požiūriu, nes nuo apdulkintojų priklausomi augalai atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų dietose; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų skubiai priimtos visos 2013 m. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gairės dėl bičių, ir primygtinai ragina valstybes nares atitinkamai suderinti savo pesticidų vertinimus;

61.

pabrėžia, jog būtina taikyti pažangius žemės ūkio metodus ir gamybos metodus siekiant užtikrinti, kad vis daugiau gyventojų gautų pakankamai maistingų maisto produktų, ir sumažinti maisto nuostolius ir švaistymą; ragina Komisija ir valstybes nares dėti daugiau pastangų maisto atliekų kiekiui mažinti ir kovai su sukčiavimu maisto produktų srityje; ragina remiantis bendra metodika ES mastu nustatyti vykdytiną tikslą iki 2030 m. maisto atliekų kiekį sumažinti 50 proc.; pabrėžia teigiamą poveikį, kurį trumpos maisto tiekimo grandinės gali daryti maisto atliekų kiekio mažinimui;

62.

pabrėžia, kad reikia peržiūrėti teisės aktus dėl su maistu besiliečiančių medžiagų ir didžiausių leidžiamų pesticidų kiekių maiste ir šie teisės aktai turėtų būti grindžiami naujausiais mokslo atradimais; primygtinai ragina Komisiją uždrausti žmonių sveikatai kenkiančius maisto priedus; pabrėžia, koks svarbus yra sveikas maistas siekiant sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat vėžiu; pabrėžia, kaip svarbu nustatyti teisinę sistemą, įskaitant laikymosi užtikrinimo priemones, pagal kurią būtų užtikrinama, kad importuojami maisto produktai atitiktų Europos aplinkosaugos standartus;

63.

pažymi, kad ES piliečiai mano, jog saugaus, sveiko ir geros kokybės maisto tiekimas visiems vartotojams turėtų būti svarbiausias BŽŪP ir BŽP prioritetas; mano, kad skaitmeninės informacijos teikimo priemonės gali papildyti, bet ne pakeisti etiketėje pateikiamą informaciją; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą ieškoti naujų būdų geriau informuoti vartotojus; ragina persvarstyti galimybes pagerinti maisto produktų ženklinimą, pvz., maistingumo ženklinimą, tam tikrų maisto produktų kilmės šalies ženklinimą bei su aplinka ir gyvūnų gerove susijusį ženklinimą, kad būtų išvengta bendrosios rinkos susiskaidymo ir būtų užtikrinta objektyvi, skaidri ir vartotojams patogi informacija;

64.

pabrėžia, kad žemės ūkis turi galimybių padėti ES sumažinti jos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tuo tikslu taikant tvarią praktiką, pvz., tikslųjį ūkininkavimą, ekologinį ūkininkavimą, agroekologiją, agrarinę miškininkystę, didesnę gyvūnų gerovę, žmonių ir gyvūnų ligų prevenciją, įskaitant tvarią miškotvarką, anglies dioksido surinkimą bei geresnį maistinių medžiagų valdymą, kad būtų padedama pasiekti Europos žaliojo kurso tikslų; pabrėžia, kad svarbu skatinti ūkininkus pereiti prie metodų, kurie sąžiningai, laiku ir ekonomiškai naudingai padidintų naudą klimatui, aplinkai ir biologinei įvairovei; palankiai vertina tai, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ taip pat bus nagrinėjama naujų technologijų, įskaitant skaitmeninimą, nauda ir pagal ją bus siekiama pagerinti efektyvumą, išteklių naudojimą ir aplinkos tvarumą ir kartu suteikti sektoriui ekonominės naudos; pakartoja raginimą įgyvendinti platų strateginį Europos augalinių baltymų gamybos ir tiekimo planą, grindžiamą darniu visų ES auginamų augalų vystymu;

65.

ragina Komisiją į savo strategiją „Nuo lauko iki stalo“ įtraukti žuvininkystės ir akvakultūros produktus siekiant sustiprinti tvarios vertės grandinę žuvininkystės sektoriuje (nuo žvejybos iki vartojimo); pripažįsta žuvininkystės sektoriaus potencialą prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo; tvirtai pabrėžia, kad šis sektorius turi atitikti ES aplinkos, klimato ir tvarumo tikslus ir atitikti mokslo pasiekimus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą paramą Europos žvejams ir žvejėms jiems pereinant prie tausios žvejybos veiklos; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visų jūros produktų atsekamumo gerinimo, įskaitant konservuotų žuvų produktų kilmės ženklinimą ir produktų, kurie kenkia jūros aplinkai arba ją eikvoja, atsisakymą;

66.

mano, kad svarbu nustatyti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus ir prireikus parengti atitinkamus naujus standartus, grindžiamus mokslo atradimais, taip pat pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš sistemingai reikalavimų nesilaikančias valstybes nares, įgyvendinant galiojančius gyvūnų gerovės teisės aktus ir užtikrinant šių aktų vykdymą; ragina Komisiją nedelsiant pristatyti naują Gyvūnų gerovės strategiją, kuri padėtų pamatus Gyvūnų gerovės pagrindų įstatymui, ir užtikrinti, kad pagal visas politikos kryptis būtų atsižvelgiama į tai, kad gyvūnai jaučia;

Išsaugoti ir atkurti ekosistemas bei biologinę įvairovę

67.

labai apgailestauja, kad Europoje ir pasaulyje ir toliau nerimą keliančiu greičiu nyksta biologinė įvairovė ir nepasiekiama nustatytų konkrečių tikslų įskaitant Aičio tikslų, kuriais siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą; pabrėžia, kad būtina išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ir palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2020 m. kovo mėn., prieš 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją, pateikti naują biologinės įvairovės strategiją; pabrėžia, kad ES turėtų siekti plataus užmojo ir privalomo vykdyti visuotinio susitarimo dėl laikotarpio po 2020 m. biologinės įvairovės programos, kurioje būtų nustatyti aiškūs tikslai ir privalomi įvykdyti uždaviniai dėl saugomų teritorijų tiek visoje ES, tiek visame pasaulyje; mano, kad labai svarbu iki 2030 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ES ir pasaulyje ir ją atkurti, įskaitant Europos užjūrio subjektams skirtus konkrečius veiksmus;

