(1)

vykstant staigiems ir dideliems technologinės revoliucijos ir globalizacijos nulemtiems pokyčiams, investicijos į visų asmenų, neatsižvelgiant į socialinę kilmę, kultūrinę aplinką ar turimas priemones, ir į bendradarbiavimą ir novatoriškos politikos plėtotę švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse daro esminį poveikį įtraukios, demokratiškos, glaudžios ir atsparios visuomenės kūrimui ir Sąjungos konkurencingumo palaikymui, sykiu prisideda prie europinės tapatybės , principų ir vertybių stiprinimo ir demokratiškesnės Sąjungos; [2 pakeit.]

(2)

2017 m. lapkričio 14 d. komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija išdėstė savo viziją, pagal kurią iki 2025 m. turėtų būti sukurta Europos švietimo erdvė, kurioje sienos netrukdytų mokytis; Sąjunga, kurioje būtų įprasta vykti studijuoti ar mokytis – įvairiais būdais ir įvairioje aplinkoje – į kitą valstybę narę ar, be gimtosios, kalbėti dviem kitomis kalbomis; Sąjunga, kurioje žmonės labai aiškiai jaustų savo, kaip europiečių, tapatybę ir gerai suvoktų Europos kultūros paveldą bei jo įvairovę. Tokiomis aplinkybėmis Komisija pabrėžė reikmę stiprinti jau išbandytą programą „Erasmus+“ toms besimokančių asmenų kategorijoms, kurioms ji jau yra taikoma, ir pritraukti mažiau galimybių turinčius besimokančius asmenis;

(3)

švietimo, mokymo ir jaunimo svarba Sąjungos ateičiai yra atspindėta 2018 m. vasario 14 d. Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ (4), kuriame pabrėžiama, kad būtina įgyvendinti Geteborge vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (5) ir jo pirmąjį principą dėl švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą. Komunikate pabrėžta reikmė intensyvinti judumą ir mainus, be kita ko, įgyvendinant gerokai sustiprintą, įtraukią ir išplėstą programą, kaip buvo raginama 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose;

(4)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos iškilmingai paskelbtuose ir pasirašytuose dokumentuose, reglamentuojančiuose Europos socialinių teisių ramstį, nustatytas pirmasis ramsčio principas, pagal kurį kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti gebėjimus, kurie leistų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje . Europos socialinių teisių ramstyje taip pat aiškiai pabrėžiama kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir lygių galimybių visiems užtikrinimo svarba; [3 pakeit.]

(5)

2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje 27 valstybių narių vadovai pabrėžė savo ryžtą suteikti jaunimui geresnių galimybių. 2017 m. kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių, Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovai įsipareigojo sukurti Sąjungą, kurioje jaunimas įgytų geriausią išsilavinimą bei ir gautų geriausią mokymą ir galėtų studijuoti bei ir rasti darbą visoje Sąjungoje visame žemyne , Sąjungą, kuri saugotų mūsų kultūros paveldą ir skatintų kultūrų įvairovę , Sąjungą, kuri kovoja su nedarbu, diskriminacija, socialine atskirtimi ir skurdu ; [4 pakeit.]

(6)

2014–2020 m. programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje patvirtinta, kad sukūrus bendrą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą buvo gerokai supaprastintas ir racionalizuotas programos valdymas ir padidinta jo sinergija, tačiau reikia tolesnių patobulinimų, kad būtų galima dar labiau konsoliduoti 2014–2020 m. programos veiksmingumo didinimo rezultatus. Konsultacijose dėl laikotarpio vidurio vertinimo ir dėl būsimos Programos, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys primygtinai ragino išlaikyti programos taikymo sritį, struktūrą ir įgyvendinimo mechanizmus, tačiau taip pat patobulinti kai kuriuos aspektus, pavyzdžiui, padidinti programos įtraukumą , ją supaprastinti ir padaryti lengviau valdomą smulkesniems paramoms gavėjams ir smulkesniems projektams . Jie taip pat išreiškė visapusišką paramą programos integruotumo išsaugojimui ir mokymosi visą gyvenimą paradigmai. Europos Parlamentas 2017 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl programos „Erasmus +“ įgyvendinimo palankiai įvertino integruotą programos struktūrą ir paragino Komisiją būsimoje Programoje visapusiškai išnaudoti mokymosi visą gyvenimą dimensiją stiprinant ir skatinant bendradarbiavimą sektorių lygmeniu. Komisija savo poveikio vertinime, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys taip pat pabrėžė reikmę toliau stiprinti programos tarptautiškumą ir išplėsti jį į kitus švietimo ir mokymo , taip pat į jaunimo ir sporto sektorius; [5 pakeit.]

(7)

viešose konsultacijose dėl Sąjungos finansavimo vertybių ir judumo srityse šios tendencijos buvo patvirtintos ir buvo pabrėžta reikmė didinti būsimos Programos įtraukumą ir toliau pirmenybę teikti švietimo ir mokymo programų modernizavimui, taip pat stiprinti prioritetus, susijusius su europinės tapatybės, aktyvaus pilietiškumo ir dalyvavimo demokratiniame gyvenime skatinimu;

(7a)

Europos Audito Rūmai 2018 m. liepos 3 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 22/2018 dėl programos „Erasmus+“  (6) pabrėžė, kad Programa suteikė matomos Europos pridėtinės vertės, tačiau tinkamai atsižvelgiama ne į visus šios pridėtinės vertės aspektus, pavyzdžiui, į didesnį europinės tapatybės jausmą arba didesnę daugiakalbystę, ir ne visi jie yra tinkamai vertinami. Audito Rūmai laikėsi nuomonės, jog per kitą Programą reikėtų užtikrinti, kad rodikliai būtų geriau suderinti su Programos tikslais, taip siekiant užtikrinti tinkamą veiklos rezultatų vertinimą. Audito Rūmų ataskaitoje taip pat pažymėta, kad nepaisant pastangų supaprastinti 2014–2020 m. programą, administracinė našta išlieka pernelyg didelė, todėl rekomendavo Komisijai dar labiau supaprastinti Programos procedūras, ypač paraiškų teikimo procedūras ir ataskaitų teikimo reikalavimus, be to, pagerinti IT priemones; [6 pakeit.]

(8)

2018 m. gegužės 2 d. priimtame komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (7) Komisija ragino kitoje finansinėje programoje daugiau investuoti į žmones ir labiau orientuotis į jaunimą, visų pirma daugiau nei dvigubai padidinti taip pat pripažino, kad programa „Erasmus+“ yra vienas ryškiausių Sąjungos sėkmės pavyzdžių. Nepaisant bendros sėkmės, 2014–2020 m. programą „Erasmus+“ – vieną ryškiausių Sąjungos sėkmės pavyzdžių. Naujojoje programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įtraukumui ir mažiau galimybių turinčių jaunuolių pritraukimui. Programa turėtų padėti daugiau jaunuolių išvykti į kitą šalį mokytis ar dirbti programa nepavyko patenkinti didelio finansavimo poreikio ir jos projektų sėkmingumo lygis buvo žemas. Norint panaikinti šiuos trūkumus, būtina didinti 2014–2020 m. programą pakeisiančios Programos daugiametį biudžetą. Be to, siekiama, kad ją pakeisianti Programa būtų įtraukesnė – pasiektų daugiau asmenų, kurie turi mažiau galimybių , ir į ją taip pat būtų įtrauktos kelios naujos plačių užmojų iniciatyvos. Todėl, kaip pabrėžė Europos Parlamentas 2018 m. kovo 14 d . rezoliucijoje dėl kitos daugiametės finansinės programos, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos biudžetu, pakeisiančiai Programai būtina trigubai padidinti biudžetą palyginamosiomis kainomis ; [7 pakeit.]

