Bendrojo dokumento, iš dalies pakeisto patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

(2021/C 59/10)

Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą (1).

Su šia nereikšmingo pakeitimo paraiška galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje eAmbrosia.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„LAGUIOLE“

ES Nr. PDO-FR-0120-AM09 – 2020 9 3

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Laguiole“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Laguiole“ yra iš karvės pieno gaminamas slėgtas, nekaitintas cilindro formos sūris su sausa žieve; jam visiškai išdžiūvus, riebalų kiekis yra ne mažesnis kaip 45 g 100 g sūrio, o sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 58 g 100 g sūrio.

„Laguiole“ yra cilindro formos, 30–40 cm skersmens, aukščio ir skersmens santykis yra nuo 0,8 iki 1, o svoris – 20–50 kilogramų.

Brandinimas trunka mažiausiai keturis mėnesius nuo šliužo fermento pridėjimo dienos.

Sūris yra dramblio kaulo – šiaudų geltonumo spalvos; jo balsva – šviesiai pilka žievė brandinimo metu gali įgyti gintarinę rudą – granito pilkumo spalvą.

Pieninis sūrio skonis yra vidutinio stiprumo arba stiprus (priklauso nuo brandinimo laipsnio), subalansuotas, specifinis, su šviežio šieno ar sausų riešutų prieskoniu, ilgai išlieka burnoje dėl būdingų gamybos iš žalio pieno savybių.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Melžiamos bandos pagrindinį racioną turi sudaryti pašarai iš geografinės vietovės. Vieninteliai leidžiami naudoti stambieji pašarai yra sudaryti iš vietinės natūralių ar nuolatinių pievų ir ganyklų augmenijos bei laikinose ganyklose auginamų pašarinių žolinių ir ankštinių augalų. Žolės ir kukurūzų silosą, pašarus rulonuose ir kitokius drėgnuoju būdu konservuotus pašarus naudoti draudžiama.

Kai yra žolės, pagrindinį melžiamos bandos racioną per mažiausią 120 dienų metinį bendrą laikotarpį daugiausia sudaro ganyklų žolė, išskyrus atvejus, kai jos nėra dėl klimato sąlygų. Per tą laikotarpį pašarų papildai prie ganyklų žolės vidutiniškai ganymo laikotarpiu vienai melžiamai karvei negali viršyti 3 kg sausųjų medžiagų per dieną.

Pašarų papildai, tiekiami su pagrindiniu racionu, apribojami vidutiniškai visoms melžiamoms karvėms metams iki 6 kg per dieną vienai karvei laktacijos laikotarpiu. Nereikalaujama, kad pašarų papildai būtų iš geografinės vietovės, nes vietovėje žemės ūkio išteklių nėra pakankamai.

Gyvulių racione leidžiama naudoti tik iš genetiškai nemodifikuotų produktų gautus augalus, liekanas ir pašarų papildus.

Kaip pašarų papildus melžiamoms bandoms galima naudoti tik žaliavas ir priedus, įtrauktus į leidžiamų naudoti medžiagų sąrašą.

„Laguiole“ gaminamas tik iš žalio, baltymų ir riebalų požiūriu nestandartizuoto, karvės pieno. Bet koks fizinis apdorojimas draudžiamas.

„Laguiole“ sūriui gaminti naudojamas pienas turi būti gautas tik iš ‘Simmental française’ veislės (veislės kodas 35) arba ‘Aubrac’ veislės (veislės kodas 14) melžiamų bandų karvių ar sukryžminus šių veislių galvijus gautų sertifikuotos kilmės karvių. Pastaruoju atveju, išskyrus pirmąją kartą, į melžiamą bandą įtraukti galima tik iš kryžminimo su ‘Aubrac’ veislės (kodas 14) patinu gautą karvę.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Pieno ir sūrių gamyba bei sūrių nokinimas vyksta nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Laguiole“ gali būti pateikiamas supjaustytas porcijomis, kubeliais, lazdelėmis, gabalėliais, drožlėmis, riekėmis, griežiniais arba tarkuotas.

Jei parduodamas supakuotas sūris, jo gabalai būtinai turi būti supjaustyti paliekant dalį šiam sūriui būdingos žievės, išskyrus:

—	mažiau nei 70 g sveriančias atskiras porcijas ir riekes,

—	kubeliai, lazdelės, gabalėliai, drožlės, tarkuotas sūris ir griežiniais raikytas sūris turi būti be žievės.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Be teisės aktuose dėl maisto produktų ženklinimo ir pateikimo nustatytų privalomų įrašų, sūrio etiketėje tame pačiame regėjimo lauke nurodoma:

—	kilmės vietos nuorodos pavadinimas, kurio raidžių dydis ne mažesnis kaip 2/3 didžiausių etiketėje esančių raidžių dydžio,

—	Europos Sąjungos SKVN simbolis.