68.

pabrėžia, kad 2030 m. Biologinės įvairovės strategija turi apimti plataus užmojo įgyvendinamas teisines priemones pažeidžiamų ekosistemų apsaugai stiprinti ir joms atkurti, taip pat išsamias priemones biologinės įvairovės veiksniams šalinti; pabrėžia, kad svarbu didinti saugomų teritorijų tinklų veiksmingumą ir mastą siekiant sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, taip pat sudaryti sąlygas biologinei įvairovei atsigauti; ragina Komisiją į Biologinės įvairovės strategiją įtraukti laipsniško pavojingų cheminių medžiagų atsisakymo tikslą ir jį susieti su Netoksiškos aplinkos strategija; atkreipia dėmesį į Komisijos planus nustatyti priemones, kuriomis būtų galima atkurti pažeistas ekosistemas ir pagerinti jų būklę, ir pasiūlyti gamtos atkūrimo planą; mano, kad miestų žaliosios infrastruktūros didelės biologinės įvairovės zonos padeda spręsti taršos, triukšmo, klimato kaitos poveikio, karščio bangų, potvynių ir visuomenės sveikatos problemų klausimus; palankiai vertina tai, kad Komisija pateiks pasiūlymų dėl Europos ekologiškų miestų ir biologinės įvairovės didinimo miestų erdvėse;

69.

pažymi, kad politikos suderinamumas tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis yra labai svarbus veiksnys siekiant sėkmingai įgyvendinti gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos politiką; įgyvendinimo klausimu mano, jog svarbu, kad valstybės narės keistųsi gerosios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi; ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios nesilaiko gamtos apsaugos teisės aktų; ragina Komisiją sugriežtinti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą atsižvelgiant į Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas 2017 m. spalio 26 d. priimtoje rezoliucijoje;

70.

mano, kad biologinės įvairovės nykimą skatinantys veiksniai nepaiso nacionalinių sienų; todėl pritaria Komisijos pasiūlymui, kad Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencijoje, kuri vyks 2020 m. spalio mėn., būtų nustatytas visuotinis privalomas vykdyti uždavinys apsaugoti biologinę įvairovę ir ją atkurti; ragina Komisiją ir valstybes nares suvienyti pastangas siekiant susitarti dėl plataus užmojo pasaulinio masto saugomų teritorijų tikslo dėl jūrų ir sausumos teritorijų;

71.

primena, kad miškai yra būtini mūsų planetai ir biologinei įvairovei; palankiai vertina Komisijos ketinimą spręsti miškų naikinimo visame pasaulyje problemą ir prašo Komisijos suintensyvinti savo veiksmus; ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl tinkamu patikrinimu grindžiamų Europos teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti tvarias ir miškų nenaikinančias gaminių į ES rinką tiekimo grandines, didžiausią dėmesį skiriant su miškų naikinimu susijusio importo veiksnių problemoms spręsti ir vietoj netinkamo importo skatinant importą, dėl kurio nevyksta miškų naikinimas užsienyje;

72.

ragina Komisiją pristatyti naują plataus užmojo ES miškų strategiją, kurioje būtų tinkamai pripažintas svarbus, daugiafunkcinis ir kompleksinis vaidmuo, kurį Europos miškai, miškų sektorius ir tvari miškotvarka atlieka kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, taip pat atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos aspektus; primena, kad būtina imtis veiksmų prieš neteisėtą medienos ruošą Europoje; pabrėžia, kad želdinimo mišku, miškų atsodinimo ir atkūrimo veikla turėtų būti siekiama didinti biologinę įvairovę ir užtikrinti anglies dioksido saugojimą;

73.

pabrėžia, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais bei jų neteisėtas gabenimas yra pagrindiniai biologinės įvairovės nykimo veiksniai; pabrėžia, kad 2016 m. kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas baigia galioti 2020 m.; ragina Komisiją atnaujinti ir sugriežtinti jo nuostatas, jas įtraukti į 2030 m. Biologinės įvairovės strategiją ir užtikrinti tinkamą finansavimą; ragina Komisiją siekti, kad bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis taptų pagrindiniu kovos su nusikaltimais laukinei gamtai ir biologinės įvairovės mažėjimu elementu;

74.

pripažįsta mėlynosios ekonomikos svarbą sprendžiant klimato kaitos problemas; pabrėžia, kad mėlynoji ekonomika, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, turizmą ir pramonę, privalo būti iš tiesų tvari, kadangi jūrų išteklių naudojimas tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo ilgalaikės vandenynų kokybės ir atsparumo; mano, kad vandenynai turėtų būti tarp pirmųjų Europos žaliojo kurso darbotvarkės punktų; ragina Komisiją Žaliajam kursui suteikti „mėlynąjį“ aspektą ir įtraukti vandenynus į Žaliąjį kursą kaip pagrindinį elementą, visapusiškai pripažįstant vandenynų ekosistemų funkcijas ir parengiant „Vandenynų ir akvakultūros veiksmų planą“, apimantį konkrečius veiksmus, kurie sudaro integruotą strateginę jūrų politikos klausimų, pvz., transporto, inovacijų ir žinių, biologinės įvairovės, mėlynosios ekonomikos, išmetamųjų teršalų ir valdymo, viziją;

75.