(9)

tokiomis aplinkybėmis būtina parengti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (8) sukurtą 2014–2020 m. švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“ pakeisiančią švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą (toliau – Programa). 2014–2020 m. programos, apimančios mokymąsi įvairiuose kontekstuose (formalųjį, neformalųjį ir savaiminį) ir visais gyvenimo etapais, integruotumas turėtų būti išsaugotas, kad būtų galima sustiprintas , siekiant užtikrinti mokymosi visą gyvenimą principą ir paskatinti lankstesnes mokymosi trajektorijas, leidžiančias žmonėms įgyti gebėjimų žinių, įgūdžių ir kompetencijų , kurių reikia asmenybės tobulėjimui ir XXI a. iššūkiams įveikti ir kuo geriau išnaudoti jame atsiveriančias galimybes. Laikantis tokio požiūrio taip pat turėtų būti pripažįstama neformaliojo ir savaiminio švietimo vertė ir jų tarpusavio ryšiai ; [8 pakeit.]

(10)

Programai turėtų būti suteikta dar daugiau galimybių prisidėti prie Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srities politikos tikslų ir prioritetų įgyvendinimo. Nuosekliai taikomas mokymosi visą gyvenimą principas yra esminis aspektas valdant pokyčius, kuriuos žmonėms tenka įveikti įvairiais gyvenimo etapais , visų pirma vyresnio amžiaus žmonėms, kurie turi įgyti naujų gyvenimo įgūdžių ar kintančioje darbo rinkoje reikalingų įgūdžių. Turėtų būti skatinama taikyti tokį principą vykdant veiksmingą bendradarbiavimą sektorių lygmeniu ir užtikrinant didesnę įvairių švietimo formų sąveiką . Siekiant toliau įgyvendinti šį principą, būsimoje Programoje reikėtų išlaikyti glaudų ryšį su visa strategine Sąjungos politinio bendradarbiavimo švietimo, mokymo ir jaunimo srityje sistema, įskaitant politines mokyklinio ugdymo, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo darbotvarkes, drauge stiprinant ir plėtojant naują sinergiją su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir politikos sritimis; [9 pakeit.]

(10a)

tarpvalstybiniu mastu veikiančios organizacijos labai padeda stiprinti tarpvalstybinį ir tarptautinį Programos aspektą. Todėl, kai taikytina, pagal Programą turėtų būti teikiama parama atitinkamiems Sąjungos lygmens tinklams ir Europos ir tarptautinėms organizacijoms, kurių veikla susijusi su Programos tikslais ir prie jų prisideda; [10 pakeit.]

(11)

Programa – svarbiausias Europos švietimo erdvės kūrimo ir bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi kompetencijų, nurodytų 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų  (9) , ugdymo iki 2025 m. veiksnys. Ji turėtų būti parengta taip, kad galėtų papildyti programą, pakeisiančią bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą, ir „Europos įgūdžių darbotvarkę“ (10), kuriomis siekiama užtikrinti strateginę įgūdžių ir, kompetencijos ir žinių svarbą išsaugant ir kuriant darbo vietas, ekonomikos augimą ir, konkurencingumą , inovacijas ir socialinę sanglaudą . Ji turėtų padėti valstybėms narėms siekti Paryžiaus deklaracijoje dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą (11) nustatytų tikslų; [11 pakeit.]

(12)

remiantis 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatu „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“ (12), Programa turėtų derėti su atnaujinta naująja Europos Sąjungos jaunimo strategija (13) – Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema (2019–2027 m.) , įskaitant strategijos siekius remti kokybišką darbą su jaunimu ir neformalųjį mokymąsi ; [12 pakeit.]

(13)

rengiant Programą turėtų būti atsižvelgta ir į Sąjungos darbo planą sporto srityje – […] m. Sąjungos lygmens bendradarbiavimo sporto srityje programą (14). Turėtų būti užtikrintas Sąjungos darbo plano ir pagal Programą remiamų sporto srities veiksmų suderinamumas ir papildomumas. Atsižvelgiant į svarbų sporto vaidmenį skatinant fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, tarpasmeninius santykius, socialinę įtrauktį ir lygybę, visų pirma daugiausia dėmesio reikia skirti mėgėjiškam sportui. Programa turėtų būti remiami judumo veiksmai tik mėgėjiško sporto srityje – tiek jaunuolių, kurie reguliariai užsiima organizuotu sportu, tiek sporto darbuotojų. Taip pat svarbu pripažinti, kad sporto darbuotojai gali būti profesionalai, t. y. užsidirbti pragyvenimui iš sporto, tačiau dalyvauti ir mėgėjiško sporto veikloje. Todėl šiai grupei taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti judumo veikloje. Programa turėtų prisidėti prie Europos bendrų Europos vertybių propagavimo per sportą, gero valdymo gerą valdymą ir sąžiningumo sąžiningumą sporte, tvarumą ir gerą aplinkosauginę praktiką sporte, taip pat prie švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo sporte ir per sportą . Visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant švietimo ir mokymo įstaigas, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti sporto srities partnerystėse, bendradarbiavime ir politiniame dialoge ; [13 pakeit.]

(14)

Programa turėtų prisidėti prie Sąjungos inovacinio pajėgumo didinimo, visų pirma remiant judumo ir bendradarbiavimo veiklą, kuria skatinama įgūdžių ir kompetencijos perspektyviose studijų srityse ar disciplinose (tokiose kaip mokslas, technologijos, menas, inžinerija ir matematika (angl. STEAM) , klimato kaita, aplinka aplinkos apsauga, darnus vystymasis , švari energija, dirbtinis intelektas, robotika, duomenų analizė, menas ir dizainas ir architektūra ir skaitmeninis bei žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ) plėtotė, kad žmonėms būtų padedama įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijos, kurių prireiks ateityje; [14 pakeit.]

(14a)

atsižvelgiant į Programos užduotį skatinti inovacijas švietimo ir mokymo srityje, ja turėtų būti remiamas gabiems ir talentingiems vaikams, nepriklausomai nuo jų tautybės, socialinės ir ekonominės padėties ar lyties, skirtų švietimo ir mokymosi strategijų kūrimas; [15 pakeit.]

(14b)

Programa turėtų būti prisidedama prie tolesnių veiksmų, susijusių su Europos kultūros paveldo metais, remiant veiklą, kuria siekiama ugdyti įgūdžius, reikalingus Europos kultūros paveldui apsaugoti ir išsaugoti, ir visapusiškai išnaudoti kultūros ir kūrybos sektorių teikiamas švietimo galimybes; [16 pakeit.]