Naudoti žodį „buron“ etiketėse, reklamoje, sąskaitose faktūrose arba prekybos dokumentuose leidžiama laikantis tokių sąlygų: „buron“ žodžiu žymimi sūriai, gaminami iš didesniame nei 1 000 m aukštyje esančiose pievose besiganančių vienos bandos karvių pamelžto pieno; pienas gaunamas pervarymo į ganyklas laikotarpiu (nuo gegužės 25 d. iki spalio 13 d.). Kad galėtų būti žymimi šiuo žodžiu, sūriai turi būti pagaminti vienos bandos karves aptarnaujančios pieninės patalpoje, esančioje tose aukštikalnių pievose. Mobilūs ar lengvieji statiniai, pvz., lentinės pašiūrės, negali būti naudojami.

Etiketė gali būti pakeista tiesioginiu įspaudu sūrio žievėje arba prie žievės tvirtinamu audeklo gabalu su įrašu.

Produkto identifikavimą taip pat užtikrina reljefinis įspaudas, kuriame vaizduojamas „Laguiole“ jautis ir yra žodis „Laguiole“ ir prie sūrio tvirtinamas identifikavimo ženklas.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinę vietovę sudaro šios komunos ar komunų dalys:

Averono departamento komunos: Argences en Aubrac, Campouriez, Cantoin, Cassuéjouls, Castelnau-de-Mandailles, Le Cayrol, Condom-d'Aubrac, Coubisou, Curières, Entraygues-sur-Truyère (dešinysis Lo krantas ir kairysis Triujero krantas link aukštupio nuo Lo ir Triujero santakos), Espalion (dešinysis Lo krantas), Estaing, Florentin-la-Capelle, Huparlac, Laguiole, Montézic, Montpeyroux, Le Nayrac, Pomayrols, Prades-d'Aubrac, Saint-Amans-des-Cots, Saint-Chély-d'Aubrac, Saint-Côme-d'Olt (dešinysis Lo krantas), Saint Geniez d'Olt et d’Aubrac (dešinysis Lo krantas), Saint-Laurent-d'Olt (dešinysis Lo krantas), Saint-Symphorien-de-Thénières, Sainte-Eulalie-d'Olt (dešinysis Lo krantas), Soulages-Bonneval.

Kantalio departamento komunos: Anterrieux, Chaudes-Aigues, Deux-Verges, Espinasse, Fridefont, Jabrun, Lieutadès, Maurines, Saint-Martial, Saint-Rémy-de-Chaudes-Aigues, Saint-Urcize, La Trinitat.

Lozero departamento komunos: Banassac-Canilhac (dešinysis Lo krantas), Les Bessons, Brion, Le Buisson, Chauchailles, La Fage-Montivernoux, La Fage-Saint-Julien, Fournels, Grandvals, Les Hermaux, Marchastel, Nasbinals, Noalhac, Peyre en Aubrac (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Aumont-Aubrac, La Chaze-de-Peyre, Fau-de-Peyre, Sainte-Colombe-de-Peyre), Prinsuéjols-Malbouzon, Recoules-d'Aubrac, Saint-Chély-d’Apcher, Saint-Germain-du-Teil, Saint-Juéry, Saint-Laurent-de-Muret, Saint-Laurent-de-Veyrès, Saint-Pierre-de-Nogaret, Les Salces, Termes, Trélans.

5.   Ryšys su geografine vietove

„Laguiole“ gaminamas iš karvių ‘Simmental française’ ir ‘Aubrac’, kurioms puikiai tinka geografinėje vietovėje auganti žolė ir paruoštas šienas, pieno. Šio žalio ir nenugriebto pieno naudojimas ir gamybos metodas (sūris gaminamas nuvarvinant ir ilgai brandinant žemoje temperatūroje) suteikia „Laguiole“ būdingas savybes, visų pirma didelį sausosios medžiagos kiekį ir subalansuotą skonį bei malonų kvapą.

Geografinė vietovė pasižymi ypatingomis savybėmis, susijusiomis su dirvožemiu, klimatu, aukščiu virš jūros lygio ir natūraliomis reljefo ribomis. Dirvožemio pagrindas yra granitas ar bazaltas. Kontrastingą ir atšiaurų klimatą lemia Overnės kalnų ir žemyninių orų, dėl kurių žiemos būna ilgos, šaltos, vėjuotos ir dažnai sniegingos, susikirtimas su pietinėmis oro masėmis, atnešančiomis šilumą ir gausų lietų. Vietovės centre išsidėstęs homogeniškas Obrako kalnų masyvas, vidutinis jo aukštis – 1 000 metrų. Į vakarus ir pietus geografinę vietovę natūraliai riboja Triujero ir Lo upės. Dėl dirvožemio, klimato ir aukštumų ganyklų žolė yra išskirtinės kokybės – vyrauja turtinga, aromatinga ir gausi augmenija. Ten daugiau nei kur nors kitur auga tipiškų augalų, kuriuose daug aromatinių molekulių (terpenų), pvz., Alpių krapų (Meum athamanticum), miškinių snapučių (Geranium sylvaticum), kraujažolių, bajorių (Achillea, Centaurea) ir didžiažiedžių juodgalvių bei čiobrelių (Prunella grandiflora, Thymus).