mano, kad pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) turėtų būti siekiama sustabdyti perteklinę žvejybą ir atkurti žuvų išteklių biomasę, kad ji viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, plėtoti tvarias jūros ir gėlo vandens akvakultūros sistemas ir sukurti veiksmingą ir integruotą ekosistema grindžiamą valdymo sistemą, kuria būtų atsižvelgiama į visus veiksnius, darančius poveikį žuvų ištekliams ir jūrų ekosistemai, įskaitant klimato kaitą ir taršą; ragina Komisiją šiuo tikslu pateikti pasiūlymą dėl BŽP persvarstymo;

76.

pabrėžia, kad reikia dėti pastangas siekiant išsaugoti vandenynus ir pakrantes, tiek švelninant klimato kaitą, tiek prie jos prisitaikant, apsaugoti ir atkurti jūrų ir pakrančių ekosistemas, ir ragina 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje ES lygmeniu nustatyti privalomą tikslą bent 30 proc. išplėsti saugomų jūrų teritorijų tinklą, kad būtų sustiprinta vandenynų apsauga; pabrėžia, kad reikia didinti finansinius ir pajėgumų išteklius, kad būtų pagerintos žinios apie jūrą, susijusios su biologine įvairove, klimatu ir tarša, siekiant geriau suprasti veiklos poveikį jūrų ekosistemoms ir žuvų išteklių būklei, ir parengti tinkamus prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmų planus;

77.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES, kaip pasaulinės lyderės vandenynų valdymo srityje, vaidmenį, įskaitant prekybos aspektą, skatinant pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją priimti tarptautinį biologinės įvairovės ir jūrų ekosistemų apsaugos už nacionalinės jurisdikcijos ribų mechanizmą ir visiško neteisėtos žvejybos netoleravimo politiką, taip pat bendrą strategiją su kaimyninėmis šalimis dėl taršos prevencijos ir mažinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia stiprinti ES vaidmenį prisidedant prie JT vandenynų mokslo darnaus vystymosi labui dešimtmečio, kad būtų galima aktyviau dalyvauti vandenynų moksle ir prisidėti prie DVT įgyvendinimo;

Nulinės taršos tikslas siekiant užtikrinti, kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų

78.

palankiai vertina Komisijos planus parengti oro, vandens ir dirvožemio nulinės taršos veiksmų planą, kuriame taip pat turėtų būti sprendžiamas iš žemės į vandenį patenkančių teršalų klausimas, į kurį turėtų būti įtraukta griežtesnė stebėsena ir pagal kurį didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas taršos prevencijai; apgailestauja, kad vėluojama pateikti netoksiškos aplinkos strategiją, ir ragina Komisiją 2020 m. kuo greičiau pateikti plataus užmojo ir visus sektorius apimančią netoksiškos aplinkos strategiją siekiant užtikrinti, kad europiečiai, įskaitant vartotojus, darbuotojus ir pažeidžiamus gyventojus, būtų tinkamai apsaugoti nuo kenksmingų medžiagų;

79.

mano, kad pagal netoksiškos aplinkos strategiją turėtų būti panaikinti visi ES chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų trūkumai ir ji turėtų veiksmingai padėti greitai pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas ir kitas pavojingas chemines medžiagas, įskaitant endokrininę sistemą ardančias medžiagas, labai patvarias chemines medžiagas, neurotoksiškas ir imunotoksiškas medžiagas, taip pat spręsti cheminių medžiagų sudėtinio poveikio, medžiagų nanoformų ir pavojingų cheminių medžiagų produktuose poveikio problemas; pakartoja, kad uždraudžiant šias chemines medžiagų turėtų būti atsižvelgiama į visus tvarumo aspektus; pabrėžia, kad reikalingi aiškūs įsipareigojimai užtikrinti lėšų tobulesniems saugesnių alternatyvių medžiagų moksliniams tyrimams, taip pat pavojingų cheminių medžiagų pakeitimui, švariai gamybai ir tvarioms inovacijoms skatinti; pabrėžia, kad reikia sumažinti bandymų su gyvūnais atliekant rizikos vertinimą ir ragina siekiant šio tikslo dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau lėšų;

80.

primygtinai ragina iki 2020 m. birželio mėn. pateikti plataus užmojo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama spręsti endokrininę sistemą ardančių medžiagų, ypač kosmetikos gaminiuose, žaisluose ir maistą liečiančiose medžiagose, problemą, ir veiksmų planą, kuriame būtų pateikta išsami endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikio piliečiams mažinimo priemonių sistema, kurioje būtų nustatyti konkretūs tikslai ir terminai; atkreipia dėmesį į tai, kad nauja išsami endokrininę sistemą ardančių medžiagų sistema turi užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į mišinių poveikį ir bendrą poveikį;

81.

prašo Komisijos imtis aiškių teisėkūros veiksmų, siekiant spręsti vaistų aplinkoje tiek dėl gamybos proceso, tiek dėl vaistų vartojimo ir šalinimo problemą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka vaistai didinant atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, kai jie patenka į aplinką per šalinamą gyvulių mėšlą;

82.

pažymi, kad oro, vandens ir dirvožemio nulinės taršos veiksmų planas turi būti paremtas išsamia ir kompleksine strategija, skirta apsaugoti piliečių sveikatą nuo aplinkos būklės blogėjimo ir taršos; ragina Komisiją, vadovaujantis naujausiomis mokslinėmis išvadomis ir laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairių, padidinti oro kokybės apsaugos lygį; ragina geriau stebėti oro taršą valstybėse narėse taikant patikimus ir suderintus matavimo metodus, taip pat suteikti Europos piliečiams galimybę lengvai susipažinti su informacija; ragina imtis visapusiškų kovos su visais atitinkamais teršalais veiksmų, siekiant atkurti natūralias požeminio vandens ir paviršinio vandens funkcijas; pabrėžia, kad persvarstant Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą turėtų būti akcentuojama taršos prevencija ir suderinamumas su žiedinės ekonomikos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politika; taip pat ragina persvarstyti Seveso direktyvą;