(15)

sinergija su programa „Europos horizontas“ (15) turėtų užtikrinti, kad bendrais abiejų programų ištekliais būtų naudojamasi veiklai, kuria stiprinamos ir modernizuojamos Europos aukštojo mokslo institucijos, remti. Prireikus„Europos horizontas“ papildys Programos remiamą Europos universitetų iniciatyvą, visų pirma jos remiamus veiksmus ir iniciatyvas , kurioms būdingas mokslinių tyrimų aspektą aspektas, pvz., Europos universitetų iniciatyvą , ir taip prisidės prie naujų bendrų ir integracinių ilgalaikių ir tvarių švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų kūrimo. Sinergija su programa „Europos horizontas“ padės užtikrinti švietimo ir mokslinių tyrimų integraciją , visų pirma, aukštojo mokslo institucijose; [17 pakeit.]

(16)

Programa turėtų būti įtraukesnė – turėtų būti geriau pritraukiami didinamas dalyvaujančių mažiau galimybių turintys asmenys, be kita ko, siūlant lankstesnio formato judumą mokymosi tikslais ir skatinant nedidelių organizacijų, visų pirma naujokių ir bendruomenės lygmens organizacijų, tiesiogiai dirbančių su įvairių amžiaus grupių palankių sąlygų neturinčiais besimokančiais asmenimis, dalyvavimą. Reikėtų skatinti virtualaus formato, pavyzdžiui, virtualiojo bendradarbiavimo, mišriojo ir virtualiojo judumo, naudojimą, kad būtų galima pritraukti daugiau dalyvių, visų pirma tų, kurie turi mažiau galimybių, ir tų, kuriems fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, galėtų kelti problemų turinčių asmenų skaičius. Svarbu pripažinti, kad menką mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą gali nulemti skirtingos priežastys ir jis gali priklausyti nuo skirtingų nacionalinių aplinkybių. Todėl Sąjungos mastu nacionalinės agentūros turėtų parengti įtraukties strategijas, apimančias informavimo gerinimo, procedūrų supaprastinimo, mokymo ir paramos teikimo bei veiksmingumo stebėjimo priemones. Reikėtų naudoti kitas įtraukties stiprinimo priemones , be kita ko , užtikrinant lankstesnio formato, atitinkančio mažiau galimybių turinčių asmenų poreikius , judumą mokymosi tikslais ir skatinant nedidelių ir vietos organizacijų , visų pirma naujokių ir bendruomenės lygmens organizacijų , tiesiogiai dirbančių su įvairių amžiaus grupių palankių sąlygų neturinčiais besimokančiais asmenimis, dalyvavimą ; [18 pakeit.]

(16a)

kai mažiau galimybių turintys asmenys dėl finansinių priežasčių negali dalyvauti Programoje (dėl savo ekonominės padėties arba didesnių dalyvavimo programoje išlaidų, susidarančių dėl jų konkrečios padėties – tai dažnas neįgaliųjų atvejis), Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos finansinės paramos priemonės. Tokios priemonės gali apimti kitas Sąjungos priemones, pavyzdžiui, „Europos socialinį fondą +“, nacionalines programas arba dotacijos koregavimus ar papildomas išmokas pagal Programą. Vertinant, ar mažiau galimybių turintys asmenys Programoje negali dalyvauti dėl finansinių priežasčių ir kokio dydžio paramos jiems reikia, turėtų būti taikomi objektyvūs kriterijai. Papildomos priemonių, kuriomis palengvinama įtrauktis, sąnaudos niekada negali būti paraiškos atmetimo priežastimi; [19 pakeit.]

(16b)

pagrindinė Programos parama ir toliau turėtų būti skiriama fiziniam judumui mokymosi tikslais ir turėtų atverti daugiau galimybių mažiau galimybių turintiems asmenims pasinaudoti fizinio judumo mokymosi tikslais veiksmais. Kartu reikėtų pripažinti, kad virtualieji formatai, tokie kaip virtualusis bendradarbiavimas, mišrusis mokymasis ir virtualusis mokymasis, gali veiksmingai papildyti fizinį judumą mokymosi tikslais ir padidinti jo veiksmingumą. Išskirtiniais atvejais, kai asmenys negali dalyvauti mobilumo veikloje ir veiksmuose, virtualieji formatai gali sudaryti jiems sąlygas ekonomiškai efektyviai ir naujoviškais būdais naudotis daugeliu Programos privalumų. Todėl Programa taip pat turėtų būti remiami tokie virtualieji formatai ir priemonės. Tokie formatai ir priemonės, visų pirma naudojami kalbų mokymuisi, turėtų būti kuo plačiau prieinami visuomenei; [20 pakeit.]

(16c)

atsižvelgiant į Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ypač į jos 9 straipsnį dėl prieinamumo ir 24 straipsnį dėl švietimo, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų užtikrinta, jog neįgalieji turėtų galimybę be diskriminacijos ir kliūčių naudotis Programa. Todėl prireikus turėtų būti teikiama papildoma parama, įskaitant finansinę paramą; [21 pakeit.]

(16d)

teisinės ir administracinės kliūtys, pavyzdžiui, sunkumai gauti vizas bei leidimus gyventi šalyje ir gauti paramos paslaugas, visų pirma sveikatos priežiūros paslaugas, gali trukdyti dalyvauti Programoje. Todėl valstybės narės turėtų priimti visas būtinas priemones tokioms kliūtims pašalinti, visapusiškai laikydamosi Sąjungos teisės aktų, ir palengvinti tarpvalstybinius mainus, pavyzdžiui, išduodant Europos sveikatos draudimo kortelę; [22 pakeit.]

(17)

komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija pabrėžė esminį švietimo, kultūros ir sporto vaidmenį skatinant aktyvų jaunosios kartos pilietiškumą ir, bendras vertybes ir solidarumo jausmą . Europinės tapatybės stiprinimas ir aktyvaus asmenų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo demokratiniuose procesuose skatinimas turi lemiamos svarbos Europos ateičiai ir mūsų demokratinėms visuomenėms. Studijos, mokymasis, darbas, dalyvavimas jaunimo ir sporto veikloje užsienyje padeda stiprinti europinę tapatybę ir jos įvairovę, puoselėti priklausymo kultūrinei bendruomenei jausmą ir skatinti aktyvų visų amžiaus grupių asmenų pilietiškumą , socialinę sanglaudą ir kritinį mąstymą . Judumo veiklos dalyviai turėtų įsitraukti į savo vietos bendruomenės ir priimančiosios bendruomenės veiklą ir dalytis patirtimi. Taip pat turėtų būti remiama veikla, susijusi su visų kūrybiškumo aspektų stiprinimu švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ir svarbiausių asmeninių gebėjimų kompetencijų plėtote; [23 pakeit.]

