—

pagal SESV 263 straipsnį panaikinti numanomą 2020 m. gegužės 26 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) sprendimą, kuriuo atmestas ieškovų reikalavimas dėl advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo taikymo ieškovų ir jų advokatų bendravimui, nebent ieškovai paaiškintų tokio konfidencialaus bendravimo aplinkybes ir turinį;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ieškovų teisė į advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą, nors ir nerašyta, yra viena iš pagrindinių teisių pagal ES teisę, pripažįstama Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Teigiama, kad naudojimuisi šia teise negali būti taikoma sąlyga, kad ieškovai įrodytų, jog jų konfidencialus bendravimas turi esminį ryšį su tuo tyrimu, kurio atžvilgiu jis konfidencialus; tai prieštarautų advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo tikslui.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ieškovų teisė į advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą kyla atskirai iš EŽTK ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, būtent iš teisės į privatų gyvenimą pagal EŽTK 8 straipsnį (Chartijos 7 straipsnis) ir teisės į gynybą pagal EŽTK 6 straipsnį (Chartijos 47 straipsnis). Teigiama, kad advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo apsauga pagal EŽTK ir Chartiją priklauso ne nuo tokio bendravimo tikslo ir turinio, o tik nuo bendraujančių asmenų tapatybės.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad, net jeigu teisė į advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą pagal EŽTK ir Chartiją gali būti ribojama bendrojo intereso tikslais, tokie apribojimai turi būti numatyti įstatymu. Teigiama, kad jie negali būti pagrįsti administracinės institucijos naudojantis diskrecija priimtu sprendimu.