Europos žaliojo kurso finansavimas ir teisingos pertvarkos užtikrinimas

83.

palankiai vertina tai, kad buvo pripažinta, jog norint pasiekti Europos žaliajame kurse nustatytus tikslus reikia didelio finansavimo; taip pat palankiai vertina tai, kad komunikate pripažįstama, jog darnumo principas turėtų būti labiau įtvirtintas visuose sektoriuose; mano, kad Komisija turėtų pateikti išsamų finansavimo planą, pagrįstą nuosekliais pasiūlymais, kuriais turėtų būti siekiama skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas visais lygmenimis; mano, kad toks planas reikalingas siekiant patenkinti didelius finansavimo poreikius ir suteikti papildomų investicijų, reikalingų Europos žaliajam kursui įgyvendinti, šie poreikiai gerokai viršija kuklią 260 mlrd. EUR sumą, kurią pateikė Komisija, kuri, pvz., neatsižvelgė į investicijas, kurių reikia siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos arba kitiems aplinkos iššūkiams, pvz., susijusiems su biologine įvairove, atremti, ir į viešąsias investicijas, kurių reikia siekiant padengti socialines išlaidas; pabrėžia, kad esmingo priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo kaina dabar yra daug mažesnė nei išlaidos, kurias lemia klimato kaitos poveikis;

84.

remia ketinimą parengti Tvarių investicijų planą, kuriuo siekiama padėti panaikinti investicijų trūkumą, padėti finansuoti perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos ir užtikrinti teisingą perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos visuose ES regionuose; pabrėžia, kad jame turėtų būti atsižvelgta į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnes programas (Junckerio planą), bei atkreiptas ypatingas dėmesys į Europos pridėtinę vertę kuriančias tikrai papildomas investicijas; ragina imtis suderintų veiksmų, kuriais siekiama panaikinti investicijų trūkumą visoje ES, be kitą ko, naudojant ES biudžetą, EIB finansavimą ir kitų finansų įstaigų ir ES programų teikiamą finansavimą, pavyzdžiui, šiuo tikslu naudojantis programa „InvestEU“;

85.

palankiai vertina naują skolinimo energetikos srityje politiką ir naują klimato politikos ir aplinkos tvarumo strategiją, kurią 2019 m. lapkričio 14 d. priėmė Europos investicijų bankas (EIB), prisidedant prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo; džiaugiasi, kad EIB bus reorganizuotas į naują ES klimato banką: numatoma, kad iki 2025 m. kovos su klimato kaita veiksmams ir ekologiniam tvarumui skirtų EIB operacijų skaičius išaugs iki 50 proc., iki 2021 m. bus nutraukta jo parama su iškastiniu kuru susijusiems projektams ir iki 2020 m. visą jo finansavimo veikla bus suderinta su Paryžiaus susitarimo principais ir tikslais; ragina EIB aktyviai remti projektus, kuriais remiamas teisingas perėjimas, pvz., moksliniams tyrimams, inovacijoms ir skaitmeninimui, MVĮ galimybėms gauti finansavimą, socialinėms investicijoms ir įgūdžiams; ragina pagal EIB investicijų politiką prioritetine tvarka teikti tikslinį finansavimą Žaliojo kurso iniciatyvoms, sykiu atsižvelgiant į papildomumą, kurį EIB finansavimas gali duoti kartu su kitais šaltiniais; pabrėžia, kad nepaprastai svarbus koordinavimas su kitomis finansavimo priemonėmis, nes EIB vienas negali finansuoti visų Europos žaliojo kurso iniciatyvų; palankiai vertina paskutinius naujai paskirtos Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkės pareiškimus, kuriuose teigiama, kad institucija, vykdydama ir pinigų politikos, ir bankų priežiūros funkcijas, turėtų padėti kovoti su klimato kaita; primygtinai ragina Komisiją šiuo klausimu bendradarbiauti su ECB, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi Europos žaliojo kurso komunikate pažadėtų nuoseklių veiksmų, nedarant poveikio ECB įgaliojimams pagal Sutartis;

86.

pabrėžia, kad reikia spręsti dabartinio rinkos disbalanso tarp mažos tvarių finansinių produktų pasiūlos ir didelės jų paklausos problemą; dar kartą pabrėžia tvarių finansų vaidmenį ir mano, kad, norint užtikrinti ES finansų sistemos tvarumo lygio visišką skaidrumą ir sėkmingai sumažinti pasaulio ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, labai svarbu, kad pagrindinės tarptautinės finansų institucijos skubiai priimtų ir plėtotų tvarų finansavimą; atkakliai teigia, kad reikia remtis tvarios finansų sistemos laimėjimais, ir pabrėžia, kad reikia skubiai įgyvendinti ES veiksmų planą dėl tvarių finansų, įskaitant finansinių produktų ekologinį ženklą, žaliųjų obligacijų standartą, taip pat aplinkos, socialinių ir valdymo veiksnių integravimą į prudencinę bankų sistemą, taip pat palankiai vertina tai, kad sukurta tarptautinė tvaraus finansavimo platforma;

87.