(17a)

svarbu, kad Programa teiktų Europos pridėtinę vertę. Todėl pagal Programą turėtų būti finansuojami tik tokie veiksmai ir veikla, kurie gali parodyti galimą Europos pridėtinę vertę. Europos pridėtinę vertę turėtų būti įmanoma parodyti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per tarpvalstybinį veiksmų pobūdį, jų papildomumą ir sinergiją su kitomis Sąjungos programomis ir politikos sritimis, jų indėlį į veiksmingą Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimą, jų indėlį kuriant visoje Sąjungoje taikomus kokybės užtikrinimo standartus, jų indėlį kuriant bendrus visos Sąjungos standartus švietimo ir mokymo programose, jų daugiakalbystės skatinimą ir kultūrų ir tikėjimų dialogą, jais skatinamą priklausymo Europai jausmą ir jų ES pilietybės stiprinimą; [24 pakeit.]

(18)

siekiant suteikti Programos tarptautiškumą reikėtų didinti sudarant asmenims ir organizacijoms daugiau judumo, bendradarbiavimo ir politinio dialogo su trečiosiomis šalimis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, ypač besivystančiomis šalimis, galimybių turėtų būti padidintas Programos . Per tarptautiškumą reikėtų remti įgūdžių plėtojimą ir tarpasmeninį bendravimą, taip pat, visų pirma kalbant apie besivystančių šalių piliečius, reikėtų remti žinių perdavimą iš tų asmenų jų kilmės šalims pasibaigus studijoms. Tarptautiškumas taip pat turėtų padėti stiprinti švietimo sistemų pajėgumų stiprinimą besivystančiose šalyse . Remiantis sėkmingu tarptautinės veiklos aukštojo mokslo ir jaunimo srityje įgyvendinimu vykdant ankstesnes švietimo, mokymo ir jaunimo programas, tarptautinio judumo veikla turėtų būti išplėsta į kitus sektorius, pavyzdžiui, į profesinio švietimo, mokymo ir sporto sektorius ; [25 pakeit.]

(18a)

siekiant padidinti veiklos besivystančiose šalyse poveikį, svarbu stiprinti programos „Erasmus+“ ir Sąjungos išorės veiksmų priemonių, pvz., Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonės, sinergiją; [26 pakeit.]

(19)

bazinė 2014–2020 m. programos struktūra – trys skyriai (švietimas ir mokymas, jaunimas ir sportas) ir trys pagrindiniai veiksmai – laikoma sėkminga ir turėtų būti išsaugota. Reikėtų patobulinti pagal Programą remiamų veiksmų derinimą ir racionalizavimą;

(20)

Programa turėtų būti sustiprintos dabartinės judumo mokymosi tikslais galimybės, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose Programa galėtų būti veiksmingiausia, kad jos būtų pasiekiamesnės ir kad būtų patenkinta didelė paklausa. Tai turėtų būti daroma visų pirma teikiant daugiau ir palankesnių judumo veiklos galimybių aukštųjų mokyklų studentams ir darbuotojams, mokiniams ar profesinių mokyklų moksleiviams. Menkų įgūdžių suaugusių besimokančių asmenų judumas turėtų būti integruotas į bendradarbiavimo partnerystės programas. Turėtų būti išplėstos neformaliojo mokymosi veikloje dalyvaujančio ir darbuotojams, įskaitant ikimokyklinio ugdymo mokytojus ir ankstyvojo ugdymo ir priežiūros darbuotojus ir besimokančiuosius, taip pat profesinio mokymo darbuotojus, dirbančius su tikslinėmis priemonėmis, kuriomis atsižvelgiama į specialiuosius numatomų gavėjų ugdymo poreikius . Reikia toliau skatinti judumo galimybes profesinio švietimo ir mokymo studentams pasienio regionuose, kad šie asmenys galėtų pasirengti specialioms tarpvalstybinėms darbo rinkos sąlygoms. Programa taip pat turėtų pasiūlyti judumo galimybių suaugusiųjų švietimo sistemų dalyviams ir darbuotojams. Pagrindiniai suaugusiųjų švietimo tikslai – žinių, kompetencijų ir įgūdžių perdavimas ir socialinės įtraukties skatinimas, aktyvus pilietiškumas, asmeninis tobulėjimas ir gerovė. Jaunimo , dalyvaujančio neformaliojo mokymosi veikloje, judumo galimybės taip pat turėtų būti išplėstos , kad galėtų dalyvauti daugiau jaunuolių , ypač naujų, mažiau galimybių turinčių ir sunkiai pasiekiamų gyventojų . Taip pat, atsižvelgiant į sverto efektą, reikėtų stiprinti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių darbuotojų judumo galimybes , didžiausią dėmesį skiriant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėms ir įgūdžių gerinimo darbo rinkai skatinimui . Vadovaujantis tikros Europos švietimo erdvės vizija, Programa turėtų būti skatinamas judumas ir mainai ir propaguojamas studentų dalyvavimas švietimo ir, kultūrinėje ir sporto veikloje – to turėtų būti siekiama remiant procesų skaitmenizaciją skaitmeninant procesus, kad būtų palengvintos paraiškų teikimo procedūros ir dalyvavimas Programoje, kuriant patogias naudoti geriausia patirtimi pagrįstas internetines sistemas ir naujus įrankius , pavyzdžiui, Europos studento pažymėjimo iniciatyvą. Ši iniciatyva gali būti svarbus žingsnis užtikrinant, kad judumas taptų realybe visiems – pirmiausia suteikiant aukštojo mokslo institucijoms galimybę siųsti ir priimti daugiau mainuose dalyvaujančių studentų tuo pačiu metu didinant studentų judumo kokybę, tačiau taip pat palengvinant studentų prieigą prie įvairių paslaugų (bibliotekos, transporto, apgyvendinimo) dar iki atvykimo į užsienio įstaigą; [27 pakeit.]

(20a)

Programa turėtų užtikrinti kokybišką judumo patirtį, remiantis principais, nustatytais 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija  (16) kurioje aiškiai nurodyta, kad informacijos, pasirengimo, paramos ir patirties ir kvalifikacijų pripažinimo kokybė, taip pat iš anksto nustatomi aiškūs mokymo planai ir mokymo rezultatai turi didelį poveikį judumo patirties privalumams. Reikėtų iš anksto tinkamai pasiruošti judumo veiklai. Taip pasiruošti dažnai galima veiksmingai naudojant informacinės ir komunikacines technologijas. Kai tinkama, reikėtų sudaryti galimybes Programai teikti paramą pasirengiamiesiems judumo veiklos vizitams; [28 pakeit.]

(20b)

pagal Programą turėtų būti remiamas ir skatinamas visų lygmenų mokytojų ir švietimo darbuotojų judumas, taip siekiant pagerinti jų darbo metodus ir prisidėti prie jų profesinio tobulėjimo. Atsižvelgiant į esminį vaidmenį, kurį atlieka ikimokyklinis ir ankstyvasis ugdymas mažinant socialinius ir ekonominius skirtumus, svarbu, kad šio lygmens mokytojai ir darbuotojai gali dalyvauti mokymo judumo veikloje pagal Programą. Kalbant apie mokymą, Programa taip pat turėtų būti skatinama išbandyti politikos inovacijas, kad būtų galima spręsti kai kurias bendras problemas, su kuriomis susiduria Sąjungos švietimo sistemos, pvz., pritraukti naujų talentų į mokymą labiausiai socialiai atskirtų vaikų mokymui ir rengti mokytojų mokymus, kurie jiems padėtų mokyti palankių sąlygų neturinčius besimokančius asmenis. Siekiant kuo labiau padidinti mokytojų ir švietimo darbuotojų dalyvavimo Programoje naudą, reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad jiems būtų suteikta judumui palanki aplinka, kuri yra jų darbo programos dalis ir nuolatinis darbo krūvis, kad jie galėtų pasinaudoti tinkamomis mokymo galimybėmis ir gautų tinkamą finansinę paramą pagal šalį ir, jei taikoma, regioną, kuriame turi būti vykdomas judumas mokymosi tikslais; [29 pakeit.]