Šiame regione sūris gaminamas jau labai seniai. XII a. Obrako ir Bonevalio vienuolynų vienuoliai nustatė „Laguiole“ gamybos taisykles, kad vasaros pieno gaminius būtų galima panaudoti žiemą ir taip maitinti piligrimus; šią praktiką perėmė gretimi ūkiai. 1897 m. kalnuose dirbantys ūkininkai susibūrė į pardavimo sąjungą, kuri 1939 m. pavirto apsaugos profesine sąjunga, kol galų gale 1961 m. kilmės vietos nuoroda buvo pripažinta.

Net ir šiandien „Laguiole“ gaminamas iš žalio nenugriebto ‘Simmental française’ ir ‘Aubrac’ veislių karvių pieno; šios veislės galvijai yra prisitaikę prie geografinės vietovės aplinkos (vidutinio aukščio kalnų) ir daugiausia minta geografinėje vietovėje augančia žole bei šienu; drėgnuoju būdu konservuoti pašarai nenaudojami, o pašarų papildai ribojami. Dėl genetinės šių veislių atrankos padidėjo baltymų kiekis piene, o riebalų sumažėjo; taip gautas sūriui gaminti ypač tinkantis pienas. Prie to taip pat prisideda ir pašarai, nes draudžiama naudoti kukurūzus, dėl kurių piene padaugėja riebalų.

„Laguiole“ ilgai brandinimas vėsiame ir drėgname rūsyje (6–12 °C), brandinimo sėkmė priklauso nuo konkrečios gamybos technologijos (įskaitant dvigubą nuvarvinimą prese ir dėjimą į formas, kad masė būtų sausesnė) ir nuo nuolatinės priežiūros (trynimo ir apvertimų); tai užtikrinama geografinėje vietovėje sukaupta praktine patirtimi.

„Laguiole“ yra didelis (20–50 kg) sūris, gaminamas iš žalio nenugriebto pieno. Nekaitintame slėgtame minkštime yra didelis sausosios medžiagos kiekis – ne mažiau kaip 58 %. Jis brandinamas ne trumpiau kaip keturis mėnesius.

Pieninis sūrio skonis yra vidutinio stiprumo arba stiprus (priklauso nuo brandinimo laipsnio), subalansuotas, specifinis, su šviežio šieno ar sausų riešutų prieskoniu, ilgai išlieka burnoje.

Pieno gamyba „Laguiole“ geografinėje vietovėje iš pradžių buvo labai sezoninė. Melžti karves, kurias tuo pat metu žindo veršeliai, buvo galima tik tuomet, kai dėl natūralus dirvos derlingumo geografinėje vietovėje suvešėdavo gausi augmenija, leisdavusi patenkinti gyvūnų poreikius. Norėdami išsaugoti ir atidėti šį pieną, geografinės zonos gyvulių augintojai ėmė gaminti didelį ir ilgai negendantį sūrį „Laguiole“.

Kadangi sūris gaminamas iš nenugriebto pieno, jo ilgo laikymo sąlygos yra susijusios su pieno gamyba ir sūrio gamyba, kai pirmenybė teikiama pienui, kuris ypač tinka sūriams gaminti – turi daug baltymų, mažai riebalų, tinka smarkiam nuvarvinimui prese po patalpinimo į formas, kai gaunamas slėgtas nekaitintas sūris su dideliu sausųjų medžiagų kiekiu.

‘Simmental française’ ir ‘Aubrac’ galvijų veislės melžiamos karvės yra ypač prisitaikiusios prie geografinės vietovės vietos sąlygų. Dėl savo atsparumo jos gali visapusiškai išnaudoti visus pašarų iš geografinės vietovės privalumus ir iškęsti ilgą ir atšiaurią žiemą. Pašarai, kuriomis jos šeriamos, turtingi aromatinių augalų, kurie pienui ir iš jo gaminamam „Laguiole“ suteikia aromatą.

Gamyba iš žalio pieno ir ilgai trunkantis brandinimas žemoje temperatūroje „Laguiole“ suteikia savybes, susijusias su žalio nenugriebto pieno flora.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-90d6b8cf-7708-4493-8879-136160fd5256

---

(1)  OL L 179, 2014 6 19, p. 17.