pabrėžia, kad reikia remti teisingą pertvarką, ir palankiai vertina Komisijos įsipareigojimus šioje srityje; mano, kad gerai parengtas teisingos pertvarkos mechanizmas, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą, bus svarbi priemonė siekiant palengvinti šią pertvarką ir pasiekti plataus užmojo klimato tikslus, sykiu sprendžiant socialinio poveikio klausimus; pabrėžia, kad pakankamas šios priemonės finansavimas, įskaitant papildomus biudžeto išteklius, bus vienas iš pagrindinių sėkmingo Europos žaliojo kurso įgyvendinimo elementų; mano, kad teisinga pertvarka yra kur kas daugiau nei fondas – tai bendras politikos požiūris, pagrįstas investicijomis, kuriomis turi būti užtikrinama, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, ir pabrėžia valstybių narių vykdomos socialinės politikos vaidmenį šiame kontekste; mano, kad šis mechanizmas neturėtų būti tik grynųjų pinigų pervedimo nacionalinėms vyriausybėms priemonė, jis taip pat neturėtų būti naudojamas įmonių įsipareigojimams apmokėti – jis turėtų konkrečiai padėti visų ES didžiausią iškastinio kuro mažinimo poveikį patiriančių sektorių darbuotojams ir bendruomenėms, pavyzdžiui, angliakasybos regionams ir vietovėms, kuriose yra daug anglies dioksidą išskiriančių įmonių, pereiti prie švarios ekonomikos ateityje ir nedaryti atgrasančio poveikio pažangiesiems projektams ir iniciatyvoms; mano, kad fondas, be kita ko, turėtų skatinti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kad būtų galima pasirengti ir prisitaikyti prie naujų užimtumo perspektyvų, reikalavimų ir kompetencijos, ir remti naujų aukštos kokybės tvarių darbo vietų kūrimą; tvirtai pabrėžia, kad teisingos pertvarkos finansavimas gali būti skiriamas tik jei daroma pažanga įgyvendinant konkrečius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planus laikantis Paryžiaus susitarimo, ypač turi būti palaipsniui nutraukiamas anglių naudojimas ir pertvarkomi nuo iškastinio kuro priklausomi ekonominiai regionai; mano, kad svarbu užtikrinti tinkamą stebėsenos tvarką, kad būtų galima stebėti, kaip valstybės narės naudoja lėšas; tačiau pabrėžia, kad vien lėšomis negalima užtikrinti pertvarkos ir kad reikalinga tikru dialogu su susijusiais žmonėmis ir bendruomenėmis, įskaitant profsąjungas, pagrįsta visapusiška ES strategija;

88.

pabrėžia 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, taip pat pabrėžia, kad reikia skubiai žengti dar vieną didelį žingsnį politinių ir finansinių pastangų srityje, įskaitant naujus biudžeto asignavimus, kad būtų pasiekti jo tikslai, taip pat užtikrinti teisingą pertvarką siekiant neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos, grindžiamos aukščiausiais socialinio teisingumo kriterijais, kad niekas ir niekur nebūtų paliktas nuošalyje; tikisi, kad biudžeto lėšos kitu finansinio programavimo laikotarpiu bus proporcingos šiam siekiui, ir pabrėžia, kad sumažinta DFP suma akivaizdžiai reikštų žingsnį atgal;

89.

ragina sukurti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrintas visų ES politikos sričių, finansavimo priemonių ir investicijų, įskaitant EIB, tinkamas koordinavimas, suderinamumas ir nuoseklumas, siekiant išvengti dubliavimosi ir padidinti jų finansavimo sąveiką ir papildomumą, taip pat pritraukti tvarias privačiąsias ir viešąsias investicijas, tokiu būdu optimizuojant ir integruojant finansinę paramą Europos žaliajam kursui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad remia tikslų įtraukimo į DFP principą, kad būtų užtikrintas politikos nuoseklumas; mano, kad kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant Europos žaliojo kurso tikslų ir formuojant teisingą visuomenę bei stiprią ekonomiką;

90.

ragina nustatyti plataus užmojo privalomą išlaidų biologinei įvairovei tikslą ir klimato aspekto integravimo tikslus, kurie viršytų tikslinių išlaidų dalių dydį, kaip nustatyta Parlamento tarpiniame pranešime dėl DFP, įskaitant griežtą ir išsamią metodiką klimato ir biologinės įvairovės požiūriu svarbioms išlaidoms nustatyti ir stebėti; reikalauja, kad Komisija užtikrintų, kad visos bet kuriai ES politikos sričiai skiriamos ES viešosios lėšos būtų suderinamos su Paryžiaus susitarimo tikslais ir kitais ES aplinkos apsaugos tikslais bei tarptautiniais įsipareigojimais ir prievolėmis;

91.

pritaria tam, kad būtų nustatytas tinkamai orientuotų naujų žaliųjų nuosavų išteklių krepšelis, kuris atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus ir kuriuo būtų skatinama bei palengvinama tinkama žalioji ir socialiai teisinga pertvarka, įskaitant kovą su klimato kaita ir aplinkos apsaugą; laiko Komisijos pasiūlymus atspirties tašku šioje srityje;

92.

mano, kad vykdant planuojamą valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą turėtų būti galvojama apie Europos žaliojo kurso politikos tikslus ir siekiama stiprinti ir supaprastinti investavimo į tvarius sprendimus galimybes, užtikrinti greitą laipsnišką tiesioginių ir netiesioginių subsidijų anglims ir iškastiniam kurui panaikinimą ES ir pateikti gaires, visiškai atitinkančias ŠESD kiekio mažinimo ir aplinkosaugos tikslus, nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, nuo kurių indėlio priklausys veiksmingas ir novatoriškas Europos žaliojo kurso įgyvendinimas; mano, kad atlikus peržiūrą turėtų būti sudarytos sąlygos teikti nacionalinę paramą struktūriniams pokyčiams vykdyti siekiant laipsniškai nutraukti anglių naudojimą, laikantis tų pačių sąlygų, kaip ir Teisingos pertvarkos fondo atveju; pabrėžia, kad tokia peržiūra neturi susilpninti griežtų ES konkurencijos taisyklių;

93.