(20c)

pripažįstant itin svarbų vaidmenį, kurį profesinis švietimas ir mokymas atlieka gerinant darbo perspektyvas ir skatinant socialinę įtrauktį, Programa turėtų padėti didinti profesinio švietimo ir mokymo įtraukumą, kokybę ir aktualumą, kaip nustatyta 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikate „Nauja įgūdžių darbotvarkę. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“  (17) . Programa turėtų skatinti stipresnes sąsajas tarp privačiųjų ir viešųjų profesinio švietimo ir mokymo teikėjų ir darbdavių. Programa taip pat turėtų padėti spręsti kiekvienam sektoriui būdingus profesinio švietimo ir mokymo klausimus, tvirtinti kokybiškas judumo partnerystes ir kompetencijų pripažinimą ir sertifikavimą, taip pat skatinti profesinio švietimo ir mokymo teikėjus kaip kokybės ženklo laikytis Profesinio švietimo ir mokymo judumo chartijos; [30 pakeit.]

(21)

Programa turėtų paskatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko, remiant projektus, kuriuose dalyvaujantis jaunimas įsitraukia ir mokosi dalyvauti pilietinėje visuomenėje, didinant informuotumą apie Europos bendras vertybes (įskaitant pagrindines teises , Europos istoriją, kultūrą ir pilietybę ), suburiant jaunuolius ir vietos, nacionalinio ar Sąjungos lygmens sprendimų priėmėjus, taip pat prisidedant prie Europos integracijos proceso . Programa turėtų plėsti žinomumą apie e. demokratijos priemones, be kita ko, Europos piliečių iniciatyvą. Ji taip pat turėtų skatinti kartų mainus tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų. Atsižvelgiant esminį vaidmenį, kurį atlieka jaunimo organizacijos ir jaunimo veikla siekiant tų tikslų, Programa turėtų remti jaunimo sektoriaus plėtrą Sąjungoje ; [31 pakeit.]

(22)

Programa turėtų pasiūlyti jaunimui daugiau galimybių atrasti Europą per užsienyje įgyjamą mokymosi patirtį pagal naują iniciatyvą „DiscoverEU“ . Aštuoniolikmečiams 18–20 metų amžiaus jaunuoliams , visų pirma tiems, kurie turi mažiau galimybių, turėtų būti suteikta galimybė pirmą kartą ir bent trumpai vienam ar su grupe patirti, ką reiškia keliauti Europoje, dalyvaujant neformalioje švietimo ar savišvietos veikloje, kuria siekiama sustiprinti priklausymo Europos Sąjungai jausmą ir atrasti jos kultūrinę kultūrų ir kalbų įvairovę. Ši iniciatyva turėtų turėti patikimą ir patikrinimą mokymosi komponentą ir turėtų užtikrinti tinkamą patirties sklaidą ir dalijimąsi patirtimi, kad būtų galima nuolat vertinti ir gerinti pačią iniciatyvą. Programa turėtų padėti nustatyti įstaigas, atsakingas už dalyvių pritraukimą ir atranką, tinkamai atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą, ir remti veiklą, kuria skatinamas patirties mokymosi aspektas . Šias įstaigas taip pat reikėtų įtraukti, kai tinkama, teikiant mokymą ir paramą iki ir po dalyvavimo judumo programoje, be kita ko, atsižvelgiant į kalbinius ir kultūrinius įgūdžius. Iniciatyva „DiscoverEU“ turėtų būti susieta su Europos kultūros sostinių, Europos jaunimo sostinių, Europos savanorių sostinių ir Europos žaliųjų sostinių iniciatyva ; [32 pakeit.]

(23)

be to, kalbų mokymasis padeda stiprinti abipusį supratimą ir judumą Sąjungoje ir už jos ribų. Sykiu kalbiniai gebėjimai yra esminiai gyvenimui ir darbui būtini įgūdžiai. Todėl Programa turėtų stiprinti kalbų mokymąsi, visų pirma pasitelkiant internetinius kalbų kursus ir aktyviau naudojantis prieinamomis internetinėmis priemonėmis, nes e. mokymasis teikia papildomų prieigos ir lankstumo ir prieigos atžvilgiu gali teikti papildomų privalumų mokantis kalbos. Per Programą teikiant paramą kalbų mokymuisi reikėtų skirti dėmesį vartotojų poreikiams, susitelkiant tiek kalbomis, vartojamoms paramą gaunančioje šalyje ir pasienio regionuose, ir tiek kaimyninių šalių kalbomis. Kalbų mokymosi parama taip pat turėtų būti teikiama nacionalinėms gestų kalboms. Internetinė „Erasmus+“ kalbinė paramos priemonė turėtų būti pritaikyta specialiems Programos dalyvių poreikiams ir atvira visiems norintiems ; [33 pakeit.]

(23a)

Programoje turėtų būti naudojamos kalbų technologijos, pvz., automatinio vertimo technologijos, kad būtų palengvinti institucijų mainai ir sustiprintas kultūrų dialogas; [34 pakeit.]

(24)

Programa turėtų remti priemones, kuriomis stiprinamas švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančių organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas, pripažįstant esminį jų vaidmenį teikiant žmonėms žinias, ugdant gebėjimus ir kompetenciją, kurių reikia kintančiame pasaulyje, taip pat deramai išnaudojant inovacijų, kūrybiškumo ir verslumo potencialą, ypač skaitmeninėje ekonomikoje . Todėl reikėtų užtikrinti veiksmingą visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą visais Programos įgyvendinimo lygmenimis; [35 pakeit.]

(25)

2017 m. gruodžio 14 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje būtų pakeltas į aukštesnį lygį, be kita ko, skatinant, kad iki 2024 m. atsirastų Europos universitetai, kuriuos sudarytų taikant principą „iš apačios į viršų“ sukurti visos Sąjungos universitetų tinklai. Programa turėtų remti šiuos Europos universitetus; ji turėtų būti orientuota į meistriškumą ir skirta aukštojo mokslo institucijų Sąjungoje patrauklumui padidinti, taip pat pagerinti bendradarbiavimui tarp mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo subjektų. Meistriškumo sąvoką reikėtų suvokti plačiai, pvz., kalbant apie gebėjimą didinti įtrauktį. Teikiant paramą pagal Programą reikėtų siekti plačios geografinės iniciatyvos „Europos universitetai“ aprėpties ; [36 pakeit.]

(26)

2010 m. Briugės komunikate raginta remti profesinį meistriškumą siekiant pažangaus ir tvaraus augimo. 2017 m. komunikate „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose“ profesinio mokymo ir inovacijų sistemų susiejimas laikomas regiono lygmens pažangiosios specializacijos strategijų dalimi. Programa turėtų suteikti priemonių, kuriomis būtų galima atsiliepti į šiuos raginimus, ir paremti profesinio meistriškumo centrų tarptautinių platformų, glaudžiai integruotų į vietos ir regionines augimo, inovacijų ir, konkurencingumo , tvarios plėtros ir socialinės įtraukties strategijas, kūrimą. Šie meistriškumo centrai turėtų veikti kaip kokybiškų profesinių įgūdžių „varikliai“ sektorinių iššūkių kontekste ir drauge remti bendrus struktūrinius pokyčius ir Sąjungos socialinę ir ekonominę politiką; [37 pakeit.]

(27)

siekiant padidinti virtualiojo bendradarbiavimo mastą, Programa taip pat turėtų remti sistemiškesnį esamų interneto platformų (pavyzdžiui, „eTwinning“, „School Education Gateway“, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninės platformos, Europos jaunimo portalo ir aukštojo mokslo interneto platformos) naudojimą . Pagal Programą taip pat turėtų būti, kai tinkama, skatinama kurti naujas interneto platformas, kad Europos lygmeniu būtų stiprinamas ir modernizuojamas švietimo, mokymo, sporto ir jaunimo politikos įgyvendinimas. Tokios platformos turėtų būti vartotojui patogios ir prieinamos, kaip tai nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102  (18); [38 pakeit.]

(28)

Programa turėtų prisidėti prie įgūdžių , kompetencijų, kvalifikacijos ir diplomų skaidrumo ir automatinio abipusio pripažinimo didinimo, taip pat prie mokymosi kreditų ar kitų mokymosi rezultatų vienetų įrodymų perkėlimo, kad būtų geriau užtikrinama kokybė ir remiamas neformaliojo ir savaiminio mokymosi patvirtinimas, įgūdžių valdymas ir orientavimas. Šiuo tikslu Programa taip pat turėtų remti prieinamus nacionalinio ir Sąjungos lygmens kontaktinius centrus ir tinklus, kurie sudaro būsimiems dalyviams teikia informaciją ir pagalbą, taip sudarant palankesnes sąlygas mainams visoje Europoje, ir lankstesnių mokymosi trajektorijų kūrimą, kad būtų galima judėti tarp įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sričių ir formalios bei neformalios aplinkos; [39 pakeit.]

(29)

Programa turėtų išnaudoti ankstesnių „Erasmus+“ dalyvių potencialą ir remti visų pirma tokių tinklų kaip buvusių programos dalyvių tinklas, ambasadoriai ir „EuroPeers“ veiklą, skatinant juos populiarinti Programą;

(29a)

pagal Programą turėtų būti ypač pabrėžiamas švietimo ir mokymo laikotarpių užsienyje, įskaitant vidurinio išsilavinimo, patvirtinimas ir pripažinimas. Šiuo atžvilgiu dotacijos turėtų būti susietos su kokybės įvertinimo procedūromis ir mokymosi rezultatų aprašymu, taip pat visapusišku 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos  (19) , 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo  (20) ir Europos priemonių, padedančių pripažinti mokymosi užsienyje rezultatus ir užtikrinti kokybišką mokymąsi, pavyzdžiui, Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registro (angl. EQAR), Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (angl. ECVET) ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (angl. EQAVET), taikymu; [40 pakeit.]

(30)

siekiant užtikrinti sąsajas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir remti kitas Sąjungos politikos sritis, judumo galimybių turėtų būti suteikta pačiuose įvairiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, viešajame ir privačiajame , žemės ūkio ar verslo, dirbantiems žmonėms, kad jie įgytų mokymo, stažuotės ar mokymosi užsienyje patirties, kuri leistų jiems bet kuriuo gyvenimo etapu augti ir tobulėti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje, ir visų pirma geriau suvokti savo europinę tapatybę, ir suprasti Europos kultūrų įvairovę , taip pat profesinėje srityje, ypač įgyjant rinkai svarbių darbo įgūdžių . Programa turėtų pasiūlyti prieigą prie visų Sąjungos tarpvalstybinio judumo galimybių su stipriu mokymosi aspektu ir supaprastinti judumo programų pasiūlą naudos gavėjams ir šios veiklos dalyviams. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos išplėsti „Erasmus“ „Erasmus+“ projektus; turėtų būti nustatyta specialių priemonių, padedančių „Erasmus“ „Erasmus+“ projektų vykdytojams teikti paraiškas dotacijai gauti ar siekti sinergijos naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir migracijos, saugumo, teisingumo ir pilietybės, sveikatos , žiniasklaidos ir kultūros programomis , taip pat Europos solidarumo korpusu ; [41 pakeit.]

(31)

svarbu skatinti mokymą, mokymąsi ir mokslinius tyrimus Europos integracijos srityje ir Sąjungos būsimų iššūkių ir galimybių srityje , taip pat skatinti diskusijas diskusiją šiais klausimais aukštojo mokslo ir kitose visose švietimo ir mokymo sistemos srityse remiant „Jean Monnet“ veiksmus. Šiais laikais, kai kvestionuojamos Atsižvelgiant į sunkumus , su kuriomis susiduria bendros vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios yra neatskiriama bendros europinės tapatybės dalis, o ir atsižvelgiant į tai, kad piliečių dalyvavimo lygis yra menkas, labai svarbu ugdyti europinės tapatybės priklausymo Europai jausmą ir įsipareigojimą. Programa turėtų toliau prisidėti prie Europos integracijos studijų meistriškumo plėtotės ir kartu stiprinti platesnės mokymosi bendruomenės bei plačiosios visuomenės dalyvavimą Europos integracijos procese ; [42 pakeit.]

(32)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su Programa turėtų atitikti pagrindinį Paryžiaus susitarimo tikslą – stiprinti visuotinį atsaką į klimato kaita, kaitą. Vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši Programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir darnų vystymąsi į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama remiami klimato politikos tikslų tikslai 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu, ir prie metinio 30 proc. tikslo, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2027 m . Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą; [43 pakeit.]

(32a)

atsižvelgiant į Sąjungos, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį ir vadovaujantis Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir valstybių narių per „Rio+20“ konferenciją prisiimtais įsipareigojimais, Programa turėtų integruoti įtraukų, teisingą ir kokybišką švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, taip pat pripažįstant esminį vaidmenį, kurį švietimas atlieka kovojant su skurdu. Programa taip pat turėtų prisidėti prie darnaus vystymosi darbotvarkės, remiant pastangas tobulinti būtinus įgūdžius, kurių reikia darniam vystymuisi ir norint šviesti žmones apie tvarumą, aplinkos apsaugą ir klimato kaitą, pasitelkiant formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą; [44 pakeit.]

(33)

šiame reglamente nustatomas visos Programos trukmės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [reference to be updated as appropriate] Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (21) 17 punkte . Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2021 m. būtų iš esmės padidintas Programos metinis biudžetas, palyginti su 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje jai numatytu galutinių metų biudžetu, o vėliau būtų užtikrintas laipsniškas linijinis metinių dotacijų didinimas. Toks biudžeto profilis padėtų užtikrinti platesnę prieigą nuo pat 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio pradžios ir padėtų išvengti neproporcingo padidėjimo paskutiniais metais, kai lėšas jau gali būti sunku įsisavinti ; [45 pakeit.]