pabrėžia, kad didelė žaliajam kursui finansuoti būtina suma bus skiriama iš valstybių narių biudžetų; palankiai vertina Komisijos ketinimą bendradarbiauti su valstybėmis narėmis nacionalinių biudžetų žalinimo srityje; yra susirūpinęs dėl to, kad nesant tvarios fiskalinės politikos ir valstybėms narėms neturint patikimų finansų gali kilti grėsmė bet kokiam Žaliojo kurso būsimam finansavimo modeliui; todėl ragina sukurti tvarių viešųjų investicijų sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti Europos žaliajame kurse nustatytus tikslus, tačiau pabrėžia, kad bet koks pasirinktas finansavimo modelis neturi kenkti ES viešųjų finansų tvarumui; vis dėlto pabrėžia, kad tvarios investicijos pagal Europos žaliąjį kursą turėtų būti iš tikrųjų papildomos ir jos neturėtų išstumti rinkos finansavimo; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į galimybes, kurias privačioms ir viešosioms investicijoms teikia vyraujanti žemų palūkanų aplinka;

94.

ragina, kad pokyčius skatinanti Europos žaliojo kurso darbotvarkė atsispindėtų ekologiškesnėje Europos semestro programoje; pabrėžia, kad Europos semestras – toks, koks yra dabar – neturėtų būti silpninamas; mano, kad į jį reikėtų įtraukti DVT ir paversti šį procesą permainų varomąja jėga, siekiant Europoje užtikrinti tvarią gerovę visiems; todėl pritaria tolesniam socialinių ir aplinkosaugos rodiklių ir tikslų integravimui į semestrą, kuriame numatytas reikalavimas, kad valstybės narės pateiktų nacionalinius planus jiems pasiekti; be to, ragina Komisiją atlikti valstybių narių biudžetų atitikties atnaujintiems ES kovos su klimato kaita tikslams vertinimus;

Mokslinių tyrimų sutelkimas ir skatinimas kurti inovacijas

95.

pabrėžia, kad pažangiausi pasaulyje moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs Europos ateičiai ir yra būtini siekiant mūsų aplinkos ir klimato tikslų, užtikrinant mokslu pagrįstą strategiją, kurią įgyvendinant ne vėliau kaip 2050 m. bus pasiektas Europos nulinio grynojo anglies pėdsako ir visuomenės perėjimo prie švarių technologijų tikslas, sykiu užtikrinant ekonomikos konkurencingumą ir klestėjimą; palankiai vertina tai, kad Komisija akcentavo poreikį dirbti įvairiuose sektoriuose ir srityse; pabrėžia, kad į visas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės programas reikia sistemingai integruoti klimato aspektą ir užtikrinti atsparumą klimato kaitai; atkreipia dėmesį į naujų technologijų vaidmenį užtikrinant papildomą naudą pereinant prie tvarios ekonomikos; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus prisitaikymo prie klimato kaitos technologijų srityje;

96.

pabrėžia 2021–2027 m. į misijas orientuotos programos „Europos horizontas“ svarbą – ji suteikia galimybę įtraukti įvairius subjektus, įskaitant Europos piliečius, sprendžiant neatidėliotiną pasaulinę klimato kaitos problemą ir pereiti prie labiau bendradarbiavimu grindžiamos mokslinių tyrimų ir inovacijų praktikos siekiant įgyvendinti Europos žaliąjį kursą; pabrėžia, kad sprendžiant svarbius inovacijų uždavinius, susijusius su perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui, būtina išlaikyti plataus užmojo programos „Europos horizontas“ biudžetą (120 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis), atsižvelgiant į tai, kad bent 35 proc. programos „Europos horizontas“ biudžeto turėtų padėti siekti klimato tikslų; pabrėžia, kad kiti ES fondai turėtų skirti didesnę savo biudžeto dalį moksliniams tyrimams ir inovacijoms švarių technologijų srityje; prašo Komisijos kuo labiau padidinti galimybes, atsirandančias dėl platesnės mokslu ir žiniomis pagrįstos inovacijų aplinkos, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios naujos didelio poveikio technologijos bus itin svarbios siekiant ne vėliau kaip 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

97.

pabrėžia, kad ES turi išlaikyti ir toliau plėtoti savo pavyzdines civilines kosmoso programas „Copernicus“ ir „Galileo“, taip pat ES kosmoso programos agentūrą, kurios svariai prisideda prie aplinkos stebėsenos ir duomenų rinkimo; pabrėžia, kad programos „Copernicus“ su klimato kaita susijusios paslaugos turėtų būti pradėtos teikti kuo greičiau, kad būtų nuolat teikiami duomenys, būtini veiksmingam klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių įgyvendinimui;

98.

pabrėžia technologijų perdavimo ir dalijimosi žiniomis stiprinimo svarbą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiediškumo, mažo anglies dioksido kiekio ir netaršių technologijų srityse, taip pat duomenų rinkimo svarbą siekiant padėti įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus; primygtinai pabrėžia, kad svarbu remti diegimą rinkoje, nes tai pagrindinė varomoji jėga, padedanti paversti didelius Sąjungos žinių išteklius inovacijomis; mano, kad Europos žaliasis kursas taip pat suteikia galimybę užmegzti ryšius tarp įvairių atitinkamų sektorių, kurie turėtų duoti simbiotinės naudos; atsižvelgdamas į tai mano, kad bioekonomika suteikia mums galimybę gauti tokios simbiotinės naudos įvairiuose sektoriuose ir papildyti žiedinę ekonomiką;

99.

pakartoja, kad ES politika turėtų remti mokslinę kompetenciją ir dalyvaujamąjį mokslą, stiprinti akademinės bendruomenės ir pramonės įmonių bendradarbiavimą, skatinti inovacijas ir įrodymais grindžiamą politikos formavimą, kartu skatindama tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas keistis gerąja patirtimi, kad būtų stiprinami darbuotojų, mokytojų ir jaunimo įgūdžiai, reikalingi ekologinei pertvarkai naujose su šia pertvarka susijusiose profesijose; palankiai vertina Komisijos ketinimą atnaujinti Naują įgūdžių darbotvarkę ir Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuriomis siekiama padidinti galimybes įsidarbinti žaliojoje ekonomikoje, ir ragina valstybes nares investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, įskaitant investicijas į su profesiniu mokymu susijusią veiklą; mano, kad skatinti ekologišką judumą pagal 2021–2017 m. programą „Erasmus+“ yra suderinamumo su komunikato tikslais klausimas;