(34)

siekiant užtikrinti kritinę asignavimų masę, kad būtų galima pasiekti kiekviename iš toliau nurodytų sektorių numatytą įgyvendinimo pažangą ir rezultatus, turėtų būti apibrėžtas bazinio paketo, skirto švietimo ir mokymo srities veiklai, kurią valdys nacionalinės agentūros, paskirstymas nustatant minimalius asignavimus kiekvienam sektoriui (aukštojo mokslo, mokyklinio ugdymo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo) . Darbo programoje turėtų būti tiksliai nurodyti biudžeto asignavimai pagal veiksmus ir iniciatyvas ; [46 pakeit.]

(35)

Programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) [naujasis Finansinis reglamentas] (22) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir netiesioginiu vykdymu;

(36)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje . Įgyvendinant Programą turėtų būti laikomasi Finansiniame reglamente nustatytų skaidrumo, vienodo požiūrio taikymo ir nediskriminavimo principų ; [47 pakeit.]

(37)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Programoje pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant Sąjungos programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Reglamentu turėtų būti suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų specialiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius prievolę įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti dalį Programos veiksmų decentralizuotai. Asmenims Asmenys ir subjektams subjektai iš trečiųjų šalių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė turėti galimybę dalyvauti tam tikruose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus. Įgyvendinant Programą, asmenims ir subjektams iš labai mažų Europos valstybių galėtų būti nustatyta speciali tvarka; [48 pakeit.]

(38)

vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsniu ir Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (23) (toliau – Strateginis partnerystės komunikatas) , Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą šių regionų padėtį. Bus imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti. Reikėtų skatinti šių regionų ir trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonių ir organizacijų mainus judumo tikslais ir bendradarbiavimą. Šios priemonės bus stebimos ir reguliariai vertinamos; [49 pakeit.]

(38a)

Strateginės partnerystės komunikate Komisija pripažino, kad didesnis besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas švietimo ir mokymo srityje, ypač pagal programą „Erasmus+“, būtų labai naudingas atokiausiems regionams, ir įsipareigojo toliau koreguoti finansinę paramą dalyviams, keliaujantiems iš atokiausių regionų ir į juos, ir pagal programą „Erasmus+“ šiems regionams toliau taikyti specialias finansavimo taisykles ir išnagrinėti galimybes išplėsti regioninį „Erasmus+“ bendradarbiavimą siekiant toliau skatinti judumą tarp atokiausių regionų ir kaimyninių trečiųjų šalių ir naudotis Europos socialiniu fondu+, kuris papildytų „Erasmus+“; [50 pakeit.]

(39)

pagal [reference to be updated as appropriate according to a new Decision on OCTs] Tarybos sprendimo 2013/755/ES (24) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą reikėtų atsižvelgti į suvaržymus, atsirandančius dėl šių šalių ir teritorijų atokumo, o jų dalyvavimas Programoje turėtų būti stebimas ir reguliariai vertinamas;

(40)

laikydamasi Programa turėtų išlaikyti tikslų ir prioritetų tęstinumą. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad ji įgyvendinama per septynerius metus, būtina užtikrinti tam tikrą lankstumą, kad būtų galima pritaikyti Programą prie besikeičiančių sąlygų ir politinių prioritetų švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse. Todėl šiame reglamente išsamiai neapibrėžiama, kaip kurti specialias iniciatyvas, ir nevertinami visi politiniai prioritetai ir atitinkamai su biudžetu susiję prioritetai kitu septynerių metų laikotarpiu. Vietoje to, laikantis Finansinio reglamento, Komisija turėtų patvirtinti darbo programas ir pranešti apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai darbo programose reikėtų nustatyti antrinius politinius pasirinkimus ir prioritetus, be kita ko, įtraukiant informaciją apie konkrečias naujas iniciatyvas. Kuriant naujas iniciatyvas reikėtų pasinaudoti patirtimi, sukaupta vykdant buvusias ir vykdomas bandomąsias iniciatyvas šioje srityje, ir tinkamai atsižvelgti į Europos pridėtinę vertę tiek konkrečios iniciatyvos esminių nuostatų, tiek struktūros požiūriu . Darbo programose turėtų būti taip pat nustatytos priemonės, būtinos įgyvendinimui siekiant Bendrųjų ir konkrečiųjų Programos tikslų, dotacijų gavėjų atrankos ir skyrimo kriterijai, taip pat kiti būtini elementai. Darbo programos ir jų pakeitimai turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais laikantis nagrinėjimo procedūros deleguotuoju aktu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir konsultuodamasi su nacionalinėmis agentūromis ir suinteresuotaisiais subjektais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose ; [51 pakeit.]

(40a)

Komisija kartu su nacionalinėmis agentūromis turėtų stebėti ir teikti ataskaitas apie Programos įgyvendinimą jos įgyvendinimo laikotarpiu ir jam pasibaigus. Galutinį Programos vertinimą reikėtų atlikti laiku ir taip, kad jį būtų galima įtraukti į atitinkamos programos, kuri pakeis šią Programą, laikotarpio vidurio peržiūrą. Visų pirma Komisija turėtų atlikti Programos laikotarpio vidurio peržiūrą ir, kai tinkama, pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl šio Reglamento pakeitimo; [52 pakeit.]

(41)

vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (25) 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms paramos gavėjams . Į tuos reikalavimus reikėtų įtraukti specialius, išmatuojamus ir realistiškus rodiklius, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie būtų Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindas; [53 pakeit.]

(42)

Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą viešinimą, reklamavimą ir informavimą apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus sklaidą. Viešinimo, reklamavimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas, prireikus padedant kitoms svarbiausioms suinteresuotosioms šalims kai taikytina, padedant kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ; [54 pakeit.]

(43)

siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės informavimo ir Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų tvirtesnio ryšio, šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat turėtų būti naudojami koordinuotai komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu ji susijusi su bendruoju šio reglamento tikslu; [55 pakeit.]

(44)

siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, Programa turėtų kuo labiau išnaudoti esamus įgyvendinimo mechanizmus. Todėl Programos įgyvendinimą reikėtų patikėti Komisijai ir nacionalinėms agentūroms , kurios turėtų užtikrinti nuoseklų ir nesudėtingą Programos taisyklių taikymą visoje Sąjungoje ir per ilgą laikotarpį . Todėl ir siekiant užtikrinti veiksmingą Programos įgyvendinimą, Komisija ir nacionalinės agentūros turėtų bendradarbiauti ir, pasikonsultavusios su suinteresuotaisiais subjektais, sukurti nuoseklias, paprastas ir kokybiškas procedūras ir sudaryti geresnes sąlygas gerosios patirties mainams, kurie gali pagerinti pagal Programą finansuojamų projektų kokybę, Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nacionalinė agentūra turėtų būti ta pati įstaiga, kuri buvo paskirta valdyti ankstesnę programą. Atliekant ex ante atitikties vertinimą vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai, išskyrus pateisinamais atvejais, pavyzdžiui, rimtų atitinkamos nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju; [56 pakeit.]