„Nepakenk“ – tvarumo aspektas turi būti įtrauktas į visas ES politikos sritis

100.

palankiai vertina nekenkimo principo požiūrį ir Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad visais ES veiksmais ES būtų padedama siekti tvarios ateities ir teisingos pertvarkos, įskaitant žaliojo biudžeto sudarymo priemonių naudojimą, ir atitinkamai atnaujinti geresnio reglamentavimo gaires; primygtinai ragina laikytis nuoseklaus požiūrio į Paryžiaus susitarimo, Biologinės įvairovės konvencijos ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą vidaus ir išorės politikoje; primygtinai ragina Komisiją padėti valstybėms narėms visapusiškai ir teisingai įgyvendinti esamus ir būsimus aplinkos ir klimato srities teisės aktus valstybėse narėse ir užtikrinti, kad neatitikties atvejais būtų numatytos pasekmės;

101.

pabrėžia, kad labai svarbu laikytis atsargumo principo vykdant ES veiksmus visose politikos srityse, kartu laikantis „nepakenk“ principo, kuo labiau atsižvelgiant į politikos nuoseklumo principą; mano, kad atsargumo principas turėtų būti visų veiksmų, kurių imamasi pagal Europos žaliąjį kursą, siekiant padėti apsaugoti sveikatą ir aplinką, pagrindas; primygtinai reikalauja, kad ES, teikdama pasiūlymus dėl sąžiningų ir koordinuotų priemonių klimato ir aplinkos problemoms spręsti, taikytų principą „teršėjas moka“;

102.

pabrėžia, kad visus būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, reikia grįsti išsamiais poveikio vertinimais, kuriuose būtų nustatytas įvairių galimybių socialinis ir ekonominis poveikis, poveikis aplinkai ir sveikatai, įskaitant bendrą poveikį klimatui ir aplinkai ir neveikimo kainą, taip pat poveikį tarptautiniam ES įmonių, įskaitant MVĮ, konkurencingumui ir poreikiui išvengti anglies dioksido nutekėjimo, poveikį įvairioms valstybėms narėms, regionams ir sektoriams, poveikį užimtumui ir poveikį ilgalaikiam investicijų tikrumui; pabrėžia, kad visuomenei reikia parodyti kiekvieno pasiūlymo naudą, kartu užtikrinant politikos suderinamumą su išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais ir su siekiu apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 oC ir užtikrinti, kad jais nebūtų prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo; palankiai vertina tai, kad prie visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir deleguotųjų aktų pridedamuose aiškinamuosiuose memorandumuose bus specialus skirsnis, kuriame bus paaiškinta, kaip įgyvendinant konkrečią iniciatyvą bus laikomasi principo „nepakenk“; ragina jį išplėsti įtraukiant įgyvendinimo aktus ir reguliavimo procedūros su tikrinimu priemones;

103.

pakartoja, kad labai svarbu užtikrinti ES piliečiams tikrą teisę kreiptis į teismą ir susipažinti su dokumentais, įtvirtintais Orhuso konvencijoje; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad ES laikytųsi šios konvencijos, ir palankiai vertina tai, kad Komisija apsvarstė galimybę persvarstyti Orhuso reglamentą;

104.

prašo Komisijos įgyvendinti diskusijoms skirto dokumento pavadinimu „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“ 1 scenarijų, kaip Parlamentas reikalavo savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje „Darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinė strateginė ataskaita“ (5), kurioje, be kita ko, reikalaujama, kad principas „pirmiausia – tvarumas“ būtų įtrauktas į ES ir jos valstybių narių geresnio reglamentavimo darbotvarkes;

105.

pabrėžia, kad 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turi būti atspindėtas Europos žaliojo kurso užmojis ir ji turi būti visapusiškai suderinta su DVT bei prisidėti prie jų įgyvendinimo;

106.

atkreipia dėmesį į didelį ES vartojimo poveikį klimatui ir aplinkai ES nepriklausančiose šalyse; ragina Komisiją nustatyti tikslą sumažinti pasaulinį ES vartojimo ir gamybos pėdsaką atsižvelgiant į Žemės planetos ribas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti tvarias tiekimo grandines, siekiant padidinti žiedinės ekonomikos naudą vidaus ir pasaulio mastu;

ES – pasaulio lyderė

107.

pabrėžia, kad ES, kaip didžiausia pasaulyje bendroji rinka, gali nustatyti standartus, kurie būtų taikomi pasaulinėms vertės grandinėms, ir mano, kad ES turėtų stiprinti savo politinę aprėptį remdamasi Žaliojo kurso diplomatija ir „klimato diplomatija“; mano, kad ES turėtų skatinti diskusijas kitose šalyse, kad padidintų jų užmojus klimato srityje, ir turėtų padidinti savo užmojį nustatydama naujus tvaraus augimo standartus ir pasinaudodama savo ekonomine įtaka formuoti tarptautinius standartus, kurie bent jau atitiktų ES aplinkos ir klimato srities užmojus; pabrėžia, kad ES turi atlikti tam tikrą vaidmenį užtikrinant teisingą ir tvarkingą pertvarką visame pasaulyje, ypač regionuose, kurie yra labai priklausomi nuo iškastinio kuro;

108.

palankiai vertina pasaulinius judėjimus klimato srityje, pvz., judėjimą „Friday’s for Future“, dėl kurių klimato krizė atsiduria viešųjų diskusijų ir sąmoningumo priešakyje;

109.

mano, kad Europos žaliasis kursas – tai galimybė suaktyvinti Europos viešąsias diskusijas; pabrėžia, kad rengiant ir įgyvendinant Europos žaliąjį kursą svarbu įtraukti piliečius, nacionalinius ir regioninius parlamentus, pilietinę visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus, pvz., NVO, profesines sąjungas ir įmones;