(44a)

siekiant paskatinti patirties su Sąjungos finansavimo programomis neturinčius projektų rengėjus teikti paraiškas dėl finansavimo, Komisija ir nacionalinės agentūros turėtų teikti konsultacijas ir pagalbą ir turėtų užtikrinti, kad paraiškų teikimo procedūros būtų kuo aiškesnės ir paprastesnės. Reikėtų dar labiau patobulinti Programos vadovą, kad jis būtų patogus naudotojui, aiškus, o paraiškos formos būtų kuo paprastesnės ir prieinamos reikiamu laiku. Siekiant dar labiau sumodernizuoti ir suderinti paraiškų teikimo procesą, reikėtų sukurti pagal Programą paramą gaunantiems gavėjams ir į Programos valdymą įtrauktiems subjektams skirtą bendrą, įvairiomis kalbomis ir vieno langelio principu veikiančią priemonę; [57 pakeit.]

(44b)

paprastai prašymai skirti dotaciją ir paraiškos projektams turėtų būti teikiami šalies, kurioje yra įsikūręs pareiškėjas, nacionalinei agentūrai ir valdomi jos. Vis dėlto, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, Sąjungos masto tinklų, Europos ir tarptautinių organizacijų organizuojamos veiklos dotacijos prašymai ir paraiškos dėl projektų turėtų būti teikiami Komisijai ir jos valdomi; [58 pakeit.]

(45)

siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį tikrumą kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje, kiekviena nacionalinė institucija turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausoma audito įstaiga turėtų būti ta pati įstaiga, kuri buvo paskirta imtis ankstesnėje programoje nurodytų veiksmų;

(46)

valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos deramos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas priimti visas deramas teisinių ir administracinių kliūčių, kurios gali neleisti pasinaudoti Programa ar kurios trukdytų naudotis Programa, šalinimo priemones . Be kita ko, jei įmanoma ir nepažeidžiant Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, reikia spręsti klausimus, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 (26) valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą priėmimo tvarką; [59 pakeit.]

(47)

atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygiu. Šie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių;

(48)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (27); [60 pakeit.]

(49)

siekiant supaprastinti reikalavimus naudos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas fiksuotomis sumomis, vieneto įkainiais ir fiksuotąja norma finansuojamas dotacijas. Laikantis patikimo finansų valdymo principo ir siekiant supaprastinti Programos administravimą, fiksuotos išmokos, apskaičiuotų atitinkamam projektui, turėtų būti naudojamos judumo veiklai visuose sektoriuose. Nustatant supaprastintas dotacijas, kuriomis remiama judumo veikla pagal Programą, kaip nustatyta Komisijos, jos turėtų būti atsižvelgiama reguliariai peržiūrimos ir pakoreguojamos pagal gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje ir regione . Komisija ir siunčiančiųjų šalių nacionalinės agentūros turėtų turėti galimybę remdamosi objektyviais kriterijais koreguoti šias supaprastintas dotacijas, visų pirma kad užtikrintų prieigą mažiau galimybių turintiems žmonėms. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti jokių mokesčių, įskaitant socialinius. Nuo tokių mokesčių turėtų būti atleidžiami viešieji ar privatieji subjektai, teikiantys tokią finansinę paramą atitinkamiems asmenims; [61 pakeit.]

(50)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (28), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (29) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (30) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (31), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(51)

būtina užtikrinti pagal Programą vykdomų veiksmų papildomumą su valstybių narių veikla ir kita Sąjungos veikla, ypač su veikla, susijusia su švietimu ir mokymu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra itin daug dėmesio skiriant jauniems ūkininkams, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi;

(52)

nors dabartinė reguliavimo sistema ankstesniu programavimo laikotarpiu leido valstybėms narėms ir regionams sukurti sinergiją tarp programos „Erasmus+“ ir kitų Sąjungos priemonių, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, kurie taip pat remia Sąjungos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų kokybinę plėtotę, potencialas kol kas nėra pakankamai išnaudojamas, todėl sisteminis projektų poveikis ir poveikis politikai yra ribotas; siekiant maksimizuoti poveikį, turėtų būti vykdoma veiksminga nacionalinių įstaigų, atsakingų už įvairių priemonių valdymą, komunikacija ir bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu. Programa turėtų suteikti aktyvaus šių priemonių susiejimo galimybių , visų pirma užtikrinant, kad kokybiškas paraiškas, kurios dėl lėšų trūkumo negali būti finansuojamos pagal Programą, būtų galima svarstyti, taikant supaprastintą procedūrą, finansuoti iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų. Siekiant supaprastinti dėl tokių veiksmų taikomą procedūrą, turėtų būti galima, pripažįstant jų aukštą kokybę, suteikti jiems Pažangumo ženklą. Toks programų papildomumas galėtų padidinti bendrą projektų sėkmingumo lygį ; [62 pakeit.]

(52a)

siekiant padidinti Sąjungos finansavimo ir politinės paramos veiksmingumą, svarbu darniai skatinti visų susijusių programų sinergiją ir papildomumą. Dėl tokios sinergijos ir papildomumo nereikėtų lėšų skirti programai „Erasmus+“, kuri valdoma ne pagal Programos struktūrą, lėšų taip pat nereikėtų naudoti siekiant kitų tikslų, nei nustatyti šiame reglamente. Ši sinergija ir papildomumas turėtų padėti sukurti supaprastintas paraiškų teikimo procedūras įgyvendinimo lygmeniu; [63 pakeit.]

(53)

siekiant peržiūrėti ar papildyti Programos veiklos rodiklius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su Priedu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(54)

reikėtų užtikrinti tinkamą ankstesnės programos užbaigimą, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal ankstesnę programą vykdytai ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;

(55)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma tų, kurie yra įtraukti į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją; visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, ir skatinama taikyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius . Todėl pagal Programą reikėtų aktyviai remti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir skatinti teigiamą grupių, kurios gali būti diskriminuojamos, įvaizdį, taip pat tvirtinti lyčių lygybę. Pagal Programą taip pat reikėtų remti veiksmus, kuriais naikinamas švietimo atotrūkis ir mažinami tam tikri sunkumai, su kuriais susiduria romai, sudarant palankesnes sąlygas jiems visapusiškai ir aktyviai dalyvauti Programoje. Pagarba teisėms ir principams, ypač pripažįstamiems Pagrindinių teisių chartijoje, turėtų būti integruota Programos planavimo, įgyvendinimo, stebėjimo ir vertinimo procese ; [64 pakeit.]

(56)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir nustatyta su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga;

(57)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl finansuojamos judumo ir bendradarbiavimo veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, poveikio prieigai prie judumo mokymosi tikslais ir Sąjungos integracijai apskritai bei dėl didesnio tarptautiškumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(58)

Reglamentas (EB) Nr. 1288/2013 turėtų būti panaikintas nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(59)

siekiant užtikrinti pagal Programą teikiamos finansavimo paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.,