110.

pabrėžia, kad prekyba gali būti svarbi darnaus vystymosi skatinimo ir pagalbos kovojant su klimato kaita priemonė; mano, kad Europos žaliuoju kursu turėtų būti užtikrinta, kad į visus tarptautinius prekybos ir investicijų susitarimus būtų įtraukti tvirti, privalomi ir vykdytini darnaus vystymosi skyriai, įskaitant skyrius dėl klimato ir aplinkos, kuriuose būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Paryžiaus susitarimo, ir kurie atitiktų PPO taisykles; palankiai vertina Komisijos ketinimą užtikrinti, kad Paryžiaus susitarimo laikymasis būtų esminis visų būsimų prekybos susitarimų elementas ir kad visi chemikalai, medžiagos, maistas ir kiti Europos rinkai pateikiami produktai visiškai atitiktų atitinkamus ES reglamentus ir standartus;

111.

mano, kad tai, jog Madride vykusioje COP 25 konferencijoje nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl didesnių pasaulinių užmojų klimato kaitos srityje, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo šalių, rodo didėjantį ES vadovaujančio vaidmens pasaulyje poreikį, ir kad ES turės stiprinti savo diplomatiją klimato kaitos ir aplinkos srityje ir stiprinti dvišalius įsipareigojimus su šalimis partnerėmis, ypač rengiantis COP 26 konferencijai Glazge ir COP15 konferencijai Kunminge (Kinija); mano, kad COP 26 yra itin svarbus momentas, kuriuo bus pakenkta Paryžiaus susitarimo vientisumui arba jis bus sustiprintas;

112.

palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama diplomatijai klimato kaitos srityje, ir primygtinai teigia, kad, siekdama rezultatų, ES turi laikytis vieningos pozicijos, užtikrinti visų savo politikos krypčių ir viso politikos ciklo nuoseklumą ir darną, laikydamasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo, ir turi vykdyti ES diplomatiją klimato ir aplinkos srityse kaip visumą, sukurdama sąsajas tarp klimato kaitos, biologinės įvairovės apsaugos, tvaraus vystymosi, žemės ūkio, konfliktų sprendimo ir saugumo, migracijos, žmogaus teisių ir humanitarinių bei lyčių klausimų; pabrėžia, kad visai ES išorės veiklai turėtų būti taikoma žalioji patikra;

113.

ragina Komisiją, skatinančią ES tapti tarptautinių derybų klimato ir biologinės įvairovės klausimais lydere, parengti konkretų veiksmų planą, pagal kurį būtų vykdomi įsipareigojimai pagal atnaujintą penkiametį lyčių lygybės veiksmų planą, dėl kurio susitarta COP 25 (Sustiprinta Limos darbo programa), skatinti lyčių lygybę JTBKKK procese ir įsteigti nuolatinį ES kontaktinį centrą lyčių ir klimato kaitos klausimais, kuriam būtų skirta pakankamai biudžeto išteklių, kad būtų galima įgyvendinti ir stebėti konstruktyvius lyčių klausimu klimato politikos veiksmus ES ir visame pasaulyje

114.

primena, kad klimato kaita kenkia pažangai vystymosi ir skurdo mažinimo srityse ir kad iki 2030 m. milijonai žmonių gali patirti ypač didelį skurdą; todėl Europos žaliasis kursas ir Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas turėtų būti glaudžiai susiję;

115.

pakartoja, kad reikia spręsti dramatiškų klimato kaitos padarinių ilgalaikiam besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mažų besivystančių salų valstybių, ekonominiam vystymuisi klausimą; mano, kad valstybės, išmetančios didelius CO2 kiekius, pvz., ES valstybės narės, turi moralinę pareigą padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos; mano, kad ES bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis turėtų apimti klimato strategijas kaip esminę dalį, laikantis specialiai pritaikyto ir poreikiais grindžiamo požiūrio, turėtų užtikrinti vietos ir regioninių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vyriausybes, privatųjį sektorių ir pilietinę visuomenę, dalyvavimą, ir turėtų padėti suderinti su šalių partnerių nacionaliniais planais ir klimato strategijomis;

116.

pabrėžia, kad ES turėtų teikti finansinę ir techninę pagalbą siekiant padėti besivystančioms šalims pereiti prie žaliosios ekonomikos; ypač ragina ES padidinti savo klimato srities finansavimą besivystančioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, mažoms besivystančioms salų valstybėms ir nestabilioms šalims, ir pirmenybę teikti investicijoms į atsparumo didinimą, inovacijas, prisitaikymą prie klimato kaitos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijas bei klimatui nekenkiančią ir atsparią infrastruktūrą, kad būtų galima reaguoti į intensyvėjančias gaivalines nelaimes; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų dalijantis žiniomis, stiprinant gebėjimus ir perduodant technologijas besivystančioms šalims;

117.

pabrėžia, kad visapusiška strategija dėl Afrikos ir būsimas AKR ir ES partnerystės susitarimas yra unikalios galimybės įgyvendinti Europos žaliojo kurso išorės aspektus, peržiūrėti ES partnerystę su besivystančiomis šalimis klimato ir aplinkos srityse ir suderinti ES politiką su naujausiais tarptautiniais įsipareigojimais;

118.

remia Komisijos siekį nutraukti ES atliekų išteklių eksportą ir stiprinti žiedinę ekonomiką visame pasaulyje; ragina nustatyti pasaulinį vienkartinio plastiko draudimą;

119.

ragina Komisiją imtis iniciatyvos parengti tarptautinį susitarimą, kuriuo siekiama kovoti su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimu ir didėjančiu infekcinių ligų atsiradimu; ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai spręsti vaistų trūkumo rizikos klausimą;

o o

120.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0217.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0023.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0220.

Top

Choose the experimental features you want to try